Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-03-29][nuasmeninta nutartis byloje][eA-355-492-2016].docx
Bylos nr.: eA-355-492/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių rajono savivaldybės administracija 188726051 atsakovas
UAB „TeleTower" 302453251 pareiškėjas
Kategorijos:
1. Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1.25. Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1. ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
1. ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
1.4. Ginčai, kilę iš žemės teisinių santykių
1.4. Ginčai, kilę iš žemės teisinių santykių
1.4.2. Valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai
1.4.5. Kiti ginčai, kilę iš žemės teisinių santykių
1.9. Mokestiniai ginčai
1.9.5. Kiti mokesčiai
3. ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
3.21. Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eA-355-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02918-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 9.5.; 4.2.

„(S)“

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. kovo 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „TeleTowerskundą atsakovui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) TeleTower2014 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. S-2263(3.34) (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas); įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administraciją išbraukti žemės sklypą iš nenaudojamų (apleistų) kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone sąrašo ir perskaičiuoti 2014 m. mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokestį.

Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2014 m. spalio 27 d. surašė žemės nuomos mokesčio deklaraciją Nr. 491000000263357 (toliau – ir Deklaracija), kuria buvo nustatytas žemės nuomos mokestis už UAB „TeleTower“ nuomojamą žemės sklypą, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Žemės sklypas). Deklaracijoje nurodytas mokėtinas žemės nuomos mokestis gerokai padidėjo. Dėl nepagrįstai didelio Žemės sklypo nuomos mokesčio pareiškėjas 2014 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 4012-37 kreipėsi į atsakovą. Iš atsakovo 2014 m. lapkričio 14 d. gautas atsakymas Nr. S-2263(3.34), kuriuo buvo atsisakyta išbraukti Žemės sklypą iš nenaudojamų (apleistų) kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone sąrašo ir perskaičiuoti 2014 metų mokėtiną žemės nuomos mokestį. Pareiškėjas UAB „TeleTower“ 1997 m. rugsėjo 3 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 91/97-0097 pagrindu nuomojasi Žemės sklypą. Žemės sklype yra įrengta UAB „TeleTower“ priklausanti bazinė mobiliojo ryšio stotis, kurią sudaro bokštas, ant jo pritvirtintos antenos bei tam tikros talpos (metaliniai konteineriai), skirtos šiai įrangai aptarnauti. Ši mobiliojo ryšio stotis yra veikianti ir naudojama. Taigi ir Žemės sklypas yra naudojamas pagal paskirtį – bazinės mobiliojo ryšio stoties eksploatavimui. Atsakovas 2014 m. spalio 27 d. surašė žemės nuomos mokesčio deklaraciją Nr. 491000000263357, kurioje nurodyta, kad mokėtinas Žemės sklypo nuomos mokestis už 2014 m. yra 10 520,00 Lt. Kadangi 2013 m. buvo mokėtas 345 Lt mokestis, šis mokesčio padidėjimas laikytinas ypač dideliu, t. y. didesnis 30 kartų. Pradėjus aiškintis, kodėl yra apskaičiuota tokia didelė mokėtino žemės nuomos mokesčio suma, buvo gauta informacija, kad Žemės sklypas yra įtrauktas į nenaudojamų (apleistų) kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Pabrėžė, kad pareiškėjas nežinojo apie Žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą iki kol nebuvo gauta Deklaracija bei susisiekta su savivaldybės administracijos darbuotojais dėl padidėjusio nuomos mokesčio. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 3 d. sprendime Nr. T-59 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir lengvatų nustatymo 2014 metams“ įtvirtinta, kad nenaudojamiems (apleistiems) visų paskirčių valstybinės žemės sklypams 2014 metais bus taikomas 4 proc. metinis žemės nuomos mokestis. Mano, kad Žemės sklypas nėra apleistas, jis yra prižiūrimas ir yra naudojamas pagal paskirtį, todėl turi būti išbrauktas iš nenaudojamų (apleistų) žemės sklypų sąrašo ir perskaičiuotas nuomos mokestis. Taip pat pabrėžė, kad tik sužinojus savivaldybės administracijos poziciją dėl Žemės sklypo priežiūros, iš karto ėmėsi veiksmų ir Žemės sklypas buvo sutvarkytas, nušienauta žolė. Pažymėjo, kad Žemės sklypas į Sąrašą buvo įtrauktas vadovaujantis Nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-87 (toliau – Aprašas). Teigia, kad pagal Aprašo 2 punktą žemės sklypas pripažintinas nenaudojamu tik tuo atveju, kai patvirtinami abu normoje esantys požymiai – sklypas yra apleistas ir iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. nenušienautas. Mano, kad sklypo nenušienavimas konkrečiu momentu dar nepatvirtina fakto, kad jis yra apleistas ir nenaudojamas. Mano, kad pareiškėjui, kaip Žemės sklypo valdytojui, savivaldybė turėjo prievolę, prieš įtraukdama šį žemės sklypą į Sąrašą, pranešti apie planuojamą sklypo įtraukimą į Sąrašą.

Atsakovas pažymėjo, kad žemės sklypo savininkas yra Lietuvos Respublika, o valdytojas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 punkte nurodyta, kad „valstybinės žemės pardavėjai, nuomotojai kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų – reikalauja juos pašalinti arba inicijuoja šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai“. Savivaldybės taryba kontroliuoja, ar yra mokamas mokestis. Nustačius, kad nėra mokamas mokestis, kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau nėra pareigos informuoti tarnybos, jei sklypas yra neprižiūrimas. Savininkas yra fizinis arba juridinis asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso sklypas. Šiuo atveju tiek fizinis, tiek juridinis asmuo yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme ir valstybė nepatenka į šį sąrašą. Pareiškėjas yra nuomotojas, jam ši tvarka nėra taikoma. Valstybė nėra juridinis asmuo, kuriam būtų taikomas Žemės mokesčio įstatymas. Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2014 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. T-59 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir lengvatų nustatymo 2014 metamas“ nustatė, kad seniūnai turi Šiaulių rajono savivaldybės administracijai iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. pateikti duomenis apie nenaudojamus, apleistus žemės sklypus. Byloje yra pateiktas tarnybinis pranešimas – apleistų žemės sklypų sąrašas. Darbuotojas, parašęs tarnybinį pranešimą, automatiškai priėmė sprendimą, jis atsižvelgė į komisijos sprendimą, sprendimas nebuvo įformintas raštu, buvo priimtas žodžiu, tai matyti tarnybiniame pranešime. Kuršėnų miesto seniūnijos komisija nustatė, kad sklypas yra nenaudojamas. UAB „TeleTower“ nebuvo informuotas, nes jis yra nuomotojas.

 

II.

 

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikino Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. S-2263(3.34) ir įpareigojo Šiaulių rajono savivaldybės administraciją perskaičiuoti 2014 m. mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokestį. Skundo dalį dėl įpareigojimo Šiaulių rajono savivaldybės administraciją išbraukti žemės sklypą iš nenaudojamų (apleistų) kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone sąrašo atmetė kaip nepagrįstą.

Byloje nustatyta, kad UAB „TeleTower“ yra 1,0484 ha valstybinės žemės sklypo „(duomenys neskelbtini)“ nuomininkas, ginčo dėl to nėra.

Teismas nustatė, kad Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-87 patvirtino Nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone nustatymo tvarkos aprašą. Šis aprašas reglamentuoja nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų sąrašo sudarymo ir keitimo tvarką bei sąlygas (1 punktas), aprašo tikslas – nustatyti nenaudojamą kitos paskirties žemės sklypą (sklypus) ir jo savininką (savininkus), kuriems taikomas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas žemės mokesčio tarifas už nenaudojamą žemę (2 punktas).

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir atsakovas, kad Aprašą dėl nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų ir jų nuomininkų (naudotojų) žemės nuomos mokesčio tarifų už nenaudojamą žemę nustatymo tvarkos Šiaulių rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi, todėl kyla abejonė, ar nesant tvarkos, Šiaulių rajono savivaldybės taryba gali nustatyti nenaudojamus žemės sklypų nuomininkus (naudotojus), siekiant išsiaiškinti šių žemės sklypų nenaudojimo priežastis ir apmokestinti nuomininkus (naudotojus) maksimaliais žemės nuomos mokesčių tarifais. Teismas taip pat akcentavo, kad nebuvo priimtas joks savivaldybės administracijos sprendimas, jog pareiškėjo sklypas buvo įtrauktas į nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone sąrašą. Teismas konstatavo, kad tai akivaizdžiai pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, todėl ginčijamas sprendimas naikintinas.

Teismas pabrėžė, kad ginčijamame Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 14 d. sprendime Nr. S-2263(3.34) atsakovas vadovaujasi tvarka, kuri yra skirta žemės sklypų savininkams, o ne nuomininkams (naudotojams). Nurodyta, kad savivaldybės administracija, aiškindama sąvoką „nenaudojami (apleisti) kitos paskirties žemės sklypai“, taiko teisės analogiją. Nurodoma, kad ši sąvoka apibrėžta Nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T87, kuris taikomas, kai yra skaičiuojamas žemės mokesčio dydis. Tvarkos aprašo 4 punkte yra nustatyta, kad į sąrašą įtraukiami žemės sklypas (sklypai), nežiūrint nustatyto naudojimo būdo ir pobūdžio, atitinkantys vieną ar kelis iš išvardintų kriterijų: žemės sklype laikomos statybinės ir (ar) teršiančios aplinką medžiagos ar daiktai (akivaizdžiai netvarkingos, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės, jų dalys, nenaudojami statybiniai vagonėliai ir pan.), kaupiamos šiukšlės (4.1 punktas); sklypas apleistas (apaugęs žole ir pan., ir iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. nenušienautas) (4.2 punktas). Taigi iš skundžiamo sprendimo matyti, kad atsakovas vadovaujasi Tvarka, kuri yra taikoma žemės sklypų savininkams, o ne nuomininkams (naudotojams). Be to, tokiu atveju atsakovas, vadovaudamasis Tvarka, nesilaikė 8 punkto reikalavimų, kad Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius informuoja planuojamų įtraukti į Sąrašą žemės sklypų savininkus ir per 20 darbo dienų po pranešimo išsiuntimo dienos, parengia įsakymą dėl Sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia pasirašyti Administracijos direktoriui.

Teismas nustatė, kad Žemės sklypas apžiūrėtas ir nuotraukos darytos (2014-07-25) dar nepasibaigus nustatytam terminui.

Bylos duomenimis nustatęs, kad pareiškėjo nuomojamas žemės sklypas nebuvo įtrauktas į nenaudojamų (apleistų) kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone sąrašą, tokio sprendimo atsakovas nepriėmė, sprendimas nebuvo įformintas raštu, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos išbraukti žemės sklypą iš nenaudojamų (apleistų) kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone sąrašo. Teismo nuomone, pareiškėjo prašymas perskaičiuoti 2014 metų valstybinės žemės nuomos mokestį nebuvo tinkamai išnagrinėtas ir motyvuotas, todėl priimant buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 dalies nuostatos. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų. Visa tai apibendrinus daryta išvada, kad byloje nagrinėjamu atveju, priimant ginčijamą sprendimą, buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai, įpareigojantys viešojo administravimo subjektą savo sprendimus grįsti objektyviais duomenimis (faktais).

 

III.

 

Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atsakovas taip pat prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus. Tvirtina, kad šie įrodymai buvo gauti po teismo sprendimo priėmimo.

Atsakovas nurodo, kad Administracijos direktorius 2014 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. A-974 patvirtino 4 proc. tarifą žemės sklypui (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), todėl neišbraukus iš sąrašo perskaičiavimas galimas, tačiau nenustačius mokesčio skaičiavimo aritmetinės klaidos nuomos mokestis liktų galioti toks pat. Sprendime taip pat nenurodyta, kokiu tarifu turėtų būti vykdomas perskaičiavimas, todėl vykdant sprendimą tarp šalių neišvengiamai kils ginčas. Pažymi, kad Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. T-87 yra taikomas ne tik žemės sklypų savininkams, bet ir nuomojamos žemės mokesčio nustatymui. Nurodo, kad nors Aprašo 8 punktas nėra taikomas nuomininkų atžvilgiu, Aprašo 4 punktas, susijęs su apleisto žemės sklypo požymiais, yra taikomas nepriklausomai nuo to, kas yra sklypo savininkas. Pažymi, kad Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2014 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. T-59 yra nustačiusi 4 proc. metinį žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę nuomos sutarčių ir nenaudojamiems (apleistiems) visų paskirčių valstybinės žemė sklypams. Mano, kad įstatymas nenumato būtinybės tvirtinti atskirą aprašą, taikomą valstybinės žemės nuomininkams. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, pavirtinančių, jog po atsakovo apsilankymo Žemės sklypas būtų sutvarkytas. Nurodo, kad pareiškėjo prašymą atleisti nuo žemės mokesčio svarstė Šiaulių rajono savivaldybės taryba, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Tvirtina, kad nėra imperatyvios nuostatos, įpareigojančios atleisti nuo žemės mokesčio žemės naudotojus, jeigu jie nebuvo informuoti apie jų naudojamų sklypų įtraukimą į neprižiūrimų sklypų sąrašą. Pažymi, kad vienas iš komisijos narių nustatant apleistų žemės plotų savininkus, yra deleguotas Nacionalinės žemės tarnybos, todėl nebuvo poreikio atskirai informuoti šią instituciją apie sklypų įtraukimą į Sąrašą.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas atmestas iš šią skundo dalį tenkinti.

Pareiškėjas sutinka su teismo pozicija, kad Aprašo nuostatos nėra taikomos nuomininkams (naudotojams), jis taikomas tik žemės sklypų savininkams. Aprašas taikytinas tik nustatant nenaudojamus žemės sklypus, jų savininkus bei žemės mokesčio dydį, o ne valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifui, apie kurį šiame Apraše net neužsimenama. Pabrėžia, kad byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir atsakovas, kad Šiaulių rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi aprašą dėl nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų ir jų nuomininkų (naudotojų) žemės nuomos mokesčio tarifų už nenaudojamą žemę nustatymo tvarkos. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl atsakovas vadovaudamasis Aprašu tam tikras jo normas pagal analogiją taiko tiek žemės sklypų savininkams, tiek žemės sklypų nuomininkams, tačiau kitų, nepalankesnių normų (pvz. apie pareigą informuoti savininką prieš tam tikrą laiką iki nusprendžiant sklypą įtraukti į Sąrašą) pagal analogiją informuojant ne tik savininką, bet ir realų sklypo naudotoją ir valdytoją (nuomininką) netaiko. Nurodo, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie Žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą. Pažymi, kad nei ginčijamo sprendimo priėmimo metu, nei vėliau, net ir bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, pareiškėjui nebuvo žinomas vienas iš ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindų – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. A-974. Mano, kad toks netinkamas ginčijamo sprendimo argumentavimas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį bei yra savarankiškas pagrindas šį sprendimą naikinti.

Pareiškėjas nesutinka su naujų įrodymų prijungimu. Mano, kad dokumento (Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas Nr. A-974 „Dėl kitos paskirties apleistų (nenaudojamų) žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“) įvedimo į elektroninę sistemą klaida nelaikytina pakankamu pagrindu konstatuoti, kad tai yra pagrįsta įrodymų nepateikimo priežastis. Pareiškėjas taip pat mano, kad Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. T-59 „Dėl UAB „TeleTower“ 2014 m. nuomos mokesčio už valstybinę žemę sumažinimo“ yra nesusijęs su ginču, nes tai yra atskira administracinė procedūra.

Atsižvelgdamas į tai, kad buvo pateikti nauji įrodymai, pareiškėjas mano, kad atsirado galimybė įpareigoti atsakovą išbraukti Žemės sklypą iš Sąrašo. Mano, kad ginčo atveju apeliacinės instancijos teismas turi diskreciją patikrinti ne tik tą sprendimo dalį, kuria skundas tenkintas, tačiau ir toje sprendimo dalyje, kuria skundas buvo atmestas. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, t. y. esant duomenų apie Žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą, manytina, kad toks prašymas yra pagrįstas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo naudojamo žemės sklypo įtraukimo į nenaudojamų (apleistų) kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone sąrašą ir dėl to pritaikyto padidinto valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo.

Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus: Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. A-974 Dėl kitos paskirties apleistų (nenaudojamų) žemės sklypų sąrašo patvirtinimo, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. A-974 Dėl kitos paskirties apleistų (nenaudojamų) žemės sklypų sąrašo patvirtinimo vidaus dokumento registracijos kortelės išrašą, Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. T-59 „Dėl UAB Tetetower“ 2014 m. nuomos mokesčio už valstybinę žemę sumažinimo“, Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. klausimo Nr. 42 svarstymo vaizdo medžiagą, kuriuos prašo prijungti prie bylos.

Teisėjų kolegija vertina, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas Nr. A-974 Dėl kitos paskirties apleistų (nenaudojamų) žemės sklypų sąrašo patvirtinimo ir vidaus dokumento registracijos kortelės išrašas prijungtini prie bylos.

ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Nors teisėjų kolegija mano, kad atsakovui nebuvo kliūčių paminėtus dokumentus pateikti pirmosios instancijos teismui, ir jų pateikimo būtinybė buvo akivaizdi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau kita vertus, šie dokumentai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju prioritetas teiktinas teisingam ir objektyviam bylos išsprendimui, taigi šie dokumentai prijungtini prie bylos. Kiti prašomi prijungti dokumentai ryšio su nagrinėjama byla neturi, todėl jie prie bylos neprijungtini.

Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. Nr. 1798 nutarimo „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4. punktas nustato, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 2 ir 3 punktais numatyta, kad savivaldybė turi teisę nustatyti žemės nuomos mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 4 proc. nuo žemės vertės

Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. T-59 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir lengvatų nustatymo 2014 metams“ 2 punktu nenaudojamiems (apleistiems) visų paskirčių valstybinės žemės sklypams nustatytas 4 proc. metinis žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifas, skaičiuojant mokestį pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Sprendimo 9 punktu Šiaulių rajono savivaldybės administracijos seniūnijos seniūnai iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. įpareigoti pateikti duomenis apie nenaudojamus (apleistus) visų paskirčių valstybinės žemės sklypus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2014 metų mokestiniu laikotarpiu buvo taikytas 4 proc. dydžio metinis žemės nuomos mokesčio tarifas. Ginčijamame rašte atsakovas nurodo, kad aiškindamas sąvoką „nenaudojami (apleisti) valstybinės žemės sklypai“ vadovaujasi Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-87 patvirtintu Nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone nustatymo tvarkos aprašu, pagal kurį į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus tvirtinamą Nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų sąrašą (toliau – ir Sąrašas) įtraukiami žemės sklypai, atitinkantys vieną ar kelis iš kriterijų: žemės sklype laikomos statybinės ir (ar) teršiančios aplinką medžiagos ar kiti daiktai (akivaizdžiai netvarkingos, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės, jų dalys, nenaudojami statybiniai vagonėliai ir pan.) kaupiamos šiukšlės (Aprašo 4.1 p.); sklypas apleistas (apaugęs žole ir pan., ir iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. nenušienautas) (Aprašo 4.2. p.).

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad Šiaulių rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi aprašą dėl nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų ir jų nuomininkų (naudotojų) žemės nuomos mokesčio tarifų už nenaudojamą žemę nustatymo tvarkos, todėl kyla abejonė, ar nesant tvarkos, Šiaulių rajono savivaldybės taryba gali nustatyti nenaudojamus žemės sklypų nuomininkus (naudotojus), siekiant išsiaiškinti šių žemės sklypų nenaudojimo priežastis ir apmokestinti nuomininkus (naudotojus) maksimaliais žemės nuomos mokesčių tarifais. Teismas taip pat akcentavo, kad nebuvo priimtas joks savivaldybės administracijos sprendimas dėl pareiškėjo naudojamo sklypo įtraukimo į nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone sąrašą. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas nurodė vadovavęsis Aprašo nuostatomis, tačiau nustatyta, kad nebuvo laikytasi Aprašo 8 punkto reikalavimų informuoti planuojamų įtraukti į Sąrašą žemės sklypų savininkus. Teismas konstatavo, kad Žemės sklypas apžiūrėtas ir nuotraukos darytos 2014 m. liepos 25 d., t. y. dar nepasibaigus Aprašo 4.2. punkte nustatytam terminui.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis teismo išvadomis sutinka tik iš dalies.

Apelianto pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuos teismas prijungė prie bylos, patvirtina, kad ginčo sklypas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. A-974 buvo įtrauktas į kitos paskirties apleistų (nenaudojamų) žemės sklypų sąrašą.

Argumentas, kad Šiaulių rajono savivaldybėje nėra patvirtinta nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų ir jų nuomininkų (naudotojų) žemės nuomos mokesčio tarifų už nenaudojamą žemę nustatymo tvarka, neturi reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo naudojamo turto įtraukimo į apleistų (nenaudojamų) žemės sklypų sąrašą teisėtumo ir pagrįstumo, nes kiekviena savivaldybė, kai nėra imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų priimti konkrečius sprendimus, turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo kompetenciją, nustatytą įstatymuose.

Kita vertus, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje ištirtos aplinkybės patvirtina, kad ginčo sklypas į Sąrašą buvo įtrauktas nenustačius visų teisinę reikšmę turinčių faktų. Kaip jau minėta, remiantis Aprašo 4.2 punktu sklypas laikomas apleistu, jei jis yra apaugęs žole ir iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. nenušienautas. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo sklypo nenušienavimo faktas buvo fiksuotas nesuėjus Apraše nustatytam terminui, todėl tokie duomenys nevertintini kaip nagrinėjamam ginčui reikšmingu laikotarpiu aktualūs įrodymai. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jam be pagrindo nustatyta visa įrodinėjimo našta, kad duomenis apie žemės sklypo būklę turėjo teikti pareiškėjas. Pažymėtina, kad būtent atsakovas turi pareigą pagrįsti savo priimtą sprendimą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas iš viso nebuvo informuotas apie jo naudojamo sklypo įtraukimą į Sąrašą, todėl jis neturėjo objektyvios galimybės teikti duomenis, paneigiančius atsakovo nustatytas aplinkybes.

Aprašo 8 punktas numato, kad savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius informuoja planuojamų įtraukti į Sąrašą žemės sklypų savininkus ir per 20 darbo dienų po pranešimo išsiuntimo dienos, parengia įsakymą dėl Sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia pasirašyti Administracijos direktoriui. Aprašo 10 punkte nustatyta galimybė planuojamų įtraukti į Sąrašą sklypų savininkams teikti dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka 4 punkte nurodytų kriterijų arba atitikimas jiems yra sąlygotas 5 punkte nurodytų aplinkybių, tokiu atveju Komisija gali priimti sprendimą neįtraukti žemės sklypo į Sąrašą.

Atsakovas teigia, kad minėtos nuostatos yra skirtos tik žemės sklypo savininkams, o nuomininkui jos netaikytinos, todėl atsakovas neturėjo pareigos informuoti pareiškėją apie jo naudojamo žemė sklypo įtraukimą į Sąrašą ir suteikti galimybę pasinaudoti Aprašo 10 punkte nurodytomis teisėmis.

Teisėjų kolegija tokią atsakovo išvadą laiko nepagrįsta.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Taigi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).

Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu. Viešojo administravimo proceso principas – teisė būti išklausytam reiškia, kad veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą, ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus, reikšmingus priimamam aktui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-604/2013).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisės būti išklausytam principas buvo pažeistas, o teisės aktų nuostatos taikytos formaliai.

Šiuo atveju svarbi yra ta aplinkybė, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei. Aprašo nuostatomis buvo pasiremta nustatant valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, kurio nustatymas buvo susijęs su šio žemės sklypo tinkamu naudojimu. Žemės sklypo naudotojas yra UAB „TeleTower“, ši aplinkybė yra išviešinta, kadangi Registrų centre yra registruotas nuomos sutarties sudarymo faktas, taigi ji buvo žinoma atsakovui. Būtent žemės naudotojo UAB „TeleTower“ teisėms ir pareigoms turi įtakos ginčo žemės sklypo įtraukimas į Sąrašą, kadangi tuo pagrindu buvo padidintas jo mokamo valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, todėl šis asmuo turėjo būti informuotas apie jam teisines pasekmes sukeliančio sprendimo priėmimą ir jam turėjo būti suteikta galimybė pasinaudoti Aprašo 10 punkte įtvirtinta teise teikti dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka 4 punkte nurodytų kriterijų arba atitikimas jiems yra sąlygos 5 punkte nurodytų aplinkybių.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent atsakovo padaryti administracinės procedūros pažeidimai sutrukdė nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, turinčias įtakos priimto sprendimo pagrįstumui, todėl pareiškėjo naudojamas žemės sklypas į Sąrašą buvo įtrauktas nesant pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tokio įtraukimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytos aplinkybės patvirtina pareiškėjo valdomo žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą nepagrįstumą.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl pareiškėjo naudojamo žemės sklypo išbraukimo iš Sąrašo nurodęs, kad tokio sąrašo apskritai nėra. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad jam nebuvo pateikti duomenys apie tokio sąrašo egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė prijungti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus duomenis, patvirtinančius, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. A-974 Dėl kitos paskirties apleistų (nenaudojamų) žemės sklypų sąrašo patvirtinimo ginčo žemės sklypas buvo įtrauktas į apleistų (nenaudojamų) žemės sklypų sąrašą. Toks sprendimas priimtas siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Vykdydamas teisingumą (Konstitucijos 109 straipsnis) teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismas negali palikti teisinį ginčą neišspręstu iki galo ir savo formaliu procesiniu sprendimu sukurti terpę naujam šalių ginčui (LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A662-374/2012).

Atsižvelgdama į šias konstitucinės jurisprudencijos nuostatas, siekdama, kad tarp proceso šalių kilęs ginčas būtų išspręstas iš esmės, vadovaudamasi proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, teisėjų kolegija, vadovaudamasi apelianto pateiktais įrodymais, patvirtinančiais, kad pareiškėjo naudojamas žemės sklypas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. A-974 Dėl kitos paskirties apleistų (nenaudojamų) žemės sklypų sąrašo patvirtinimo buvo įtrauktas į kitos paskirties apleistų (nenaudojamų) žemės sklypų sąrašą, nusprendžia pakeisti teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl jo naudojamo žemės sklypo išbraukimo iš Sąrašo. Toks sprendimas nelaikytinas apelianto padėties pabloginimu, kadangi pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog pareiškėjo naudojamas žemės sklypas neatitinka apleisto sklypo sampratos ir todėl įpareigojo atsakovą perskaičiuoti 2014 m. mokėtiną nuomos mokestį, tačiau šio teismo įpareigojimo negalima bus įvykdyti neišbraukus pareiškėjo naudojamo žemės sklypo iš Sąrašo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių ir dėl to nepagrįstai atmetė dalį pareiškėjo skundo reikalavimų, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina ir pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai. Likusi teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą pakeisti įpareigojant atsakovą išbraukti pareiškėjo UAB „TeleTower“ nuomojamą žemės sklypą, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. A-974 patvirtinto kitos paskirties apleistų (nenaudojamų) žemės sklypų sąrašo.

Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

 

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

 

 

 

 

Dainius Raižys

 

 

 

 

Virginija Volskienė