Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-180-2013].doc
Bylos nr.: 3K-3-180/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 288600210 Ieškovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius tretysis asmuo
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyrius 188710823 tretysis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.3. Kitos su prievolių teise susijusios bylos
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.3. Daiktinė teisė
2.3.2 Nuosavybės teisė:
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.10. Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas:
3.2.6.10.1. Sprendime padarytų rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymas

Motyvų projektas

Civilinė byla Nr. 3K-3-180/2013

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05796-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 30.10 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS        

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2013 m. kovo 29 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Juozo Šerkšno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. K. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo; tretieji asmenysNacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje ginčas kilo dėl nesudėtingų statinių (įvažiavimo ir kiemo aikštelės) statybos laisvoje valstybinėje žemėje teisėtumo. 

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą V. K. (toliau – atsakovas) per devynis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – Statybos įstatyme nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius šio reikalavimo per nurodytą terminąįpareigoti atsakovą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius: nugriauti pastatytus nesudėtingus  statinius – įvažiavimą (danga – akmeninė) (50 kv. m) ir kiemo aikštelę (danga – trinkelės) (130 kv. m), esančius laisvoje valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jei šių įpareigojimų atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdytų, ieškovas prašė leisti jam nugriauti nurodytus nesudėtingus statinius ir sutvarkyti statybvietę, visas patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo.

Ieškovas nurodė, kad atsakovui V. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Šalia žemės sklypo yra laisva valstybinė žemė, kurioje atsakovas pastatė pirmos grupės nesudėtingiems statiniams priskiriamus statinius: tvorą, vartus, įvažiavimą į kiemą ir kiemo aikštelę. 2010 m. birželio 30 d. ieškovui atlikus įvažiavimo į namų valdą ir kiemo aikštelės, esančių (duomenys neskelbtini), statybos patikrinimą nustatyta, jog statytojas V. K. savavališkai, neturėdamas supaprastintų statinių projektų su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, pastatė įvažiavimą į namų valdą, kiemo aikštelę, vartus bei tvorą, todėl atsakovui surašyti savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuotas savavališkos statybos laisvoje valstybinėje žemėje faktas, ir statybos sustabdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas įpareigotas sustabdyti bet kokius įvažiavimo, vartų į namų valdą, kiemo aikštelės, tvoros, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus iki bus gautas leidimas juos tęsti. Ieškovo 2010 m. liepos 14 d. raštu atsakovui pateiktas reikalavimas per du mėnesius nuo jo gavimo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – panaikinti savavališkai pastatytus statinius: įvažiavimą į namų valdą, kiemo aikštelę, vartus bei tvorą, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovui pateikus 2011 m. rugpjūčio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tvoros ir vartų nėra, ieškovas pakeitė ieškinio dalyką (atsisakė reikalavimo nugriauti tvorą ir vartus). Bylą nagrinėjant teisme, siekiant išsiaiškinti, kiek valstybinės žemės užima atsakovo statiniai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos žemėtvarkos skyrius atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas valstybinėje žemėje prie savo gyvenamojo pastato yra įsirengęs kietos dangos įvažiavimą, kurio 50 kv. m. sudaro akmens danga ir 217 kv. m trinkelės (iš jų 87 kv. m – gyvenamojo pastato projekto korektūros plane nurodytas įvažiavimas).

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas pripažino, kad atsakovo kiemo aikštelės, kuri užima 130 kv. m laisvos valstybinės žemės, bei įvažiavimo į žemės sklypą, kuris užima 50 kv. m laisvos valstybinės žemės, įrengimas formaliai prieštarauja Statybos įstatymui, Statybos techniniams reglamentams ir CK normoms, tačiau nurodė, jog, spręsdamas ginčą, teismas turi įvertinti ir atsižvelgti į aplinkybę, kad ieškovo teisės pažeidimas yra labai smulkus. Iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. (dabar – (duomenys neskelbtini) g.) sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) projekto korektūros eksplikacijos teismas nustatė, kad, projektuojant gyvenamąjį namą ir jo aplinką, projekte buvo numatyta kiemo aikštelės statyba. Teismas pažymėjo, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog įvažiavimas į namų valdą (duomenys neskelbtini), padarytas taip, kad netrukdytų eismui; nugriovęs įvažiavimą atsakovas neturės galimybės patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius atsakovui neturi būti taikomas, nes yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, prieštarauja ne tik CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bet ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą, 2012 m. birželio 22 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą įpareigojo atsakovą V. K. per devynis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius šio reikalavimo per nurodytą terminą, savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pastatytus nesudėtingus  statinius – įvažiavimą (danga – akmeninė) (50 kv. m) bei kiemo aikštelę (danga – trinkelės) (130 kv. m), esančius laisvoje valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jei šių įpareigojimų atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdytų, teismas leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti pastatytus nesudėtingus statinius, ir sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovo V. K.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, statydamas įvažiavimą ir aikštelę valstybinėje žemėje, atsakovas turėjo parengti supaprastintą statybos projektą ir šiam projektui gauti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą (Statybos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Statybos techninio reglamento STR 1.01.07.2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“, 2 lentelės „Inžinieriniai statiniai“ 17 punktas, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.2 – 3.3 punktai). Kadangi nurodytų dokumentų atsakovas nepateikė, tai teisėjų kolegija konstatavo savavališkos statybos faktą, nurodydama, kad aplinkybę, jog atsakovo įrengta kiemo aikštelė ir įvažiavimas prieštarauja įstatymų bei jų lydimųjų teisės aktų reikalavimams, ginčijamame sprendime nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Pripažinusi, kad pirmosios instancijos teismas nesudėtingus statinius tinkamai kvalifikavo neteisėta statyba, teisėjų kolegija laikė, jog teismas padarė klaidingą išvadą dėl jos padarinių. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovas statinius pastatė valstybinėje žemėje be jokio teisinio pagrindo, kelerius metus nereagavo į valstybės institucijų pareigūnų reikalavimus, nesiėmė jokių veiksmų, jog būtų parengtas supaprastintas statybos projektas ir gautas rašytinis pritarimas supaprastintam projektui, dėl savavališkų statinių negalima pratęsti (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas ne tik nevykdė įstatymo reikalavimų, bet ir neveikė pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnyje, todėl nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 22 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodytos teisės aktų nuostatos byloje netaikytinos, nes statybos projektas parengtas ir statybos leidimas buvo gauti 1998 m., patikrinimų, kurie atlikti 1999 ir 2004 m., metu pažeidimų nenustatyta, statinys (namas, esantis namų valdoje (duomenys neskelbtini) priduotas 100 proc. baigtumu, taigi visi statybos leidime ir projekte nurodyti reikalavimai ir sąlygos įgyvendinti tinkamai, o patekimas į namų valdą atitinka statybos leidime numatytą schemą. Kasatorius pažymi, kad 2010 m. pakeitus Statybos įstatymą (taip pat ir jo 20 straipsnį), Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatas, įvažiavimo (patekimo į namų valdą) teisinis reguliavimas buvo perkeltas iš statybos leidimo srities tiesiogiai į įstatymo reglamentavimo lygmenį. Kadangi statybos leidimas nenuginčytas, statybos pasibaigusios, atliktos tinkamai, nenukrypstant nuo statybos projekto sprendinių, tai, kasatoriaus nuomone, faktinė situacija neatitinka teisėjų kolegijos pritaikytų ir aiškintų teisės normų, teismai turėjo vertinti ar statybos leidimas tinkamai išduotas, ar pagal jį sutvarkyti visi dokumentai. Kasatorius nurodo, kad byloje nebuvo nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė, todėl vien formalus Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas, neištyrus ginčo esmės, negali nulemti ieškinio patenkinimo (atmetimo).
  2. Kasatorius įsitikinęs, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog kasatorius elgėsi nesąžiningai, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Kasatorius teigia, kad byloje nėra teisėjų kolegijos išvadas patvirtinančių įrodymų, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini) negalima pratęsti ne dėl savavališkų kasatoriaus veiksmų, bet dėl to, jog šiai daliai nėra parengtas detalusis planas; atkreipia dėmesį į tai, kad po valstybės institucijų aktų jis ėmėsi veiksmų – išmontavo laikiną tvorą ir vartus (tai įrodo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, faktas, kad ieškovas keitė savo reikalavimus).
  3. Kasatoriaus manymu, net ir konstatavus teisės pažeidimą, jis laikytinas nereikšmingu, o reikalavimas pašalinti statybos padarinius vertintinas kaip neproporcingas, nes kasatorius už teisės pažeidimus nėra baustas administracine tvarka, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pretenzijų kasatoriui neturi.
  4. Pažymėdamas, kad Konstitucija garantuoja ir saugo teisę į nuosavybę (Konstitucijos 23 straipsnis), kasatorius teigia, jog pirmenybė turi būti teikiama ne savavališką statybą reglamentuojančių teisės normų taikymui ar nuosavybės teisių suabsoliutinimui, tačiau nustatymui, kuris teisinis gėris vertas didesnės apsaugos – savininko teisė į galimybę disponuoti ir naudotis savo nuosavybe ar valstybės nuosavybės teisių išimtinis gynimas.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Ieškovas nurodo, kad kasatorius neturi galiojančio įvažiavimo ir kiemo aikštelės statybą laisvoje valstybinėje žemėje leidžiančio dokumento, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog minėti statybos darbai atlikti savavališkai; šį faktą kasatoriaus prašomame palikti galioti sprendime nustatė ir pirmosios instancijos teismas.
  2. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas baigtinis savavališkos statybos padarinių šalinimo būdų sąrašas nepalieka teismui galimybės priimti kitokį sprendimą, išskyrus nurodytus šiame straipsnyje. Kadangi kasatorius statinius pastatė pažeisdamas imperatyviąsias teisės aktų nuostatas, tai, ieškovo įsitikinimu, jis negali remtis savo sąžiningumu, o pirmosios instancijos teismas savo sprendimo atmesti ieškinį negalėjo grįsti bendraisiais teisės principais, nepaisydamas imperatyviųjų įstatymo nuostatų.
  3. Ieškovas teigia, kad vienas nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo pagrindų – naujo daikto sukūrimas statybos procese (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), tačiau toks statybos procesas turi būti teisėtas, t. y. statinys nuosavybės teisės objektu gali tapti tik juo atveju, jeigu statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų. Kadangi ginčo statiniai pastatyti nesilaikant Statybos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 23 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.2–3.3 punktų reikalavimų, tai kasatorius neįgijo nuosavybės teisės į savavališkai pastatytus statinius. Ieškovas pažymi, kad skundžiamu sprendimu kasatorius yra įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius juos įteisinant, todėl neturi teisinio pagrindo kasatoriaus teiginiai, jog teismo sprendimu siekiama apriboti galimybę kasatoriui patekti į jam priklausantį žemės sklypą.

 

Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl savavališkos statybos

 

Statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminiai reikalavimai, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo ir visos šios veiklos priežiūros tvarka, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principai ir atsakomybė įtvirtinta Statybos įstatyme (1 straipsnio 1 dalis). Šiame įstatyme inter alia reglamentuojama savavališka statyba ir jos padarinių šalinimo tvarka. Ginčui byloje aktualios redakcijos (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.) Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje  pateikta savavališkos statinio statybos sąvoka – tai statinio (jo dalies) statyba be Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.

Ginčas byloje kilo dėl kiemo aikštelės ir įvažiavimo į žemės sklypą savavališkos statybos, kuri užfiksuota priimtais: Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. birželio 30 d. Savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini), Statybos sustabdymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. liepos 14 d. Reikalavimu dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), padarinių pašalinimo Nr. (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad nesudėtingų statinių kiemo aikštelės ir įvažiavimo į žemės sklypą statybai kasatorius turėjo parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą, kaip tai įtvirtinta Statybos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte, Statybos techninio reglamento STR 1.01.07.2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“, 2 lentelės „Inžinieriniai statiniai“ 17 punkte, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.2–3.3 punktuose. Kadangi kasatorius nepateikė kiemo aikštelės ir įvažiavimo į žemės sklypą statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, tai teismai sprendė, kad jo įrengti statiniai laikytini savavališka statyba.

Tokią teismų išvadą kasatorius ginčija dvejopo pobūdžio argumentais: pirma, kad apeliacinės instancijos teismo nurodytos teisės normos negalėjo būti taikomos nagrinėjamoje byloje, nes statinio projektas buvo parengtas ir leidimas statyti gautas iki pirmiau nurodytų teisės normų įsigaliojimo; antra, kad statinys pastatytas pagal projektą ir pripažintas tinkamu naudoti. Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu, todėl siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo pastatytas ginčo statinys, turi būti nustatyta, kada vyko jo statyba ir kada jis buvo baigtas statyti, t. y. šio statinio statymo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. E. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-616/2012). Šis išaiškinimas, be kita ko, reiškia, kad viena įrodinėtinų ir teismų vertintinų aplinkybių savavališkos statybos bylose yra statinių statybos laikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčai dėl statybos teisinių santykių yra dispozityvūs, juose nenustatyta teismo pareigos būti aktyviam, imtis priemonių išsiaiškinti atsakovo atsikirtimų įrodymui reikšmingas aplinkybes; kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Dėl to siekdamas atsikirsti į ieškovo reikalavimus ir paneigti teiginį, kad kiemo aikštelė ir įvažiavimas į žemės sklypą yra savavališkos statybos, kasatorius (atsakovas) turėjo įrodyti, jog ginčo statiniai buvo pastatyti iki patikrinimo metu galiojusių statinių savavališką statybą nustatančių teisės normų įsigaliojimo ir jų statybai buvo gauti visi pagal statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimus privalomi dokumentai. Tačiau kasatorius šios pareigos neįvykdė ir bylos nagrinėjimo metu nepateikė tokių dokumentų, kurie įrodytų teismų procesinių sprendimų nepagrįstumą bei patvirtintų kasacinio skundo argumentus. Kasatoriaus teiginiai dėl leidimo statyti ir statinio (gyvenamojo namo) pridavimo fakto nepaneigia savavališkos statybos fakto, nes byloje nustatyta, kad ginčo statiniai nebuvo numatyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projekto korektūros plane, atitinkamai negalėjo būti pripažinti tinkamais naudoti priimant gyvenamojo namo statybos darbus.

 

Dėl Statybos įstatymo normų, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimą, taikymo

 

Kasatorius skundžia apeliacinės instancijos teismo sprendimą, teigdamas, kad, net ir konstatavus teisės pažeidimą, jis laikytinas nereikšmingu, o įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius vertintinas kaip neproporcingas, ribojantis kasatoriaus nuosavybės teisę (galimybes naudotis namų valda ir į ją patekti). Tokie kasacinio skundo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr.3K-3-240/2009, 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. E. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-616/2012). Šiuo metu galiojančiame CK 4.103 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-993 redakcija) nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis). Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje (straipsnio 2010 m. liepos 1 d. redakcija, galiojanti nuo 2010 m. spalio 1 d.) nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali: 1) leisti statytojui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) įpareigoti nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) įpareigoti išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; arba 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos (kuri apima ir savavališkos statybos atvejus) padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kuriomis padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. A. Z. D., bylos Nr. 3K-3-39/2011).

Kasatoriaus skundžiamu sprendimu apeliacinės instancijos teismas įpareigojo kasatorių per devynis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius šio nurodymo per nustatytą terminą, savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pastatytus nesudėtingus  statinius – įvažiavimą (danga – akmeninė) (50 kv. m) bei kiemo aikštelę (danga – trinkelės) (130 kv. m), esančius laisvoje valstybinėje žemėje, adresu: (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Toks sprendimas atitinka Statybos įstatymo nuostatas, įtvirtinančias alternatyvius savavališkos statybos padarinius, kurie (vienas iš jų), laikantis interesų derinimo ir proporcingumo principų, konkrečioje byloje taikomi teismo nuožiūra, atsižvelgiant į reikšmingas ginčo aplinkybes. Konstatavus savavališkos statybos faktą, vien tai, kad kasatorius nėra baustas administracine tvarka už teisės pažeidimus, kad trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pretenzijų kasatoriui neturi, negali būti pripažįstama pagrindais, panaikinančiais kasatoriaus pareigą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad savavališkos statybos faktas nereikšmingas, nepagrįsta byloje nustatyta, kad savavališki statiniai yra valstybinėje žemėje, kurioje numatoma gatvės statyba.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga  reiškia ne tik savininko teisių garantiją, bet ir jo pareigą įgyvendinat nuosavybės teisę laikytis teisės aktų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teis. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Nagrinėjamoje byloje kasatorius savo nuosavybės teisę įgyvendino pažeisdamas imperatyviąsias Statybos įstatymo nuostatas, nevykdė atsakingų institucijų raginimo pašalinti tokio pažeidimo padarinius, todėl teismo įpareigojimas įteisinti savavališką statybą, o to nepadarius – nugriauti statinius nelaikytinas neproporcinga kasatoriaus teisę į nuosavybę pažeidžiančia priemone. Pažymėtina, kad teismo sprendimu kasatoriui suteikta galimybė parengti kiemo aikštelės ir įvažiavimo į žemės sklypą projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiančius dokumentus, taip nepatiriant jokių nuosavybės teisių suvaržymų. Nurodymo neįvykdžius ir nugriovus savavališkai pastatytą įvažiavimą į žemės sklypą ir kiemo aikštelę, liktų pagal gyvenamojo namo projektą pastatytas įvažiavimas, kuriuo kasatorius galės patekti į savo namų valdą. Šiais argumentais atmestini kasacinio skundo argumentai dėl teisės disponuoti ir naudotis savo nuosavybe pažeidimo.

 

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą teismą procesinį sprendimą, todėl kasacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 36,43 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus V. K. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 36,43 Lt (trisdešimt šešis Lt 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                      Birutė Janavičiūtė

                                                                      Sigita Rudėnaitė

                                                                      Juozas Šerkšnas


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK4 4.47 str. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai
  • 3K-3-616/2012
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • 3K-3-240/2009
  • 3K-3-39/2011
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK