Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-05-23][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-211-248-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-211-248/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Viešoji įstaiga Respublikinė Šiaulių ligoninė 245386220 atsakovas
"Fox Vision" 303317197 Ieškovas
UAB "Septeka" 301501622 trečiasis asmuo
Kategorijos:
11.1. Bylos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.1. Civiliniai įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas ir jų reglamentuojami santykiai
3.1. Bendrosios nuostatos.
3.1.1. Civilinio proceso įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
3.1.1.2. Civilinio proceso principai
2.1.1.3. Civilinės teisės principai
3. CIVILINIS PROCESAS
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
3.1.1.2.4. Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principai
2.6.11.4.5. Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
2.6. Prievolių teisė
2.1.1.3.9. Visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principas
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.11. Pirkimas-pardavimas

Civilinė byla Nr. e3K-3-211-248/2018

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00409-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.9; 2.6.11.4.5; 3.1.1.2.4

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fox visionkasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fox vision“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Šiaulių ligoninei dėl įpareigojimo supažindinti su viešojo pirkimo laimėtojo pasiūlymu, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Septeka.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių viešojo pirkimo dalyvių teisę susipažinti su kitų pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymais ir šios teisės gynimą, bei proceso teisės normų, nustatančių tiekėjo teisę kreiptis į teismą, aiškinimo bei taikymo.
  2. Ieškovė UAB „Fox vision“ (toliau – ir ieškovė) prašė teismo įpareigoti atsakovę VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) supažindinti ieškovę su trečiojo asmens UAB „Septeka“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pasiūlymu, atskleidžiant siūlomos prekės gamintojo ir prekės modelio pavadinimą, bei iš naujo nagrinėti ieškovės prašymą dėl pateikto straipsnio pavadinimo ir žurnalo, kuriame jis publikuotas, atskleidimo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė 2016 m. lapkričio 14 d. paskelbė atvirą konkursą „Hidrofobiniai intraokuliniai lęšiukai“ (toliau – Konkursas), jį skaidė į dvi dalis: 1 dalis – užpakalinės kameros sulankstomi hidrofobiniai intraokuliniai lęšiai su UV spindulių filtru, mažinančiu mėlynos šviesos pralaidumą, – 900 vnt.; 2 dalis – užpakalinės kameros sulankstomi hidrofobiniai intraokuliniai lęšiai – 800 vnt.
  4. Dėl Konkurso antros dalies pasiūlymus pateikė trys tiekėjos – UAB „Fox vision“, UAB Septeka“ ir UAB „Medicinos projektai“. Atsakovė 2017 m. vasario 1 d. raštu informavo tiekėjas, kad Konkurso antros dalies laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo.
  5. Ieškovė 2017 m. sausio 20 d. pateikė atsakovei prašymą susipažinti su tiekėjų pasiūlymais. Atsakovė 2017 m. vasario 1 d. pranešimu informavo ieškovę, kad tiekėjos yra nurodžiusios, jog prekių gamintojai, katalogo kodai, techninė specifikacija ir straipsniai yra konfidenciali informacija. Ieškovė 2017 m. vasario 6 d. pateikė pretenziją dėl atsisakymo supažindinti su trečiojo asmens pasiūlymu, tačiau ji buvo atmesta.
  6. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs Konkurso pirmos dalies pasiūlymą pateikusios UAB „Tamro“ ieškinį, 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-635-440/2017 įpareigojo perkančiąją organizaciją atskleisti kitų tiekėjų siūlomų prekių modelius ir gamintojus.
  7. Remdamasi pirmiau nurodytu teismo sprendimu, ieškovė 2017 m. birželio 15 d. pakartotinai prašė leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu, nelaikyti konfidencialia informacija prekės pavadinimo ir gamintojo, tačiau šis jos prašymas nebuvo patenkintas. Atsakovė taip pat netenkino ieškovės 2017 m. rugpjūčio 21 d. prašymo susipažinti su UAB „Septeka“ pasiūlymu.
  8. Ieškovė teigia, kad Konkurso sąlygų 31 punkte perkančioji organizacija nustatė, jog siūlomos prekės gamintojo, tiekėjo, prekės modelio pavadinimas nelaikomi konfidencialia informacija, todėl, neatskleisdama šių duomenų, ji pažeidžia viešumo, skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Ieškovė nurodo, kad Konkurso Techninės specifikacijos reikalavimus atitinka ribotas hidrofobinių intraokulinių lęšių kiekis; trečiojo asmens pasiūlytos prekės galimai neatitinka nustatytų reikalavimų. Tam, kad būtų patikrinta, ar pasiūlytos tinkamos prekės, būtina susipažinti su laimėtojo pasiūlymu; nežinodama prekės modelio pavadinimo ir gamintojo, ieškovė negali pateikti ieškinio dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Atsakovė, neatskleisdama ieškovės prašomų duomenų, paneigė šios teisę ginti galbūt pažeistas teises, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) ir Konkurso sąlygų nuostatas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino, įpareigojo atsakovę leisti ieškovei susipažinti su Konkurso antros dalies dalyvės UABSepteka“ pasiūlyme esančia informacija apie siūlomų prekių modelius ir jų gamintoją, įpareigojo atsakovę iš naujo nagrinėti prašymą dėl pateikto straipsnio pavadinimo ir žurnalo, kuriame jis publikuotas, atskleidimo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas nustatė, kad Konkurse dalyvavę asmenys UAB „Septeka“, UAB „Neomedika“ ir UAB „Medicinos projektai“ perkančiajai organizacijai nurodė, jog duomenys apie siūlomų prekių gamintojus, modelius ir jų katalogai yra konfidencialūs, remiantis įmonės vidaus aktu (direktoriaus įsakymu) negali būti atskleisti kitiems asmenims; duomenys turi vertę vien dėl to, kad jų nežino kiti asmenys, o šios informacijos atskleidimas gali padaryti žalos įmonei, pavyzdžiui, turima informacija pasinaudotų konkurentai ir perviliotų klientus (lęšių gamintojus).
  3. Teismas pažymėjo, kad lęšių gamintojai savo interneto puslapiuose skelbia duomenis apie gaminamus lęšius, jų modelius bei technines specifikacijas, ši informacija yra viešai prieinama visiems asmenims (https://www.zeiss.com, http://www.bausch.com, http://www.polytech-domilens.de), todėl negali būti trečiojo asmens komercinė paslaptis ir (ar) konfidenciali informacija. Vien aplinkybė, kad lęšių platintojas (Konkurse dalyvaujantis tiekėjas) lokaliniu vidaus aktu pripažino, kad ši informacija yra įmonės komercinė paslaptis ir (ar) konfidenciali informacija, savaime nereiškia, jog šie duomenys turėtų būti laikomi slaptais, nes pats lęšių gamintojas nusprendė šią informaciją padaryti žinomą ir laisvai prieinamą tretiesiems asmenims.
  4. Teismas nurodė, kad moksliniai straipsniai, kuriuos tiekėjos pateikė kartu su pasiūlymu, yra spausdinti specializuotuose leidiniuose bei skelbiami internete, kur kiekvienas asmuo gali juos surasti ir perskaityti (pavyzdžiui, http://www.jcrsjournal.org, http://link.springer.com). Nors kai kuriuos straipsnius interneto vartotojai gali skaityti tik sumokėję registracijos mokestį, tai nepaneigia fakto, kad ši informacija yra laisvai prieinama tretiesiems asmenims, todėl jai nėra taikoma konfidencialios informacijos apsauga.
  5. Teismas pripažino, kad lęšių gamintojo bei gaminių platintojo (pirkime dalyvaujančio teikėjo) tarpusavio bendradarbiavimo sąlygos, leidžiančios tiekėjui konkuruoti rinkoje (pavyzdžiui, prekių kainodara ir pan.), gali būti laikomos konfidencialia informacija, kurią, remdamasi VPĮ 6 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija (atsakovė) privalo saugoti ir kurios neatskleisti, tačiau sprendė, jog UAB „Septeka“, UAB „Neomedika“ ir UAB „Medicinos projektai“ argumentai dėl galimo prekių gamintojo perviliojimo (ūkio subjekto galimybių konkuruoti laisvoje rinkoje suvaržymo) yra nepakankamai teisiškai motyvuoti. Trečiasis asmuo išsamiai nepagrindė, kodėl tam tikrą informaciją laiko konfidencialia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai).
  6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad perkančiajai organizacijai nėra privalomas tiekėjo nurodymas, jog tam tikri duomenys yra konfidencialūs, nes informacijos kvalifikavimas kaip konfidencialios priklauso nuo jos pobūdžio; perkančioji organizacija turi visapusiškai įvertinti tiekėjų argumentus. Teismo vertinimu, atsakovė neanalizavo, kodėl tam tikri duomenys turėtų būti laikomi konfidencialiais, kokią žalą tiekėjų teisėtiems interesams galėtų sukelti pasiūlymuose nurodytos informacijos atskleidimas ieškovei.
  7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė Konkurso sąlygų 31 punkte įtvirtino, jog konfidencialia informacija negali būti laikomas siūlomos prekės gamintojo, tiekėjo, prekės modelio pavadinimas, pasiūlyme nurodyti subtiekėjai, taip pat kita informacija, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi būti skelbiama arba kitokiu būdu viešai prieinama visuomenei. Vykdydama Konkurso procedūras atsakovė nesilaikė draudimo keisti pirkimo sąlygas – nesuteikė jose nustatytos teisės ieškovei susipažinti su kitų teikėjų pasiūlyme esančia informacija apie prekės gamintoją, prekės modelio pavadinimus.
  8. Teismas pažymėjo, kad analogiškos pozicijos laikytasi ir Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-635-440/2017.
  9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. sausio 9 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą ir bylą nutraukė.
  10. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, turi būti reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas, kurio patenkinimo atveju būtų sukeliamos (atsirastų) materialiosios teisinės pasekmės. Kolegijos vertinimu, ieškovė ieškiniu reiškė procesinio pobūdžio reikalavimus dėl duomenų (įrodymų) gavimo, šį ieškinį patenkinus jokia materialioji subjektinė jos teisė nėra apginta (nekyla materialiųjų teisinių padarinių).
  11. Iš ieškovės ieškinio argumentų (šios nutarties 8 punktas) kolegija sprendė, kad ieškovė, reikšdama procesinius prašymus supažindinti ją su prašoma informacija, siekia tik vėliau inicijuoti procesą, t. y. pradžioje nori gauti procesinio pobūdžio informaciją (įrodymus) ir tik tada spręsti, ar ginti galimai pažeistas materialiąsias subjektines teises. Kolegijos vertinimu, tokie prašymai negali būti reiškiami ieškinio, kaip procesinio dokumento, forma, juolab sudaryti pagrindą nagrinėti du ieškinius (vieną – procesiniu klausimu, kitą – dėl ginčo esmės) nagrinėjimui, be to, neatitinka civilinio proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principų (CPK 7 straipsnis).
  12. Kolegija nurodė, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos –ieškinį reiškiantis asmuo turi aiškiai suformuluoti jo dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti šalių teisinę taiką (CPK 2 straipsnis).
  13. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė, manydama, jog jos materialioji subjektinė teisė yra pažeista, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, pasirinkti teisių gynimo būdą, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ketina reikšti reikalavimą dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, taigi aiškiai apibrėžė ketinamo reikšti ieškinio dalyką ir teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnis), darė prielaidą, jog Konkursą laimėjusio trečiojo asmens pasiūlyme nurodytas pirkimo objektas neatitinka Konkurso sąlygų reikalavimų, taigi iš esmės formulavo ieškinio faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Aplinkybė, kad asmens įsitikinimui jo subjektinės teisės pažeidimu ir apsisprendimui teikti ieškinį galimai trūksta tam tikros informacijos, nereiškia, jog jis įgyja teisę reikšti ieškinį procesiniams faktams byloje nustatyti, šios bylos atveju – konfidencialiai informacijai iš perkančiosios organizacijos išreikalauti; įstatymuose nenustatyta galimybė suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą siekiant iki ieškinio pateikimo išreikalauti įrodymus.
  14. Kolegija sprendė, kad CPK 179, 198, 199 straipsnių, 225 straipsnio 1 punkto, 226 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos taip, jog ribotų asmens teisę į teisminę gynybą tuo atveju, kai į teismą besikreipiantis asmuo dėl nuo jo valios objektyviai nepriklausančių aplinkybių negali teismui nurodyti ir pateikti tam tikrų įrodymų. Įstatymo nustatyta tvarka pareiškusi ieškinį, ieškovė turi teisę, vadovaudamasi CPK 199 straipsnio 4–5 dalimis, prašyti teismo išreikalauti iš perkančiosios organizacijos Konkurso laimėtojos pasiūlymo duomenis, taip pat ir duomenis, kurie pripažinti konfidencialia pasiūlymo informacija.
  15. Bylos nagrinėjimo metu išreikalavus papildomus įrodymus, susijusius su pareikšto ieškinio faktiniu pagrindu, ir paaiškėjus, kad ieškovės interesai nebuvo pažeisti, ji turi įstatyme nustatytas procesines galimybes modifikuoti ieškinį (CPK 141 straipsnis), atsiimti ieškinį (CPK 139 straipsnis), atsisakyti ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis), šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Byloje nustačius, kad ieškovės kreipimąsi į teismą su ieškiniu lėmė atsakovės neteisėti veiksmai, kuriais be teisinio pagrindo atsisakyta suteikti prašomą informaciją, ieškovė, atsisakydama ieškinio, turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
  16. Vertindama ieškovės nurodytą Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-635-440/2017, kolegija pažymėjo, kad jis buvo priimtas dėl Konkurso pirmos dalies, todėl negalima teigti, jog jis taikomas ir antrai daliai, be to, pirmosios instancijos teismų sprendimų teisėtumo kontrolę vykdo apeliacinės instancijos teismai, kurie nėra saistomi pirmosios instancijos teismų priimtų sprendimų.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 9 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Skundžiama nutartimi formuojama ydinga praktika, kad tiekėjai, siekdami teismine tvarka susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais, turės dirbtinai kelti papildomus (naujus) reikalavimus. Taikant šią praktiką galimos situacijos, kad ieškovai tinkamai nesuformuluos ieškinio pagrindo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes, nežinodami kito tiekėjo pasiūlymo neatitikimų, negalės nurodyti tokio pasiūlymo atmetimo pagrindų, kils rizika, kad jų ieškiniai nebus priimti.
    2. Pripažinus, kad viešojo pirkimo dalyvio teisė susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais yra procesinio pobūdžio ir nesukelia materialiųjų pasekmių, susiklostytų ydinga situacija, kai tokia teisė galės būti ginama privaloma ikiteismine tvarka (reiškiant pretenziją perkančiajai organizacijai), bet nebegalės būti ginama teismine tvarka (reiškiant ieškinį), t. y. ikiteisminėje ginčo stadijoje tiekėjai turės daugiau teisių ir jų gynimo priemonių (būdų) nei teisminėje ginčo stadijoje. Tokia praktika prieštarautų konstitucinės teisės į teisminę gynybą esmei ir paskirčiai, neproporcingai suvaržytų tiekėjų teisę į teisminę gynybą.
    3. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų yra priteisimas įvykdyti pareigą natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas). Ieškovės ieškinys atitinka visus ieškiniui materialiuoju teisiniu požiūriu keliamus reikalavimus – jo pagrindas įrodytas; atsakovė turi pareigą atsakyti už ieškovės teisės pažeidimą; nepraleistas ieškinio senaties terminas; ieškinys pareikštas ne anksčiau nei įstatyme nustatyti terminai. Ieškovės ieškinys laikytinas actio in personam (asmeninis ieškinys), kurio dalykas konkretus veiksmas, kurio reikalauti ieškovė turėjo teisę, ar susilaikymas nuo jo (viešojo pirkimo dalyvio teisė susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais įtvirtinta VPĮ 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat naujos redakcijos VPĮ 20 straipsnio 4 dalyje).
    4. Teisinėje valstybėje turi egzistuoti būdai, kuriais nukentėję asmenys (tiekėjai, kurių prašymai leisti susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais buvo netinkamai išnagrinėti) galėtų apginti savo pažeistas teises. Teismui priėmus sprendimą įpareigoti perkančiąją organizaciją leisti susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymu, būtų ne tik užtikrintos pirkimo dalyvio teisės, bet ir perkančioji organizacija būtų įpareigota atlikti tam tikrus veiksmus, taigi toks teismo sprendimas sukeltų aiškias materialines teisines pasekmes.
    5. Skaidrumo principas suponuoja, kad viešojo pirkimo dalyviai turi turėti teisę susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais, taip pat šią teisę ginti teismine tvarka; bendravimas ir keitimasis informacija viešuosiuose pirkimuose yra vertybė pati savaime, kuri gali būti ginama teismine tvarka nekeliant jokių kitų reikalavimų. Praktika, kad tiekėjai, siekdami susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais, turėtų dirbtinai iškelti papildomus reikalavimus, neatitiktų skaidrumo principo, nepagrįstai apsunkintų bendravimą ir keitimąsi informacija viešuosiuose pirkimuose.
    6. Priimdamas skundžiamą nutartį, Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo savo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1536-236/2017 suformuotos praktikos, kad reikalavimas įpareigoti perkančiąją organizaciją leisti susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais laikomas nagrinėtinu teismuose, t. y. sukeliančiu materialines teisines pasekmes, taip pat nuo kasacinio teismo praktikos, kad peržiūros institucija (teismas) privalo užtikrinti veiksmingą pažeistų teisių gynybą (nepaneigiant šalių galimybės kvestionuoti VPĮ 6 straipsnio taikymo dėl prašymo supažindinti su kitų tiekėjų pasiūlymais pateikimo momento (savalaikiškumo) ir atskleistinos informacijos apimties, o teismams tai vertinti), be kita ko, įpareigojant perkančiąją organizaciją supažindinti su ieškovo prašyta informacija, reikalinga naujai peržiūros procedūrai inicijuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015).
  2. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Atsakovė leido ieškovei susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais, išskyrus informaciją, kurią šie nurodė kaip konfidencialią. Visi Konkurso dalyviai (taip pat ir ieškovė) prekės modelio pavadinimą nurodė kaip konfidencialią informaciją; taigi ieškovė prašo atskleisti kito Konkurso dalyvio informaciją, kurios pati nesutiko atskleisti.
    2. Materialines teisines pasekmes sukelia konkurso procedūrų teisėtumo kvestionavimas bei reikalavimas dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) žalos atlyginimo. Teisė susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais yra procesinė teisė, kurios įvykdymas civiliniame procese gali ir turi būti užtikrinamas procesinėmis priemonėmis – naudojant įrodymų užtikrinimo institutą (CPK 221 straipsnis) arba prašant išreikalauti įrodymus (CPK 199 straipsnis).
    3. VPĮ nustatyti trumpi (6 mėnesių) ieškinio dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia pateikimo terminai. Sutartis su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta 2017 m. kovo 21 d., ieškinio dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia senaties terminas pasibaigė 2017 m. rugsėjo 20 d. Pasibaigus viešojo pirkimo sutarties apskundimo terminui, atsakovės įpareigojimas supažindinti ieškovę su trečiojo asmens pasiūlymu nesukelia ir negali sukelti jokių materialiųjų pasekmių.
    4. Ieškovė, neturėdama tikslo skųsti pasibaigusio Konkurso rezultatų ir kovodama tik dėl konfidencialios kito Konkurso dalyvio informacijos atskleidimo, siekia gauti viešai neprieinamą informaciją apie konkurentą ir įgyti konkurencinį pranašumą kituose konkursuose.
    5. Ieškovės argumentai, kad pirkimo procedūrų metu ir ikiteisminėje viešųjų pirkimų ginčų stadijoje dalyvis turi teisę reikalauti leisti susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais, nepatvirtina, jog toks reikalavimas sukelia materialaus teisinio pobūdžio pasekmes. Priešingai, jie patvirtina, kad toks reikalavimas yra procesinio pobūdžio t. y. skirtas gauti informacijai, iš kurios Konkurso dalyvis galėtų spręsti, ar reikšti reikalavimus, galinčius sukelti materialaus teisinio pobūdžio pasekmes.
    6. Bylų, kuriose priimti ieškovės nurodyti teismų procesiniai sprendimai (šios nutarties 25.6 punktas), faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių – jose buvo pareikšti reikalavimai ne tik leisti susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais, bet ir pripažinti, kad kitų dalyvių pasiūlymai neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų (civilinė byla Nr. e2-1536-236/2017), ar panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus (civilinė byla Nr. 3K-3-326-415/2015). Dėl to nurodytose bylose teismų pateiktais išaiškinimais negalima remtis šioje byloje.
  3. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

  1. Teisėjų kolegija pirmiausia nurodo, kad ginčo Konkursas paskelbtas kaip tarptautinės vertės viešasis pirkimas, todėl šalių nesutarimui spręsti taikytina nacionalinė ir Europos Sąjungos teisė, reguliuojanti būtent tarptautinės vertės viešųjų pirkimų procedūras.
  2. Šiame kontekste atskirai atkreiptinas dėmesys į ginčo Konkurso paskelbimo momentą (2016 m. lapkričio 14 d.), nuo kurio priklauso taikytina teisė: viena vertus, naujos redakcijos VPĮ pradėjo galioti tik nuo 2017 m. liepos 1 d., todėl ginčui spręsti taikytina įstatymo 2015 m. birželio 23 d. redakcija; antra vertus, Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24), 91 straipsnyje nurodyta, kad Direktyva 2004/18/EB panaikinama nuo 2016 m. balandžio 18 d., taigi ginčo Konkurso paskelbimo metu galiojo naujoji viešųjų pirkimų direktyva, kurios nuostatos nebuvo laiku perkeltos į nacionalinę teisę, todėl, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinį subjektiškumą (valstybei plačiąja prasme priskirtas subjektas ir privatus asmuo), nagrinėjamoje byloje gali tekti (priklausomai nuo atitinkamų Direktyvos 2014/24 nuostatų turinio) taikyti direktyvų nuostatų tiesioginio veikimo doktriną (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  3. Pagrindinis nagrinėjamos bylos teisės klausimas, ar ieškovė turi teisę kreiptis teisminės gynybos gindama savo subjektinę teisę susipažinti su kitų viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymais. Nors skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje plačiai pristatyta kasacinio teismo praktika dėl tiekėjų pasiūlymų medžiagos konfidencialumo (VPĮ 6 straipsnis), tačiau dėl šio klausimo teismas nesprendė iš esmės, o dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pobūdžio (kvalifikavęs jį kaip procesinio pobūdžio reikalavimą) bylą nutraukė. Kasaciniame skunde taip pat iš esmės pasisakoma dėl ieškinio reikalavimo kvalifikavimo, o ne dėl jo pagrįstumo.
  4. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje kasacinėje byloje pirmiausia būtina spręsti dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę supažindinti ieškovę su trečiojo asmens pasiūlymu pobūdžio (materialusis ar procesinis), o tik vėliau pasisakyti dėl jo pagrįstumo, t. y. ar atsakovė tinkamai įvykdė savo pareigas pagal VPĮ 6 straipsnį. Jei ieškovei apskritai nebūtų pripažinta teisė teisme kvestionuoti atsakovės atsisakymą supažindinti su kito ūkio subjekto pasiūlymu, tokio atsakovės sprendimo teisėtumo vertinimas iš esmės būtų nereikšmingas (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-690/2016 66 punktą).
  5. Nagrinėjamoje byloje, inter alia (be kita ko), vykdydama kasacijos funkciją užtikrinti vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018, 58 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika), teisėjų kolegija pasisakys ir dėl kai kurių peržiūros procedūros aspektų bei teismo precedentų laikymosi.

 

Dėl ieškovės interesų gynybos peržiūros procedūroje tinkamumo

 

  1. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė peržiūros procedūrą dėl ginčijamo atsakovės 2017 m. vasario 1 d. sprendimo inicijavo, t. y. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, 2017 m. vasario 10 d., o su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo 19 d.; be to, tarp pirmiau nurodytų teisės gynimo priemonių ieškovė papildomai du kartus – 2017 m. birželio 15 d. ir rugpjūčio 21 d. – kreipėsi į perkančiąją organizaciją, šios iš naujo prašydama supažindinti su trečiojo asmens pasiūlymu. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija su Konkurso antros dalies laimėtoja sudarė viešojo prekių pirkimo sutartį 2017 m. kovo 21 d.
  2. Teisėjų kolegija dėl pirmiau nurodytų aplinkybių konstatuoja, kad ieškovė iš dalies netinkamai įgyvendino savo teisę į pažeistų interesų gynybą. Vis dėlto ši išvada iš esmės nesuponuoja neigiamų padarinių ieškovei.
  3. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nėra pateikta labai išsamaus teisinio tiekėjų teisės susipažinti su kitų ūkio subjektų pasiūlymais kvalifikavimo. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad ši teisė vertinama tiek kaip įstatyme įtvirtintos diskrecijos įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką), tiek kaip sudėtinė pažeistų teisių gynybos dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015). Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent pastarasis teisės aiškinimas kasacinio teismo praktikoje iš esmės vyrauja.
  4. Pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016 67 punkte suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, inter alia, atsižvelgiant į tai, kad ir nagrinėjamam ginčui taikytinoje VPĮ redakcijoje atskirai nereglamentuoti susipažinimo su kitų tiekėjų pasiūlymų terminai: tiekėjai prašymą susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais perkančiajai organizacijai gali pateikti per sutarties sudarymo atidėjimo terminą (VPĮ 2 straipsnio 22 dalis); jei nepasibaigus šiam terminui ar dar nesant sudarytai sutarčiai tiekėjai iš perkančiosios organizacijos gauna prašomą informaciją, pretenzijos pateikimo termino skaičiavimas (VPĮ 94 straipsnio 1 dalis) atnaujinamas nuo šio sužinojimo momento.
  5. Aiškindamas šią teisės taisyklę, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ji skirta užtikrinti veiksmingumo principui, kad tiekėjui, kuris kreipėsi į perkančiąją organizaciją dėl informacijos suteikimo, būtų sudaryta galimybė ginti galimai pažeistas savo teises per įstatymų nustatytą terminą nuo datos, kurią jis gavo informacijos, iš kurios sužinojo arba turėjo sužinoti apie perkančiosios organizacijos padarytą pažeidimą; šios taisyklės tikslas – užtikrinti, kad terminai būtų taikomi taip, jog nesuvaržytų tiekėjų teisių pateikti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos veiksmų tais atvejais, kai perkančioji organizacija aiškiai tiekėjui nenurodė informacijos, reikalingos šiam ieškiniui pagrįsti (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-690/2016 61 punktą).
  6. Kasacinio teismo šiuo klausimu taip pat pažymėta, kad jei tiekėjui būtų pripažįstama teisė skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus vien dėl šios pateikto atsakymo į paklausimą fakto, nevertinant tokio paklausimo ir atsakymo į jį turinio, atsakyme pateiktos informacijos naujumo ir jos reikšmės tiekėjo teisių gynybai, tai neatitiktų teisminės gynybos veiksmingumo principo, nukryptų nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje, be kita ko, nustatyta ir tiekėjų pareiga domėtis vykdomu viešuoju pirkimu ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises; naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Toks ribojimas tiesiogiai išplaukia iš įstatymo nuostatų (VPĮ 93, 94 straipsniai) ir jo aiškinimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-690/2016 65 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).
  7. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tiekėjai savo teisę susipažinti su kitų ūkio subjektų pasiūlymais turi įgyvendinti iki viešojo pirkimo procedūrų pabaigos tam, jog, esant reikalui, galėtų inicijuoti peržiūros procedūrą, kurios galimai palanki baigtis pakeistų jų teisių ir pareigų apimtį, įskaitant galimybę iš naujo varžytis dėl to paties pirkimo objekto (žr. plačiau pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015). Priešingi veiksmai gali lemti teismo atsisakymą ginti ieškovo teises, nevertinant nesuteiktos informacijos konfidencialumo (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-690/2016 65, 66 punktus).
  8. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių konstatuotina, kad ieškovė po viešojo pirkimo sutarties sudarymo neturėjo teisės kreiptis į atsakovę dėl supažindinimo su trečiojo asmens pasiūlymu, o ši turėjo teisę pateiktų prašymų nenagrinėti. Be to, nors šie kreipimaisi nelaikytini pretenzijomis, tačiau bet kokiu atveju dėl savo turinio laikytini pakartotiniais, todėl neleistinais (žr. pagal analogiją pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016 54 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  9. Aptartų išvadų nekeičia VPĮ 94 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tiekėjų teisė pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo viešojo pirkimo sutarties sudarymo dienos. Kasacinio teismo šios normos aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad ieškinio senaties terminas, įtvirtintas VPĮ 94 straipsnio 3 dalyje, taikomas tik dėl tam tikrų pažeidimų, atskirai nurodytų VPĮ 951 straipsnio 1 dalyje; įprastinėse situacijose sutarties ginčijimas – išvestinis reikalavimas, reiškiamas pildant ieškinį tada, kai nepritaikomos laikinosios apsaugos priemonės ir dėl to sudaroma sutartis; tokiu atveju perkančiosios organizacijos veiksmų ginčijimui galioja ieškinio senaties terminai, įtvirtinti VPĮ 94 straipsnio 1 ir 2 dalyse; ir priešingai, kai tiekėjas dėl perkančiosios organizacijos veiksmų (pvz., apie pirkimą nepaskelbta) ar kitų objektyvių priežasčių (pirkimas baigėsi sutarties sudarymu, pretenzija jau neteiktina, tačiau sutarties nuostatos neatitinka pirkimo sąlygų ar pasiūlymo nuostatų) negali veiksmingai pasinaudoti įprastine ikiteismine ginčų procedūra, tokiu atveju taikytinas VPĮ 94 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ieškinio senaties terminas (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013).
  10. Ginčui aktualus teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti teismų praktika, be kita ko, suponuoja pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, praleido ieškinio senaties terminą, nes, kaip nurodyta pirmiau, pateikė pretenziją 2017 m. vasario 10 d., o su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo 19 d. Kita vertus, perkančiajai organizacijai atmetus ieškovės pretenziją, ieškovė įgijo teisę pateikti ieškinį, be to, procese nebuvo aiškios atsakovės pozicijos (prašymo teismui) taikyti ieškinio senatį, todėl ieškovės ieškinys teismų šiuo aspektu pagrįstai neatmestas, o kasacinis teismas dėl to negali spręsti ex officio (pagal pareigas) (šiame kontekste žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-584-378/2015).
  11. Kaip nurodyta pirmiau, šalių ginčui spręsti netaikomas naujasis nacionalinis viešųjų pirkimų reguliavimas, o Direktyvoje 2014/24 tiekėjų supažindinimo su kitų dalyvių pasiūlymais tvarka plačiau nereglamentuota (Direktyvos 21, 55 straipsniuose įtvirtintos bendrosios šio instituto normos). Taip pat pažymėtina, kad Tarybos 1989 m. gruodžio 21 d. direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (toliau – Direktyva 89/665) nuostatose supažindinimo su kitų tiekėjais pasiūlymais klausimas nereglamentuojamas. Dėl to pristatyti kasacinio teismo motyvai nedaro įtakos naujos redakcijos VPĮ 20 straipsnio 4 dalies aiškinimui ir taikymui, kuriame atskirai reglamentuoti susipažinimo su tiekėjų pasiūlymais terminai.

 

Dėl apeliacinės instancijos teismo horizontaliųjų precedentų laikymosi

 

  1. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį šalys kelia ankstesnės apeliacinės instancijos teismo praktikos reikšmės skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui klausimą.
  2. Dėl netinkamo horizontaliųjų precedentų taisyklių laikymosi teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs.
  3. Kita vertus, kasacinio teismo ne kartą nurodyta ir tai, kad kai apeliacinės instancijos teismas nukrypsta nuo savo sukurtų horizontaliųjų precedentų, kurie niekada nebuvo peržiūrėti kasacine tvarka, tai ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tik dėl to skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas; kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017 51 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  4. Be to, šalių ginčą sprendžiant kasaciniame teisme naujai sukuriama teisės aiškinimo taisykle potencialiai gali būti patvirtintas vienas iš dviejų apeliacinės instancijos teismo precedentų – tiek senasis, tiek naujasis (kuris buvo suformuotas pažeidžiant konstitucinį teismų praktikos tęstinumo imperatyvą) – arba sukuriamas apskritai kokybiškai naujas teisės išaiškinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016 29 punktą).
  5. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors iš tiesų ieškovės nurodytoje apeliacinės instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1536-236/2017 pateiktas teisės aiškinimas skiriasi nuo skundžiamo procesinio sprendimo motyvų, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo savo suformuotų horizontaliųjų precedentų.
  6. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiau nurodyta apeliacinės instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis nekvalifikuotina kaip suformuota šio teismo praktika, nes apeliacinės instancijos teismas tiek prieš ieškovės nurodytą nutartį, tiek ir vėliau yra priėmęs ir priešingų procesinių sprendimų (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-528-302/2017; 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1013-302/2017; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-357-302/2018). Atsižvelgiant į nurodytus apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus ir skundžiamą nutartį, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo praktikoje labiau vyrauja precedentas (teisės aiškinimo taisyklė), jog ieškovas negali teismui skųsti tik perkančiosios organizacijos sprendimo nesupažindinti su kitų tiekėjų pasiūlymais.
  7. Nors skundžiamame apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime neapžvelgiama ankstesnė šio teismo praktika, nevertinamas jos pagrįstumas ir poreikis suvienodinti skirtingus teisės išaiškinimus, tačiau aptariamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas labai išsamiai pagrindė savo poziciją ieškovės reikalavimą kvalifikuoti kaip procesinį, todėl vien tikslesnių motyvų dėl ankstesnės šio teismo praktikos laikymosi nepateikimas nesudaro pagrindo konstatuoti horizontaliųjų precedentų taikymo taisyklių pažeidimo.

 

Dėl tiekėjo teisės susipažinti su kito dalyvio pasiūlymu gynybos (reikalavimo pobūdžio)

 

  1. Kasaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad skundžiamu procesiniu sprendimu apeliacinės instancijos teismas nesilaikė vertikaliųjų precedentų, t. y. suformuotos kasacinio teismo praktikos pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015 pateiktų išaiškinimų: tais atvejais, kai tiekėjui pripažintinas teisinis suinteresuotumas, tačiau dėl jo keliamų reikalavimų nėra pagrindo naikinti perkančiosios organizacijos sprendimų dėl pasiūlymų eilės sudarymo, o sudarytą viešojo pirkimo sutartį pripažinti negaliojančia, peržiūros institucija (teismas) vis tiek privalo užtikrinti veiksmingą pažeistų teisių gynybą (nepaneigiant šalių galimybės kvestionuoti VPĮ 6 straipsnio taikymo dėl prašymo supažindinti su kitų tiekėjų pasiūlymais pateikimo momento (savalaikiškumo) ir atskleistinos informacijos apimties, o teismams tai vertinti), inter alia, įpareigojant perkančiąją organizaciją supažindinti su ieškovo prašyta informacija, reikalinga naujai peržiūros procedūrai inicijuoti.
  2. Šiame kontekste, sutinkant su ieškovės pateiktu kasacinio teismo praktikos vertinimu, taip pat pažymėtini kiti tokios kasacinio teismo praktikos pavyzdžiai. Kasacinis teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013 expressis verbis (tiesiogiai, aiškiai) yra konstatavęs, kad perkančiosios organizacijos veiksmai, susiję su konfidencialios informacijos atskleidimu ar įslaptinimu, skųstini teismui, kuris priima sprendimą, įvertinęs ūkio subjektų sąžiningos konkurencijos ir veiksmingos teisių gynybos pusiausvyrą; teismas, pripažinęs, kad perkančioji organizacija nepagrįstai neleido susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymo duomenimis, pagal konkrečias atitinkamos bylos aplinkybes sprendžia, ar dėl koncentruotumo ir ekonomiškumo peržiūros procedūrą tęsti teismo procese, ar šalis grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį, kur jos iš naujo apsibrėžtų savo ginčo ribas pagal naujai paaiškėjusią informaciją.
  3. Atsižvelgiant į pristatytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, todėl padarė teisiškai nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisėtą sprendimą. Kita vertus, teisėjų kolegija, konstatuodama, kad nėra teisinio pagrindo keisti suformuotą kasacinio teismo praktiką, detaliau pasisakys dėl kai kurių apeliacinės instancijos teismo argumentų dėl ieškovės reikalavimo teismui įpareigoti atsakovę supažindinti ieškovę su trečiojo asmens pasiūlymu kvalifikavimo kaip procesinio. Kasacinio teismo vertinimu, šie apeliacinės instancijos teismo argumentai neatitinka teisinio reguliavimo, teismų praktikos, todėl pripažintini kaip teisiškai nepagrįsti.
  4. Pirma, apeliacinės instancijos teismas savo teisines išvadas padarė atsižvelgdamas tik į šalių ginčo teisminę stadiją bei taikydamas tik bendrąsias CPK nuostatas. Jei būtų pritarta pozicijai, kad ieškovės byloje pareikštas reikalavimas kvalifikuotinas kaip procesinis, tai kartu suponuotų vertinimą, kad tiekėjas dėl supažindinimo su kito dalyvio pasiūlymu negali apskritai inicijuoti peržiūros procedūros, t. y. šiuo aspektu pateikti pretenziją. Vis dėlto tokių išvadų apeliacinės instancijos teismas nepadarė.
  5. Primintina, kad, Lietuvoje galiojant ikiteisminei ginčų nagrinėjimo tvarkai, tiekėjams kyla tam tikrų pareigų ginant savo galimai pažeistas teises, inter alia, laiku ir tinkamai inicijuoti peržiūros procedūrą (pateikti pretenziją), o vėliau, esant reikalui, savo teises ginti teisme laikantis įstatyme įtvirtintos specialios tvarkos. Vienas iš esminių reikalavimų, keliamų ieškovui, – pretenzijos ir ieškinyje nurodytų aplinkybių sutaptis galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų atžvilgiu (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  6. Taigi, jei tiekėjas dėl nesupažindinimo su kito dalyvio pasiūlymu gali teisėtai pateikti pretenziją, tuo pačiu pagrindu jis gali kvestionuoti perkančiosios organizacijos veiksmus ir teisme. Ieškinys pateikiamas teismui iš esmės dėl to, kad ieškovo reikalavimai nebuvo patenkinti ikiteisminėje ginčo stadijoje.
  7. Antra, tai, kad byloje ieškovės kvestionuojamas sprendimas skųstinas peržiūros institucijai, išplaukia ir iš Teisingumo Teismo praktikos. Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų (ar veiksmų), kurie gali būti peržiūros procedūros objektas, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nesiekė detalizuoti skųstinų perkančiosios organizacijos veiksmų, o tik apsiribojo nustatydamas, kad neteisėti sprendimai apima ir viešojo pirkimo dokumentuose nurodytas diskriminuojančias technines, ekonomines ar finansines specifikacijas; ieškinių dėl panaikinimo objektas yra bet kokie perkančiųjų organizacijų sprendimai, kuriais pažeistos viešųjų pirkimų teisės nuostatos, nenustatant jokių suvaržymų dėl šių sprendimų prigimties ir turinio bei nepriklausomai nuo galimybės tiekėjui prisiteisti žalos atlyginimą (Teisingumo Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Alcatel Austria ir kt., C-81/98) bei sprendimų priėmimo momento (Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. sprendimas byloje Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03).
  8. Pastarajame Teisingumo Teismo sprendime konstatuota, kad teisinės kontrolės priemonės taikytinos dėl bet kurio perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriam taikomos Bendrijų taisyklės viešųjų pirkimų srityje ir kuris gali jas pažeisti; atsižvelgiant į pristatytą Teisingumo Teismo praktiką, taip pat į Direktyvos 89/665 tikslus, sistemą ir jos tekstą bei siekiant išsaugoti jos veiksmingumą, darytina išvada, kad bet koks perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarties, patenkantis į viešųjų pirkimų reguliavimo ratione materiae (materialusis pagrindas) ir galintis turėti teisinių pasekmių, nepriklausomai nuo to, ar šis aktas priimtas pagal formalią sutarties sudarymo procedūrą, ar jos netaikant, yra sprendimas, kuriam turi būti taikoma peržiūros procedūra Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies prasme (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03).
  9. Atsižvelgiant į tai, trečia, nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad viešųjų pirkimų srityje teismui teikiami reikalavimai ieškovui turi sukelti tiesioginius padarinius. Kaip nurodyta pirmiau, skųstinas perkančiosios organizacijos sprendimas yra toks, kuriuo de minimis (bent jau) tiekėjui gali kilti teisiniai padariniai. Pripažįstant tiesioginį ieškovo informavimo ir jo teisių gynybos įgyvendinimo ryšį, akivaizdu, kad teisės susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymu turėjimas ir šios galimybės įgyvendinimas gali daryti įtaką tiekėjo teisių ir pareigų apimčiai.
  10. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į viešųjų pirkimų teisinių santykių viešojo pobūdžio specifiką, kuri, inter alia, daro įtaką tiekėjų pažeistų teisių gynybai. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad tiekėjų teisinis (materialinis) suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia, teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan.
  11. Pavyzdžiui, pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai ieškinio padavimo teismui metu ieškovui (tiekėjui) pripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti atsakovės (perkančiosios organizacijos) sprendimą nustatyti atitinkamas viešojo pirkimo sąlygas, jis šio suinteresuotumo nepraranda ir teismo procesas nenutraukiamas tik dėl to, kad nagrinėjant bylą teisme paaiškėja, jog viešojo pirkimo procedūros pasibaigė vienu iš VPĮ įtvirtintų pagrindų (pavyzdžiui, sudarius viešojo pirkimo sutartį) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-378/2017 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 36 punktą).
  12. Ketvirta, apeliacinės instancijos teismo atliktas ieškovės pareikšto reikalavimo kvalifikavimas nedera su Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo jurisprudencijoje išplėtotu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Iš tiesų ieškovams – tiekėjams būtų pernelyg sunku ir neapibrėžta kreiptis į teismą su bendruoju reikalavimu panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę, o vėliau, tik jei teismas patenkintų jų reikalavimą, tikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio ar pan.
  13. Toks teisių gynybos būdas ne tik nepatrauklus laiko ir finansų prasme, bet ir pernelyg komplikuotas. Pavyzdžiui, pritarus apeliacinės instancijos teismo pozicijai, taptų neaišku, kaip tiekėjas turėtų derinti savo teisių gynybos priemones, kad vėliau jam apskritai nebūtų užkirstas kelias į teisminę gynybą. Nenustačius termino, per kiek laiko perkančioji organizacija turėtų atsakyti tiekėjui į jo paklausimą, taip pat kokie yra kreipimosi į prašomos suteikti informacijos turėtoją terminai, tiekėjas rizikuotų praleisti terminą paduoti pretenziją dėl sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę.
  14. Penkta, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, ieškovo teisės teisme ginti savo subjektinę teisę į informaciją suvaržymas nebūtinai prisidėtų prie proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo, nes, šalims ginant savo priešpriešines pozicijas dėl informacijos atskleidimo, o vėliau ieškovui galimai tikslinant ieškinio pagrindą ir dalyką, dėl ko turėtų teisę atsiliepti atsakovas ir kitos bylos šalys, viena vertus, procesą padarytų komplikuotą ir ištęstą, antra vertus, sumenkin ikiteisminės ginčo stadijos svarbą ir taip apsunkin pačių teismų veiklą, nes dalis ginčų jų apskritai galėtų nepasiekti, o tie, kurie pasiektų, būtų labiau teisiškai ir faktiškai apibrėžti. Be to, už proceso koncentruotumą negali būti atsakingas ieškovas (tiekėjas), kai atsakovė (perkančioji organizacija) pažeidžia įstatyme įtvirtintas pareigas.
  15. Nors sutiktina su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės numanė galimus trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties Konkurso sąlygoms aspektus, tačiau bet kokiu atveju ieškovė teisme neturėjo reikalingų duomenų ieškiniui dėl Konkurso rezultatų tinkamai pagrįsti. Be to, praktikoje pasitaiko nemažai kitų atvejų, dėl jų spręsta ir kasacinio teismo, kai perkančioji organizacija apskritai nesupažindina ieškovo su prašoma informacija ar reikšminga jos dalimi (žr., pvz., pirmiau nurodytą kasacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018). Iš tiesų būtų labai sunku išskirti konkrečius atvejus, kai tiekėjo numanymas apie galimai neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus būtų pakankamas reikalavimams dėl viešojo pirkimo rezultatų teikti.
  16. Pažymėtina, dėl to spręsta ir kasacinio teismo praktikoje, kad teisė susipažinti su konkurento pasiūlymu negali būti įgyvendinama piktnaudžiaujant įstatyme įtvirtinta teise, inter alia, dirbtinai teikiant prašymus tam, kad būtų pratęsti pretenzijos pateikimo terminai (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-690/2016 65 punktą).
  17. Šešta, apeliacinės instancijos teismas iš esmės neatsižvelgė į tai, kad subjektinė tiekėjo teisė susipažinti su savo konkurento pasiūlymu atskirai įtvirtinta įstatyme, todėl yra savarankiška ir ginama. VPĮ 6 straipsnyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga supažindinti su kito tiekėjo pasiūlymu. Atsižvelgiant į tai, ieškovas turi teisę į jos gynybą.
  18. Apeliacinės instancijos teismo pozicija iš esmės sumenkina perkančiosioms organizacijoms įstatyme įtvirtintų pareigų reikšmę, nes jų vykdymas nepatektų į teisminės kontrolės apimtį, todėl pareigos supažindinti su dalyvių pasiūlymais vykdymas taptų diskrecinis. Šiame kontekste kasacinio teismo konstatuota, kad perkančioji organizacija, nors ji nėra peržiūros institucija, bet dėl ikiteisminės ginčų sprendimo sistemos turi plačius įgaliojimus bendradarbiauti su tiekėjais (prašančiuoju ir prašomos informacijos rengėju (turėtoju), o kartais ir pareigą, išplaukiančią iš tiekėjų veiksmingos teisių apsaugos tikslo, pagal savo kompetenciją ir turimas priemones imtis reikalingų veiksmų, užtikrinančių tiekėjams realias galimybes apginti galbūt pažeistus interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).
  19. Taip pat pažymėtina, kad VPĮ 6 straipsnyje tiekėjams įtvirtintos teisės į informavimą, kaip teismų ginamos materialiosios subjektinės teisės, savarankiškumą būtent patvirtina tai, jog šios teisės įgyvendinimas, kaip nurodyta pirmiau, siejamas su perkančiųjų organizacijų pareigomis, o ne su ginčo šalių procesinio elgesio taisyklėmis. Pavyzdžiui, a contrario (priešingai), Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 52, 53 straipsnio nuostatose įtvirtinta ieškovų teisė žalos už konkurencijos taisyklių pažeidimus procese teikti prašymą teismui iš atsakovo ar kontrolės institucijos išreikalauti konkrečius, įstatyme apibrėžtus įrodymus, reikalingus ieškiniui pagrįsti.
  20. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nors tiekėjų teisė susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais iš tiesų turi procedūrinio elemento požymių, tačiau, siekiant apginti šios teisės įgyvendinimą, pareikšto reikalavimo pobūdis dėl to nelaikytinas išimtinai procesiniu ir atskirai (savarankiškai) neginamu. Tokia ar panaši savarankiška teisė, dėl kurios gynybos galima kreiptis į teismą, reguliuojama ir dėl kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, juridinio asmens dalyvių teisė reikalauti atlikti šio asmens veiklos tyrimą (CK 2.125 straipsnis), neturtinė akcininko teisė gauti informaciją apie bendrovę (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas), patalpų savininko teisė gauti informaciją (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 4, 8 punktai) ir kt.

 

Dėl atsakovės veiksmų teisėtumo ir procesinės bylos baigties

 

  1. Dėl pirmiau konstatuotų teisiškai nepagrįstų apeliacinės instancijos teismo argumentų yra pagrindas skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kaip nurodyta pirmiau, kad apeliaciniame procese iš esmės nespręsta (be vertinimo apie kitame procese priimto procesinio sprendimo prejudicialumą nagrinėjamam ginčui) dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo, t. y. ar teisėtai atsakovė jos nesupažindino su trečiojo asmens pasiūlymu.
  2. Pagal bendrąsias civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas) tokiu atveju kaip šis byla būtų grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, nes jis nepasisakė iš esmės dėl bylos dalies (žr., pvz., pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015). Vis dėlto nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl byloje susiklosčiusių aplinkybių, inter alia, sudarytos viešojo pirkimo sutarties, taip pat atsižvelgiant į ginčo objektą, siekiant proceso koncentruotumo, šalių nesutarimas gali būti išspręstas kasaciniame teisme.
  3. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia ypatingą dėmesį į tai (ši aplinkybė laikytina esmine), kad dalis ieškovės prašomos išviešinti trečiojo asmens pasiūlymo informacijos – prekių gamintojas, modelispagal Konkurso sąlygų 31 punktą pačios perkančiosios organizacijos buvo pripažinta kaip nekonfidencialūs duomenys, ši nuostata tiekėjų neužginčyta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai dėl jos nesprendė ex officio. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl ieškovės pareikšto reikalavimo, nėra teisinio pagrindo netaikyti šios Konkurso sąlygos. Priešingas sprendimas suponuotų grėsmę pakeisti viešojo pirkimo sąlygas.
  4. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokiam teisiniam vertinimui nedaro įtakos viso proceso metu atsakovės palaikyta pozicija, kad informacija apie prekių gamintoją ir modelį laikytina konfidencialia, nes pati ieškovė ją savo pasiūlyme nurodė kaip konfidencialią. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiama ne dėl ieškovės, o trečiojo asmens pasiūlymo išviešinimo, o pačios ieškovės veiksmai teikiant pasiūlymą negali pakeisti Konkurso sąlygų turinio ir taikymo.
  5. Atsižvelgiant į tai, net jei šalių ginčas ir būtų grąžintas nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas taip pat turėtų taikyti aptartą Konkurso sąlygų nuostatą. Dėl to jis negalėtų priimti kitokio sprendimo, nei priėmė pirmosios instancijos teismas, t. y. dėl šios dalies ieškinį tenkinti.
  6. Dėl ieškovės prašyleisti susipažinti su kitais trečiojo asmens pasiūlymo aspektais – pateikto straipsnio ir žurnalo, kuriame jis publikuotas, pavadinimais, – teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, ypač proceso koncentruotumą, ir į pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus išaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju racionalu dėl šio teisės klausimo galutinai pasisakyti kasaciniame procese.
  7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad mokslinio (ar kitokio pobūdžio) straipsnio ir žurnalo pavadinimai kaip vieši duomenys per se (savaime) nekvalifikuotini kaip konfidenciali informacija VPĮ 6 straipsnio ir CK 1.116 straipsnio pagrindu. Šiame kontekste pažymėtina kasacinio teismo praktika dėl šių normų taikymo; joje, inter alia, aiškiai nurodyta, kad kai informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus ir kt.), ji nelaikytina konfidencialia informacija; už tokios informacijos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 49.1 punktą).
  8. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad vieši, visiems protingomis priemonėmis prieinami duomenys savaime nelaikytini konfidencialiais, nepriklausomai nuo to, ar atitinkamas asmuo imasi veiksmų (ir kokių) jų neviešinti. Žurnalai leidžiami ir straipsniai juose publikuojami būtent tam, kad apie juos būtų žinoma. Taigi tai – savaime vieša informacija. Tai, kad ne visi subjektai turi vienodos apimties informaciją apie šiuos duomenis, nesuponuoja kitokio teisinio vertinimo.
  9. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių paliktina galioti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl pateikto straipsnio ir žurnalo, kuriame jis publikuotas, pavadinimų atskleidimo, iš dalies keičiant jos rezoliucinę dalį. Pažymėtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė, o teismas šį prašymą patenkino, įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti ieškovės prašymą dėl trečiojo asmens pasiūlyme nurodyto straipsnio ir žurnalo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindinis tokio ieškovės prašymo tikslas – susipažinti su šiais duomenimis, todėl teismas turėjo spręsti klausimą, ar jis pats gali įpareigoti atsakovę šią informaciją atskleisti.
  10. Šiame kontekste kasacinio teismo konstatuota, kad neturėtų būti suabsoliutinta praktika, išsprendus tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčą, visus sprendimus palikti išimtinai perkančiajai organizacijai, juolab kad dėl to gali papildomai kilti ginčų; negalimas aiškinimas, kad teismas neturi teisės dėl perkančiosios organizacijos kompetencijos, įtvirtintos VPĮ, tenkinti tam tikrų ieškovų (tiekėjų) reikalavimų ar savo iniciatyva dėl to spręsti (CPK 4238 straipsnis), ypač tais atvejais, kai perkančioji organizacija, remdamasi teismo sprendimu, turės priimti konkretų sprendimą; teismas gali ne tik tenkinti ieškovo reikalavimą panaikinti atitinkamus atsakovės (perkančiosios organizacijos) sprendimus, bet ir savo iniciatyva juos pakeisti, todėl gali konstatuoti, kad tam tikras skundžiamas perkančiosios organizacijos sprendimas keičiamas ir išdėstomas naujai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-690/2015).
  11. Atsižvelgiant į tai, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistina jo konstatuota ginčo baigtis ir atsakovė įpareigotina pateikti ieškovei visą šios prašomą informaciją.
  12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodyta pirmiau, atsakovė su trečiuoju asmeniu 2017 m. kovo 21 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį. Kadangi ginčijamų atsakovės sprendimų pripažinimas neteisėtais neturi tiesioginės įtakos sudarytam sandoriui, kasacinis teismas dėl jo nesprendžia (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015).
  13. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovės kasacinis skundas tenkintinas, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, atitinkamai iš naujo turėtų būti paskirstytos šalių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
  2. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdama apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 1500 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukus, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi Valstybinė mokesčių inspekcija įpareigota sugrąžinti atsakovei jos sumokėtą 1500 Eur žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 3 dalis). Kasaciniam teismui konstatavus, kad šalių ginčas galėjo ir turėjo būti išnagrinėtas teisme, už procesą apeliacinės instancijos teisme mokėtinas 1500 Eur dydžio žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 4 dalis).
  3. Pateikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovė turėjo 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11 punkte nurodyto dydžio, todėl, tenkinus ieškovės kasacinį skundą, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovei iš atsakovės priteistinas 700 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
  4. Pateikdama kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 1500 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus kasacinį skundą, už jį sumokėtas žyminis mokestis ieškovei priteistinas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
  5. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdama kasacinį skundą ieškovė turėjo 1210 Eur išlaidų už advokato pagalbą, jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.13 punkte nurodyto dydžio, todėl, tenkinus ieškovės kasacinį skundą, jai iš atsakovės priteistinas 1210 Eur atstovavimo išlaidų kasaciniame teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
  6. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą atsakovė turėjo 580,80 Eur išlaidų už advokato pagalbą, jų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovės. Konstatavus, kad ieškovės kasacinis skundas tenkintinas, šis atsakovės prašymas atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
  7. Sudėjus mokėtinas sumas, iš viso ieškovei iš atsakovės priteistinas 3410 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (1500 Eur žyminio mokesčio + 1910 Eur (700 + 1210) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme atlyginimas).
  8. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 5,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus ieškovės kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai)

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 9 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą, kurio rezoliucinę dalį dėl skundžiamo atsakovės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2017 m. vasario 1 d. sprendimo išdėstyti taip:

„Pripažinti neteisėtu atsakovės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2017 m. vasario 1 d. sprendimą nesupažinti ieškovės UABFox vision“ su trečiojo asmens UABSepteka“ pasiūlymu.

Įpareigoti atsakovę VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę ieškovei UAB „Fox visionraštu pateikti trečiojo asmens UABSepteka“ pasiūlymo dalis dėl siūlomų prekių modelių, gamintojo, pateikto straipsnio ir žurnalo, kuriame jis publikuotas, pavadinimo.

Nustatyti, kad atsakovė VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė kasacinio teismo sprendimą turi įvykdyti per dvi savaites nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovei UAB „Fox vision“ (j. a. k. 303317197) iš atsakovės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės (j. a. k. 245386220) 3410 (tris tūkstančius keturis šimtus dešimt) Eur apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės (j. a. k. 245386220) 1500 Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio ir 5,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, iš viso – 1505,80 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkis Eur 80 ct) (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Gražina Davidonienė

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Birutė Janavičiūtė

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Gediminas Sagatys


Paminėta tekste:
  • e2-635-440/2017
  • CPK
  • CPK 7 str. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas
  • CPK 135 str. Ieškinio turinys
  • CK
  • CPK 199 str. Rašytinių įrodymų išreikalavimas
  • CPK 141 str. Ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas
  • CPK 139 str. Ieškinio atsiėmimas
  • CPK 140 str. Ieškinio atsisakymas, atsakovo pripažinimas ieškinio ir šalių taikos sutarties sudarymas
  • CPK 94 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinio atsisakoma ar sudaroma taikos sutartis
  • e2-1536-236/2017
  • 3K-3-326-415/2015
  • CPK 221 str. Įrodymų užtikrinimas
  • e3K-3-160-469/2018
  • e3K-3-16-378/2018
  • 3K-3-177-916/2016
  • 3K-3-415/2013
  • e2-528-302/2017
  • e2-1013-302/2017
  • e2-357-302/2018
  • 3K-3-495/2013
  • e3K-3-32-378/2019
  • 3K-7-32/2013
  • 3K-3-119/2011
  • e3K-3-362-415/2015
  • CK1 1.116 str. Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis
  • 3K-7-6-706/2016
  • e3K-3-437-690/2015
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 87 str. Žyminio mokesčio grąžinimas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos