Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-41-781-2015].docx
Bylos nr.: 2A-41-781/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
ŠĖLOS PARKAS 8168867 atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 288600210 Ieškovas
Trakų rajono savivaldybės administracija 181626536 trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 trečiasis asmuo
Trakų rajono savivaldybė trečiasis asmuo
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 191835395 trečiasis asmuo
Kategorijos:
4. BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
4.1. Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.3. Daiktinė teisė
2.3.2 Nuosavybės teisė:
2.3.2.2. Nuosavybės teisės įgyvendinimas
2.3.2.10. Savininko teisių apsauga
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-41-781/2015

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01379-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija: 30.10.

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. sausio 19 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Dainiaus Rinkevičiaus ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“, tretieji asmenys Trakų rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybės administracija, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl statybų pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ieškovas), kreipdamasis į teismą ir galutinai suformulavęs reikalavimus prašė: 1) įpareigoti atsakovus J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ (toliau - atsakovai) per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ lėšomis nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)), pastatytus gėlo vandens gręžinį, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, regyklą, ūkinį pastatą (daržinė ir tvartas), lieptą (34,5 m x 2 m) ir laiptus (25 m x 2 m), atraminę sienutę iš akmenų bei pradėtus statyti veterinarijos punktą su inkubatoriumi, pagalbinio pastato (klėtis ir malkinė) pamatus, po klėtimi įrengtą rūsį, sanitarijos ir higienos pastatus A ir B, po pastatu B įrengtą rūsį, užfiksuotus 2011-10-12 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9)-FAK-3676, ir sutvarkyti statybvietę; 2) atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovui pačiam nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (šiuo metu –(duomenys neskelbtini)) pastatytus gėlo vandens gręžinį, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, regyklą, ūkinį pastatą (daržinė ir tvartas), lieptą (34,5 m x 2 m) ir laiptus (25 m x 2 m), atraminę sienutę iš akmenų bei pradėtus statyti veterinarijos punktą su inkubatoriumi, pagalbinio pastato (klėtis ir malkinė) pamatus, po klėtimi įrengtą rūsį, sanitarijos ir higienos pastatus A ir B, po pastatu B įrengtą rūsį, užfiksuotus 2011 m. spalio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9)-FAK-3676, ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovų.

Ieškovas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-30/2010 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-283-60/08 ir priėmė naują sprendimą, kuriuo patenkino Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį ir panaikino Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. S1-382 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, reg. Nr. 010793000225, dalinio pakeitimo tvirtinimo“, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. AS1-38, suteikiantį teisę statytojams J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ (atsakovams) žemės sklype (duomenys neskelbtini), statyti regyklą, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, sanitarijos ir higienos pastatą A, sanitarijos ir higienos pastatą B, pagalbinį pastatą (klėtį ir malkinę), veterinarijos punktą su inkubatoriumi, ūkinį pastatą (daržinę ir tvartą), kietastoges palapines (7 vnt.), lieptą, apėjimo taką, bei nutraukė 2004 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 025, sudarytą tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir J. I.. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2010 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2010 Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovas paaiškino, kad nors minėtais teismų sprendimais buvo panaikinti neteisėti Trakų rajono savivaldybės tarybos ir Trakų rajono savivaldybės administracijos administraciniai aktai, taip pat nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau liko neišspręstas Žemės sklype 2005 m. kovo 8 d. statybos leidimo Nr. AS1-38 pagrindu vykdytos statybos padarinių šalinimo klausimas. Ieškovas nurodė, kad Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau - STR 1.09.06:2010) 411 punktas numato Inspekcijos veiksmus tais atvejais, kai statybą leidžiantis dokumentas (statybos leidimas, išduotas iki 2010 m. spalio 1 d.) teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu ir teismas nepriėmė sprendimo dėl statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta ar pabaigta, jei ieškovas arba prokuratūra buvo pareiškėja byloje dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo. Vadovaudamasis STR 1.09.06:2010 411 punktu, ieškovas kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją, kuri 2011 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. AP3-4274 informavo, kad atsakovams po 2005 m. kovo 8 d. išduoto statybos leidimo Nr. AS1-38 nėra išdavusi naujų statybą leidžiančių dokumentų statybai Žemės sklype. Ieškovas, atlikęs statinių, esančių Žemės sklype, patikrinimą, 2011 m. spalio 13 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (7.9)-FAK-3676. Patikrinimo metu nustatyta, kad pagal 2005 m. kovom 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. AS1-38 pastatyti šie statiniai: gėlo vandens gręžinys (1 vnt.), administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatas, regykla, ūkinis pastatas (daržinė ir tvartas), lieptas (34,5 m x 2 m) ir laiptai (25 m x 2 m), atraminė sienutė iš akmenų. Nebaigti statyti šie statiniai: veterinarijos punktas su inkubatoriumi, pagalbinis pastatas (klėtis ir malkinė), sanitarijos ir higienos pastatai A ir B. Pagalbinio pastato (klėtis ir malkinė) įrengti tik pamatai, po klėtimi įrengtas rūsys. Sanitarijos ir higienos pastatų A ir B pastatytos sienos, uždengtas stogas, po pastatu B įrengtas rūsys. Ieškovas paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad statybos vykdytos Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau - TINP) teritorijoje, ir tai, kad galiojantis specialusis teritorijų planavimo dokumentas (TINP planavimo schema) nenumato ginčo statinių statybos ginčo žemės sklype, iki neteisėtų administracinių aktų priėmimo buvusi padėtis gali būti atkurta tik įpareigojus statytojus nugriauti ginčo sklype esančius statinius. Be to, teismo sprendimu nutraukus 2004 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 025, atsakovas J. I. teisėtais pagrindais nebevaldo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), todėl negali šiame žemės sklype įgyvendinti statytojo teisės, o statytojas, atsakovas VšĮ „Šėlos parkas“ taip pat neturi valdymo teisės į ginčo žemės sklypą.

Atsakovas J. I. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad jis nepagrįstas ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato kitokią, nei nurodo ieškovas, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarką, t.y. statytojas (užsakovas) ar kitas asmuo įpareigotini „per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę“. Ieškovas neskiria dokumentą išdavusios institucijos nuo dokumentą gavusio asmens ir nesupranta, jog įstatymų leidėjas turtinę atsakomybę sieja su dokumentą išdavusio subjekto kalte. Nurodė, jog byloje nėra jokio režiminio ar ūkinio skubotumo dėl statinių nugriovimo, nes 8 metus stovintys statiniai ir esami įrenginiai niekam realiai netrukdė ir netrukdo. Ieškovas, reikalaudamas įpareigoti atsakovus savo lėšomis nugriauti statinius bei įrenginius ir sutvarkyti statybvietę, nenustačius kaltų asmenų, paneigia statytojo teisę ir galimybę kompensuoti griovimo išlaidas, nes, likvidavęs statybos padarinius, statytojas negalės rasti tokios institucijos, kuri, laikydamasi protingumo principo, pripažintų, kad buvo nugriautas į žemę nesiremiantis statinys. Paaiškino, kad jis visas savo šeimos santaupas investavo į stovyklavietės kūrimą, todėl savo lėšų neturi, o atsakovas VšĮ „Šėlos parkas“ buvo įsteigta kuriamo objekto eksploatavimui ir jokios kitos veiklos nevykdė ir nevykdo, dėl to taip pat neturi nei turto, nei lėšų statinių ardymui ir stovyklavietės sutvarkymui. Taip pat atsakovas J. I. nurodė, kad jo šeima gyvena statybvietėje esančiame gyvenamajame name su administracinėmis patalpomis ir kito gyvenamojo būsto neturi. Griauti vienintelį gyvenamąjį būstą, neįgijus kito, būtų protingumo kriterijų neatitinkantis poelgis. Dėl to tik nustačius kaltus asmenis ir Statybos įstatymo 281 str. 6 dalies normos pagrindu atlyginus žalą statytojui, o iš tų lėšų įgijus kitą gyvenamąjį būstą, galimas esamų statinių ardymas.

Atsakovas VšĮ „Šėlos parkas“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas J. I. informavo, kad jis yra šios įstaigos steigėjas, kurios atstovas teismo posėdžiuose nedalyvaus.

Trečiasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka. Anot jo, ieškovas turi pagrindą teikti ieškinį, kadangi šiuo atveju jis vadovaujasi įsiteisėjusiais apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų sprendimais.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Trakų rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė. Atsiliepimuose į ieškinį minėti tretieji asmenys ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovus per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovų lėšomis nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastatytus gėlo vandens gręžinį, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, regyklą, ūkinį pastatą (daržinė ir tvartas), lieptą (34,5 m x 2 m) ir laiptus (25 m x 2 m), atraminę sienutę iš akmenų bei pradėtus statyti veterinarijos punktą su inkubatoriumi, pagalbinio pastato (klėtis ir malkinė) pamatus, po klėtimi įrengtą rūsį, sanitarijos ir higienos pastatus A ir B, po pastatu B įrengtą rūsį, užfiksuotus 2011-10-12 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9)-FAK-3676, ir sutvarkyti statybvietę; nustatė, kad atsakovams neįvykdžius nurodyto įpareigojimo per teismo nustatytą vienerių metų terminą, ieškovas turi teisę nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastatytus gėlo vandens gręžinį, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, regyklą, ūkinį pastatą (daržinė ir tvartas), lieptą (34,5 m x 2 m) ir laiptus (25 m x 2 m), atraminę sienutę iš akmenų bei pradėtus statyti veterinarijos punktą su inkubatoriumi, pagalbinio pastato (klėtis ir malkinė) pamatus, po klėtimi įrengtą rūsį, sanitarijos ir higienos pastatus A ir B, po pastatu B įrengtą rūsį, užfiksuotus 2011 m. spalio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9)-FAK-3676, ir sutvarkyti statybvietę, išlaidas išieškant iš atsakovų; priteisė iš atsakovų po 149,04 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą padarė išvadą, kad teismas sprendimu gali įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius, pripažinus statybos leidimą negaliojančiu, ne tik užsakovą (statytoją), bet ir statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją. Konstatavo, jog pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsakovai yra asmenys, kurie šiuo teismo sprendimu įpareigojami likviduoti neteisėtos statybos padarinius, todėl šioje byloje atsakovai, nenustatinėjant kaltų asmenų, gali būti įpareigoti savo lėšomis nugriauti neteisėtai pastatytus statinius. Nurodė, kad vienerių metų terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti yra sietinas su savavališkos statybos padarinių mastu, o ne su tuo, kad pastatai žemės sklype niekam netrukdo ir nėra jokio skubotumo juos šalinti. Be to, teismo vertinimu, žemės sklype esantys statiniai pažeidžia valstybės, kaip žemės sklypo savininkės, interesus.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

 

Atsakovai teismui pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą  - ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad šalinant padarinius pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą statytojas ar kitas asmuo griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus atlieka neteisėtą dokumentą išdavusių kaltų asmenų lėšomis. Teigia, kad Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktas imperatyviai nurodo, kad griovimo darbai vykdomi teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl griovimui reikalingų lėšų šaltinio visiškai nepasisakė. Pažymėjo, kad atsakovai neturi lėšų pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymui. Be to, nustatant kaltus asmenis, nei viena iš institucijų neprisiims atsakomybės atlyginti statybvietės griovimo darbus. Atsakovų manymu, prievartos būdu griauti pastatus su juose gyvenančiais asmenimis, kurie neturi kito būsto, yra neprotinga ir neteisinga.

Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad dėl statybos padarinių pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą atsiradimo gali būti pripažįstami kaltais ir patys statytojai.

Trečiasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė su juo nesitinkanti ir prašanti jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame pažymėjo, jog su juo nesutinka ir nemato pagrindo jo tenkinimui.

Trakų rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

            Atsakovai apeliaciniame skunde pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos manymu, jis nėra pagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, kurios negalėtų būti tinkamai išspręstos remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais. Šalių suformuluota pozicija yra aiški. Visi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo turi būti išdėstyti apeliaciniame skunde. Manytina, kad siekiant užtikrinti greitą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą, tikslinga bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Todėl teisėjų kolegija neįžvelgia būtinybės nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.

Iš byloje esančių teismų sprendimų matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-30/2010 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-283-60/08 ir priėmė naują sprendimą, kuriuo patenkino Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį ir panaikino Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. S1-382 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)detaliojo plano, reg. Nr. 010793000225, dalinio pakeitimo tvirtinimo“, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. AS1-38, suteikiantį teisę statytojams J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ (atsakovams) žemės sklype(duomenys neskelbtini), statyti regyklą, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, sanitarijos ir higienos pastatą A, sanitarijos ir higienos pastatą B, pagalbinį pastatą (klėtį ir malkinę), veterinarijos punktą su inkubatoriumi, ūkinį pastatą (daržinę ir tvartą), kietastoges palapines - 7 vienetus, lieptą, apėjimo taką;  nutraukė 2004 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 025, sudarytą tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir J. I. (I t., b.l. 10-17, 18-36). Lietuvos Aukščiausiais Teismas, apeliacinės instancijos teismo sprendimą peržiūrėjęs kasacine tvarka, 2010 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2010 Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą (I t., b.l. 37-50). Vadovaudamasis šiais teismų sprendimais, ieškovas kreipėsi į teismą dėl statybų pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, įpareigojusio tik atsakovus, kaip neteisėtai pastatytų statinių statytojus, savo lėšomis nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytus gėlo vandens gręžinį, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, regyklą, ūkinį pastatą (daržinė ir tvartas), lieptą ir laiptus, atraminę sienutę iš akmenų bei pradėtus statyti veterinarijos punktą su inkubatoriumi, pagalbinio pastato (klėtis ir malkinė) pamatus, po klėtimi įrengtą rūsį, sanitarijos ir higienos pastatus A ir B, po pastatu B įrengtą rūsį, užfiksuotus 2011 m. spalio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9)-FAK-3676, ir sutvarkyti statybvietę, nenustatinėjant kalto ar keleto kaltų asmenų, kaltės laipsnio ar jos dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.

Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktas reglamentuoja statybos padarinių, atsiradusių dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento šalinimo būdus, pagal kurį (straipsnio dalies redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) jeigu teismas savo sprendimu pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jis savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą, kuriuo pareikalauja iš statytojo (užsakovo), jeigu jo nėra, – iš statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką, ir įteikia statytojui (užsakovui) ar kitam šiame punkte nurodytam asmeniui savavališkos statybos aktą pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka.

Sistemiškai analizuojant Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 281 straipsnio 2 dalies 1 punktą matyti, kad neteisėtų statybų atveju pareiga pašalinti jų padarinius tenka statytojui ar kitam šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam asmeniui, tačiau padarinių šalinimo išlaidos turi būti atlyginamos visų kaltų asmenų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovų dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013. Kasacinis teismas šioje byloje yra išaiškinęs, kad įstatymo nuostata, jog neteisėtos statybos griovimas vykdomas kaltų asmenų, o ne statytojo (užsakovo) ar kitų Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte išvardytų asmenų lėšomis, jei nėra jų kaltės, savaime nereiškia, kad jau priimant teismo sprendimą dėl nugriovimo turi būti nustatyti kalti asmenys, jų kaltės dalis, laipsnis. Dėl statybos griovimo išlaidų išreikalavimo yra nustatyta SĮ 281 straipsnio 6 dalyje. Ji reglamentuoja, kad tuo atveju, kai statinys (jo dalis), kurį nuspręsta nugriauti,  priklauso statytojui (užsakovui), kurio kaltės dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo nėra, teismas šio asmens reikalavimu taip pat sprendžia klausimą dėl žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka. Iš to išplaukia, kad tokiu atveju neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidos priskiriamos atitinkamam asmeniui kaltės pagrindu, o kaltė siejama su neteisėtu statybą leidžiančio dokumento išdavimu. Jeigu tokio pobūdžio kaltė būtų susijusi su keliais asmenimis, tai žalos atlyginimo pagrindais neteisėtos statybos padarinių likvidavimo išlaidos būtų paskirstomos tarp kelių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013).

Taigi vadovaujantis minėta nutartimi darytina išvada, kad atsakovai gali būti įpareigoti nugriauti statinį savo lėšomis, o apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl kaltų asmenų, jų kaltės laipsnio ir jos dalies nustatymo gali būti savarankiškos (atskiros) bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovai reikalavimo nustatyti kaltus asmenis ir jų kaltės laipsnį nagrinėjamoje byloje nėra pareiškę, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pagal ieškovo pareikštą patikslintą ieškinį nustatinėti kaltus asmenis, kurių lėšomis turi būti vykdomas statinių nugriovimas. 

Kiti atsakovų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės priimamo sprendimo teisėtumui. Aplinkybė, jog atsakovai nedisponuoja lėšomis, reikalingomis 2013 m. lapkričio 13 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo vykdymui, nepaneigia šio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi imperatyvios įstatymo nuostatos, reglamentuojančios neteisėtų statybų padarinių pašalinimą, nenumato galimybės nevykdyti teismo sprendimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius dėl lėšų trūkumo.

Be to, šia nutartimi pripažinus atsakovų teisę klausimą dėl kaltų asmenų nustatymo kelti atskiroje byloje ir apylinkės teismo, nenustatinėjusio kaltų asmenų, priimto sprendimo teisėtumą, nėra prasminga nagrinėti atsakovų apeliacinės instancijos teismui pateiktą prašymą bylą grąžinus į pirmą instanciją, įpareigoti teismą į procesą įtraukti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 327 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

 

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                Laima Gerasičkinienė                                                                           

 

                                                                                                                             Dainius Rinkevičius

 

                                                                                                  Jūratė Varanauskaitė


Paminėta tekste:
  • 2A-30/2010
  • 3K-3-346/2010
  • CPK
  • CPK 322 str. Apelianto teisė prašyti rašytinio proceso
  • 3K-3-304/2013
  • CPK 321 str. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
  • 3K-3-196/2013
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 327 str. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui