Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-07-04][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-280-219-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-280-219/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
3.1. Bendrosios nuostatos.
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1.7.6. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7. Bylinėjimosi išlaidos
2.1.1.16. Kitos bylos dėl pirkimo-pardavimo

Civilinė byla Nr. e3K-3-280-219/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32644-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6.

(S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. liepos 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą neišsprendus bylos iš esmės, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 32 097,04 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančias pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis, taip pat atsakovui priklausančias lėšas, esančias pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis. Ieškovė nurodė, kad už atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą patyrė 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino – nutarė pritaikyti areštą atsakovo nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, esančiam pas atsakovą ir (arba) trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims; nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo turtines teises arba lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir (arba) pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui gauti lėšas darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant vienos minimaliosios mėnesinės algos lėšas pragyventi bei atlikti atsiskaitymus su paslaugų tiekėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, taip pat atsiskaityti su ieškove; nurodė, kad bendra areštuoto atsakovo turto vertė turi atitikti 32 097,04 Eur sumą.
  2. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo A. V. atskirąjį skundą, 2018 m. sausio 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį paliko nepakeistą ir priteisė iš atsakovo A. V. ieškovei R. M. 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
  3. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pateikė prašymą jai priteisti 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties atmestas, teismas nutarė ieškovei priteisti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patirtų išlaidų atlyginimą. Teismas nurodė, kad ieškovės patirtos 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidos, remiantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, laikytinos pagrįstomis.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu atsakovas A. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas 294,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą palikti nenagrinėtą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. CPK nėra tokios teisės normos, kuri nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą dėl atskirų procesinių veiksmų, neišsprendus bylos iš esmės ar neužbaigus jos kitu pagrindu. Šiuo atveju civilinė byla pagal ieškovės ieškinį kol kas nėra išnagrinėta, byloje nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, todėl apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs vieno iš procesinių veiksmų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – teisėtumo klausimą, nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 93 straipsnį ir 270 straipsnio 5 dalies 3 punktą klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenustato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato.
    2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, vykdydamas ieškovės prašymą, pagal skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį išdavė vykdomąjį raštą. Atsakovas šiuo metu negali sumokėti skundžiama nutartimi priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes visas jo turtas ieškovės prašymu nebaigtoje nagrinėti civilinėje byloje yra areštuotas. Jei bus pradėtas priverstinis išieškojimas, bus ne tik nepagrįstai padidintos bylinėjimosi išlaidos, nes atsakovas turės apmokėti antstolio išlaidas, tačiau vėliau atgręžti sprendimo vykdymą į ieškovę gali būti sudėtinga arba netgi neįmanoma.
  2. Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Būtent dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, nes reikėjo parengti atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo. Vilniaus apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo klausimą ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, be to, tenkino ieškovės prašymą dėl šioje ginčo dalyje patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau neskirstė bylinėjimosi išlaidų, patirtų už ieškinio ir kitų procesinių dokumentų parengimą, taip pat už kitas teisines paslaugas. Teismas nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu.
    2. Kasaciniame skunde keliamas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių panaikinimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. CPK 151 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos kasacine tvarka. Ši įstatyme įtvirtinta nuostata yra imperatyvi, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenagrinėja skundų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, dėl kurių taikymo pagrįstumo galutinį sprendimą priima apeliacinės instancijos teismai.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį paskirstymo apeliacinės instancijos teisme, kai šis teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nėra baigtas

 

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  2. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarties dalį, ieškovei iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį. Taigi nagrinėjamu atveju aktualu atsakyti į klausimą, ar, apeliacinės instancijos teismui atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendus vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme nesant baigtam, jau egzistavo CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos ir ar apeliacinės instancijos teismas pagal nurodytą proceso teisės normą turėjo išspręsti šiame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą klausimą.
  3. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus).
  4. Kasacinis teismas byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaidų, susijusių su teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemonės vykdymu, atlyginimo, yra konstatavęs, kad pareiga apmokėti išlaidas už laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą tenka jų taikymą inicijavusiai šaliai, antstolis turi teisę reikalauti jas apmokėti būtent iš šios šalies, o ši turi teisę reikalauti, kad nurodytų išlaidų atlyginimas jai būtų priteistas išnagrinėjus bylą iš esmės pagal CPK 93 straipsnio taisykles atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo rezultatą, įtvirtintą įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Toks teisės aiškinimas, be kita ko, grindžiamas aplinkybe, kad kol nėra įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, proceso šalis, kurios atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, negali būti laikoma pažeidusia kitos šalies teises, todėl vykdymo išlaidų išieškojimas iš tokios šalies būtų per ankstyvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 15 punktas).
  5. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, kai apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylos sustabdymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  6. Atsižvelgdama į nutarties 10–12 punktuose aptartą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija nurodo, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t, y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės procesinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimdamas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį, ir apeliacinės instancijos teismas šią nutartį paliko nepakeistą, nesudaro pagrindo tarp šalių kilusį ginčą vertinti kaip išspręstą ieškovės naudai. Nagrinėjamoje byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas.
  7. Nustatytas netinkamas CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymas yra pagrindas naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinus priimamas naujas sprendimas (CPK 359 straipsnio 4 dalis) – ieškovės prašymą dėl 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą dėl to, kad šis ieškovės prašymas turi būti išspręstas užbaigus bylą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
  8. Kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Kasacinis teismas turėjo 1,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių, kaip ir kitų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas išspręstinas pirmosios instancijos teismo, šiam priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo  A. V. ieškovei R. M. priteistas 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, ir dėl šios dalies priimti naują procesinį sprendimą – ieškovės prašymą dėl 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai              Janina Januškienė

 

 

              Egidijus Laužikas

 

             

              Vincas Verseckas

             


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 151 str. Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • e3K-3-7-701/2018
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 296 str. Pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai