Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-07-12][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-944-553-2018].docx
Bylos nr.: e2A-944-553/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių rajono savivaldybės administracija 188726051 atsakovas
UAB „RNDV GROUP“ 302639697 Ieškovas
Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų tarnyba 188656261 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
11.1. Bylos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.6. Prievolių teisė
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.11. Pirkimas-pardavimas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. e2A-944-553/2018

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00084-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1.

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. liepos 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Group apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Group ieškinį atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti viešųjų pirkimų konkursą panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

  1. Ginčo esmė

 

  1. Ieškovė UAB „RNDV Group (toliau–ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (toliau–ir atsakovė, perkančioji organizacija) 2018 m. vasario 2 d. pranešime nurodytą sprendimą dėl Gruzdžių gimnazijos pastato rekonstravimo darbų pirkimo (toliau– ir Konkursas) procedūrų nutraukimo; 2) įpareigoti atsakovę Šiaulių rajono savivaldybės administraciją atnaujinti Konkurso procedūras; 3) atnaujinus pirkimo procedūras, priimti sprendimą dėl ieškovės UAB „RNDV Group“ pasiūlymo; 4) sudaryti Konkurso pasiūlymo eilę, į Konkurso pasiūlymų eilę įtraukti ieškovės UAB „RNDV Group“ pasiūlymą, paskelbti laimėjusį pasiūlymą subjektą bei sudaryti pirkimo sutartį su Konkurso laimėtoju.
  2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad perkančioji organizacija CVP IS sistemoje 2018 m. vasario 2 d. paskelbė pranešimą Nr. 5889896 (toliau – Pranešimas), kuriuo informavo, kad, vykdant Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-449-569/2018, sprendimai dėl UAB „RNDV Group“ pasiūlymo atmetimo ir dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėjusio pasiūlymo paskelbimo ir pirkimo sutarties sudarymo buvo panaikinti. Perkančioji organizacija nurodė, kad pirkimo procedūros yra nutraukiamos, atsižvelgiant į tai, kad praėjusiais metais skirtas finansavimas buvo prarastas, o šiais metais lėšų objektui nėra numatyta, bei į teismo nurodytus trūkumus, kad Konkurso dokumentuose iš viso pastato rekonstravimo techninio projekto apimties nebuvo aiškiai išskirti perkami darbai, nebuvo nurodyti aiškūs perkamų darbų kiekiai, o tai klaidino ieškovus. Perkančioji organizacija numatė koreguoti techninį projektą, aiškiai suformuoti darbų etapą, nurodant perkamus darbus ir jų kiekius, ir išsprendus šių darbų finansavimo klausimą, organizuoti darbų viešojo pirkimo procedūras.
  3. Nesutikdama su Pranešime nurodytu sprendimu nutraukti pirkimo procedūras, ieškovė pareiškė perkančiajai organizacijai pretenziją, tačiau perkančioji organizacija pretenzijos nenagrinėjo ir atsakymo nepateikė, todėl ieškovė pareiškė ieškinį teismui. Nurodė, kad perkančioji organizacija nutraukė Konkursą, paskelbdama Pranešimą, kuris nelaikytinas tinkamos formos ir įgalioto asmens priimtu sprendimu nutraukti pirkimo procedūras. Pažymėjo, jog ieškovei aplinkybė, kad Pranešime nurodomas sprendimas buvo priimtas bei užprotokoluotas 2018 m. vasario 2 d. protokole Nr. VPP-27(31.2) (toliau – Protokolas), paaiškėjo tik perkančiajai organizacijai pateikus atsiliepimą į ieškinį.
  4. Pranešime nėra nurodomos jokios konkrečios aplinkybės ir nepateikti jokie įrodymai apie prarastą finansavimą, nenurodyta, kurio subjekto finansavimas buvo prarastas, nenurodyta finansavimo praradimo priežastis ir jo atgavimo galimybės.
  5. Perkančioji organizacija pirmiausiai turėjo pareigą priimti sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo ir tik po to spręsti klausimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, nes priešingu atveju yra pažeidžiama ieškovės teisė į efektyvų savo pažeistų teisių gynimą.

 

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

  1. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad perkančioji organizacija 2017 m. spalio 20 d. (Pranešimo Nr. 5626551) atmetė UAB „RNDV Group“ pasiūlymą Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau –VPĮ) 57 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, nurodydama, kad sąnaudos yra nepakankamos techniniame projekte numatytiems sprendiniams įgyvendinti, kadangi ieškovės UAB „RNDV Group“ nurodytas metalo kiekis sudaro tik 62 proc. nuo techniniame projekte nurodyto metalo kiekio perdangų medinių sijų stiprinimui. Ieškovė 2017 m. spalio 24 d. raštu Nr. SR-2017-26 pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją ir prašė panaikinti 2017 m. spalio 20 d. Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą atmesti UAB „RNDV Group“ pasiūlymą ir priimti naują sprendimą – paskelbti UAB „RNDV Group“ pasiūlymą laimėjusiu ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
  3. Perkančioji organizacija 2017 m. spalio 31 d. informavo apie sudarytą pasiūlymų eilę (Pranešimas 5654178), kad pirkimo laimėtoju pripažintas ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Medingė“, UAB „Rempijus“ ir UAB „Devaloka, pasiūlymas. Ieškovė UAB „RNDV Group, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sudaryta tiekėjų pasiūlymų eile, 2017 m. lapkričio 7 d. pateikė pretenziją dėl laimėtojo paskelbimo, kuria buvo prašoma panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. spalio 31 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėjusio pasiūlymo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo; pareiškė prašymą pasiūlymų eilę sudaryti iš naujo, į ją įtraukiant ieškovės UAB „RNDV Grouppasiūlymą.
  4. UAB „RNDV Group“ 2017 m. lapkričio 9 d. pateikė Šiaulių apygardos teismui ieškinį dėl viešojo pirkimo Nr. 344548, prašydama: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti suprastinto atviro konkurso „Gruzdžių gimnazijos pastato rekonstravimo darbai“, pirkimo Nr. 344548, procedūras, uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą; 2) UAB „RNDV Group“ komercinę paslaptį sudarančius dokumentus pripažinti nevieša bylos medžiaga ir neteikti jų susipažinti tretiesiems asmenims (jeigu tokie būtų įtraukti į bylą); 3) pripažinti neteisėtu ir panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. spalio 20 rašte nurodytą sprendimą dėl UAB „RNDV Group“ pasiūlymo atmetimo; 4) pripažinti neteisėtu ir panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. spalio 31 d. rašte nurodytą sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėjusio pasiūlymo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo.
  5. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. sausio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-449-569/2018 ieškovės ieškinį patenkino. Teismas pripažino neteisėtu ir panaikino perkančiosios organizacijos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 31 d. rašte nurodytą sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėjusio pasiūlymo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo.
  6. Perkančioji organizacija CVP IS sistemoje 2018 m. vasario 2 d. paskelbė pranešimą Nr. 5889896, kad, vykdant Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-449-569/2018, sprendimai dėl UAB „RNDV Group“ pasiūlymo atmetimo ir dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėjusio pasiūlymo paskelbimo ir pirkimo sutarties sudarymo buvo panaikinti. Pranešime taip pat buvo nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad praėjusiais metais skirtas finansavimas buvo prarastas, o šiais metais lėšų objektui nėra numatyta, bei į teismo nurodytus trūkumus, kad Konkurso dokumentuose iš viso pastato rekonstravimo techninio projekto apimties nebuvo aiškiai išskirti perkami darbai, nebuvo nurodyti aiškūs perkamų darbų kiekiai, kas klaidino ieškovus, pirkimo procedūros buvo nutrauktos. Perkančioji organizacija deklaravo numatanti koreguoti techninį projektą, aiškiai suformuoti darbų etapą, nurodant perkamus darbus ir jų kiekius, ir išsprendus šių darbų finansavimo klausimą, organizuoti darbų viešojo pirkimo procedūras.
  7. Taip pat teismas nurodė, kad byloje pateikta 2017 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos finansavimo sutartis, iš kurios matyti, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija įsipareigojo iki 2017 m. gruodžio 1 d. panaudoti skirtas lėšas (80 000) Šiaulių r. Gruzdžių gimnazijos pastatui modernizuoti. 2017 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-480 patvirtintas 2017 m. skirtų lėšų paskirstymas. Pateikta šios sumos finansavimo sąmata. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Protokole užfiksuotas sprendimas tiekėjų pateiktų pasiūlymų iš naujo nevertinti, nenustatyti pasiūlymų eilės ir, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi, supaprastintą atvirą konkursą „Gruzdžių gimnazijos pastato rekonstravimo darbai“ nutraukti.
  8. Viešųjų pirkimų tarnyba 2018 m. balandžio 9 d. pateikė savo išvadą Nr. 4S-520, kurioje pažymėjo, kad atsakovės nurodyti argumentai dėl pirkimo procedūrų nutraukimo kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovės sprendimų, kuriais buvo nutrauktos pirkimo procedūros. Viešųjų pirkimų tarnyba akcentavo pirkimo procedūrų nutraukimo teisinį reglamentavimą bei jo vertinimą teismų praktikoje. Nurodė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo vertinimui svarbios jo priėmimo metu egzistavusios objektyvios aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti ir dėl kurių ji negali sudaryti viešojo pirkimo sutarties. Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, jog atsakovės nurodoma aplinkybė, kad praėjusiais metais buvo prarastas finansavimas, yra fakto klausimas ir turi būti spendžiamas bylos nagrinėjimo metu, vertinant, ar egzistavo VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nurodomos nenumatytos aplinkybės. Nurodė, kad būtina įvertinti, ar perkančioji organizacija atliko visas procedūras, būtinas prieš sprendimo dėl pirkimo nutraukimo priėmimą.
  9. Dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos teismas nurodė, kad, remiantis VPĮ 102 straipsnio 2 dalimi, kurioje reglamentuojama, kad, jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui. 2018 m. vasario 2 d. ieškovei buvo pranešta, kad pirkimo procedūros nutrauktos, todėl terminas pretenzijai pateikti turėjo pasibaigti 2018 m. vasario 9 d. (VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė 2018 m. vasario 9 d. pateikė pretenziją dėl pirkimo procedūrų nutraukimo. Ieškovė, negavusi atsakymo, 2018 m. kovo 7 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą. Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 103 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nepateikė motyvuoto atsakymo į ieškovės pretenziją. Atsakovė atsakymą į pretenziją turėjo pateikti 2018 m. vasario 20 d. (2018 m. vasario 16 d. buvo oficialios šventės diena (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), ieškinio senaties terminas pasibaigė 2018 m. kovo 7 d. (VPĮ 102 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teisme gautas 2018 m. kovo 7 d., teismas konstatavo, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, pasinaudojo įstatymo numatyta privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija ir nepraleido VPĮ 102 straipsnio 2 dalyje numatyto termino kreiptis į teismą. Teismas, atsižvelgdamas į pretenzijos turinį bei ieškinio pareiškime suformuluotus reikalavimus, vertino, kad ieškovo pretenzijoje iškelti klausimai ir jos turinys atitinka ieškinio reikalavimo turinį.
  10. Taip pat teismas nurodė, kad, atsakovės teigimu, pirkimo nutraukimą nulėmė prarastas praėjusių metų finansavimas, taip pat tai, kad 2018 metų biudžete nenumatytos atitinkamos lėšos, bei Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendime nurodyti trūkumai, jog Konkurso dokumentuose iš viso pastato rekonstravimo techninio projekto apimties nebuvo aiškiai išskirti perkami darbai, nebuvo nurodyti aiškūs perkamų darbų kiekiai, kad tokios aplinkybės klaidino ieškovus, todėl perkančioji organizacija turi koreguoti techninį projektą, aiškiai suformuoti darbų etapą, nurodant perkamus darbus ir jų kiekius.
  11. Atsakovė nurodė, kad Pirkimui dalis finansavimo (80 000 Eur) buvo gauta iš Valstybės investicijų programos, o didžioji dalis (320 000 Eur) buvo suplanuota 2017 m. perkančiosios organizacijos biudžete. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Gruzdžių progimnazijai 2017 metams buvo skirta 80 000 Eur švietimo įstaigų modernizavimo programos įgyvendinimui. Pirkimo sąlygų 12 punkte buvo nurodyta, kad, atsižvelgiant į skirtą finansavimą iš Valstybės investicijų programos, tiekėjas privalo numatyti, kad iki 2017 m. lapkričio 30 d privaloma atlikti darbų, kurių vertė ne mažesnė, kaip 80 000 Eur, įskaitant PVM. Atsakovė nurodo, kad šis finansavimas buvo prarastas, nes pagal 2017 m. liepos 14 d. finansavimo sutartį Šiaulių rajono savivaldybės administracija įsipareigojo iki 2017 m. gruodžio 1 d. panaudoti skirtas lėšas (80 000 Eur) Šiaulių r. Gruzdžių gimnazijos pastatui modernizuoti. To nepadarius, nepanaudotos lėšos turėjo būti grąžintos. Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl nepanaudotos (80 000 Eur) finansavimo sumos skyrimo 2018-2019 metais, nepateikė jokių duomenų, kad Švietimo ir mokslo ministerija būtų atsisakiusi skirti finansavimą, tačiau faktiškai skirtos lėšos nebuvo įsisavintos pagal paskirtį, o duomenų apie skirtą finansavimą viešajam pirkimui nėra. Atkreipė dėmesį, kad didžioji finansavimo dalis (320 000 Eur) buvo suplanuota 2017 m. perkančiosios organizacijos biudžete, tačiau 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, paaiškėjus, kad Pirkimo sutarties nebus galima sudaryti ir jos įgyvendinti, lėšos buvo panaudotos kreditoriniams bendrovės įsiskolinimams padengti. Teismas pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais.
  12. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad atsakovės finansavimas dėl aukščiau nurodytų susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (16 punktas) buvo prarastas, nes objektyviai lėšos, nesant galimybės vykdyti susitarimų dėl lėšų panaudojimo, buvo panaudotos kitoms reikmėms. Taip pat teismas vertino, kad yra pagrindas manyti, kad finansavimo, gauto iš Valstybės investicijų programos, praradimas dėl terminų nesilaikymo negalėjo būti protingai numatyta aplinkybė, pradedant pirkimo procedūras.
  13. Teismas vertino, kad perkančiosios organizacijos suinteresuotumas pirkimu išliko ir nutraukus pirkimo procedūras, tačiau, atsižvelgiant į bylos duomenis dėl pirkimo objekto finansavimo, sprendė, kad nėra galimybės tęsti viešojo pirkimo procedūras.
  14. Teismas, vadovaudamasis VPĮ 35 straipsnio 4 dalies nuostata, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, ir nustatęs, kad pirkimo dokumentas – techninio pastato projektas turi būti pakoreguotas, nes yra nepakankamai aiškus ir tikslus, vertino tai pakankama kliūtimi, trukdančia tęsti viešojo pirkimo procedūras. Įvertinęs atsakovės argumentus dėl viešojo pirkimo nutraukimo, pateiktus duomenis dėl skirto finansavimo, aplinkybes dėl tikslintino techninio pastato projekto ir pirkimo sąlygų teismas sprendė, kad ieškovės argumentai ir byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad viešasis pirkimas nutrauktas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant viešųjų pirkimų proporcingumo ir skaidrumo principus (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis).
  15. Ieškovės vertinimu, perkančioji organizacija turėjo pareigą priimti sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo ir tik po to spręsti klausimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, nes priešingu atveju yra pažeidžiama ieškovės teisė į efektyvų savo pažeistų teisių gynimą. Dėl šių ieškovės argumentų pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, jog perkančiajai organizacijai kyla objektyvus poreikis nutraukti pirkimo procedūras, tačiau tais atvejais, kai ji (kartu su ieškovu) pagal teismo sprendimą, kuriuo jos sprendimai buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti, grįžta į prieš pažeidimą buvusią padėtį, perkančioji organizacija turėtų atnaujinti pirkimo procedūras, atlikti jos kompetencijai priklausančius veiksmus, inter alia (be kita ko) iš naujo teismo sprendime konstatuotais pagrindais įvertinti tiekėjų pasiūlymus ir dėl to priimti atitinkamus sprendimus, ir tik po to spręsti dėl pirkimo procedūrų nutraukimo. Tokiu atveju žalos atlyginimo procese ieškovas (tiekėjas), priklausomai nuo naujų perkančiosios organizacijos sprendimų atnaujintose procedūrose, laikydamasis ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, skųs arba vien pirkimo procedūrų nutraukimą, arba kartu kvestionuos jos sprendimą dėl savo pasiūlymo įvertinimo. Perkančiajai organizacijai, nutraukus atnaujintas pirkimo procedūras prieš tai nepriėmus jokių sprendimų dėl tiekėjų pasiūlymų atitikties, žalos atlyginimo procese turėtų tekti ieškovo pasiūlymo (ne)atitikties įrodinėjimo našta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 199-219).
  16. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. sausio 11 d. civilinėje byloje Nr. e2-449-569/2018 priėmė sprendimą, kuriuo pripažino neteisėtu ir panaikino perkančiosios organizacijos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 31 d. rašte nurodytą sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėjusio pasiūlymo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo; priteisė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į suformuotą kasacinio teismo praktiką, perkančioji organizacija turėjo grįžti į prieš pažeidimą buvusią padėtį, atnaujinti pirkimo procedūras ir atlikti jos kompetencijai priklausančius veiksmus ir po to spręsti klausimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo. Šiuo atveju perkančioji organizacija pirkimą nutraukė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismų praktikoje nurodoma, kad perkančiajai organizacijai, nutraukus atnaujintas pirkimo procedūras prieš tai nepriėmus jokių sprendimų dėl tiekėjų pasiūlymų atitikties, žalos atlyginimo procese turėtų tekti ieškovo pasiūlymo (ne)atitikties įrodinėjimo našta.
  17. Teismas, įvertinęs ieškovės argumentus apie jos teisių gynybos veiksmingumo pažeidžiamumą ir paneigimą, nes ji negali kvestionuoti jos pasiūlymo įvertinimo ir tuo pačiu ieškiniu reikalauti pripažinti neteisėtais tiek sprendimą dėl pasiūlymo vertinimo, tiek sprendimą dėl Konkurso nutraukimo, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė, priėmusi sprendimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, iš esmės pažeidė VPĮ nuostatas. Teismas šią išvadą grindė argumentais, jog atsakovei grįžus į pasiūlymų vertinimą, būtų susiduriama su Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-449-569/2018 konstatuota problema, kad dėl techniniame projekte įskaičiuoto metalo kiekio rūsio rekonstrukcijai, tiekėjai, pateikdami pasiūlymus, objektyviai negalėjo laikytis techninio projekto reikalavimų, o techninis pastato projektas yra sudedamoji pirkimo dokumentų dalis ir statybos darbams reikalingos sąnaudos – medžiagų kiekiai – turi atitikti pirkimo dokumentų reikalavimus, todėl, nepakoregavus techninio projekto, tiekėjai negalės pateikti kitų pasiūlymų, o perkančioji organizacija negalės nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis).
  18. Teismas vertino, kad ieškovė vadovaujasi deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, abejodama atsakovės Protokolo surašymo laiku. Ieškovės argumentų nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Byloje yra pateiktas atsakovės Protokolas, kurio pagrindu parengtas Pranešimas, todėl teismas vertino, kad atsakovė tinkamai informavo ieškovę apie Konkurso nutraukimą ir nėra pagrindo konstatuoti, kad Protokolas yra neteisėtas.

 

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

  1. Ieškovė UAB „RNDV Group apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas sprendime sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl nepanaudotos (80 000 Eur) sumos finansavimo skyrimo 2018-2019 metais, nepateikė jokių duomenų, kad Švietimo ir mokslo ministerija būtų atsisakiusi skirti finansavimą. Taip pat teismas nustatė, kad didžioji dalis finansavimo (320 000 Eur) buvo suplanuota 2017 m. perkančiosios organizacijos biudžete, tačiau 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, paaiškėjus, kad pirkimo sutarties nebus galima sudaryti ir jos įgyvendinti, lėšos buvo panaudotos bendrovės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Teismas vertino, kad finansavimo, gauto iš Valstybės investicijų programos, praradimas dėl terminų nesilaikymo negalėjo būti protingai numatytas, pradedant pirkimo procedūras.
    2. Nors teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, ar yra išnaudojusi (kiek, tai nuo jos priklauso) visas kitas įmanomas teisėtas priemones gauti (užsitikrinti) perkamų darbų finansavimą, tačiau padarė visiškai priešingą išvadą – tariamai buvus objektyvias (nenumatytas) aplinkybes dėl prarasto finansavimo. Teismas sprendime nenurodė absoliučiai jokių argumentų, kurie pagrįstų objektyvių aplinkybių realų egzistavimą, esą jis rėmėsi subjektyviais atsakovės argumentais dėl lėšų iš savivaldybės biudžeto tariamo skyrimo ir perskirstymo, o tai nėra ir negali būti laikoma objektyviomis aplinkybėmis.
    3. Priimdamas sprendimą, teismas visiškai nevertino tokių svarbių aplinkybių, kad atsakovė paskelbė Konkursą ir numatė, kad darbai turi būti atlikti per 24 mėnesius nuo darbų pradžios (su galimybe šį terminą pratęsti dar 12 mėnesių) (Konkurso sąlygų 11 punktas). Akivaizdu, kad atsakovė Konkurso paskelbimo metu žinojo, kad perkamiems darbams finansuoti reikalinga didžioji finansavimo suma bus skiriama tik 2018-2019 m., o pratęsus ir 2020 m., taigi skirstydama savo biudžetą, tokią sumą turėjo numatyti (ir tikėtinai numatė). Nesant jokių objektyvių įrodymų, teismo išvada, kad atsakovė skyrė didžiąją dalį finansavimo 2017 m. biudžete, o vėliau nepanaudotas lėšas panaudojo kitais tikslais, yra visiškai neteisėta ir nepagrįsta.
    4. Sprendime teismas nurodė, kad atsakovės tariamas piniginių lėšų perskirstymas 2017 m. laikytinas objektyvia priežastimi nutraukti Konkursą. Nesant jokių objektyvių įrodymų apie didžiosios finansavimo dalies (320 000 Eur) skyrimą 2017 metais atsakovės biudžete bei nesant jokių įrodymų apie šių lėšų panaudojimą kitiems tikslams (išskyrus formalius ir deklaratyvius atsakovės teiginius), tokios teismo išvados laikytinos visiškai nepagrįstomis ir neteisėtomis. Teismo konstatuota tariamai objektyvi aplinkybė realiai neegzistavo.
    5. Priimdamas sprendimą teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi sprendimo išvados padarytos, remiantis išimtinai atsakovės deklaratyviais paaiškinimais. Jokių įrodymų apie skirtą projekto finansavimą 2017 m. (320 000 Eur), o vėliau šių lėšų tariamą perskirstymą kitiems tikslams, byloje nėra. Atsakovė net ir po teismo raginimo tokių įrodymų nepateikė. Akivaizdu, kad teismas abejojo atsakovės deklaruojamų faktų tikrumu, todėl pareikalavo eilės įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Nepaisant to, kad atsakovė jokių įrodymų nepateikė, teismas pripažino tokių faktinių aplinkybių tariamą egzistavimą.
    6. Priimdamas sprendimą,teismas neatsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. balandžio 9 d. išvadoje Nr. 4S-520 nurodytas aplinkybes, kad atsakovės priimtas sprendimas kelia pagrįstų abejonių dėl jo teisėtumo. Viešųjų pirkimų tarnyba, kaip kompetentinga institucija, kuri vertina viešųjų pirkimų organizavimo teisėtumą, be kita ko, sprendė, kad atsakovė, nutraukdama pirkimo procedūras toliau yra suinteresuota pirkimo objektu. Nors teismas sprendime cituoja institucijos išvadas ir joms pritaria, tačiau vėlgi daro visiškai priešingą išvadą, kad nepateikta duomenų apie galimybę tęsti viešojo pirkimo procedūras.
    7. Vien aplinkybė, kad Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-449-569/2018 pasisakė dėl Konkurso sąlygų aiškumo, nėra ir negali būti teisėta priežastimi nutraukti Konkursą, kaip neva dėl neteisėtų (neišsamių, neaiškių) Konkurso sąlygų. Teisiškai reikšminga aplinkybė būtų, jeigu teismas sprendimu kurią nors Konkurso sąlygų nuostatą būtų pripažinęs neteisėta. Konkurso sąlygų pripažinimas netiksliomis ir neaiškiomis apskritai nėra teisinė kategorija, kurią vertintų teismas tokių padarinių, kaip pirkimo procedūrų nutraukimas atžvilgiu.
    8. Šiaulių apygardos teismui, priėmus 2018 m. sausio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-449-569/2018, perkančioji organizacija turėjo pareigą priimti sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo ir tik po to spręsti klausimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo. Priešingu atveju, yra pažeidžiama ieškovės teisė į efektyvų savo pažeistų teisių gynimą.
    9. Pažymėjo, kad ieškovė apie protokolo egzistavimą sužinojo tik atsakovei pateikus protokolą į bylą. Protokole išdėstyta argumentacija susijusi su ieškovės pretenzijoje ir ieškinyje keliamais argumentais dėl Konkurso nutraukimo neteisėtumo, todėl šis faktas ir sudaro pagrįstą prielaidą manyti, kad protokolas buvo surašytas tik atsakovei gavus pretenziją ir / ar ieškinį.
  2. Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovės UAB „RNDV Group apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Finansavimas projektui 2017 metais buvo numatytas Švietimo įstaigų modernizavimo programoje, kurią patvirtino Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-480. Švietimo įstaigų 2018 m. modernizavimo programoje nėra numatyta valstybės biudžeto lėšų šiam pirkimo objektui. 2018 m. Šiaulių rajono savivaldybės biudžeto lėšų šiam pirkimui vykdyti nėra skirta ir negauta lėšų iš kitų finansavimo šaltinių. Taigi, šiuo metu perkančioji organizacija neturi lėšų numatytiems darbams atlikti. Jokių papildomų dokumentų, įrodančių, kad šioje situacijoje yra negautas finansavimas, negali būti, nes tokie dokumentai nėra priimti, todėl ir nėra galimybių jų pateikti.
    2. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino įrodymus iš prijungtos Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-449-569/2018. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas, todėl viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštu, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik todėl, kad pirkimas jau pradėtas. Nėra reikšmės, kada atsirado objektyviai nenumatytų aplinkybių – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus; svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas.
    3. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad ieškovei yra užkertamas kelias ginti savo pažeistas teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 nurodė, kad tokiu atveju, kaip perkančioji organizacija nutraukia atnaujintas pirkimo procedūras prieš tai nepriėmusi jokių sprendimų dėl tiekėjų pasiūlymų atitikties, žalos atlyginimo procese ieškovės pasiūlymo (ne)atitikties įrodinėjimo našta pereina perkančiajai organizacijai. Iš toliau besitęsiančių teisminių ginčų kyla abejonių, ar ieškovė nepiktnaudžiauja savo teisėmis, o ne tai, kad buvo pažeistos ieškovės teisės gintis. Pateikti ieškiniai teismams tik patvirtina, kad ieškovė visiškai įgyvendina savo teisę ginti pažeistas teises.
    4. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą ir vertinama tikimybė, ar pradėtas pirkimas pagal pirkimo dokumentus gali būti sėkmingai užbaigtas nustatytas pirkimo laimėtojas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl netinkamai parengtų Konkurso dokumentų to padaryti perkančiajai organizacijai nepavyks. Svarbi aplinkybė šiame pirkime yra ta, kad pirkime dalyvavo tik du rangovai, kurie dirba šiame objekte pagal anksčiau sudarytas rangos sutartis. Kiti rangovai neteikė pirkimui pasiūlymų, nes jiems buvo neaiški techninė specifikacija, darbų ir reikalingų medžiagų kiekiai. Darytina išvada, kad sėkmingai, be teisminių ginčų atrinkti vieną iš dviejų rangovų perkančiajai organizacijai nepavyks.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas apeliantės ieškinys dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. perkančioji organizacija paskelbė atvirą Konkursą dėl Gruzdžių gimnazijos pastato rekonstravimo darbų pirkimo, Pirkimo Nr. 344548. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. sausio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-449-569/2018 pripažino neteisėtu ir panaikino Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 20 d. rašte nurodytą sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėjusio pasiūlymo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo. Perkančioji organizacija CVP IS sistemoje paskelbė Pranešimą, kuriame informavo, kad „vykdant Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-449-569/2018 sprendimai dėl UAB „RNDV Group“ pasiūlymo atmetimo ir dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėjusio pasiūlymo paskelbimo ir pirkimo sutarties sudarymo buvo panaikinti. Tačiau atsižvelgiant į šiuo metu esančią situaciją, kad praėjusiais metais skirtas finansavimas yra prarastas, o šiais metais lėšų objektui nėra numatyta bei į teismo nurodytus trūkumus, kad Konkurso dokumentuose iš viso pastato rekonstravimo techninio projekto apimties nebuvo aiškiai išskirti perkami darbai, nebuvo nurodyti aiškūs perkamų darbų kiekiai, kas klaidino ieškovus, todėl pirkimo procedūros yra nutrauktos. Perkančioji organizacija numato koreguoti techninį projektą, aiškiai suformuoti darbų etapą, nurodant perkamus darbus ir jų kiekius, ir išsprendus šių darbų finansavimo klausimą, organizuoti darbų viešojo pirkimo procedūras“.
  2. Apeliantė apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 1) perkančioji organizacija neteisėtai nutraukė pirkimo procedūras, nepateikdama įrodymų apie prarastą finansavimą ir papildomas pastangas gauti finansavimą projektui įgyvendinti ir vykdyti viešojo pirkimo procedūras; 2) perkančioji organizacija, nepriėmusi sprendimo dėl ieškovės pasiūlymo ir pirmiausiai nutraukusi pirkimo procedūras, pažeidė apeliantės teisę į teisminę gynybą; 3) teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles; 4) teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus ir aptaria.

Dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo pagrįstumo

  1. Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečia elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.
  2. VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros baigiasi, kai nutraukiamos pirkimo ar projekto konkurso procedūros. Bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis).
  3. Nenumatytos aplinkybės sąlyga yra vertinamoji. VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi nenumatytų aplinkybių vertinimas yra konkrečios bylos ir teismų praktikos reikalas. Neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas ir jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
  4. Atsakovė, nutraukdama Konkursą VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu, vieną iš Konkurso nutraukimo kriterijų nurodė tai, kad viešojo pirkimo procedūroms vykdyti yra prarastas finansavimas, o naujo finansavimo projektui nėra numatyta. Apeliantė nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją dėl papildomo finansavimo suteikimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad faktiškai skirtos lėšos nebuvo įsisavintos pagal paskirtį, o duomenų apie papildomai skirtą finansavimą viešajam pirkimui byloje nėra. Teismas sprendė, kad finansavimas buvo prarastas, nes objektyviai lėšos, nesant galimybės vykdyti susitarimų dėl lėšų panaudojimo, buvo panaudotos kitoms reikmėms. Taip pat nurodė, kad finansavimo, gauto iš valstybės investicijų programos, praradimas dėl terminų nesilaikymo galėjo būti nenumatyta aplinkybė, pradedant pirkimo procedūras. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies.
  5. Byloje pateikta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos bei atsakovės 2017 m. liepos 14 d. sudaryta finansavimo sutartis Nr. S-415/SRZ-476 (3.54) (toliau – Finansavimo sutartis), pagal kurios 1.1. papunktį ministerija įsipareigojo skirti lėšų atsakovei Šiaulių rajono Gruzdžių gimnazijos pastatui, adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 31, Gruzdžių miestelis, Šiaulių rajone, modernizuoti. Pagal Finansavimo sutarties 1.2. papunktį Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija įsipareigojo finansuoti Finansavimo sutarties 1.1. papunktyje nurodytą tikslą ir jam vykdyti III ketvirtį skirti atsakovei 80 000 Eur. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija įsipareigojo pervesti lėšas į atsakovės sąskaitą, atsakovei pateikus banko išrašų kopijas, įrodančias, kad atsakovė sumokėjo ne mažiau kaip 50 procentų savo lėšų nuo skiriamų valstybės biudžeto lėšų ir yra įvykdžiusi Finansavimo sutarties 3.6.2. papunktį (Finansavimo sutarties 1.2. papunktis).
  6. Finansavimo sutarties 1.1. papunktyje nurodytą pavedimą atsakovė įsipareigojo įvykdyti iki 2017 m. gruodžio 1 d. (Finansavimo sutarties 3.3. papunktis). Pagal Finansavimo sutarties 3.6.3. papunktį įvykdžius pavedimą iki 2017 m. gruodžio 18 d. atsakovė įsipareigojo paštu pateikti finansavimo įvykdymo ataskaitą, parengtą pagal švietimo srities investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų) planavimo, finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos aprašo 5 priedą. Taip pat atsakovė įsipareigojo ne pagal Finansavimo sutarties 1.1. papunktyje nurodytą tikslinę paskirtį arba nesilaikant Finansavimo sutarties sąlygų panaudotas lėšas nedelsiant grąžinti į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos sąskaitą (Finansavimo sutarties 3.8. papunktis).
  7. Pirkimo sąlygų 12 punkte buvo nurodyta, kad atsižvelgiant į skirtą finansavimą iš valstybės investicijų programos, tiekėjas privalo numatyti, kad iki 2017 m. lapkričio 30 d privaloma atlikti darbų, kurių vertė ne mažesnė, kaip 80 000 Eur, įskaitant PVM. Atsakovė nurodo, kad šis finansavimas buvo prarastas, nes pagal Finansavimo sutartį Šiaulių rajono savivaldybės administracija įsipareigojo iki 2017 m. gruodžio 1 d. panaudoti skirtas lėšas (80 000 Eur) Šiaulių r. Gruzdžių gimnazijos pastatui modernizuoti. Neįvykdžius šio įsipareigojimo, nepanaudotos lėšos turėjo būti grąžintos. Be to, didžioji dalis finansavimo (320 000 Eur) buvo suplanuota 2017 m. perkančiosios organizacijos biudžete, tačiau 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigoje paaiškėjus, kad pirkimo sutarties nebus galima sudaryti ir jos įgyvendinti, lėšos buvo panaudotos bendrovės įsiskolinimams padengti.
  8. Tokiu būdu susiklostė situacija, kad, įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-449-569/2018, kuriuo buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimai dėl UAB „RNDV Group“ pasiūlymo atmetimo ir dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėjusio pasiūlymo paskelbimo ir pirkimo sutarties sudarymo, 2017 metais paskirtas/suplanuotas finansavimas buvo prarastas, o 2018 metams atitinkamas finansavimo iš Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos neužtikrintas ir perkančiosios organizacijos biudžete nesuplanuotas.

 

  1. Pagal formuojamą teismų praktiką, pirkimo procedūrų nutraukimas dėl nenumatytų aplinkybių pagrįstu pripažįstamas tik tada, kai perkančioji organizacija yra išnaudojusi visas nuo jos priklausančias teisėtas priemones, siekiant pašalinti viešojo pirkimo sutarties sudarymo galimybę paneigiančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra duomenų apie perkančiosios organizacijos pastangas ir siekius gauti papildomą finansavimą projektui įgyvendinti, šių aplinkybių perkančioji organizacija nepaneigė ir su atsiliepimu į apeliacinį skundą. Be to, nėra pagrindo spręsti, kad perkančioji organizacija protingai negalėjo numatyti galimo teisminio ginčo, nes praktikoje ginčai, vykdant viešojo pirkimo procedūras, nėra neįprastas ir neprognozuojamas dalykas. Tiekėjų teisė ginčyti perkančiųjų organizacijų sprendimus nėra ekstraordinari ir dėl to negalima numatyti aplinkybė (šiame kontekste pagal analogiją dėl VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“, UAB „Veikmė“, bylos Nr. 3K-3-505/2009). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad perkančioji organizacija protingai galėjo numatyti/tikėtis, kad jos sprendimai gali būti skundžiami, todėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir tam tikslui skirtų lėšų įsavinimo terminai gali nusikelti. Tačiau nagrinėjamuoju atveju esminis klausimas yra, ar perkančioji organizacija galėjo protingai numatyti, kiek laiko gali užtrukti teisminiai ginčai, koks gali būti tokio ginčo rezultatas ir jo suponuotos perkančiosios organizacijos pareigos, galimybės tęsti pirkimo procedūras, o taip pat, kokios buvo objektyvios galimybės perkančiajai organizacijai tokioje situacijoje užsitikrinti finansavimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad Konkursas buvo paskelbtas 2017 m. rugpjūčio 28 d., perkančiosios organizacijos sprendimai, kurių teisėtumo klausimas buvo nagrinėjamas Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-449-569/2018, buvo priimti atitinkamai 2017 m. spalio 20 ir 31 dienomis, pagal Finansavimo sutartį skirtos lėšos turėjo būti įsavintos iki 2017 m. gruodžio 1 d., o teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimai, paskelbtas 2018 m. sausio 11 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija protingu laiku, t. y. baigiantis 2017 metams, imtis būtinu priemonių kitų metų (2018 m.) finansavimui gauti neturėjo objektyvių sąlygų, nes tuo metu negalėjo numatyti, koks bus teismo sprendimas, ar byloje nebus apeliacinio proceso ar neatsiras kliūčių tęsti pirkimo procedūras.
  2. Nagrinėjamo klausimo kontekste, teisėjų kolegija pažymi ir tą aspektą, jog sprendimas šalis grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį nelemtų perkančiosios organizacijos pareigos sudaryti viešojo pirkimo sutartį, jei ji tokią galimybę objektyviai prarado. Kasacinio teismas savo praktikoje nurodė, kad nėra prasmės sudaryti sandorį, iš anksto žinant, kad jis negalės būti vykdomas bei turės būti nutrauktas (CK 6.3 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012). Nors ir yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo ir apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kad perkančioji organizacija neįrodė aktyvių pastangų gauti papildomą finansavimą projektui įgyvendinti, tačiau, kaip jau minėta šios nutarties 38 punkte, nustatytų aplinkybių seka iš esmės paneigia tokių galimų pastangų rezultato realumą. Kita vertus, pirkimo procedūrų nutraukimas neužkerta kelio apeliantei dalyvauti naujose viešojo pirkimo procedūrose, jei tokios atsakovės būtų pakartotinai paskelbtos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nesant byloje duomenų apie papildomą finansavimą projektui, viešųjų pirkimų procedūrų įgyvendinimas nusikeltų neapibrėžtam laikotarpiui, todėl tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra tikslinga.
  3. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo ir tokias prielaidas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino svarbių aplinkybių, kad atsakovė paskelbė Konkursą ir numatė, kad darbai turi būti atlikti per 24 mėnesius nuo darbų pradžios (su galimybe šį terminą pratęsti dar 12 mėnesių) (Konkurso sąlygų 11 punktas). Akivaizdu, kad atsakovė Konkurso paskelbimo metu žinojo, kad perkamiems darbams finansuoti reikalinga didžioji finansavimo suma bus skiriama tik 2018-2019 m., o pratęsus ir 2020 m., taigi skirstydama savo biudžetą, tokią sumą atsakovė turėjo numatyti (ir tikėtinai numatė).
  4. Dėl šių apeliantės argumentų pažymėtina, kad 80 000 Eur finansavimo suma projektui buvo numatyta iš Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos lėšų, o 320 000 Eur suma projektui turėjo būti finansuota iš atsakovės biudžeto lėšų. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme byloje ginčui aktuali nustatyta faktinė aplinkybė, kad pagal Finansavimo sutartį projektui skirtos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos lėšos turėjo būti panaudotos iki 2017 m. gruodžio 1 d., o iki 2017 m. gruodžio 18 d. atsakovė turėjo raštu pateikti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai finansavimo įvykdymo ataskaitą (Finansavimo sutarties 3.3.; 3.6.3. papunkčiai). Kadangi biudžeto lėšos nebuvo panaudotos ir rangos sutartis nebuvo sudaryta, atsakovė finansavimo lėšas, kurios buvo numatytos projektui finansuoti iš atsakovės biudžeto lėšų, panaudojo bendrovės kreditorių finansiniams reikalavimams padengti, o tai nelaikytina perkančiosios organizacijos neteisėtais veiksmais, lėmusiais VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų proporcingumo ir skaidrumo principų pažeidimą.
  5. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodo, kad vien aplinkybė, kad Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-449-569/2018 pasisakė dėl Konkurso sąlygų aiškumo, nėra ir negali būti teisėta priežastimi nutraukti Konkursą dėl neteisėtų (neišsamių, neaiškių) Konkurso sąlygų. Tokią apeliantės poziciją teisėjų kolegija vertina nepagrįsta.
  6. Nustatyta, kad perkančioji organizacija, nutraukdama pirkimo procedūras VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu, vieną iš kriterijų viešųjų pirkimų procedūroms nutraukti nurodė Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-449-569/2018 padarytas teismo išvadas dėl neaiškių Konkurso sąlygų. Nors minėtame sprendime nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Konkurso sąlygų nuostatų pripažinimo neteisėtomis, tačiau yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad spręsdamas konkretų ieškovės reikalavimą Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-449-569/2018 iš dalies pasisakė ir dėl Konkurso sąlygų aiškumo, išsamumo ir kt.
  7. VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi VPĮ nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, kad perkančiosios organizacijos, laikydamosi iš skaidrumo principo išplaukiančio imperatyvo nekeisti pirkimo sąlygų, per visą viešojo pirkimo procedūrą privalo laikytis iš anksto paskelbtų reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kad sąlygų modifikavimu siekiama ištaisyti jų ydingumą, nes priešingu atveju ji Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą reguliavimą pažeidžia du kartus: tiek iš pradžių nustatydama neteisėtas pirkimo sąlygas, tiek vėliau jas neteisėtai keisdama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktiką).
  8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir tuo aspektu, kad techninio pastato projektas turi būti pakoreguotas, nes yra nepakankamai aiškus ir tikslus, o tai taip pat vertintina, kaip kliūtis tęsti viešojo pirkimo procedūras. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad Konkurso sąlygų nuostatos nepripažintos neteisėtomis, savaime neleidžia preziumuoti Konkurso sąlygų atitikties VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams.

Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvados vertinimo

  1. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad priimdamas sprendimą, teismas neatsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. balandžio 9 d. išvadoje Nr. 4S-520 nurodytas aplinkybes, kurioje nurodoma, kad atsakovės priimtas sprendimas kelia pagrįstų abejonių dėl jo teisėtumo.
  2. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2018 m. balandžio 9 d. išvadoje Nr. 4S-520 nurodė, kad perkančiosios organizacijos „Pranešime nurodytos informacijos, jog praėjusiais metais skirtas finansavimas yra prarastas, kuria grindžiamas pirkimo nutraukimo teisėtumas, vertinimas yra fakto klausimas, spręstinas bylos nagrinėjimo metu. Tik įvertinus, ar ši atsakovės Pranešime nurodyta informacija teisinga, galima spręsti dėl pirkimo nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. <...> Pranešime atsakovė teigia, kad perkančioji organizacija numato koreguoti techninį projektą, aiškiai suformuoti darbų etapą, išsprendus šių darbų finansavimo klausimą, organizuoti viešojo pirkimo procedūras. Ši aplinkybė, Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, leidžia pritarti ieškovės teiginiui, kad atsakovė, net nutraukdama pirkimo procedūras, yra toliau suinteresuota pirkimo objektu. <...> Susipažinus su bylos medžiaga, procesiniuose dokumentuose išdėstytais ieškovo ir atsakovo argumentais, Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, ieškovo nurodyti argumentai kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovės sprendinių, kuriais buvo nutrauktos pirkimo procedūros, teisėtumo“.
  3. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-84-248/2015 dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvados vertinimo įrodomosios reikšmės nurodė, kad valstybės institucijos byloje pateikta išvada neturi didesnės įrodomosios galios už kitus įrodymus, tačiau ir neturėtų būti vertinama kaip bereikšmis dokumentas, nes teismui pateikta tam tikroje srityje kompetentingos įstaigos pozicija vertintina, atsižvelgiant į visus bylos duomenis.
  4. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. balandžio 9 d. išvadą Nr. 4S-520 visų byloje esančių įrodymų kontekste, nenukrypdama nuo kasacinio teismo praktikos, o apeliantės nurodyti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. balandžio 9 d. išvadoje Nr. 4S-520 nurodytas aplinkybes, kad atsakovės priimtas sprendimas kelia pagrįstų abejonių dėl jo teisėtumo, nėra pagrįsti. Aplinkybė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvada nebuvo įvertinta taip, kaip norėtų apeliantė, nesuteikia pagrindo savaime vertinti, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvada nebuvo apskritai įvertinta visų įrodymų kontekste.

Dėl apeliantės teisės į teisminę gynybą

  1. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė apeliantės pasiūlymo, o pirmiausiai nutraukė viešojo pirkimo procedūras. Tokiu būdu buvo apribota apeliantės teisė į teisminę gynybą.
  2. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką perkančiajai organizacijai nutraukus pirkimo procedūras ir prieš tai nepriėmus jokių sprendimų dėl tiekėjų pasiūlymų atitikties, žalos atlyginimo procese turėtų tekti ieškovo pasiūlymo (ne)atitikties įrodinėjimo našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
  3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, nenustatė, kad perkančioji organizacija įvertinusi objektyvias aplinkybes, būtinybę tikslinti pirkimo sąlygas bei gauti papildomą finansavimą, siekdama užtikrinti viešojo pirkimo tikslus, priėmusi sprendimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, iš esmės pažeidė VPĮ nuostatas. Galima sutikti ir su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktais argumentais, kad iš apeliantės inicijuojamų teisminių ginčų galima darytį prielaidą, kad apeliantė savo procesines teises į teisminę gynybą įgyvendina. Tai, kad perkančioji organizacija pirmiausiai nutraukė pirkimo procedūras ir neįvertino apeliantės pasiūlymo pagrįstumo, savaime nesuteikia pagrindo spręsti, kad buvo pažeista apeliantės teisė į teisminę gynybą, juolab atsižvelgiant į tai, kad apeliantė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu dėl jos pasiūlymo viešųjų pirkimų procedūrose vertinimo, dar 2017 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-449-569/2018).

Dėl įrodymų vertinimo

  1. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi priimdamas sprendimą vadovavosi apeliantės deklaratyviais teiginiais, kad 320 000 Eur dydžio finansavimas projektui buvo numatytas iš atsakovės biudžeto lėšų. Esą jokių įrodymų apie skirtą projekto finansavimą (320 000 Eur), o vėliau šių lėšų tariamą perskirstymą kitiems tikslams, dėl Konkurso sąlygų trūkumo, dėl protokolo teisėtumo, byloje nėra.
  2. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šioje normoje įtvirtinta įrodymų sąsajumo taisyklė, reiškianti, kad kiekvienoje byloje įrodinėjimas turi būti nukreiptas į faktų, kuriuos būtina nustatyti, išaiškinimą. Įrodymai gali būti susiję su įrodinėjimo dalyku tiesiogiai arba netiesiogiai. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, įrodinėjamas faktas egzistuoja ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). Apibrėžus įrodinėjimo apimtį tie įrodymai, kurie nesusiję su įrodinėjimo dalyku, vertintini kaip nereikšmingi faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017).
  3. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 185 straipsnyje numatyta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).
  4. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors byloje nėra pateikto Šiaulių rajono savivaldybės 2017 m. ir 2018 m. biudžetų, duomenys apie jų patvirtinimą yra viešai prieinami, be to aplinkybė, kad realiai 2017 m. biudžete buvo numatytas finansavimas ginčo pirkimui, visada atsakovės buvo pripažįstama, o ir Finansavimo sutartyje buvo įtvirtinta nuostata, kad dalis finansavimo projektui numatyta iš pačios atsakovės biudžeto piniginių lėšų. Atsakovė procesiniuose dokumentuose taip pat pripažino aplinkybę, kad nepanaudotos 2017 m. biudžeto lėšos buvo paskirstytos kreditoriams, o 2018 m. biudžete tokios lėšos nebuvo numatytos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas vertino ir Konkurso sąlygas, ir protokolą, o taip pat rėmėsi įsiteisėjusiu sprendimu nustatytomis aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas ir su jais susijusią teismų praktiką, pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, išaiškino ir teisingai nustatė visas turinčias bylai reikšmės aplinkybes, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

  1. Apeliantė 2018 m. birželio 22 d. pateikė prašymą priteisti 925,65 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.
  2. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
  3. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas netenkinamas, bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos (CPK 93, 302 straipsniai).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

Teisėjai                                                                                 Konstantinas Gurinas

 

 

 

                                                                                                     Nijolė Piškinaitė

 

 

 

                                                                                                   Aldona Tilindienė


Paminėta tekste:
  • e2-449-569/2018
  • 3K-7-32/2013
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK
  • 3K-3-583/2008
  • 3K-3-25/2009
  • 3K-3-433/2011
  • 3K-3-505/2009
  • CK6 6.3 str. Prievolių dalykas
  • 3K-3-359/2012
  • 3K-3-70-248/2017
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • 3K-3-155/2010
  • 3K-3-206/2010