Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-12-11][nuasmenintas sprendimas byloje][eI3-4814-860-2020].docx
Bylos nr.: eI3-4814-860/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba 303118754 atsakovas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 302536989 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
55.1. Teismo sprendimas
55.1.3. Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
22. Mokslas ir švietimas
41. Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
55. Teismo procesiniai dokumentai

?

Administracinė byla Nr. eI3-4814-860/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02856-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

(S)

img1 

 

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. G., M. R., R. D. ir E. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

1. Pareiškėjai R. G., M. R., R. D. ir E. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame teismo prašo: 1) įvertinti, ar nekyla pagrįstų abejonių dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2020 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. SP-12 „Dėl akademinės etikos pažeidimo aukštosios mokyklos vadovėlyje“ (toliau – ir Sprendimas) kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Nurodo, kad buvo informuoti apie Sprendimą, kuris parengtas neįvardijant asmenų, pripažintų pažeidusiais akademinę etiką, tačiau iš to, kad apie Sprendimą buvo informuoti tik pareiškėjai, mano, kad jis priimtas būtent pareiškėjų atžvilgiu. Nurodo, kad tai patvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universitete (toliau – ir LSMU) gautas Kontrolieriaus 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštas Nr. S-218 „Dėl sprendimo paaiškinimo“, kuriame būtent pareiškėjai įvardijami kaip plagijavę autoriai. Pažymi, kad Sprendimas yra abstraktus, paremtas tik spėjimais ir prielaidomis, o tyrimo metu buvo pažeisti esminiai teisės principai. Nurodo, kad visi pareiškėjai dirba LSMU, o vadovėlio, kuriame galimai yra plagiatas, pavadinimas yra „Onkologija ir hematologija“, išleistas 2014 metais (toliau – ir Vadovėlis). Teigia, kad ginčijamu sprendimu Kontrolierius ne tik konstatavo bendrapareiškėjų akademinės etikos pažeidimus, bet ir nusprendė apie juos informuoti LSMU bei Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (toliau – ir Ministerija), tad tokia neigiama informacija neabejotinai turės įtakos pareiškėjų reputacijai, jų galimybėms kandidatuoti į įvairias su mokslu ir studijomis susijusias pareigas bei galimybei gauti finansavimą iš Lietuvos mokslo tarybos vykdomiems ar ateityje planuojamiems vykdyti mokslo projektams. Mano, kad teismas turėtų įvertinti ir tai, ar Mokslo ir studijų įstatymo 5 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir proporcingumo principams. Nurodo, kad laikant, jog pareiškėjai plagijavo, jie nebeatitiktų Įstatymo 5 straipsnyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Pažymi, kad tas pats asmuo dėl Vadovėlio, prieš kreipdamasis į Kontrolierių, jau buvo kreipęsis į Ministeriją, kitas institucijas bei spaudą. Paaiškina, kad visur buvo teigiama, jog Vadovėlio tekste yra klaidų, nors pareiškėjai ne kartą aiškino, kad klaidų nėra. Be to, Kontrolieriui pateiktame skunde taip pat kalbama apie tariamas klaidas, o ne apie plagiatą, todėl pareiškėjai manė, kad Kontrolierius prašo pateikti informacijos šaltinius, kuriais remtasi rengiant vadovėlį, siekdamas išsiaiškinti teiginių teisingumą, o ne bandydamas nustatyti pirminius informacijos šaltinius. Nurodo, kad, kaip matyti iš Sprendimo, plagiato klausimas buvo keliamas ne nuo tyrimo pradžios, be to, ir tyrime pasitelktiems ekspertams buvo keliamas klausimas tik dėl teiginių teisingumo, tad prielaida, kad plagiatas buvo, padaryta tik tyrimo eigoje, t. y. jau po to, kai pareiškėjai pateikė paaiškinimus. Nežinodami, kad keliamas plagiato klausimas, pareiškėjai neturėjo galimybių teikti paaiškinimus, todėl mano, kad taip buvo pažeista jų teisė į gynybą. Nurodo, kad Kontrolieriaus teiktuose užklausimuose nebuvo suformuluoti klausimai, buvo tik pateiktos Vadovėlio puslapių kopijos su apibrauktais žodžiais ar sakinių fragmentais. Teigia, kad nepalaiko akademinio nesąžiningumo, tačiau mano, kad nagrinėjant ginčą būtina įvertinti ir kontekstą, t .y. mokslinio kūrinio pobūdį. Vadovėliuose iš esmės didžiają dalį sudaro teiginiai, kurie pripažinti visuotinai moksliškai, todėl jie nebėra cituojami. Nurodo, kad analogiškai ir šiame tyrime kvestionuoti teiginiai yra bendrosios onkologijos ir hematologijos mokslo tiesos, kurių citavimas nebūtų pagrįstas, kadangi pati tiesa jau yra tapusi bendrąja. Pažymi, kad Kontrolieriaus LSMU atsiųstose ekspertų pastabose taip pat galima pastebėti, jog turiniu artima informacija pateikiama be nuorodų į šaltinį, taip pat ekspertų pastabose yra minimi galimai plagijuoti šaltiniai, kurių leidimo metai yra 2017, nors Vadovėlis išleistas dar 2014 metais. Tad akivaizdu, kad pareiškėjai neturėjo galimybės plagijuoti dar neišleisto vadovėlio, rengdami savąjį. Nors Sprendime konstatuota, kad autorių veiksmai vertintini kaip plagijavimas, tačiau pareiškėjai mano, kad neatskleista, kokie kūriniai buvo nuplagijuoti, taip pat, kurioje konkrečiai Vadovėlio vietoje yra identifikuotas plagiatas ir kurio autoriaus rengtame tekste identifikuotas plagijuotas tekstas. Nurodo, kad Kontrolierius turėjo nustatyti, kas konkrečiai buvo nuplagijuota ir kurioje Vadovėlio vietoje yra plagijuotas fragmentas, tačiau Sprendime tai neįvardinta. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Sprendimas apskritai yra nemotyvuotas ir jie neturėjo galimybės susipažinti su visa tyrimo medžiaga iki šio skundo surašymo dienos.

2. Atsakovė Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba) pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą; pažymi, kad neprieštarauja dėl pareiškėjų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Nurodo, kad Kontrolieriaus tyrimas pradėtas pagal Lietuvos mokslo tarybos persiųstą pranešimą, tačiau nei Sprendime, nei pareiškėjams teiktoje informacijoje nebuvo nurodytas asmuo, kurio pranešimas Tarnyboje jau buvo nagrinėjamas. Pirma, iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjams pranešimą pateikęs asmuo ir jo keliami klausimai jau buvo žinomi, tačiau pareiškėjai Tarnybos apie tai, kad atvejis jau buvo vertintas, spręstas ar kitaip išnagrinėtas, neinformavo. Pažymi, kad Kontrolierius 2020 m. sausio 7 d. raštu kreipėsi į pareiškėjus, informuodamas apie pradėtą tyrimą ir aiškiai prašydamas pateikti šaltinius, kuriais remiantis buvo pateikta informacija Vadovėlio pažymėtose vietose, tad pareiškėjų prielaidos, kad buvo kreiptasi tik dėl teiginių teisingumo, yra nepagrįstos. Be to, nors pareiškėjai teigia, kad jie neturėjo galimybės susipažinti su tyrimo medžiaga iki skundo surašymo dienos, tačiau pažymi, kad minėtu 2020 m. sausio 7 d. raštu jie buvo informuoti apie galimybę teikti duomenis ir motyvuotą prašymą dėl leidimo susipažinti su medžiaga, bet nė vienas iš pareiškėjų iki Sprendimo priėmimo dienos su tokiu prašymu į Tarnybą nesikreipė. Pareiškėjų prašymai dėl su Sprendimu susijusios medžiagos kopijų išdavimo gauti tik 2020 m. rugpjūčio 6–7 dienomis, t. y. jau po Sprendimo priėmimo dienos. Nurodo, kad, kadangi pareiškėjai apie Tarnyboje pradėtą tyrimą ir galimybes susipažinti su tyrimo medžiaga bei teikti kitus prašymus buvo informuoti, taip pat, kadangi Tarnybos prašymas pateikti informaciją buvo aiškus ir konkretus, tačiau galimai pačių pareiškėjų klaidingai interpretuotas, daro išvadą, kad Tarnyba užtikrino pareiškėjų teisę į gynybą. Antra, nurodo, kad nesutinka su pareiškėjų vadovėlio, kaip mokslo kūrinio, požymių aiškinimu, kadangi pagal teisės aktus vadovėlis, be kita ko, yra originalus (autorinis) veikalas, specialiai skirtas studijų reikmėms ir pasižymintis individualia metodine prieiga; daro išvadą, kad aukštosios mokyklos vadovėlis laikytinas mokslinės veiklos rezultatu, t. y. aukštosios mokyklos vadovėlio rengimas yra mokslinė veikla. Pareiškėjų rengtas Vadovėlis neturi būti vien bendrųjų žinių, nors ir visuotinai moksliškai pripažintų, rinkinys – jis turi atitikti originalumo reikalavimą ir pasižymėti individualia, o ne vienoda su kitais vadovėliais, metodine prieiga. Mano, kad pareiškėjų pateikti analogijų pavyzdžiai nėra tinkami iliustruoti Vadovėlyje pateiktoms bendrosioms žinioms. Atkreipia dėmesį, kad siekiant atlikti išsamų tyrimą, buvo kreiptasi į Vadovėlio sudarytoją ir leidėją, tačiau iš abiejų gauti atsakymai, kad vadovėlių rengimą ir / ar leidybą reglamentuojančių dokumentų tuo metu nebuvo, todėl Tarnyba, vertindama galimą nesąžiningumą, vadovavosi LSMU Akademinės etikos kodeksu. Trečia, nesutinka, kad Sprendimas nemotyvuotas, kadangi jame remiamasi Mokslo ir studijų įstatymu, teismų praktika, jau minėtu LSMU Akademinės etikos kodeksu, LSMU dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti konkursų organizavimo ir atestavimo tvarkomis, aktualiomis Vadovėlio rengimo metu, taip pat Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodika. Be to, Sprendime aiškiai įvardijami faktai, kuriais remiantis daromos išvados ir konstatuotas pažeidimas, tačiau jie nurodyti be duomenų, galinčių atskleisti apie asmenis daugiau nei to reikia Sprendime, kadangi buvo atsižvelgta į teisės aktus, reglamentuojančius asmens duomenų apsaugą.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti bei panaikinti skundžiamą Kontrolieriaus sprendimą.

Nurodo, kad šioje byloje konstatavus pareiškėjų veiksmus kaip pažeidusius akademinę etiką pagal Įstatymo 5 straipsnį jie nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Sprendimu pareiškėjai yra pripažinti kaip pažeidę akademinę etiką 2014 metais, kai nepriekaištinga reputacija pagal Įstatymą dar nebuvo apibrėžta, tačiau Sprendimo priėmimo metu jie, manytina, nepriekaištingos reputacijos kriterijų nebeatitinka. Taip pat mano, kad trys iš keturių pareiškėjų neturėjo žinių apie pareiškimo, kurio pagrindu pradėtas tyrimas, turinį, tačiau, net jeigu ir būtų žinoję, tai nebūtų turėję esminės reikšmės, kadangi pareiškime nėra užsiminta apie plagiatą. Nurodo, kad išvada apie plagiatą padaryta iš prielaidų, kilusių tyrimų metu, apie kurias nė vienas pareiškėjas nebuvo informuotas, tad jie neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų. Pažymi, kad viso tyrimo metu apie tiriamas aplinkybes ir nagrinėjamą tariamo plagiato klausimą pareiškėjai nebuvo informuoti, tad buvo pažeistas procesinio teisingumo principas, teisės būti išklausytam principas ir teisės į gynybą principas. Nurodo, kad Sprendime nėra įvardintas neleistinas pareiškėjų elgesys ir aplinkybės, leidžiančios daryti pagrįstą išvadą, jog tikrai buvo plagijuojama.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2020 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. SP-12 „Dėl akademinės etikos pažeidimo aukštosios mokyklos vadovėlyje“ teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad Lietuvos mokslo taryba elektroniniu paštu gavo 2018 m. gruodžio 17 d. asmens pareiškimą apie nekorektiškai sudarytą Vadovėlį ir LSMU aplaidų administravimą; Lietuvos mokslo taryba, atsižvelgdama į tai, kad ji pagal kompetenciją nėra institucija, oficialiai nagrinėjanti akademinės etikos ir procedūrų bylas, taip pat vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, 2019 m. gruodžio 6 d. persiuntė šį pareiškimą Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai.

6. Tarnyba 2019 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. S-347 „Dėl informavimo apie tyrimo pradėjimą ir informacijos pateikimo“ informavo E. V., kad 2019 m. gruodžio 6 d. gautas jo pareiškimas dėl padėties LSMU Onkologijos ir hematologijos klinikoje, kurio pagrindu Tarnyboje pradėtas tyrimas dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų. Atsižvelgdama į galimai pasikeitusias aplinkybes nuo 2018 m. gruodžio 17 d., taip pat į tai, kad pareiškime trūksta tam tikros informacijos, Tarnyba paprašė nurodyti Vadovėlio puslapius, kuriuose yra pareiškimo 2 dalyje išvardyti galimai klaidingi teiginiai ir kt.

7. Tarnyba 2019 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. S-349 „Dėl informavimo apie tyrimo pradėjimą ir informacijos pateikimo“ informavo LSMU apie gautą pareiškimą. Raštu buvo paprašyta, be kita ko, pateikti dokumentų, susijusių su LSMU Onkologijos instituto 2014 m. išleistu vadovėliu „Onkologija ir hematologija“ (sudarytoja prof. E. J.), patvirtintas kopijas, pateikti vadovėlio „Onkologija ir hematologija“ el. versiją bei kt.

8. Pareiškėja M. R. 2019 m. gruodžio 11 d. el. paštu kreipėsi į Tarnybą su prašymu pateikti jai medžiagos, susijusios su skundu, kopijas; į šį jos prašymą Tarnyba atsakė 2019 m. gruodžio 16 d., pateikdama dalį nuasmeninto skundo.

9. LSMU Medicinos akademijos Medicinos fakulteto Onkologijos instituto vadovė prof. E. J. 2020 m. sausio 8 d. pateikė Tarnybai prašomą informaciją.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad Tarnybos vyriausioji specialistė K. K. 2020 m. sausio 7 d. pareiškėjams R. G., R. D., M. R. ir E. S. el. paštu išsiuntė raštą Nr. S-3 „Dėl informavimo apie tyrimo pradėjimą ir informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, kad prašoma nurodyti bei pateikti šaltinius, kuriais remtasi pateikiant informaciją vadovėlio „Onkologija ir hematologija“ (išleisto 2014 m. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vitae Litera“) pažymėtose (pabrauktose) vietose; taip pat informavo, kad pareiškėjai turi teisę, be kita ko, teikti duomenis, informaciją, paaiškinimus, susipažinti su tyrimo medžiaga ir pan.

Pareiškėja M. R. 2020 m. sausio 23 d. pateikė Tarnybai atsakymą, nurodydama šaltinius, kuriais rėmėsi pažymėtose Vadovėlio vietose.

Taip pat pareiškėjas R. G. 2020 m. sausio 27 d. pateikė Tarnybai atsakymą, nurodydamas šaltinius, kuriais rėmėsi pažymėtose Vadovėlio vietose.

Pareiškėja R. D. 2020 m. sausio 29 d. pateikė Tarnybai atsakymą, taip pat nurodydama šaltinius, kuriais rėmėsi pažymėtose Vadovėlio vietose.

Pareiškėja E. S. 2020 m. sausio 10 d. el. paštu pateikė Tarnybai atsakymą, nurodydama, kad yra vaiko priežiūros atostogose, todėl neturi galimybių pateikti prašomos informacijos. Tarnybos vyr. specialistė K. K. 2020 m. sausio 14 d. el. paštu atsakė pareiškėjai E. S., kad kreipėsi į ją ne kaip į LSMU darbuotoją, bet kaip į vadovėlio „Onkologija ir hematologija“ bendraautorę. Taip pat nurodė, kad Kontrolierius, negavęs reikiamos informacijos, priima spendimą be asmens pateiktų paaiškinimų ar kitos informacijos.

11. Tarnyba 2020 m. birželio 4 d. kreipėsi į UAB „Vitae Litera“, prašydama, be kita ko, pateikti Vadovėlio rankraštį, kurį jai pateikė Vadovėlio sudarytoja prof. E. J. ar Vadovėlio autoriai, ir tai patvirtinančius dokumentus, taip pat nurodyti, kokie dokumentai nustato vadovėlio, kaip knygos, leidybos reikalavimus ir kokie dokumentai buvo pateikti Vadovėlio autoriams, taip pat ir kitą informaciją, jos nuomone, svarbią ir būtiną objektyviam tyrimui atlikti.

UAB „Vitae Litera“ leidybos administratorė 2020 m. birželio 16 d. Tarnybai el. paštu nurodė, kad rankraščiai yra saugomi 5 metus, o šiuo atveju rankraščio tvarkymo data ankstesnė nei 2014 metai, todėl rankraščio neturi ir pateikti negali. Pažymėjo, kad leidybos tvarką nustato LSMU Leidybinio plano ir leidybos tvarkos dokumentai; el. laiškų susirašinėjimo archyvo neturi. Taip pat nurodė, kad papildomos informacijos neturi.

12. Tarnyba 2020 m. birželio 4 d. taip pat kreipėsi ir į prof. E. J., prašydama pateikti Vadovėlio rankraštį, kurį pateikė leidėjai UAB „Vitae Litera“, ir tai patvirtinančius dokumentus, taip pat nurodyti, kokius dokumentus jai, kaip Vadovėlio sudarytojai, pateikė leidėja UAB „Vitae Litera“, ir kitą informaciją, jos nuomone, svarbią ir būtiną objektyviam tyrimui atlikti.

LSMU Medicinos akademijos Medicinos fakulteto Onkologijos instituto vadovė prof. E. J. 2020 m. birželio 18 d. pateikė Tarnybai raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, kad buvo inicijuotas Vadovėlio rengimas, kuris pradėtas rengti 2012 metų pradžioje. Pažymėjo, kad ji sudarė Vadovėlio turinį, vyko keli mokslinio pedagoginio personalo pasitarimai Vadovėlio tobulinimui, taip pat iki 2014 m. papildytas Vadovėlio turinys, koreguota ir atnaujinta medžiaga. Be to, nurodė, kad nebeturi jokio susirašinėjimo, susijusio su Vadovėlio rengimu, taip pat rankraščių ar kitos informacijos, kadangi nuo jo išleidimo praėjo nemažai laiko.

13. Kontrolierius 2020 m. liepos 23 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame, pažymėdamas tai, kad Vadovėlio teksto dalyse, kurias rengė Vadovėlio autoriai, nustatytas plagiatas, taip pat tai, kad buvo apgauti Vadovėlio skaitytojai (ypač studentai), o vadovėlio rengimas laikytinas moksline veikla, konstatavo, kad Vadovėlio autoriai pažeidė LSMU etikos kodekso 8.4 papunktį ta apimtimi, kurioje nustatyta, kad „tyrėjai turi <...> neplagijuoti ir kitaip neapgaudinėti mokslinėje veikloje“. Be kita ko, Sprendime nuspręsta informuoti pareiškėją, pateikusį pareiškimą, LSMU bei Ministeriją apie vadovėlio autorius, pažeidusius LSMU etikos kodekso 8.4 papunktį.

14. LSMU rektorius, atsižvelgdamas į Sprendimą, 2020 m. liepos 31 d., kreipėsi į Tarnybą su prašymu paaiškinti, kaip identifikuoti etikos pažeidimą padariusius asmenis ir aplinkybes, kaip pažeidimas buvo padarytas; ar pažeidimą padarę asmenys yra informuoti apie tai, kad jie tam tikrais savo veiksmais padarė etikos pažeidimą; ar Sprendimas yra pagrindas laikyti asmenis netekusiais nepriekaištingos reputacijos Mokslo ir studijų įstatymo 5 straipsnio prasme, o, jei taip, tai prašė įvardinti, kokie tai asmenys ir nuo kokio momento jie laikytini netekusiais nepriekaištingos reputacijos.

15. Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. S-218 „Dėl sprendimo paaiškinimo“ LSMU paaiškino, jog Kontrolieriaus sprendimuose gali būti pateikiama tik tokia informacija, kuri atitinka visus asmens duomenų apsaugai keliamus reikalavimus. Be to, sprendimuose negali būti pateikta jokia informacija, kuri leistų identifikuoti asmenis, susijusius su Tarnyboje atliktu tyrimu. Pažymėjo, kad Tarnyboje buvo atliktas tyrimas, kurio pagrindu priimtas Sprendimas, t. y. atliekant tyrimą nustatyta, kokiais kūriniais remtasi ir kurioje Vadovėlio teksto dalyje buvo padarytas pažeidimas (plagiatas), tačiau dėl asmens duomenų apsaugos Sprendimo tekste minėti duomenys negalėjo būti atskleisti. Be kita ko, nurodė, kad asmenys, padarę akademinės etikos pažeidimą, šiuo atveju nurodytų skyrių dalių autoriai (R. D., R. G., M. R. ir E. S.) buvo informuoti, jiems taip pat pateiktas Sprendimas.

16. Pareiškėjai, nesutikdami su Sprendimu, skundžia jį teismui.

17. Visų pirma, pareiškėjai teigia, kad skundžiamas sprendimas yra jiems teisiškai reikšmingas ir sukelia pasekmes, tad jie turi teisę su skundu dėl Sprendimo panaikinimo kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą sprendimą ir bylos medžiagą, sutinka su pareiškėjų argumentu, kad Sprendimas iš esmės daro įtaką jų teisėms ir pareigoms, tad toks Sprendimas gali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 5 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė šios pareiškėjų teisės irgi neginčija, tad teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

18. Pareiškėjai teigia, kad skundžiamas sprendimas nėra motyvuotas. Kontrolierius Sprendime konstatuodamas tam tikrą pažeidimą apsiribojo tik bendro pobūdžio samprotavimais ir teiginiais; jame taip ir nėra įvardinta kaip konkrečiai pasireiškė plagiatas, t. y. kokie kūriniai buvo nuplagijuoti, kurioje konkrečiai Vadovėlio vietoje ir pan.

19. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) redakcijos (t. y. įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės <...> turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr. pvz., 2012-04-02 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-1230/2012; 2015-03-31 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). LVAT taip pat yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų taisyklė yra bendroji norma, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr. pvz., 2013-02-28 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-146-206/2013). Tai reiškia, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti imperatyvai yra privalomi ir Kontrolieriui, kuris yra viešojo administravimo subjektas, priimant individualius administracinius aktus, nagrinėjamu atveju priimant skundžiamą sprendimą - 2020 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. SP-12.

Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat dar yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2011-06-27 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A662-839/14; 2014-03-25 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14; ir kt.). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (žr., pvz., 2014-11-17 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-2430/2014).

20. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančioje VAĮ redakcijoje (t. y. įstatymo redakcijoje, galiojančioje nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) reikalavimai, keliami administraciniam sprendimui, įtvirtinti 10 straipsnio 5 dalyje. Tačiau jie iš esmės atitinka ankstesnėje VAĮ redakcijoje nurodytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Tad ir teismų praktika, susiformavusi aiškinant ankstesnės VAĮ redakcijos 8 straipsnį yra aktuali įsigaliojus naujam reglamentavimui. Bet kokiu atveju, minėta, šiai bylai taikytas reglamentavimas, galiojęs būtent Sprendimo priėmimo metu. 

21. Pabrėžtina ir kita šiai bylai aktuali teismų praktika.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente (žr., pvz., 2011-06-27 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011). Neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kai individualus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių – teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius. Pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkėlinėjami į administracinį aktą, tad priimant individualų administracinį aktą neretai pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (šiais aspektais žr., pvz., 2013-06-13 nutartį, priimtą administracinėje byloje A-822-800/2013; 2012-09-27 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-2003/2012, LVAT biuletenis Nr. 24, 2012, 364-377 p.). Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, ir juos pridėti prie šio akto. Individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., LVAT 2014-12-18 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-822-1440/2014; 2015-04-09 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-410-552/2015; ir kt.).  

 Tačiau šios bylos kontekste dar labiau akcentuotina tai, kad papildomos dokumentacijos buvimas viešojo administravimo subjekto žinioje per se (savaime) nereiškia, jog jo priimtas individualus administracinis aktas yra pagrįstas. Svarbu, kad ši papildoma dokumentacija būtų pateikta pareiškėjui, į šią dokumentaciją būtų pateikta aiški nuoroda individualiame administraciniame akte. Priešingu atveju, tokia dokumentacija negali būti laikoma individualaus administracinio akto sudedamąja (motyvuojamąją) dalimi (šiais aspektais žr., pvz., LVAT 2014-09-23 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014; 2015-04-01 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015, LVAT biuletenis Nr. 29, 2015, 405-418 p.).           

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad Kontrolieriaus sprendimas yra nemotyvuotas, t. y. nepagrįstas; priimtas Sprendimas neatitinka minėtų imperatyvių VAĮ nuostatų bei administracinių teismų praktikos.

22.1. Visų pirma, teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą sprendimą, visiškai sutinka su pareiškėjų teiginiais, kad Sprendime yra pateikti tik bendro pobūdžio teiginiai, susiję su plagijavimu; pažeidimas nėra individualizuotas, neaišku koks pareiškėjas kokį plagijavimą atliko ir kokioje apimtyje, t. y. kokie konkrečiai kūriniai (pavadinimas, autorius, išleidimo metai ir kt.; visas kūrinys, jo atitinkamos dalys, skyriai, pastraipos ar pan.) buvo nuplagijuoti, kokioje konkrečiai Vadovėlio vietoje (nurodant dalis, puslapius, pastraipas ir pan.) yra identifikuotas plagiatas, be to, kas konkrečiai buvo nuplagijuota (originalus teiginys, išvada, grafinis elementas ar kt.) ir pan. Sprendime visiškai neatskleista pareiškėjų padaryto pažeidimo sudėtis.

Negalima sutikti su atsakovės atsiliepimo teiginiu, kad iš Sprendimo matyti, jog plagiatas nustatytas būtent tose Vadovėlio teksto dalyse dėl kurių Kontrolierius kreipėsi į pareiškėjus. Kaip matyti iš pranešimų, Tarnyba prašė pareiškėjų nurodyti ir pateikti šaltinius, kuriais remtasi pateikiant informaciją vadovėlio „Onkologija ir hematologija“ (2014 m.) pažymėtose (pabrauktose) vietose; iš pateikto Vadovėlio puslapio kopijų matyti, kad juose pabraukti (apibraukti) tik pavieniai žodžiai ar sakinio fragmentai, kaip antai, - „ir (arba)“, „arba“, „kaip įmanoma greičiau“, „2-3 dienas“ ir pan. Tad tokių duomenų pateikimas niekaip negali būti laikomas tinkamu Sprendimo motyvavimu apie pareiškėjų padarytą etikos pažeidimą, t. y. atliktą plagijavimą.

22.2. Teismui buvo pateikta lentelė – Vadovėlyje „Onkologija ir hematologija“ (2014 m.) nustatyto plagiato šaltiniai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamo sprendimo nei įžanginėje dalyje, nei kurioje nors kitoje dalyje nėra pateikta jokios nuorodos į šią lentelę, t. y., kad ji būtų kaip Sprendimo priedas, ar į ją kaip nors kitaip būtų atsižvelgta priimant ginčijamą sprendimą, darant aiškią nuorodą, ir pan.; be to, ši lentelė nėra pasirašyta, neaišku, kas jos sudarytojas ir pan. Tas pats pasakytina ir apie kitą atsakovės teismui pateiktą dokumentaciją, t. y. Sprendime nėra jokios nuorodos į šiuos dokumentus.

22.3. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjams medžiaga, pagal jų prašymą, buvo pateikta 2020 m. rugpjūčio 25 d. Kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pareiškėjai į teismą su skundu dėl Sprendimo panaikinimo kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 24 d., t. y. dar prieš tai, kai jiems buvo pateikta medžiaga. Tai leidžia padaryti išvada, kad priėmus ginčijamą sprendimą ir pareiškėjams jį išsiuntus, kartu su Sprendimu nebuvo pateikta jokia papildoma dokumentacija. Ši dokumentacija jiems buvo pateikta tik vėliau, t. y. po to, kai jie su skundu jau buvo kreipęsi į teismą.

22.4. Taigi, kadangi nei lentelė  Vadovėlyje „Onkologija ir hematologija“ (2014 m.) nustatyto plagiato šaltiniai, nei kita atsakovo turima dokumentacija nebuvo pateikta pareiškėjams, kartu su sprendimu, be to, Sprendime nėra jokios aiškios nuorodos į šiuos dokumentus, - teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėta dokumentacija negali būti laikoma individualaus administracinio akto sudedamąją (motyvuojamąja) dalimi. Be šių duomenų, minėta, Sprendimas yra akivaizdžiai nemotyvuotas.

22.5. Tai, kad visa informacija, kaip atsiliepime teigia atsakovė, susijusi su atliktu tyrimu, kūrinių pavadinimais ir kt., vadovėlio teksto dalimis, kuriose buvo nustatytas plagiatas, yra saugoma skundo byloje Tarnyboje, - nekeičia šioje byloje padarytų išvadų dėl Sprendimo nepagrįstumo, t. y. jame motyvų nebuvimo dėl pažeidimo sudėties, nes, minėta, nesant Sprendime aiškios nuorodos į dokumentaciją ir jos nepateikimas kartu su priimtu sprendimu pareiškėjams reiškia, kad ši dokumentacija nėra individualaus administracinio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. 

22.6. Atsakovė savo priimtą Sprendimą ir atitinkamą jo motyvavimą iš esmės bando pateisinti asmens duomenų apsauga. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šis atsakovės argumentas iš viso yra netinkamas. Nėra jokio pagrindo priešinti asmens duomenų apsaugą su VAĮ įtvirtintais imperatyviais reikalavimais, keliamais individualiam administraciniam aktui. Viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas privalo atitikti VAĮ imperatyvius reikalavimus, tai susiję su teisėtumo principu; tuo tarpu jį skelbiant viešai, siekiant nepažeisti asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų, jis turėtų būti nuasmeninamas. Šiuo gi atveju, atsakovė iš esmės asmens duomenų apsauga paneigė kitą imperatyvą, įtvirtintą VAĮ dėl privalomo individualaus teisės akto motyvavimo.  

Teisėjų kolegija apskritai pastebi, kad atsakovės pasirinktas duomenų apsaugos būdas, kai net pareiškėjai, kurių atžvilgiu priimtas sprendimas, negali aiškiai suprasti sprendimo įtakos jų teisėms ir pareigoms, taip pat kai sprendimas neaiškus ir kitiems subjektams, kuriems jis siunčiamas, bei tuo pačiu ženkliai apsunkinantis sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę teisme, - nelaikytina gerąją praktika, kuria vertėtų sekti.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Kontrolieriaus priimtas ginčijamas sprendimas - 2020 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. SP-12, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (šiuo metu galiojančios VAĮ redakcijos 10 straipsnio 5 dalies) nuostatų.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiamo sprendimo nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams, t. y. pareiškėjams, suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Juo labiau, kad pareiškėjai teigia, tą tvirtina ir bylos medžiaga, jog nuo pat pradžių buvo kalbama apie galimas klaidas, netikslumus Vadovėlio tekste, bet ne apie plagiavimą; tačiau Sprendime būtent konstatuotas plagiavimo faktas.  

24. Šiame kontekste, dėl viešojo administravimo subjekto priimamo sprendimo privalomo motyvavimo, pasakytina ir tai, kad LVAT yra konstatavęs, jog viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai; administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, bei po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti (žr., pvz., 2014-03-25 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-34/2014).

 Taigi, atsakovės skundžiamo sprendimo trūkumus ištaisyti pačiam teismui nėra galimybės ir pagrindo.

25. Nustačius, kad Sprendimas yra nepagrįstas, t. y. nemotyvuotas, kiti pareiškėjų argumentai nebevertintini.

26. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovės skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis neatitinka VAĮ imperatyvių reikalavimų; tad jis naikintinas ir atsakovė įpareigotina priimti individualų teisės aktą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnis).

27. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., 2014-01-08 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-602-2008/2013; 2014-02-04 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-602-2014).

Be to, atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad galimas pareiškėjų etikos reikalavimų pažeidimas yra susijęs su 2014 metais; tad priimant sprendimą, atitinkantį VAĮ reikalavimus, turėtų būti įvertinta ir senatis, t. y. ar tokio pobūdžio pažeidimams yra numatyta senatis, koks jos terminas, ar ji turėtų būti taikoma ir pan.  

         

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjų R. G., M. R., R. D. ir E. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2020 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. SP-12 „Dėl akademinės etikos pažeidimo aukštosios mokyklos vadovėlyje“ ir įpareigoti atsakovę priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                         Saulius Jakaitis

 

 

   Iveta Pelienė

 

 

   Fausta Vitkienė


Paminėta tekste:
  • A-1536-662/2015
  • A-410-552/2015
  • A-1266-624/2015