Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-533-2013].docx
Bylos nr.: 3K-3-533/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Ignalinos atominė elektrinė 255450080 atsakovas
AV investicija 300114003 Ieškovas
Viešųjų pirkimų tarnyba 188656261 išvadą duodanti institucija
Ūrus ir Ko 145496114 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.35. Viešas konkursas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.3. Civilinio proceso dalyviai:
3.1.3.6. Tretieji asmenys civiliniame procese:
3.1.3.6.2. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų
3.1.12. Procesinių dokumentų įteikimas:
3.1.12.3. Įteikimas telekomunikacijų galiniais įrenginiais
3.1.14. Ieškinys:
3.1.14.4. Ieškinio priėmimas
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės:
3.1.18.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.1. Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
3.2.1.2. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu (dublikai, triplikai)
3.2.2. Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
3.2.3. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
3.2.3.2. Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.3.9. Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas

                                                        Civilinė byla Nr. 3K-3-533/2013

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00473-2012-8                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4, 69

 

(S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „AV investicija“ ieškinį atsakovei VĮ Ignalinos atominei elektrinei, dalyvaujant trečiajam asmeniui atsakovės pusėje be savarankiškų reikalavimų UABŪrus ir Ko“, išvadą teikiančiai institucijai Viešųjų pirkimų tarnybai, dėl Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimo.

 

              Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė UAB „AV investicija“ prašė teismo:

1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės VĮ Ignalinos atominės elektrinės (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) Viešojo pirkimo komisijos (toliau – Komisija) 2012 m. spalio 15 d. sprendimą sudaryti preliminarią pasiūlymų eilę Pavojingų ir nepavojingų gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų tvarkymo paslaugų viešojo pirkimo atviro konkurso būdu (toliau – Konkursas) I ir II Konkurso dalims, į kurią įtrauktas tiekėjo UAB „Ūrus ir ko“ (toliau ir – trečiasis asmuo) pasiūlymas pirmąja vieta;

2) įpareigoti Komisiją atmesti trečiojo asmens pasiūlymą Konkurso I ir II dalyse;

3) įpareigoti Komisiją sudaryti naują pasiūlymų eilę Konkurso I ir II dalyse.

Ieškovės nuomone, pirmosios vietos laimėtoju nepagrįstai pripažintas trečiojo asmens UAB „Ūrus ir ko“ pasiūlymas, nes šis I ir II Konkurso dalims neatitiko Konkurso dokumentų nustatytų reikalavimų: A dalies „Nurodymai paslaugų tiekėjams“ 10.2 punkto  lentelės 7 papunktyje nustatyto reikalavimo turėti licenciją visų techninėje specializacijoje numatytų pavojingų atliekų rūšių tvarkymui, būtent – C dalies „Techninė specifikacija“ 1 priedo preliminariosios sutarties laikotarpiu planuojamų pavojingų atliekų kodu 17 06 03 Kitos izoliacinės medžiagos, sudarytos iš pavojingų cheminių medžiagų arba jų turinčios, preliminarus kiekis 0,01 t“; A dalies 10.2 punkto 3 papunkčio – „nėra padaręs rimto profesinio pažeidimo <....> nėra taikyta ekonominė sankcija, numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose...“.

Konkurso dokumentų A dalies 10.2 punkto 7 papunktyje nustatytas reikalavimas teikėjui turėti licenciją visų techninėje specifikacijoje numatytų pavojingų atliekų rūšių tvarkymui surinkimui Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento kontroliuojamoje teritorijoje, saugojimui, šalinimui. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2012 m. kovo 2 d. sprendimu Nr.(8-26)-s-356 A panaikino 2009 m. rugsėjo 21 d. trečiajam asmeniui išduotą TIPK leidimą Nr.TU(2)-65, o Aplinkos apsaugos agentūra 2012 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. (2.3)-A4-838 – panaikino 2008 m. birželio 13 d. trečiajam asmeniui išduotos Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. 000392 dalies, kuria suteikta teisė jam saugoti, šalinti ir naudoti pavojingas atliekas (duomenys neskelbtini), galiojimą.

Trečiasis asmuo UAB „Ūrus ir ko“ perkančiajai organizacijai patei2008 m. birželio 13 d. Pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. 000392, kuria suteikiama teisė rinkti, saugoti, šalinti, naudoti pavojingas atliekas, ir priedą Nr. 1, kuriame nurodyti Pavojingų atliekų technologiniai srautai bei pavojingų atliekų tvarkymo įrenginių ir (ar) aikštelių (tvarkymo vietų) adresai. Priede nurodyta, kad UAB „Ūrus ir ko“ turi teisę atliekas, turinčias asbesto, gipso, izoliacinės medžiagos rinkti apvažiavimo būdu, taip pat Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento kontroliuojamoje teritorijoje, saugoti ir naudoti aikštelėje (duomenys neskelbtini), Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento kontroliuojamoje teritorijoje. Atliekas tvarkančių įmonių registro duomenimis, UAB „Ūrus ir ko“ neturi teisės Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento teritorijoje tvarkyti atliekas kodu 17 06 03. Be to, ieškovės teigimu, trečiasis asmuo perkančiajai organizacijai pateiktoje deklaracijoje nenurodė jam taikytos ekonominės sankcijos, t. y. pateikė atsakovei melagingą informaciją. Pagal naujai išduotą licenciją trečiasis asmuo turi teisę Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento teritorijoje tik rinkti pavojingas atliekas apvažiavimo būdu. Be to, trečiojo asmens subtiekėjai pasiūlymo pateikimo dieną – 2012 m. rugpjūčio 6-ąją neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų: a) AB „Palemono keramika“ – 10.2.5, 10.8 punktų, nes 2012 m. liepos 26 d. ji nebuvo atsiskaičiusi su Valstybine mokesčių inspekcija; b) pasiūlymo pateikimo dieną nebuvo dokumentų, patvirtinančių Danijos bendrovės Kommunekemi A/S atitiktį Konkurso dokumentų 10.2.1, 10.2.2, 10.2.4, 10.2.5 punktų reikalavimams.

Trečiasis asmuo UAB „Ūrus ir ko“ Vilniaus apygardos administraciniame teisme ginčija Aplinkos apsaugos agentūros 2012 m. kovo 23 d. sprendimą „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo Nr.(2.3)-A4-838, o Panevėžio apygardos administraciniame teisme – Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. kovo 2 d. sprendimą Nr.(8-26)-s-356 A „Dėl TIPK leidimo panaikinimo“. Vilniaus apygardos teismo administraciniame teisme 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi sustabdyta administracinė byla Nr. I-3016-643/2012 iki įsiteisės teismo sprendimas Panevėžio apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-235-320/2012, kuri taip pat sustabdyta iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės ir priims procesinį sprendimą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymo ištirti norminio teisės akto teisėtumą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Aplinkos apsaugos agentūros 2012 m. kovo 23 d. sprendimo Nr.(2.3)-A4-838 „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“ galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Šią teismo nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 24 d. nutartimi panaikino. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi pakartotinai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. kovo 2 d. sprendimo  Nr.(8-26)-s-356 A „Dėl TIPK leidimo panaikinimo“ galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Lietuvos vyriausiasis  administracinis teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi panaikino šią teismo nutartį. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. liepos 10 d. nutartimi netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartį ir  prašymą išsprendė iš esmės – laikinai sustabdė Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. kovo 2 d. sprendimo „Dėl TIPK leidimo panaikinimo“ galiojimą iki įsiteisės sprendimas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovės Komisijos sprendimą sudaryti preliminarią pasiūlymų eilę Konkurso I ir II dalims, į kurias įtrauktas tiekėjo UAB „Ūrus ir ko“ pasiūlymas, jam skiriant pirmąją vietą. Teismas įpareigojo perkančiosios organizacijos Komisiją atmesti teikėjo UAB „Ūrus ir ko“ pasiūlymą Konkurso I ir II dalyse ir sudaryti naujas pasiūlymų eiles.

Teismas nurodė, kad UAB „Ūrus ir ko“ dokumentais patvirtino atitiktį Konkurso dokumentų A dalies 10.2 punkto 6 papunkčio reikalavimui, nes pateikti dokumentai patvirtina trečiojo asmens teisę rinkti, o jo subtiekėjo Danijos bendrovės Kommunekemi A/S teisę rinkti ir šalinti atliekas kodu 17 06 03.

Dėl Konkurso dokumentų A dalies 7 papunkčio teismas nurodė, kad UAB „Ūrus ir ko“ pasiūlyme teigė, jog dalį teikiamų paslaugų suteiks subtiekėjai, pateikė kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (A dalies 10.8 punktas, Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 32 straipsnio 3 dalis). Aplinkos apsaugos agentūra 2012 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. (2.3)-A4-838 panaikino UAB „Ūrus ir ko“ 2008 m. birželio 13 d. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr.000392 dalies, suteikiančios teisę saugoti, šalinti ir naudoti pavojingas atliekas (duomenys neskelbtini), galiojimą. Tą pačią dieną trečiajam asmeniui išduota nauja licencija Nr. 000607, suteikianti teisę apvažiavimo būdu rinti atliekas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento kontroliuojamoje teritorijoje ir šios licencijos pagrindu trečiasis asmuo įregistruotas Atliekas tvarkančių įmonių registre tvarkytoju Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento teritorijoje. Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2012 m. kovo 2 d. priėmė sprendimą Nr.(8-26)-s 356 A „Dėl TIPK leidimo Nr. TU(2)-65, išduoto 2009 m. rugsėjo 21 d. UAB „Ūrus ir ko“, panaikinimo. Trečiasis asmuo UAB „Ūrus ir ko“ teismine tvarka ginčija pirmiau nurodytus institucijų sprendimus; administracinėse bylose iki bylų išnagrinėjimo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sustabdant priimtų sprendimų galiojimą.

Teismas sprendė, kad nepriklausomai nuo to, jog pirmosios instancijos teismui priėmus procesinius sprendimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jos buvo apskųstos ir įsiteisėjo tik aukštesniam teismui išnagrinėjus skundus, pasiūlymo pateikimo metu galiojo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. kovo 2 d. sprendimas Dėl TIPK leidimo panaikinimo“ ir Aplinkos apsaugos agentūros 2012 m. kovo 23 d. sprendimas „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“. Pasiūlymo pateikimo metu trečiasis asmuo UAB „Ūrus ir ko“ kaip tiekėjas neturėjo teisės saugoti ir šalinti pavojingų atliekų, pažymėtų kodu 17 06 03, aikštelėje (duomenys neskelbtini), ar kitose aikštelėse, nes: 1) buvo panaikinta licencijos Nr.000392 dalis, suteikianti teisę saugoti, šalinti ir naudoti pavojingas atliekas (duomenys neskelbtini); 2) to paties leidimo priede Nr. 1 nurodytų pavojingų atliekų saugojimas ir šalinimas kitose aikštelėse nenustatytas. Teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo UAB „Ūrus ir ko“ pasiūlymų pateikimo metu turėjo teisę tik surinkti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento kontroliuojamoje teritorijoje (apvažiavimo būdu) visas techninėje specifikacijoje numatytas pavojingų atliekų rūšis, tarp jų – ir atliekas kodu 17 06 03, tačiau šių atliekų neturi teisės saugoti ir šalinti kitose savo aikštelėse. Tačiau UAB „Ūrus ir ko“ įrodė turinti teisę pasinaudoti subtiekėjo Kommunekemi A/S paslaugomis, būtent –  šalinti atliekas, turinčias asbesto, gipso izoliacinės statybinės  medžiagos, į kurias patenka atliekos kodu 17 06 03. Subtiekėjas pasiūlymo pateikimo dieną pateikė 2012 m. rugpjūčio 2 d. deklaraciją, įrodančią atitik minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams. Dėl to, kad perkančioji organizacija sprendė, jog pateikti dokumentai netikslūs ir neišsamūs, pasiūlė juos patikslinti. Patikslintieji dokumentai yra vėlesnių datų, t. y. nesutampančių su pasiūlymo pateikimo data. Teismas sprendė, kad šiuo atveju perkančioji organizacija, priėmusi subtiekėjo Kommunekemi A/S 2012 m. rugpjūčio 2 d. deklaraciją ir pasiūliusi tiekėjui patikslinti pateiktus neišsamius duomenis, o gautuosius įvertinusi, tinkamai vykdė VPĮ 32 straipsnio 4, 5 dalies nuostatas. Perkančioji organizacija analogiškai elgėsi ir dėl kitų trijų tiekėjų, tarp jų – dėl ieškovės.

Nepriklausomai nuo to, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. Mokestinės paskolos sutartimi mokestinė nepriemoka AB „Palemono keramika“ atidėta ir išdėstyta (pradedant nuo 2012 m. gegužės 25 d.), subtiekėjas AB „Palemono keramika“ pasiūlymo pateikimo dieną (2012 m. rugpjūčio 6 d.) neatitiko Konkurso dokumentų A dalies 10.2 punkto 5 papunktyje nustatyto reikalavimo, nes tuo metu buvo skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai, o sprendimas dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo nebuvo priimtas. Pasiūlymo pateikimo dieną su šiuo subtiekėju nebuvo sutarta dėl pavojingos atliekos kodu 17 06 03 priėmimo iš tiekėjo UAB „Ūrus ir ko“ saugoti; AB „Palemono keramika“ pati neturi teisės saugoti pavojingų atliekų, tarp jų – pažymėtų kodu 17 06 03. UAB „Ūrus ir ko“ negali pasinaudoti subtiekėjo AB „Palemono keramika“ paslaugomis.

Tiekėjas UAB „Ūrus ir ko“ su pasiūlymu pateikė dokumentus, susijusius su subtiekėju UAB „EMP recycling, kuri 2012 m. rugpjūčio 2 d. sutartimi Nr. 23 įsipareigojo priimti iš UAB „Ūrus ir ko“ tvarkyti sutartyje išvardytas atliekas, tačiau tarp jų nėra pavojingų atliekų kodu 17 06 03. Taigi UAB „Ūrus ir ko“ negali pasinaudoti subtiekėjo UAB „EMP recycling“ paslaugomis saugoti, šalinti ir (ar) naudoti atliekų, turinčių asbesto, gipso izoliacinės statybinės medžiagos, į kurias patenka atliekos kodu 17 06 03.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo UAB „Ūrus ir ko“ turi teisę pats ar pasitelkęs subtiekėjus saugoti pavojingas atliekas, tarp jų – pažymėtas kodu 17 06 03, kaip to reikalaujama pagal Konkurso dokumentų 10.2 punkto 7 papunktį (CPK 178 straipsnis). Dėl to UAB „Ūrus ir ko“, surinkusi pavojingas atliekas apvažiavimo būdu, negalės jų tame pačiame automobilyje rūšiuoti, apdoroti, taruoti, ženklinti ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, būtinus pavojingoms atliekoms išvežti į užsienį. Teisės saugoti pavojingas atliekas, tarp jų – pažymėtas kodu 17 06 03, kitose aikštelėse, kuriose galėtų ruošti atliekas išvežti, UAB „Ūrus ir ko“ neturi.  Taigi UAB „Ūrus ir ko“ pasiūlymas neatitiko Konkurso dokumentų A dalies 10.2 punkto 7 papunkčio reikalavimo. Kadangi UAB „Ūrus ir ko“ neturi teisės saugoti pavojingų atliekų, tarp jų – sąrašo kodu 17 06 03, tai ji negalės vykdyti ir C dalies Techninė specifikacijos 1 priede nustatyto reikalavimo.

Dėl Bendrųjų reikalavimų 1 lentelės 3 papunkčio reikalavimo teismas nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Ūrus ir ko“ pasiūlymo atitiktį Konkurso dokumentų A dalies 10.2 punkto 3 papunkčio reikalavimui grindžia tiekėjo deklaracija. Pavojingų atliekų tvarkymas – tai specifinė, su padidintos rizikos šaltiniu susijusi veikla, kuriai keliami aukštesni kriterijai. Dėl to, kad UAB „Ūrus ir ko“ nepateikė laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2012 m. kovo 2 d. sprendimu panaikino TIPK leidimą UAB „Ūrus ir ko“ atliekų tvarkymo veiklai (duomenys neskelbtini). Su šiuo sprendimu neatskiriamai susijęs Aplinkos apsaugos agentūros 2012 m. kovo 23 d. sprendimas „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“.  Nepriklausomai nuo to, kad buvo apskųstas pastarasis sprendimas ir dėl jo buvo priimta, tačiau neįsiteisėjusi teismo nutartis dėl sprendimo galiojimo sustabdymo, trečiasis asmuo UAB „Ūrus ir ko“, nenurodęs šiuo sprendimu jam taikytos ekonominės sankcijos, pateikė neteisingą deklaraciją, todėl jo pasiūlymas turėjo būti atmestas. Trečiojo asmens UAB „Ūrus ir ko“ pasiūlymas neatitiko Konkurso dokumentų A dalies 10.2 punkto 3, 7 papunkčių ir C dalies reikalavimų, todėl jo pasiūlymas negalėjo būti įtrauktas į preliminarią pasiūlymų eilę ir pripažintas pirmosios vietos laimėtoju.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 19 d. sprendimu panaikino Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą, priėmė naują sprendimą ieškinį atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimta civilinėje byloje UAB ,,ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Lemminkainen Lietuva“ v. VĮ „Kauno aerouostas“, bylos Nr. 3K-3-150/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010; 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Mindoza“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-119/2011). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo laikyti, jog UAB „Ūrus ir ko“ neturėjo teisės saugoti ir šalinti kitose savo aikštelėse atliekas, pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą pripažino formalia, pažymėjo, kad dėl nurodytų institucijų sprendimų teisėtumo vyksta teisminis ginčas administracinės kompetencijos teismuose, tai nedaro įtakos tinkamam atliekų tvarkymo atlikimui. Trečiasis asmuo pateikė daug naudingesnį pasiūlymą. Pagal Konkurso sąlygas pateikto pasiūlymo kaina yra viena iš pagrindinių sąlygų sudarant pasiūlymų eilę ir nustatant laimėtoją. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas perkančiosios organizacijos sprendimus dėl formalių trūkumų, pažeidė VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus.

Teismas nurodė, kad Konkurso dokumentų 10.2 punkto lentelės 7 papunktyje nustatytas reikalavimas turėti licenciją visų techninėje specifikacijoje numatytų pavojingų atliekų rūšių tvarkymui buvo keliamas tam, kad būtų galima įsitikinti, jog tiekėjas turi reikalaujamą licenciją ir atitinka nustatytus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ekonominės sankcijos taikymo momentą, todėl laikytina, kad trečiasis asmuo pateikė teisingą tiekėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad nėra padaręs rimto profesinio pažeidimo. Trečiasis asmuo atitinka Konkurso dokumentų A dalies 10.2 punkto 3 papunkčio reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos apsaugos agentūros sprendimas panaikinti licenciją yra apskųstas teismine tvarka, ir į tai, kad pasiūlymų pateikimo momentu nebuvo įsiteisėjusio teismo sprendimo, laikytina, jog Komisija pagrįstai sprendė, kad nebuvo pagrindo teigti, jog trečiasis asmuo yra pateikęs melagingą informaciją apie profesinio pažeidimo nepadarymą. UAB „Ūrus ir Ko“ pateiktomis licencijomis su priedais, kuriuose nurodomi leidžiamų tvarkyti pavojingų atliekų technologiniai srautai, įrodė, kad ji atitinka Konkurso dokumentų 10.2 punkto lentelės 7 papunktyje nustatytą reikalavimą, todėl laikytina, jog perkančiosios organizacijos Komisija priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atlikusi pateikto dokumento (licencijos) turinio vertinimą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Procesiniame dokumente nurodoma, kad aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 „Dėl Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių bei Pavojingas atliekas tvarkančių įmonių darbuotojams taikomų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo tvarkos patvirtinimo“ nenustatyta išlygos dėl sprendimo panaikinti licenciją įsigaliojimo, t. y. toks sprendimas įsigalioja iš karto jį priėmus. Pavojingų atliekų tvarkymas yra specifinė, su padidintos rizikos šaltiniu susijusi veikla, kurios vykdymui taikomi aukštesni kriterijai. UAB „Ūrus ir Ko“ buvo panaikintas TIPK leidimas ir licencija. Subjektas, neatitinkantis specialių reikalavimų, dėl kurio priimti sprendimai panaikinti licenciją ir leidimą, jau nuo tokių sprendimų priėmimo momento negali užsiimti atitinkama veikla, nes priešingu atveju tokia veikla neužtikrintų viešojo intereso, kad atliekos būtų tvarkomos saugiai, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tuo atveju, jeigu administracinis teismas nepanaikintų Aplinkos apsaugos agentūros 2012 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. (2.3)-A4-838 panaikinti UAB „Ūrus ir ko“ 2008 m. birželio 13 d. išduotą Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. 000392 dalies, suteikiančios teisę saugoti, šalinti ir naudoti pavojingas atliekas (duomenys neskelbtini), galiojimą ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. kovo 2 d. sprendimą Nr.(8-26)-s 356A panaikinti 2009 m. rugsėjo 21 d. UAB „Ūrus ir ko“ išduotą TIPK leidimą Nr. TU(2)-65, susidarytų situacija, kad trečiojo asmens veikla būtų vykdoma neteisėtai, t. y. neturint tokiai veiklai licencijos.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 235 straipsnio 1 dalį, nes, konstatuodamas, kad UAB „Ūrus ir Ko“ atitiko Konkurso dokumentų A dalies 10.2 punkto 3, 7 papunkčio reikalavimus, nevertino Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. rugpjūčio 14 d. rašto Nr. S-1022A, kuriame nurodyta, jog, UAB „Ūrus ir ko“ panaikinus licencijos dalį, suteikiančią teisę saugoti, šalinti ir naudoti pavojingas atliekas (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną išduota nauja licencija Nr. 000607, suteikianti teisę apvažiavimo būdu rinkti atliekas ir šios licencijos pagrindu bendrovė įregistruota Atliekas tvarkančių įmonių registre tvarkytoju Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento teritorijoje. Pasiūlymo pateikimo metu UAB „Ūrus ir Ko“ neturėjo teisės saugoti ir šalinti pavojingų atliekų, pažymėtų kodu 17 06 03, aikštelėje (duomenys neskelbtini), ar kitose aikštelėse. Atliekų tvarkymas yra valstybės licencijuojama veikla, todėl licencijos dalies panaikinimas atima teisę užsiimti toje dalyje nurodyta veikla.

Ekonominės sankcijos taikymo momento nustatymas turi įtakos ir tiekėjo deklaracijos, patvirtinančios, kad nėra padaręs rimto profesinio pažeidimo, vertinimui. UAB „Ūrus ir Ko“ nenurodžiusi, kad Aplinkos apsaugos agentūros sprendimu jai taikytos ekonominės sankcijos, pateikė neteisingą deklaraciją.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo neatitinka Konkurso dokumentų A dalies 10.2 punkto 5 papunkčio ir C dalies nustatytų reikalavimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių Konkurso dokumentų pažeidimo nevertino ir dėl to nepasisakė.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą ieškinį atmesti.

Procesiniame dokumente nurodoma, kad Aplinkos apsaugos agentūros 2012 m. kovo 23 d. sprendimo „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“ teisėtumas yra apskųstas, o 2012 m. rugpjūčio 3 d. ir 6 d. nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl šio Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis), trečiasis asmuo atitiko Konkurso dokumentų A dalies 10.2 punkto 3 papunkčio reikalavimą. Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-3016-643/2012 laikinai sustabdė Aplinkos apsaugos agentūros 2012 m. kovo 23 d. sprendimo galiojimą, todėl, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 6 dalimi, laikytina, kad trečiasis asmuo pilnai atitiko Konkurso dokumentų A dalies 10.2 punkto 3 papunkčio reikalavimą, t. y. jam jokia ekonominė sankcija nebuvo taikyta. Neigiamų padarinių kilimas tiekėjui sietinas su sprendimo skirti ekonominę sankciją įsiteisėjimu. Profesinio pažeidimo padarymas tampa aktualus tik įsiteisėjus sprendimui skirti ekonominę sankciją (VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-216/2011). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I662-11/2013 pripažino, kad Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (2005 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. Dl-330 redakcija), 64.6 punktas prieštaravo Atliekų tvarkymo įstatymo 35 straipsniui (2002 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1004 redakcija) ir prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 1 daliai (2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija). Tai reiškia, kad sprendimai, kuriais trečiajam asmeniui yra norima panaikinti TIPK leidimą ir pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, yra neteisėti ir kad ekonominę sankciją yra siekiama pritaikyti neteisėtai.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė VĮ Ignalinos atominė elektrinė prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Procesiniame dokumente nurodoma, kad perkančiosios organizacijos Komisija konstatavo, kad trečiajam asmeniui licencija buvo suteikta teisė rinkti atliekas Utenos kontroliuojamoje teritorijoje bei tvarkyti (saugoti, šalinti) jas kitose teritorijose. Aplinkos apsaugos agentūros ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimų, kuriais buvo panaikinta trečiojo asmens licencija tvarkyti pavojingas atliekas, galiojimas sustabdytas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pateikta licencija negalioja, t. y. kad trečiasis asmuo UAB „Ūrus ir Ko“ neturi teisės tvarkyti pavojingų atliekų. Pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą neigiamų padarinių kilimas sietinas su sprendimo skirti ekonominę sankciją įsiteisėjimu, todėl perkančiosios organizacijos Komisija, vertindama ekonominės sankcijos taikymo momentą, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. AS143-216/2011, išaiškinimu, kad VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nustatyti Konkurso dokumentuose tam tikrą sąlygą, o ne pareigą. Nustačius tokią sąlygą, ji tampa aktuali tik įsiteisėjus sprendimui paskirti ekonominę sankciją. Apskundus teismui sprendimą, kuriuo paskirta sankcija, jo įsiteisėjimo diena siejama su teismo sprendimo įsiteisėjimo diena. Trečiojo asmens pasiūlymo pateikimo momentu nebuvo įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl ekonominės sankcijos taikymo. Trečiasis asmuo pateikė teisingą tiekėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad nėra padaręs rimto profesinio pažeidimo ir atitinka Konkurso dokumentų A dalies 10.2 punkto 3 papunkčio reikalavimą.

Panevėžio apygardos teismas nenustatė, kad trečiasis asmuo neatitinka Konkurso dokumentų A dalies 10.2 punkto 5 papunkčio ir C dalies reikalavimų, nes šis kartu su pasiūlymu pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012 m. liepos 16 d. išduotą pažymą Nr. 48716, patvirtinančią jo atitiktį nurodytam Konkurso dokumentų reikalavimui pasiūlymo pateikimo momentu, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu ir nepasisakė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

Dėl šalių ginčo objekto (perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo pagrindo)

 

Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl proceso šalių ginčo objekto apibrėžties tam, kad vėliau galėtų spręsti dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo pagal atitinkamas VPĮ nuostatas. Ieškovė teismo proceso metu (visose instancijose) iš esmės laikėsi pozicijos, kad kompetentingų institucijų priimti sprendimai, dėl kurių trečiajam asmeniui buvo suvaržyta teisė verstis veikla, reikalinga vykdyti viešojo pirkimo sutartį, – ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Tam iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad trečiasis asmuo pateikė neteisingą deklaraciją apie tai, jog nėra padaręs rimto profesinio pažeidimo. Kasacinis teismas su tokia pozicija nesutinka dėl toliau nurodomų priežasčių.

Perkančioji organizacija Konkurso sąlygose įtvirtino VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas atitinkantį reikalavimą, susijusį su asmenine tiekėjo padėtimi, dėl kurio jam gali būti draudžiama dalyvauti Konkurso procedūrose. Pirmiau nurodytoje VPĮ nuostatoje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis; šiame punkte vartojama sąvoka „profesinis pažeidimas“ suprantama kaip profesinės etikos pažeidimas, kai nuo tiekėjo pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai, arba kaip konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui, kuris yra fizinis asmuo, yra paskirta administracinė nuobauda, o tiekėjui, kuris yra juridinis asmuo, – ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai; jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas profesiniu, jeigu nuo sprendimo paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai.

Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pasiūlymo atmetimo pagrindų taikymas nėra besąlyginis. Pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalį, priešingai nei pagal šio straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali (bet ne privalo) nustatyti, kad tam tikrais atvejais tiekėjų pasiūlymai atmetami (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (žr. taip pat Direktyvos 2004/18 45 straipsnio 2 dalį). Tačiau tam, kad perkančioji organizacija, nustačiusi, jog tiekėjo asmeninė padėtis patenka į draudimo dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose apimtį, galėtų atmesti šį tiekėjo pasiūlymą, būtina atitinkamą pasiūlymo atmetimo pagrindą, įtvirtintą VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje, nustatyti pirkimo sąlygose. Taigi VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pasiūlymų pagrindų nustatymas pirkimo sąlygose neprivalomas, tačiau naudojimasis jais, t. y. pasiūlymo atmetimas tam tikru pagrindu, leistinas ir teisėtas tik tada, jei jis bus iš anksto išviešintas. Kita vertus, tokio pobūdžio pagrindą įtvirtinus pirkimo sąlygose, perkančiajai organizacijai ne tik sudaromos prielaidos, bet ir nustatoma pareiga atmesti pasiūlymą tiekėjo, kurio asmeninė padėtis atitinka VPĮ 33 straipsnyje nurodytus draudimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ Kompiuterinių programų mokymo centras v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-311/2011).

Sprendžiant dėl rimto profesinio pažeidimo sąvokos, atsižvelgtina į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) išaiškinimus šioje srityje. Teisingumo Teismas, spręsdamas dėl nacionalinės teisės nuostatos, įtvirtinusios vadinamąjį juodąjį tiekėjų sąrašą, į kurį patekusių ūkio subjektų pasiūlymai turėjo būti atmesti, teisėtumo, nurodė, kad Direktyvos 2004/18 45 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos d punkte esančios „sunkaus“ „profesinio“ „nusižengimo“ sąvokos gali būti patikslintos ir išaiškintos nacionalinėje teisėje, tačiau tai turi būti daroma laikantis Europos Sąjungos teisės. „Profesinio nusižengimo“ sąvoka apima bet kokią neteisėtą veiką, kuri turi įtakos profesiniam nagrinėjamo subjekto patikimumui, o ne tik profesijos, kuria užsiima šis subjektas, etikos normų stricto sensu pažeidimus, kuriuos pripažįsta numatyta šios profesijos drausminė institucija arba tai padaroma teismo sprendimu, turinčiu res judicata galią. Perkančiosioms organizacijoms leidžiama įrodyti profesinį nusižengimą bet kokiomis priemonėmis, kurias jos gali pagrįsti. Siekiant įrodyti profesinį nusižengimą, nereikalaujama priimti sprendimo, turinčio res judicata galią, todėl, ūkio subjektui neįvykdžius savo sutartinių pareigų, tai iš principo gali būti laikoma profesiniu nusižengimu. Vis dėlto „sunkaus nusižengimo“ sąvoka turi būti suprantama kaip paprastai reiškianti nagrinėjamo ūkio subjekto elgesį, kuriam būdinga tam tikro laipsnio sunkumo šio subjekto kaltė arba nerūpestingumas. Taigi neteisingas, netikslus arba su trūkumais esantis sutarties ar jos dalies vykdymas galbūt iš tikrųjų gali rodyti nagrinėjamo ūkio subjekto ribotą profesinę kompetenciją, tačiau tai nėra automatiškai prilyginama sunkiam nusižengimui. Be to, norint pripažinti „sunkaus nusižengimo“ buvimą, iš principo reikia konkrečiai ir individualiai įvertinti atitinkamo ūkio subjekto elgesį (Teisingumo Teismo 2012 m. gruodžio 13 d. Sprendimas Forposta ir ABC Direct Contact, C-465/11, nepaskelbtas Rinkinyje).

Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiojo asmens teisę verstis veikla patvirtinantys dokumentai – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas bei pavojingų atliekų tvarkymo licencija – kompetentingų institucijų buvo panaikinti iš esmės dėl to, kad trečiasis asmuo nepateikė banko garantijos arba draudimo poliso. Šie veiksmai, kasacinio teismo vertinimu, nepripažįstami kaip profesinis pažeidimas a fortiori nekvalifikuotinas rimtu ar sunkiu. Pirmiau nurodyti tiekėjo veiksmai (užtikrinimo dokumento nepateikimas) tiesiogiai nesusiję su ūkine jo veikla, kaip tokia, ir jo profesiniu pajėgumu, o iš esmės įeina į jo pareigų dėl veiklos licencijavimo atlikimą. Taigi šie veiksmai daugiau susiję su teise verstis licencijuojama veikla, o ne profesiniu patikimumu, jie iš esmės saisto tik licencijuojamą subjektą ir valstybės instituciją, jų nesilaikymas per se nesukelia neigiamų padarinių tretiesiems asmenims, be to, skiriasi neigiamų padarinių atkūrimas, kai nesilaikoma pareigų, susijusių su veiklos licencijavimu ir jos vykdymu (pastaruoju atveju nepakanka pateikti trūkstamo dokumento, o reikia atkurti pažeistą vertybę, pavyzdžiui, imtis aktyvių aplinkos valymo darbų). Padariniai, kylantys dėl licencijavimo tvarkos nesilaikymo, t. y. teisės verstis atitinkama veikla nesuteikimu ar nepratęsimu, nors išoriškai panašūs į padarinius dėl teisės pažeidimo, tačiau iš esmės nereiškia ekonominės sankcijos, turinčios nubaudimo požymių, kaip neigiamos valstybės reakcijos į ūkio subjekto neteisėtą elgesį. Šią kasacinio teismo poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, pagal kurią, kai tam tikra poveikio priemonė, nors ir turi neigiamą poveikį asmeniui jo teisės įgyvendinimo aspektu, tačiau asmens patiriami neigiami padariniai yra ne imperatyvių teisės normų pažeidimo, o asmens netinkamo veikimo ar neveikimo, siekiant įgyti (įgyvendinti) tam tikrą teisę, rezultatas, t. y. iš esmės atsisakymas nuo savo teisės (nevertinant tokios veikos motyvų bei aplinkybių), ši (poveikio priemonė) negali būti traktuojama kaip sankcija įprasta teisės aktuose vartojama prasme, t. y. kaip valstybės nustatyta neigiama poveikio priemonė, asmeniui taikoma jam padarius teisės netoleruojamą veiką (teisės pažeidimą) (žr. pagal analogiją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-575-2/11).

Dėl trečiojo asmens deklaracijos apie asmeninę padėtį, susijusią su profesiniais pažeidimais, tikrumu teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis asmuo dar prieš pateikdamas pasiūlymą įstatymų nustatyta tvarka ginčijo kompetentingų institucijų sprendimus, kuriais apribota jo teisė verstis atliekų surinkimo, saugojimo bei šalinimo veikla, todėl, nesutikdamas su šiais institucijų veiksmais, Konkurso procedūrose pagrįstai bei nemelagingai deklaravo savo įsitikinimą dėl profesinio pažeidimo fakto nebuvimo (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, priimta civilinėje byloje UAB „Estravel Vilnius“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-272/2013).

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad perkančiosios organizacijos sprendimas neatmesti trečiojo asmens pasiūlymo vertintinas ne dėl asmeninės dalyvio padėties VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme (t. y. ar tiekėjas padarė rimtą profesinį pažeidimą ar ne) ar ekonominės sankcijos skyrimo momento, o tiekėjo teisės verstis tam tikros, viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalingos teisės turėjimo pagrindu, įtvirtintu VPĮ 34 straipsnio ir atitinkamose Konkurso sąlygų nuostatose.

             

Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų sprendžiant dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties

 

Šalių ginčas iš esmės kilo dėl to, ar perkančioji organizacija tinkamai įvertino tiekėjo-trečiojo asmens kvalifikaciją, – t. y. ar priėmė pagrįstą sprendimą dėl UAB „Ūrus ir Ko“ teisės verstis veikla, reikalinga sutarčiai įvykdyti, atsižvelgiant į tai, kad kompetentingų institucijų sprendimais trečiojo asmens reikalaujamą pajėgumą pagrindžiantys (bei suteikiantys) dokumentai – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas bei pavojingų atliekų tvarkymo licencijabuvo panaikinti, o naujai išduoti ar šio tiekėjo subrangovų turimi pirmiau nurodyti dokumentai nepakankami įrodyti jo kvalifikacijos atitiktį Konkurso sąlygoms.

Atsižvelgiant į šioje nutartyje trečiojo asmens veiksmų kvalifikavimą, nesusijusį su rimtu profesiniu pažeidimu VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, negalima remtis pirmiau nurodytos įstatymo nuostatos teismų praktika, pagal kurią tiekėjui neigiami teisiniai padariniai (draudimas dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose), kai jie nesutampa su teisės verstis atitinkama veikla VPĮ 34 straipsnio prasme praradimu, kyla dėl įsiteisėjusių, t. y. turinčių res judicata galią, institucijų sprendimų, kurių jau nebegalima daugiau revizuoti (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013, ir joje nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 dalies 14 punktą individualus teisės aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibrėžtų subjektų grupei. Iš Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų darytina išvada, kad pagrindinės individualaus teisės akto priėmimo (įsigaliojimo) sąlygos yra šio akto pasirašymas bei patvirtinimas institucijos antspaudu (apie priimtą teisės aktą taip pat turi būti pranešama jo adresatui, jame nurodoma apskundimo tvarka). Be to, Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų individualūs teisės aktai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

Taigi viešojo pirkimo procedūroje galimus neigiamus teisinius padarinius tiekėjui individualus teisės aktas, kuris priimtas ne dėl rimto profesinio pažeidimo VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, sukelia nuo jo priėmimo. Šios taisyklės išimtimi pripažįstamos situacijos, kai administracinės ar bendrosios kompetencijos teismas atitinkamai pagal ABTĮ 71 straipsnio ar CPK 145 straipsnio nuostatas gali taikyti reikalavimo užtikrinimo ar laikinąsias apsaugos priemones, inter alia ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą (ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punktas, CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų vertinant tiekėjų kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygoms teisėtumo, kai dėl tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų galiojimo su kompetentingomis institucijomis vyksta teisminiai ginčai, svarbu atsižvelgti tiek į šių dokumentų išdavimo, institucijų sprendimų, kuriais šie panaikinami, bei teismo procesinio sprendimo, kuriais laikinai sustabdomas skundžiamo institucijos teisės akto galiojimo, priėmimo momentą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių pradžios nustatymas reikšmingas vertinant tiekėjų pasiūlymus pagal atitinkamam pirkimui aktualius pasiūlymų pateikimo ir vertinimo terminus.

Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką tinkamam tiekėjų kvalifikacijos vertinimui užtikrinti perkančiosioms organizacijoms turi atsižvelgti į tiekėjo kvalifikacijos įgijimo momentą. Tai svarbu dėl to, kad tiekėjo kvalifikacijos atitiktis iškeltiems reikalavimams gali būti vertinama tik tokiu atveju, jei tiekėjo kompetenciją, pajėgumą ar patikimumą liudijančios faktinės aplinkybės atsirado ne vėliau kaip galutinę pasiūlymų pateikimo dieną (įtvirtintą pirkimo dokumentuose), nors pats dokumentas kaip jų patvirtinimo šaltinis galėtų būti surašytas vėliau (pvz., įmonės buhalterinės apskaitos dokumentas už praėjusius finansinius metus). Jei būtų priešingai, t. y. būtų vertinama kaip lygiavertė tiekėjų kvalifikacija įgyta tiek prieš, tiek po šio momento, būtų pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad tiekėjo kvalifikacija objektyviai neatitinka pirkimo sąlygose įtvirtintų reikalavimų, jei iki galutinio pasiūlymų pateikimo momento tiekėjas neįgyja reikalaujamos patirties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą sujungtose civilinėse bylose AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, UAB „Pireka, bylos Nr. 3K-3-436/2011; kt.).

Kita vertus, nors aplinkybė, kad anksčiau (prieš viešojo pirkimo paskelbimą) buvo nustatyta teikėjo kvalifikacijos neatitiktis, ir leidžia abejoti jo pajėgumu ir patikimumu vykdyti būsimą sutartį, tačiau, vadovaujantis VPĮ ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtintu reguliavimu, tiekėjų kvalifikacija vertinama pagal aktualius nustatytą pasiūlymų pateikimo dieną duomenis, tai tiekėjo, neatitikusio minimalių kvalifikacijos reikalavimų, tačiau iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pašalinusio šiuos neatitikimus, dalyvavimas viešojo pirkimo procedūrose negali būti apribojamas, perkančioji organizacija privalo vertinti pasiūlymų pateikimo termino dieną tiekėjo turimą kvalifikaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rasa“ v. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, UAB „Miesto skalbykla“, bylos Nr. 3K-3-408/2012).

Taigi atsižvelgiant į pristatytą kasacinę praktiką, darytina išvada, kad perkančiosios organizacijos sprendimas tiekėjo kvalifikaciją, dėl kurios šis ir kompetentinga institucija nesutaria, o ginčas teismo dar nėra išspręstas, pripažinti tinkama paprastai bus teisėtas, kai individualaus teisės akto, kuriuo atitinkamos tiekėjo kvalifikacijos faktas paneigiamas, galiojimas bus laikinai sustabdytas teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo (laikinąją apsaugos) priemonę, o ši galios tiek galutinę tiekėjų pasiūlymų pateikimo, tiek viešojo pirkimo sutarties sudarymo dieną.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios faktinių aplinkybių sekos nagrinėjamoje byloje nebuvo.

Pagal Konkurso sąlygas tiekėjai pasiūlymus turėjo pateikti iki 2012 m. rugpjūčio 6 d. Byloje nustatyta, kad Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2012 m. kovo 2 d. sprendimu Nr.(8-26)-s-356 A panaikino 2009 m. rugsėjo 21 d. trečiajam asmeniui išduotą TIPK leidimą Nr. TU(2)-65 (toliau – Sprendimas Nr. 1), o Aplinkos apsaugos agentūra 2012 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. (2.3)-A4-838 panaikino 2008 m. birželio 13 d. trečiajam asmeniui išduotos Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. 000392 dalies, kuria suteikta teisė jam saugoti, šalinti ir naudoti pavojingas atliekas (duomenys neskelbtini), galiojimą (toliau – Sprendimas Nr. 2). Ginčas dėl Sprendimo Nr. 1 teisėtumo nagrinėjamas Panevėžio apygardos administraciniame teisme, o dėl Sprendimo Nr. 2 – Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi laikinai sustabdė Sprendimo Nr. 2 galiojimą, ši nutartis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartimi panaikinta. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė laikinai sustabdyti Sprendimo Nr. 1 galiojimą, šis sprendimas buvo pakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi. Taigi galutinę pasiūlymų pateikimo dieną –  2012 m. rugpjūčio 6-ąją – galiojo Sprendimas Nr. 1, todėl trečiasis asmuo pirmiau nurodytu metu neturėjo teisės verstis viešojo pirkimo sutarčiai reikalinga veikla, o jo kvalifikacija formaliai negalėjo būti pripažinta tinkama, nepriklausomai nuo to, jog šios sutarties sudarymo metu (2013 m. birželio 10 d.) Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 galiojimas buvo laikinai sustabdytas.

Vis dėlto teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal šią bylą individualizuojančias aplinkybes atsakovės veiksmus Konkurse nėra pagrindo pripažinti neteisėtais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas, nagrinėjantis Sprendimo Nr. 1 teisėtumą, nuo kurio priklauso ir ginčo dėl Sprendimo Nr.  2 baigtis (pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies 3 punktą TIPK leidimo panaikinimas yra besąlygiškas pagrindas panaikinti ir pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimą), tai, be kita ko, pripažino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuris 2012 m. gruodžio 10 d. sustabdė bylą dėl Sprendimo Nr. 2 panaikinimo iki įsiteisės sprendimas Panevėžio apygardos administracinio teismo byloje dėl Sprendimo Nr. 1 panaikinimo), 2012 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą jo prašydamas ištirti, ar Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (toliau – TIPK taisyklės), 64.6 punktas (būtent šios nuostatos pagrindu priimtas Sprendimas Nr. 1) neprieštaravo ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo atitinkamų redakcijų 35 straipsnio nuostatoms. 2013 m. gegužės 21 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo pripažino TIPK taisyklių prieštaravimą pirmiau nurodytoms Atliekų tvarkymo įstatymo normoms (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimą norminėje administracinėje byloje Nr. I662-11/2013).

Kasacinis teismas jau yra konstatavęs, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dėl norminio akto teisėtumo, priimto ABTĮ 116 straipsnio 1 dalies tvarka, galia yra nukreipta į ateitį, tačiau, atsižvelgiant į CK 5 straipsnyje įtvirtintus protingumo ir teisingumo bei teisinės valstybės principus, galimi atvejai, kai ši bendro pobūdžio taisyklė netaikytina sprendžiant ginčą konkrečioje byloje ir nustačius konkrečias aplinkybes. ABTĮ 116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Šioje teisės normoje vartojama sąvoka „paprastai negali būti taikomas...“ nėra imperatyvaus pobūdžio, todėl galima daryti išvadą, jog yra galimos šios bendro pobūdžio taisyklės išimtys. Pagal administracinių teismų praktiką, atsižvelgiant į ABTĮ 111 ir 112 straipsnius, numatyta galimybė individualioje byloje revizuoti konkretaus norminio akto, kuris turi būti taikomas toje byloje, teisėtumą. Taigi, remiantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisykle, kad galimos jos išimtys, kai nurodyta bendro pobūdžio taisyklė yra netaikoma, darytina išvada, jog kiekvienu atveju tai susiję su norminio teisės akto teisėtumo revizavimu teisme nagrinėjant individualią bylą. Priešingu atveju toks konkretaus norminio akto teisėtumo revizavimas netektų prasmės, nes norminio akto panaikinimas neturėtų jokių teisinių padarinių teisme nagrinėjamos individualios bylos baigčiai. Tokia pat praktika vadovaujasi bendrosios kompetencijos teismai bylose, kuriose sprendžiamas konkretaus norminio akto teisėtumo peržiūrėjimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. Vilniaus miesto 13-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, bylos Nr. 3K-7-288/2012, ir joje nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija bei kasacinio teismo praktika).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors galutinę tiekėjų pasiūlymų pateikimo dieną galiojo Sprendimas Nr. 1, tačiau, vertinant perkančiosios organizacijos veiksmus, negalima neatsižvelgti į pirmiau nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, nors šis aktualus pirmiausia administraciniams pirmosios instancijos teismams. Jei būtų priešingai, t. y. nagrinėjamoje byloje perkančiosios organizacijos veiksmai būtų vertinami tik pagal jų priėmimo metu žinomas, bet ne į vėliau paaiškėjusias aplinkybes, atsakovės veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, tačiau tai reikštų formalų ir neproporcingą sprendimą, juolab kad net jeigu administraciniai teismai vėliau panaikintų Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2, tiekėjo teisių sudaryti ir vykdyti viešojo pirkimo sutartį apimčiai ginčo Konkurse tokiu atveju tai neturėtų jokių padarinių, nors kaip nurodyta pirmiau, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas dėl norminio teisės akto teisėtumo iš esmės gali turėti retrospektyvinę galią (tai galutinai paaiškės administraciniams teismams išsprendus ginčus dėl Sprendimo Nr. 1 ir Nr. 2). Vis dėlto tokio sprendimo galimas atgręžimas (kiek jis būtų įmanomas pagal faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, pavyzdžiui, Konkurso procedūrų atnaujinimo galimybė), prieš tai pripažinus perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir juos panaikinus (įskaitant ir viešojo pirkimo sutartį), reikštų fragmentuotą teismo sprendimą laiko atžvilgiu, t. y. tiekėjo teisės Konkurse ir galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį iš esmės priklausytų daugiau ne dėl administracinių teismų sprendimų (jų turinio), o šių priėmimo momento.

Kasacinis teismas taip pat atkreipia dėmesį į kitas aplinkybes, kurios taip pat reikšmingos vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą. Pirma, trečiojo asmens teisė verstis viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti reikalinga veikla įgyta prieš Konkurso procedūrų pradžią; antra, kaip nurodyta pirmiau, ši trečiojo asmens teisė kompetentingų institucijų Sprendimais Nr. 1 ir Nr. 2 buvo panaikinta ne dėl rimto profesinio pažeidimo ar kitokio teisei priešingo elgesio, darančio įtaką visuomenei svarbiems interesams, o pareigų, susijusių su specifinės veiklos licencijavimu, netinkamu vykdymu; trečia, teisminiai ginčai dėl Sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2 prasidėjo prieš Konkurso paskelbimą; ketvirta, viešojo pirkimo sutartis sudaryta administraciniams teismams laikinai sustabdžius Sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2 galiojimą.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo būtų nepagrįstas nagrinėjamos bylos sustabdymas iki administraciniai teismai išspręs trečiojo asmens ir kompetentingų institucijų ginčus dėl Sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2 teisėtumo, juolab kad bet kokiu atveju trečiojo asmens teisių dėl viešojo pirkimo sutarties apimtis priklausys nuo šių teismų procesinių sprendimų. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad kasacinis teismas nagrinėja tik perkančiosios organizacijos veiksmų pagrįstumą, tačiau nesprendžia dėl Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 teisėtumo, todėl šioje byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios Vilniaus ir Panevėžio apygardos administracinių teismų nagrinėjamoms byloms.

Dėl pirmiau šioje nutartyje nurodytų argumentų ir jų teisinio vertinimo visumos teisėjų kolegija atsakovės sprendimą dėl trečiojo asmens pasiūlymo pripažįsta teisėtu ir palieka nepakeistą iš esmės teisingą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Vis dėlto, jei įsiteisėjusiais administracinių teismų procesiniais sprendimais ginčijami Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 nebus panaikinti, trečiasis asmuo neteks teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarties vykdymui, todėl perkančioji organizacija tokiu atveju turėtų svarstyti jos tolesnio vykdymo klausimą.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. spalio 31 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 79,93 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 n u t a r i a :

 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „AV investicija“ (juridinio asmens kodas 300114003) 79,93 Lt (septyniasdešimt devynis Lt 93 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                        Virgilijus Grabinskas                                         

 

                                                                      Egidijus Laužikas                                                       

                                                                                                                                                                        Sigita Rudėnaitė


Paminėta tekste:
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • 3K-3-583/2008
  • 3K-3-25/2009
  • 3K-3-150/2010
  • 3K-3-425/2010
  • 3K-3-119/2011
  • CPK 235 str. Nagrinėjimo teisme betarpiškumas, žodiškumas ir nepertraukiamumas
  • 3K-3-311/2011
  • 3K-3-272/2013
  • CPK
  • CPK 145 str. Laikinosios apsaugos priemonės
  • 3K-3-436/2011
  • 3K-3-408/2012
  • CK
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu