Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-04-12][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-132-916-2019].docx
Bylos nr.: 3K-3-132-916/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių 304870069 atsakovas
BUAB ,,Neto" 163675058 atsakovas
UAB ,,Verslo valdymo centras" 145317611 atsakovo atstovas
Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region trečiasis asmuo
Advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinė bendrija SGKA Legal 302598834 trečiojo asmens atstovas
Kategorijos:
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
4. BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.4. Daiktinė teisė
2.4.4. Teisės į svetimus daiktus
2.4.4.5.4. Hipotekos pabaiga
4.7.5. dėl hipotekos (hipoteca)
2.4.4.5. Hipoteka
4.7. Bylos dėl teisės į svetimus daiktus
12.11. Bylos dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ir anuliavimo
12. KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

?

                                Civilinė byla Nr. 3K-3-132-916/2019

                                Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00371-2013-4                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.4.

                                (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. balandžio 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B.  P. ir M. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal: 1) B. P. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei Luminor Bank (teisių perėmėjas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Neto“, tretieji asmenys notarė L. P., G. P., draudimo kompanija Allianz Global Corporate&Speciality, Nordic Region (AGCS), dėl hipotekos nekilnojamajam turtui išregistravimo; 2) ieškovo M. P. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei Luminor Bank (teisių perėmėjas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Neto“, trečiasis asmuo A. P., dėl hipotekos nekilnojamajam turtui išregistravimo; 3) ieškovės B. P. ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, M. P. ieškinius atsakovams akcinei bendrovei Luminor Bank (teisių perėmėjas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių), bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Neto“ ir Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notarui S. S. dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nekilnojamojo turto hipotekos pabaigą, kai pirkėjas trečiajam asmeniui, kurio turtas įkeistas, tinkamai arba netinkamai įvykdo prievolę atsiskaityti, aiškinimo ir taikymo. 

2.       Byloje nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 28 d. ieškovai B. P. ir M. P. (pirkėjai) sudarė su atsakove UAB „Neto“ žemės sklypų ir sublokuotų gyvenamųjų namų (kotedžų) pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkamai: ieškovė įsigijo nekilnojamąjį turtą duomenys neskelbtini 18B (toliau – Kotedžas 18B) ir 22B (toliau – Kotedžas 22B); ieškovas duomenys neskelbtini 18D (toliau – Kotedžas 18D). Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta, kad parduotas turtas įkeistas atsakovei AB Luminor Bank (toliau – ir Bankas, hipotekos kreditorius) ir įregistruota hipoteka; kad pardavėjai UAB „Neto“ sumokėta dalis turto kainos, o likusią dalį ieškovai įsipareigoja per 30 dienų nuo sutarčių pasirašymo pervesti į UAB „Neto“ specialiąją sąskaitą, esančią Banke, jos paskoloms pagal 2007 m. sausio 16 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-18 ir 2008 m. balandžio 18 d. kredito linijos susitarimą Nr. K-2300-2007-17/3 dengti; kad ieškovams pervedus likusią kainos dalį į banko nurodytą sąskaitą, bankas atsisakys hipotekos, o UAB „Neto“ atliks būtinus veiksmus hipotekai išregistruoti.

3.       Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi UAB „Neto“ iškelta bankroto byla. Per 2009–2013 metų laikotarpį parduotas visas įmonės turtas, išskyrus Bankui įkeistą turtą (žr. šios nutarties 2 punktą). 2013 m. rugsėjo mėn. Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaras S. S. pranešė ieškovams ir BUAB „Neto“, kad gautas Banko prašymas priverstinai išieškoti skolą iš hipoteka įkeisto turto.

4.       Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami išregistruoti hipoteką jų įsigytam turtui ir panaikinti vykdomuosius įrašus. Ieškovai nurodė, kad pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis visiškai atsiskaitė su pardavėja BUAB „Neto“, todėl hipoteka laikytina pasibaigusia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Vien ta aplinkybė, kad ieškovai sumokėjo likusią kainos dalį į kitą Banko sąskaitą, nei nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyse, nedaro prievolės neįvykdyta.

5.       Atsakovė AB Luminor Bank su ieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti, nes pirkėjai neįvykdė Banko nurodymų sumokėti įkeisto turto kainos dalį į pardavėjos sąskaitą, skirtą atsiskaityti pagal kreditinius įsipareigojimus, kuriems užtikrinti buvo įregistruota hipoteka, sandorio šalys elgėsi nesąžiningai, ieškovai savo veiksmais prisiėmė riziką, kad pažeidus Banko sutikimuose ir pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytą atsiskaitymo tvarką, hipoteka nebus išregistruota. Ieškovai susiję su BUAB „Neto“ per BUAB „Neto“ akcininką ir vadovą, ŽUB „Uno“ vadovą V.  P. – ieškovė B. P. ir G. P. (IĮ statybos firmos „Selsa“ savininkas ir vadovas) yra V. P. tėvai, ieškovas M. P. yra V. P. brolis ar kitas artimas giminaitis, taigi šalys žinojo apie įmonės sunkią finansinę padėtį, ketinimą iškelti bankroto bylą, apie Banko sutikimą realizuoti įkeistą turtą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6.       Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 2 d. nutartimi ieškinius atmetė, išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

7.       Pasisakydamas dėl hipotekos pabaigos teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.2.2 punkte įtvirtinta, jog pardavėja UAB „Neto“ atliks visus būtinus veiksmus, kad nurodytiems daiktams hipoteka būtų baigta. Teismas konstatavo, kad šios pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos (kainos mokėjimo tvarka) neatitiko Banko 2008 m. lapkričio 26 d. sutikime Nr. 3.1.-02/1379 išdėstytų sąlygų, šioje sutartyje nurodytų įsipareigojimų pervesti iš pirkėjos gautus pinigus į specialią sąskaitą pardavėja UAB „Neto“ neįvykdė.

8.       Bankas sutiko su įkeisto turto pardavimu tik tuo atveju, jei pirkėjo lėšos, gautos iš pirkimo–pardavimo sandorio, bus tiesiogiai pervestos į specialią sąskaitą kreditui padengti pagal kredito sutartį. Sutikime aiškiai nurodyta, į kokias banko sąskaitas pinigai turi būti pervedami. Banko sutikime nurodytos sąlygos nebuvo perkeltos į pirkimo–pardavimo sutartį, nors šios sąlygos dėl atsiskaitymo už parduodamą turtą tvarkos aiškiai sukūrė pirkėjui (ieškovams) papildomas pareigas. Sutarties 4.2 punktu pardavėja įspėjo pirkėjus ir jiems buvo žinoma, kad parduodami nekilnojamieji daiktai yra įkeisti ir perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju skolinio įsipareigojimo įvykdymas, kaip pagrindas pasibaigti hipotekai, neegzistuoja. Ieškovai už pirktą nekilnojamąjį turtą atsiskaitė nesilaikydami pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos tvarkos, nesilaikė Banko sutikimuose nurodytų sąlygų, dėl to pinigai nepateko į Banko sąskaitą ir dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra.

9.       Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi su BUAB „Neto“ pagal tarp šių šalių sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, neturi įtakos minėto turto hipotekos galiojimui, kadangi ne už ieškovės prievoles šis turtas yra įkeistas. Aplinkybė, kad sandoris sudarytas su šeimos nariu, sudaro pagrindą preziumuoti nesąžiningus šių asmenų veiksmus nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste: 2008 m. lapkričio 12 d. – 2008 m. gruodžio 1 d. UAB „Neto“ gautos sumos už parduotus kotedžus iš karto buvo išmokėtos V. P. ir G. P.  statybos firmai „Selsa“, o 2008 m. gruodžio 3 d. V. P. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB  „Neto“ iškėlimo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Neto“ vykdoma veikla buvo šeimos verslas, aptartais veiksmais buvo siekiama išsaugoti nekilnojamąjį turtą šeimoje, taigi ir B. P. turėjo ir galėjo žinoti apie šias aplinkybes.

10.       Nagrinėjamu atveju ieškovai negali remtis CK 6.401 straipsnio nuostatomis ir argumentuoti, kad yra sąžiningi vartotojai bei reikalauti ginti jų teises šios teisės normos pagrindu. Atsižvelgdamas į šios nutarties 9 punkte aptartas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog ieškovai savo sąmoningais veiksmais, pažeisdami pirkimo–pardavimo sutartyse ir Banko sutikimuose nurodytą atsiskaitymo už perkamą nekilnojamąjį turtą tvarką ir sąlygas, aktyviai siekė išvengti galimo išieškojimo iš BUAB „Neto“ turto bei išsaugoti įmonės turtą šeimoje, išmokėti už turtą gautas lėšas (jų dalį) susijusiems asmenims. Teismas pažymėjo, kad ieškovė negali būti laikoma vartotoja dar ir tuo požiūriu, jog ji yra kvalifikuota investuotoja (turėjo investicinį portfelį, buvo investavusi į akcijas ir vertybinius popierius) ir turtą pirko investavimo tikslais.

11.       Ieškovų teiginius, kad hipoteka turtui pripažintina pasibaigusia dėl CK 4.1941 straipsnių ir 4.195 straipsnio 3 dalies pažeidimo, nes pats Bankas, kaip įmonės kreditorius, prisiėmė tokią riziką turtą realizuodamas (spręsdamas ir balsuodamas kreditorių susirinkimuose dėl turto realizavimo) ir išduodamas sutikimą dėl turto realizavimo ir dėl neva netinkamai nustatytos realizuoto turto kainos, teismas vertino kaip siekį dar kartą pasibylinėti. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-323-330/2018 pasisakyta dėl BUAB „Neto“ turto vertinimo, pardavimo tvarkos ir specifikos bankroto procese, UAB „Edex“ veiksmų, kreditorių teisių ir pareigų ir pan.; nekonstatuoti žemės sklypų duomenys neskelbtini 1 ir 2, pardavimo tvarkos bankroto procese pažeidimai.

12.       Teismas, pasisakydamas dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, atkreipė dėmesį į tai, kad šis ieškovų reikalavimas yra išvestinis, tiesiogiai kilęs iš reikalavimo pripažinti hipoteką, įregistruotą ieškovų įsigytam nekilnojamajam turtui, pasibaigusia. Teismas padarė išvadą, kad netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą. Įvertinęs notaro, atlikusio vykdomuosius įrašus, pateiktus įrodymus, teismas nustatė, kad ieškovams pranešimai apie gautus hipotekos kreditoriaus prašymus dėl priverstinio skolos išieškojimo siųsti 2013 m. rugsėjo 18 d. Hipotekos registre nurodytais adresais. Nors ieškovė teigia, kad šių pranešimų negavo, tačiau iš notaro atsiliepimo ir bylos duomenų, taip pat iš pačios ieškovės teiginių matyti, jog ieškovai teikė notarui prieštaravimus, todėl teismas nenustatė ieškovų teisių pažeidimo.

13.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų atskirąjį skundą, 2018 m. spalio 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d.  nutartį paliko nepakeistą.

14.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl hipotekos išregistravimo, nurodė, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog ieškovai pervedė lėšas ne į tą Banko sąskaitą, kuri buvo nurodyta hipotekos kreditoriaus. Ieškovai, sudarydami nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, aiškiai išreiškė savo valią sudaryti tokias sutartis, buvo susipažinę su šių sutarčių sąlygomis ir turiniu; hipotekos kreditoriaus nustatytos sąlygos, kurioms esant jis atsisakys hipotekos, ieškovams buvo žinomos, tačiau jie šių sąlygų nevykdė. Taigi ieškovai laikytini pažeidusiais prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kadangi mokėjimai buvo atlikti akivaizdžiai pažeidžiant mokėjimų tvarką. Kolegija nesutiko su ieškovu argumentu, kad lėšų sumokėjimas pardavėjai laikytinas tinkamu prievolės įvykdymu.

15.       Kolegija atmetė ieškovų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti CK 4.1941 straipsnio 4 dalies ir 4.195 straipsnio 3 dalies pažeidimus. Kolegijos vertinimu, ieškovai neįrodė, kad AB Luminor Bank išieškojimą iš BUAB „Neto“ turto vykdė neekonomiškai, ar kad atsakovė praturtėjo skolininkės sąskaita. Klausimas dėl žemės sklypų Klaipėdoje, Tauralaukio g. 1 ir 2, pardavimo bankroto byloje, buvo ieškovų keliamas kitoje civilinėje byloje, kuri pasibaigė Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi (žr. šios nutarties 11 punktą), kurioje pripažinta, jog minėti žemės sklypai buvo parduoti teisėtai, už maksimalią kainą, kuri galėjo būti gauta ir nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės turto realizavimo tvarkos. Taip pat kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad visų pirma, CK 4.195 straipsnio 3 dalis ginčo santykių metu negaliojo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad parduodant BUAB „Neto“ turtą, buvo pažeisti šios teisės normos reikalavimai; antra, taikyti šią teisės normą taip pat nėra pagrindo, nes BUAB „Neto“ visas turtas realizuotas, o ieškovų turtas dar nėra realizuotas.

16.       Spręsdama klausimą dėl CK 6.401 straipsnio normos netaikymo pagrįstumo, kolegija nurodė, kad šioje teisės normoje išskiriamas fizinis asmuo, o ne verslininkas. Kolegija nustatė, kad ieškovė pati patvirtino, jog buvo investavusi įsigydama vertybinių popierių, nepasisekus šiai investicijai, ji nusprendė investuoti į nekilnojamąjį turtą. Atskirojo skundo argumentus, kad ieškovė laikytina vartotoja vien dėl to, jog nekilnojamasis turtas buvo įgytas šeimos tikslais ir šeimos poreikių tenkinimu, kolegija laikė nepagrįstais, nes: pirma, ieškovė įsigijo nekilnojamąjį turtą nepasisekus investicijai į vertybinius popierius; antra, ieškovė įsigijo du kotedžus vietoje vieno, kurio, siekiant tenkinti tik šeimos interesus ir poreikius, užtektų visiškai. Kolegijos vertinimu, ieškovė, dėl nurodytų aplinkybių, negali būti laikytina vartotoja, nes nėra visų vartotojo kvalifikavimui reikalaujamų požymių. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, kolegija neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės nepripažino vartotoja.

17.       Pasisakydama dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo, kolegija ieškovų argumentus, kad jei jie būtų galėję pateikti notarui prieštaravimus, tai vykdomieji įrašai nebūtų išduoti, laikė nepagrįstais. Kolegija nustatė, kad ieškovams notaro pranešimai apie gautus Banko prašymus dėl priverstinio skolos išieškojimo siųsti 2013 m. rugsėjo 18 d. Hipotekos registre nurodytais adresais, ieškovai teikė notarui prieštaravimus. Kolegija laikė pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad reikalavimas dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo yra išvestinis, neatsiejamai susijęs su pagrindiniu reikalavimu – dėl hipotekos nekilnojamajam turtui išregistravimo, kurio netenkinus nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

18.       Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinius tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

18.1.                       Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto, reglamentuojančio hipotekos pabaigą, nuostatas ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014). Ieškovai tinkamai įvykdė skolinį įsipareigojimą – sumokėjo pardavėjai, kai jai dar nebuvo iškelta bankroto byla, visą nekilnojamojo turto kainą, todėl hipoteka laikytina pasibaigusia šios teisės normos pagrindu. Atsiskaitymas su pardavėja, o ne su jos kreditoriumi, taip pat laikytinas pagrindu konstatuoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą. Teismas ignoravo aplinkybę, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyse įtvirtina ne ieškovų, bet pardavėjos pareigą pervesti nurodytą sumą į UAB „Neto“ specialiąją sąskaitą. Su UAB „Neto“ atsiskaityta prieš Banko sutikimo išdavimą ir prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, todėl turėjo būti analizuojamos sutartys, pagal kurias mokėjimai buvo atlikti. Tačiau teismo nutartyje preliminariosios kotedžų pirkimopardavimo sutartys, nustatančios atsiskaitymą ne į specialiąją banko sąskaitą ir grynais pinigais, apskritai nėra vertinamos. Teismas neatsižvelgė į šias bylai svarbias aplinkybes: 1) kotedžo 22B pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta sąlyga, kad 635 000 Lt (183 908,71 Eur) bus sumokami į specialiąją sąskaitą, tačiau šis įsipareigojimas turi būti vertinamas visų sutartinių santykių kontekste, o ne izoliuotai; mokėjimai buvo vykdomi pagal pardavėjos nurodymus; iki Kotedžo 22B pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ieškovė pagal 2008 m. rugpjūčio 22 d. preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį jau buvo sumokėjusi pardavėjai 471 000 Lt (136 411,03 Eur); 2008 m. lapkričio 28 d. grynais sumokama likusi 164 000 Lt (47 497,68 Eur) suma; 2) ieškovas dar 2006 m. gruodžio 21 d. sudarė žemės ir būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K18-D ir 2007 m. liepos 17 d. pavedimu sumokėjo pardavėjai 200 000 Lt (57 924 Eur); 20008 m. lapkričio 28 d. likusi 303 850 Lt (88 001,04 Eur) suma sumokėta pardavėjai UAB „Neto“ grynais (kainos mokėjimą grynais pinigais nustatė 2006 m. gruodžio 21 d. žemės ir būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutartis). Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo teigti, kad ieškovai pažeidė atsiskaitymo tvarką. Teismas visiškai nenagrinėjo ieškovų argumentų dėl nepagrįsto jų nesąžiningumo – giminystės ryšių buvimas nereiškia ir neįrodo pirkėjų nesąžiningumo.

18.2.                       Teismas pažeidė CK 4.1941 straipsnio 4 dalies ir 4.195 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas nurodė, kad ieškovai neįrodė, jog Bankas išieškojimą iš BUAB „Neto“ turto vykdė neekonomiškai ir praturtėjo ieškovų sąskaita. Šiam teiginiui pagrįsti teismas nepateikia nei vieno motyvo, išskyrus nuorodą į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį (žr. šios nutarties 11, 15 punktus), kuri iš esmės liečia tik dviejų UAB „Neto“ žemės sklypų duomenys neskelbtini 1, 2, pardavimo aplinkybes. Tačiau ieškovų įrodinėjami šių teisės normų pagrindai yra kur kas platesni ir liečia daug platesnį turto realizavimą bei Banko elgesį. Siekiant tinkamai atskleisti šių teisės normų taikymo būtinybę nagrinėjamoje byloje reikia aptarti Banko UAB „Neto“ suteiktų kreditų ir įkeitimų struktūrą. Tarp UAB „Neto“ ir Banko buvo sudarytos trys kredito sutartys skirtingiems projektams vykdyti ir veiklai finansuoti: 1) 2007 m. sausio 8 d. kredito linijos sutartis Nr. K-2300-2007-17 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kuria kreditas suteiktas UAB „Neto“ apyvartinėms lėšoms finansuoti (p. s. 1 t., 134-148 b. l.); 2) 2007 m. sausio 16 d. kreditavimo sutartis Nr. K-2300-2007-18 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Kredito paskirtis: blokuotų gyvenamųjų namų Klaipėdoje, Tauralaukio g. 18, 22, statybai, t. y. būtent šia sutartimi buvo finansuojama inter alia (be kita ko) Kotedžų 18B, 18D, 22B statyba (p. s. 1 t., 149-161 b. l.); 3) 2007 m. gegužės 11 d. finansinių įsipareigojimų limito sutartis Nr. K-2300-2007-283, kuria finansuota daugiabučio duomenys neskelbtini 4A statyba. Bankui buvo įkeistas turtas: 1) žemės sklypai duomenys neskelbtini 1, 2, pagal 2007 m. sausio 8 d. kredito linijos sutartį; 2) žemės sklypas/ pastatas/ butai su rūsiu, duomenys neskelbtini 4A, pirminis įkeitimas pagal 2007 m. gegužės 11 d. finansinių įsipareigojimų limito sutartį, antrinis – pagal 2007 m. sausio 8 d. kredito linijos sutartį; 3) žemės sklypas/ sublokuoti gyvenamieji namai (kotedžai) duomenys neskelbtini 18, 22, pirminis įkeitimas pagal 2007  m. sausio 16 d. kreditavimo sutartį, antrinis – pagal 2007 m. sausio 8 d. kredito linijos sutartį, kuris hipotekos registre įregistruotas 2008 m. liepos 17 d. Taigi kotedžai 18B, 18D, 22B yra įkeisti ne tik pirminiu įkeitimu pagal 2007 m. sausio 16 d. kreditavimo sutartį, kuria finansuota kotedžų statyba, bet ir su kotedžų statybos finansavimu nesusijusią 2007 m. sausio 8 d. kredito linijos sutartį (antrinis įkeitimas). Bankas, siekdamas išsiieškoti įsiskolinimą, atsiradusį ne iš kotedžų statybos finansavimo, pažeidžia ieškovų teises. Hipoteka išregistruotina, nes Banko reikalavimas galėjo būti patenkintas iš kito įkeisto ir skolininkei priklausiusio turto (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 4.1941 straipsnio 4 dalis ir 4.195 straipsnio 3 dalis) ir tai yra savarankiškas ieškinio reikalavimų tenkinimo pagrindas. 

18.3.                       Teismas pažeidė CK 6.401 straipsnio nuostatas. Ieškovų sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys laikomos vartojimo sutartimis, taigi ieškovai laikytini vartotojais. Skundžiamoje nutartyje aptariamas tik ieškovės tariamas nekvalifikavimas kaip vartotojos, tačiau dėl ieškovo apskritai nėra pasisakoma. Ieškovė įsigijo kotedžus ne verslo ar investavimo sumetimais, o ketindama viename iš jų gyventi, o kitą turtėti nuosavybėje neturint ketinimų pelnytis iš vėlesnio turto pardavimo. Kotedžų įsigijimui buvo panaudotos iš vertybinių popierių pardavimo gautos lėšos, bet tai savaime nereiškia investicinių tikslų perkant nekilnojamąjį turtą, o dviejų kotedžų įsigijimas savaime ieškovės nepaverčia verslininke. 

18.4.                       Teismas pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio nuostatas. Skundžiama nutartis neteisėta dėl nuolatinio ribojimo ieškovams ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme: ieškovės 2013 m. rugsėjo 30 d. pareikštas prašymas dėl įrodymų, susijusių su kredito išdavimu ir administravimu, išreikalavimo buvo atmestas; atmestas ir analogiškas ieškovo 2014 m. birželio 26 d. prašymas; vėliau pakartotinai buvo reikšti reikalavimai dėl nurodytų dokumentų, taip pat turto vertinimo ataskaitų ir pažymų išreikalavimo. Visais atvejais prašymai buvo atmetami taip iš esmės eliminuojant ieškovų galimybę grįsti ieškinio reikalavimus ir nepagrįstai ribojant teisminės gynybos ir rungtyniškumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5, 12 straipsniai). To pasėkoje ieškovams buvo apribota teisė į tinkamą teisminį procesą.

18.5.                       Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo. Viena vertus, tenkinus reikalavimus dėl hipotekos išregistravimo, tenkintini reikalavimai ir dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo. Kita vertus, egzistuoja savarankiški pagrindai vykdomųjų įrašų pripažinimui neteisėtais. Notaro pranešimus (išskyrus pranešimą Nr. 354) skolininkei ieškovė gavo jau po vykdomųjų įrašų atlikimo, o ieškovas reikalavimų pareiškimo metu apskritai nebuvo gavęs pranešimų, todėl teigti, kad ieškovų, tinkamai jų neinformavus, teisės nebuvo pažeistos nėra pagrindo. Jei būtų suteikta reali galimybė pasinaudoti tokia teise, vykdomieji įrašai greičiausiai nebūtų išduoti, kadangi pateikus prieštaravimus iki šiol nėra išduotas vykdomasis įrašas pagal 2013 m. spalio 7 d. pranešimą Nr. 354. Ieškovai pateikė įrodymus, kad vykdomųjų įrašų išdavimo metu už tą pačią prievolę buvo įkeistas UAB „Neto“ priklausantis turtas – dalys žemės sklypo duomenys neskelbtini 4A. Tai reiškia, kad nerealizavus skolininkės turto buvo išduodami vykdomieji įrašai dėl išieškojimo pagal tą pačią prievolę iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto. Šios aplinkybės egzistavo ir vykdomųjų įrašų išdavimo metu, todėl vykdomieji įrašai išduoti neteisėtai. Būtent vykdomųjų įrašų išdavimo metu turi būti tikrinamos aplinkybės dėl skolininkei priklausančio ir ypač už tą pačią prievolę įkeisto turto egzistavimo. Bankas vieną iš vykdomųjų įrašų pateikė antstolei vykdyti, kuri paskelbė varžytynes dėl turto realizavimo dar UAB „Neto“ turint nekilnojamojo turto. 

19.       Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1.                       Ieškovai nepagrįstai remiasi CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame reglamentuota, kad hipoteka pasibaigia kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais. Kotedžai 18B, 18D, 22B, atsakovui įkeisti už UAB „Neto“ prievoles pagal Kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-17 bei Kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-18 ir šios prievolės iki šiol pilnai neįvykdytos. Mokėjimai už nekilnojamąjį turtą atlikti pažeidžiant preliminariose ir pagrindinėse turto pirkimo–pardavimo sutartyse nustatytą tvarką. Nėra pagrindo remtis ieškovų nurodomomis kasacinio teismo nutartimis (žr. šios nutarties 18.1 punktą), nes bylos iš esmės skiriasi faktinėmis aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl hipotekos panaikinimo, kai pirkėjas yra atsiskaitęs su pardavėju, reikia aiškintis faktines aplinkybes, ar sąlygos, būtinos hipotekai panaikinti, yra tenkinamos;  sprendžiant dėl hipotekos panaikinimo yra svarbi hipotekos kreditoriaus valia dėl hipotekos atsisakymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-714/2013). Ieškovai nepagrįstai teigia, kad antrinė hipoteka turi būti panaikinta CK 1.81 straipsnio ir CK 4.197 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Tokio reikalavimo patenkinimui nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi ieškovai neturi teisės reikšti tokį reikalavimą. Ieškovai nuosavybės teisę į turtą įgijo 2008  m. lapkričio 28 d., iki šios datos jie nuosavybės teisės neturėjo, todėl neturi jokios teisės ginčyti iki 2008 m. lapkričio 28 d. sudaryto hipotekos sandorio, kurio šalimi jie netgi nebuvo. Tokią teisę turi tik sandorio šalys bei asmenys, kurių interesai buvo pažeisti sandorio sudarymo metu, bet ne vėliau. Ieškovės preliminarios pirkimo–pardavimo sutartys apskritai sudarytos jau po antrinės hipotekos įregistravimo. Ieškovai tokio reikalavimo ieškiniu ir neformulavo, o BUAB „Neto“ su antrine hipoteka sutinka ir jos neginčija. 

19.2.                       Teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 4.1941 straipsnio 4 dalies, 4.195 straipsnio 3 dalies nuostatas. Ieškovai nepagrįstai nurodo, kad kredito linijos sutartis, pagal kurią kotedžai įkeisti antrine hipoteka, yra visiškai nesusijusi su kotedžų statybos finansavimu. 2007 m. sausio 8 d. kredito linijos sutartimi buvo finansuojamos visos BUAB „Neto“ veiklos, tame tarpe ir kotedžų statyba (tai buvo pagrindinė BUAB „Neto“ veikla). Kita vertus, nėra jokio reikalavimo, kad turtas būtų įkeičiamas už kreditą, kuris paimamas tam turtui sukurti. Ieškovai dirbtinai kuria sąlygas, kurias turi atitikti tam tikri sandoriai, ir vėliau savo samprotavimais grindžia reikalavimą išregistruoti hipoteką. Ieškovai neįrodė ir nepagrindė aplinkybių, kad už BUAB „Neto“ prievoles Bankui įkeistas turtas buvo parduotas už per mažą kainą bei, kad kito už BUAB „Neto“ prievoles Bankui įkeisto turto vertės pakako įsipareigojimams Bankui padengti.

19.3.                       CK 4.195 straipsnis, kuriuo savo poziciją grindžia ieškovai, hipotekos sandorių sudarymo metu dar negaliojo, todėl negalėjo būti taikomas šioje byloje. Skolininko, kuriam iškelta bankroto byla, turtas parduodamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Netgi ir pripažinus, kad nagrinėjamoje byloje taikoma nauja CK 4.195 straipsnio redakcija (su kuo Bankas nesutinka), BUAB „Neto“ iškėlus bankroto bylą ieškovų turto realizavimas turėjo būti tęsiamas, o ne stabdomas laukiant kol bus parduotas pagrindinio skolininko turtas.

19.4.                       Teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad CK 6.401 straipsnis nagrinėjamu atveju nėra taikomas. Ieškovė nėra vartotoja, nes kotedžus su žemės sklypų dalimis įsigijo ne savo asmeninių ar šeimos poreikių tenkinimui, o investiciniais tikslais. Šią aplinkybę ieškovė pripažino procesiniuose dokumentuose, pvz., 2013 m. birželio 12 d. ieškinyje dėl hipotekos nekilnojamajam turtui išregistravimo: „Nesėkmingai investavusi į vertybinius popierius nusprendžiau pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą“; be to, ieškovė gyvena kitur, nors nuo kotedžo įsigijimo praėjo jau beveik 10 metų. Ieškovas taip pat iš byloje pateiktų duomenų įsigytame kotedže negyvena (atskirajame ir kasaciniame skunduose nurodytas jo bei jo sutuoktinės A. P. adresas duomenys neskelbtini), taigi kotedžą jis pirko taip pat ne šeimos reikmėms.

19.5.                       Ieškovų teiginiai dėl nuolatinio ribojimo ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Ieškovai savo atskirojo skundo dėl 2018 m. liepos 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties negrindė argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti tam tikrus įrodymus. Ieškovai taip pat atskiruoju skundu neprašė apeliacinės instancijos teismo išreikalauti kasaciniame skunde minimus įrodymus. Taigi ieškovai negali grįsti kasacinio skundo aplinkybėmis dėl atsisakymo išreikalauti įrodymus, nes šios aplinkybės nebuvo apeliacijos objektas (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti ieškovų prašomus įrodymus kaip nesusijusius su byla, kredito išdavimo BUAB „Neto“ dokumentai niekaip nesusiję su ieškovų reikalavimais nagrinėjamoje byloje, be to, sudaro banko paslaptį (Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 55 straipsnio 1 dalis).

19.6.                       Teismai pagrįstai atmetė reikalavimus dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais pirmiausia tuo pagrindu, kad šie reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimų išregistruoti hipoteką, todėl atmetus pastaruosius atmetami ir išvestiniai reikalavimai. Be to šis reikalavimas atmetamas ir kitais pagrindais: 1) pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pavirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo 10 punktą, pranešimas skolininkui (atitinkamai ir įkaito davėjui) siunčiamas registruotu laišku hipotekos sandoryje nurodytu skolininko gyvenamosios vietos (buveinės) adresu. Būtent minėtais ieškovų adresais notaras ir išsiuntė jiems pranešimus; 2) notaro siunčiamame pranešime skolininkui ir įkaito davėjui turi būti pasiūlyta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo – toks pasiūlymas buvo įtrauktas ir į ieškovei siųstų notaro pranešimų turinį, bet kadangi skola per teisės aktuose nustatytą 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos terminą sumokėta nebuvo, notaras pagrįstai 2013 m. spalio 11 d. atliko ginčijamus vykdomuosius įrašus ir jokių procedūrinių pažeidimų nepadarė; 3) skundo teiginys, neva tai gavus prieštaravimus notaras neišduotų vykdomųjų įrašų, kadangi pateikus prieštaravimus iki šiol nėra išduotas vykdomasis įrašas pagal 2013 m. spalio 7 d. pranešimą Nr. 354, neatitinka tikrovės. Notaras S. S. savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vykdomasis įrašas pagal šį pranešimą neišduotas dėl 2014 m. sausio 30 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o ne dėl gautų prieštaravimų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl hipotekos pabaigos, kai pirkėjas pagal preliminarią turto pirkimo–pardavimo sutartį trečiajam asmeniui, kurio turtas įkeistas hipoteka, yra tinkamai įvykdęs prievolę atsiskaityti

 

20.       Hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnis). Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas tinkamai įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Hipotekos sandorio objektas gali būti ne tik skolininkui, bet ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantis daiktas. Toks sandoris, kai yra įkeičiamas trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis daiktas, siekiant užtikrinti skolininko prievolių vykdymą, kvalifikuojamas kaip svetimo turto hipoteka (CK 4.181straipsnis).

21.       Hipotekos pabaigos pagrindai yra įtvirtinti CK 4.197 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas baigti hipoteką, kai yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas.

22.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovai, kaip nekilnojamojo turto (gyvenamųjų namų ir žemės sklypų) pirkėjai, tinkamai įvykdė savo prievolę pardavėjai UAB „Neto“ ir ar dėl to jie turi teisę reikalauti, kad hipoteka būtų baigta CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

23.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad abu ieškovai su UAB „Neto“ sudarė preliminariąsias nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis nustatė atsiskaitymo už įsigyjamą turtą tvarką. Byloje nėra ginčo, kad ieškovai neprieštaravo, kad įsigyjamas turtas būtų įkeistas hipoteka. 2008 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė B. P. įsigijo iš UAB  „Neto“ žemės sklypą ir pastatą – sublokuotą gyvenamąjį namą, esantį duomenys neskelbtini 18B, taip pat žemės sklypą ir pastatą – sublokuotą gyvenamąjį namą, esantį duomenys neskelbtini 22B. Ieškovas M. P. pagal 2008 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį įgijo žemės sklypą ir pastatą – sublokuotą gyvenamąjį namą, esantį duomenys neskelbtini 18D. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2008  m. lapkričio 26 d. hipotekos kreditorė – AB „Luminor Bank“ pritarė šių objektų pardavimui su sąlyga, kad sutikimuose nurodytos sumos, pirkėjų mokėtinos už įsigyjamą turtą, bus sumokėtos į konkrečią kreditoriaus nurodytą sąskaitą banke. Šios sutikimų sąlygos buvo perkeltos į ieškovų ir UAB „Neto“ sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis, kurias pasirašė ieškovai.

24.       Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindą atskirai pasisakyti dėl bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų, kuriais: 1) atmestas ieškovės B. P. reikalavimas išregistruoti hipoteką žemės sklypui ir sublokuotam gyvenamajam namui, esančiam duomenys neskelbtini 18B, ir panaikinti vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo iš šio turto; 2) atmesti ieškovės B. P. bei ieškovo M. P. reikalavimus išregistruoti hipoteką atitinkamai žemės sklypui ir sublokuotam gyvenamajam namui, esančiam duomenys neskelbtini 22B, ir žemės sklypui ir pastatui – sublokuotam gyvenamajam namui, esančiam duomenys neskelbtini 18D, bei panaikinti vykdomuosius įrašus dėl išieškojimo iš šio turto.

25.       Teismų nustatyta, kad tiek atsakovei AB „Luminor Bank“ duodant sutikimą parduoti įkeistą hipoteka turtą, tiek ir pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį, kuria B. P. įsigijo žemės sklypą ir pastatą – sublokuotą gyvenamąjį namą, esantį duomenys neskelbtini 18B, ieškovė jau buvo visiškai atsiskaičiusi už įsigyjamą turtą su pardavėja UAB „Neto“. Toks juridinis faktas yra konstatuotas 2008 m. lapkričio 28 d. sudarytos ir notarės patvirtintos žemės sklypo ir sublokuoto namo pirkimo–pardavimo sutarties 2.2 punkte, kuriame įtvirtinta, kad pardavėjas pareiškia, kad sutartimi įsigyjamo turto kaina yra sumokėta UAB „Neto“.

26.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įkeitimo teisė tarnauja pagrindinei prievolei užtikrinti, todėl įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei CK šeštosios knygos IX skyriuje išvardytais prievolių pabaigos pagrindais. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių prievolių pasibaigimo pagrindų yra CK 6.123 straipsnyje nustatytas pagrindas – prievolės pasibaigimas įvykdymu. Šio straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybėn ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Taigi pirkėjo prievolė, kylanti iš pirkimo–pardavimo sutarties, pasibaigia, sumokėjus už jį nustatytą pinigų sumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pirkėjui – fiziniam asmeniui – pagal būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutartį atsiskaičius su pardavėju – to būsto statytoja įmone, kuriai iškelta bankroto byla, o ne jos kreditoriais, pirkėjo nuosavybės teisės suvaržymas hipoteka pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-606-421/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

27.       Šios nutarties 26 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika yra suformuota tais atvejais, kai preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį sudaro pirkėjas – fizinis asmuo, o pardavėjas – juridinis asmuo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbus būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties bruožas yra tas, kad, sudarydamas CK 6.401 straipsnyje reglamentuotą sutartį, pirkėjas – fizinis asmuo – siekia patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą. Siekiant ginti tokio pirkėjo interesus, užtikrinant, kad jis patenkintų savo poreikį į gyvenamąjį būstą, CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatyta speciali pirkėjo nuosavybės įgijimo tvarka, besiskirianti nuo bendrosios CK 6.393 straipsnio 4 dalyje ir 6.398 straipsnyje reglamentuotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perdavimo ir įgijimo tvarkos. Ieškovų deklaravimas, kad jie atitinka vartotojų teisinį statusą, sukelia atsakovei pareigą paneigti vartojimo sutarties pobūdį. Nustačius, kad ieškovai nėra vartotojai, jiems negali būti taikoma CK 6.401 straipsnio 5 dalies norma dėl nuosavybės teisės įgijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686-611/2015). Pažymėta, kad vartojimas nėra preziumuojamas tik dėl pirkėjo statuso, o vartojimo santykius lemia sutarties tikslas, kuris turi būti nustatytas. Kilus abejonių dėl fizinio asmens prekės (paslaugos) įsigijimo (naudojimo) tikslo, teismas turi vertinti visas reikšmingas konkrečios sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties turinį, pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, galimus tikslus ir pan. (CK 6.193 straipsnis) bei, remdamasis faktinių bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma, spręsti, koks buvo sutarties tikslas. Jeigu nustatoma, kad fizinio asmens sudarytos sutarties tikslas taip pat buvo ir jo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos poreikių tenkinimas, tokia sutartis vartojimo sutartimi kvalifikuotina ir tokiam fiziniam asmeniui specialusis vartotojo teisių apsaugos mechanizmas taikytinas tuo atveju, kai yra pagrindas konstatuoti, jog įsigytos prekės (paslaugos) naudojimas ūkinės komercinės ar profesinės veiklos tikslui buvo visiškai nereikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011).

28.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad ieškovė B. P. teigė, jog įsigijo nekilnojamąjį turtą nepasisekus investicijai į vertybinius popierius bei tai, kad ji įsigijo du kotedžus vietoj vieno, sprendė, kad ieškovė negali būti laikoma vartotoja, kaip neatitinkanti vartotojo požymių.

29.       Kasaciniame skunde, teigiama, kad, įsigydama du nekilnojamojo turto objektus, ieškovė ketino viename iš jų gyventi, o kitą turtėti nuosavybės teise neketindama pelnytis iš vėlesnio jo pardavimo. Ieškovė teigia, kad nepagrįstais laikytini teismų argumentai, jog kotedžus ji įsigijusi investavimo tikslais, – kotedžams įsigyti buvo panaudotos iš vertybinių popierių pardavimo gautos lėšos, bet tai savaime nereiškia investicinių tikslų perkant nekilnojamąjį turtą.

30.       Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad vien teismų nustatytų aplinkybių (tai, kad pirkėja B. P. įsigijo du sublokuotus namus, ir tai, kad ji šį turtą įsigijo nepasisekus investicijai į vertybinius popierius) nepakanka konstatuoti, kad B. P. nėra vartotoja ir dėl to jai netaikomos CK 6.401 straipsnio 5 dalies nuostatos.

31.       Bylą nagrinėję teismai turėjo nustatyti, koks buvo B. P. tikslas įsigyti du kotedžus, o kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje (27 šios nutarties punktas), kilus abejonių dėl tikslo, teismas turėjo nustatyti ir įvertinti visas reikšmingas konkrečios sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties turinį, pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, galimus tikslus ir pan. Šios bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės yra faktinio pobūdžio, tuo tarpu CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir faktinių aplinkybių nenustato. 

32.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas abu ieškovės reikalavimus dėl hipotekos turtui, esančiam duomenys neskelbtini 18B, išregistravimo, iš esmės sprendė, kad aplinkybė, jog ieškovė B. P. hipotekos kreditoriaus sutikimo parduoti įkeistą turtą su jame nurodyta sąlyga davimo dieną, taip pat ir pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dieną jau buvo visiškai atsiskaičiusi su pardavėja, neturi teisinės reikšmės ir susiklostę teisiniai santykiai vertintini analogiškai kaip ir kitų dviejų sutarčių (dėl turto, esančio duomenys neskelbtini 18D, bei turto, esančio duomenys neskelbtini 22B). Tokiam vertinimui pritarė ir apeliacinės instancijos teismas.

33.       Su tokia teismų išvada nėra teisinio pagrindo sutikti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai nepagrįstai neįvertino, kad, kaip minėta, ieškovė B. P. pagal 2008 m. spalio 2 d. sudarytą preliminariąją sutartį buvo sumokėjusi pardavėjai visą įsigyjamo turto kainą ne tik iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tačiau ir iki hipotekos kreditoriaus sutikimo parduoti turtą davimo momento, todėl jai sumokant visą įsigyjamo turto kainą negalėjo būti ir nebuvo žinomos sąlygos, kuriomis bus panaikinta hipoteka, tuo tarpu ir pats hipotekos kreditorius neginčijo pirkimo–pardavimo sandorio, kaip sudaryto be jo sutikimo ar pažeidžiančio jo interesus. Ieškovė, pasirašydama preliminariąją kotedžo pirkimo–pardavimo sutartį, už įsigyjamą turtą įsipareigojo sumokėti pardavėjai UAB „Neto“ 470 000 litų (3.1 punktas), 30 000 litų įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip per 5 dienas po preliminariosios sutarties sudarymo (3.4.1 punktas), o likusią 440 000 litų sumą – per 30 dienų po pagrindinės sutarties sudarymo dienos, jeigu pirkėja naudojasi banko suteiktu kreditu (paskola) (3.4.2.2 punktas), arba ne vėliau kaip iki Pagrindinės sutarties sudarymo dienos, jeigu pirkėja nesinaudoja kreditu (paskola) (3.4.2.1 punktas). Šioje sutartyje buvo nurodyti du galimi atsiskaitymo būdai – mokėjimo pavedimu į pardavėjos sąskaitą banke arba grynaisiais pinigais į pardavėjos sąskaitą. Pardavėja įsipareigojo panaikinti kotedžo įkeitimą bankui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pirkėjui visiškai sumokėjus nurodytą kainą (sutarties 6.1.4 punktas). UAB „Neto“ 2008 m. lapkričio 25 d. patvirtino, kad pirkėja, ieškovė B. P., visiškai atsiskaitė su pardavėja.

34.       Jeigu byloje būtų nustatyta, kad B. P. yra vartotoja, kuri atsiskaitymui su pardavėja UAB  „Neto“ nesinaudojo kreditu (paskola), tuomet nebūtų pagrindo konstatuoti, kad ji pažeidė preliminariosios sutarties nuostatas, atsiskaitydama su pardavėja už įsigyjamą turtą, esantį duomenys neskelbtini 18B. Pasirašydama pagrindinę žemės sklypo ir sublokuoto gyvenamojo namo, esančio duomenys neskelbtini 18B, pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė jokių papildomų įsipareigojimų neprisiėmė, kaip minėta, tuo metu ji jau buvo visiškai atsiskaičiusi už įsigyjamą turtą su pardavėja. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu atveju būtų pagrindas vadovautis kasacinio teismo formuojama teisės aiškinimo praktika dėl hipotekos pasibaigimo pagrindo vartotojui visiškai atsiskaičius su būsimo gyvenamojo namo pardavėju.

35.       Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl reikalavimo išregistruoti hipoteką žemės sklypui ir sublokuotam gyvenamajam namui, esančiam duomenys neskelbtini 18B, ir panaikinti vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo iš šio turto naikintina ir ši bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

 

Dėl  hipotekos pabaigos, kai pirkėjas trečiajam asmeniui, kurio turtas įkeistas, netinkamai įvykdo pirkimopardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus 

 

36.       Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra. Hipotekos sandoris yra notarine tvarka įforminamas susitarimas, kurio šalys yra skolininkas, kreditorius ir įkaito davėjas (CK 4.185 straipsnio 1 ir 2 dalys).

37.       Nagrinėjamu atveju hipotekos sandorio šalys UAB „Neto“ (skolininkė) ir AB bankas „DnB Nord“ (kreditorius) sutarė, kad be kreditoriaus rašytinio leidimo įkaito davėjas neturi teisės įkeisto daikto parduoti. Minėta, kad UAB „Neto“ prieš sudarydama pirkimo–pardavimo sutartis su ieškovais kreipėsi į hipotekos kreditorių sutikimo ieškovams parduoti įkeistus nekilnojamojo turto objektus. Kreditorius tokius sutikimus davė, tačiau juose nurodė sąlygas, kurioms esant šie sutikimai galioja. Minėta, kad sutikimuose nurodytos sąlygos buvo perkeltos į notarės patvirtintas pirkimo–pardavimo sutartis ir tapo žinomos tiek skolininkui pagal hipotekos sandorius, tiek ir ieškovams, kaip pirkimo–pardavimo sutarčių šalims.

38.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad kilus ginčui dėl to, koks tikrasis hipotekos sutarties sąlygos dėl įkeitimo objekto turinys, teismas turi sutartį išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, ir suformuotą kasacinio teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimu. Hipotekos sutarties aiškinimas turi būti vienodai sąžiningas tiek kreditoriaus, tiek skolininko atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2012).

39.       Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2012).

40.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad tiek ieškovė B. P., sudarydama sutartį su UAB  „Neto“ dėl žemės sklypo ir pastato – sublokuoto gyvenamojo namo, esančio duomenys neskelbtini 22B, įsigijimo, tiek ir ieškovas M. P., sudarydama sutartį su UAB  „Neto“ dėl žemės sklypo ir pastato – sublokuoto gyvenamojo namo, esančio duomenys neskelbtini 18D, įsigijimo, įsipareigojo atitinkamas sumas už perkamus nekilnojamojo turto objektus pervesti į specialią banko sąskaitą bei sutiko su tuo, kad hipoteka įsigyjamiems objektams bus panaikinta tik tuomet, kai šios Sutarčių 2.3 punkte nurodytos sumos bus pervestos į banko nurodytą sąskaitą. Šių veiksmų atlikimas tiesiogiai priklausė nuo ieškovų valios, kadangi būtent B. P. ir M. P. Sutartimis prisiėmė įsipareigojimus atlikti konkrečius veiksmus, kad hipoteka jų įsigyjamiems objektams būtų panaikinta. Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad ieškovai neįvykdė pirkimo–pardavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų pervesti lėšas į sutartyje nurodytą banko sąskaitą.

41.       Byloje nėra ginčo, kad B. P. ir M. P., atsiskaitydami pagal pagrindines nekilnojamojo turto įsigijimo sutartis, pervedė lėšas ne į tą banko sąskaitą, kuri buvo nurodyta hipotekos kreditoriaus (atsakovo) duotame sutikime ir perkelta į sutarčių 2.3 punktus, t. y. į BUAB  „Neto“ specialiąją sąskaitą Nr. LT10 4010 0423 0058 2764 AB „Luminor Bank. Ieškovai neginčija, kad, sudarydami pagrindines nekilnojamojo turto įsigijimo sutartis, aiškiai išreiškė savo valią, buvo susipažinę su šių sutarčių sąlygomis ir turiniu. Taigi sąlygos, kurioms esant AB „Luminor Bank sutiko atsisakyti hipotekos, ieškovams buvo žinomos, tačiau jie šių sąlygų nevykdė, prisiimdami riziką dėl tokio savo sprendimo teisinių padarinių. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad mokėjimo tvarkos nustatymas (sumos dydis, sąskaita, į kurią reikia sumokėti) yra laikytinos sutarties sąlygomis, kurias būtina sutartyse nustatyti tam, kad sutarčių vykdymo veiksmų atlikimas būtų aiškus, ir sprendė, kad ieškovai laikytini pažeidusiais ginčo sutartis, nes mokėjimai buvo atlikti akivaizdžiai pažeidžiant mokėjimų tvarką. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad toks ieškovų veikimas yra priešingas ir nesąžiningas hipotekos kreditoriaus atžvilgiu bei prieštaraujantis hipotekos sandorio tikslui ir proporcingumo principui.

42.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai priėjo prie pagrįstos išvados, jog ieškovai laikytini pažeidusiais pagrindinėmis sutartimis prisiimtą prievolę už įsigyjamus nekilnojamojo turto objektus, esančius duomenys neskelbtini 18D, bei duomenys neskelbtini 22B, atsiskaityti su pardavėja UAB „Neto“ konkrečiu šalių pasirašytose sutartyse suderėtu būdu. Tinkamas pagrindinių sutarčių sąlygų vykdymas būtų sudaręs teisinį pagrindą reikalauti, kad hipotekos kreditorius, atsakovas AB „Luminor Bank išregistruotų hipoteką žemės sklypams ir sublokuotiems gyvenamiesiems namams, esantiems duomenys neskelbtini 18D, bei duomenys neskelbtini 22B, tuo tarpu, priešingai, šių sutarčių sąlygų nevykdymas nelėmė hipotekos pabaigos ir atitinkamai atsakovo AB „Luminor Bank pareigos išregistruoti hipoteką ginčo turtui atsiradimo.

43.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimus dėl hipotekos išregistravimo žemės sklypams ir sublokuotiems gyvenamiesiems namams, esantiems duomenys neskelbtini 18D, bei duomenys neskelbtini 22B, bei dėl vykdomųjų įrašų dėl išieškojimo iš šio turto panaikinimo, nepažeidė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

44.       Kiti kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

45.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami hipotekos pabaigos momentą, kai ieškovė, pirkėja, pagal preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį trečiajam asmeniui, kurio turtas įkeistas hipoteka, yra tinkamai įvykdžiusi prievolę atsiskaityti, neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su ieškovės, kaip vartotojos, vertinimu, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl reikalavimo išregistruoti hipoteką žemės sklypui ir sublokuotam gyvenamajam namui, esančiam duomenys neskelbtini 18B, ir panaikinti vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo iš šio turto naikintina ir ši bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmesti ieškovų ieškiniai dėl hipotekos nekilnojamajam turtui išregistravimo ir vykdomųjų įrašų panaikinimo, paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai).  

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

46.       Kasacinis teismas patyrė 31,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi bylos dalis perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 362 straipsniu,

 

 

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutarties dalis atmesti ieškovės B. P. ieškinius dėl hipotekos nekilnojamajam turtui, esančiam duomenys neskelbtini 18B, išregistravimo ir vykdomojo įrašo panaikinimo, ir šią bylos dalį grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 19 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 19  d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos                                        Gražina Davidonienė   

 

                                        Janina Januškienė  

 

                                        Dalia Vasarienė 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.401 str. Būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartis
  • 2-323-330/2018
  • CK6 6.63 str. Atvejai, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę
  • CK4 4.195 str. Skolos išieškojimas pardavus svetimo daikto hipoteka įkeistą daiktą
  • 3K-3-261/2011
  • 3K-3-278/2014
  • CK4 4.197 str. Hipotekos pasibaigimo pagrindai ir momentas
  • CPK
  • 3K-3-714/2013
  • CK1 1.81 str. Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas
  • CPK 347 str. Kasacinio skundo turinys
  • CK4 4.170 str. Hipotekos sąvoka
  • CK4 4.181 str. Svetimo daikto hipoteka
  • CK6 6.305 str. Pirkimo-pardavimo sutarties samprata
  • 3K-3-606-421/2015
  • CK6 6.393 str. Sutarties forma
  • 3K-3-686-611/2015
  • CK6 6.193 str. Sutarčių aiškinimo taisyklės
  • 3K-3-397/2011
  • CK4 4.185 str. Hipotekos įforminimas ir įregistravimas
  • 3K-3-226/2012
  • 3K-3-454/2012
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas