Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-12][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-483-701-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-483-701/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracija 188764867 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.4.2. Nuosavybės teisė
7.3. Bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo
2.4.2.3. Nuosavybės teisės įgijimas
2.4. Daiktinė teisė
2.6. Prievolių teisė
7. BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
2.6.11. Pirkimas-pardavimas
2.6.11.18. Kitos pirkimo-pardavimo sutartys

?

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Civilinė byla Nr. e3K-3-483-701/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14742-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.6.11.18

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. A. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo – Kauno miesto savivaldybės administracija.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės įsigijimą ne aukciono tvarka, teisėtų lūkesčių principą, ir proceso teisės normų, nustatančių teisę pripažinti faktus, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė teismo panaikinti atsakovės Kauno miesto skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. raštą Nr. 8SD-2369-(14.8.125.E) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“; atsakovės 2017 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 1SS-1744-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“; įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), suformuoto prie pastato  dyzelinės elektros pastotės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir elektros pastotė, Pastatas), pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovas nurodė, kad nuosavybės teise valdo elektros pastotę (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2015 m. rugsėjo 23 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo prie elektros pastotės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kad būtų suformuotas žemės sklypas šiam Pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jo paskirtį. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. A-2962 priėmė sprendimą pradėti rengti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. UAB „Projektų vystymo grupė“ parengė valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas), jį suderino atsakingos valstybės ir savivaldybės institucijos, įskaitant ir atsakovės Kauno miesto skyrių. Atsakovė 2016 m. vasario 5 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-360-(8.14) konstatavo, kad Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, ir pritarė, kad jis būtų teikiamas tvirtinti. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. A-397 patvirtino Projektą.

4.       Ieškinyje pažymėta, kad atsakovės Kauno miesto skyrius 2017 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 8SD-2369-(14.8.125 E) atsisakė sudaryti su ieškovu Sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, nes Pastato naudojimo paskirtis (pagalbinio ūkio) neatitinka Sklypo naudojimo būdo (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos). Atsakovė, išnagrinėjusi ieškovo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 1SS-1744-(8.5) Kauno miesto skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. raštą paliko galioti.

5.       Ieškovas, nesutikdamas su šios nutarties 4 punkte nurodytais sprendimais, pateikė ieškinį teismui, jame nurodė, kad Projektas galioja, jis nepanaikintas ir nenuginčytas, ieškovui buvo suteikti teisėti lūkesčiai, todėl atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai atsisako sudaryti Sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, todėl jame gali būti pagal paskirtį eksploatuojamas ieškovo Pastatas; jo nusidėvėjimo mastas atsakovei buvo žinomas iki leidžiant formuoti Sklypą; ieškovas neprivalo pirkti įrangos vien tam, kad parodytų atsakovei savo ketinimus. Be to, atsakovė 2017 m. birželio 29 d. sprendime nepagrįstai nurodė, kad Sklypo pirkimo–pardavimo sutartis negali būti sudaryta, nes Pastatas yra priklausinys; šis naujas motyvas, nurodytas tik 2017 m. birželio 29 d. sprendime, neturi teisinės reikšmės vertinant 2017 m. gegužės 9 d. rašto teisėtumą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino; panaikino atsakovės Kauno miesto skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. raštą ir atsakovės 2017 m. birželio 29 d. sprendimą; įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformuoto prie Pastato, pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, ieškinys dėl atsakovės Kauno miesto skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. rašto galėjo būti pateiktas iki 2017 m. birželio 9 d. Kadangi ieškovas į teismą kreipėsi 2017 m. liepos 18 d., tai teismas sprendė, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas. Nustatęs, kad ginčijamame rašte klaidingai buvo nurodyta jo apskundimo tvarka (jog jis per 20 darbo dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui), ieškovas pasinaudojo šia išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o ieškinį teismui pateikė po atsakovės 2017 m. birželio 29 d. sprendimo nepraėjus vieno mėnesio terminui, teismas sprendė, kad ieškovas terminą 2017 m. gegužės 9 d. raštui apskųsti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jį atnaujino.

8.       Teismas nurodė, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 2 punktas); projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-I, 2 punktas). Kadangi Projektą suderino atsakingos valstybės ir savivaldybės institucijos, tarp jų – ir atsakovė (2016 m. vasario 5 d. patikrinimo aktu atsakovė sprendė, kad Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, bei pritarė jo teikimui tvirtinti, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. vasario 12 d. patvirtino Projektą), tai teismas padarė išvadą, jog atsakovė, derindama Projektą ir pritardama jo teikimui tvirtinti, sukėlė teisinius padarinius bei ieškovo teisėtus lūkesčius.

9.       Teismas pažymėjo, kad sklypo naudojimo būdas yra nustatomas formuojant, tai – vienas iš projekto sprendinių. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 12 d. įsakymu, kuris galioja ir nėra duomenų, kad jis būtų ginčijamas, patvirtintame Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte nurodyta, jog Projekto tikslas – suformuoti apie 377 kv. m žemės sklypą Pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį; Nekilnojamojo turto kadastre nurodyta Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio; Nekilnojamojo turto registre nurodytas Sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Remdamasis nurodytais duomenimis teismas sprendė, kad Sklypas suformuotas teisėtai ir pagrįstai, nustatytas jo naudojimo būdas atitinka Pastato paskirtį, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti parduoti Sklypą ieškovui.

10.       Dėl atsakovės argumento, kad Pastato naudojimo paskirtis (pagalbinio ūkio) neatitinka žemės sklypo naudojimo būdo (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos), teismas pažymėjo, jog toks klausimas turėjo būti svarstomas derinant ir tvirtinant Projektą, nes tada taip pat egzistavo visos reikšmingos aplinkybės. Be to, pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (toliau – Žemės naudojimo būdų turinio aprašas; Aprašas), žemės naudojimo būdas „susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos“ yra apibrėžtas ne vardijant statinių naudojimo paskirtį, o nurodant tam tikras atskiras statinių rūšis (Aprašo 21 punktas), t. y. nei elektroninių ryšių infrastruktūros statiniai, nei inžinerinių tinklų maitinimo šaltinių statiniai nėra statinio naudojimo paskirtis. Dyzelinė elektros pastotė atitinka Aprašo 21 punkte nurodytą inžinerinių tinklų maitinimo šaltinių statinių sąvoką, todėl teismas padarė išvadą, kad Pastatas gali būti eksploatuojamas Sklype.

11.       Kadangi Pastatas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir jam yra suteiktas unikalus numeris, tai teismas atmetė kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalių nuostatoms atsakovės argumentus, kad Pastatas yra priklausinys. Ieškovui priklausantis Pastatas yra vienintelis Sklype, savarankiškas ir su niekuo kitu nesusijęs; byloje nėra duomenų, kad Pastatas turi nuolatinį funkcinį ryšį su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais.

12.       Teismas pažymėjo, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnį ginama ne tik jau egzistuojanti nuosavybė, tačiau ir teisėti lūkesčiai ją gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2013). Teismas vertino, kad atsakovė, suderinusi ir pateikusi teigiamą Projekto patikrinimo išvadą, ieškovui sukėlė teisėtus lūkesčius dėl Sklypo įsigijimo ne aukciono tvarka, o skundžiami aktai šiuos ieškovo lūkesčius pažeidžia, yra nepagrįsti, todėl teismas sprendė, kad jie naikintini (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

13.       Remdamasis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 29 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 21 punktu, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, kad Sklypas yra suformuotas prie įregistruoto Pastato, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, ieškovas neturi jokių Sklypo valdymo ar naudojimo teisių, taigi suvaržomos jo (pastatų savininko) teisės, įvertinęs ieškovo poziciją, jog jis ketina Pastatą naudoti pagal jo paskirtį, nesant priešingų įrodymų (šiuo metu pastatas yra 70 proc. nusidėvėjęs), teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog šio Pastato eksploatuoti pagal paskirtį negalima, todėl įpareigojo atsakovę sudaryti Sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka.

14.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

15.       Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą ir tokį savo sprendimą tinkamai motyvavo (šios nutarties 7 punktas).

16.       Kolegija, remdamasi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, pažymėdama, kad Nekilnojamojo turto registre dyzelinė elektros pastotė įregistruota kaip atskiras objektas, kuriam suteiktas unikalus numeris, sprendė, jog ji yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas.

17.       Sistemiškai aiškindama Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės pagrindinę naudojimo paskirtį, taip pat poįstatyminius aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos bei pardavimo ne aukciono tvarka taisykles (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 2602, 4 punktas, Žemės naudojimo būdo turinio aprašo 21 punktas), kolegija konstatavo, kad pagrindinė valstybinės žemės pardavimo (ir nuomos) sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius. Dėl to, nagrinėjant asmens prašymą parduoti ar išnuomoti be aukciono valstybinės žemės sklypą, kuriame yra statinių ar įrenginių, prieš priimant sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo (taip pat ir nuomos) be aukciono, turi būti nustatyta, ar statinys arba įrenginys priklauso asmeniui nuosavybės teise ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas, taip pat ar jis gali funkcionuoti kaip atskiras objektas, ar jame gali būti vykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla, ar šis objektas yra tokios būklės, kad jį galima būtų eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre, t. y. ar žemės sklypas gali būti ir bus naudojamas jame esančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Be to, turi būti nustatyta, ar asmuo, pateikęs prašymą pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą be aukciono, naudojasi šiuo žemės sklypu ir eksploatuoja jame esantį statinį (įrenginį), t. y. vykdo šiame statinyje (įrenginyje) Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą veiklą. Tai, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, yra pripažinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-228/2013).

18.       Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nustatyta, jog Sklype esantis Pastatas nusidėvėjęs (nusidėvėjimas 70 proc.), atsakovė patikrinimo vietoje metu nustatė, jog savininkas nenaudoja Pastato pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, Sklype nevykdo jokios veiklos. Šių aplinkybių pagrindu kolegija sprendė, kad byloje patvirtintas statinių nenaudojimo ir žemės sklypo nereikalingumo statiniui eksploatuoti faktas. Ieškovas neginčijo šių aplinkybių, teismui paaiškino, kad tai, jog pastotėje nėra jokios įrangos, nereiškia, kad jis neketina vykdyti veiklos ateityje, tačiau neturi investuoti į įrangą, kol nesutvarkyti Sklypo įsigijimo dokumentai. Kadangi elektros pastotė nenaudojama pagal paskirtį, Sklypas netarnauja šio Pastato eksploatacijai, t. y. nėra sąlygų, kurioms esant žemės sklypas gali būti parduotas be aukciono, tai kolegija padarė išvadą, kad ieškovas neturi teisės į ginčo Sklypo pardavimą ne aukciono būdu, sprendė, jog jo ieškinys buvo patenkintas nepagrįstai.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

19.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Vienintelis ginčijamo atsakovės Kauno miesto skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. rašto motyvas, dėl kurio atsisakyta sudaryti Sklypo pirkimopardavimo sutartį, buvo tai, kad Pastato naudojimo paskirtis tariamai neatitinka Sklypo naudojimo būdo. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas suformavo savo gynybinę poziciją, pasirinko atitinkamus argumentus ir juos nurodė ieškinyje. Argumentą, kad Sklypas ieškovui yra neparduotinas dėl to, jog Pastato nusidėvėjimas yra 70 proc. ir ieškovas nenaudoja Pastato pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą paskirtį, atsakovė pirmąkart nurodė tik po civilinės bylos iškėlimo, pateikdama atsiliepimą į ieškinį. Pirmosios instancijos teismas tokio argumento nelaikė reikšmingu, o apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas bendradarbiavimo pareigą (CPK 8 straipsnis, 159 straipsnio 1 dalis), priimdamas naują sprendimą rėmėsi būtent pirmiau nurodytais atsakovės argumentais, dėl to nepagrįstai suvaržė ieškovo teises gintis teismine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas neišaiškino ieškovui, kad aplinkybės dėl Pastato nusidėvėjimo ir jo naudojimo pagal paskirtį sudaro bylos nagrinėjimo dalyką, bei nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų, taigi nevykdė savo pareigos bendradarbiauti su byloje dalyvaujančiais asmenimis.

19.2.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas CPK 187 straipsnį ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; kt.), sprendė, kad ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog Pastato nenaudoja pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą paskirtį. Ieškovo atsakant į jam netikėtą klausimą apie Pastato naudojimą pateiktas komentaras apie tai, kaip jis supranta teisę (kad pirmiausia būtina įsigyti Sklypą ir tik tuomet būtų tikslinga intensyvinti Pastato naudojimą), nelaikytinas fakto pripažinimu; tokia apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta remiantis nepagrįstomis prielaidomis, spėlionėmis, neįsitikinus, ar bylos šalis tikrai pripažino atitinkamą faktą, juolab kad skundžiamame atsakovės rašte nebuvo argumentų, susijusių su tuo, kad Pastatas nenaudojamas.

19.3.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai suprato, kad ieškovo atsakymas į klausimą nėra fakto pripažinimas, pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, jog teisėtai įgyta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kol nenuginčytas jos atsiradimo pagrindas, negali būti paneigta nuosavybę pripažįstant išnykusia; nekilnojamojo daikto savininkas turi teisę daryti turimam daiktui fizinį poveikį – jį remontuoti, rekonstruoti, pakeisti jo paskirtį, taip pat nugriauti; jeigu nėra savininko valios pastatą nugriauti, tačiau pastatas sunyksta, nebelieka jo laikančiųjų konstrukcijų, savininkas, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, turi teisę statinį atkurti ir pan.; ši jo teisė negali būti varžoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014). Taigi apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad Pastato nusidėvėjimas yra 70 proc., nereiškia, jog jis yra tiek nusidėvėjęs, kad negali būti naudojamas pagal paskirtį; be to, ieškovas turi teisę Pastatą remontuoti, atlikti kitus statybos darbus ir taip sumažinti ar pašalinti šį nusidėvėjimą.

19.4.                      Apeliacinės instancijos teismo padarytas bendradarbiavimo pareigos ir pareigos įsitikinti, kad šalis aiškiai, laisva valia ir sąmoningai pripažįsta faktą, pažeidimas nulėmė tai, jog ieškovas negalėjo efektyviai pasinaudoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, Konvencijos 6 straipsnyje garantuojama teise į pažeistų teisių teisminę gynybą, o pats teismo procesas nebuvo sąžiningas (tinkamas) ieškovo atžvilgiu. Dėl šių pažeidimų realiai nebuvo ginama asmens nuosavybės teisė (teisėtas lūkestis įgyti nuosavybę) nuo valstybės, atstovaujamos atsakovės, neteisėtų veiksmų.

19.5.                      Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Dėl šios normos Lietuvos vyriausiasis teismas yra nurodęs, kad ja siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011); kilus ginčui teisme, skundžiamo akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nebuvo nurodyti) ar papildymas naujais motyvais negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2804-146/2016). Šie išaiškinimai taikytini ir viešojo administravimo subjekto aktams, priimtiems jam dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, jeigu tokie aktai sukelia asmenims teisinių padarinių.

19.6.                      Remiantis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsniu yra ginama ne tik jau egzistuojanti nuosavybė, tačiau ir teisėti lūkesčiai ją gauti. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra išaiškinęs, kad privatūs asmenys turi teisę tikėtis, jog valstybės institucijos veikia teisėtai, o jei šios atlieka neteisėtų veiksmų, neigiami teisiniai padariniai negali būti užkraunami privatiems fiziniams asmenims (EŽTT 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Misiukonis ir kiti prieš Lietuvą, peticijos Nr. 49426/09). Teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai pripažįstami ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje. 

19.7.                      Atsakovė dalyvavo visose Sklypo formavimo procedūrose – leido rengti Projektą, jį suderino, pritarė Projekto teikimui tvirtinti, pagal Projektą suformavo Sklypą ir jį įregistravo valstybės vardu; šie veiksmai buvo atlikti tam, kad, suformavus Sklypą prie ieškovui priklausančio Pastato, ieškovas galėtų jį įsigyti. Atsakovė, manydama, kad ieškovas neturi teisės išsipirkti Sklypą, reikalingą Pastatui eksploatuoti, turėjo neleisti jam pradėti Sklypo formavimo proceso. Leidus ieškovui savo lėšomis suformuoti Sklypą, tačiau atsisakius jį parduoti, buvo atlikti veiksmai, nesuderinami su konstituciniu teisinės valstybės principu, konstituciniu atsakingo valdymo, valdžios atsakomybės visuomenei principais, pažeistas konstitucinis proporcingumo principas.

19.8.                      Staigus atsakovės pozicijos pakeitimas (dalies argumentų nurodymas tik bylą nagrinėjant teisme) vertintinas kaip piktnaudžiavimas materialiosiomis teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis, CPK 7 straipsnio 2 dalis), šiurkštus šalių procesinio lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis) pažeidimas. Be to, tai patvirtina, kad rengiant projektą atsakovė nelaikė, jog ieškovas neeksploatavo Pastato pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą paskirtį; į bylą taip pat nepateiktas nė vienas šį teiginį patvirtinantis įrodymas (apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas pripažino, jog nenaudojo Pastato, yra nepagrįsta). Apeliacinės instancijos teismas vykdė formalų, o ne realų teisingumą, pažeidė teisėtus ieškovo lūkesčius, atsakingo valdymo, valstybės institucijų atsakomybės už priimtus sprendimus, proporcingumo ir draudimo piktnaudžiauti teise, šalių procesinio lygiateisiškumo principus, ieškovo teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą ir jo teisę į sąžiningą (tinkamą) procesą. Dėl nurodytų pažeidimų ieškovo teisė į nuosavybę tapo neveiksminga.

20.       Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1.                      Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, įvertino visus byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė tinkamas išvadas, nepažeidė įrodymų pakankamumo taisyklės.

20.2.                      Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta valstybinės žemės sklypų pardavimo be aukciono išimtis, jeigu juose pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Teismų praktikoje išaiškinta, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su jame esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-453/2014).

20.3.                      Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 7.17 papunktyje nustatyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – tai sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Kadangi ginčo Sklype esančios 70 proc. fizinio nusidėvėjimo elektros pastotės pagrindinė naudojimo paskirtis yra pagalbinio ūkio, o tokio pobūdžio statinys negali funkcionuoti savarankiškai (funkciniu ryšiu yra susijęs su pagrindiniu daiktu), tai Projektas neturėjo būti rengiamas. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą draudžiama parduoti (nuomoti) valstybinę žemę, užimtą statiniais, neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

20.4.                      Apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose. Šios nutarties 17 punkte nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada teisinga ir pagrįsta. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes (Pastatas nusidėvėjęs 70 proc., savininkas jo nenaudoja pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį, Sklype nevykdo jokios veiklos), pagrįstai sprendė, kad byloje patvirtintas Pastato nenaudojimo ir Sklypo nereikalingumo Pastatui eksploatuoti faktas, t. y. neegzistuoja sąlygos, kurioms esant žemės sklypas gali būti parduotas be aukciono. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, neketinantis pastato naudoti pagal tiesioginę paskirtį, neturi teisėto pagrindo reikalauti pirmumo teise pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018).

21.       Trečiasis asmuo atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1.                      Atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka dalyvavo Projekto rengimo procese – paruošė Projekto rengimo reikalavimus, suderino Projekto sprendinius, patikrinimo akte nurodė, jog žemės valdos projekto procedūros ir Projekto sprendiniai atitinka Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, pritarė Projekto teikimui tvirtinti, suformavo Sklypą patvirtindama jo kadastro duomenis, kurių pagrindu Sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovės veiksmai ir pozicija iki Projekto patvirtinimo bei Sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre buvo visiškai nuoseklūs, t. y. atsakovė sutiko su rengiamu Projektu bei jame nustatytais sprendiniais. Projektas yra teisėtas ir galiojantis.

21.2.                      Atsakovė, laikydamasi pozicijos, kad ieškovas neturi teisės išsipirkti Sklypą, reikalingą Pastatui eksploatuoti, teisės aktų nustatyta tvarka turėjo nepritarti Sklypo formavimo procesui (pvz., neišduoti projekto rengimo reikalavimų, nederinti Projekto, priimti neigiamą patikrinimo aktą ir pan.). Trečiojo asmens nuomone, šios nutarties 19.6–19.7 punktuose nurodyti kasacinio skundo argumentai pagrįsti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

22.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo (dyzelinės elektros pastotės savininko) teisės įsigyti nuosavybėn prie šio Pastato suformuotą valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovės sprendimus, kuriais atsisakyta sudaryti su ieškovu valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir atmestas dėl tokio atsisakymo pateiktas skundas, bei įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka. 

23.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, o apeliacinės instancijos teismas priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Ieškovas, nesutikdamas su šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu, pateikė kasacinį skundą, kuriame nurodė argumentus dėl, pirma, naujų atsisakymo sudaryti Sklypo pirkimo–pardavimo sutartį motyvų pateikimo teisme, taip pažeidžiant administracinio akto rengimo tvarką ir suvaržant ieškovo teises apsiginti, antra, netinkamo faktų pripažinimo instituto taikymo, trečia, ieškovo teisėtų lūkesčių ir Konstitucijos garantuojamos teisės į pažeistų teisių gynybą pažeidimo, formalaus teisingumo vykdymo.

 

Dėl institucijos pareigos motyvuoti priimtą sprendimą ir teisės teikti naujus jo priėmimo motyvus teismo procese

 

24.       Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

25.       Dėl šios normos taikymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio šis sprendimas priimamas; viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018 31 punktą ir jame nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).

26.       Individualaus administracinio akto motyvai pagal įstatymą (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys) turi būti nurodyti priimtame administraciniame akte. Kilus ginčui teisme, skundžiamo akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nebuvo nurodyti) ar papildymas naujais motyvais negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2804-146/2016).

27.       Administracinių teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad pareigos motyvuoti individualius administracinius aktus ir nurodyti teisės normas, kuriomis remiantis priimtas ginčo raštas, nepaisymas apsunkina administracinio teismo atliekamą tokių aktų teisėtumo patikrą. Viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-1555-662/2018 37 punktą).

28.       Iš pirmiau nurodyto reguliavimo ir pristatytos teismų praktikos darytina išvada, kad, įstatymų leidėjui nustačius, jog individualus administracinis aktas privalo būti motyvuotas ir pagrįstas, visi argumentai, nulėmę jo priėmimą (konkretų viešojo administravimo subjekto sprendimą), turi būti nurodyti šiame akte. Dėl to viešojo administravimo subjektas, kurio priimtas aktas (sprendimas) ginčijamas teisme, procese negali pateikti naujų (papildomų) tokio sprendimo priėmimo argumentų ir motyvų, jo pildyti, o teismas, vertindamas administracinio akto teisėtumą, negali remtis tokiais papildomais motyvais, jeigu jų buvo pateikta šalių procesiniuose dokumentuose. Teismas, nustatęs, kad administracinis aktas yra nepakankamai motyvuotas ir dėl to – nepagrįstas, tokį aktą turėtų panaikinti ir klausimą, dėl kurio buvo priimtas ginčijamas aktas, palikti spręsti atitinkamam viešojo administravimo subjektui.

29.       Remiantis pirmiau nurodytais motyvais pripažintini pagrįstais kasacinio skundo argumentai, kad atsakovė neturėjo teisės naujais argumentais papildyti skundžiamų administracinių aktų, kuriais atsisakyta sudaryti su ieškovu valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir atmestas dėl tokio atsisakymo pateiktas skundas, motyvų. Skundžiamuose aktuose nebuvo nurodytas jų priėmimo motyvas, kad Sklypas negalėjo būti parduotas ieškovui, nes jame pastatytas pastatas yra nusidėvėjęs 70 proc., ieškovas jo nenaudoja pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, todėl, civilinėje byloje vertinant skundžiamų atsakovės aktų teisėtumą (jų motyvavimo pakankamumą), neturėjo būti atsižvelgiama į naujas (papildomas) aplinkybes, kurios buvo nurodytos po ginčijamų atsakovės aktų priėmimo (išdėstytos atsakovės atsiliepime į ieškovo ieškinį). Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad pirmiau nurodytos aplinkybės, susijusios su statinio (ne)naudojimu, apeliacinės instancijos teismo apskritai neturėjo būti tiriamos ir vertinamos.

30.       Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškė dvejopo pobūdžio reikalavimus – prašė panaikinti šios nutarties 2 punkte nurodytus atsakovės aktus ir pareiškė reikalavimą dėl savo teisių įgyvendinimo, t. y. prašė įpareigoti atsakovę sudaryti su juo valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka. Taigi, ieškovas siekė, kad būtų panaikinti, jo nuomone, nemotyvuoti atsakovės sprendimai, kuriais atsisakyta su juo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, neprašydamas grąžinti šio klausimo spręsti iš naujo atsakovei, bet reikalaudamas, kad klausimas dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo būtų išspręstas teisme. Atsižvelgiant į tai, pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovui kilo pareiga įrodyti šio savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis).

31.       Nagrinėjant civilinę bylą dėl ieškinio reikalavimų sprendžiama iš esmės, vertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovas gali ir turi pateikti visus su pareikštais reikalavimais ar nesutikimu su jais susijusius argumentus ir motyvus, įrodymus. Jie ta apimtimi, kiek yra leistini ir susiję su ginčo dalyku, priimtini ir nagrinėtini teisme. Šios bylos atveju tai reiškia, kad ieškovas, pašydamas įpareigoti atsakovę su juo sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį be aukciono, privalėjo ne tik nuginčyti atsakovės priimtus sprendimus (paneigti juose nurodytus argumentus), bet ir pagrįsti, jog egzistuoja visos teisės aktuose nustatytos sąlygos, kurioms esant valstybinės žemės sklypas turi būti jam parduodamas ne aukciono tarka (dėl šių sąlygų bus pasisakyta toliau šioje nutartyje). Atitinkamai atsakovė, nesutikdama su tokia ieškovo pozicija, turėjo teisę ir pareigą pateikti savo nesutikimo motyvus, pridėti juos patvirtinančius įrodymus, ir ši jos teisė nebuvo apribota priimant ginčijamus aktus (sprendimus) buvusiais ar juose nurodytais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atsiliepime į ieškinį pateikti argumentai, susiję su ieškovui nuosavybės teise priklausančio Pastato (ne)naudojimu, jo nusidėvėjimu, nelaikytini skundžiamų atsakovės aktų motyvacijos papildymu, tačiau pripažintini leistinais procese pateiktais atsakovės atsikirtimais į ieškinio reikalavimus, į kuriuos ginčą nagrinėję teismai privalėjo atsižvelgti ir juos įvertinti.

32.       Dėl pateiktų išaiškinimų atmestini kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame sprendime remdamasis atsakovės argumentais, susijusiais su Pastato (ne)naudojimu, jo nusidėvėjimu, nepagrįstai suvaržė ieškovo procesines teises, nepranešė, kad nurodytos aplinkybės sudaro bylos nagrinėjimo dalyką, ir nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų bei dėl to nevykdė savo pareigos bendradarbiauti su byloje dalyvaujančiais asmenimis.

33.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, ieškovui siekiant įrodyti savo teisę į valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą dėl to, jog Sklypas būtinas Pastatui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo paskirtį naudoti, jam (atstovaujamam advokato) turėjo būti žinoma ir suprantama tiek jo pareiga įrodyti savo poziciją, tiek atsakovės teisė teikti ieškinio reikalavimus paneigiančius argumentus, todėl atsakovės teiginiai negalėjo būti laikomi siurpriziniais (tokiais, kurių ieškovas pagrįstai negalėtų tikėtis būsiant atsakovės procesiniuose dokumentuose). Priešingai, ieškovui, įrodinėjančiam ieškinio pagrįstumą, kilo pareiga paneigti atsakovės atsikirtimus į jį.

 

Dėl asmeniui nuosavybės teise priklausančiu statiniu užstatyto valstybinės žemės sklypo pardavimo ne aukciono tvarka sąlygų ir teisėtų lūkesčių įsigyti tokią žemę

 

34.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka, nurodė, kad byloje neįrodyta, jog egzistuoja sąlygos, kurioms esant žemės sklypas gali būti parduotas be aukciono – Sklype esantis Pastatas nusidėvėjęs (nusidėvėjimas 70 proc.), savininkas nenaudoja Pastato pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, Sklype nevykdo jokios veiklos.

35.       Kasaciniame skunde tokia apeliacinės instancijos teismo išvada ginčijama, be kita ko, nurodant argumentus, kad atsakovė dalyvavo visose Sklypo formavimo procedūrose: leido rengti Projektą, jį suderino, pritarė Projekto teikimui tvirtinti, pagal Projektą suformavo Sklypą ir jį įregistravo valstybės vardu, todėl paskesnis atsakovės atsisakymas parduoti Sklypą pažeidė ieškovo teisėtus lūkesčius, konstitucinius teisinės valstybės, atsakingo valdymo, valdžios atsakomybės visuomenei, proporcingumo principus. Šių kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais.

36.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimai, kurių turi būti laikomasi formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, reglamentuoti Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje, o konkreti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka nustatyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (2015 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 3D-250/D1-268 redakcija).

37.       Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą (Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).

38.       Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams; projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 3 punktas). Atsakingoms institucijoms rengiant, derinant, tikrinant ir tvirtinant sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nustatomi projekto rengimo reikalavimai, vertinama, ar buvo laikytasi visų teisės aktuose nustatytų procedūrų, tikrinama jo sprendinių atitiktis teisės aktų reikalavimams, teikiami pasiūlymai dėl nustatytų mažareikšmių trūkumų ištaisymo.

39.       Pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 72 punktą, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo arba savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl projekto patvirtinimo nurodoma: organizatorius ir iniciatorius (jeigu organizatorius ir iniciatorius nesutampa); projekto pavadinimas; projekto rengėjas; į projekto teritoriją patenkančių žemės sklypų savininkai ar valstybinės ar savivaldybių žemės patikėtiniai ir naudotojai, šių žemės sklypų plotai; prieš projekto rengimą planuojamos teritorijos žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) ir pagal projektą naujai suformuotų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas (-ai); kitai paskirčiai (naudingųjų iškasenų teritorijos) suformuoto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), pagal kuriuos numatoma naudoti šį žemės sklypą, baigus jame vykdyti naudingųjų iškasenų kasybą; naujai suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos; naujai siūlomi nustatyti arba panaikinti, arba paliekami esami servitutai; informacija apie patvirtinto projekto įsigaliojimą; duomenys, nurodyti Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos apraše, kai priimamas sprendimas miško žemę paversti kitomis naudmenomis.

40.       Valstybinės žemės perleidimo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas. Jo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Šios taisyklės išimtys nustatytos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Viena iš jų – jeigu valstybinės žemės sklypai užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

41.       Iš nurodyto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad būtinos sąlygos atsirasti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui ne aukciono tvarka turi būti išnuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas, užstatytas jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais, reikia įvertinti, ar šie statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus.

42.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę; taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 32 punktas). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

43.       Statinio savininkas, pretenduojantis į valstybinės žemės nuomą (atitinkamai – ir į tokios žemės įsigijimą) ne aukciono būdu, turi įrodyti, kad jam nuosavybės teise priklausantis statinys yra pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka arba kad, jeigu teisėtai vykdoma (vykdyta) statinio statyba nėra baigta, jis turi teisę vykdyti (tęsti) statybos darbus (turi statybą leidžiantį dokumentą, jeigu jis yra privalomas) ir taip, baigus statybą, įgyti galimybę visa apimtimi įgyvendinti nuosavybės teisę į statinį. Be to, statinio savininkas taip pat privalo pagrįsti, kad jis ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį, t. y. ketina imtis atitinkamos veiklos, susijusios su statinio naudojimu (statinio naudingųjų savybių pritaikymu), ir kad nuosavybės teisei įgyvendinti yra būtina teisė į valstybinės žemės nuomą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

44.       Remiantis nurodytomis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą reglamentuojančiomis teisės normomis bei valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono sąlygomis, darytina išvada, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas bei tvirtinimas ir valstybinės žemės pardavimas be aukciono – dvi atskiros procedūros, kurias vykdant vertinamos skirtingos aplinkybės ir tikrinama, ar egzistuoja konkrečios, kiekvienai iš šių procedūrų būdingos sąlygos. Formuojant ir pertvarkant žemės sklypą įvertinami ir nustatomi detalūs duomenys apie naują pertvarkytą žemės sklypą (jo plotas, naudojimo paskirtis, būdas, specialiosios naudojimo sąlygos ir pan. šios nutarties 39 punkte nuodyti kriterijai). O sprendžiant dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono atliekamas vertinimas, ar egzistuoja vienas iš Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pagrindų tą padaryti konkrečiam prašymą pateikusiam subjektui.

45.       Tam, kad būtų rengiamas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas naujam žemės sklypui, kuriame yra statiniai, suformuoti valstybinėje žemėje turi būti tokie statiniai, kuriems eksploatuoti būtų reikalingas žemės sklypas. Sprendžiant dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo ar nuomos, itin svarbus ir turi būti vertinamas ne tik statinio buvimo žemės sklype faktas, bet ir realus faktinis statinio naudojimas atitinkamam tikslui, kuriam būtinas žemės sklypas, nepakanka atlikti vien teisinio situacijos vertinimo (nustatyti statinio registracijos žemės sklype aplinkybės). Kartu tai reiškia, kad, atsakingai institucijai nustačius, jog egzistuoja pagrindas suderinti teisės aktų reikalavimus atitinkantį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ar jam pritarti (jį patvirtinti), nėra pagrindo spręsti, jog neišvengiamai bus sudaryta ir žemės sklypo, kurio formavimo ir pertvarkymo projektas buvo suderintas ar patvirtintas, nuomos arba pirkimo–pardavimo be aukciono sutartis.

46.       Apibendrinant darytina išvada, kad patvirtinus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą užbaigiama viena iš šių procedūrų – suformuojamas valstybinės žemės sklypas, tačiau tai savaime nesukuria teisės be aukciono įgyti šį valstybinės žemės sklypą. Toks interesas gali būti įgyvendintas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos teisės aktuose įtvirtintos būtinosios sąlygos įsigyti valstybinę žemę lengvatine tvarka (be aukciono) (šios nutarties 41 punktas). 

47.       Minėta, kad pareiga įrodyti, jog egzistuoja valstybinės žemės pardavimo be aukciono sąlygos, kaip buvo nurodyta šioje nutartyje, kyla tokį reikalavimą pareiškusiam ieškovui. Nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovę sudaryti su juo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį be aukciono, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, atsakovės darbuotojams atlikus patikrinimą vietoje, buvo nustatyta, jog statinio savininkas (ieškovas) nenaudoja Pastato pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį (pastotėje nėra jokios įrangos), Sklype nevykdo jokios veiklos. Ieškovas bylą nagrinėjant teisme nepateikė Pastato naudojimą pagal paskirtį patvirtinančių įrodymų ar kitų duomenų, kurie paneigtų šiuos atsakovės argumentus ar leistų teismui padaryti kitokią išvadą. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad pastotėje nėra jokios įrangos, tačiau pažymėjo, jog tai nereiškia, kad ieškovas neketina vykdyti veiklos ateityje, anot jos, ieškovas neturi investuoti į įrangą, kol nesutvarkyti Sklypo įsigijimo dokumentai.

48.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų faktinių bylos duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę su juo sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Kaip buvo išaiškinta šios nutarties 42–43 punktuose aptartoje teismų praktikoje, tiek valstybinės žemės pirkimas ir pardavimas, tiek jos nuoma Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu siejama su šioje žemėje esančio statinio ar įrenginio naudojimu (eksploatavimu) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę šio turto paskirtį, o ne aiškiai neapibrėžtu (nekonkrečiu ir neįrodytu) ketinimu tai daryti ateityje. Būtent statinio naudojimo pagal jo paskirtį faktas yra pagrindas įgyti nuosavybės teisę į žemę. Kadangi nagrinėjamos bylos duomenys patvirtino, jog ginčo žemės sklype esantis Pastatas, kuriam naudoti pagal paskirtį siekta įsigyti ginčo žemės Sklypą, de facto (faktiškai) nebuvo naudojamas ir ieškovas nepateikė šiuos duomenis paneigiančių įrodymų, tai darytina išvada, kad byloje nebuvo įrodytos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo sąlygos. 

49.       Šios išvados nepaneigia ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su galimu būsimu Pastato naudojimu ir eksploatavimu, ieškovo teise remontuoti Pastatą, atlikti kitus statybos darbus. Pažymėtina, kad teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono nusipirkti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje (pagal analogiją žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 23 punktą).

50.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra išskirti statiniai, kurių buvimas valstybinėje žemėje nesuteikia jų savininkui ar nuomininkui teisės įsigyti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Sprendžiant pagal išskirtųjų (kaip neatitinkančių pirmiau nurodytos materialiosios teisės normų taikymo sąlygų) statinių pobūdį, darytina išvada, kad tik tokių statinių, kurie turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, buvimas valstybinėje žemėje atitinka Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą valstybinės žemės pardavimo be aukciono pagrindą.

51.       Ginčo atveju Nekilnojamojo turto kadastre nurodyta Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Tokia statinio paskirtis reiškia, kad jis gali tarnauti pagrindiniam statiniui kaip jo priklausinys, o ne kaip savarankiškas daiktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kokio pagrindinio daikto priklausinys yra pastotė, neaišku, ar šis pagrindinis daiktas yra eksploatuojamas, taip pat ieškovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog, net ir pastačius reikiamus įrenginius, ginčo Pastatas (dyzelinė elektros pastotė) galėtų būti eksploatuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą pagrindinę jo naudojimo paskirtį.

52.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybinės žemės perleidimą reglamentuojančios teisės normos aiškiai apibrėžė valstybinės žemės pardavimo ne aukciono būdu sąlygas, todėl ieškovas, turėdamas nenaudojamą Pastatą, kuriame nėra jam naudoti pagal paskirtį būtinų įrenginių, ketindamas tik ateityje, gavęs nuosavybės teisę į Pastato užimtą žemės sklypą, galimai šį pastatą ir sklypą naudoti pagal paskirtį, negalėjo nesuprasti teisės normų reikalavimų ir įgyti pagrįstų lūkesčių, jog galės įsigyti valstybinės žemės sklypą tokiam pastatui naudoti pagal paskirtį, t. y. įgyti lūkesčių, kad imperatyviųjų teisės normų reikalavimų nesilaikymas sukurs jam teisėtus padarinius – teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą, kuriame nevykdo veiklos, lengvatinėmis sąlygomis.

53.       Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka ir EŽTT praktikoje pateiktus išaiškinimus, kad teisėti lūkesčiai paprastai grindžiami pagrįstu tikėjimu teisės aktu, turinčiu tvirtą teisinį pagrindą ir įtaką nuosavybės teisėms (pvz., 2004 m. rugsėjo 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Kopeck? prieš Slovakiją, peticijos Nr. 44912/98, par. 47; 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 61). Pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) saugotinas teisėtas lūkestis, o ne tik paprasta viltis ar paprastas lūkestis (kurie nesaugotini); teisėtam lūkesčiui konstatuoti gali būti svarbios įvairios aplinkybės, duodančios pagrindą jam susiformuoti – teisinis reguliavimas per se (savaime), nuosekli teismų praktika, galutinis administracinis aktas, su valdžios institucijomis sudaromos civilinės sutartys, ilgalaikis valstybės susidariusios situacijos toleravimas, kalbant apie statinius – ar jie buvo pastatyti turint kokių nors teisių į sklypą, kokia jų paskirtis ir pan. Kiekvienu atveju reikia ištirti, ar pagal bylos aplinkybes, nagrinėjamas kaip visuma, pareiškėjas turėjo teisę į materialinį (realiai egzistuojantį) interesą, saugomą pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnį (2010 m. kovo 29 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Depalle prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34044/02, par. 62; 2004 m. lapkričio 30 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Öneryildiz prieš Turkiją, peticijos Nr. 48939/99, par. 124).

54.       Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neegzistavo teisėtas ieškovo lūkestis, jog, parengus Projektą ir suformavus Sklypą, su ieškovu privalės būti sudaryta šio Sklypo pirkimo–pardavimo sutartis be aukciono.

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

 

55.       Dėl kasacinio skundo argumentų, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, pažeidė CPK 187 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl faktų pripažinimo, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką fakto pripažinimą galima konstatuoti, jei yra šios sąlygos: šalis žodžiu teismo posėdyje ar raštu procesiniame dokumente aiškiai išreiškė valią pripažinti faktą; šalis aiškiai apibrėžė pripažįstamą faktą; teismas nustato, kad tokio valios išreiškimo nelėmė apgaulė, smurtas, grasinimai, suklydimas ar siekimas nuslėpti tiesą; teismas nustato, kad pripažinimas atitinka kitus bylos duomenis; įstatyme nekonkretizuota, kokia forma fakto pripažinimas turi būti pareikštas, tačiau turi būti aišku, kad šalis siekia pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2014). Žodinis faktų pripažinimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir pripažinusios šalies pasirašomas, rašytinis pripažinimas gali būti išdėstytas procesiniuose dokumentuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

56.       Teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas, spręsdamas, ar Sklype vykdoma veikla, susijusi su jame esančio Pastato naudojimu, atsižvelgė į aplinkybę apie Pastato nusidėvėjimą (70 proc.), atsakovei atlikus patikrinimą vietoje nustatytas aplinkybes, teismo posėdžio metu ieškovo ir atsakovės pateiktus argumentus. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčijo pastato nusidėvėjimo ir nenaudojimo aplinkybių, teismui paaiškino, jog tai, kad pastotėje nėra jokios įrangos, nereiškia, jog ieškovas neketina vykdyti veiklos ateityje, anot ieškovo, jis neprivalo investuoti į įrangą, kol nesutvarkyti Sklypo įsigijimo dokumentai.

57.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo išvadas, konstatuoja, kad teismas vertino tiek byloje esančius duomenis apie Sklype esančio Pastato nusidėvėjimą ir (ne)naudojimą pagal paskirtį, tiek ieškovo paaiškinimus dėl šio Pastato būklės ir ketinimų jį naudoti ateityje bei iš šių duomenų viseto (CPK 185 straipsnio 1 dalis) padarė atitinkamas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo teiktus paaiškinimus įvertino kartu su kitomis teismo nustatytomis aplinkybėmis ir priėmė sprendimą remdamasis vidiniu įsitikinimu, grindžiamu visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei nurodo ieškovas, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas taikė CPK 187 straipsnyje įtvirtinto faktų pripažinimo institutą, todėl pripažintini nepagrįstais kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CPK 187 straipsnio taikymo.

58.       Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus ir motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog ieškovas būtų įrodęs pirmiau šioje nutartyje aptartų valstybinės žemės pardavimo statinių savininkui ne aukciono būdu sąlygų egzistavimą, todėl teisėtai ir pagrįstai atmetė reikalavimą dėl ginčijamų atsakovės sprendimų panaikinimo bei atsisakė įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka.

59.       Teisėjų kolegija dėl nurodytų išvadų pažymi, kad ši nutartis bei ja paliktinas galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimas ieškovui neužkerta teisės ateityje kreiptis dėl jam nuosavybės teise priklausančiu Pastatu užstatyto valstybinės žemės Sklypo nuomos ar pirkimo be aukciono. Šia teise ieškovas galės pasinaudoti, jeigu atitiks konkrečias teisės aktuose įtvirtintas sąlygas dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo ne aukciono tvarka. 

60.       Tai konstatavusi teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylai išspręsti.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

61.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

62.       Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdamas kasacinį skundą ieškovas sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 1200 Eur atstovavimo išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad kasacinio skundo reikalavimai atmestini ir skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, ieškovo prašymas priteisti šių išlaidų atlyginimą netenkintinas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

63.       Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 2,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi šių išlaidų suma mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“), tai procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai iš ieškovo nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Antanas Simniškis

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Algirdas Taminskas

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Dalia Vasarienė


Paminėta tekste:
  • 3K-3-273/2013
  • CPK
  • CPK 8 str. Kooperacijos principas
  • 3K-3-378-248/2015
  • 3K-3-156-701/2016
  • 3K-3-242/2014
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • eA-2804-146/2016
  • CPK 7 str. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas
  • CPK 17 str. Šalių procesinis lygiateisiškumas
  • 3K-3-133-219/2018
  • A-1268-662/2018
  • A-1555-662/2018
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • e3K-3-76-684/2018
  • 3K-3-291-313/2018
  • CPK 187 str. Faktų pripažinimas
  • 3K-3-397/2014
  • 3K-3-403/2011
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas