Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-07-17][nuasmeninta nutartis byloje][eA-2266-858-2015].docx
Bylos nr.: eA-2266-858/2015
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 188610666 atsakovas
Kategorijos:
1. Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1.1. Bylos dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje
1. ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
1.3. Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje
1.3.4. Prieglobsčio suteikimas
3. ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
3.10. Skundas
3.10.2. Skundo priėmimas
3.13. Pasiruošimas administracinių bylų nagrinėjimui teisme
3.20. Pirmosios instancijos teismo nutartis
3.21. Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2266-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05754-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. liepos 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Pareiškėjas S. A. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1722(00293), kuriuo buvo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bei įpareigoti Migracijos departamentą pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjas paaiškino, jog 2014 m. spalio 16 d. pateikė prašymą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Vilniaus AVPK Migracijos valdyba) pakeisti leidimą laikinai gyventi, tačiau 2014 m. gruodžio 16 d. Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu atsisakė pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Teigė, jog Migracijos departamentui pateikė jam priklausančios bendrovės veiklos aprašymą, kuriame nurodė, kad prekiaus drabužiais, aksesuarais, automobiliais. Migracijos departamentas, siekdamas įsitikinti, ar pareiškėjas ketina vykdyti veiklą Lietuvoje, 2014 m. gruodžio 10 d. elektroniniu paštu informavo, kad pareiškėjas turįs skubiai atvykti į Migracijos departamentą ir paaiškinti dėl būsimos veiklos Lietuvoje bei faktinės gyvenamosios vietos, tačiau pareiškėjas elektroniniu paštu informavo Migracijos departamentą, kad atvykti galės tik 2014 m. gruodžio
18–19 d. Nurodė, jog tuo metu buvo išvykęs į Norvegiją laikyti egzaminų pagal Erasmus master programą, todėl atvykti nurodytu laiku negalėjo. Migracijos departamentas neatsižvelgė į jo elektroninį laišką ir nesuteikė galimybės pateikti papildomų paaiškinimų dėl būsimos veiklos Lietuvoje ir faktinės gyvenamosios vietos. Pareiškėjas pažymėjo, jog turėdamas studijų pagrindu išduotus leidimus gyventi Lietuvoje (leidimas galioja iki 2015 m. birželio 30 d.) Lietuvoje gyvena nuo 2012 m. gegužės 23 d. Pareiškėjas studijavo Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje, o nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. studijuoja Socialinių mokslų kolegijoje, jis visą laiką vykdė Migracijos departamento nurodymus ir bendradarbiavo. Teigė, kad negavęs leidimo laikinai gyventi, jis negalės užbaigti pradėtų studijų. Taip pat pažymėjo, jog Migracijos departamentas dokumentų iš pareiškėjo pareikalavo nenurodydamas jiems pateikti skirto termino, kurį nustatė tik kitame pranešime, skirdamas pareiškėjui 1 dieną dokumentams pateikti. Teigė, kad toks terminas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Pareiškėjo nuomone ginčijamas Migracijos departamento sprendimas pagrįstas prielaidomis ir įtarimais, o ne nustatytais faktais. Pareiškėjas nurodė nesutinkąs su išvada, kad jam priklausanti įmonė UAB „Importo ir eksporto paslaugų vartai“, registruota (duomenys neskelbini), įkurta tik formaliai. Pažymėjo, jog įstatymas nedraudžia vienu adresu registruoti kelias įmones, o ketinimas deklaruoti gyvenamąją vietą negali būti traktuojamas kaip įrodymas, remiantis kuriuo galima būtų daryti išvadą, kad visos įmonės registruotos tuo pačiu adresu yra įkurtos formaliai. Atkreipė dėmesį, kad priimat individualų administracinį aktą, jame turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškiai nurodyti atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, jog ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) (redakcija, galiojusi iki 2014 m. lapkričio 1 d.) 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintų Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo bei fiktyvios santuokos sudarymo įvertinimo taisyklių 17.5 ir 22 punktais bei apibendrinęs turėtą informaciją. Teigė, jog, nors pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. kad ketina pirkti prekes (vaikų drabužius, automobilių detales) įvairiais kiekiais internetu bei iš žmonių Lietuvoje ir jas plukdyti į (duomenys neskelbini), tačiau jis nepateikė jokių ūkinės-komercinės veiklos sutarčių, verslo plano, tik abstrakčiai apibūdino įmonės veiklą. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepasinaudojo galimybe pateikti verslo planą, veiklos aprašymą, sudarytas sutartis (jeigu tokių buvo) ar kitus dokumentus, leidžiančius daryti išvadas dėl UAB „Importo ir eksporto paslaugų vartai“ būsimos veiklos realumo (net nebuvo nurodyti galimi įmonės partneriai). Atsakovas akcentavo, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu UAB „Importo ir eksporto paslaugų vartai“ registracijos adresu ((duomenys neskelbini), Nekilnojamojo turto registro duomenimis tai 21,25 kv. m butas, kurio gyvenamasis plotas 12,70 kv. m) buvo registruota 13 juridinių asmenų ir manė, kad šios aplinkybės, vertinant sistemiškai, surinktų duomenų visumoje, patvirtina, kad pareiškėjo deklaruotas ketinimas užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje neatitinka tikrovės.

Pažymėjo, kad Migracijos departamentas, įvertinęs susijusias aplinkybes kaip nepatvirtinančias pareiškėjo deklaruojamo ketinimo vykdyti ekonominę veiklą Lietuvos Respublikoje realumo, aktyviai siekė bendradarbiauti ir sudaryti sąlygas pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus su pareiškėju susisiekė telefonu ir elektroniniu paštu, tačiau pareiškėjas tokių dokumentų nepateikė. Pareiškėjo prašyme nurodytu elektroniniu paštu 2014 m. gruodžio 10 d. buvo nusiųstas pareiškėjui suprantama anglų kalba surašytas, aiškaus turinio ir konkretus pranešimas, kuriuo pareiškėjas paprašytas skubiai atvykti į Migracijos departamentą ir pateikti paaiškinimus dėl būsimos veiklos Lietuvoje ir dėl faktinės gyvenamosios vietos. Teigė, jog, pareiškėjui esant vieninteliu įmonės akcininku ir direktoriumi, prašytų esminių ir įmonės veiklą užtikrinančių dokumentų pateikimas neturėtų sukelti sunkumų užsieniečiui, kuris prašyme dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo darbą įmonėje deklaravo kaip gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslą. Pareiškėjo 2014 m. gruodžio 12 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad jis pranešimą gavo, tačiau į Migracijos departamentą neatvyko ir prašomų pateikti dokumentų nepateikė nei asmeniškai, nei elektroniniu paštu. Teigė, jog pareiškėjas Migracijos departamentui nebuvo nurodęs aplinkybių, kad buvo išvykęs į Norvegiją laikyti egzaminus pagal Erasmus master programą, savo neatvykimo priežastimi jis buvo nurodęs sveikatos būklę. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo su skundu pateikto (duomenys neskelbini) universiteto koledžo pranešimo data – 2014 m. gegužės 20 d., jame nurodoma, kad viena priėmimo sąlygų Teisės ir verslo mokyklos diplomo kopija (t. y. nuo šio pranešimo iki ginčijamo sprendimo priėmimo praėjo 6 mėnesiai, be to pasikeitė faktinės aplinkybės nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas mokėsi Socialinių mokslų kolegijoje), taip pat manė, jog aplinkybės, kad pareiškėjas buvo išvykęs laikyti egzaminų, nepatvirtina ir kiti su skundu pateikti dokumentai.

Nesutiko, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, kadangi jo turinys patvirtina, kad buvo išnagrinėti ir individualiai įvertinti visi pareiškėjo pateikti dokumentai, sprendime konstatuotos aplinkybės patvirtintos pareiškėjo asmens bylos dokumentais, atsižvelgta į visas nurodytas aplinkybes, įvertinta jų visuma. Pažymėjo, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka pareiškėjo deklaruojamų tikslų, t. y. neatitinka tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos). Ginčijamas sprendimas priimtas išsamiai ir įvairiapusiškai įvertinus faktines aplinkybes, apibendrinus visą surinktą ir pareiškėjo pateiktą informaciją. Taip pat nurodė, kad studentui, priimtam studijuoti į Lietuvos Respublikoje registruotą ir veikiančią aukštąją mokyklą, gali būti išduodama daugkartinė nacionalinė viza, todėl ginčijamas sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui studijuoti Lietuvoje, jei jis atitiks vizos išdavimo pagrindus.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo S. A. A. skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1722(00293) bei įpareigojo Migracijos departamentą naujo išnagrinėti S. A. A. 2014 m. spalio 16 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, faktines bylos aplinkybes, be kita ko, pareiškėjo ir atsakovo susirašinėjimą elektroniniais laiškais dėl dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo įmonės veiklos Lietuvos Respublikoje realumą pateikimo, nustatė, kad ginčas byloje yra kilęs dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-1722 (00293), kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliauir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi bei 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vertino, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo, kaip viešojo administravimo akto, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, reiškiantiems, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Atsižvelgęs į VAĮ 3 straipsnio nuostatas, teismas pažymėjo, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų teisės principų bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų. Nurodė, jog atsakingo valdymo (gero administravimo) principas yra įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir numato viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų, siekiant nustatyti objektyvius duomenis (faktus) sprendimui pagrįsti bei asmens teisę būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes, teisę būti išklausytam prieš priimant asmens atžvilgiu neigiamą sprendimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pažeidžiant gero administravimo, atsakingo valdymo principus, pareiškėjui nebuvo sudarytos realios galimybės realizuoti teisę būti išklausytam (juo labiau, kad ginčijamame sprendime buvo vertinamos aplinkybės, susijusios su individualiais pareiškėjo veiksmais), pateikti prašymo sprendimui reikalingus dokumentus, raštiškus paaiškinimus. Pareiškėjui siųstame elektroniniame laiške nustatytas terminas ne vėliau kaip kitą dieną atvykti į Migracijos departamentą ir pateikti dokumentus, liudijančius, kad jam priklausanti bendrovė vykdys veiklą Lietuvos Respublikoje, pirmosios instancijos teismo nuomone laikytinas nepagrįstai trumpu, todėl suvaržančiu pareiškėjo teises, įskaitant ir teisę būti išklausytam. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas neignoravo šio atsakovo raginimo, priešingai – siekdamas bendradarbiauti su atsakovu nedelsdamas pranešė apie savo negalėjimą atvykti, prašydamas suteikti pakankamai protingą 6–7 dienų terminą reikalaujamų dokumentų pateikimui, o dalį dokumentų elektroniniu paštu pateikė dar iki šio termino pabaigos (2014 m. gruodžio 15 d.). Teismas nesutiko su Migracijos departamento 2014 m. gruodžio 16 d. sprendime nurodyta aplinkybe, kad pats pareiškėjas į Migracijos departamentą neatvyko ir paaiškinimų, papildomų dokumentų nepateikė, o tokius atsakovo teiginius laikė neatitinkančiais nustatytų faktinių aplinkybių. Atsižvelgęs į visa tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistas atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, turėjęs užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir, kaip administracinis aktas, yra naikintinas.

 

III.

 

Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Migracijos departamentas nesutinka, jog priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistas atsakingo valdymo (gero administravimo) principas. Nurodo, jog pareiškėjui buvo suteikta teisė būti išklausytam, tai patvirtina pareiškėjo 2014 m. spalio 16 d. paaiškinimas bei tai, jog pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus prieš pat priimant ginčijamą sprendimą. Atkreipia dėmesį, kad tokia galimybe pareiškėjas nepasinaudojo (taip pat ir teisminio proceso metu). Teigia, jog sprendimo turinys patvirtina, kad jis yra motyvuotas, jame individualiai įvertintos susijusios aplinkybės.

Taip pat atsakovas pažymi, kad pagal Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurį pareiškėjas pateikė 2014 m. spalio 16 d., turi būti išnagrinėtas per 2 mėnesius, t. y. šiuo atveju paskutinė termino diena buvo 2014 m. gruodžio 16 d., kurią ir buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Mano, jog pranešimą pareiškėjui elektroniniu paštu išsiuntus 2014 m. gruodžio 10 d. jam buvo suteiktas pakankamas terminas atvykimui į Migracijos departamentą ir prašomų dokumentų pateikimui. Su tuo, atsakovo teigimu, sutiko ir pirmosios instancijos teismas. Atkreipia dėmesį, kad konkretus terminas dokumentams pateikti įstatymuose nėra numatytas, o Migracijos departamento procedūriniai veiksmai atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas.

Akcentuoja, jog pareiškėjas priimant ginčijamą sprendimą ir teisminio proceso metu nurodė skirtingas neatvykimo į Migracijos departamentą priežastis – atsakovui jis teigė, jog negali atvykti dėl sveikatos sutrikimo, tuo tarpu teismui nurodė, kad tuo metu buvo išvykęs į Norvegiją. Tačiau šių nesutapimų teismas nesiaiškino ir nevertino.

Teigia, jog 2014 m .gruodžio 16 d. sprendimas buvo priimtas nustačius, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindas – duomenys, kuriuos pateikė užsienietis neatitinka tikrovės. Mano, jog byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog pareiškėjas ketina užsiimti realia teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ir šis ketinimas yra pagrindinis pareiškėjo tikslas.

Pareiškėjas S. A. A. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nesutinka, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė būti išklausytam bei kad pareiškėjas nepasinaudojo teise teikti papildomus paaiškinimus prieš priimant ginčijamą sprendimą. Mano, jog šiuos teiginius paneigia teismui pateikti rašytiniai įrodymai (elektroniniai laiškai) ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės (susirašinėjimo eiga, tai, jog susitikimo data nebuvo perkelta, nors pareiškėjas to prašė motyvuodamas liga, taip pat tai, kad pareiškėjas prie 2014 m. gruodžio 15 d. elektroninio laiško prisegė reikalaujamus dokumentus – verslo planą, akcijų perleidimo sutartį bei apgyvendinimo dokumentą). Remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 26 straipsniu, pareiškėjas pažymi, kad Migracijos departamentas dokumentų pareikalavo nenurodydamas pateikimo termino (2014 m. gruodžio 10 d. pranešime terminas apibrėžtas kaip skubiai“) ir tik kitame (2014 m. gruodžio 11 d.) pranešime nurodyta, kad dokumentus pareiškėjas turi pateikti iki 2014 m. gruodžio 12 d. t.y. per vieną dieną. Pažymi, jog toks terminas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Mano, kad Migracijos departamentas, apeliaciniame skunde teigdamas neva pareiškėjui buvo suteiktos 7 dienos atvykti į Migracijos departamentą ir pateikti prašomus dokumentus, klaidina teismą, taip pat, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas skubotai, neatsižvelgiant į pareiškėjo elektroniniu būdu pateiktus papildomus dokumentus.

Pareiškėjo nuomone atsakovui buvo itin svarbu laikytis Įstatymo nustatytų prašymo nagrinėjimo terminų, todėl sprendimas ir buvo priimtas nustatytais terminais, nesuteikiant pareiškėjui galimybės teikti papildomus dokumentus, nors atsakovas galėjo pasinaudoti teise numatyta Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje, t. y. kai dėl objektyvių priežasčių administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.

Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumento, jog pareiškėjas priežastis, dėl kurių negalėjo atvykti į Migracijos departamentą, atsakovui ir teismui aiškino skirtingai, paaiškina, kad pareiškėjas susirašinėjimo su atsakovui metu blogai jautėsi dėl ligos, tačiau elektroniniuose laiškuose nenurodė aplinkybės, kad tuo metu buvo Norvegijoje. Pažymėjo, jog įstatymai nedraudžia sirgti kitoje šalyje, todėl mano, kad šis faktas įtakos ginčijamam sprendimui neturi.

 

 

 

•SS/21 1-201 rija 6

Ruskan

iklaičio teismo iklaičio Jotiems tvarkos atlikti

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV.

 

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-1722(00293), kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teisinius santykius dėl pareiškėjo prašomo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo reglamentuoja Įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Šiai įstatymo nuostatai konkretizuoti skirtas to paties įstatymo 45 straipsnis (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.), kuris apibrėžia sąlygas, kurioms esant užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje: 1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 100 tūkstančių litų, iš kurių ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo; 2) yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje; 3) pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalį yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.

Minėtų įstatymo nuostatų įgyvendinimo tvarką detalizuoja, be kita ko, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V–329 patvirtintas Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis nustato pagrindus, kuriems esant atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, Migracijos departamentas sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui grindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tuo aspektu, kad, pasak jo, pareiškėjui buvo tinkamai užtikrinta jo teisė būti išklausytam, suteikta galimybė pateikti visus prašomus duomenis bei papildomus paaiškinimus.

2004 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas nutarime yra pabrėžęs, kad valstybės tarnautojas pagal Konstituciją turi tinkamai atlikti savo pareigas vadovaudamasis Konstitucija ir teise, jis turi būti lojalus Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, gerbti, saugoti ir ginti žmogaus teises ir laisves, būti nešališkas, neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu, teisingas; jo priimami sprendimai turi būti skaidrūs, jų motyvai aiškūs. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų 2007 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 875, 6 punkte nustatyta, kad nagrinėdami asmenų prašymus, valstybės tarnautojai privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo ir „vieno langelio“ principais.

Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis). Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį teisė į gerą administravimą apima: kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (a punktas); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (b punktas); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas). Šios Chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad gero administravimo principas apima viešųjų paslaugų prieinamumą ir teisę būti išklausytam. Viešųjų paslaugų prieinamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas privalo konsultuoti pareiškėją, kaip inicijuoti procesą reikiamu klausimu, taip pat suteikti informaciją, padedančią privačiam asmeniui rasti veiksmingiausius tikslo siekimo būdus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5021037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756422/2009).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas S. A. A. 2014 m. spalio 16 d. pateikė prašymą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje ketina užsiimti teisėta veikla. Prie prašymo buvo pateikti Juridinių asmenų registro elektroninis sertifikuotas išrašas apie bendrovę, kurioje ketina užsiimti teisėta veikla, jos įsigijimą patvirtinantys dokumentai, steigimo aktas, įstatai ir vienintelio akcininko sprendimas dėl pareiškėjo paskyrimo bendrovės direktoriumi. 2014 m. gruodžio 10 d. 9 val. 55 min. Migracijos departamento Imigracijos skyriaus vyriausioji specialistė pareiškėjo nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė anglų kalba surašytą pranešimą, kuriame nurodė pareiškėjui skubiai, iki 2014 m. gruodžio 11 d., atvykti į Migracijos departamentą ir pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog jo įmonė vykdys veiklą Lietuvos Respublikoje (verslo planą, sutartis, patvirtinančias ūkinės veiklos vykdymą, dokumentus apie gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti gyvenamąją vietą). Pareiškėjas, atsakydamas į šį laišką, elektroniniu paštu, išsiųstu 2014 m. gruodžio 11 d. 9 val. 30 min., pranešė, kad dėl ligos nurodytą dieną atvykti negalės ir prašė perkelti susitikimą gruodžio 19 d. 2014 m. gruodžio 11 d., 13 val. 13 min. Migracijos departamento Imigracijos skyriaus vyriausioji specialistė pareiškėjo nurodytu elektroniniu paštu pakartotinai išsiuntė anglų kalba surašytą pranešimą, kuriame nurodė pareiškėjui skubiai, iki 2014 m. gruodžio 12 d., pateikti išvardintus dokumentus. Pareiškėjas pakartotinai elektroniniu laišku, išsiųstu 2014 m. gruodžio 12 d. 7 val. 58 min., pranešė, kad dėl ligos nurodytą dieną atvykti negalės ir prašė perkelti susitikimą gruodžio 18 ar 19 d. 2014 m. gruodžio 15 d. Migracijos departamentui išsiųstu elektroniniu laišku pareiškėjas informavo, jog siunčia atitinkamus dokumentus (kaip priedai prie laiško prisegti verslo planas, akcijų perleidimas, apgyvendinimo dokumentas) ir prašė atsižvelgiant į jo sveikatos būklę leisti atvykti į Imigracijos tarnybą gruodžio 19 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų skyriaus Imigracijos reikalų skyrius 2014 m. gruodžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1722(00293), kuriuo atsisakė pakeisti (duomenys neskelbini) piliečiui S. A. A. leidimą laikinai gyventi. Sprendime atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjo turima UAB „Importo ir eksporto paslaugų vartai“ yra įkurta tik formaliai, siekiant jam turėti teisinį pagrindą prašyti leidimo laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, tikrieji jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra visai kitokie, nei oficialiai deklaruoti.

Kaip minėta, dokumentų leidimui laikinai gyventi gauti pateikimo, leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V–329 patvirtintas Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašas.

Tvarkos aprašo 71.2 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą arba užsieniečio (išskyrus nurodytą Aprašo 61 punkte) prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, o įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas – užsieniečio, nurodyto Aprašo 61 punkte, prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Jis privalo sutikrinti, ar prašyme išduoti arba pakeisti leidimą nurodyti užsieniečio asmens duomenys sutampa su jo duomenimis, nurodytais pateiktuose dokumentuose, ar kartu su prašymu išduoti arba pakeisti leidimą pateikti visi prašymą išduoti arba pakeisti leidimą pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti. Jeigu nepakanka prašymą išduoti arba pakeisti leidimą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti, tai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti arba pakeisti leidimą gavimo dienos išsiųsti pranešimą šį prašymą pateikusiam asmeniui apie tai, kad nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų. Šiame pranešime nurodomi duomenys ir (ar) dokumentai, kuriuos būtina pateikti Migracijos departamentui, nagrinėjančiam užsieniečio prašymą išduoti leidimą arba užsieniečio (išskyrus nurodytą Aprašo 61 punkte) prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, arba migracijos tarnybai, nagrinėjančiai užsieniečio, nurodyto Aprašo 61 punkte, prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, ir jame nustatomas pagrįstas terminas reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Šiame pranešime taip pat nurodoma, kad prašymo išduoti ar pakeisti leidimą nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos ir bus atnaujintas nuo sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo dienos ir kad pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punktą išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi atsisakoma, jeigu per šiame pranešime nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartą teisinį reglamentavimą, pažymi, kad Migracijos departamentas, nustatęs, kad nepakanka prašymą pakeisti leidimą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo priimti, turėjo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pakeisti leidimą gavimo dienos išsiųsti pranešimą pareiškėjui dėl to, kad nepakanka prašymą pakeisti leidimą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų bei nurodyti, kokius dokumentus pareiškėjas turi pateikti. Pareiškėjas S. A. A. prašymą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė 2014 m. spalio 16 d., tačiau atsakovas tik 2014 m. gruodžio 10 d. (praėjus beveik dviems mėnesiams) pareiškėjo nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą skubiai atvykti į Migracijos departamentą ir pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog jo įmonė vykdys veiklą Lietuvos Respublikoje (verslo planą, sutartis, patvirtinančias ūkinės veiklos vykdymą, dokumentus apie gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti gyvenamąją vietą). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pranešime pateikti reikiamus duomenis ir (ar) dokumentus turi būti nustatomas pagrįstas terminas reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Nagrinėjamu atveju atsakovas 2014 m. gruodžio 10 d. raštu įpareigojo pareiškėją atvykti į Migracijos departamentą ir pateikti reikiamus duomenis iki 2014 m. gruodžio 11 d., 2014 m. gruodžio 11 d. pakartotiniu raštu pareiškėjui buvo suteikta dar viena diena šiam įpareigojimui įvykdyti. Atsižvelgus į tai kritiškai vertintinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog pareiškėjui buvo suteiktos 7 dienos atvykti į Migracijos departamentą ir pateikti prašomus dokumentus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Migracijos departamentas, nustatydamas nepagrįstai trumpą terminą (2 dienos) dokumentams pateikti, suvaržė pareiškėjo teises, įskaitant ir teisę būti išklausytam, ir taip pažeidė gero administravimo, atsakingo valdymo principus. Dėl ko pagrįstai panaikino skundžiamą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1722 (00293) bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumento, jog pareiškėjas skirtingai aiškino priežastis, dėl kurių negalėjo atvykti į Migracijos departamentą, teisėjų kolegija pažymi, kad ši faktinė aplinkybė nepateisina atsakovo nustatyto neproporcingai trumpo laiko tarpo (2 dienos), per kurį pareiškėjas turėjo atvykti į Migracijos Departamentą ir pateikti prašomus dokumentus.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str.), naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                        Laimė Baltrūnaitė

 

 

Anatolijus Baranovas

 

 

                                                                      Irmantas Jarukaitis