Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-267-916-2015].docx
Bylos nr.: 3K-3-267-916/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
LITGRID AB 302564383 atsakovas
A. Žilinskio ir ko UAB 158102142 Ieškovas
UAB „TETAS“ 300513148 trečiasis asmuo
Uždaroji akcinė bendrovė „Energetikos tinklų institutas“ 132129036 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2.1.1.3. dėl viešojo pirkimo-pardavimo
2.1.7. Bylos dėl rangos
2.1.7.2. dėl statybos rangos
2.1.28. Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.2. Prievolių įvykdymo užtikrinimas:
2.5.2.1. Netesybos
2.5.6. Prievolių pabaiga:
2.5.6.2. Įskaitymas
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.35. Viešas konkursas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas:
3.2.4.4. Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 3K-3-267-916/2015                                                                  

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02886-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 45.4; 114.4 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Litgrid“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ir ko uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Litgrid“ dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, atsiskaitymo už rangos darbus ir delspinigių priteisimo; tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Tetas“, akcinė bendrovė Energetikos tinklų institutas.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

              Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių netesybų, nustatytų viešojo pirkimo sutartyje, mažinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

              Šalys supaprastintų derybų būdu 2010 m. liepos 2 d. sudarė rangos sutartį (toliau – ir Rangos sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2011 m. rugsėjo 2 d. suprojektuoti ir pastatyti 110 kV kabelių liniją Nemunas–Murava (Rangos sutarties 1, 7, 9 punktai); 2011 m. birželio 10 d. ir spalio 27 d. šalys sudarė papildomus susitarimus dėl rangos darbų atlikimo ir pratęsė darbų atlikimo terminą iki 2011 m. lapkričio 18 d. Atsakovo sudaryta Techninio įvertinimo komisija 2011 m. rugsėjo 9 d. patikrino ieškovo pagal Rangos sutartį atliktų statybos darbų kokybę ir nustatė, kad kabelių linija turi trūkumų, nes dalis darbų atlikta nukrypstant nuo projekto. Pastatyta kabelių linija perduota atsakovui ir pradėta eksploatuoti 2011 m. rugsėjo 12 d., tačiau dėl darbų neatitikties projektui iki 2011 m. lapkričio 18 d. nesurašytas statybos užbaigimo aktas. Dėl to atsakovas apskaičiavo ieškovui nuo 2011 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. birželio 30 d. netesybas: 0,04 proc. delspinigius nuo visos rangos darbų kainos – 830 187,45 Lt (240 438,90 Eur), ir 50 000 Lt           (14 481 Eur) baudą bei 2012 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu vienašališkai įskaitė apskaičiuotą netesybų sumą – 880 187,45 Lt (254 919,91 Eur) – į atsakovo ieškovui pagal kito objekto 2011 m. gruodžio 30 d. rangos sutartį mokėtiną sumą.

              Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovo 2012 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu atliktą 880 187,45 Lt (254 919,91 Eur) priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo 880 187,45 Lt (254 919,91 Eur) skolą,       28 165,99 Lt (8157,43 Eur) delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, būdamas atsakingas už statybos ir projekto vykdymo techninės priežiūros organizavimą ir turėdamas galimybę (per trečiuosius asmenis) reikalauti sustabdyti darbus, nereiškė ieškovui pastabų, kad statybos darbai atliekami netinkamai ir kad turi būti taisomas projektas, ir jei taip, tai kaip konkrečiai. Ieškovo nuomone, tai reiškia, kad atsakovas, laiku nepateikdamas pastabų dėl darbų atlikimo nukrypstant nuo projekto, neįgijo teisės į nuostolių, tarp jų – ir netesybų – atlyginimą. Ieškovas pažymi, kad atsakovas yra pripažinęs, jog ieškovas atliko visus darbus, nustatytus papildomuose susitarimuose, todėl, net ir esant pagrindui, delspinigius galėtų apskaičiuoti tik pagal pagrindinę Rangos sutartį ir nuo joje nustatytos darbų projekto rengimo kainos – 100 151,95 Lt        (29 006 Eur) (4.1 punktas). Jų dydis būtų 8901,37 Lt (2578,01 Eur) (0,04 proc. nuo 100 151,95 Lt (29 006 Eur) už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. birželio 25 d.). Ieškovo nuomone, net ir sprendžiant, kad Rangos sutarties sąlygos suteikia teisę atsakovui apskaičiuoti ieškovui 880 187,45 Lt (254 919,91 Eur) dydžio netesybas, jos turėtų būti mažinamos iki       8901,37 Lt (2578,01 Eur), nes yra neprotingai didelėsieškovo prievolė iš esmės įvykdyta (atlikti visi darbai ir jie perduoti atsakovui, nesutvarkyti tik dokumentai).

              2012 m. lapkričio 20 d. atsakovas pranešė ieškovui, kad nuo 2012 m. birželio 25 d. (kai kabelių linija neveikė ne dėl ieškovo kaltės) delspinigių neskaičiuos, ir bylos nagrinėjimo metu grąžino ieškovui nuo 2012 m. birželio 26 d. iki 2012 m. birželio 30 d. apskaičiuotos delspinigius,        t. y. 18 448,61 Lt (5343,09 Eur). Dėl to galutinė atsakovo vienašališkai įskaityta suma                     861 738,84 Lt (249 576,82 Eur).

              2013 m. vasario 15 d. statybos užbaigimas įformintas įstatymų nustatyta tvarka.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

 

              Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

              Teismas sprendė, kad atsakovo 2012 m. rugpjūčio 31 d. atliktas 861 738,84 Lt                         (249 576,82 Eur) priešpriešinio vienarūšio reikalavimo sumokėti netesybas įskaitymas yra teisėtas, nes šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir apibrėžti.

              Teismas nustatė, kad Rangos sutarties 4.1 punkte šalys susitarė, jog rangovas (ieškovas), laiku neatlikęs darbų pagal sutartyje ir užsakovo bei rangovo suderintame darbų atlikimo ir perdavimo grafike konkrečiam darbų etapui nustatytą terminą, moka užsakovui (atsakovui) 0,04 proc. delspinigius nuo konkretaus etapo darbų kainos už kiekvieną pavėluotą dieną, o pagal 42 punktą – rangovas, laiku neatlikęs darbų per sutartyje nustatytą terminą, moka užsakovui 50 000 Lt (14 481 Eur) baudą. Teismas sprendė, kad ieškovas ir atsakovas nustatyta tvarka nebuvo suderinę darbų atlikimo ir perdavimo grafiko konkrečiam darbų etapui; 2010 m. rugpjūčio 6 d. darbų vykdymo grafiką dėl 110 kV kabelių linijos Nemunas–Murava statybos, pasirašytą atsakovo Tinklo priežiūros skyriaus Kauno grupės vadovo A. T. ir ieškovo darbų vadovo T. D., vertino kaip niekinį, nes jis nesuderintas atsakovo įgalioto asmens, kuris nurodytas Rangos sutarties 69 punkte (užsakovo paskirtas investicinio projekto vadovas). Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į sutarties esmę ir tikslą bei į tai, kad sutartis sudaryta viešųjų pirkimų būdu, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai skaičiavo delspinigius nuo visos darbų kainos, nes, negavęs visiškai atliktų darbų, negalėjo jais tinkamai naudotis ir disponuoti. Teismas nustatė, kad ieškovas atliko darbus, nukrypdamas nuo projekto, ir jo nepataisė, todėl kabelių linijos statybos užbaigimo aktas iki 2011 m. lapkričio 18 d. nesurašytas. Teismas nurodė, kad jis neturi pagrindo abejoti atsakovo atliktu delspinigių apskaičiavimu, ir juo rėmėsi; nustatė, kad atsakovas grąžino ieškovui 18 448,61 Lt (5343,09 Eur) netesybų, todėl bendra įskaitytų netesybų suma – 861 738,84 Lt (249 576,82 Eur); sprendė, kad toks netesybų dydis kompensuoja atsakovo nuostolius ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus; pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą mažinti netesybas, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad Rangos sutartyje nustatytų netesybų apskaičiavimas siejamas ne su faktiškai atliktais darbais, o statybos užbaigimo akto gavimu; pabrėžė, kad netesybų negalima mažinti ir dėl to, jog Rangos sutartis sudaryta viešųjų pirkimų būdu, t. y. tokios sutarties po jos įvykdymo negalima keisti. Aplinkybės, kad UAB „Tetas“, kuri rengė statinio techninį projektą, kontroliuoja atsakovas, teismo vertinimu, nepanaikina ieškovo atsakomybės dėl nukrypimo nuo projekto ir šio neištaisymo bei dėl to atsiradusių neigiamų padarinių – pareigos mokėti sutartines netesybas. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2014 m. birželio 30 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia atsakovo 2012 m. rugpjūčio 31 d. pranešimo dalį, kuria vienašališkai įskaityta 811 738,84 Lt        (249 576,82 Eur) delspinigių; priteisė ieškovui iš atsakovo 811 738,84 Lt (249 576,82 Eur) skolą, 28 165,99 Lt (8157,43 Eur) delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2012 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23 290,61 Lt (6745,43 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovo Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, sprendė, kad jis pažeidė prievolę nustatytais terminais atlikti statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūras, t. y. neperdavė atsakovui de jure pripažinto tinkamu naudoti (atitinkančio nustatytus techninius ir funkcinius reikalavimus) statinio, todėl atsakovas turėjo pagrindą skaičiuoti delspinigius (Rangos sutarties 11, 41–42 punktai); pažymėjo, kad priežastys, dėl kurių ieškovas nukrypo nuo statybos darbų projekto, jo ilgai neištaisė, reikšmingos sprendžiant ne ieškovo sutartinės atsakomybės taikymo, bet atsakovo apskaičiuotų delspinigių dydžio pagrįstumo klausimą (CK 6.258 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, pripažinusi, kad, sudarant darbų atlikimo grafikus pagal Rangos sutartį, šalims atstovavo tinkami atstovai, nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas ir atsakovas nustatyta tvarka nebuvo suderinę darbų atlikimo ir perdavimo grafiko konkrečiam darbų etapui; kartu sprendė, kad ši fakto klaida nelėmė neteisingo Rangos sutarties nuostatų, skirtų delspinigiams apskaičiuoti, taikymo; pažymėjo, jog konkretaus darbų etapo darbų įvykdymą pagal Rangos sutarties nuostatas patvirtina Techninio įvertinimo komisijos akto, kuriame nėra užfiksuota darbų trūkumų, pasirašymas. Ši komisija buvo sušaukta tik vieną kartą ir jos 2011 m. rugsėjo 9 d. akte užfiksuota, kad darbai, inter alia, ir tie, kurie pagal statybos darbų atlikimo ir perdavimo grafiką priskirti prie pirmojo etapo, atlikti su trūkumais, t. y. nukrypstant nuo darbo projekto, netinkamai atliekant atskirus darbus. Taigi atsakovas pagal Rangos sutarties nuostatas turėjo teisę skaičiuoti delspinigius nuo visos darbų kainos ir papildomai savo interesus ginti reikalaudamas iš ieškovo sumokėti 50 000 Lt (14 481 Eur) baudą. Teisėjų kolegija, atsakydama į ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad toks netesybų apskaičiavimas prieštarauja sąžiningai sutarčių ir verslo vykdymo praktikai, pažymėjo, jog šalys laisvos susitarti tiek dėl netesybų dydžio, tiek dėl jų apskaičiavimo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 1 dalis); ieškovas buvo susipažinęs su Rangos sutarties nuostatomis, be kita ko, skirtomis netesyboms ir apskaičiavimui reglamentuoti, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad netesybų apskaičiavimas nuo visos Rangos sutartyje nustatytos darbų kainos yra nesąžiningas, neatitinka šalių susitarimo.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovo apskaičiuotų netesybų mažinimo, nurodė, kad teismui suteikta teisė kontroliuoti netesybų dydį tam, jog būtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Ši teisė nėra ribojama sutartinių santykių formos ar pobūdžio, todėl teismas turi diskrecijos teisę kontroliuoti netesybų dydį ir tais atvejais, kai jos apskaičiuojamos viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties vykdymo metu. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas apskaičiavo ieškovui 880 187,45 Lt (254 919,91 Eur) netesybas:                780 099,93 Lt (225 932,56 Eur) pagal Rangos sutarties 41 punktą, 50 000 Lt (14 481 Eur) pagal Rangos sutarties 42 punktą, 4770 Lt (1381,49 Eur) pagal Papildomą sutartį Nr. 1 ir 45 317,52 L(13 124,86 Eur) pagal Papildomą sutartį Nr. 2, ir šią sumą vienašališkai įskaitė į atsakovo ieškovui mokėtinas sumas; 2013 m. birželio 28 d. atsakovas grąžino ieškovui 18 448,61 Lt (5343,09 Eur) netesybų, todėl ginčijama delspinigių suma – 861 738,84 Lt (249 576,82 Eur).

Teisėjų kolegija nurodė, kad nors nustatytu terminu statybos darbų užbaigimo aktas nepasirašytas, tačiau faktiškai darbai atlikti ir statinys perduotas atsakovui, kuris naudojosi juo delspinigių skaičiavimo laikotarpiu. Tai patvirtina atliktų darbų aktai, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011 m. rugsėjo 26 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, taip pat atsakovo paaiškinimai (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 dalis). Byloje nepateikta įrodymų, kad dėl statinio, kurio statyba teisiškai nebuvo užbaigta (Statybos įstatymo 24 straipsnis), eksploatavimo atsakovas patyrė nuostolių. Aplinkybes, kad atsakovas patyrė nuostolių dėl to, jog negalėjo įtraukti ginčo objekto nusidėvėjimo sąnaudų į veiklos tarifą (458 567,90 Lt) (132 810,44 Eur) bei sumažinti rizikos, kylančios dėl ginčo objekto eksploatacijos, vertino kaip neįrodytas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, bylos duomenimis, tiek techninį, tiek statybos darbų projektą rengė trečiasis asmuo AB Energetikos tinklų institutas, kuris pasirinktas atsakovo, konkrečiau – jo kontroliuojamos bendrovės UAB „Tetas“. Duomenų, kad iki 2011 m. rugsėjo 9 d., kai buvo sušaukta Techninio įvertinimo komisija, asmenys, vykdę ginčo statinio statybos techninę priežiūrą, buvo pareiškę pastabas dėl nukrypimo nuo statybos darbo projekto sprendinių, byloje nėra. Teisėjų kolegijos teigimu, to nepatvirtina nei Statybos darbų žurnalo išrašai, nei trečiojo asmens AB Energetikos tinklų institutas pateikti raštai. Atsakovas      2012 m. balandžio 2 d. rašte, adresuotame trečiajam asmeniui UAB „Tetas“, pareiškė pretenzijas dėl netinkamos ieškovo vykdytų statybos darbų techninės priežiūros. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti dėl atsakovui iš ieškovo priteistinų netesybų mažinimo.  Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas neįrodinėjo, jog apskaičiuotos ir įskaitytos netesybos padengia tik jo minimalius nuostolius, ir sprendė, jog šiuo atveju atsakovo apskaičiuotos netesybos atlieka baudimo funkciją; rėmėsi Rangos sutarties 42 punktu, kuriame nustatyta, kad, darbų neatlikus per sutartyje numatytą terminą, ieškovas turės mokėti 50 000 Lt (14 481 Eur) baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma reiškia šalių iš anksto aptartus minimalius ir neįrodinėtinus atsakovo nuostolius, kuriuos jis gali patirti dėl praleistų darbų atlikimo terminų, todėl sprendė, kad atsakovo ieškovui apskaičiuotos netesybos mažintinos iki 50 000 Lt (14 481 Eur).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Kasatoriaus nuomone, nei teisinis reglamentavimas, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vienareikšmiškai nepatvirtina, kad, sudarius sutartį viešųjų pirkimų būdu, joje nustatytos netesybos gali būti mažinamos. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netesybų mažinimas iš principo galimas ir viešojo pirkimo sutarties atveju, o viešojo pirkimo sutarties nekeičiamumo tikslams per se neprieštarauja netesybų mažinimas dėl per didelio jų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų sfera“ v. Kretingos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K3562/2013). Kasatoriaus įsitikinimu, toks kasacinio teismo išaiškinimas, atsižvelgiant į nurodytą VPĮ įtvirtintą draudimą keisti viešojo pirkimo sutartį, nepakankamas nustatyti, kokia apimtimi gali būti atliekamas netesybų, nustatytų viešųjų pirkimų sutartyse, mažinimas, t. y. ar jas galima sumažinti daug kartų, taip pat kokie subjektai turi tokią teisę – viena sutarties šalis, abi šalys bendru sutarimu ar tik teismas. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimais, galimybės perkančiajai organizacijai mažinti ir (arba) atsisakyti reikalauti viešojo pirkimo pagrindu sudarytoje sutartyje nustatytų netesybų iš tiekėjo, kai šis neįvykdo sutarties ar ją vykdo netinkamai, yra itin ribotos. Kasatorius pažymi, kad netesybos ir jų dydis aptarti šalių sudarytos Rangos sutarties 41, 42 punktuose. Rangos sutartyje nustatytų netesybų dydis tiekėjams buvo atskleistas jį nurodant viešojo pirkimo dokumentuose. Dėl to tiekėjai, dalyvaudami kasatoriaus organizuotame viešajame pirkime ir pasiūlymuose nurodydami rangos darbų atlikimo kainą, turėjo galimybę įvertinti riziką, susijusią su pareiga mokėti netesybas dėl ne laiku atliktų rangos darbų, ir pateikti savo pasiūlymo kainą. Kasatoriaus nuomone, leidus sumažinti viešųjų pirkimų sutartyje nustatytų netesybų dydį, susidarytų neapibrėžta situacija, kai tiekėjai, pateikdami pasiūlymus, negalėtų tinkamai ir visapusiškai įvertinti netesybų mokėjimo rizikos ir šios rizikos įtraukti į teikiamų pasiūlymų kainas. Kita vertus, po viešųjų pirkimų sutarties sudarymo pakeitus netesybų dydį, viešojo pirkimo nelaimėję tiekėjai patenka į nelygiavertę padėtį lyginant su pirkimą laimėjusiu ir sutartį sudariusiu tiekėju, o tai pažeidžia draudimą keisti viešojo pirkimo sutartį.

2. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.71 straipsnio 1 dalies, 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatas bei nukrypo nuo galiojančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl netesybų dydžio mažinimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kasatorius turi įrodinėti savo patirtus minimalius nuostolius. Remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, netesybos laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, kurių kreditoriui nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų sfera“ v. Kretingos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K3562/2013). Tai nereiškia, kad visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Novrita“, bylos 3K3636/2013). Be to, siekdamas pagrįsti, kad netesybos yra protingo dydžio, kreditorius gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės, tačiau nereikalaujama, jog jis tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilo“ v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K3557/2013; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stogrysta“ v. UAB „Garantas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-236/2014). Netesybos gali būti didesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos  2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K7409/2010; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. A. ir kt. v. UAB „Šiaurinė žvaigždė“, bylos Nr. 3K-3-303/2012; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilo“ v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K3557/2013). Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad kasatorius turėjo teisę skaičiuoti netesybas ir reikalauti iš ieškovo jas sumokėti, t. y. kad ieškovas yra kaltas dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, nepagrįstai sumažino kasatoriaus apskaičiuotų ir įskaitytų netesybų dydį, remdamasis prielaida, jog kasatorius turėjo pareigą įrodyti savo patirtus nuostolius ar netesybų protingumą.

3. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino netesybas net septyniolika kartų (nuo 861 738, 84 Lt (249 576,82 Eur) iki 50 000 Lt (14 481 Eur), nors ieškovas daugiau kaip keturiolika mėnesių vengė vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir šis pažeidimas buvo padarytas viešojo intereso apsaugai itin jautrioje srityje, susijusioje su kasatoriaus vykdoma elektros energijos perdavimo veikla, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų netesybų dydžio mažinimo proporcingumo reikalavimų. Kasacinis teismas, nagrinėdamas civilines bylas dėl netesybų dydžio mažinimo, išaiškino, kad, mažinant netesybų dydį, būtina laikytis proporcingumo kriterijaus reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stogrysta“ v. UAB „Garantas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-236/2014), pagal kurį nėra pateisinamas labai didelis netesybų dydžio mažinimas. Pavyzdžiui, netesybų sumažinimas daugiau kaip per pusę ar daugiau nei dvidešimt kartų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikytinas pažeidžiančiu šalių valią susitarti dėl netesybų bei neatitinkančiu sąžiningos verslo praktikos reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas į tai neatsižvelgė.

4. Anot kasatoriaus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl to, ar kreditorius, kilus ginčui dėl netesybų dydžio mažinimo, turi pareigą įrodyti nuostolius ir (ar) netesybų dydžio protingumą ir ar kreditorius turėtų įrodinėti realiai patirtus ar tikėtinus nuostolius, nevienoda. Tam tikrais atvejais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikėsi nuomonės, kad kreditorius, kilus netesybų mažinimo klausimui, turi pareigą įrodyti nuostolius: 1) kai yra pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius, t. y. netesybų mažinimo ribą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje dėl pagal UAB „Istpro“ prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą, bylos Nr. 3K3446/2013) arba 2) kreditorius turi pareigą pagrįsti sutartų netesybų dydį, įrodinėdamas nuostolius, t. y. kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. <...> kreditorius, grįsdamas teiginius dėl sutartyje įtvirtintų netesybų dydžio tinkamumo, nebegali remtis kompensuojamuoju sutartinių netesybų pobūdžiu ir jų, kaip minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos        2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Minibank“ v. K. F., bylos Nr. 3K3578/2012). Kasacinis teismas tai pat yra nurodęs, kad, kilus netesybų mažinimo klausimui, šalys turi būti aktyvios ir teikti teismui įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Istpro“ prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą, bylos Nr. 3K3446/2013). Pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kreditorius, kilus netesybų mažinimo klausimui, neprivalo įrodyti jo patirtų ar tikėtinų nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stogrysta“ v. UAB „Garantas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-236/2014).

5. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, nesant tam tinkamo ir pakankamo pagrindo, apribojo kasatoriaus galimybę įgyvendinti CPK 12, 178 straipsniuose nustatytą įrodinėjimo pareigą, pažeidė CPK 179 straipsnyje įtvirtintas teismo pareigas įrodinėjimo procese. Apeliacinės instancijos teismas, suabejojęs dėl kasatoriaus realiai patirtų nuostolių dydžio, turėjo pasiūlyti kasatoriui pateikti įrodymus ar argumentus, pagrindžiančius jo realiai patirtus ar tikėtinus nuostolius bei atitinkamai pagrindžiančius netesybų dydžio protingumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šios savo pareigos neatliko, dėl netesybų mažinimo sprendė remdamasis tik ieškovo pateiktais teiginiais.

6. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl mišrios kaltės ir CK 6.64 straipsnio nuostatas dėl atvejų, kada kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, ir su tuo susijusių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatorius turėjo teisę skaičiuoti delspinigius ir reikalauti jų iš ieškovo, t. y. nustatė, jog ieškovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, tačiau, neatsižvelgdamas į tai, priteisė ieškovui iš kasatoriaus 28 165,99 Lt (8157,43 Eur) delspinigių. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas arba turėjo apskritai nepriteisti ieškovui delspinigių, arba juos sumažinti, atsižvelgdamas į ieškovo kaltę dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.64 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovui iš kasatoriaus delspinigius, neteisingai aiškino ir taiCK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vienas iš ieškinio reikalavimų  pripažinus kasatoriaus atliktą įskaitymą negaliojančiu, priteisti ieškovui iš kasatoriaus 28 165,99 Lt (8157,43 Eur) delspinigius, kuriuos ieškovas apskaičiavo nuo visos 880 187,45 Lt (254 919,91 Eur) kasatoriaus įskaitytos netesybų sumos. Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo sprendimu priteista ieškovui iš kasatoriaus dalis jo reikalautos sumos, t. y. 811 738,84 Lt (235 095,82 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į tai, priteisė ieškovui iš kasatoriaus delspinigius ne nuo nurodytos, bet nuo visos kasatoriaus įskaitytos sumos. Taigi apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.73 straipsnio 1 dalį.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį tenkinti iš dalies – pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria priteisti ieškovui iš kasatoriaus delspinigiai, sumažinant ieškovui iš kasatoriaus priteistą delspinigių sumą iki 26 565,99 Lt (7694,04 Eur); kitą kasacinio skundo dalį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais, kad, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, netesybų, kai sutartys sudarytos viešųjų pirkimų būdu, mažinimas yra abejotinas, neaišku, koks subjektas turi teisę jas mažinti ir kad šiuo klausimu nesuformuota kasacinio teismo praktika. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad teisę sumažinti netesybas turi teismas. Netesybų sumažinimo pagrindai – netesybos neprotingai didelės ar (ir) skolininkas įvykdė dalį prievolės. Mažinimo apimtis įstatyme taip pat apibrėžta sumažintos netesybos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Ieškovo teigimu, nei VPĮ, nei CK ar kituose galiojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinto draudimo mažinti netesybas, kai sutartys sudarytos viešųjų pirkimų būdu. Priešingai, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika patvirtina teismo teisę ir net pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB ,,Ferteksos transportas”, bylos Nr. 3K-3-578/2005) ir, esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, mažinti pagal viešųjų pirkimų sutartį perkančiosios organizacijos apskaičiuotas ir iš tiekėjo reikalaujamas netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų sfera“ v. Kretingos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-562/2013). Ieškovo teigimu, vien tas faktas, kad netesybos buvo nustatytos viešojo pirkimo metu ir ieškovas, dalyvaudamas jame, žinojo netesybų dydį, neapriboja jo teisės prašyti šias sumažinti. Visais sutarčių, kuriose nustatytos netesybos, sudarymo atvejais šalys žino apie nustatytą netesybų dydį, tačiau įstatymų leidėjas suteikia teisę skolininkui jas ginčyti, jeigu šios aiškiai per didelės. Kasatorius klaidingai nurodo, kad, sumažinant netesybas, pakeičiama viešojo pirkimo sutartis, o tai yra draudžiama pagal VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatas. Netesybų mažinimas nekeičia sutarties, o tik atkuria pažeistą šalių interesų pusiausvyrą vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

2. Ieškovo nuomone, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas sumažinti netesybas priimtas vadovaujantis tik tuo, jog atsakovas neįrodinėjo savo patirtų nuostolių dydžio. Pirma, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į reikšmingų aplinkybių visumą: ieškovas nustatytais terminais įvykdė pagrindinę jam tenkančių sutartinių prievolių dalį (pastatė kabelių liniją), perdavė atliktų darbų rezultatą atsakovui ir šis juo naudojosi; ieškovas pavėlavo tik teisiškai įforminti statybos užbaigimą; tokiu atveju atsakovo nuostolius visiškai atlygina Rangos sutartyje nustatyta 50 000 Lt (14 481 Eur) bauda; kt. Antra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažinta, kad pagrįsti netesybas įrodinėdamas patirtus nuostolius kreditorius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga (Teismų praktika Nr. 37). Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio     12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. v. O. M., bylos Nr. 3K-3-866/2002). Mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuotoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga (Teismų praktika Nr. 37). Taigi kasatorius nepagrįstai teigia, kad jis, reikalaudamas priteisti sutartyje nustatytas netesybas, niekada neturi pareigos įrodinėti savo patirtų nuostolių, nors ir apytikslio, dydžio. Be to, šiuo atveju po ieškovo prievolės pagal sutartį neįvykdymo (teisinio statybos užbaigimo neįforminimo) jau praėjo daug laiko, todėl atsakovas turėjo galimybę apskaičiuoti ne tik tikėtinus, bet ir realius nuostolius, patirtus dėl pavėlavimo sutvarkyti statybos užbaigimo dokumentus. Tačiau jis tokių nuostolių neįrodinėjo, apsiribodamas deklaratyvių įrodymais nepatvirtintų teiginių procesiniuose dokumentuose pateikimu. Taigi kasatorius buvo pasyvus ir neįrodinėjo jo teiginius patvirtinančių aplinkybių, nors, remiantis CPK 12, 178 straipsniais, turėjo tokią pareigą.

3. Ieškovo teigimu, dėl netesybų mažinimo apimties turi būti sprendžiama, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, todėl vien aplinkybė, kad netesybos sumažintos labai daug kartų, nereiškia, jog pažeista kreditoriaus teisė į nuostolių atlyginimą. Šiuo atveju byloje susidarė išskirtinė situacija: kabelio linija pastatyta Rangos sutartyje nustatytu terminu (iki 2011 m. lapkričio 18 d.), kasatorius ją išbandė ir Valstybinės energetikos inspekcija pripažino ją atitinkančia visus privalomus teisės aktų reikalavimus ir kad ji tinkama naudoti pagal paskirtį, kasatorius ją nuo       2011 m. rugsėjo 12 d. eksploatuoja. Statybos rangos darbų neatitiktis pradiniam darbo projektui buvo nedidelė ir netrukdė eksploatuoti kabelio liniją. Kasatorius dėl to nepatyrė nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kasatoriaus apskaičiuotos labai didelės (880 187,45 Lt) (254 919,91 Eur) netesybos yra nesąžiningos ir apeliacinės instancijos teismas pagrįstai jas sumažino iki 50 000 Lt (14 481 Eur). Ieškovas pažymi, kad kasaciniame skunde neteisingai nurodoma, jog jis pavėlavo įvykdyti savo prievolę keturiolika mėnesių. Kasatorius apskaičiavo ieškovui palūkanas už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. birželio 25 d., t. y. už 220 dienas, o tai yra septyni mėnesiai. Kasatorius neįrodė, kad dėl ieškovo vėlavimo sutvarkyti statybos užbaigimo dokumentus kilo grėsmė kasatoriaus vykdomai veiklai ir viešajam interesui, nes, minėta, kabelių linija buvo pastatyta ir pradėta eksploatuoti nustatytu laiku. Kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008, ir 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Stogrysta“ v. UAB „Garantas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-236/2014, nes skiriasi jų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės.

4. Ieškovas nesutinka su kasatoriumi, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovui iš kasatoriaus netesybas, pažeidė CK 6.64 straipsnio, 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatas. Šios netesybos ieškovui iš kasatoriaus priteistos kitos, ne ginčo Rangos, sutarties pagrindu, t. y. pagal šalių 2011 m. gruodžio 30 d. sudarytą rangos sutartį. Iš šios sutarties kylančių ieškovo reikalavimų ir pareigos atsiskaityti kasatorius niekada neginčijo. Jam išrašytą PVM sąskaitą faktūrą kasatorius turėjo apmokėti per 60 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos (2011 m. gruodžio 30 d. rangos sutarties 14.5 a, 14.6 punktai), o uždelsęs atsiskaityti, mokėti ieškovui 0,04 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos. Kasatorius gavo PVM sąskaitą faktūrą kartu su 2012 m. liepos 5 d. atliktų darbų aktu. Už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo  4 d. iki 2012 m. lapkričio 27 d. (80 dienų) kasatoriaus mokėtina delspinigių suma nuo visos jo įskaitytos apmokėjimui ieškovui sumos (880 187,45 Lt) (254 919,91 Eur) – 28 165,99 Lt              (8157,43 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas sumažino kasatoriaus apskaičiuotas netesybas iki 50 000 Lt (14 481 Eur), t. y. teisėtai kasatoriaus įskaityta suma), tai nuo jų delspinigiai ieškovui nepriklauso. Dėl to apeliacinės instancijos teismas turėjo sumažinti ieškovui iš kasatoriaus priteistinus delspinigius iki 26 565,99 Lt (7694,04 Eur) (880 187,45 Lt                 (254 919,91 Eur) 50 000 Lt (14 481 Eur) x 0,04 proc. x 80 d.), tačiau to nepadarė, todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis keistina, priteisiant ieškovui iš kasatoriaus 26 565,99 Lt (7694,04 Eur) delspinigių. Kasatorius nepagrįstai vadovaujasi CK 6.64 straipsnio, 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nes jos skirtos reglamentuoti visiškai kitiems teisiniams santykiams, nei ginčo byloje (šioje byloje nesprendžiamas žalos atlyginimo ar prievolės vykdymo sustabdymo klausimas).

5. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai apskaičiavo ieškovui iš kasatoriaus priteistinų delspinigių sumą nuo visos atsakovo vienašaliu pranešimu įskaitytos sumos (880 187,45 Lt)       (254 919,91 Eur), nes, neatsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu kasatorius grąžino ieškovui 18 448,61 Lt (5343,09 Eur), ši suma buvo nepagrįstai įskaityta ir kasatorius laiku neatsiskaitė su ieškovu pagal kitą rangos sutartį, todėl kasatorius turi teisę nuo jos apskaičiuoti delspinigius.

6. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė kasaciniame skunde nurodytų proceso teisės normų. Pirma, kasatoriaus pareiga pateikti įrodymus ir įrodinėti jam reikšmingas faktines aplinkybes nustatyta CPK 12, 178 straipsniuose ir kasatoriui buvo žinoma. Antra, CPK 179 straipsnio 1 dalyje, kuria remiasi kasatorius, įtvirtinta teismo galimybė pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti. Tai, ieškovo nuomone, reiškia, kad šalys jau turi būti pateikusios kokių nors įrodymų, bet jų turi nepakakti. Kasatorius per visą bylos nagrinėjimo abiejų instancijų teismuose laikotarpį nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo tikėtinus nuostolius, patirtus dėl ieškovo vėlavimo įvykdyti prievolę. Trečia, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2013 m. liepos 8 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, siekdamas patikslinti šalių pareigą įrodinėti. Kasatoriui ši nutartis buvo žinoma, tačiau jis vis tiek nepateikė jokių savo patirtų nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl dvigubų netesybų įskaitymo

Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Tačiau praktikoje galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis, ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Visais šiais atvejais tokio pobūdžio netesybos gali būti pripažintos baudinėmis.

Pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą kreditorius negali reikalauti ir netesybų ir nuostolių, todėl netesybos įskaitomos į nuostolius. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kreditorius pagal Rangos sutarties nuostatas turėjo teisę skaičiuoti delspinigius nuo visos darbų kainos ir papildomai savo interesus ginti reikalaudamas skolininko sumokėti 50 000 Lt (14 481 Eur) dydžio baudą, t. y. už tą patį pažeidimą taikyti skolininkui dvigubas netesybas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia netesybų diferenciacija įstatyme nedraudžiama. Tačiau su šiuo apeliacinės instancijos teismo argumentu sutikti nėra pagrindo. Šiuo atveju ginčo šalių sulygtos dvigubos netesybos (delspinigiai ir bauda už termino įvykdyti prievolę praleidimą) pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas yra negalimas. Įskaitymo principas, nustatytas netesybų ir realių nuostolių reikalavimo atveju (CK 6.258 straipsnio 2 dalis), taikytinas ir nagrinėjamoje byloje. Kadangi šalys už praleistą prievolės  įvykdymo terminą nustatė dvigubas netesybas – delspinigius ir baudą, tai bauda (mažesnioji suma) įskaitytina į delspinigius. Likusi delspinigių suma apeliacinės instancijos teismo buvo pripažinta kaip neprotingai didelė, palyginti su kreditoriaus nuostoliais. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, iš esmės nepažeisdamas CK 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisės normos taikymo ir aiškinimo taisyklių, galėjo ne tik įskaityti baudą į delspinigius, bet ir taikyti netesybų mažinimo institutą.

 

Dėl netesybų, įtvirtintų viešojo pirkimo sutartyse, mažinimo teisėtumo

Kasatorius kasaciniame skunde kvestionuoja skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumą, inter alia, atsižvelgdamas į rangos sutarties ir teisinių santykių – viešųjų pirkimų – specifiką. Jo teigimu, kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Dujų sfera“ v. Kretingos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-562/2013, nepakankami nustatyti, kokia apimtimi gali būti atliekamas netesybų, įtvirtintų viešojo pirkimo sutartyse, mažinimas. Kasatorius, be kita ko, apskritai abejoja, ar teisėtai, nepažeidžiant VPĮ nuostatų, galima mažinti tokio pobūdžio sutartyse nustatytus prievolių užtikrinimo dydžius.

Šiame kontekste pirmiausia pažymėtini du aspektai: pirma, kasatoriaus nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateiktos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos įvertinus iš esmės tokius pačius perkančiosios organizacijos argumentus dėl teisinių santykių specifikos, Viešųjų pirkimų įstatyme expressis verbis įtvirtinto draudimo pažeidžiant viešųjų pirkimų principus keisti viešojo pirkimo sutartis, netesybų ir jų dydžio išankstinio išviešinimo pirkimo dokumentuose ir pan.; antra, nei aptariamoje nutartyje, nei ankstesnėje ar vėlesnėje kasacinio teismo jurisprudencijoje nenurodytos konkrečios netesybų mažinimo ribos, apimtys ir pan., t. y. neįtvirtinta leistina (teisėta) maksimaliai mažinamų netesybų finansinė išraiška. Netesybų mažinimas visų pirma priklauso nuo specifinių kiekvieno ginčo faktinių aplinkybių, šalių elgesio ir kt. bei nuo to, kaip teismas, laikydamasis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų, šias aplinkybes įvertina. Kasatoriaus pateikti teismų praktikos pavyzdžiai dėl tam tikrų netesybų mažinimo dydžių (atvejų) neleidžia daryti priešingos išvados.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, kaip pažymėta pirmiau nurodytoje nutartyje, viešojo pirkimo sutartyse įtvirtintų netesybų mažinimas iš principo galimas, šis išaiškinimas – teismo precedentas, saistantis patį kasacinį teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „Leonhard Weiss RTE AS“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-183-248/2015), juo teisėjų kolegija vadovaujasi ir nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, kasacinis teismas, vykdydamas viešąją teisės aiškinimo ir vienodo teisės normų taikymo užtikrinimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pontem“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-544/2014), šioje byloje, plėtodamas pirmiau pristatytą praktiką, plačiau pasisakys dėl netesybų, įtvirtintų viešojo pirkimo sutartyse, mažinimo.

Dėl netesybų mažinimo viešojo pirkimo sutarčių keitimo ribojimo atžvilgiu visų pirma atkreiptinas ypatingas dėmesys į netesybų mažinimo kvalifikavimą. Pažymėtina, kad iš teisinio reguliavimo ir jį aiškinančios kasacinio teismo praktikos akivaizdžiai matyti, kad netesybų mažinimas teismo sprendimu nekvalifikuotinas kaip sutarties keitimas pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį. VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymas pirmiausia priklauso nuo to, ar viešojo pirkimo sutartis apskritai keičiama. Iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) ir kasacinio teismo praktikos dėl viešojo pirkimo sutarties keitimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Kauno vandenys“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo, bylos Nr. 3K-7-304/2011) galima daryti sandorio keitimo kvalifikavimo takoskyrą: kiekvienas esminis viešojo pirkimo sutarties pakeitimas, kuris kaip pažeidžiantis tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus yra draudžiamas, kartu yra ir sutarties pakeitimas bendrąja teisine ir ekonomine prasme (nauja oferta ir akceptas) (pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutarties kontrahento pakeitimas: žr. Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą Wall, C-91/08, ECLI:EU:C:2010:182), tačiau ne kiekvienas kontrahentų sutarimas keisti sandorio sąlygas (CK 6.223 straipsnio 1 dalis) bus laikytinas esminiu viešojo pirkimo sutarties pakeitimu pagal VPĮ 18 straipsnio 8 dalį (pavyzdžiui, valiutos konvertavimas ir atitinkamas sutarties kainos suapvalinimas: žr. Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimą pressetext Nachrichtenagentur, C-454/06, ECLI:EU:C:2008:351). Viešojo pirkimo sutarčių teisėto pakeitimo kontrolės tikslu Lietuvos įstatymų leidėjas įtvirtino šių sandorių keitimo tvarką pagal Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimus (leidimus).

Apibendrinant šiuos argumentus, pažymėtina, kad teismo sprendimu sumažintos netesybos, net jei jos įtvirtintos viešojo pirkimo sutartyje, apskritai nėra šios sutarties keitimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia teisėjų kolegijos pozicija koreliuoja su kasacinio teismo praktika dėl viešųjų pirkimų ginčų arbitruotinumo. Ginčai dėl viešojo pirkimo sutarties kainos (ar kitų esminių sąlygų) nearbitruotini, nes įeina į VPĮ reguliavimo sritį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Kauno vandenys“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo, bylos Nr. 3K-7-304/2011), ir priešingai, ginčai, susiję su tokios sutarties vykdymu, inter alia, atsakomybe už sutartinių prievolių nevykdymą, nekvalifikuotini kaip sutarties keitimas ir į VPĮ teisinį reguliavimą nepatenka, todėl arbitruotini (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Švenčionių miesto savivaldybės administracija v. RUAB „Kašgarija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-510/2014). Be to, tokios pozicijos, t. y. kad ginčas dėl tiekėjokontrahento civilinės atsakomybės tiesiogiai nepatenka į VPĮ 18 straipsnio 8 dalies taikymo sritį, laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ v. Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazija, bylos Nr. 3K-3-63/2015).

Kaip nurodyta pirmiau, kasatorius apskritai kvestionuoja netesybų mažinimo teisėtumo klausimą viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo a fortiori VPĮ 18 straipsnio 8 dalies ir viešųjų pirkimų principų taikymo aspektu. Net jei ir būtų galima spręsti apie netesybų mažinimą teismo sprendimu kaip viešojo pirkimo sutarties keitimą (šiame kontekste žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras v. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-75/2013), nors, kaip nurodyta pirmiau, su tuo kasacinis teismas nesutinka, teisėjų kolegija vertina, kad netesybų mažinimas neturėtų būti vertinamas, išskyrus išimtines, išskirtines situacijas (pavyzdžiui, kai perkančioji organizacija iš anksto aiškiai išviešina sutarties svarbą ir sutartinių įsipareigojimų laikymosi reikšmę a fortiori griežtus prievolių vykdymo terminus, be to, pirkimo dokumentuose įtvirtintas didelis netesybų dydis, inter alia, apibrėžtas kaip tokios skubos užtikrinimo garantas), kaip kitų tiekėjų teisių pažeidimas, nukrypimas nuo pradinių konkurso sąlygų ir pan.

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje dėl viešojo pirkimo dalyviokontrahento sutartinės atsakomybės nurodyta, kad vien ta aplinkybė, jog sutartis sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą pagal viešai skelbtas ir visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams žinomas pirkimo sąlygas, nepašalina perkančiosios organizacijos pareigos tiek nustatyti teisės aktų reikalavimams ir bendriesiems principams neprieštaraujančias pirkimo ir būsimos sutarties sąlygas, tiek tinkamai jas aiškinti ir taikyti pirkimo sutarties vykdymo metu, kartu tai nepaneigia ir teismo teisės ex officio spręsti dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo, pasisakyti dėl jų padarinių ir pan., net jei tai nebuvo šalių nesutarimo objektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ v. Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazija, bylos Nr. 3K-3-63/2015).

Dėl viešojo pirkimo sutarčių keitimo teisėtumo kasacinio teismo išplėtota gausi praktika, pagal kurią: perkančioji organizacija negali vienašališkai pakeisti pagrindinių viešojo pirkimo sąlygų, ypač tos, kuri, jei būtų viešojo pirkimo kvietime, būtų leidusi tiekėjams pateikti iš esmės kitus pasiūlymus (arba pasiūlymus pateikti pirkime nedalyvavusiems tiekėjams); jei perkančiajai organizacijai, nesant išankstinio paskelbimo apie viešojo pirkimo sutarties pakeitimo galimybę, viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu būtų leista pakeisti pirkimo sąlygas, pastarųjų, tokių, kokios buvo paskelbtos iš pradžių, turinys būtų iškreiptas ir neišvengiamai taip būtų pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nes nebūtų užtikrintas viešojo pirkimo sąlygų vienodumas ir procedūrų objektyvumas; siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų (žr., pvz., 2011 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Kauno vandenys“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo, bylos Nr. 3K-7-304/2011).

Nesutiktina su kasatoriaus vertinimu dėl iš anksto išviešintų netesybų svarbos tiekėjams. Viešojo pirkimo sutarties projekte įtvirtintas tam tikriems santykiams (pvz., rangai) įprastas netesybų dydis (kartu su vidutiniais sutarties įvykdymo terminais ir kitomis įprastinėmis sąlygomis) iš principo nelemia tiekėjų apsisprendimo dalyvauti konkurse, taip pat pasiūlymo kainos dydžio. Kasacinio teismo, pavyzdžiui, jau konstatuota, kad sandorio šalių valia sutarties sudarymo metu nėra ir niekaip negali būti veikiama teisės normų, reguliuojančių sutartinę atsakomybę, pasikeitimo ir pasikeitimo galimybės (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Telegausa“ v. UAB „Tele2“, bylos Nr. 3K-32-176/2010). Atsižvelgiant į tai, pernelyg hipotetiškas kasatoriaus vertinimas, kad jei teismai nemažintų netesybų, pirkimą galėtų laimėti kitas tiekėjas (dalyvis), inter alia, dėl kitos pasiūlymo kainos pateikimo. Tiekėjai teikdami pasiūlymus iš esmės prognozuoja tinkamą būsimų sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, be to, objektyviai neįmanoma nustatyti, ar tiekėjai apskritai ir kokia apimtimi į siūlomą kainą įtraukia ir apskaičiuoja sutarties neįvykdymo ar vėlavimo riziką, o vertinant priešingai, kiltų tiekėjų pasiūlymų nelygiaverčio vertinimo grėsmė          (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „G4S Lietuva“ v. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-94/2013).

 

Dėl teismo teisės mažinti netesybas ir mažinimo dydžio

Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007).

Teisėjų kolegija pažymi, kad bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Istpro“ prašymą patvirtinti kreditoriaus reikalavimą, bylos Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dujų sfera“ v. Kretingos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K3562/2013; kt.). Atsižvelgiant į tai, taip pat į bylą nagrinėjusių teismų nustatytą aplinkybę, kad ieškovas reiškė reikalavimą sumažinti pagal Rangos sutartį priteistinas netesybas ir teikė tokio prašymo pagrįstumą patvirtinančius argumentus, atmestinas kaip nepagrįstas kasacinio skundo teiginys, jog šiuo atveju kasatorius neturėjo pagrįsti reikalaujamų priteisti netesybų įrodinėdamas nuostolius ir kad šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika neaiški.

CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

Vertindamas, ar netesybos yra neprotingai didelės, teismas turi atsižvelgti į sutartyje nustatytos netesybų sumos ir nuostolių, kuriuos realiai patyrė kreditorius, santykį. Vertindamas realiai patirtų nuostolių dydį, teismas turi atsižvelgti į kreditoriaus kaltę (CK 6.259 straipsnis), taip pat aplinkybę, ar kreditoriaus realiai patirti nuostoliai priteistini pagal nuostolių dydžio nustatymo taisykles, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar buvo atsižvelgta į CK 6.258 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Jei netesybų suma yra neprotingai didelė palyginus su realių nuostolių suma, įvertinta pagal 6.258 straipsnio 4 dalies taisyklę, teismas turi teisę mažinti netesybas tuo pagrindu, kad netesybos yra neprotingai didelės.

Kasatorius kasaciniame skunde kelia klausimą, kiek teismas gali sumažinti neprotingai dideles netesybas. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, daugiau nei septyniolika kartų sumažindamas netesybų dydį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų netesybų dydžio mažinimo proporcingumo reikalavimų. Su šiuo kasacinio skundo argumentu sutikti nėra pagrindo. Neprotingai didelių netesybų sumažinimo dydis yra fakto klausimas ir teismas spręsdamas, iki kokio dydžio sumažinti neprotingai dideles netesybas, kiekvienu atveju vertina konkrečios bylos aplinkybes, šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tik žemutinė netesybų mažinimo riba – netesybos gali būti mažinamos tik tiek, kad netaptų mažesnės už kreditoriaus nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Tačiau tai nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-12/2009; kt.).

Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkas iš dalies įvykdė savo prievolę, prievolės įvykdymo dėl termino praleidimo pažeidimo laikotarpiu kreditorius galėjo naudotis sutarties dalyku ir nepagrindė, kad prievolės įvykdymo termino praleidimas padarė jam realios žalos. Teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad bylos nagrinėjimo metu kasatoriui nebuvo suteikta galimybės įrodinėti nuostolių dydžio, nes, kaip konstatuota apeliacinės instancijos teismo nutartyje, tokius duomenis kasatorius teismui teikė atsiliepimuose į ieškinį ir apeliaciniame skunde. Todėl atsižvelgdama į kompensuojamąjį netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdį, ir į tai, kad sumažintos netesybos nepažeidžia sutarties laisvės principo ir savo funkcijos kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, nes kreditoriui priteista suma yra didesnė nei jo realiai patirti nuostoliai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas netesybų sumą iki 50 000 Lt (14 481 Eur), nepažeidė CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių.

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

 

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo išspręsti klausimą dėl  28 165,99 Lt (8157,43 Eur) dydžio delspinigių pagal 2011 m. gruodžio 30 d. rangos sutartį ieškovui iš kasatoriaus priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu konstatavus, kad ieškovas pažeidė savo prievolę kasatoriui, buvo pagrindas visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti kasatorių nuo prievolės mokėti delspinigius pagal 2011 m. gruodžio 30 d. rangos sutartį vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovas pažeidė savo prievolės pagal        2010 m. liepos 2 d. Rangos sutartį įvykdymo terminą, t. y. dėl savo kaltės neįvykdė savo pareigos kasatoriui (praleido prievolės įvykdymo terminą) ir todėl, kasatoriaus teigimu, jis turėjo teisę sustabdyti savo prievolės vykdymą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu. CK 6.64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, kada kreditorius yra laikomas pažeidusiu prievolę, t. y. kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės arba kai kreditorius dėl savo kaltės neįvykdo pareigų skolininkui ir dėl to skolininkas pagrįstai sustabdo prievolės vykdymą. CK 6.64 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjusių teismų yra konstatuota ieškovo atsakomybė už 2010 m. liepos 2 d. Rangos sutarties netinkamą įvykdymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesprendė, ar ieškovas, kaip kreditorius, laikomas pažeidusiu prievolę pagal 2011 m. gruodžio 30 d. rangos sutartį. Tik konstatavus, kad ieškovas laikytinas pažeidusiu 2011 m. gruodžio 30 d. rangos sutartį, atsirastų teisinis pagrindas teismui spręsti dėl kasatoriaus visiško ar dalinio sąlyginio ar besąlyginio atleidimo nuo prievolės pagal 2011 m. gruodžio 30 d. rangos sutartį, t. y. 28 165, 99 Lt (8157,43 Eur) dydžio delspinigių mokėjimo. Įvertinus teismų nagrinėtas ir nustatytas reikšmingas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių spręsdamas, jog nėra teisinio pagrindo visiškai ar iš dalies atleisti kasatorių nuo prievolės pagal 2011 m. gruodžio 30 d. rangos sutartį vykdymo, t. y. delspinigių mokėjimo.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas priteisė delspinigius pagal 2011 m. gruodžio 30 d. rangos sutartį neatsižvelgdamas į byloje konstatuotą aplinkybę, jog teisinis pagrindas skaičiuoti delspinigius egzistavo nuo 811 738,84 Lt (235 095,82 Eur), o ne nuo             880 187,45 Lt (254 919,91 Eur), ir dėl to netinkamai apskaičiavo jų dydį. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad     2013 m. birželio 28 d. kasatorius grąžino ieškovui 18 448,61 Lt (5343,09 Eur) įskaitytų netesybų (kartu ir skolos) sumą. Kadangi ši suma ieškovui buvo grąžinta bylos nagrinėjimo teisme metu, už ją kasatorius turi pareigą mokėti delspinigius pagal 2011 m. gruodžio 30 d. rangos sutartį. Kasatoriaus atliktą įskaitymą 50 000 Lt (14 481 Eur) apimtimi teismas vertino kaip teisėtą, todėl už šią sumą kasatorius neturi prievolės mokėti delspinigių. Taigi kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad iš kasatoriaus ieškovui priteistini 26 565,99 Lt (7694,04 Eur) dydžio delspinigiai               (880 187,45 Lt (254 919,91 Eur) – 50 000 Lt (14 481 Eur). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl ieškovui iš kasatoriaus priteistino delspinigių pagal 2011 m. gruodžio 30 d. rangos sutartį dydžio, priteisdamas juos nuo 880 187,45 Lt (254 919,91 Eur) dydžio skolos. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria priteista ieškovui iš kasatoriaus 28 165,99 Lt (8157,43 Eur) delspinigių, keistina, sumažinant ieškovui iš kasatoriaus priteistiną delspinigių dydį iki 26 565,99 Lt (7694,04 Eur)

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

Kadangi kasaciniame teisme patenkinta labai maža kasatoriaus pareikštų reikalavimo dalis (0,19 proc.), tai priteistų šalių ir valstybės turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas neperskirstytinas, o kasatoriaus turėtos išlaidos kasaciniame teisme – neatlygintinos.

Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Kasaciniame teisme ieškovui atstovavo advokatas Michailas Gaibelis (Michail Gaibel); už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ieškovas sumokėjo 3630 Lt (1051,32 Eur) (įrodymai pridėti). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą (2004 m. balandžio 2 d. nutarimo redakcija), sprendžia, kad ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš kasatoriaus 599,51 Eur advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinis teismas turėjo 7,02 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), jų atlyginimas, iš esmės netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui A. Ž. ir ko UAB (j. a. k. 158102142) iš atsakovo AB „Litgrid“ (j. a. k. 302564383) 8157,43 Eur delspinigių, pakeisti ir priteisti ieškovui A. Ž. ir ko UAB (j. a. k. 158102142) iš atsakovo AB „Litgrid“ (j. a. k. 302564383) 7694,04 Eur delspinigių.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. Ž. ir ko UAB (j. a. k. 158102142) iš atsakovo AB „Litgrid“ (j. a. k. 302564383) 599,51 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt devynis Eur 51 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo AB „Litgrid“ (j. a. k. 302564383) 7,02 Eur (septynis Eur 2 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo. Priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                        Birutė Janavičiūtė                                                                     

 

Sigita Rudėnaitė

                                                                     

 

Dalia Vasarienė

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK6 6.258 str. Netesybos ir nuostoliai
  • CK6 6.71 str. Netesybų samprata
  • CK6 6.73 str. Netesybos ir realus prievolės įvykdymas
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • CK
  • 3K-3-236/2014
  • 3K-3-303/2012
  • CPK
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • 3K-3-401/2008
  • 3K-7-409/2010
  • 3K-7-378/2005
  • 3K-3-578/2005
  • 3K-3-562/2013
  • CK6 6.64 str. Atvejai, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • 3K-3-183-248/2015
  • 3K-3-544/2014
  • 3K-7-304/2011
  • CK6 6.223 str. Sutarties pakeitimas
  • 3K-3-510/2014
  • 3K-3-75/2013
  • 3K-7-304/2007
  • 3K-3-85/2007
  • 3K-3-446/2013
  • 3K-7-367/2006
  • 3K-3-503/2007
  • DK
  • 3K-3-12/2009
  • CK1 1.2 str. Civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei