Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-511-2014].docx
Bylos nr.: 3K-3-511/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Alytaus žemėtvarkos skyrius 188704927 atsakovas
Alytaus miesto savivaldybė 188706935 Ieškovas
"Alytaus valda" 300097290 trečiasis asmuo
"Eikmė" 300579493 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.5. Bylos dėl nuomos
2.1.5.5. dėl žemės nuomos
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.2. Sandoriai:
2.1.2.4. Negaliojantys sandoriai:
2.1.2.4.1. Niekiniai sandoriai:
2.1.2.4.1.1. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2.3. Daiktinė teisė
2.3.2 Nuosavybės teisė:
2.3.2.9. Bendrosios nuosavybės teisė:
2.3.2.9.1. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.5. Prievolių teisė
2.5.10. Civilinė atsakomybė:
2.5.10.5. Civilinės atsakomybės rūšys:
2.5.10.5.1. Sutartinė atsakomybė
2.5.10.5.2. Deliktinė atsakomybė:
2.5.16. Nuoma:
2.5.16.8. Žemės nuoma
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.3. Civilinio proceso dalyviai:
3.1.3.2. Civilinio proceso šalys ir jų teisės ir pareigos
3.1.7. Bylinėjimosi išlaidos:
3.1.7.1. Žyminis mokestis:
3.1.7.1.2. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės:
3.1.18.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.1.18.4. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.2. Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
3.2.3. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
3.2.3.6. Bylos sustabdymas (bylos sustabdymo pagrindai, terminai, teisiniai padariniai ir bylos nagrinėjimo atnaujinimas):
3.2.3.10. Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.10. Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas:
3.2.6.10.1. Sprendime padarytų rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymas
3.4. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
3.4.1. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo teisme ypatumai:
3.4.1.11. Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimas:
3.4.1.11.2. Teismo įsakymo priėmimas, pranešimas skolininkui apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą, teismo įsakymo įsiteisėjimas ir panaikinimas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

                   Civilinė byla Nr. 3K-3-511/2014 (S)

                   Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                       21.4.1.1; 30.9.1; 50.8

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. lapkričio 28 d.

Vilnius             

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Alytaus miesto savivaldybės ir atsakovo (pagal priešieškinį) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Alytaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui S. L. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo S. L. priešieškinį ieškovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus valda“, uždarajai akcinei bendrovei Eikmė“ dėl nuostolių atlyginimo.

             

              Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

                                                                      I. Ginčo esmė

 

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo S. L. 310 000 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio skolos už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. ir             24 056 Lt delspinigių. Jis savo reikalavimą grindė Alytaus apskrities viršininko ir atsakovo pasirašyta 2006 m. vasario 2 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi, pagal kurią atsakovui buvo išnuomota 0,2295 ha žemės sklypo dalis 0,3072 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o šis įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 atsakovui apskaičiuota 310 000 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio ir    24 056 Lt delspinigių (iki 2008 m. gegužės 27 d). 2007 m. liepos 18 d. atsakovui buvo pateikta žemės nuomos deklaracija už 2007 m. mokestinį laikotarpį, 2008 m. sausio 4 d. išsiųstas įspėjimas, 2008 m. vasario 1 d.pakartotinis įspėjimas sumokėti metinį žemės nuomos mokestį ir delspinigius, 2008 m. vasario 22 d. – pretenzija sumokėti žemės nuomos mokestį iki 2008 m. kovo 17 d., taip pat informacija, kad, laiku nesumokėjus mokesčio, jis bus priverstinai išieškomas. Tačiau atsakovas nevykdė prievolės sumokėti metinį žemės nuomos mokestį.

Atsakovas S. L. priešieškiniu Alytaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims prašė pripažinti 2006 m. vasario 2 d. valstybinės žemės nuomos sutartį negaliojančia, taikyti restituciją: grąžinti valstybei 0,2295 ha žemės sklypo dalį 0,3072 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), o jam ieškovo ir atsakovo pagal priešieškinį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos solidariai priteisti   264 193,38 Lt nuomos mokesčio, sumokėto už 2006 m., 266 013,86 Lt nuostolių ir 9,1 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio (2010 m. spalio 1 d.) įregistravimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodė, kad negalėjo vykdyti nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nes nuomotojas pažeidė pareigą perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomos sutarties 4 punkte susitarta, kad žemės sklypas  išnuomotas komerciniam objektui statyti jo statyba turėjo būti pradėta per trejus metus nuo nuomos sutarties pasirašymo (2009 m. vasario     2 d.). Prieš sudarydamas nuomos sutartį, ieškovas nesuderino sklypo nuomos su bendraturčiu G. J. (šiam nuosavybės teises perleidus – UAB „Alytaus valda“) – šis atsisakė duoti sutikimą statyti komercinį pastatą. Taip valstybinės žemės sklypas atsakovui išnuomotas pažeidžiant imperatyvią CK 6.548 straipsnio normą. Atsakovas pažymėjo, kad sutartiniams įsipareigojimams vykdyti ėmėsi aktyvių veiksmų, tačiau statybos leidimą jam buvo atsisakyta išduoti dėl nepateikto bendraturčio sutikimo. Atsakovas netgi kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti teisę statyti išsinuomotame sklype be bendraturčio sutikimo. Kadangi atsakovas nežinojo, kad išnuomotas daiktas su trūkumais, dėl kurių negalima jo naudoti pagal paskirtį, tai jo investicijos į žemės sklypą turėtų būti atlygintos kaip pagerinimo išlaidos ir dėl to atsiradę nuostoliai. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas Alytaus m. savivaldybė ir atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio  ministerijos atsakingi už atsiradusias teisines kliūtis (sklypo bendraturčio sutikimo nebuvimą) ir jų pašalinimą.

Atsakovas taip pat nurodė, kad, jam negalint naudotis išsinuomotu daiktu, ieškovas turėjo pagrindą sumažinti žemės nuomos mokestį arba nuo jo atleisti.

 

                            II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu tenkino ieškinį, priteisė iš atsakovo S. L. ieškovo naudai 310 000 Lt žemės nuomos mokesčio, 24 056 Lt netesybų ir 350 Lt atstovavimo išlaidų; trečiojo asmens UAB „Alytaus valda“  naudai 2800 Lt atstovavimo išlaidų, valstybės naudai – 8451 Lt žyminio mokesčio, 159,37 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; priešieškinį atmetė.

Spręsdamas dėl nuomos sandorio teisėtumo, teismas pažymėjo, kad 3072 kv. m žemės sklypo detalusis planas patvirtintas Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 27 d. sprendimu; 3072 kv. m bendro ploto 2295 kv. m šio sklypo nuo 2003 m. gruodžio 3 d. nuosavybės teise priklauso valstybei, o 777 kv. m nuo 2004 m. sausio 27 d. G. J. Remdamasis įsiteisėjusio Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendime, kuriuo atmestas S. L. ieškinys ir atsakovo UAB „Alytaus valda“ priešieškinis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nustatytomis aplinkybėmis, teismas pažymėjo, kad nuomos sutartimi ieškovas įgijo teisę naudotis 2295 kv. m žemės sklypo dalimi, kuri prie nuomos sutarties pridėtame plane pažymėta indeksu „A“, aiškiai atskirtos ir paženklintos naudojimosi ribos, nurodytas plotas; su šiomis sąlygomis ieškovas susipažindintas. Taigi, valstybinės žemės nuomos sutarties dalykas šiuo atveju yra pagal detalų teritorijų planavimo dokumentą suformuoto, viešajame registre įstatymų nustatyta tvarka įregistruoto žemės sklypo dalis, kuri atitinka imperatyvųjį CK 6.546 straipsnio reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad CK 6.548 straipsnio 3 dalies norma nedraudžiama išnuomoti bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalįvisų bendraturčių rašytinio sutikimo reikia tik tuo atveju, jei išnuomojamas keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Šiuo atveju atsakovui išnuomota  valstybei priklausanti žemės sklypo dalis. Nei CK, nei specialiuosiuose įstatymuose, nei jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nereikalaujama, kad prieš sudarant nuomos sutartį būtų atidalyta žemės sklypo dalis iš bendrosios nuosavybės. Dėl to teismas atmetė reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu.

Spręsdamas nuostolių atlyginimo klausimą, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, prašydamas priteisti dėl sutarties vykdymo atsiradusius nuostolius, neįrodė nuomotojo           (Nacionalinės žemės tarnybos) sutartinės civilinės atsakomybės pagrindų. Teismas pažymėjo, kad statybos leidimo išdavimas priklauso ne nuo žemės nuomininko, žemės sklypo bendraturčio ir savivaldybės susitarimo, jo negali lemti ir tai, jog buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas be bendraturčio sutikimo, o nuo įstatymo reikalavimų įvykdymo. Įvertinęs šios ir civilinės bylos Nr. 2-397-57/2011 duomenis, teismas padarė išvadą, kad būtent atsakovas nebuvo įvykdęs įstatyme nustatytų reikalavimų (nepateikė visų privalomų dokumentų, bendraturčio sutikimo, neparengė įvažiavimo į sklypą ir aikštelių prie jo techninio projekto). Be to, teismo sprendimu buvo pripažinta, kad bendraturtis pagrįstai atsisakė duoti sutikimą projekte nurodyto pastato statybai (statinio parametrai neatitiko  statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, atsakovo projektas būtų įgyvendintas trečiojo asmens sąskaita). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Alytaus m. savivaldybė, 2006 m. gegužės 11 d. išduodama projektavimų sąlygų sąvadą, kuriuo leido atsakovui atlikti sklypo projektavimo darbus, pažeidė Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus – išduodama projektavimo sąlygų sąvadą nepareikalavo atsakovo pateikti žemės sklypo bendraturčio sutikimo. Pripažinęs netinkamais savivaldybės veiksmus, nustatęs priežastinį ryšį, teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė žalos dėl projektavimo darbų fakto. Kadangi už pastato projektavimą atsakinga UAB „Eikmė (pagal atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Eikmė“ sutartį atsakovas perdavė trečiajam asmeniui visas teises ir pareigas), tai, teismo nuomone, atsakovas S. L. neprivalėtų jai atlyginti projektavimo išlaidų. Be to, iš esmės tai būsimos galimos išlaidos, kurios nelaikytinos atsakovo S. L. nuostoliais.

Teismas nenustatė sąlygų sumažinti 2006 m. vasario 2 d. sutartimi išnuomoto žemės sklypo nuomos mokestį, taip pat pagrindo atleisti atsakovą S. L. nuo nuomos mokesčio mokėjimo dėl to, kad išsinuomotu turtu negalėjo naudotis pagal paskirtį dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo nuomininko. Teismo vertinimu, nuomotojas nuomininkui perdavė trūkumų neturintį sutartyje nurodytą daiktą – žemės sklypo dalį, kurioje galėjo būti vykdoma komercinio pastato statyba pagal parengtą detalųjį planą, gavus visus reikiamus dokumentus įstatymų nustatyta tvarka. Nors Alytaus m. savivaldybės padalinys nuomininkui nepagrįstai išdavė projektavimo sąlygų sąvadą, tai nelėmė statybos negalimumo – už numatyto statyti pastato projekto ydingumą atsakingas nuomininkas.

 

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 21 d. nutartimi tenkino atsakovo S. L. apeliacinį skundą, panaikino Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priėmė naująieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies, 2006 m. vasario 2 d. valstybinės žemės nuomos sutartį pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikė restituciją ir įpareigojo atsakovą grąžinti 0,2295 ha žemės sklypo dalį 0,3072 ha žemės sklype valstybei, priteisė atsakovui iš ieškovo 264 193,38 Lt žemės nuomos mokesčio, sumokėto už 2006 metus, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 3160,84 Lt nuostoliams atlyginti, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino žemės nuomos sutarties sudarymą reglamentuojančias teisės normas, netiksliai įvertino aplinkybes dėl atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija nesutiko su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas aiškino CK 6.548 straipsnio 3 dalies normą, t. y. kad visų bendraturčių rašytinio sutikimo nereikia tuo atveju, jei išnuomojama keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviem asmenims, todėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Nei CK 4.75 straipsnio 1 dalies, nei 6.548 straipsnio nuostatoje nenustatyta absoliutaus draudimo valdyti, naudoti ir disponuoti daikto dalimi, tačiau šių normų analizė, kolegijos nuomone, sudaro pagrindą konstatuoti, kad visi klausimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčių turi būti derinami. Dėl to dispozityvia netaikytina ir CK 6.548 straipsnio 3 dalies nuostata, nes net šios normos turinys (gali būti išnuomojamas, jeigu visi bendraturčiai raštu sutinka“) leidžia pagrįstai teigti, kad sklypas negali būti išnuomotas, jei nėra bendraturčių sutikimo. Šios normos pažodinis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad rašytinis bendraturčių sutikimas yra būtina sąlyga bendrąja nuosavybe valdomam žemės sklypui išnuomoti, ir šioje normoje nenustatoma galimybės susitarti dėl kitokių žemės sklypo nuomos sąlygų. Tokia pareiga turi būti įgyvendinama prieš sudarant nuomos sutartį, o sutikimo negavimas reiškia teisinį išnuomojamo žemės sklypo ydingumą dėl bendraturčio valios neišreiškimo. Kolegijos nuomone, CK 6.548 straipsnio 3 dalies normos imperatyvumą patvirtina ir tai, kad ja apsaugomos bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų teises, t. y. visos visuomenės interesai, viešoji tvarka.

              Pagal nuomą reglamentuojančias teisės normas, nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šalių sutartimi nustatyta, kad žemės sklypo dalis išnuomojama komercinės paskirties objektams statyti; nuomininkas įpareigotas objekto statybą pradėti per tris metus nuo nuomos sutarties pasirašymo. Taigi nuomotojas privalėjo perduoti nuomininkui tokią žemės sklypą dalį, kuri atitiktų sutartyje nurodytą paskirtį. Dėl to nuomotojas, prieš išnuomodamas žemės sklypą, turėjo atlikti visus veiksmus, būtinus sudarytos sutarties sąlygoms ir tikslams įgyvendinti. Tačiau byloje nustatyta, kad ieškovas nederino valstybinės žemės sklypo nuomos su bendraturčiu G. J., šio rašytinio sutikimo negavo. Aplinkybė, kad išnuomota sklypo dalis buvo paženklinta prie nuomos sutarties pateiktame plane, atskirtos jos ribos, nurodytas plotas, neatleido nuomotojo nuo pareigos prieš sudarant nuomos sutartį gauti rašytinį bendraturčio sutikimą nuomai ir nepaneigė įstatymo normos imperatyvumoKolegijos nuomone, šiuo atveju nereikšminga aplinkybė, kad būsimasis nuomininkas jau aukciono metu žinojo apie išnuomojamą žemės sklypo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, neprašė nutraukti pasirašytos sutarties. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl yra niekinė ir negalioja. Pripažinusi sandorį niekiniu ir negaliojančiu, kolegija taikė restituciją: žemės sklypą grąžino valstybei, o atsakovo naudai priteisė 264 193,38 Lt nuomos mokesčio, sumokėto už 2006 metus.

Kolegija iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl nuostolių, atsiradusių organizuojant komercinio pastato statybos darbus, priteisimo – atsakovas neįrodė nuomotojo sutartinės atsakomybės pagrindų. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas, sudarydamas sutartis dėl būsimo pastato statybos darbų organizavimo, tarp jų ir projektavimo darbų, negalėjo nežinoti, jog tokiems darbams vykdyti būtinas sklypo bendraturčių sutikimas, t. y. bendraturčių sutikimu atlikti projektavimo bei statybos darbus turi pasirūpinti užsakovas (nuomininkas), o ne žemės sklypo nuomotojas. Dėl tokios savo netinkamos veiklos atsakovas turi prisiimti atsakomybę už šiais veiksmais patirtas išlaidas. Kolegijos teigimu, nėra pagrindo pripažinti, kad tokias atsakovo išlaidas lėmė neteisėti nuomotojo veiksmai.

Kolegija pažymėjo, kad atsakovas prašė priteisti iš ieškovo ir detaliojo žemės sklypo plano parengimo, turtui vertinimo, žemės nuomos sutarties registravimo išlaidas. Šios išlaidos patirtos įgyvendinant išnuomoto žemės sklypo naudojimo ir valdymo teises, yra būtinos ir neišvengiamos. Ginčijamą valstybinės žemės nuomos sutartį pripažinusi niekine ir negaliojančia, nurodytas išlaidas kolegija pripažino atsakovo nuostoliais, atsiradusiais dėl neteisėtų nuomotojo veiksmų, išnuomojant žemės sklypą, kai nėra sklypo bendraturčio sutikimo.

Atmetusi ieškovo ieškinį ir tenkinusi atsakovo S. L. priešieškinį, bylinėjimosi išlaidas kolegija priteisė proporcingai atmesto ieškinio ir tenkintų priešieškinio reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovo atsakovui S. L. priteisė 70 proc. tiek pirmosios, tiek  apeliacinės instancijos teisme  patirtų bylinėjimosi išlaidų.    

 

                            III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

              Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

              1. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.548 straipsnio 3 dalies normą, nes netinkamai nustatė žemės nuomos sutarties dalyką. Kasatorius neginčija, kad išnuomodamas žemės sklypą atsakovui neturėjo rašytinio bendraturčio sutikimo, tačiau mano, kad tokio sutikimo nereikėjo norint išnuomoti jam priklausančio žemės sklypo dalį. Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, bendraturčiai faktiškai jį atidalija. Tai padaroma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešajame registre, todėl naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006). Taigi, tinkamas sutarties dalykas yra ir pagal detalų teritorijų planavimo dokumentą suformuoto, viešajame registre įstatymų nustatyta tvarka įregistruoto žemės sklypo dalis, nes šiuo aspektu jis atitinka imperatyvųjį CK 6.546 straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. L. v. UAB „Alytaus valda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-153/2010). Nagrinėjamu atveju buvo išnuomota vienam bendraturčių priklausanti žemės sklypo dalis, kuri aiškiai apibrėžta (sutartimi nustačius naudojimosi ja tvarką) ir paženklinta, t. y. pateiktame prie nuomos sutarties plane žemės sklypo dalis pažymėta indeksu „A, aiškiai atskirta ir paženklinta, nurodytas jos plotas; abiejų sklypo bendraturčių dalys įregistruotos kartu su planais, kuriuose nurodytos žemės sklypų ribos, jų naudojamos sklypų dalys konkrečiai įvardytos. Kasatorius pažymi, kad išnuomota žemės sklypo dalis nebuvo atidalyta ir įregistruota kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, bet nei CK, nei specialiosiose žemės įstatymų nuostatose nereikalaujama, jog prieš nuomos sutarties sudarymą bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis būtų atidalyta iš bendrosios nuosavybės. Taigi, apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta netinkamai nustačius šalių sudarytos žemės nuomos sutarties dalyką, todėl netinkamai taikius materialiosios teisės normas. Kasatorius nurodo ir tai, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada neatitinka kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. L. v. UAB „Alytaus valda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-153/2010).

2. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas viena  priežasčių pripažinti sandorį prieštaraujančiu imperatyviosioms normoms laikė aplinkybę, jog nebuvo raštiško bendraturčio sutikimo, todėl jis negalėjo naudoti sklypo pagal paskirtį. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, pažeidė proceso teisės normas. Statybos leidimo gavimas priklausė ne nuo nuomininko, žemės sklypo bendraturčio ir savivaldybės (nuomotojo) susitarimo, taip pat ne nuo to, kad projektavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas be bendraturčio sutikimo, bet nuo įstatymo, reglamentuojančio statybos leidimų išdavimą, nuostatų laikymosi. Įsiteisėjusiame Alytaus miesto apylinkės teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-397-58/2011 pagal S. L. ieškinį UAB „Alytaus valda dėl teisės vykdyti statybos darbus, nustatyta, kad savivaldybė pagrįstai atsisakė išduoti statybos leidimą žemės nuomos sutartyje nurodyto pastato statybai pagal S. L. pateiktą projektą, o bendraturtis pagrįstai atsisakė duoti sutikimą projekte nurodytai statybai įgyvendinti.

3. Kasatorius taip pat kelia tinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Jis teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo įprastos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas priteisė 18 403,70 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo S. L. naudai tik iš kasatoriaus Alytaus miesto savivaldybės administracijos. Šios bylinėjimosi išlaidos priteistos dėl tenkintos atsakovo     S. L. priešieškinio, pareikšto kasatoriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dalies. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „KRS“ v. TŪB „Energija“ ir kt., Nr. 3K-3-332/2012, išaiškinta, kad atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis proceso teisėmis ir vykdo pareigas, todėl iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraatsakovių) bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis. Taigi ir šioje byloje atsakovo S. L. patirtos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš abiejų priešieškinyje nurodytų atsakovų.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas S. L. prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino CK 6.548 straipsnio 3 dalies normą. Šiame straipsnyje nustatyta norma imperatyvi, ja reikalaujama rašytinio bendraturčių sutikimo išnuomojant bendrąja nuosavybe esantį žemės sklypą. Apeliacinės instancijos teismas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neanalizavo, ar nuomos sutarties dalykas (jo atitiktis teisės aktų reikalavimams) yra pagrindas pripažinti sutartį niekine. Dėl to neaiškūs kasatoriaus argumentai dėl nuomos sutarties dalyko atitikties CK 6.546 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, nes taip nepagrįstai mėginama išplėsti šios bylos nagrinėjimo ribas. Atsakovas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas laikėsi pozicijos, jog nuomos sutarties dalykas šiuo atveju neturi įtakos CK 6.548 straipsnio 3 dalyje numatytam imperatyvui. Tai, kad nustatyta bendraturčių naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarka, nereiškia, jog žemės sklypo dalis atidalyta, t. y. pasibaigė bendroji dalinė nuosavybė ir su tuo susiję bendraturčių įpareigojimai. Taigi kasatoriaus argumentai dėl nuomos sutarties dalyko tinkamumo neturi reikšmės šiam ginčui.

Atsakovas pažymi, kad CK 6.548 straipsnio 3 dalies normos pažodinis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog rašytinis bendraturčių sutikimas yra būtina sąlyga bendrąja nuosavybe valdomam žemės sklypui išnuomoti. Šioje normoje nenustatyta, kad bendraturčio sutikimas nereikalingas tuo atveju, kai išnuomojama ne visas, o dalis žemės sklypo. Minimos normos turinys lemia, kad pareiga gauti kito bendraturčio sutikimą turi būti įgyvendinama iki nuomos sutarties sudarymo. Tokio sutikimo nebuvimas daro žemės sklypo nuomos sandorį ydingą. Atsakovas mano, kad kitoks šios normos aiškinimas iš esmės paneigtų jos prasmę ir neatitiktų ja nustatytų tikslų. Kai žemės nuomos sutarties paskirtis yra tikslinė, būsimasis žemės nuomotojas privalo kitam žemės bendraturčiui atskleisti ne tik planuojamo sutarties sudarymo faktą, bet ir sutarties tikslą bei gauti sutikimą sudaryti būtent tokio pobūdžio žemės nuomos sutar. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistos bendraturčio garantijos, nes tokia šalių sudaryta nuomos sutartimi sudarytos prielaidos nuomininkui tapti žemės sklypo bendraturčiu ir eliminuoti CK 4.79 straipsnyje nustatytą kito bendraturčio pirmenybės teisę įsigyti bendrosios nuosavybės dalį. Aplinkybė, kad nuomos sutartimi išnuomota žemės sklypo dalis buvo paženklinta prie sutarties pateiktame plane, atitinkančiame nusistovėjusią bendraturčių naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką, negali būti pagrindas atleisti nuomotoją nuo pareigos gauti kito bendraturčio sutikimą. Naudojimosi tvarkos nustatymas negali būti prilyginamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, kuris yra pagrindas pasibaigti bendrajai nuosavybei. Nustatyta naudojimosi tvarka suteikia teisę bendraturčiui valdyti ir naudoti tam tikrą konkrečią dalį bendrojoje nuosavybėje, bet ne teisę disponuoti tam tikra dalimi be kitų bendraturčių valios. Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad pareiga gauti bendraturčio sutikimą negali būti perkeliama nuomininkui. Kadangi ši pareiga nustatyta išimtinai žemės sklypo nuomotojui, tai jam tenka visi su šios pareigos nevykdymu ar netinkamu vykdymu susiję padariniai, Šiuo atveju nuomos sutartis sudaryta dėl valstybinės žemės sklypo aukciono būdu, todėl tiek už aukciono organizavimą, tiek už žemės sklypo nuomos sutarties tinkamą sudarymą ir nuomos santykių atitiktį teisės aktų reikalavimams atsakinga būtent Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Ji nėra gavusi bendraturčio sutikimo nuomos sutarčiai sudaryti.

Atsakovas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepasisakė, jog bendrąja nuosavybe esanti žemės sklypo dalis gali būti išnuomota tik prieš tai ją atidalijus. Tačiau atsakovas nurodo, kad teisės aktuose nustatyti tam tikri valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo imperatyvieji reikalavimai. Analizuodamas valstybinės žemės nuomą reglamentuojančius teisės aktus, atsakovas teigia, kad žemės sklypo dalis aukciono būdu negali būti išnuomojama. Dėl to prieš išnuomojant žemės sklypo dalį aukciono būdu, ją reikia atidalyti iš bendrosios nuosavybės. Atsakovas daro išvadą, kad jau aukciono dėl nuomos sutarties organizavimo metu buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, o tai yra savarankiškas pagrindas nuomos sutartį pripažinti niekine.

2. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. L. v. UAB „Alytaus valda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-153/2010, buvo analizuojamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimas ir teismas nenagrinėjo nuomos sutarties galiojimo klausimų, tarp jų ir dėl nuomos sutarties dalyko apibrėžties. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neanalizavo nuomos sutarties dalyko, taigi neturėjo pagrindo remtis kasatoriaus nurodoma kasacinio teismo nutartimi.

3. Atsakovas mano, kad kasacinio skundo argumentui dėl įrodymų vertinimo pagrįsti kasatorius be pagrindo remiasi kitos civilinės bylos duomenimis. Alytaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-397- 57/2011 buvo analizuojami statybą leidžiančio dokumento gavimo klausimai, tarp jų ir tai, ar atsakovo iniciatyva parengtas statinio projektas pažeidžia žemės sklypo bendraturčio interesus, ar šis pagrįstai atsisakė duoti sutikimą. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo klausimo dėl atsakovo teisės atlikti statybos darbus be žemės sklypo bendraturčio sutikimo ar dėl bendraturčio nesutikimo kaip pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Teismas nesirėmė tuo, kad buvo pažeisti statybos leidimo išdavimo įgyvendinimą reglamentuojantys teisės aktai ir tai turi įtakos nuomos sutarties galiojimui, teismas rėmėsi būtent aplinkybe, jog buvo pažeista žemės nuomos sutarties sudarymo tvarka negavus sutikimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesirėmė teisinių aplinkybių, susijusių su statytojo teisės realizavimu pagal Statybos įstatymo nuostatas, vertinimu.

4. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo atsakovas iš esmės nepasisakė, nurodydamas, kad teismui paliekama diskrecijos teisė paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

 

Kasaciniu skundu atsakovas pagal priešieškinį Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. sprendimo dalį dėl 3160,84 Lt nuostolių iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio  ministerijos priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kasatorius nurodo, kad priešieškiniu atsakovas prašė priteisti iš ieškovo Alytaus rajono savivaldybės 3160,84 Lt nuotolių. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šios atsakovo, kaip nuomininko, išlaidos susijusios su išnuomoto žemės sklypo naudojimo ir valdymo teisių įgyvendinimu, būtinos ir neišvengiamos, todėl jas priteisė kasatoriaus. Kasatorius nesutinka su tokia išvada ir pažymi, kad žemės sklypas buvo išnuomotas 2005 m. gruodžio 28 d. įvykusio aukciono metu, jo rezultatai galioja, atsakovas S. L. niekada neprašė jų panaikinti.  Sudarydamas nuomos sutartį, atsakovas S. L. suvokė, kad išsinuomojo žemės sklypo dalį, todėl, norėdamas vykdyti kokius nors statybos darbus, privalo gauti bendraturčio sutikimą. Tam, kad būtų pagrindas taikyti kasatoriui civilinę atsakomybę, turi būti nustatytos visos jos sąlygos – neteisėti veiksmai, padaryta žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Atsakovas neįrodė, kad kasatoriaus veiksmai neteisėti, tyčiniai, jais sąmoningai buvo siekiama padaryti atsakovui žalos ar leidžiama jai atsirasti. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas, prašydamas iš atsakovų priteisti dėl sutarties vykdymo atsiradusius nuostolius, neįrodė nuomotojo (kasatoriaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio  ministerijos) sutartinės civilinės atsakomybės pagrindų.

             

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

                                          IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagrindiniai šios kasacinės bylos klausimai susiję su CK 6.548 straipsnio 3 dalies normos nuostatomis: ar ši teisės norma taikytina situacijoms, kai žemės sklypo bendraturtis išnuomoja jam priklausančią žemės sklypo dalį, kuri įstatymų nustatyta tvarka suformuota ir įregistruota viešajame registre, ir kokie šios teisės normos pažeidimo teisiniai padariniai.

 

Dėl žemės sklypo bendraturčio teisės išnuomoti savo dalį, dėl CK 6.548 straipsnio 3 dalies

aiškinimo ir taikymo

 

CK 6.548 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta žemės nuomos santykių taisyklė, kad keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas gali būti išnuomojamas, jeigu visi bendraturčiai raštu sutinka. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bendraturčių sutikimas nereikalingas, kai analogiškais nagrinėjamai bylai atvejais išnuomojama įstatymų nustatyta tvarka suformuota bendraturčiui tenkanti sklypo dalis, apeliacinės instancijos teismas aptariamą teisės normą aiškino priešingai kad ji taikytina visais atvejais, kai žemės sklypas yra bendrąja nuosavybe, nepaisant to, ar išnuomojamas jis visas, ar atskirta dalis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 6.548 straipsnio 3 dalies norma turi būti aiškinama atsižvelgiant į jos santykį su kitomis CK normomis, reglamentuojančiomis bendrosios nuosavybės ir žemės nuomos santykius. Pagal CK 6.545 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žemės nuomos sutarties apibrėžtį, žemės nuomos sutartimis viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. CK 6.546 straipsnyje (iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) įtvirtinta, kad žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešajame registre.  CK 6.548 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas gali būti išnuomojamas, jeigu visi bendraturčiai raštu sutinka; šioje teisės normoje tiesiogiai nenurodyta, ar rašytinis bendraturčių sutikimas būtinas, kai nuomos sutarties objektas yra tik vienam bendraturčiui priklausanti žemės sklypo dalis. Atsakymui į šį klausimą aktualios daiktinės teisės nuostatos, reglamentuojančios bendraturčių teisių apsaugą bei interesų derinimą ir kasacinė jurisprudencija dėl jų aiškinimo ir taikymo. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.75 straipsnio 1 dalies normos, kurioje

nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį, ir CK 4.78 straipsnio normos, kurioje nustatyta, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis, santykį byloje, kurioje spręstas klausimas dėl patalpų dalies nuomos sutarties, sudarytos be kito bendraturčio sutikimo, nuginčijimo, inter alia konstatavo, kad CK 4.78 straipsnyje nurodytos bendraturčio teisės, tarp jų ir teisė išnuomoti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, kai naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarka buvo nustatyta, yra neribotos ir jų įgyvendinimas niekaip nesuvaržytas, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja tik „vidinius“ bendraturčių santykius ir nereguliuoja jų „išorinių“ santykių su trečiaisiais asmenimis. Dėl to CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti bendraturčių sutarimą, negali būti laikoma CK 4.78 straipsnyje, reguliuojančiame bendraturčių „išorinius“ santykius, nurodyta išimtimi, kuri varžytų (ribotų) bendraturčio teisę laisvai išnuomoti savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2011m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. J. Š. ir UAB „Vėtrūna, bylos Nr. 3K-3-449/2011).

Dėl bendrąja daline nuosavybe esančio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo reikšmės ir įtakos bendraturčių teisėms į bendrą daiktą kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors nustačius tokią naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, tarp bendraturčių faktiškai įvyksta sklypo atidalijimas, todėl kiekvienam bendraturčiui tenkančią naudoti konkrečią sklypo dalį reikia atriboti. Tai padaroma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. UAB „Alytaus valda“ ir Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-153/2010, ir joje nurodytą kasacinę praktiką).

Remdamasi aptartu įstatymų ir teismų praktikos nuostatų sisteminiu vertinimu, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjimu klausimu (dėl kito bendraturčio sutikimo sudarant žemės sklypo dalies nuomos sutartį) žemės nuomos santykiams taikytinos bendrosios CK nuostatos dėl bendraturčių interesų derinimo ir teisių apsaugos, inter alia, CK 4.78 straipsnio norma. Nei įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, nei žemės nuomos santykių prigimtis nesudaro pagrindo manyti, kad CK 6.548 straipsnio 3 dalies norma turi būti vertinama kaip CK 4.78 straipsnyje įtvirtintos taisyklės išimtis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 6.548 straipsnio 3 dalies norma, kurioje nustatyta, jog sudarant žemės sklypo nuomos sutartį būtinas bendraturčių rašytinis sutikimas, netaikoma tais atvejais, kai nuomos sutarties objektas yra CK 6.545 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantis žemės sklypas, kai nustatyta naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarka ir žemės sklypo bendraturtis siekia išnuomoti savo sklypo dalį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovui S. L. išnuomota valstybei priklausanti žemės sklypo dalis, prie nuomos sutarties pridėtame plane pažymėta indeksu „A“, jos naudojimosi ribos aiškiai atskirtos ir paženklintos, šis sklypo planas įregistruotas viešajame registre įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog sudarant ginčo nuomos sutartį kito žemės sklypo bendraturčio sutikimas nebuvo reikalingas žemės sklypo nuomos sutarties sudarymas nesant bendraturčio sutikimo per se negali būti vertinamas kaip nuomotojo pareigos perduoti tinkamą daiktą valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį pažeidimas, ir atmetė atsakovo S. L. priešieškinio reikalavimą dėl sutarties negaliojimo. Pažymėtina, kad CK 6.548 straipsnio 3 dalyje nustatytas žemės sklypo bendraturčio sutikimas dėl žemės sklypo nuomos (jo nebuvimas) atsakovo ir apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai sutapatintas su Statybos įstatymo 23 straipsnyje numatytu bendraturčio sutikimu dėl statybų bendrame sklype. Tai du savarankiški, vienas kito nelemiantys bendraturčių interesų derinimo būdai, todėl net tuo atveju, kai bendraturtis duoda sutikimą dėl sklypo nuomos, išlieka būtinybė gauti jo sutikimą dėl statybų bendrame sklype, o atsisakymas duoti tokį sutikimą gali būti ginčijamas teisme.

 

              Dėl sandorio, sudaryto pažeidžiant CK 6.548 straipsnio 3 dalies normą, teisinių padarinių

 

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ginčo nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant CK 6.548 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą dėl žemės sklypo bendraturčio rašytinio sutikimo būtinumo, ir šiuo pagrindu sprendė, kad ginčo sutartis yra niekinis sandoris dėl prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija prieštarauja niekinių sandorių instituto esmei ir neatitinka kasacinės jurisprudencijos šiuo klausimu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus. CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Domus Perfecta“ v. UAB vaistinė „Širdažolė“, bylos      Nr. 3K-3-263/2005; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-432/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  ŽŪB Minaičiai v. AB Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-14/2010, kt.). Teisės norma, kurioje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, gali būti pripažįstama imperatyvia įvertinus jos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Kita vertus, vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, jo nuomone, CK 6.548 straipsnio 3 dalies normos imperatyvumą patvirtina ir tai, jog ja apsaugomos bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų teisės, t. y. visos visuomenės interesai, viešoji tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad taip spręsdamas apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino privatų ir viešąjį interesą. Privatus ir viešasis interesai gali sutapti, tačiau negali būti sutapatinami per se. CK 6.548 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinta žemės nuomos santykių tvarkymo taisyklė, kuri neabejotinai skirta žemės sklypo bendraturčių privatiems interesams apsaugoti, bet sandorio teisėtumas CK 6.548 straipsnio 3 dalies požiūriu priklauso nuo bendraturčio valios duoti sutikimą sudaryti sandorį. Sutartis, sudaryta pažeidžiant CK 6.548 straipsnio 3 dalies normą, yra nuginčijamas sandoris, jį ginčyti aptariamu pagrindu turi asmuo, kurio interesai pažeisti, t. y. žemės sklypo bendraturtis. Pripažinus apeliacinio teismo poziciją, kad be bendraturčio sutikimo sudarytas sandoris yra niekinis, galėtų būti daroma civilinės apyvartos santykių tvarkymo principams ir sandorių negaliojimo instituto paskirčiai prieštaraujanti išvada, jog be bendraturčio sutikimo sudarytas sandoris negalioja ab initio ir negali būti patvirtintas, nors pats bendraturtis ir nemanytų, kad jo interesai nukentėjo, ar tokiam sandoriui vėliau pritartų.

 

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinio skundo

 

Kasaciniu skundu atsakovas pagal priešieškinį Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl 3160,84 Lt atsakovo S. L. patirdetaliojo žemės sklypo plano parengimo, turtui vertinimo, žemės nuomos sutarties įregistravimo išlaidų atlyginimo priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, ginčo valstybinės žemės nuomos sutartį pripažinęs niekine ir negaliojančia, nurodytą sumą priteisė kaip atsakovo nuostolius, patirtus dėl neteisėtų nuomotojo (valstybei atstovavusios institucijos) veiksmų. Šioje nutartyje konstatavus, kad ginčo žemės nuomos sutartis apeliacinė instancijos teismo pripažinta niekine nepagrįstai, nelieka teisinio pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę.

Kiti kasacinių skundų argumentai nenagrinėjami, nes neaktualūs kasacinės bylos sprendimui.

 

Aptartų argumentų visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendraturčio teisę išnuomoti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, todėl be teisinio pagrindo tenkino priešieškinio dalį, o ieškinį atmetė. Dėl to kasacine tvarka skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme priteisimo

 

Tenkinus kasacinius skundus, perskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas S. L., paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 5000 Lt žyminio mokesčio, o kitos žyminio mokesčio dalies (11 843 Lt) mokėjimas jam buvo atidėtas Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartimi iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taigi iš atsakovo S. L. priteistina nesumokėta žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis.

Byloje nepateikta duomenų apie ieškovo ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio  ministerijos patirtas apeliacinės instancijos teisme atstovavimo išlaidas, todėl teisėjų kolegija dėl jų priteisimo nesprendžia.

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 70,84 Lt. Tenkinus kasacinius skundus, ši suma priteistina valstybei iš atsakovo S. L. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis). Taigi iš viso iš atsakovo S. L. valstybei priteistina 11 913,84 Lt.

Duomenų apie kasatorių (ieškovo ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio  ministerijos) patirtas atstovavimo išlaidas kasacinės instancijos teisme nėra, todėl teisėjų kolegija dėl jų priteisimo nesprendžia.

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

              Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą.

              Priteisti iš atsakovo S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 11 913,84 Lt (vienuolika tūkstančių devynis šimtus trylika litų 84 ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                              Sigita Rudėnaitė

 

 

                                                                                                                                            Gediminas Sagatys

 

 

                                                                                                                                            Dalia Vasarienė


Paminėta tekste:
  • CK6 6.548 str. Žemės nuomotojas ir žemės nuomininkas
  • CK6 6.546 str. Žemės nuomos sutarties dalykas
  • CK4 4.75 str. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas
  • 3K-3-576/2006
  • 3K-3-153/2010
  • CK
  • CK6 6.545 str. Žemės nuomos sutarties samprata
  • CK1 1.80 str. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas
  • 3K-3-432/2008
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu
  • CPK