Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-13][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-493-421-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-493-421/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Panevėžio apygardos prokuratūra Viešojo intereso gynimo skyrius 191885074 pareiškėjas
Neviešas suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
2.2.1. Fiziniai asmenys
3.2.4.9.6.1. Eksperto skyrimas ir ekspertizės atlikimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.2. Asmenys
2.2.1.2. Fizinių asmenų veiksnumas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
2.2.1.3. Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas
12.6. Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje
3.2.4.9.6. Eksperto išvada
3.2.4.9. Įrodinėjimo priemonės
12. KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-493-421/2018

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02350-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.2.1.2; 2.2.1.3.; 3.2.4.9.6.1

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas),  

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro pareiškimą suinteresuotiems asmenims X, Y, išvadą teikiančiai institucijai (duomenys neskelbtini) Socialinės paramos skyriui dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių asmens pripažinimą ribotai veiksniu, teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimą, aiškinimo ir taikymo. 

2.       Pareiškėjas prašė teismo pripažinti X ribotai veiksnia asmeninių neturtinių ir turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimopardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimopardavimo, nuomos, dovanojimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; savitvarkos įgūdžių sritis; sveikatos priežiūros sritis; šeimos santykių sritis; asmens gebėjimas būti globėju; darbo teisinių santykių sritis. 

3.       Pareiškimą prokuroras grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalies, 2.11 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 463 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 464465 straipsnių nuostatomis.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

5.       (duomenys neskelbtini).

6.       (duomenys neskelbtini).

  

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

7.       Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškimą atmetė, priteisė suinteresuotam asmeniui X iš Panevėžio apygardos prokuratūros bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8.       Teismas rėmėsi CK 2.11 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, nurodė, kad sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą vertinami medicininis ir teisinis kriterijai, kurie abu yra svarbūs.

9.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad: (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, jog nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad X dabartinį psichikos sutrikimą pagrindžia faktai, jog ji iki (duomenys neskelbtini) buvo gydyta dėl psichikos ligų.

10.       Teismas pažymėjo, kad X asmens sveikatos istorijos kortelėje nėra įrašų apie jai diagnozuotas psichikos ligas ar sutrikimus. X skundėsi nerimu, blogu miegu. (duomenys neskelbtini). Dėl miego ir nerimo sutrikimų pacientei periodiškai buvo išrašomas receptinis vaistas, pacientė niekuo neišsiskyrė iš kitų jos amžiaus pacientų grupės. Nors psichologo konsultacijos metu X atlikus protinės būklės mini tyrimą (MMSE) nustatytas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas, tačiau psichiatras A. M. pateikė išvadą, kad ji psichiškai sveika, ir teismo posėdžio metu patvirtino kortelėje padarytų įrašų teisingumą, be kita ko, nurodė, jog nors pacientės  motorika, mąstymas buvo sulėtėję, tačiau visi kiti duomenys atitiko jos amžiaus grupei būdingus požymius, elgesyje nestebėta depresijos, demencijos, atminties sutrikimo, mąstymo nenuoseklumo požymių, kas leistų spręsti apie psichikos ligos buvimą ir reikalautų išsamesnio tyrimo.

11.       (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro išvados teismas nustatė, kad X geba iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba įgyvendinti savo teises turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimopardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, kilnojamojo, nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, paveldėjimo teisiniai santykiai, dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje. Pareiškėjui bei (duomenys neskelbtini) socialinės paramos skyriaus atstovei išsakius abejones šios išvados pagrįstumu, nes Y galimai darė įtaką socialinei darbuotojai, teismas pavedė išvadą teikiančiai institucijai iš naujo įvertinti X gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse ir pateikti išsamią išvadą.

12.       Teismas vertino (duomenys neskelbtini) Psichikos ir sveikatos centro parengtą išvadą, kurioje nurodyta, kad X geba pakankamai savarankiškai įgyvendinti savo teises turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, paveldėjimo teisiniai santykiai; X naudojasi sutuoktinio Y pagalba tvarkydama asmenines pajamas ir išlaidas; jos atmintis susilpnėjusi, iš dalies sutrikusi orientacija laike, savyje orientuojasi, sugeba įvertinti sprendimų pasekmes smulkių buitinių sandorių srityje; sugeba suprasti ir atsakyti, kas yra nekilnojamasis turtas, naudojasi sutuoktinio pagalba tvarkant su turtu susijusius klausimus, tariasi su juo, dalyvauja teismo posėdžiuose, sandoriuose, susijusiuose su žeme, sugeba priimti sprendimus ir išreikšti valią dėl nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo; paveldėjimo santykių srityje X geba paaiškinti, kokius sprendimus šioje srityje teko priimti, kam parašė testamentą, gali išvardyti, kokius turi asmens dokumentus; tvarkant paveldėjimo klausimus naudotųsi sutuoktinio pagalba; X geba pakankamai savarankiškai įgyvendinti savo teises asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros, šeimos santykių srityse; šeimos santykių srityje X suvokia, kad gyvena santuokoje su Y, žino, kaip sutuoktiniai yra pasiskirstę namuose pareigas, kokios yra santuokos pasekmės. Teismas sprendė, kad ši išvada yra išsami, detali, X apklausta dėl kiekvienos jai reikšmingos srities. Nenustatęs pagrindo abejoti šios išvados nešališkumu ir pagrįstumu, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog išvados tarpusavyje yra prieštaringos ir būtina pateikti byloje dar vieną išvadą.

13.       Teismas vertino pareiškėjo prašymu išreikalautų bylų duomenis; nustatė, kad (duomenys neskelbtini).

14.       (duomenys neskelbtini).

15.       (duomenys neskelbtini).

16.       (duomenys neskelbtini).

17.       Pirmiau nurodytų bylų duomenys, teismo vertinimu, patvirtina aplinkybes, jog X pati ir per atstovus inicijavo teisminius procesus, susijusius su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, valdydama nuosavybės teise žemės sklypus, tiek tiesiogiai, tiek per atstovus sudarė nemažai sandorių, vėliau šiuos ginčijo teismuose, vienoje civilinėje byloje procesą laimėjo, kitoje pralaimėjo, procesų metu X buvo nustatyta psichologinė būsena  lengvas pažinimo sutrikimas, tačiau tai neteikia pagrindo daryti išvadą apie X negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, kitų asmenų naudojimąsi jos sutrikusia psichika inicijuojant nepagrįstus teisminius procesus.

18.       Tokių aplinkybių, teismo vertinimu, nepatvirtina ir ikiteisminio tyrimo (duomenys neskelbtini) medžiaga (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokie ikiteisminio tyrimo bylos duomenys patvirtina X psichikos sutrikimą.

19.       Teismas kritiškai vertino liudytojos I. G. parodymus, nes aplinkybė, kad X nepažino liudytojos ir nesiekė, nenorėjo su ja bendrauti, nesudarė pagrindo spręsti apie jos psichikos sutrikimus, juolab kad kiti bylos duomenys parodymų nepatvirtino.

20.       Teismas konstatavo, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių  X diagnozuotas psichikos ligas ar psichikos sutrikimus, leidžiančius spręsti apie būtino šios kategorijos bylose medicininio kriterijaus egzistavimą. Aplinkybė, kad X ilgus metus skundžiasi nemiga, nerimu ir jai skiriamas gydymas, kad psichologinio tyrimo metu jai yra nustatytas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas, per aštuonerius metus nuo psichiatrinės psichologinės ekspertizės atlikimo išsivystęs nuo lengvo pažinimo sutrikimo, nėra pakankamas pagrindas skirti X teismo psichiatrijos ekspertizę pačiai nesutinkant, kad būtų dar kartą tiriama jos psichikos būklė.

21.       Teismo vertinimu, byloje nepateikta įrodymų, kurie keltų abejon X sugebėjimu įgyvendinti savo teises asmeninių turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros, šeimos santykių srityje. Lengvo, vėliau – vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas netrukdė (netrukdo) X naudotis sutuoktinio pagalba įgyvendinant savo teises šiose srityse, išduoti jam įgaliojimą atstovauti sutuoktinei įvairiuose turtinio pobūdžio santykiuose su trečiaisiais asmenimis.

22.       Teismas nenustatė, kad X įgyvendina ar ketina įgyvendinti savo teises tokiose turtinių santykių srityse kaip dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje, lizingo, daiktų pirkimopardavimo išsimokėtinai sutarčių, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymas, kilnojamojo turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo bei asmeninių neturtinių santykių  darbo teisinių santykių srityje, globos santykių srityje.

23.       Teismas taip pat nenustatė, kad X savo veiksmais daro žalą, kelia grėsmę sau ar aplinkiniams, ar tokia žala ar grėsmė keliama jai, kad prieš X vartojamas psichologinis ar fizinis smurtas, jai nesuteikiamas reikiamas gydymas, kitaip pažeidžiamos jos teisės ar teisėti interesai. (duomenys neskelbtini). Kaip sutuoktiniai tvarko savo turtą, kur laiko ir kaip panaudoja iš turto pardavimo gautas pajamas – ne šioje byloje įrodinėtinos aplinkybės.

24.       Nenustatęs byloje pagrindo riboti X veiksnumą, jai pačiai pripažįstant pagalbos poreikį ir ja naudojantis priimant sprendimus aktualiose gyvenimo srityse dėl vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimo, teismas pareiškimą sprendė atmesti.

25.       Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinį skundą, 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė suinteresuotam asmeniui X iš Panevėžio apygardos prokuratūros bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

26.       Kolegija nurodė, kad nebuvo pagrindo abejoti teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Y nurodyta aplinkybe, jog jo ir X gyvenamoji vieta pasikeitė, (duomenys neskelbtini). Kadangi X nebegyvena (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės institucijų bei įstaigų negauna paslaugų, pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, pagrįstai nutarė į bylą įtraukti išvadą teikiančią instituciją – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (toliau – (duomenys neskelbtini) socialinės paramos skyrius), o (duomenys neskelbtini) socialinės paramos skyrių pašalino iš proceso. Šiuos veiksmus kolegija vertino kaip kompetentingos institucijos tos pačios rūšies išvadai byloje pateikti parinkimą, atsižvelgiant į institucijos veiklos teritoriją ir fizinio asmens gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, atsižvelgdamas į pareiškėjo bei išvadą teikiančios institucijos atstovės išsakytas abejones dėl galimo Y poveikio X ir socialinei darbuotojai, siekdamas pašalinti abejones įrodymų patikimumu, pagrįstai pavedė išvadą teikiančiai institucijai iš naujo įvertinti X gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse.

27.       Kolegija, įvertinusi (duomenys neskelbtini) socialinės paramos skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadą ir (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centro (duomenys neskelbtini) išvadą, sprendė, kad antroji yra išsamesnė, nes išanalizuota kiekviena reikšminga sritis, sutiko su pirmosios instancijos teismu, jog abejoti šios išvados nešališkumu ir pagrįstumu nėra pagrindo. Abiejose išvadose nurodoma, kad X iš esmės orientuojasi, geba pasirūpinti savimi, savo sveikata, o dėl sandorių, susijusių su turto tvarkymu, yra įgaliojusi tvarkyti sutuoktinį, kuriuo pasitiki, bei pripažįsta, kad pati viena atlikti to negali. Tai, kad X dėl savo garbaus amžiaus ne viską prisimena, nesudaro pagrindo išvadai, jog ji negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų. Kolegijos nuomone, išvados nėra prieštaringos, X iš esmės geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus su sutuoktinio pagalba, todėl papildomai reikalauti dar vienos išvados nebuvo pagrindo. Be to, dar vieno tyrimo išvadai pateikti atlikimas gali sukelti X neigiamų emocijų, papildomą stresą.

28.       Pareiškėjo argumentai, jog X nesugeba sudaryti teisinių paslaugų sutarčių, kolegijos vertinimu, yra apibendrinamojo pobūdžio, nes (duomenys neskelbtini). Nepaneigti Y argumentai, kad jis, veikdamas pagal X išduotą įgaliojimą, buvo suklaidintas advokato, be to, atlyginimo advokatui dydis yra šalių susitarimo dalykas, dėl kurio, nesant ginčo, teismas neturi pagrindo pasisakyti.

29.       Atsižvelgdama į X 2013 m. gegužės 7 d. išduoto įgaliojimo Y turinį, kolegija sprendė, kad X visiškai pasitiki savo sutuoktiniu. Įgaliojimą ji suteikė dešimčiai metų. Nors pareiškėjas nurodo aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini), įgaliojimas nėra atšauktas, X neginčijo Y, kaip įgaliotinio, veiksmų. Be to, X buvo (duomenys neskelbtini), todėl ta aplinkybė, kad X, suteikusi įgaliojimą Y, kuris rūpinosi turtu, gali ne viską atsiminti, kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog X negali suprasti savo veiksmų reikšmės nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityse. Priešingai, 2013 m. gegužės 7 d. įgaliojimas patvirtina, jog X, atsižvelgdama į savo amžių ir galimybes, visus turtinius klausimus spręsti patikėjo savo sutuoktiniui ir taip pasirūpino savo turto naudojimu, valdymu bei disponavimu juo.

30.       Kolegija vadovavosi CPK 466 straipsnio 1 dalies, 465 straipsnio nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais (pagal kuriuos, be kita ko, procesui dėl asmens veiksnumo apribojimo inicijuoti turi egzistuoti svarūs argumentai, turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys į tinkamą asmens, tariamai stokojančio veiksnumo, teisių apsaugą; pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2012). Kolegija, įvertinusi liudytojų – psichiatro A. M., kuris (duomenys neskelbtini) tikrino X psichinę būklę ir konstatavo, kad ji yra visiškai sveika, bei šias aplinkybes patvirtino 2017 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje (nurodė, kad psichikos sutrikimų X nenustatė, jos apklausa truko 45 min ir per tą laiką nepastebėta demencijos požymių, X atsakinėjo į klausimus lėtai, apgalvotai, tačiau viskas atitiko normą pagal amžių; raminamasis vaistas (duomenys neskelbtini) veikia ilgą laiką, todėl asmens reakcija gali būti sulėtėjusi), psichologės L. K., atlikusios protinės būklės mini tyrimą, tačiau, kaip pati nurodė, nesprendžiančios dėl ligos (ne)buvimo (ji nurodė, kad, esant vidutiniam pažinimo sutrikimui, pacientas gali savimi pasirūpinti su kito asmens pagalba, kad asmens būklė kitą dieną gali skirtis, galbūt jis pasijus geriau ir testo rezultatai gali skirtis; pažymėjo, jog atsižvelgiant į X amžiaus grupę, jos būsena yra normali, tokiame amžiuje visiems sutrinka pažinimas), parodymus, nesant byloje duomenų apie X psichikos ligas ar sutrikimus, kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti X psichiatrinę ekspertizę.

31.       Kolegija atmetė pareiškėjo argumentus, kad (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertizės išvados yra netikslios ir nevisapusiškos, kad buvo nustatyta X sveikatos būklė (duomenys neskelbtini) metais, todėl tikslinga kreiptis dėl papildomos psichiatrinės ekspertizės atlikimo ir nustatyti X gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę, adekvačiai vertinti situaciją sudarant sandorius. Byloje nėra pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad X serga kokia nors psichikos liga ar turi psichikos sutrikimų. Pareiškėjas, teigdamas, kad X būklė nuo (duomenys neskelbtini) metų yra pasikeitusi, ji turi psichikos sutrikimų, nepateikė atitinkamų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, išsamiai ištyrė ir įvertino visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių X diagnozuotas psichikos ligas ar psichikos sutrikimus, leidžiančius spręsti apie būtino šios kategorijos bylose medicininio kriterijaus egzistavimą.

32.       Kolegija nekonstatavo įrodymų tyrimo ir vertinimo, teismo sprendimo motyvavimo pažeidimų. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog X būtų pažeidusi kurį nors teisės aktą, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus, padariusi žalos ir pan., todėl šiuo atveju nėra pagrindo prokurorui ginti viešąjį interesą Sutuoktiniai X ir Y asmeniniu ir bendru šeimos valdomu turtu gali disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis, CK 3.94, 3.97 straipsniai).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

33.       Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 19 d. nutartį ir Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

33.1.                      Teismai, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakę paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę, pažeidė CPK 466 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018. Asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. byla Nr. 3K-3-370/2008).

33.2.                      Teismai pažeidė CPK 462 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai ir neteisėtai iš proceso pašalino (duomenys neskelbtini) socialinės paramos skyrių bei įtraukė (duomenys neskelbtini)  socialinės paramos skyrių. Pareiškėjas pateikė teismui duomenis, kad į (duomenys neskelbtini) X gyventi realiai neišvyko, butą, kuriame neva turėjo gyventi ir pirkti, nupirko kitas asmuo.

33.3.                      Teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nepašalino prieštaravimų – (duomenys neskelbtini) socialinės paramos skyriaus išvada prieštarauja (duomenys neskelbtini) socialinės paramos skyriaus išvadai bei bylos faktinėms aplinkybėms. Nors iš (duomenys neskelbtini) socialinės paramos skyriaus išvados matyti, kad X tik iš dalies geba veikti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusių su smulkiais buitiniais sandoriais, nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo, paveldėjimo teisinių santykių, sveikatos priežiūros srityse, teismai šių aplinkybių nevertino.   

33.4.                      Teismai nepagrįstai rėmėsi vien psichiatro A. M. įrašais asmens sveikatos istorijos kortelėje ir parodymais teisme. Gydytojas nesurinko X gyvenimo ir ligos anamnezės, nevertino medicinos psichologės L. K. atlikto protinės būklės mini tyrimo ir išvadų, kurie reikšmingi diagnozuojant demenciją ir psichikos sutrikimus. Asmuo su vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimu negali visavertiškai gyventi, psichiatras nepagrįstai nediagnozavo psichikos sutrikimo. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos nustatymo tikslas yra siekis apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus. Dėl X būklės su ja elgiamasi nesąžiningai – (duomenys neskelbtini).

33.5.                      Teismai neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo, CK 2.11 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018. Asmens ribotas teisių suvaržymas atitinka Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo, CK 2.11 straipsnio nuostatų tikslus. Valstybės pareiga globoti žmones su psichine negalia reiškia, be kita ko, teisinę tokių asmenų apsaugą nuo rizikos, susijusios su jų veiksmais, sudaromais sandoriais, dalyvavimu teismo procese (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-969/2016). Šioje byloje egzistuoja teisinis kriterijus, atitinkantis CK 2.11 straipsnį. X iš dalies negali suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, jai būtina rūpyba.

33.6.                      Teismai nepagrįstai suinteresuotam asmeniui priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi šioje byloje nekonstatuotinas asmenų skirtingas suinteresuotumas (CPK 468 straipsnio 3 dalis). Byloje ginami būtent X interesai, kurie nėra priešingi.

34.       Suinteresuotas asmuo X atsiliepime į kasacinį skundą nurodė šiuos argumentus:             

34.1.                      Teismai nepažeidė CPK 466 straipsnio nuostatų, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų. Tam, kad asmeniui būtų paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė, pagal CPK 471 straipsnio (ne 466 straipsnio, kaip nurodo pareiškėjas) nuostatas turi būti duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, turintį įtakos asmens gebėjimui iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (t. y. tiek apie medicininį, tiek apie teisinį kriterijus). Suinteresuotam asmeniui ekspertizė negalėjo būti paskirta, nes byloje tokie duomenys nenustatyti. Priešingai, jie patvirtina, kad X neserga psichine liga. Nuo ekspertizės (duomenys neskelbtini) m. ji nesikreipė dėl psichikos sutrikimų į psichiatrinę ligoninę, nėra duomenų, kad šiuo metu sirgtų. Tai patvirtino ir psichiatras. X nepageidauja ekspertizės skyrimo, vengia neigiamų emocijų, jaučia baimę, nepasitikėjimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ji negalėtų suprasti savo veiksmų ar jų valdyti.

34.2.                      Bylų, kuriose pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais remiasi pareiškėjas, faktinės aplinkybės skiriasi.

34.3.                      Išvadą teikianti institucija pašalinta reaguojant į pareiškėjo argumentus, siekiant teismui pašalinti abejones dėl įrodymų patikimumo. Pagal bylos duomenis suinteresuotas asmuo nebegyvena (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina 2017 m. rugsėjo 20 d. lankymosi namuose aktas), todėl teismas pagrįstai į bylą įtraukė kitą kompetentingą išvadą byloje duoti instituciją.

34.4.                      Pareiškėjo argumentai, kad išvados viena kitai prieštarauja, nepagrįsti. (duomenys neskelbtini) socialinės paramos skyriaus (duomenys neskelbtini) išvada išsamesnė, teismai pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo abejoti jos pagrįstumu. Abi išvados patvirtina, kad suinteresuotas asmuo iš esmės geba savimi pasirūpinti.

34.5.                      Nėra duomenų apie psichiatro A. M. įrašų ir parodymų nepatikimumą. Tyrimo metu demencija neišryškėjo, todėl gydymas nebuvo būtinas. Naujai į bylą pateikta tyrimo ataskaita, kurioje konstatuota, kad gydytojas pažeidė procedūrinius reikalavimus, nereiškia, jog toks pažeidimas suponuoja pagrindą pripažinti įrašus nepagrįstais. Šiuo atveju pažeidimai buvo formalūs. L. K. atlikto tyrimo rezultatai abejotini, nes visiems pacientams, nepriklausomai nuo amžiaus, taikomi vienodi kriterijai. Psichologė nurodė, kad, esant vidutiniam pažinimo sutrikimui, pacientas gali savimi pasirūpinti su kito asmens pagalba; X būsena pagal amžių normali, o tyrimo metodika – nepatvirtinta.

34.6.                      Teisinis kriterijus varžyti suinteresuoto asmens veiksnumą neegzistuoja. Tai, kad sutuoktinis tvarko kai kuriuos klausimus, savaime nereiškia, kad X negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Kompetentingų institucijų išvados patvirtina, kad ji geba valdyti savo veiksmus, juos suprasti.

34.7.                      Prokuroras veikia ne gindamas suinteresuoto asmens interesus, todėl pagrįstai iš Panevėžio apygardos prokuratūros buvo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Privalo būti objektyvus faktinis pagrindas tam, kad CPK 470 straipsnyje nurodyti asmenys galėtų paduoti pareiškimą, o to šiuo atveju nėra. Prokuroras siekia kištis į privačius šeimos santykius.        

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl asmens pripažinimą ribotai veiksniu, teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

 

35.       Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, ginančio asmens teises į privataus gyvenimo gerbimą, objektas apima, be kita ko, ir psichinės sveikatos apsaugą. Asmens psichinė sveikata laikoma viena svarbiausių individo sveikatos sričių ir esmine jo privataus gyvenimo dalimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. vasario 6 d. sprendimą byloje Bensaid prieš Angliją, peticijos Nr. 44599/98).

36.       Nacionaliniu lygmeniu valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata įtvirtinta Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje. Psichinės sveikatos priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmonės su psichine negalia yra globojami valstybės. 

37.       Valstybės globa pasireiškia, be kita ko, nustatomomis priemonėmis, kurių tikslas – užtikrinti teisinę asmenų su psichine negalia apsaugą nuo rizikos, susijusios su jų veiksmais, sudaromais sandoriais, dalyvavimu teismo procese ir pan. Pagal teisinį reguliavimą asmuo (psichikos ligonis), kuris dėl psichikos sutrikimo negali ar iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti pripažintas neveiksniu toje srityje arba asmens civilinis veiksnumas toje sityje gali būti apribotas tik teismo tvarka (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, 2.11 straipsnio 1 dalis; Psichinės sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnis). Psichinės sveikatos priežiūros įstatyme psichikos ligonis apibrėžiamas kaip asmuo, sergąs psichikos liga (1 straipsnio 3 punktas); psichikos liga – tai gydytojo diagnozuotas, psichiatro patvirtintas susirgimas, pagal galiojančią ligų klasifikaciją priskiriamas psichikos ligoms (1 straipsnio 1 punktas).

38.       Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba (CK 2.11 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą. Srityse, kuriose fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, šis asmuo negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo (CK 2.11 straipsnio 2 dalis). Prašymą apriboti asmens civilinį veiksnumą tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (CK 2.11 straipsnio 5 dalis).

39.       Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba. Šiame pareiškime turi būti nurodytos sritys, kuriose pareiškėjas siūlo pripažinti asmenį ribotai veiksniu (CPK 470 straipsnis).

40.       Jeigu yra CPK 470 straipsnyje numatytų duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, turintį įtakos asmens gebėjimui iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, teismas, rengdamas bylą nagrinėti, asmens sveikatos būklei nustatyti nutartimi paskiria teismo ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus. Šia ekspertize siekiama nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje arba pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje (CPK 471 straipsnis).

41.       CPK 472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės.

42.       Sprendžiant dėl asmens (ne)pripažinimo ribotai veiksniu, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytini kasacinio teismo išaiškinimai dėl asmens pripažinimo neveiksniu CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio pagrindu.

43.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, vadovaujantis įrodinėjimo priemonių leistinumo taisykle, asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos ekspertizės išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).

44.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018 26 punktas).

45.       Psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo, kurio įvertinimą turi pareigą pateikti teismas, neturėjimo. Teisinis asmens veiksnumo įvertinimas, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas pagrindžiančiu rūpybos asmeniui poreikį ir tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį ribotai veiksniu. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.11 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus visiškai apsaugoti nenustačius šiam asmeniui rūpybos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018 29 punktą).

46.       Teisiškai reikšmingų kriterijų nustatymo tikslu teismas privalo aiškintis ir analizuoti aplinkybes, pareiškime išdėstytas kaip rodančias tokį asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio jis (iš dalies) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, vertinti byloje esančius įrodymus (teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, medicininius dokumentus, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus) apie asmens psichinės sveikatos būklę, prireikus tiesiogiai teismo posėdyje (CPK 217 straipsnio 2 dalis) įsitikinti, kaip ir kokiais profesiniais kriterijais remdamiesi medikai psichiatrai suvokia asmens nesugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti ir, remdamasis ištirtų įrodymų visuma, vertinti, ar asmens liga yra tokia sunki, kad jos nulemtas negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti yra tokio pobūdžio, jog jam reikalinga globa, ir tai sudaro pagrindą pripažinti jį neveiksniu (ribotai veiksniu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).

47.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kasaciniame skunde argumentuoja, kad teismai nepagrįstai atsisakė paskirti X teismo psichiatrijos ekspertizę, kuri yra būtina asmens psichinei būklei nustatyti, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos.  

48.       Teisėjų kolegija pažymi, kad būtinumas teismui, rengiančiam nagrinėti bylą dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę CPK 471 straipsnio nuostatų prasme siejamas su tam tikrais reikalavimais – ekspertizė skiriama, jeigu yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, turintį įtakos asmens gebėjimui iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti (CPK 470 straipsnis), ir jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau. Iš esmės tokios pat sąlygos įtvirtintos ir CPK 466 straipsnio, reglamentuojančio pasirengimą bylai dėl asmens pripažinimo neveiksniu, 1 dalyje. Dėl šios normos kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisėjas gali skirti teismo psichiatrinę ekspertizę tik tada, kai yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2009).

49.       Šią bylą nagrinėję teismai pažymėjo, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė X jau buvo atlikta (duomenys neskelbtini) metais ((duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) ir, įvertinus, inter alia (be kita ko), informaciją apie (duomenys neskelbtini), nenustatyta X psichikos sutrikimų; pagal savo būklę ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teismai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų X psichikos ligą ar psichikos sutrikimą, todėl nebuvo pagrindo skirti psichiatrinę ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tai, jog X ilgus metus skundžiasi nemiga, nerimu ir jai yra skiriamas gydymas, kad jai nustatytas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas, per aštuonerius metus nuo psichiatrinės ekspertizės atlikimo išsivystęs nuo lengvo pažinimo sutrikimo, nėra pakankamas pagrindas skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, juolab X nesutinkant dėl naujo jos psichikos būklės vertinimo. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, teigdamas, jog X būklė per laikotarpį nuo ankstesnės teismo ekspertizės (nuo (duomenys neskelbtini) m.) yra pasikeitusi, ji turi psichikos sutrikimų, nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. 

50.       Iš šią bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad teismai tyrė prokuroro pareiškime nurodytas aplinkybes, jo įsitikinimu, patvirtinančias suinteresuoto asmens X psichikos sutrikimą, dėl kurio ji iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, asmens sveikatos istorijos kortelės duomenis, vertino, be kita ko, X ir jos atstovės nurodytas aplinkybes, gydytojos S. G. parodymus, psichologės, atlikusios X protinės būklės mini tyrimą ir nustačiusios vidutinį pažinimo sutrikimą, parodymus, psichiatro išvadą, pagal kurią X yra psichiškai sveika, jo parodymus, kad, nors pacientės motorika, mąstymas buvo sulėtėję, tačiau visi kiti duomenys atitiko jos amžiaus grupei būdingus požymius, elgesyje nepastebėta depresijos, demencijos, atminties sutrikimo, mąstymo nenuoseklumo požymių, kas leistų spręsti apie psichikos ligos buvimą ir reikalautų išsamesnio tyrimo. Teismai taip pat vertino socialinių darbuotojų išvadas dėl X gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Teismų išsamiai išanalizuotos X ar jos atstovo inicijuotų teisminių procesų aplinkybės, jų baigtis.

51.       Teismai, remdamiesi bylos duomenų visuma, ne vien psichiatro įrašais asmens sveikatos istorijos kortelėje ir parodymais teisme, kaip nurodo pareiškėjas, nekonstatavo X psichinės ligos ar sutrikimo, dėl kurio ji negeba įgyvendinti savo teisių aktualiose srityse, kad negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, o kiti asmenys tuo naudojasi, inicijuoja nepagrįstus teisminius procesus, kelia grėsmę, vartoja psichologinį ar fizinį smurtą ir pan. Teisėjų kolegija įrodymų tyrimo ir (ar) vertinimo taisyklių pažeidimo (CPK 183, 185 straipsniai) dėl šių teismų išvadų nekonstatuoja. Nenustačius šios nutarties 48 punkte nurodytų sąlygų, pareiškėjo argumentai, kad nagrinėjamu atveju nepagrįstai nepaskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, taip pat kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų (šios nutarties 33.1, 33.5 punktai), atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.   

52.       Nėra pagrindo nepritarti apeliacinės instancijos teismui, kad (duomenys neskelbtini) Psichikos ir sveikatos centro X gebėjimų vertinimo išvada neprieštarauja ankstesnei (duomenys neskelbtini), tik yra išsamesnė, išanalizuota kiekviena reikšminga sritis, abiejose išvadose konstatuota, kad X iš esmės geba pasirūpinti savimi, priimti kasdienius sprendimus su sutuoktinio pagalba, kuriuo visiškai pasitiki, yra išdavusi jam įgaliojimą 10 metų. Teismai pagrįstai, vertindami šias išvadas, atsižvelgė į X amžių.

53.       Nors pareiškėjas nesutinka, kad į bylą įtraukta kompetentinga institucija išvadai dėl asmens  gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus teikti, teisėjų kolegija nurodo, kad ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismo išsamiai įvertinta ir konstatuota, kad institucija parinkta tinkamai, atsižvelgiant į jos veiklos teritoriją ir suinteresuoto asmens gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) Psichikos ir sveikatos centro (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodytas X gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Be to, į bylą buvo pateiktos ir teismų vertintos abiejų institucijų surašytos išvados.  

54.       Kasaciniame skunde pareiškėjas taip pat nesutinka su teismų iš jo priteistu išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimu X. Bylinėjimosi dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų (CPK 473 straipsnio 3 dalis). Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnis). Bendra taisyklė, įtvirtinta CPK 443 straipsnio 6 dalyje, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju prokuroro pareiškimas dėl X pripažinimo ribotai veiksnia atmestas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei X priešingą (nei prokuroro) poziciją bylos nagrinėjimo metu, nėra pagrindo nesutikti su teismų išvada, kad X, kuriai buvo inicijuota byla, turi būti atlygintos jos patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos.     

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

55.       Atsižvelgdama į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti iš esmės teisėtus teismų procesinius sprendimus (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismai tinkamai taikė ginčui išspręsti aktualias teisės normas, reglamentuojančias teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimą, asmens (ne)pripažinimą ribotai veiksniu, įrodytų tyrimo ir (ar) vertinimo taisyklių nepažeidė, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo ir pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo riboti X veiksnumą.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

56.       Suinteresuotas asmuo X pateikė duomenis apie 1694 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktų nuostatomis, atsižvelgiant į kasacinės bylos išnagrinėjimo rezultatą, taip pat šios nutarties 54 punkte nurodytas aplinkybes, ši suma mažintina iki maksimaliai galimo priteisti dydžio – 1521,84 Eur ir šių išlaidų atlyginimas X priteistinas iš Panevėžio apygardos prokuratūros (CK 443 straipsnio 6 dalis, 473 straipsnio 3 dalis).

57.       Kasacinis teismas patyrė 9,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš Panevėžio apygardos prokuratūros (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti X (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Panevėžio apygardos prokuratūros (kodas 288603320) 1694 (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš Panevėžio apygardos prokuratūros (kodas 288603320) 9,73 Eur (devynis Eur 73 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  Alė Bukavinienė

           

           Gediminas Sagatys

                                                                                                                       

                                                                                                                       Donatas Šernas

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • CK2 2.11 str. Fizinių asmenų civilinio veiksnumo apribojimas
  • CPK 466 str. Pasirengimas bylai
  • 3K-3-166/2012
  • 3K-3-151-403/2018
  • 3K-3-370/2008
  • CPK 462 str. Teismingumas
  • 3K-3-138-969/2016
  • CK2 2.10 str. Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu
  • CPK 470 str. Pareiškimo turinys
  • CPK 471 str. Pasirengimas bylai
  • CPK 472 str. Bylos nagrinėjimas
  • 3K-3-224/2013
  • CPK 217 str. Eksperto apklausa
  • 3K-3-311/2009
  • CPK 473 str. Teismo sprendimas
  • CPK 442 str. Bylos, teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka
  • CPK 443 str. Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos