Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-10-21][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-265-403-2020].docx
Bylos nr.: e3K-3-265-403/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Namo Savanorių pr.1 Vilniuje savininkų bendrija 304503087 atsakovas
UAB ,,Via sportas“ 123259511 Ieškovas
Kategorijos:
2.4.2.9.1. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.4.2. Nuosavybės teisė
2.4.2.2. Nuosavybės teisės įgyvendinimas
7.3. Bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo
2.4. Daiktinė teisė
7. BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
2.4.2.9. Bendrosios nuosavybės teisė

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-265-403/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08378-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1.


img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Via sportas“ ieškinį atsakovei namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijai dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimo ir valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių namų savininkų bendrijos narių susirinkimo ir bendrijos valdybos kompetenciją priimant sprendimus, susijusius su sutarties su bendrojo naudojimo objektų administratoriumi sudarymu, bei daugiabučių namų savininkų bendrijos narių susirinkimo teisę tvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą, esant sudarytai sutarčiai su bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančiais: 1) 2017 m. gegužės 21 d. namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos (toliau – namas, Bendrija) narių susirinkimo (toliau – Bendrijos susirinkimas) nutarimą (2017 m. gegužės 24 d. protokolo punktas Nr. 3.1) samdyti namo administratorių; 2) 2017 m. gegužės 21 d. Bendrijos susirinkimo nutarimą (2017 m. gegužės 24 d. protokolo punktas Nr. 3.2) įgalioti Bendrijos valdybą atrinkti administratorių ir pasirašyti sutartį; 3) 2017 m. birželio 20 d. Bendrijos valdybos nutarimą (2017 m. birželio 23 d. protokolo punktas Nr. 2.1) sudaryti sutartį dėl namo bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administravimo su administruojančia UAB „Santermita“; 4) 2017 m. gruodžio 17 d. Bendrijos susirinkimo sprendimą (2017 m. gruodžio 18 d. protokolo punktas Nr. 4.1) papildyti Bendrijos įstatus šiuo punktu: „10.9. Spręsti dėl sutikimų įrengti išorinę reklamą ir/ar išorinius telekomunikacijų ar kt. įrenginius ant Pastato bendrojo naudojimo objektų ar išorinių Pastato konstrukcijų“; 5) 2017 m. gruodžio 17 d. Bendrijos susirinkimo sprendimą (2017 m. gruodžio 18 d. protokolo punktas Nr. 4.2) papildyti Bendrijos įstatus šiuo punktu: „45.3. Valdybos patvirtintos sutikimo įrengti išorinę reklamą ir/ar išorinius telekomunikacijų ar kt. įrenginius ant Pastato išdavimo ir atlyginimo už jos naudojimą nustatyta tvarka išduoti sutikimus įrengti išorinę reklamą ar išorės renginius ir pasirašyti su tuo susijusias sutartis“; 6) 2017 m. gruodžio 17 d. Bendrijos susirinkimo sprendimą (2017 m. gruodžio 18 d. protokolo punktas Nr. 9.1) patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė ieškinį grindė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 11, 12 straipsnių, 21 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.82 straipsnio 4 dalies, 4.83 straipsnio 4 dalies, 4.84 straipsnio, 4.85 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.2 punktu.

4.       Ieškovė nurodė, kad jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikė kaip namo butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotas asmuo administruojant ir prižiūrint namo gyvenamosios dalies bendrojo naudojimo patalpas. Šia sutartimi savininkai įgaliojo ieškovę pasirašyti namo gyvenamosios dalies bendrojo naudojimo patalpų ir kitų objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartį su administratore AB „Rubicon City Service“ (teisių perėmėja UAB „Namų priežiūros centras“). 2017 m. balandžio 11 d. VĮ Registrų centre įregistruota Bendrija. Ieškovė nėra Bendrijos narė. Bendrijos organai – Bendrijos susirinkimas ir Bendrijos valdyba priėmė sprendimus, kurie pažeidžia ieškovės, kaip name esančių nekilnojamojo turto objektų savininkės, teises. 2017 m. gegužės 21 d. Bendrijos susirinkimo ir 2017 m. birželio 20 d. Bendrijos valdybos susirinkimo posėdžiuose sprendimai dėl UAB „Santermita“ išrinkimo namo administratore priimti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, viršijus kompetenciją. Ieškovė nebuvo informuota apie Bendrijos susirinkimą ir sprendimą samdyti UAB „Santermita“ namo administratore. Sprendimą dėl namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo turi priimti namo butų ir kitų patalpų savininkai susirinkime, sušauktame įstatyme nustatyta tvarka. 2017 m. gruodžio 17 d. Bendrijos susirinkimo sprendimas taip pat priimtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, viršijus kompetenciją, pažeidžiant ieškovės teises. Namo bendrojo naudojimo objektų aprašą turėjo patvirtinti administratorė UAB „Santermita“. Su Bendrijos susirinkime patvirtintu aprašu ieškovė neturėjo galimybės susipažinti (šis priedas nebuvo paviešintas DNSBĮ ir Bendrijos įstatuose nustatyta tvarka).

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu priėmė ieškovės dalies ieškinio reikalavimų (Nr. 4 ir Nr. 5) atsisakymą ir bylos dalį dėl šių reikalavimų nutraukė; kitą ieškinio dalį tenkino visiškai, pripažino negaliojančiais 2017 m. gegužės 21 d. Bendrijos susirinkimo nutarimą samdyti namo administratorių, 2017 m. gegužės 21 d. Bendrijos susirinkimo nutarimą įgalioti Bendrijos valdybą atrinkti administratorių ir pasirašyti sutartį, 2017 m. birželio 20 d. Bendrijos valdybos nutarimą sudaryti sutartį dėl namo bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administravimo su administruojančia UAB „Santermita“, 2017 m. gruodžio 17 d. Bendrijos susirinkimo sprendimą patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas konstatavo, kad ieškovė nepraleido CK 4.85 straipsnio 9 dalyje nustatyto šešių mėnesių ieškinio senaties termino ginčo sprendimams apskųsti. Ieškovė, nebūdama Bendrijos narė, nebuvo informuota apie susirinkimus, valdybos posėdžius ir jų metu priimtus sprendimus. Atsakovė nenuginčijo ieškovės paaiškinimo, kad apie ginčo sprendimus ji sužinojo iš ieškovės 2018 m. sausio 9 d. pateikto atsiliepimo į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-2761-592/2018, kur paminėtas 2017 m. gegužės 21 d. Bendrijos susirinkimo sprendimas. Ieškovė ieškinį pareiškė 2018 m. kovo 19 d.

7.       Teismas nurodė, kad 2017 m. gegužės 21 d. Bendrijos susirinkimo nutarimus ir 2017 m. birželio 20 d. Bendrijos valdybos nutarimą ieškovė ginčija tuo pagrindu, jog jie priimti nesilaikant daugiabučio namo savininkų sprendimų priėmimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų ir viršijant Bendrijos organams suteiktą kompetenciją (DNSBĮ 11, 12 straipsniai, CK 4.84 straipsnis). Teismo vertinimu, CK 4.84 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes šiuo atveju yra įsteigta Bendrija, kurios valdymo organai ir priėmė ginčo sprendimus, taigi nurodytų nuostatų pažeidimo nėra.

8.       Teismas konstatavo, kad sprendimus, susijusius su daugiabučio namo administratoriaus parinkimu ir sutarties su juo sudarymu, bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimu, pagal DNSBĮ 12 straipsnio nuostatas turi priimti ne Bendrijos susirinkimas, o visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas (pastato administratoriaus parinkimas, bendrojo naudojimo objektų aprašas, šių objektų naudojimo tvarka aktuali visiems pastate esančių patalpų savininkams). Teismas pripažino ginčijamus Bendrijos susirinkimo sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais. 2017 m. birželio 20 d. Bendrijos valdybos nutarimas sudaryti sutartį dėl namo bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administravimo su administruojančia UAB „Santermita“ priimtas įgyvendinant neteisėtu pripažintą 2017 m. gegužės 21 d. Bendrijos susirinkimo sprendimą, todėl teismas nusprendė, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančiu ir šį nutarimą (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Teismas konstatavo, kad visi ieškovės ginčijami atsakovės sprendimai priimti viršijus DNSBĮ bendrijos organams suteiktą kompetenciją.

9.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

10.       Kolegija rėmėsi DNSBĮ 21 straipsnio 2 dalies, CK 4.83 straipsnio 3 dalies nuostatomis, konstatavo, kad CK 4.84 straipsnio pagrindu bendrojo naudojimo objektams administruoti administratorius gali būti pasirenkamas tik tuo atveju, kai nėra įsteigta savininkų bendrija ir nėra sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Kai yra įsteigta savininkų bendrija arba yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijos tenka atitinkamai bendrijos valdymo organams arba jungtinės veiklos sutarties partneriams ir papildomai bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimas (skyrimas) negalimas. Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo turi teisę priimti tik CK 4.84 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai. Toks sprendimas turi būti priimamas CK 4.84 straipsnio 3 dalyje, 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Įsteigus Bendriją, būtent jai atsirado pareiga vykdyti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo funkciją, ji tapo šių objektų administratore ir tiems patiems namo bendrojo naudojimo objektams administruoti tapo apskritai negalimas administratoriaus pasirinkimas. Be to, tokios funkcijos administratoriui negalėjo būti suteikiamos Bendrijos valdybos 2017 m. birželio 23 d. sprendimu.

11.       Kolegija konstatavo, kad Bendrijos susirinkimas ir valdyba, priimdami sprendimus dėl UAB „Santermita“ išrinkimo namo administratore, pažeidė ne tik CK 4.84 straipsnį, bet ir DNSBĮ 11, 12 straipsnių nuostatas, viršijo savo kompetenciją, pažeidė ieškovės, kaip namo patalpų savininkės, teises. Administratoriaus parinkimas aktualus visiems pastate esančių patalpų savininkams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad 2017 m. gegužės 21 d. Bendrijos susirinkimo ir 2017 m. birželio 20 d. valdybos sprendimai priimti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, taigi yra neteisėti ir negaliojantys nuo jų priėmimo momento.

12.       Kolegija pažymėjo, kad su 2017 m. gruodžio 17 d. Bendrijos susirinkimo patvirtintu bendrojo naudojimo objektų aprašu ieškovė neturėjo galimybės susipažinti, nes jis nebuvo paviešintas DNSBĮ ir Bendrijos įstatuose nustatyta tvarka (įteikiant ieškovei pasirašytinai arba išsiunčiant registruotu laišku, taip pat iškabinant jį skelbimų lentoje). Sprendimas dėl aprašo tvirtinimo tiesiogiai susijęs su ieškovės mokėtinomis išmokomis už administravimą. Bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimo ir skelbimo tvarkos nesilaikymas pažeidžia ieškovės, kaip butų ir patalpų savininkės, teises, todėl jis laikytinas neteisėtu ir negaliojančiu nuo jo priėmimo momento.

13.       Kolegija nurodė, kad CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

14.       Kolegija pažymėjo, kad Bendrija, kaip civilinės atsakomybės subjektas (DNSBĮ 3 straipsnio 1 dalis), turi ypatumų, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai, turintys disponavimo šiais objektais teisę. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Taigi teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina.

15.       Kolegija laikė nepagrįstu atsakovės teiginį, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ginčo sprendimams skųsti. Ieškovė apie skundžiamų sprendimų priėmimą nebuvo informuota DNSBĮ 11 straipsnyje nustatyta tvarka (UAB „Santermita“ neįregistravo pastato Savanorių pr. 1 Vilniuje administravimo fakto Nekilnojamojo turto registre, Bendrijos pirmininkas nevykdė ieškovės atstovės advokatės A. Mirošnikovos prašymo pateikti priimtų sprendimų patvirtintas kopijas). Nebuvo paneigti ieškovės teiginiai, kad ji su ginčo sprendimais susipažino nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-2761-592/2018, juos 2018 m. sausio 8 d. pateikus atsakovei. Atsakovė, teigdama, kad ieškovei buvo žinoma apie šaukiamus Bendrijos susirinkimus ir jų darbotvarkę, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (kad DNSBĮ 11 straipsnyje nustatyta tvarka informavo ieškovę apie priimtus sprendimus).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

16.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus pripažinti 2017 m. gegužės 21 d. Bendrijos susirinkimo nutarimą samdyti namo administratorių ir nutarimą įgalioti Bendrijos valdybą atrinkti administratorių bei pasirašyti sutartį, 2017 m. birželio 23 d. Bendrijos valdybos nutarimą sudaryti sutartį dėl namo bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administravimo su administruojančia UAB Santermita atmesti taikant CK 4.85 straipsnio 9 d. nustatytą ieškinio senatį; kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismai netinkamai taikė materialiosios (DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą) ir proceso teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185, 270 straipsnius), nes nemotyvuodami, nenurodydami faktinio ir teisinio pagrindo, nepagrįstai konstatavo, kad 2017 m. gegužės 21 d. Bendrijos susirinkimo sprendimais ir 2017 m. birželio 20 d. Bendrijos valdybos nutarimu buvo pakeistas namo administravimo būdas, kad Bendrijos susirinkimas negali priimti sprendimo samdyti administratorių. Bylos duomenys (Nekilnojamojo turto registro išrašas, ginčo sprendimų ir jų pagrindu 2017 m. birželio 28 d. sudarytos sutarties turinys) patvirtina, kad buvo nuspręsta dėl administravimo paslaugų įsigijimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020, kurioje dalyvavo šios bylos ieškovė ir atsakovė, nurodė, kad Bendrija yra vienintelis viso namo valdytojas (administratorius). Pagal ankstesnę Vilniaus apygardos teismo (2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-763-565/2017; horizontalusis precedentas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016) praktiką ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (2016 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. KT25-N12/2016 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“) išaiškinimą bendrijos turi teisę sudaryti sutartį su administravimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl tam tikrų paslaugų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, t. y. Bendrijos kompetencijai priklauso tokių klausimų sprendimas.

16.2.                      Teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas (CK 4.85 straipsnio 3 dalį, DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 10 punktą), nepagrįstai nusprendė, kad 2017 m. gruodžio 17 d. sprendimo patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą priėmimas         nepriklauso Bendrijos susirinkimo kompetencijai, o CK 4.85 straipsnio 1 dalies ir DNSBĮ 12 straipsnio pagrindu toks sprendimas turi būti priimamas viso pastato savininkų susirinkime. Teismai iš esmės paneigė Bendrijos tikslą (naudoti, valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus ir juos prižiūrėti). Teismai nepagrįstai naudojo teisės aktuose neįtvirtintą ir nežinomo         turinio „kompetencijos pagal aktualumą paskirstymo“ kriterijų. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė papildomą, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtą argumentą, kad aprašas negalioja tuo pagrindu, jog jis nebuvo paskelbtas DNSBĮ 11 straipsnyje nustatyta tvarka, ir kad teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina. DNSBĮ 11 straipsnis nenustato specialios aprašo skelbimo tvarkos ar jo negaliojimo dėl netinkamo paskelbimo. DNSBĮ 11 straipsnio 13 dalyje, Bendrijos įstatų 72.1 punkte nustatyta, kad Bendrijos sprendimai yra skelbiami Bendrijos skelbimų lentose. Ieškovė pirmosios instancijos teisme neteikė argumentų dėl aprašo paskelbimo ir jo negaliojimo šiuo pagrindu. Atsakovė pateikė visus teismo prašytus įrodymus; teismas nekėlė klausimo, nereikalavo pateikti įrodymų, pagrindžiančių sprendimų paskelbimą         skelbimų lentose. Taigi iš atsakovės buvo atimta teisė teikti argumentus šiuo aspektu. Be to, teismas nenurodė, kokia teisės norma ar teisės institutu remiantis aprašas tampa negaliojantis dėl jo tariamo nepaskelbimo.

16.3.                      Teismai netinkamai taikė CK 4.85 straipsnio 9 dalies, DNSBĮ 11 straipsnio 13 dalies nuostatas, nepagrįstai sprendė, kad ieškinio senatis ginčyti 2017 m. gegužės 21 d. Bendrijos         susirinkimo sprendimus prasidėjo, kai atsakovė gavo Bendrijos 2018 m. sausio 9 d. atsiliepimą į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-2761-592/2018. Teismai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus dėl ieškinio senaties taikymo (nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgoje pateiktais išaiškinimais), padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovei, kaip 46,60 proc. pastato patalpų savininkei, Bendrija turėjo įteikti savo sprendimus ir tik nuo tokio įteikimo turi būti skaičiuojama ieškinio senaties eigos pradžia (ieškovė apie priimtus ginčo sprendimus negalėjo nežinoti). Ankstesniame ginče, kuriame dalyvavo ieškovė ir buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškinio senaties, Vilniaus apygardos teismas buvo suformulavęs priešingą taisyklę – įrodymai apie paskelbimą nėra būtini, nes patalpų savininkai turi pareigą aktyviai domėtis priimamais sprendimais (žr. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-416-262/2017). Bylos duomenys patvirtina, kad apie 2017 m. gegužės 21 d. Bendrijos susirinkimą buvo paskelbta tinkamai (iškabinant skelbimus laiptinėse; DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalis, Bendrijos įstatų 72.1 punktas).

17.       Ieškovė atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo jį atmesti kaip teisiškai nepagrįstą, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai.

17.1.                      Dalimi kasaciniame skunde išdėstytų argumentų atsakovė negrindė savo atsikirtimų į ieškovės ieškinį – neginčijo, kad UAB „Santermita“ laikytina namo administratore, neįrodinėjo, kad ši įmonė yra tik tam tikrų kitokio pobūdžio paslaugų teikėja; taip pat neįrodinėjo, kad UAB „Santermita“ teikė ne visas namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, o tik dalį jų; neįrodinėjo, kokias paslaugas, pasirašius sutartį su UAB „Santermita“, namo savininkams teikė pati Bendrija. Atitinkami atsakovės argumentai nenagrinėtini kasaciniame teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pagal sutartį UAB „Santermita“, kaip namo administratorei, buvo perduotas namas (pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas). Pozicija, kad 2017 m. gegužės 21 d. Bendrijos susirinkimo sprendimu samdyti namo administratorių buvo pakeistas namo administravimo būdas, atsispindi atsakovės atsiliepime į ieškovės ieškinį, atsakovės atstovo paaiškinimuose teismo posėdžio metu. Kasacinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020 esančiame UAB „Santermita“ atsiliepime į ieškinį taip pat nurodyta, kad santykiuose su Bendrija ši įmonė veikė kaip namo administratorė, nors šio fakto neatskleidė teisės aktuose nustatyta tvarka.

17.2.                      Teismai pagrįstai nusprendė, kad 2017 m. gegužės 21 d. Bendrijos susirinkimo sprendimu samdyti namo administratorių buvo pakeistas namo administravimo būdas (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). CK 4.84 straipsnis šiuo atveju netaikytinas, nes reglamentuoja bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, kai savininkai nėra įsteigę bendrijos (įsteigus bendriją funkcijos tenka bendrijos valdymo organams). Sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo turi teisę priimti tik CK 4.84 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai (būtinas namo patalpų savininkų sprendimas). Savininkai išreiškė savo valią savininkų susirinkime – pavesti namo bendrojo naudojimo objektų administravimą Bendrijai, taigi Bendrija negali nuspręsti, kad vietoj jos administravimą vykdys kitas (Bendrijos pasirinktas) asmuo (tai reikštų CK 4.83 straipsnio 3 dalies, 4.84 straipsnio 2 dalies nuostatų apėjimą). CK 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pagrindu apskritai tapo negalimas namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimas tiems patiems bendrojo naudojimo objektams administruoti, įgalinant administratorių imtis atlikti darbus ir teikti paslaugas, kurios sudaro bendrojo naudojimo objektų valdymo (administravimo) funkcijos turinį. Sutarties su UAB „Santermita“ sąlygos patvirtina, kad Bendrija po šios sutarties sudarymo negalėjo administruoti ir neadministravo namo bendrojo naudojimo objektų, nes visi jie buvo perduoti valdyti bei buvo administruojami UAB „Santermita“. Įmonė teikė sutartyje apibrėžtas paslaugas ir savo vardu išrašydavo sąskaitas.

17.3.                      Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarime pateikti išaiškinimai netaikytini, atsižvelgiant į konstitucinės justicijos bylos Nr. 36/2014-37/2014, kurioje buvo priimtas šis nutarimas, fabulą ir byloje nagrinėtus teisės klausimus; išaiškinimai dėl CK 4.84 straipsnio 1, 2, 7, 12 dalyse įtvirtinto teisinio reguliavimo nepaneigia teismų procesinių sprendimų šioje byloje teisėtumo. Nagrinėjamos bylos atveju nėra poreikio ginčo santykiui taikyti CK 4.84 straipsnio 7 dalį. Be to, šioje byloje yra sprendžiama ne dėl namo butų ir kitų patalpų savininkų valios (teisės) pasirinkti namo bendrojo naudojimo administratorių, o dėl Bendrijos susirinkimo ir valdybos priimtų sprendimų (dėl sprendimų, priimtų nesant dėl to namo butų ir kitų patalpų savininkų išreikštos valios). Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarime pateiktas CK 4.84 straipsnio 1, 2, 12 dalyse nustatyto teisinio reguliavimo aiškinimas, nurodyta, kad administratorius gali veikti dviem atvejais: kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties; kai tokie savininkai pasirenka vieną iš šių bendrosios dalinės nuosavybės formų (įsteigia savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį) ir dar sudaro sutartį su administratoriumi. Taigi abiem atvejais dėl sutarties sudarymo su administratoriumi turi būti išreikšta savininkų valia, kuri vėliau įgyvendinama Bendrijos ar jungtinės veiklos dalyvių su administratoriumi sudaryta sutartimi. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus savininkų bendrijos valdymo organai ir jungtinės veiklos sutarties dalyviai, vykdydami įstatymuose ir (ar) jungtinės veiklos sutartyje nustatytas funkcijas, taip pat turi galimybę pasamdyti administratorių „sutartyje apibrėžtiems“ darbams atlikti ar paslaugoms suteikti. Tačiau nepasisakyta dėl tokios teisės nesant savininkų sprendimo; dėl ne dalies, o visų darbų atlikimo perdavimo; tokio administratoriaus įgaliojimų ribų. Nutarimo turinys nesuponuoja, kad CK 4.84 straipsnio 12 dalyje nurodytu atveju joje nurodytas bendrojo naudojimo objektų administratorius gali tapti alternatyva CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodytiems namo bendrojo naudojimo objektų valdymo (administravimo) būdams. Ieškovė įrodinėjo ne apskritai Bendrijos galimybės susitarti su įmone, teikiančia tam tikras namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, tvarkymo, atliekų vežimo ir kitas panašias paslaugas, neturėjimą, o tokiu klausimu Bendrijos konkrečių sprendimų priėmimą, veikiant ultra vires (tokie klausimai turėjo būti išspręsti namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime).

17.4.                      Atsakovė neteisingai aiškina DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą – jame reglamentuojama ne namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnis) būdo pasirinkimo galimybė, o Bendrijos administravimo būdo pasirinkimo galimybė. Bendrijos administravimas – tai bendrijos valdymo organo atliekamas bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimas, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymas (DNSBĮ 2 straipsnio 1 dalis). Bendrijos susirinkimo sprendimas samdyti (pasirinkti) namo bendrojo naudojimo objektų administratorių negali būti prilyginamas šio subjekto sprendimui organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą (eksploatavimą) ir naudojimą. Nei sprendimas dėl tokio pobūdžio veiksmų organizavimo, nei sprendimas dėl Bendrijos administravimo būdo negali būti kvalifikuojamas kaip sprendimas perduoti visas namo bendrojo naudojimo objektų administravimo funkciją sudarančias paslaugas vykdyti kitam juridiniam asmeniui. UAB „Santermita“ pasirinkimas būti namo administratore negali būti pagrindžiamas DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis.

17.5.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismai negalėjo remtis DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsakovė neginčijo, kad sprendimai dėl namo administratoriaus pasirinkimo yra susiję su namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrų interesų tenkinimu. Patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymas ar nutraukimas, nepriklausomai nuo to ir nepaisant to, kad tokias sutartis sudaro Bendrija, DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalies prasme tiesiogiai įvardytas kaip veiksmas, susijęs su butų ir kitų patalpų savininkų bendrųjų interesų tenkinimu, dėl kurio būtinas tokių savininkų susirinkimo sprendimas.

17.6.                      Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad skundžiama nutartis neatitinka Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-763-565/2017. Įrodinėjimo dalykas (ginčo dalykas) bylose negali būti laikomas tapačiu ar iš esmės tapačiu, teismas civilinėje byloje Nr. 2A-763-565/2017 nesuformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, kurios būtų teisiškai reikšmingos nagrinėjamos bylos baigčiai.

17.7.                      Teismų išvados dėl Bendrijos susirinkimo teisės tvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų aprašą nebuvimo atitinka DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pastato bendrojo naudojimo objektų aprašas (DNSBĮ 2 straipsnio 3 dalis) iš esmės leidžia nustatyti pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teikiamų administravimo paslaugų ribas. Tai  reikšmingas teisinis dokumentas, priklausomai nuo jo turinio, galintis sukelti namo butų ir kitų patalpų savininkams atitinkamus teisinius padarinius, susijusius tiek su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, tiek ir su butų bei kitų patalpų savininkų piniginėmis prievolėmis. Aprašas susijęs su daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrųjų poreikių tenkinimu, todėl jis tvirtintinas būtent namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime (DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalis, CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Bendrijos susirinkimas negalėjo perimti tokios prerogatyvos. Namo (pastato) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teikiamų administravimo paslaugų ribas turi teisę nustatyti namo butų ir kitų patalpų savininkai, kaip naudos gavėjai (CK 4.236 straipsnio 2 dalis, 4.239 straipsnio 2 dalis, 4.242 straipsnio 1 dalis). Atsakovės nurodoma DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata, pagal kurią savininkų bendrijos visuotinis susirinkimas tvirtina bendrojo naudojimo objektų aprašą, reiškia tik tai, kad tokiu patvirtinimu turėtų būti laikoma, jog Bendrija įvykdė savo pareigą sudaryti aprašą, tačiau tai nereiškia, kad Bendrijos sudarytas aprašas savaime įgyja teisinę galią ir neturi būti teikiamas tvirtinti namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimui DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

17.8.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog Byloje nagrinėjamu atveju aprašas negalioja tuo pagrindu, kad jis nebuvo paskelbtas DNSBĮ 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Aplinkybė apie aprašo skelbimo tvarkos nesilaikymą nutartyje nurodyta, ji siejama su ieškovės, kaip namo bendraturtės, teisių pažeidimu.

17.9.                      Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas (CK 4.85 straipsnio 9 dalis). Kasacinio teismo apžvalgose pateikta pozicija nelaikytina teismo precedentu. Ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja. Kitų faktų, nei nurodyta teismų procesiniuose sprendimuose, kada ieškovė sužinojo apie Bendrijos 2017 m. gegužės 21 d. susirinkimo sprendimus, teismų nenustatyta. Bylos duomenimis, ieškovė apie ginčo sprendimų priėmimą nebuvo informuota DNSBĮ 11 straipsnio nustatyta tvarka. Nuosavybės turėjimas name nepreziumuoja turto savininko žinojimo apie Bendrijos priimamus sprendimus. Teismai pagrįstai netenkino atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį.  

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl daugiabučių namų savininkų bendrijos teisės sudaryti sutartį su bendrojo naudojimo objektų administratoriumi ir šios teisės įgyvendinimo

 

18.       Daugiabučiuose namuose esančių butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkai, kuriems butai ir kitos patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą yra ir tuose namuose esančių bendrojo naudojimo objektų (namo bendro naudojimo patalpų, pagrindin namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės–techninės ir kitokios įrangos) bendraturčiai.

19.       Vadinasi, daugiabučiai namai nuosavybės teise priklauso butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkams (butai ir kitos paskirties patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, o bendrojo naudojimo objektai – bendrosios dalinės nuosavybės teise).

20.       Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas (2000 m. gruodžio 21 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai).

21.       Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių.

22.       Taigi, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę pasirinkti daugiabučio namo valdymo formą (įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių).

23.       Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

24.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad daugiabučio namo administravimas – tai tam tikra įstatymo nustatyta daugiabučio namo valdymo forma, kuri naudojama tais atvejais, kai savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Tokio administravimo tikslas – išvengti situacijų, kai namo bendrojo naudojimo objektai yra neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-687/2015).

25.       Vadinasi, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai turi ne tik teisę, bet ir pareigą pasirinkti vieną iš daugiabučio namo valdymo formų (įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių). Priešingu atveju nustatoma daugiabučio namo valdymo forma – bendrojo naudojimo objektų administravimas. Tokiu būdu yra užtikrinamas, kaip minėta šios nutarties 20 punkte, ne tik privatus daugiabučių namų savininkų, bet ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus.

26.       Pažymėtina, kad pagal minėtą teisinį reguliavimą bet kuri iš įstatymo nustatytų daugiabučių namų valdymo formų (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartis ar administravimas, pasirinkus (paskyrus) bendrojo naudojimo objektų administratorių) yra pakankama, kad būtų užtikrintas daugiabučių namų savininkų, o kartu ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus.

27.       Pažymėtina ir tai, kad CK 4.84 straipsnio 12 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 5 ir 6 dalių normos mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos ir bendrojo naudojimo objektų administratoriams, veikiantiems pagal su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyviais sudarytas sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo.

28.       Konstitucinis Teismas, sistemiškai aiškindamas CK 4.84 straipsnio 1, 2, 12 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad administratorius gali veikti dviem atvejais: pirma, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia savininkų bendrijos (arba ji likviduota) arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties (arba ji nutraukta) (būti paskirtuoju administratoriumi), antra, kai tokie savininkai pasirenka vieną iš šių bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formų (įsteigia savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį) ir dar sudaro sutartį su administratoriumi (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. KT25-N12/2016).

29.       Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs ir tai, kad savininkų bendrija ar jungtinės veiklos sutarties dalyviai sutartyje su administratoriumi gali nustatyti, kad namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, namo techninės priežiūros ir kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimus organizuoja, sutartis su atrinktais paslaugų teikėjais sudaro savininkų bendrija ar jungtinės veiklos sutarties dalyviai, bet ne administratorius. Net ir tais atvejais, kai tokio administratoriaus sutartyje su savininkų bendrija ar jungtinės veiklos sutarties dalyviais nustatyta, kad namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, namo techninės priežiūros ir kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimus organizuoja, sutartis su atrinktais paslaugų teikėjais sudaro administratorius, savininkų bendrija ar jungtinės veiklos sutarties dalyviai turi galimybę kontroliuoti tokių sutarčių sudarymą ir vykdymą, taip užtikrindami butų ir kitų patalpų savininkų interesą gauti kokybiškas, jų interesus atitinkančias daugiabučių namų priežiūrai būtinas paslaugas ir viešąjį interesą tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. KT25-N12/2016).

30.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šis Konstitucinio Teismo išaiškinimas nagrinėjamai bylai aktualus  dėl to, kad iš jo matyti, jog tais atvejais, kai daugiabučių namų savininkų bendrijos sudaro sutartis su bendrojo naudojimo objektų administratoriais, nepriklausomai nuo administravimo paslaugų, kurias pagal tokias sutartis įsipareigoja teikti administratoriai, apimties, daugiabučių namų savininkų bendrijos išlieka daugiabučių namų valdymo forma, užtikrinančia daugiabučių namų savininkų, o kartu ir viešąjį interesą tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus.

31.       Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus išaiškinimus, teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, jog 2017 m. gegužės 21 d. Bendrijos susirinkimo sprendimais ir 2017 m. birželio 20 d. Bendrijos valdybos nutarimu buvo pakeistas namo administravimo būdas, kad Bendrijos susirinkimas negali priimti sprendimo samdyti administratorių.

32.       Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą nurodytą argumentą, kad DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas teisinis reguliavimas nesuteikia teisės Bendrijos susirinkimui priimti sprendimų dėl sutarties sudarymo su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi.

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, sistemiškai aiškinant DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį bendrijos narių visuotinis susirinkimas priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo, ir šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad bendrijos administravimas – bendrijos valdymo organo atliekamas bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimas, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymas, darytina išvada, jog šiose normose įtvirtintas teisinis reguliavimas nustato teisę bendrijos narių visuotiniam susirinkimui priimti sprendimus dėl sutarties sudarymo su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, kadangi bendrijos valdymo organo atliekamas bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimas negali būti aiškinamas kaip reiškiantis tik paties bendrijos valdymo organo tiesiogiai atliekamą bendrojo naudojimo objektų valdymą.

34.       Pagal DNSBĮ 16 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą bendrijos valdyba atsako už jai visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) pavestų ir teisės aktuose nustatytų funkcijų tinkamą atlikimą.

35.       Vadinasi, Bendrijos narių susirinkimui 2017 m. gegužės 24 d. nutarus samdyti namo administratorių ir įgalioti Bendrijos valdybą atrinkti administratorių bei pasirašyti sutartį, Bendrijos valdyba teisėtai atrinko daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, o Bendrijos pirmininkas, kuris pagal DNSBĮ 15 straipsnio 1 dalį yra ir Bendrijos valdybos pirmininkas, teisėtai pasirašė su juo sutartį.

36.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nusprendė, jog sprendimas dėl sutarties su bendrojo naudojimo objektų administratoriumi sudarymo turėjo būti priimtas visų daugiabučio namo savininkų balsų dauguma vadovaujantis DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo, inter alia (be kita ko), patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan., taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, priimami visų daugiabučio namo savininkų balsų dauguma.

37.       Šios nutarties pirmiau nurodytuose argumentuose minėta, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą, esant įsteigtai gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai, sutartį su bendrojo naudojimo objektų administratoriumi sudaro bendrija, bet ne patalpų savininkai. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimas yra susijęs su tokio namo naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu.

 

Dėl daugiabučių namų savininkų bendrijos narių susirinkimo teisės tvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą, esant sudarytai sutarčiai su bendrojo naudojimo objektų administratoriumi

 

38.       Kaip minėta šios nutarties 30 punkte, tais atvejais, kai daugiabučių namų savininkų bendrijos sudaro sutartis su bendrojo naudojimo objektų administratoriais, nepriklausomai nuo administravimo paslaugų, kurias pagal tokias sutartis įsipareigoja teikti administratoriai, apimties, daugiabučių namų savininkų bendrijos išlieka daugiabučių namų valdymo forma, užtikrinančia daugiabučių namų savininkų, o kartu ir viešąjį interesą tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus.

39.       Pagal DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytą teisinį reguliavimą bendrijos narių visuotinis susirinkimas tvirtina bendrojo naudojimo objektų aprašą.

40.       Vadinasi, Bendrijos susirinkimas nagrinėjamu atveju turėjo teisę patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2017 m. gruodžio 17 d. Bendrijos susirinkimo sprendimą patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą pripažino negaliojančiu, o apeliacinės instancijos teismas tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą nepagrįstai paliko nepakeistą.

41.       Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo objektų aprašo turinį lemia ne šį aprašą sudarančio subjekto ir netgi ne daugiabučio namo savininkų subjektyvi valia. Bendrojo naudojimo objektų aprašo turinį lemia objektyvus faktinių aplinkybių įvertinimas pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalyje, DNSBĮ 2 straipsnio 3, 4, 15 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą.

42.       Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų aprašo patvirtinimo konstatuodamas, jog sprendimas dėl aprašo tvirtinimo tiesiogiai susijęs su ieškovės mokėtinomis išmokomis už administravimą.

43.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės mokėtinų sumų už bendrojo naudojimo objektų administravimą dydį lemia ne bendrojo naudojimo objektų aprašo turinys ar tokio aprašo patvirtinimas, bet jos, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturtės, turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, kuri nustatoma pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

44.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias daugiabučių namų savininkų bendrijos narių susirinkimo ir bendrijos valdybos kompetenciją priimant sprendimus, susijusius su sutarties su bendrojo naudojimo objektų administratoriumi sudarymu bei daugiabučių namų savininkų bendrijos narių susirinkimo teise tvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą, esant sudarytai sutarčiai su bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, todėl nepagrįstai tenkino ieškiniu pareikštus reikalavimus, kurių ieškovė neatsisakė. Dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovės ieškinys bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties dalis, kuria ši sprendimo dalis palikta nepakeista, naikintinos ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas. 

45.       Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui ir teismų praktikos formavimui.

46.       Ieškovė 2020 m. rugsėjo 22 d. pateikė kasaciniam teismui prašymą priti prie bylos naują dokumentą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 4 d. rašto Nr. A51-110526/20 (3.3.102E-AD24) kopiją, nurodydama, kad šiame dokumente išdėstyta institucijos pozicija dėl daugiabučio namo visų butų ir patalpų bei Bendrijos narių susirinkimo kompetencijos paskirstymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima (CPK 350 straipsnio 8 dalis). Pagal CPK 351 straipsnio 1 dalies nuostatas atsiliepimus į kasacinį skundą šalys privalo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę raštu pateikti per vieną mėnesį nuo skundo įrašymo į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą. Atsiliepime į kasacinį skundą turi būti nurodyti išsamūs nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu motyvuoti pagrindai. Atsiliepimas į kasacinį skundą surašomas ir pasirašomas tokia pat tvarka kaip ir kasacinis skundas. Atsiliepimai į kasacinį skundą, jo papildymai ar pakeitimai, pateikti praleidus nustatytą terminą, nepriimami ir grąžinami juos pateikusiems asmenims. Atsižvelgdama į nurodytą imperatyvų teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija nusprendžia atsisakyti priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus ir grąžinti juos ieškovei.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

47.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą (ieškovės ieškinys atmestas), nusprendžia pakeisti bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymą. Ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimo į ieškinį rengimą, atstovavimą, kitas teisines paslaugas) – 2178 Eur, apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (už apeliacinio skundo parengimą)  1305 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatas (7, 8.2, 8.10, 8.16, 8.17, 8.19 punktai), jų atlyginimas atsakovei priteistinas iš ieškovės.

49.       Atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius bylinėjimosi išlaidas, patirtas už kasacinio skundo surašymą, – 1980 Eur. Šios išlaidos atitinka Rekomendacijų 7, 8.13 punktus, jų atlyginimas atsakovei priteistinas iš ieškovės.

50.       Iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 5463 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taip pat valstybei iš ieškovės priteistina 5,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės ieškinys ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį, kuria ši sprendimo dalis palikta nepakeista, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti ieškovės prašymo prijungti prie bylos naują dokumentą.

Priteisti atsakovei Namo Savanorių pr.1 Vilniuje savininkų bendrijai (kodas 304503087) iš ieškovės UAB ,,Via sportas“ (kodas 123259511) 5463 (penkis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB ,,Via sportas“ (kodas 123259511) 5,18 Eur (penkis Eur 18 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                                                Gediminas Sagatys

    Donatas Šernas

                                                                                                                Algirdas Taminskas

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK4 4.85 str. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas
  • e2-2761-592/2018
  • CK4 4.84 str. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties
  • CK2 2.82 str. Juridinių asmenų organų kompetencija ir funkcijos
  • CK4 4.83 str. Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe
  • CPK
  • e3K-3-30-378/2020
  • 2A-763-565/2017
  • e3K-3-546-469/2016
  • e2A-416-262/2017
  • CPK 347 str. Kasacinio skundo turinys
  • CK4 4.236 str. Turto administravimo normų taikymo sritis
  • CK4 4.82 str. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė
  • CPK 350 str. Kasacinio skundo priėmimo tvarka
  • CPK 351 str. Atsiliepimai į kasacinį skundą
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas