Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2K-677-2012].docx
Bylos nr.: 2K-677/2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
11. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei (BK XXV skyrius)
11.2. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę (BK 170 str.)
1. BAUDŽIAMOJI TEISĖ
1.2. Specialioji dalis
1.2.11. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei (BK XXV skyrius)
1.2.11.2. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę (BK 170 str.)
2 BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
2.3. Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
2.3.4. Įrodymų tyrimas (BPK XXI skyrius)
2.4. Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
2.4.7. Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 2K-677/2012

Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00109-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos

(S)

1.2.11.2; 2.3.4

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Gintaro Godos ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. J. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnio  2 dalį ir jai paskirta 130 Lt bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)  303 straipsnio 5 dalies 1 punktu J. J. išteisinta pagal BK 170 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartis, kuria nuteistosios J. J. apeliacinis skundas buvo atmestas.

 

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą,

 

n u s t a t ė :

 

J. J. nuteista pagal BK 170 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2009 m. lapkričio 29 d. 22 val. 25 min. iš kompiuterio IP: (duomenys neskelbtini), registruoto jos vardu (duomenys neskelbtini), pasivadinusi slapyvardžiu „Visi“, interneto naujienų tinklalapyje www.lrytas.lt 2009 m. lapkričio 26 d. publikuoto vaizdo reportažo „Prie Seimo protestuojantys jaunuoliai nesulaukė parlamentarų dėmesio“ komentarų skiltyje paskelbė komentarą „kurie šiuose komentaruose prijaučia tų homikų išsišokimui, patys yra tokie pat iškrypėliai ir psichiniai ligoniai. Čia komentarus rašo ir to iškrypėliško sambūrio dalyviai. Gėda šio šlykštaus reginio organizatoriams ir dalyviams. Yra toks žodis PASILEIDĖLIS, kuris apibūdina žmogų, nemokantį kontroliuoti savo juslių. Taigi prieš mūsų akis -- pasileidėliai. Ir ne šiaip kokie, bet ypatingos rūšies pasileidėliai, -- tai IŠKRYPĖLIAI. Juos skubiai reikėjo surinkti ir išvežti į Psichiatrinę. Jų vieta -- TEN.“; taip ji viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą, kurstė diskriminuoti žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos.

Kasaciniu skundu J. J. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kuria ji buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 1 MGL, t. y. 130 Lt, bauda, ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartį, kuria buvo atmestas jos apeliacinis skundas. Kasatorės teigimu, nurodyti teismų procesiniai sprendimai yra neteisingi, neteisėti, neobjektyvūs, priimti išsamiai ir objektyviai neištyrus su byla susijusių aplinkybių, todėl teismai netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad akcija „Bučiniai prieš homofobiją“, apie kurią reportažas 2009 m. lapkričio 26 d. buvo įdėtas tinklalapyje www.lrytas.lt, buvo nesankcionuota ir neteisėta, todėl iš neteisės nekyla teisė. Joje dalyvavę asmenys akivaizdžiai ir chuliganiškai pažeidinėjo viešąją tvarką, visuomeninę dorovę, o kasatorės pilietinė ir žmogiška reakcija, pasmerkiant tokį neteisėtą elgesį toleruojančius asmenis, buvo pagrįsta ir moraliai pateisinama. Kasatorė pabrėžia, kad bylą nagrinėję teismai neperžiūrėjo vaizdo reportaže įdėtos medžiagos ir nevertino, ar akcijos dalyviai nesielgė būtent taip, kaip apibūdinta – iškrypėliškai ir palaidai. Teismai nepasitelkė eksperto, kuris įvertintų kasatorės neigiamos reakcijos dėl šios viešai skelbtos informacijos adekvatumą akcijoje dalyvavusių asmenų elgesiui.

Kasatorės teigimu, ji nesityčiojo homoseksualios orientacijos asmenų, savo komentarą skyrė asmenims, kurie savęs nelaiko homoseksualiais, bet pritaria ir palaiko homoseksualių asmenų nesankcionuotas akcijas, kuriose šie elgiasi neadekvačiai ir amoraliai, viešai ištvirkaudami ir taip pažeisdami visuomenės dorovę bei viešą tvarką. Kasatorė teigia gėdinusi asmenis, kurie, nepaisydami bendrai priimtų moralės normų, viešai ir įžeidžiančiu būdu demonstruoja savo neadekvačias jusles, tačiau neskatinusi neapykantos.

Kasatorė nurodo, kad ekspertas, atlikęs komentarų ekspertizę, pripažino, jog ekspertizės aktas yra iš dalies nepagrįstas, tačiau bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi visu akto turiniu, todėl priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą nuosprendį.

Kasatorė taip pat mano, kad teismai neturėjo pagrindo išvadoms, jog ji viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą prieš žmonių grupę, ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos, nes tokie asmenys ikiteisminio tyrimo metu ir teismo procese nebuvo nustatyti, pretenzijų kasatorei nereiškė, teismai nepagrįstai rėmėsi vien Tolerantiško jaunimo asociacijos skundu, kurios atstovai ikiteisminiame tyrime ir teismo procese nedalyvavo.  Kasatorės manymu, negalima konstatuoti, kad ji pažeidė kažkieno teises, teisėtus interesus, nenustačius konkrečių nukentėjusiųjų asmenų.

Kasatorė nurodė, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 25 straipsnyje įtvirtintą žmogaus teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją, kuri gali būti ribojama tik įstatymu, nes savo komentaru ji tik reiškė savo nuomonę dėl kitų komentatorių nuomonių, tautinės, rasinės, religinės, socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymo, šmeižto ir dezinformacijos neskleidė, todėl priimti procesiniai sprendimai – antikonstituciniai.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras R. V. prašo nuteistosios J. J. kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad kasacinio skundo argumentai yra tiesiogiai susiję su byloje esančių įrodymų vertinimu, dėl kurio pagrįstumo, išsamumo ir teisėtumo, išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio išvados, anot prokuroro, taip pat vertintinos kaip atitinkančios įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalies) bei kitus reikalavimus, keliamus nuosprendžiui (CPK 304, 305, 307 straipsniai). Skundžiamoje nutartyje teismas motyvuotai pasisakė dėl objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, požymių nustatymo kasatorės veiksmuose ir jų įrodytinumo, nurodė motyvus, kodėl vienais įrodymais buvo remtasi, o kiti atmesti. Prokuroras pabrėžia, kad vien ta aplinkybė, jog teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėtų kasatorė, nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

Prokuroro teigimu, kasatorės skundo argumentai dėl to, kad nebuvo nustatyti nukentėjusieji, o kaltinimai jai buvo pareikšti remiantis vien Tolerantiško jaunimo asociacijos skundu, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytus motyvus ir argumentus, nėra pakankamas pagrindas išvadai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

Prokuroras pažymi, kad Konstitucijos 25 straipsnyje reglamentuojama asmens laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. BK 170 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo objektyviąją pusę – kurstymo turinį sudaro aktyvūs, tikslingi, motyvuoti veiksmai, iš kurių akivaizdu, kad kaltininkas, viešai atlikdamas šiuos veiksmus, siekia išreikšti neapykantą konkrečiais požymiais apibrėžtai asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui, būtent dėl tokio priklausomumo. Šie aktyvūs veiksmai yra skirti neapibrėžtam subjektų ratui, šios nusikalstamos veikos adresatas – ne konkretus asmuo, o neapibrėžtas asmenų ratas, kurį kaltininkas viešais pareiškimais siekia atitinkamai nuteikti, skatina priimti neigiamą nusistatymą prieš tam tikrą žmonių grupę, jos atstovus. Privalomieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai nurodyti ir pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje, kuriame teismas, remdamasis ne vien kasatorės parašyto komentaro turiniu, bet ir objektyvaus pobūdžio įrodymais – eksperto paaiškinimais ir ekspertizės akto išvadomis bei kt., konstatavo ir nuteistosios padarytos veikos kvalifikavimui svarbų, būtinąjį subjektyvųjį požymį – veikos padarymą tiesiogine tyčia. Nuteistosios padaryta veika kvalifikuota, anot prokuroro, teisingai.

 

Kasacinis skundas tenkintinas.

 

Nagrinėdamas bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) pagal pagrindus, nustatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. ar teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir ar, nagrinėdami bylą, nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Kasaciniu skundu iš esmės nesutinkama su nuteistosios J. J. veiksmų (parašyto komentaro internetinėje erdvėje) kvalifikavimu pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, nes, kasatorės teigimu, ji savo parašytais žodžiais nesityčiojo, neniekino ir tuo labiau neskatino neapykantos, nekurstė homoseksualios orientacijos asmenų grupės diskriminavimo. Be to, kasatorės nuomone, priimtais skundžiamais procesiniais sprendimais paneigiama jos konstitucinė teisė ir laisvė reikšti savo įsitikinimus, įtvirtinta Konstitucijos 25 straipsnyje.

Konstitucijos 25 straipsnyje nustatyta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, jam neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.

Šios Konstitucijos nuostatos sudaro informacijos laisvės konstitucinį pagrindą. Jos visos yra tarpusavyje susijusios, viena kitą papildo. Laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų ir viena pagrindinių kiekvieno žmogaus tobulėjimo ir saviraiškos sąlygų.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (priimta 1950 metų lapkričio 4 d. Romoje) 10 straipsnis, įtvirtinantis saviraiškos laisvę – žmogaus teisę laisvai laikytis savo nuomonės, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas nustato galimybę šią teisę riboti laikantis tokių sąlygų: 1) jeigu tai numatyta nacionaliniuose įstatymuose; 2) būtina demokratinėje visuomenėje; 3) apribojimais siekiama ginti tokias vertybes, kaip nacionalinis saugumas, viešosios tvarkos interesai, kelio užkirtimas teisės pažeidimams ir nusikaltimams, žmogaus sveikata ir moralė, kitų asmenų teisės ir geras vardas, teismo autoritetas ir nešališkumas ir kt.

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę reikšti savo įsitikinimus, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad naudojimasis konstitucinėmis teisėmis vakarų demokratijos tradicijomis grindžiamoje visuomenėje yra neatsiejamas nuo pareigos gerbti kitą asmenį, socialinę grupę ar tautą. Antai Konstitucijos preambulėje skelbiamas siekis puoselėti tautinę santarvę, siekti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės; Konstitucijoje pripažįstamos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės (18 straipsnis ir kt.), tačiau nustatoma, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (28 straipsnis); įtvirtintas asmenų lygybės principas, kuris, be kita ko, reiškia, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (29 straipsnis). Konstitucijos 25 straipsnyje yra įtvirtinta, jog „Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai“. Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje, siekiant nustatyti įvairių vertybių – laisvės reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją bei kitų teisinių gėrių apsaugos pusiausvyrą, nustatant, kad saviraiškos laisvė nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija – vartojamos bendrojo pobūdžio sąvokos, kurios detalizuojamos baudžiamajame įstatyme. Tai atitinka ir konstitucinį principą nulla poena nullum crimen sine lege (bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu, Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalis; kasacinė nutartis Nr. 2K-91/2010).

BK 170 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų pagrindinis objektas yra asmens (žmogaus) lygiateisiškumas ir sąžinės laisvė. Papildomu objektu gali būti konkrečiais atvejais – atitinkamai žmonių grupei priklausančio asmens garbė, orumas, sveikata. Visi BK 170 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, įvertinus būtent viso BK 170 straipsnio pavadinimą, pasireiškia aktyviais kaltinamojo veiksmais, kuriais kurstoma prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Būtent ši nusikalstama veika pasireiškia aktyviais kaltinamojo veiksmais tyčiojantis, niekinant, skatinant neapykantą, kurstant žmonių grupės ar jai priklausančio asmens diskriminaciją dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Kaltininkas aktyviais veiksmais tyčiodamasis, niekindamas, skatindamas neapykantą ir diskriminaciją kursto aplinkinius savo viešais pareiškimais, kuriuose pateikiamos specialiai, šališkai, neobjektyviajai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės, faktai, vertinimai, išvados ir pan., išreiškiančios neigiamą, niekinantį, žeminantį pasisakančio asmens požiūrį į tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis. Taigi, pasisakantis asmuo nedviprasmiškai ir visiem suprantamai nurodo vieną iš įstatyme apibrėžtų žmonių grupių ir išreiškia jos atžvilgiu savo neigiamą, niekinantį ar žeminantį požiūrį, skatindamas ir kurstydamas kitų visuomenės narių (jo viešų pareiškimų respondentų) neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, tokių asmenų diskriminaciją. Nurodyta nusikalstama veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento, t. y. šios nusikalstamos veikos sudėtis formalioji, pasekmių atsiradimas nėra svarbus. Veikos padarymo būdas – būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis – veika turi būti padaroma viešai, tam tikru viešu pareiškimu. Ši nusikalstama veika yra nukreipta prieš nurodytų požymių bendrumu individualizuojamą asmenų grupę ar konkretų jos narį. Kvalifikuojant veiką nebūtina nustatyti konkretaus asmens, prieš kurį buvo padaryta veika, pakanka nustatyti, ar šia nusikalstama veika buvo siekiama pasityčiojant, paniekinant, skatinti neapykantą ar diskriminaciją prieš konkrečių asmenų, pasižyminčių lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų bendrumu, grupę.

Subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius sudaro kaltė – tiesioginė konkretizuota tyčia, turint tikslą pasityčioti, paniekinti asmenį dėl jo rasės, tautybės bei kitų BK 170 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių. Kaltinamasis suvokia savo daromos veikos pavojingą pobūdį, priešingumą teisei, tačiau nori veikti ir veikia tokiu pavojingu būdu, turėdamas galimybę nukreipti savo valią ir neatlikti priešingų teisei, pavojingų veiksmų. 

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėdami šią bylą neįvertino visų aplinkybių, kurios reikšmingos veikos kvalifikavimui pagal BK 170 straipsnio 2 dalį. Teismai neatsižvelgė į įvykių kontekstą, dėl kurių buvo surašytas komentaras. Nebuvo įvertinta tai, kad vadinamoji akcija buvo nesankcionuotas renginys prie pat Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, todėl bendru požiūriu nuteistosios negatyvi reakcija į patį neteisėtą renginį buvo natūrali pilietiška pozicija. Šiame kontekste būtina  pažymėti ir  provokuojantį šios akcijos aspektą, renginio dalyvių buvo pasirinkta neteisėta savo pažiūrų ir idėjų reiškimo forma nesankcionuotas renginys prie pat Seimo rūmų, dalyvių ekscentriškas elgesys tikrai neprisidėjo prie visuomenėje kitokias pažiūras turinčių asmenų tarpusavio supratimo bei  tolerancijos  ugdymo. Renginio dalyviai naudodamiesi laisve reikšti savo įsitikinimus bei ugdyti toleranciją privalėjo atsižvelgti į tai, kad laisvė yra neatskiriama nuo pareigos gerbti kitų asmenų pažiūras ir tradicijas. Didžioji Lietuvos Respublikos visuomenės dalis itin vertina  tradicinės šeimos vertybės. Tai įtvirtinta ir  Konstitucijos 38 straipsnyje, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas; valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę; santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra saugomos ir ginamos santuokos bei kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, inter alia santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsvelgiant į šiuo metu Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą, Konstitucijos ginamas vertybes, šeima – kaip konstitucinė vertybė, yra vyro ir moters sąjunga įvairiais pagrindais.

Nagrinėjamoje byloje svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisiamojo posėdžio metu apklausto ekspertas doc. dr. A. S. parodymais, kuriais jis paneigė savo ekspertizės akto išvados dalį ir nurodė, kad dalimi slapyvardžiu „Visi“ pasirašiusio asmens (kasatorės) komentaro: „juos skubiai reikėjo surinkti ir išvežti į psichiatrinę“ išreiškiama tik autoriaus nuomonė, šis komentaro sakinys parašytas būtuoju laiku ir jame raginimo smurtauti prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos nėra, konstatavo, jog J. J. veikoje nėra kurstymo smurtauti prieš žmonių grupę, išskiriamą seksualinės orientacijos pagrindu ir išteisino kasatorę pagal BK 170 straipsnio 3 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus likusią internetiniame portale skelbto kasatorės komentaro (pasisakymo) dalį, pagal skundžiamus teismų sprendimus ir juose padarytas išvadas akivaizdu, kad kasatorė nuteista pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, nes savo komentare viešai niekino ir tyčiojosi iš homoseksualios orientacijos asmenų dėl jų seksualinės orientacijos pavartodama žodžius: „iškrypėliai“, „pasileidėliai“. Tiek pagal Lietuvių kalbos žodyną (Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, IV tomas, 1957 m., Vilnius), tiek pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, IV leidimas, 2000 m., Vilnius) iškrypėlis – tas, kas yra iškrypęs; išsigimėlis; netvarkingai gyvenąs žmogus. Pasileidėlis – išdykęs, nenuorama; palaidūnas, ištvirkėlis (Lietuvių kalbos žodynas IX tomas, „Minties“ leidykla, 1973 m., Vilnius; Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, IV leidimas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000 m., Vilnius). Nors nurodyti žodžiai ir turi neigiamą ir niekinamą atspalvį lietuvių kalboje, tačiau tik dėl jų vartojimo parašytame komentare, nesant konkrečių ir tiesioginių pareiškimų skatinančių neapykantą ar kurstančių diskriminuoti šią asmenų grupę, kasatorės veiksmuose nepagrįstai nustatyta objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

Įvertinus tai, kas nurodyta, internetinėje erdvėje paskelbti kasatorės teiginiai: „iškrypėliai“ ir „pasileidėliai“, išreiškiant jos nuomonę apie homoseksualių asmenų surengtą nesankcionuotą viešą renginį, vertintini kaip ne korektiški, prasilenkiantys su etišku savo konstitucinės informacijos, nuomonės sklaidos laisvės įgyvendinimu, tačiau savo pavojingumo laipsniu neatitinkantys BK 170 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos kurstymo aktyviais veiksmais prieš homoseksualius asmenis, tyčiojantis, niekinant, skatinant neapykantą ar diskriminaciją. Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra išaiškinta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Kasacinėje praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad kasatorė, pasirinkdama savo nuomonės apie internetiniame tinklalapyje skelbtą informaciją (reportažą) išraiškos būdą, pavartojo netinkamus žodžius, kaip pati nurodė, išreiškiančius jos nepritarimą neteisėtai surengtai homoseksualių asmenų akcijai, tačiau tik žodžių „iškrypėlis“ ir „pasileidėlis“ vartojimas, nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį kilti. Nurodytais aktyviais veiksmais kasatorė nekurstė kitų visuomenės narių prieš homoseksualius asmenis. Be to, tik dėl šių dviejų nurodytų neetiškų kasatorės pasisakymų viešojoje internetinėje erdvėje nenustatyti ir subjektyvieji veikos požymiai – tiesioginė konkretizuota kasatorės tyčia kurstyti interneto vartotojus, skaitančius kasatorės komentarą, prieš homoseksualius asmenis, skatinti neapykantą jiems ar diskriminaciją.

Taigi, įvertinus tai, kad kasatorės veiksmai nesudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje būtinųjų sudėties požymių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla dėl J. J. nutrauktina, kasatorei nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 170 straipsnio 2 dalyje požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 382 straipsnio 2 punktas).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

 

 

n u t a r ė :

 

              Nuteistosios J. J. kasacinį skundą tenkinti.

              Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kuria J. J. buvo pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 1 MGL dydžio, t. y. 130 Lt bauda, ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartį, kuria buvo atmestas J. J. apeliacinis skundas, ir baudžiamąją bylą nutraukti, J. J. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 170 straipsnio 2 dalyje, požymių.

 

 

Teisėjai                                                                                                                Vytautas Greičius

Gintaras Goda

Alvydas Pikelis

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK
  • BK 170 str. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • CPK
  • BPK 376 str. Teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribos
  • 2K-91/2010