Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-04][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-347-687-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-347-687/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublika 111105555 atsakovas
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 288603320 atsakovo atstovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 188604955 atsakovo atstovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.10.2. Civilinės atsakomybės sąlygos
2.6.10.2.4.2. Neturtinė žala
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.2.4.4. Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
2.2.4.4.4. dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
2.6.10.2.4. Žala
2.6. Prievolių teisė
2.2.4.7. Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo
2.6.10. Civilinė atsakomybė

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-347-687/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03093-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.2.

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. Ž. ir G. Ž. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. Ž. ir G. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo, institucija, duodanti išvadą byloje, – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.               Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybės atsakomybę už žalą, kilusią dėl nepagrįsto suėmimo ir neteisėtų procesinių veiksmų atlikimo baudžiamajame procese, aiškinimo ir taikymo.

2.               Ieškovai prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ieškovui E. Ž. priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o ieškovei G. Ž. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

3.               Dėl ieškovo E. Ž. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovas buvo sulaikytas 2009 m. kovo 31 d., 2009 m. balandžio 1 d. suimtas vieno mėnesio laikotarpiui, suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2011 m. birželio 29 d. Dėl visų septyniolikos pareikštų kaltinimų ieškovas buvo išteisintas, konstatavus, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4.               Ieškovas E. Ž. tvirtina, kad patyrė neturtinę žalą dėl savo teisių pažeidimo, t. y. prokuratūros pareigūnams ir teismams pažeidus bendrąją rūpestingumo pareigą, pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepagrįstai pareiškus įtarimus nusikalstamų veikų padarymu bei nepagrįstai dvejus metus, du mėnesius ir trisdešimt dienų taikant griežčiausią Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) nurodytą kardomąją priemonę – suėmimą.

5.               Ieškovė G. Ž. teigia, kad dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų patyrė 15 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovui E. Ž. dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų ilgam laikui priverstinai pasitraukus iš dukters gyvenimo, itin nukentėjo jos psichinė ir moralinė pusiausvyra, pakito elgesys, ieškovė patyrė patyčias mokykloje.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6.               Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies. Teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 15 820 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o ieškovei iš atsakovės 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė.

7.               Teismas nustatė, kad dėl ieškovo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovas buvo sulaikytas 2009 m. kovo 31 d, 2009 m. balandžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi suimtas vienam mėnesiui. Teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo buvo pradėtas pagrįstai.

8.               2009 m. balandžio 1 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, nurodytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (7 epizodai), 183 straipsnio 1 dalyje (4 epizodai). 2009 m. gruodžio 16 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, nurodytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (11 epizodų), 183 straipsnio 1 dalyje (5 epizodai), 182 straipsnio 2 dalyje (6 epizodai). 2010 m. rugpjūčio 18 d. ieškovui buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, nurodytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (4 epizodai), 300 straipsnio 1 dalyje (5 epizodai), 182 straipsnio 2 dalyje (8 epizodai), 182 straipsnio 1 dalyje (4 epizodai), 302 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai), 178 straipsnio 1 dalyje. 2010 m. rugsėjo 17 d. dėl ieškovo surašytas kaltinamasis aktas.

9.               Baudžiamoji byla Šiaulių apygardos teismui perduota 2010 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-4-309/2014 perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ieškovo suėmimo terminas teismų nutartimis buvo tęsiamas iki 2011 m. birželio 29 d. (821 d.).

10.       Šiaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžiu baudžiamosios bylos dalį, pagal kurią ieškovas kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (5 epizodai) ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas); dėl kitos dalies teismas ieškovą išteisino pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (4 epizodai), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (8 epizodai), pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi ieškovas nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžiu panaikino Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria ieškovui baudžiamasis procesas nutrauktas, ir dėl šios dalies priėmė naują nuosprendį – ieškovą dėl kaltinimų, pareikštų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (4 epizodai) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), išteisino, nes nebuvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

11.       Teismas nustatė, kad nors prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmai dėl ieškovo atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau buvo pažeista prokuratūros pareigūnų bei teismo bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pratęsinėjant ieškovui paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą buvo piktnaudžiaujama teise ir buvo suvaržyta nusikalstamos veikos nepadariusio asmens laisvė. Ieškovo suėmimas buvo pagrįstas ir pateisinamas tik pirmąjį jo taikymo mėnesį (tai pripažįsta ir ieškovas), o suėmimas nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2011 m. birželio 29 d. paskirtas neteisėtai, todėl yra pagrindas kilti valstybės civilinei atsakomybei.

12.       Teismas nustatė, kad prokuroras, teikdamas 2009 m. balandžio 28 d., 2009 m. birželio 22 d., 2009 m. rugsėjo 21 d. pareiškimus dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo, teismui nurodė, jog ieškovui bus pareikšti nauji įtarimai pasisavinus didelės vertės svetimą turtą. Šie veiksmai patvirtina, kad prokuroras siekė ieškovą laikyti suimtą, o ne ištirti inkriminuojamas veikas. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ikiteisminiai tyrimai dėl neva naujų nusikalstamų veikų po to buvo nutraukti.

13.       Teismas nurodė, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-4-309/2014 duomenys patvirtina ieškovo teiginius apie prokuroro S. P. apsilankymus pas ieškovą, šiam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Bylos duomenimis, prokuroras nuo 2009 m. balandžio 6 d. iki 2011 m. birželio 29 d. vykdė E. Ž. apklausas 39 kartus, nors byloje yra tik trys įtariamojo apklausos protokolai 2009 m. balandžio 1 d., 2009 m. gruodžio 16 d., 2010 m. rugpjūčio 18 d. 2010 m. rugsėjo 9 d. visos bylos medžiagos pateikimo susipažinti baigus ikiteisminį tyrimą protokole nurodyta, kad prokuroras Šiaulių tardymo izoliatoriuje, atsižvelgdamas į ieškovo prašymą susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis, surinktais baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-309/2014, 2010 m. rugpjūčio 30 d., 2010 m. rugpjūčio 31 d., 2010 m. rugsėjo 1 d., 2010 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. rugsėjo 7 d. ir 2010 m. rugsėjo 9 d. pateikė susipažinti visą bylos medžiagą. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2010 m. rugpjūčio 30 d. prokuroras nesilankė ir ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikti negalėjo, be to, nuo 2010 m. rugpjūčio 31 d. iki 2010 m. rugsėjo 9 d. nesutampa bylos pateikimo ieškovui susipažinti ir lankymosi pas ieškovą Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikas. Duomenų, kad susipažinimo procese dalyvavo ne prokuroras, o kitas ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nėra. Šiuos prokuroro veiksmus teismas kvalifikavo kaip nerūpestingą prokuroro pareigų atlikimą.

14.       Teismas padarė išvadą, kad, pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminus, nebuvo svarstomos švelnesnės kardomosios priemonės paskyrimas. Prokuroras ir teismas nepateikė argumentų, kodėl švelnesnės kardomosios priemonės nebūtų buvusios veiksmingos ir kodėl buvo atsisakyta iš ieškovo paimti piniginį užstatą. Tiek prokuroras, tiek teismas nutartyse motyvuodavo, kad byla sudėtinga, didelės apimties, o ieškovas, suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs, slėpsis, darys naujus nusikaltimus; ieškovas niekur nedirba, neturi pragyvenimo šaltinio. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo kaltinamas ekonominių nusikaltimų padarymu, todėl jo buvimas laisvėje nebūtų kėlęs grėsmės visuomenei; ieškovas nebuvo teistas, turėjo nepilnametę dukterį.

15.       Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kai ieškovui buvo pritaikytos švelnesnės kardomosios priemonės, jis užsiregistravo darbo biržoje, rado darbą, dalyvavo nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme.

16.       Daugelis nutarčių dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo yra beveik pažodžiui nukopijuotos nuo pareiškimų dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teksto. Teismas, spręsdamas dėl suėmimo termino pratęsimo, nebuvo nešališkas, objektyvus ir galėjo turėti išankstinę nuomonę, nes suėmimo pratęsimo klausimą nagrinėjo paviršutiniškai, pažeidė šalių procesinės lygybės principą. Teismo posėdžio protokoluose dėl suėmimo pratęsimo išsamiai užfiksuota tik prokuroro kalba, o ieškovo ir jo gynėjo kalbos užfiksuotos labai trumpai. Teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, taip pat nesigilino, ar egzistuoja nusikalstamos veikos, kuriomis ieškovas įtariamas, nors teismui ieškovas ir duodavo paaiškinimus.

17.       Skiriant ir pratęsiant kardomąją priemonę buvo akcentuojama, kad ieškovas turi ryšių užsienyje (jo brolis su šeima gyvena Norvegijoje), tačiau tai nebuvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovas bėgs, slėpsis, ir septynis kartus šį argumentą naudoti pareiškime dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo bei devynis kartus nutartyse dėl suėmimo termino pratęsimo.

18.       Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartyje nurodė, kad nėra aplinkybių, pagal kurias būtų galima daryti išvadą, jog ieškovas bėgs (slėpsis), todėl, atsižvelgdamas į tai, patikslino suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

19.       Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad ieškovas, kalėdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, naudodamasis neteisėtai turimais mobiliojo ryšio telefonais, palaikė ryšius su nusikalstamų veikų bendrininkais ar nukentėjusiems asmenims darė spaudimą, tačiau šiomis aplinkybėmis buvo remiamasi tris kartus, prašant ieškovui pratęsti suėmimą, taip pat tris kartus motyvuojant nutartis dėl suėmimo termino pratęsimo. Tai patvirtina tiek prokuroro, tiek teismo neatidų ir nerūpestingą elgesį.

20.       2009 m. balandžio 28 d., 2010 m. gruodžio 7 d., 2011 m. kovo 25 d. nutartys dėl suėmimo pratęsimo nebuvo panaikintos, o 6 nutartys net ir nebuvo apskųstos, ir tai neduoda pagrindo pripažinti, kad ieškovui suėmimas buvo pagrįstas ir nesukėlė žalos.

21.       Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžiuose pažymėta, kad ieškovą su nukentėjusiais asmenimis siejo paskolos (civiliniai) teisiniai santykiai, kaltinimas paremtas vien prielaidomis ir spėlionėmis, objektyvių įrodymų, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, surinkta nebuvo. Nukentėjusio A. P. teisės buvo apgintos civiliniais teisių apgynimo būdais, iš dalies tenkinus jo ieškinį.

22.       Teismas padarė išvadą, kad nustatytas nepakankamas prokuratūros pareigūnų, teismo rūpestingumas, atidumas (neteisėtumas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnį) dėl kardomosios priemonės – suėmimo ieškovui pratęsimo yra priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovo patirta neturtine žala, nes ieškovui taikytos kardomosios priemonės trukmė nėra pateisinama objektyviu būtinumu ir pernelyg suvaržė ieškovo teises.

23.       Ieškovui apribota teisė veikti savo nuožiūra, savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, įgyvendinti kitas turimas teises ir laisves, apie jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas buvo paviešinta spaudoje (interneto svetainėse www.15min.lt, www.delfi.lt), televizijoje, todėl ieškovas patyrė nepatogumų, sukrėtimą, netikrumo jausmą, pažeminimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės.

24.       Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie suėmimo padarinius ieškovo fizinei ir psichinei sveikatai. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad šiuo metu dirba panašų darbą (vadybininkas automobilių srityje), todėl teismas sprendė, kad ieškovo profesiniam gyvenimui didelių padarinių ilgą laiką taikyta kardomoji priemonė nepadarė. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimas sumažintas.

25.       Teismas nustatė, kad ieškovas buvo visiškai reabilituotas ne dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, o tik dėl 23 epizodų iš 25. Minėtos baudžiamosios bylos dalies nutraukimą lėmė ne viso proceso neteisėtumas, o tai, kad suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. 

26.       Teismas nustatė, kad nebuvo paneigta, jog ieškovas pats atliko neteisėtus veiksmus dėl suklastotos automobilio „BMW X5“ pirkimo–pardavimo sutarties ir jos realizavimo ar suklastotos automobilio „Mitsubishi Pajero pirkimo–pardavimo sutarties, įgaliojimo ir jų realizavimo. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju paties ieškovo veiksmai taip pat turėjo įtakos jo patirtai žalai atsirasti, todėl prašomos priteisti žalos atlyginimo dydį sumažino. Teismas konstatavo, kad 15 820 Eur (20 Eur x 791 d.) neturtinei žalai atlyginti yra pakankama suma.

27.       Teismas nustatė, kad ieškovė G. Ž. gana ilgą laiką (dvejus metus, du mėnesius ir trisdešimt dienų) buvo be tėvo, patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų bei sukrėtimų, nepatogumų. Informacija apie dėl ieškovo pradėtą ikiteisminį tyrimą pasklido visuomenės informacijos priemonėse (interneto svetainėse www.15min.lt, www.delfi.lt), buvo rodoma per televiziją, todėl mokykloje ji patyrė patyčias.

28.       Byloje nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės patirtą psichologinę traumą, pastebėtus potrauminio streso ar depresijos simptomus, kad nepilnametės fizinei ir psichinei sveikatai būtų buvę padaryta ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų, nors ieškovės atstovė pagal įstatymą teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovei davė raminamųjų vaistų, kelis kartus kreipėsi į gydytoją dėl jos psichologinės būsenos. Ieškovė nepakeitė mokyklos, jos mokslo rezultatai nepablogėjo. Šiuo metu ieškovų tarpusavio ryšys yra atkurtas, jie bendrauja, kartu leidžia laiką. Tinkamas ieškovės atstovės pagal įstatymą elgesys padėjo ieškovei patirti kuo mažesnių išgyvenimų, nepatogumų dėl to, kad tėvas ilgą laiką nebuvo namuose, t. y. rūpinosi jos psichine būsena, neleido skaityti informacijos apie ieškovui inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ieškovės klasės auklėtojos prašė pagalbos, kad nenukentėtų ieškovės mokslo rezultatai ir iš jos būtų kuo mažiau tyčiojamasi. Todėl teismas konstatavo, kad 1000 Eur ieškovės neturtinei žalai atlyginti yra tinkama satisfakcija už ieškovės patirtą neturtinę žalą.

29.       Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų ir atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. vasario 14 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą pakeitė – ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o G. Ž. ieškinį atmetė.

30.       Kolegija nurodė, kad teismas baudžiamojoje byloje nesvarstė klausimo dėl galimybės E. Ž. skirti švelnesnes ir mažiau jo teises varžančias kardomąsias priemones, nors ieškovas jau 2010 m. kovo 29 d. suėmimo pratęsimo svarstymo posėdžio metu ir skunduose dėl suėmimo termino pratęsimo tokius prašymus buvo pateikęs. Baudžiamojoje byloje kardomųjų priemonių skyrimo klausimas apskritai nebuvo analizuotas. Apeliacinės instancijos teismai sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK įtvirtintų tikslų.

31.       Kolegija nustatė, kad ieškovas pripažino daugelį skolų ir pasirašė skolos raštelius, vekselius, tarp nukentėjusių ir ieškovo nėra jokių pavaldumo santykių, todėl tai, kad ieškovas, būdamas laisvėje, galėtų daryti įtaką nukentėjusiems asmenims, sunaikinti ar duoti nurodymus sunaikinti ar paslėpti tyrimui reikšmingus įrodymus, nebuvo pakankamas – tai nustatė Šiaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 22 d. nuosprendyje.

32.       Besitęsiant suėmimui tik pagrįsto įtarimo griežčiausiai procesinės prievartos priemonei taikyti nepakanka. Suėmimo ir jo termino pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami, bet ne bendri ir abstraktūs, o teismo sprendimai šiais klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais. Teismas turėjo atsižvelgti ir į ieškovo argumentus, elgesį, į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas, skolų iš esmės neneigė, nepripažino, kad įvykdė nusikaltimą.

33.       Bylos duomenys patvirtina, kad, pakeitus kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, ieškovas nei bėgo, nei slapstėsi, dalyvavo teismo posėdžiuose, nepaveikė kitų asmenų paaiškinimų, todėl akivaizdu, kad kardomosios priemonės suėmimo pratęsimas nebuvo tinkamai pagrįstas ir būtinas. Nagrinėjamu atveju taip pat buvo pažeistas ir teismo proceso rungtyniškumo principas. Šiuo atveju ieškovui taikytos procesinės prievartos priemonės trukmė nepateisinama baudžiamojoje byloje atliktais ikiteisminio tyrimo veiksmais ir objektyviu būtinumu, suėmimas pernelyg suvaržė ieškovo teises, todėl jis patyrė žalos pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį. Kolegija nenustatė, kad baudžiamosios bylos išnagrinėjimas buvo užvilkintas.

34.       Kolegija atsižvelgė į tai, kad neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, todėl konstatavo, kad, nustačius neteisėtą asmens laisvės suvaržymą, kartu neišvengiamai padaroma tam tikra neturtinė žala. Kolegijos nuomone, natūralu, kad neteisėtas suėmimas ir per ilgas jo terminas, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, nepaisant ankstesnio teistumo, sukėlė ieškovui nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, todėl akivaizdu, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Be šių kriterijų, nagrinėjamos kategorijos bylose papildomai taikytini ir specifiniai kriterijai, kurie įtvirtinti Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatyme.

35.       Kolegija nurodė, kad teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes. Kolegija įvertino aplinkybes, lemiančias mažesnio neturtinės žalos dydžio nustatymą, t. y. atsižvelgė į tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo buvo pradėtas pagrįstai, kad būtinybė jam skirti kardomąsias priemones egzistavo; įvertino nepagrįstai taikytų kardomųjų priemonių trukmę bei tai, kad ieškovui buvo apriboti ryšiai su sugyventine, nepilnamete dukterimi, kad jam buvo apribota galimybė užsiimti įprasta profesine veikla; tačiau vertino ir tai, kad neteisėti veiksmai ieškovo profesiniam gyvenimui didelių padarinių nepadarė, nes atsakovas šiuo metu dirba panašų darbą. Kolegija atsižvelgė į tai, kad ieškovas yra išteisintas ne dėl visų jam inkriminuotų veikų epizodų, bet dėl 23 epizodų iš 25, todėl nusprendė, kad paties ieškovo veiksmai turėjo labai didelę įtaką patirtai žalai atsirasti.

36.       Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo suėmimas buvo pagrįstas tik vieną mėnesį, po kurio prokurorui iš esmės turėjo būti aišku, kad ieškovą ir nukentėjusiuosius sieja civiliniai teisiniai santykiai, kad nėra įmanoma surinkti pakankamai ieškovą apkaltinančių įrodymų, ir taip buvo padaryta neturtinė žala. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekama daug procesinių veiksmų (atliekamos apklausos, kratos, išsiųsti paklausimai užsienio šalims), kurių neįmanoma buvo atlikti per 1 mėnesį, byloje buvo daug nukentėjusių, ieškovas buvo kaltinamas 25 epizodų padarymu (iš pradžių 11), ir per jį nuspręsti, ar yra pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą, vargiai ar buvo galima.

37.       Baudžiamosios bylos aplinkybės galėjo turėti įtakos pratęsiant suėmimą iki šešių mėnesių, bet tam, kad galėtų vėliau pratęsti ieškovo suėmimo terminą, teismas neturėjo apsiriboti abstrakčiais argumentais, turėjo atidžiau spręsti dėl sulaikymo pratęsimo pagrįstumo, taip pat dėl kitų kardomųjų priemonių taikymo galimybės. 2011 m. birželio 26 d., kai teismas panaikino suėmimą ir pritaikė kitas kardomąsias priemones, surašius kaltinamąjį aktą ir bylą perdavus teismui, taip pat nebuvo objektyvios būtinybės ieškovą laikyti suimtą, nes ieškovas buvo kaltinamas ekonominių nusikaltimų padarymu, jis visuomenei aiškios grėsmės nekėlė, be to, jis atvykdavo į teisiamuosius posėdžius, netrukdė baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme. Kolegija nurodė, kad ieškovui padaryta žala turi būti priteista iš Teisingumo ministerijos, nes klausimus dėl suėmimo klausimus galutinai sprendė teismai.

38.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgė į suėmimo trukmę, ieškovo šeiminę padėtį – kad turi nepilnametę dukterį, nuo kurios ilgą laiką buvo atskirtas, neturėjo galimybės su ja bendrauti, taip pat į suėmimo įtaką ne tik ieškovui, bet ir jo nepilnametei dukteriai – ji buvo pravardžiuojama, nustatytą per ilgą suėmimo trukmę, informacijos apie suėmimą viešą paskelbimą. Taip pat į atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų apie suėmimo padarinius ieškovo sveikatai, psichinei būklei, kad ieškovui taikytas suėmimas neturėjo įtakos jo darbinei veiklai, ieškovas nepatyrė žymios turtinės žalos, bei į tai, kad paties ieškovo neteisėti veiksmai turėjo įtakos patirtai žalai atsirasti. Paleistas iš suėmimo E. Ž. vis dėlto padarė kitą nusikaltimą ginčo bylos nagrinėjimo metu: 2014 m. spalio 21 d. Kelmės rajono apylinkės teismas jam skyrė piniginę baudą už nusikaltimą, nurodytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, taigi ieškovas vis dėlto linkęs į teisės pažeidimus.

39.       Atskiras ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra tinkamai pagrįstas, nes byloje nėra pakankamai (be jos atstovės paaiškinimų) duomenų, kad ieškovei būtų buvusi tiesiogiai padaryta žala dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų (CK 6.272 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Be to, patirti jos ir tėvo išgyvenimai įvertinti nustatant ieškovui padarytą neturtinę žalą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

40.       Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

40.1.                      Teismai tinkamai taikė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir teisingai nustatė, kad ieškovui taikytas suėmimo laikas (821 diena) pernelyg suvaržė jo teises, tačiau nesutiktina su teismų nuomone dėl laikotarpio, kada buvo konstatuoti nerūpestingi teisėsaugos pareigūnų veiksmai. Kolegija nepagrįstai vertino, kad baudžiamosios bylos aplinkybės galėjo turėti įtakos pratęsiant suėmimą iki šešių mėnesių. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis yra beveik pažodžiui nurašyta nuo 200m. balandžio 28 d. pareiškimo dėl kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo. Taigi teismas jau tyrimo pradžioje nebuvo pakankamai objektyvus, suėmimo pratęsimo klausimą nagrinėjo formaliai ir taip pažeidė proceso rungtyniškumo principą. 

40.2.                      Kolegija, spręsdama neturtinės žalos dydžio klausimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, padarė nepagrįstas išvadas dėl jo mažinimo. Kolegija dėl žalos atlyginimo sumažinimo padarė prieštaringas išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių. Ieškovų apeliaciniame skunde vienas iš motyvų dėl reikalaujamo žalos atlyginimo priteisimo buvo tai, kad teismas neatsižvelgė ir nevertino, jog ieškovas žalos atsiradimą grindė tuo, kad ikiteisminis tyrimas ir visas baudžiamasis procesas buvo vykdomi nepateisinamai ilgai, pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau  Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK nuostatose įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką. Kolegija, nagrinėdama ieškovo skundo argumentus dėl šios dalies, deklaratyviai nurodė, kad teismas nenustatė, jog baudžiamosios bylos išnagrinėjimas buvo užvilkintas. Teisėjų kolegija nepagrįstai neanalizavo baudžiamosios bylos medžiagos ir nevertino, ar dėl ieškovo priimtas sprendimas buvo pasiektas per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

40.3.                      Bylą nagrinėję teismai sprendimuose nedetalizavo ir nenurodė priežasčių dėl ilgo proceso, nevertino bylos sudėtingumo, ieškovo elgesio nagrinėjant baudžiamąją bylą. Neabejotina, kad analizuojama baudžiamoji byla buvo didelės apimties, tačiau teismai, siekdami pagrįsti tokią ilgą proceso tyrimo trukmę, turėtų remtis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje suformuotais bylos sudėtingumo (ne bylos apimties) ir pareiškėjo elgesio kriterijais. Byloje buvo kaltinamas tik vienas asmuo. Nors ieškovas buvo kaltinamas dvidešimt penkių nusikalstamų veikų padarymu, visi kaltinimai buvo susiję tarpusavyje. Nagrinėjant bylą teisme, po to, kai ieškovui buvo pakeista kardomoji priemonė, ieškovas dalyvavo posėdžiuose, be to, nebuvo nustatyta, kad jis vilkino procesą. Pagal EŽTT jurisprudenciją valstybės institucijos ilgą bylos nagrinėjimą gali pateisinti bylos sudėtingumu tik tada, kai jų veiksmuose nenustatytas nepagrįstas delsimas pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką) (žr., pvz., EŽTT 2002 m. kovo 7 d. sprendimas byloje Werjup prieš Daniją, peticijos Nr. 49126/99).

40.4.                      Nepaaiškinamas labai dažnas prokuroro lankymasis pas įtariamąjį proceso metu sukelia abejonių ne tik dėl objektyvaus pareigūno elgesio, bet ir įrodo, kad nebuvo siekiama greitai ir išsamiai atlikti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras, lankydamasis pas įtariamąjį ir neatlikdamas jokių proceso veiksmų, akivaizdžiai vilkino procesą. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad ilgą procesą baudžiamojoje byloje nulėmė ieškovo ir jų gynėjo (-ų) elgesys. Be to, EŽTT praktikoje įtvirtinta taisyklė, kad asmeniui negali būti priekaištaujama dėl to, jog jis naudojosi visomis prieinamomis procesinėmis priemonėmis savo interesams ginti (žr. EŽTT 1995 m. birželio 8 d. sprendimo byloje Yac and Sargn prieš Turkiją, peticijos Nr. 319-A, par. 66; 2000 m. liepos 31 d. sprendimo byloje Barfuss prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 35848/97, par. 81).

40.5.                      Kolegija formaliai konstatavo, kad nebuvo nustatyta, jog baudžiamosios bylos išnagrinėjimas buvo užvilkintas; nepagrįstai nenagrinėjo ieškovo nurodytų aplinkybių dėl ilgo proceso, kurios ir nulėmė, kad ieškovas buvo išteisintas dėl 23 veikos epizodų, o dėl nepagrįstai ilgo proceso dėl dviejų veikų suėjo senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo savo išvadų dėl šios dalies, jų nepagrindė nustatytomis bylos aplinkybėmis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas buvo išteisintas tik dėl 23, o ne dėl 25 veikos epizodų. Teismai nepagrįstai nevertino ilgo proceso, dėl kurio ieškovas negalėjo ginti savo teisių bei siekti, kad būtų išteisintas už visas inkriminuotas veikas reabilituojančiais pagrindais.

40.6.                      Kolegijos nutartyje ne vienoje vietoje nurodomas mažesnis nei teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis, o tai sukelia abejonių dėl padarytos techninės klaidos nutartyje. Ši abejonė grindžiama ir tuo, kad kolegija, priešingai nei teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos dydžio, nenurodė neteisėto laisvės apribojimo trukmės, nesprendė vienos dienos ieškovo patirtos neturtinės žalos dydžio, o tai sutrukdė teismui nustatyti tikslų neturtinės žalos dydį bei nenukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Nors kolegija nutartyje ir nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-563/2014, tačiau, mažindama neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į minėtoje nutartyje suformuotą neturtinės žalos dydį už pirmąją suėmimo dieną (17,46 Eur).

40.7.                      Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino teisės į laisvę pažeidimo aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo buvo pradėtas pagrįstai, taip pat į suėmimo skyrimo aplinkybes (ieškovo suėmimo pratęsimas buvo grindžiamas ne reikšmingais ir pakankamais motyvais, o formaliais pagrindais, suėmimo pratęsimo motyvai besikartojantys); suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui (apriboti šeimos ryšiai su sugyventine ir nepilnamete dukterimi); suėmimo padarinius ieškovo profesiniam gyvenimui (apribota galimybė užsiimti įprasta profesine veikla – dirbti); ieškovo kaltės dėl suėmimo nebuvimą; valstybės ekonominę padėtį  neteisėto suėmimo laikotarpiu MMA buvo 231,70 Eur (800 Lt) per mėnesį, ieškovas yra išteisintas tik dėl 23 epizodų reabilituojančiais pagrindais, o ne dėl 25. Be to, priteistos žalos dydis atitinka formuojamą teismų praktiką, t. y. dėl pusės metų suėmimo trukmės buvo nustatyta 3475 Eur (12 000 Lt) neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2014), dėl 15 mėnesių ir 15 dienų neteisėto suėmimo trukmės – 10 000 Eur neturtinė žala (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2308-392/2015), kitais atvejais panašiose bylose neturtinės žalos atlygis buvo nustatytas toks: septynių parų neteisėto administracinio arešto atveju – 289 Eur (1000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2013), 2003 m. balandžio 5 d.  gegužės 19 d. laikotarpio neteisėto suėmimo atveju – 5792 Eur (20 000 Lt) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-584/2009), keturių mėn. trukmės neteisėto suėmimo atveju – 2896 Eur (10 000 Lt) neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2010). Kolegija, neįvardijusi neteisėto kardomosios priemonės taikymo laikotarpio, nepasisakiusi dėl nepagrįstai ilgai užtrukusio baudžiamojo proceso, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, sprendime nurodydama aplinkybes, kurios nėra susijusios su neturtinės žalos dydžio nustatymu.

40.8.                      Ieškovės atskiras reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, priešingai nei nurodo kolegija, yra tinkamai faktiškai ir teisiškai pagrįstas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pradėjus baudžiamąjį persekiojimą dėl ieškovo buvo pažeista prokuratūros pareigūnų, teismo bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes, pratęsiant ieškovui paskirtą kardomąją priemonę  suėmimą, buvo piktnaudžiaujama teise, buvo suvaržyta nusikalstamos veikos nepadariusio asmens laisvė. Ieškovui nepagrįstai ilgai taikant kardomąją priemonę suėmimą, ieškovė (mažametė 7 metų duk) gana ilgą laiką (2 metus 2 mėnesius 30 dienų) buvo be tėvo, patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų bei sukrėtimų, nepatogumų, informacija dėl pradėto ikiteisminio tyrimo dėl ieškovo pasklido visuomenės informacijos priemonėse (interneto svetainėse www.15min.lt, www.delfi.lt), buvo rodoma per televiziją, dėl to ieškovė mokykloje patyrė patyčias. Kadangi iki suėmimo tarp dukters ir tėvo buvo glaudus tarpusavio ryšys, artimo žmogaus izoliavimas paveikė ieškovę, jos raidą, ugdymą. Nors ieškovei nėra tiesiogiai padaryta žala dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai įvertino, kad, ieškovui nepagrįstai ilgai taikant kardomąją priemonę suėmimą, ieškovė patyrė neturtinę žalą (CK 6.272 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendime išsamiai aptarė neturtinės žalos dydį, nurodydamas, kad tinkamas ieškovės atstovės pagal įstatymą elgesys padėjo ieškovei patirti kuo mažesnių išgyvenimų, nepatogumų dėl tėvo ilgo nebuvimo namuose.

41.       Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

41.1.                      Ieškovai kasaciniame skunde nepateikė svarių argumentų, kad procesinė prievartos priemonė E. Ž. daugiau nei vieną mėnesį taikyta pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Kolegija konstatavo, kad buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovui dėl turto pasisavinimo, sukčiavimo, vagystės, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimo arba pagrobto dokumento panaudojimo, be to, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, taigi ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo teisinį pagrindą dėl ieškovo imtis procesinių prievartos priemonių.

41.2.                      Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas aktyviai naudojosi teise skųsti teismų nutartis skirti ir pratęsti kardomąją priemonę  suėmimą. Apeliacinės instancijos teismai, nagrinėję ieškovo skundus baudžiamojoje byloje, pažeidimų nenustatė ir ieškovo skundų netenkino. Ieškovas nepateikė įtikinamų duomenų, kad baudžiamojoje byloje ilgą laiką nebuvo atliekami procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė buvo per ilga. Be to, Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį ieškovo skundą, nenustatė, kad baudžiamosios bylos išnagrinėjimas buvo užvilkintas.

41.3.                      Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į teismą su skundu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal BPK 215 straipsnį. Tai patvirtina, kad ieškovas neturėjo ir nereiškė pretenzijų dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo ar jo vilkinimo. Nustatyta, kad pats ieškovas, ikiteisminio tyrimo metu užimdamas pasyvią poziciją neduoti parodymų, pasinaudojo teise į gynybą, tačiau neprisidėjo prie to, kad tyrimas būtų  užbaigtas greičiau.

41.4.                      Negalima sutikti su ieškovo E. Ž. išdėstyta pozicija, kad teismai nevertino bylos sudėtingumo ir pareiškėjo elgesio kriterijų. Be to, ieškovas pats teigia, kad analizuojama baudžiamoji byla buvo didelės apimties. Apie bylos sudėtingumą ir jos didelę apimtį pasisakyta ir Šiaulių apygardos teismo nutartyse.

41.5.                      Kolegija, ieškovui priteisdama 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014) ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes. Nenustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ar netinkamai taikė teisės normas, spręsdamas ieškovės neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

41.6.                      Tai, kad dėl ieškovo buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, nepreziumuoja atlikto ikiteisminio tyrimo neteisėtumo. Ikiteisminis tyrimas dėl E. Ž. pradėtas pagrįstai, turint duomenų apie ieškovui inkriminuojamų galimai nusikalstamų veikų buvimą. Be to,  buvo pagrindas ir sąlygos ieškovui skirti kardomąją priemonę – suėmimą. Todėl galima teigti, kad ieškovas neturi teisės į žalos atlyginimą pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, nes ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai yra pagrįsti, teisėti ne tik pagal baudžiamojo proceso kodeksą, bet ir pagal CK. Pažymėtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas sprendime konstatavo, jog byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės G. Ž. psichologinę traumą, išgyvenimus, nepatogumus dėl tėvo E. Ž. ilgo nebuvimo namuose.

42.       Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

42.1.                      Teismai pripažino, kad buvo pagrindas dėl ieškovo E. Ž. pradėti ikiteismini tyrimą. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas. Reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

42.2.                      Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ikiteisminį tyrimą pradėjo turėdami pakankamai informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima detaliai įvertinti ieškovo veiksmus bei atskirus nusikalstamos veikos epizodus.

42.3.                      Proceso trukmę neabejotinai lėmė bylos sudėtingumas. Nesutiktina su ieškovo E. Ž. pozicija, kad bylos negalima laikyti itin sudėtinga todėl, jog kaltinimai pareikšti vienam asmeniui, kaltinimai buvo tarpusavyje susiję. Tai, kad byla buvo itin sudėtinga, konstatavo ir teismai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015). Ieškovas nepateikė pagrįstų duomenų, kad baudžiamojoje byloje nebuvo atliekami procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė buvo per ilga. Be to, tokių pažeidimų nekonstatavo ir teismai.

42.4.                      Ieškovas nepateikė duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų padavęs skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo (BPK 215 straipsnis). Ikiteisminio tyrimo teisėjas, nustatęs ikiteisminio tyrimo vilkinimą, būtų galėjęs priimti sprendimą įpareigoti prokurorą užbaigti ikiteisminį tyrimą per nustatytą terminą arba ikiteisminį tyrimą nutraukti. Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjas būtų detaliai įvertinęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (sprendimų) teisėtumą ir pagrįstumą. Tai, kad ieškovas nepasinaudojo savo teise kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su skundu dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo trukmės, suponuoja išvadą, jog vykstant ikiteisminiam tyrimui ieškovas neturėjo skundų (pretenzijų) dėl galimo jo vilkinimo.

42.5.                      BPK 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; trukdys procesui; darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, todėl ji skiriama tik ypač griežtai ir atsakingai įvertinus jos skyrimo pagrindus bei sąlygas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas buvo kaltinamas padaręs daug nusikalstamų veikų; didelis pareikštų kaltinimų skaičius galėjo turėti didelę įtaką tam, kad teismai taikė griežčiausią kardomąją priemonę  suėmimą ir priimdavo sprendimus  pratęsti.

42.6.                      BPK 125 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas kardomąją priemonę, tokį sprendimą motyvuoja, taip pat nurodo tikslą, kurio siekiama skiriant kardomąją priemonę. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad teismai tinkamai motyvuodavo savo sprendimus dėl kardomosios priemonės  suėmimo skyrimo (pratęsimo), nurodydavo tikslus, kurių siekiama skiriant kardomąją priemonę. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 29 d. nutartimi pakeitė ieškovui skirtą kardomąją priemonę – suėmimą kita kardomąja priemone  dokumento paėmimu, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti ir įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Dėl šios nutarties Šiaulių apygardos prokuratūra padavė skundą ir Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. liepos 28 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį panaikino. Taigi Lietuvos apeliacinis teismas dar kartą konstatavo, kad suėmimas ieškovui paskirtas teisėtai ir pagrįstai.

42.7.                      Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, ieškovas aktyviai naudojosi teise skųsti teismų nutartis skirti kardomąją priemonę  suėmimą. Teismai šiuo atveju padarytų pažeidimų nenustatė ir ieškovo skundų netenkino. Taigi procesinės prievartos priemonės teisėtumas ir pagrįstumas ne kartą buvo tikrinamas instancine tvarka, baudžiamojo proceso teisės pažeidimų ir neteisėtų veiksmų byloje nebuvo konstatuota.

42.8.                      Kolegija išsamiai motyvavo ir pagrindė savo sprendimą pakeisti teismo sprendimą ir sumažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kolegija atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas E. Ž. Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, taigi ieškovas yra linkęs į teisės pažeidimus. Kolegija pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovas yra teistas, nors nusikalstamos veikos įvyko po ieškovo sulaikymo. Tai apibūdina ieškovo asmenybę, todėl ši aplinkybė yra reikšminga neturtinės žalos dydžiui įvertinti.

42.9.                      Teisingumo ministerijos nuomone, Panevėžio apygardos teismas ieškovės G. Ž. ieškinį atmetė pagrįstai. Suėmimas ir apskritai pats baudžiamasis persekiojimas paprastai kiekvienam asmeniui sukelia neigiamų emocijų ir išgyvenimų. Tokių neigiamų emocijų bei išgyvenimų paprastai patiria ir asmens artimieji. Manytina, kad teismo praktika priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir nuo galimai neteisėto baudžiamojo persekiojimo nukentėjusio asmens artimiesiems yra ydinga. Vadovaudamiesi tokia suformuota teismo praktika, asmenys, galbūt patyrę neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą, ateityje gali įrodinėti, jog neturtinę žalą taip pat patyrė ir daugiau jų artimųjų (pvz., vaikai, anūkai, žmona, tėvai, seneliai, broliai, seserys ir kt.). Įrodyti glaudų artimų asmenų tarpusavio ryšį yra nesudėtinga, taigi teismai turės papildomai spręsti ir dėl neturtinės žalos atlyginimo kitiems nukentėjusio asmens artimiesiems. Todėl ateityje gali kilti ir piktnaudžiavimo atvejų, kai dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipsis ne vienas, bet keli nuo galimai neteisėto baudžiamojo persekiojimo nukentėjusio asmens artimieji. Taip  nepagrįstai išplečiamas asmenų, kurie gali būti pripažinti nukentėjusiaisiais pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, ratas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taikymo sąlygų

43.       CK 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai.

44.       Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. CK 6.272 straipsnyje yra įtvirtintas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 30 punktas).

45.       Kasacinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015). 

46.       Nagrinėjamos civilinės bylos kontekste pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumą civilinio proceso tvarka. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju turi būti įvertintos valstybės civilinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, ar pagrįstai buvo taikomos procesinės prievartos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009).

47.       Nurodyta sąveika lemia ir kasacinio teismo praktikoje suformuotą poziciją, kad teismas, spręsdamas dėl pareikšto ieškinio šios kategorijos bylose, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Bylose teisiniai vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016, 22 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 31 punktas).

48.       Nagrinėjamos civilinės bylos kontekste pažymėtina, kad ieškovo ieškiniu prašomas priteisti žalos atlyginimas siejamas su neteisėtu kardomosios priemonės – suėmimo taikymu.

49.       Vertinant suėmimo galimai neteisėtą taikymą visų pirma pažymėtina, kad asmens teisė į laisvę yra ginama, inter alia (be kita ko), pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (20 straipsnis) ir Konvenciją. Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą. Teisė į laisvę Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies prasme reiškia fizinę laisvę. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad laisvė niekam nebūtų atimta savavališkai (EŽTT Didžiosios kolegijos 2012 m. vasario 23 d. sprendimas byloje Creang? prieš Rumuniją, peticijos Nr. 29226/03, par. 84; 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Venskutė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 10645/08, par. 75). Asmens teisės į laisvę svarba demokratinėje visuomenėje nuosekliai pabrėžiama EŽTT praktikoje (pvz., 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas byloje Čamans ir Timofejeva prieš Latviją, peticijos Nr. 42906/12, par. 80–81; Didžiosios kolegijos 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Merabishvili prieš Gruziją, peticijos Nr. 72508/13, par. 181). Asmens sulaikymas ir suėmimas lemia jo teisės į laisvę suvaržymą (laisvės atėmimą).

50.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad suėmimo teisėtumas turi būti vertinamas ne tik pagal nacionalinės teisės, bet ir pagal Konvencijos 5 straipsnio reikalavimus, o juos pažeidus, paprastai priteisiamas žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-378/2015; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016, 23 punktas; kt.). Nurodyta sąveika lemia, kad, vertinant galimai nepagrįstą šios kardomosios priemonės taikymą, atsižvelgtina ir į Konvencijos nuostatas bei EŽTT praktikoje formuojamą jos aiškinimą.

51.       Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje yra ne tik įtvirtinta asmens teisė į laisvę, bet ir nustatyti šios teisės ribojimo pagrindai. Šioje Konvencijos nuostatoje įtvirtintas baigtinis asmens laisvės atėmimo atvejų, kuriais gali būti pateisinamas asmens teisės į laisvę suvaržymas ją atimant, sąrašas, į kurį, be kitų, patenka atvejis, kai asmuo teisėtai sulaikomas ar įkalinamas, kad būtų pristatytas kompetentingai teismo institucijai, pagrįstai įtariant jį padarius nusikaltimą ar kai pagrįstai manoma, jog būtina neleisti jam padaryti nusikaltimo, arba manoma, jog jis, padaręs tokį nusikaltimą, gali pabėgti (5 straipsnio 1 dalies c punktas).

52.       Pagal EŽTT praktiką pirminė laisvės atėmimo atitikties Konvencijos 5 straipsnio 1 daliai sąlyga yra ta, kad laisvės atėmimas turi būti teisėtas, įskaitant įstatyme nustatytos tvarkos laikymąsi. Konvencija šiuo aspektu iš esmės nukreipia į nacionalinę teisę ir įtvirtina pareigą laikytis jos materialiosios ir proceso teisės normų. Be to, bet koks laisvės atėmimas turi atitikti Konvencijos 5 straipsnio tikslą, t. y. apsaugoti asmenis nuo savivalės (pvz., minėtas sprendimas byloje Venskutė prieš Lietuvą, par. 75; 2016 m. liepos 12 d. sprendimas byloje Žekonienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 19536/14, par. 48). EŽTT praktikoje apsaugos nuo savivalės kontekste, be kita ko, išaiškinta, kad laisvės atėmimas pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punktą turi atitikti proporcingumo reikalavimą, t. y. būti griežtai būtinas siekiant šioje nuostatoje nurodytų tikslų, kai kitų, švelnesnių, priemonių jiems pasiekti nepakanka (pvz., 2008 m. kovo 18 d. sprendimas byloje Ladent prieš Lenkiją, peticijos Nr. 11036/03, par. 54–55; 2018 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Sinkova prieš Ukrainą, peticijos Nr. 39496/11, par. 60).

53.       Pagal EŽTT praktiką būtinoji (lot. sine qua non) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sąlyga yra pagrįstas įtarimas, kuris suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką (pvz., 1994 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Murray prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 14310/88; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95; 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Shannon prieš Latviją, peticijos Nr. 32214/03). Faktai, kurie gali sukelti įtarimą, neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (pvz., minėtas sprendimas byloje Murray prieš Jungtinę Karalystę; minėtas sprendimas byloje Merabishvili prieš Gruziją, par. 184).

54.       Taigi, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

55.       Nagrinėjamoje byloje vertinant pagrįsto įtarimo kaip būtinosios suėmimo teisėtumo sąlygos buvimą pažymėtina, kad, minėta, pagal EŽTT ir Lietuvos teismų praktiką tokį įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; EŽTT Didžiosios kolegijos 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Merabishvili prieš Gruziją, par. 184; 2017 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Bivolaru prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28796/04, par. 95). Tad aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Be to, minėta, įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015).

56.       Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, sprendžia, kad civilinę bylą nagrinėję teismai pagrįstai vertino, jog ieškovo baudžiamasis persekiojimas dėl turto pasisavinimo, sukčiavimo, vagystės, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimo arba pagrobtojo panaudojimo buvo pradėtas ir suėmimas jam taikomas esant pagrįstam įtarimui, atitikusiam Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus. Tokios išvados padarytos atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo (baudžiamosios bylos) medžiagoje buvusius ieškovą kaltinančius duomenis. Tokių duomenų buvimą (atsiradimą) lėmė, be kita ko, asmenų, kuriuos su ieškovu siejo įvairūs verslo santykiai, procesinė pozicija siekiant šiame kontekste kilusias problemas spręsti būtent baudžiamojo proceso tvarka. Konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nurodytų išvadų nepaneigia šių duomenų vėlesnis vertinimas išteisinamajame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje ar dalį bylos nutraukus dėl baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimo (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš esmės apeliacinės instancijos teismas šioje civilinėje byloje priimtame procesiniame sprendime taip pat nurodė, jog nėra ginčo dėl to, kad ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Šios aplinkybės nėra kvestionuojamos ir pateiktame kasaciniame skunde.

 

Dėl suėmimo neteisėtumo, kaip sąlygos taikyti atsakomybę už žalą dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų

 

57.       Vertinant ieškovo kasacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai jam taikytos kardomosios priemonės – suėmimo visų pirma pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, jeigu būtų nustatyta, jog asmens baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, ir iki ikiteisminio tyrimo pradžios momento nebuvo aplinkybių, nurodytų BPK 168 straipsnio 1 dalyje bei 3 straipsnio 1 dalyje, teismas turėtų aiškintis, ar teisėtai taikytos kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės, ar jų skyrimas atitiko bendrąsias šių priemonių skyrimo nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).

58.       BPK 119 straipsnis įtvirtina, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). BPK 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis: bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; trukdys procesui; darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Tuo atveju, kai yra pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (BPK 122 straipsnio 3 dalis). Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti (BPK 122 straipsnio 4 dalis). BPK 122 straipsnio 6 dalis imperatyviai nustato, kad skiriant suėmimą turi būti nurodytas jo skyrimo pagrindas ir motyvai. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šio kodekso 119 straipsnyje nurodytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis). 

59.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, yra pažymėjęs, jog, kiekvienu atveju sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti kardomųjų priemonių skyrimo tikslą: skiriant šias priemones, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Visais atvejais procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018, 24 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 37 punktas).

60.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje vertinamas ieškovo suėmimo laikotarpis nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. birželio 29 d., t. y. ieškovas buvo laikomas suimtas 821 dieną. Vadovaujantis EŽTT praktika, tokia suėmimo trukmė gali būti traktuojama kaip ilga ir rodanti itin svaraus pagrindimo būtinybę, atsižvelgiant ir į veikų, kurios jam buvo inkriminuojamos, pobūdį. Šiame kontekste pažymėtina, kad nesmurtinis (turtinis) nusikalstamų veikų pobūdis savaime nelaikomas aplinkybe, užkertančia kelią taikyti suėmimą net palyginti ilgą laiką (esant atitinkamiems pagrindams) (pvz., 2010 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Knebl prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 20157/05; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Khodorkovskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 5829/04). Kita vertus, toks (nesmurtinis, turtinis) nusikalstamų veikų pobūdis bendriausia prasme yra aplinkybė, paprastai reikalaujanti itin atidaus visų reikšmingų veiksnių vertinimo sprendžiant dėl suėmimo taikymo (pvz., Khodorkovskiy prieš Rusiją, par. 196; 2003 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Shishkov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38822/97, par. 62).

61.       Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju ginčo iš esmės nekyla dėl to, kad ieškovas buvo suimtas esant pagrįstam įtarimui, jog jis padarė nusikalstamas veikas. Tačiau toks pagrįstas įtarimas yra nepakankama besitęsiančio suėmimo teisėtumo sąlyga. Besitęsiančiam suėmimui pateisinti teismai turi pateikti kitus reikšmingus ir pakankamus pagrindus (EŽTT 2010 m. liepos 20 d. sprendimas byloje Balčiūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17095/02, par. 80). EŽTT, plėtodamas praktiką, be kita ko, išaiškino, jog reikalavimas teisminiam pareigūnui pateikti reikšmingus ir pakankamus suėmimo motyvus (be išliekančio pagrįsto įtarimo buvimo) pagal Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį taikytinas jau priimant pirmąjį sprendimą dėl suėmimo, t. y. skubiai po asmens sulaikymo (Didžiosios kolegijos 2016 m. liepos 5 d. sprendimas byloje Buzadji prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 23755/07, par. 102). Analogiškas reikalavimas išplaukia ir iš BPK 122 straipsnio.

62.       EŽTT praktikoje taip pat pažymima, jog iki nuteisimo įtariamasis (kaltinamasis) turi būti laikomas nekaltu ir reikalaujama jį paleisti iš karto, kai tik besitęsiantis suėmimas nustoja būti pagrįstas (Didžiosios kolegijos 2006 m. spalio 3 d. sprendimas byloje McKay prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 543/03, par. 41; 2016 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Zherebin prieš Rusiją, peticijos Nr. 51445/09, par. 50). Besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisintas tik esant aiškioms tam tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria teisę į laisvę (pvz., Balčiūnas prieš Lietuvą, par. 77). Pažymėtina, jog klausimas, ar suėmimo laikotarpis (suėmimo trukmė) yra pagrįstas, negali būti vertinamas abstrakčiai. Tai, ar kaltinamojo (įtariamojo) laikymas suimto yra pagrįstas, turi būti įvertinama vadovaujantis kiekvienos bylos faktais ir atsižvelgiant į jos ypatumus (Zherebin prieš Rusiją, par. 51; Balčiūnas prieš Lietuvą, par. 77; 2000 m. liepos 31 d. sprendimas byloje Jėčius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34578/97, par. 93). EŽTT sprendimuose pažymima, kad nėra fiksuoto suėmimo termino, taikytino kiekvienai bylai (McKay prieš Jungtinę Karalystę, par. 45). Taip pat pabrėžiama, kad valstybės institucijos privalo įtikinamai įrodyti, jog bet koks suėmimo laikotarpis, kad ir koks trumpas jis būtų, yra pateisinamas (pagrįstas) (Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Buzadji prieš Moldovos Respubliką, par. 87; Zherebin prieš Rusiją, par. 54, 61; kt.).

63.        Pagal EŽTT praktiką Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymasis iš esmės vertinamas žvelgiant į teismų sprendimuose dėl suėmimo taikymo pateiktus motyvus, taigi šiuose sprendimuose turi būti išdėstytos visos konkrečios faktinės aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl suėmimo. Sprendimuose pagrindai, kuriais grindžiamas suėmimas, turi būti įtikinamai motyvuoti, nurodomi argumentai dėl suėmimo taikymo neturi būti bendro ir abstraktaus pobūdžio (pvz., Balčiūnas prieš Lietuvą, par. 78–80, 85; 2013 m. spalio 31 d. sprendimas byloje Grossman prieš Rusiją, peticijos Nr. 46282/07, par. 80). Pažymėtina ir tai, kad aplinkybių, kurios galbūt galėtų pateisinti suėmimą, buvimas, kurį patvirtina tam tikra baudžiamosios bylos medžiaga, savaime nepateisina suėmimo tais atvejais, kai teismai, spręsdami suėmimo klausimą, jomis nesivadovavo (pvz., Balčiūnas prieš Lietuvą, par. 85).

64.       Nagrinėjamu atveju vertinant teismų priimtas nutartis dėl ieškovui skirtos kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pratęsimo matyti, kad skirdamas ieškovui suėmimą Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 1 d. nutartyje įvardijo visus BPK 122 straipsnyje nurodytus suėmimo skyrimo pagrindus – suėmimas buvo taikomas siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą, bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio vykdymą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikomis. Šių pagrindų buvimas buvo iš esmės motyvuojamas galimų nusikalstamų veikų pobūdžiu, ieškovo ryšiais užsienyje. Tęsiant ieškovo suėmimą buvo nurodomos ir kitos aplinkybės.

65.       Išanalizavus teismų priimtas nutartis matyti, kad visu ieškovo suėmimo laikotarpiu skiriant kardomąją priemonę – suėmimą buvo argumentuojama tuo, jog ieškovas, būdamas laisvėje, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

66.       Pagal EŽTT praktiką, vertinant suėmimo būtinumą, atsižvelgiant į naujų nusikaltimų padarymo pavojų, pradinis elementas gali būti ir kaltinimų sunkumas, tačiau toks pavojus turi būti tikėtinas, o suėmimas – reikalingas siekiant jo išvengti atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač įtariamojo (kaltinamojo) elgesį praeityje ir jo asmenybę (2007 m. balandžio 12 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Morkūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 29798/02). Tai, kad asmuo neturi darbo ar šeimos, savaime nerodo, jog jis linkęs padaryti naujų nusikaltimų (2005 m. vasario 15 d. sprendimas byloje Sulaoja prieš Estiją, peticijos Nr. 55939/00, par. 64). Iš EŽTT praktikos taip pat matyti, kad naujų nusikaltimų darymo pavojus gali būti nustatomas  atsižvelgiant, be kita ko, į tam tikrą nusikalstamų veikų, kuriomis įtariamas asmuo,  „versliškumą“, sisteminį pobūdį, pajamų ar kitos aktualios naudos gavimą iš nusikaltimų (pvz., 2010 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Knebl prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 20157/05). Nagrinėjamu atveju priimtose teismų nutartyse, grindžiant naujų nusikaltimų darymo pavojų, be kaltinimo sunkumo, buvo nurodoma, kad ieškovo galimai padarytos veikos buvo verslas, atsižvelgiama į sistemingumą, tai, kad ieškovo pragyvenimo šaltinis buvo lėšos, gautos iš galimai nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokį motyvavimą byloje dėl ekonominio pobūdžio nusikaltimų, kuriais, kaip buvo įtariama, galėjo būti padaryta didelė turtinė žala, galima traktuoti kaip reikšmingą. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkretesnis naujų nusikaltimų padarymo pavojaus motyvavimas buvo pateiktas tik 2009 m. gegužės 25 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje dėl ieškovo skundo dėl suėmimo pratęsimo; iki to apsiribota abstrakčiomis nuorodomis į jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, formaliai atitinkančias BPK 122 straipsnio 4 dalies reikalavimus; tokio motyvavimo neišvengta ir vėliau.

67.       Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į konkrečias ieškovo bylos aplinkybes, pažymėtina ir tai, kad ieškovas anksčiau neteistas, tirtos veikos buvo padarytos verslo santykių kontekste, didžiausia tariama žala padaryta jo verslo partneriams, t. y. palyginti lygiaverčiams subjektams. Teisėjų kolegijos nuomone, nors, minėta, pagrįstas įtarimas dėl ieškovo lėmė būtinybę imtis baudžiamojo proceso priemonių šiam įtarimui patikrinti, rūpestingai parenkant procesinės prievartos priemones tokioje byloje, turėtų būti, be kita ko, atsižvelgiama į atitinkamų veikų pavojingumo pobūdį (nesmurtinės (turtinės), paprastai nukreiptos prieš subjektus, nepriskirtinus pažeidžiamų asmenų kategorijai), taip pat į galimus civilinių ir baudžiamosios teisės reglamentuojamų santykių atskyrimo sunkumus tokio pobūdžio veikų kontekste ir kt. Nagrinėjamoje byloje ilgą laiką tęsiant suėmimą naujų nusikaltimų padarymo pavojaus pagrindu nurodytų nuostatų nesilaikyta. Vertinant naujų nusikaltimų padarymo pavojaus buvimą svarstomu laikotarpiu, atsižvelgtina ir į tai, kad Šiaulių apygardos teismas, 2011 m. birželio 29 d. nutartimi nuspręsdamas paleisti ieškovą iš suėmimo, plačiau nemotyvuodamas pozicijos pakeitimo, be kita ko, konstatavo, jog ieškovo, kaltinamo ekonominių nusikaltimų padarymu, buvimas laisvėje nekels grėsmės visuomenei. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. liepos 28 d. nutartyje tokią išvadą griežtai paneigė, pabrėždamas ieškovo pavojingumą, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sistemingumą, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, atsižvelgdamas ir į tokiam sprendimui pritariančio prokuroro argumentus, vis dėlto skyrė kitas, daug švelnesnes, kardomąsias priemones – dokumento (paso) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Nors teismas tokį sprendimą motyvavo ir ieškovo elgesiu (anksčiau) paleidus jį iš suėmimo, bendrai įvertinus šios ir 2011 m. birželio 29 d. nutarties motyvus, ankstesnis naujų nusikaltimų padarymo pavojaus buvimas tampa mažiau įtikinamas.

68.       Skiriant ir tęsiant ieškovo suėmimą taip pat buvo argumentuojama trukdymo procesui pavojumi. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog pagal EŽTT praktiką (taip pat ir BPK 122 straipsnio nuostatas) tam, kad būtų nustatytas trukdymas procesui, be kita ko, poveikio liudytojams ar nukentėjusiesiems realaus pavojaus buvimas visą suėmimo laikotarpį, nepakanka nurodyti abstraktų pavojų, kurio nepatvirtina jokie duomenys. Spręsdami suėmimo klausimą, teismai, remdamiesi konkrečiais faktiniais duomenimis, turi analizuoti susijusius veiksnius, tokius kaip tyrimo ar teismo proceso eiga (pažanga), kaltinamojo asmenybė, jo elgesys iki ir po sulaikymo ir bet kokie kiti konkretūs požymiai, pagrindžiantys baiminimąsi, kad jis gali piktnaudžiauti atgauta laisve atlikdamas veiksmus, kuriais siekiama suklastoti ar sunaikinti įrodymus, ar manipuliuoti liudytojais (pvz., 2012 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Grishin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14807/08, par. 148; 2012 m. gegužės 3 d. sprendimas byloje Yevgeniy Kuzmin prieš Rusiją, peticijos Nr. 6479/05). Paprastai šis pavojus yra tinkamas suėmimo pagrindas pradinėje proceso stadijoje, tačiau, atlikus procesinius veiksmus, kurių galimu trukdymu buvo motyvuojamas suėmimas, pavyzdžiui, surinkus įrodymus byloje, liudytojams davus parodymus ir kt., šis pavojus paprastai mažėja (pvz., 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimas byloje Ilkin prieš Rusiją, peticijos Nr. 12436/11, par. 66). 

69.       Ieškovo suėmimo skyrimas, jo pratęsimas pradinėje stadijoje buvo grindžiamas pavojumi, kad ieškovas gali trukdyti procesui paveikdamas liudytojus, nukentėjusiuosius, bendrininkus, sunaikindamas, paslėpdamas nusikalstamu būdu gautas lėšas, transporto priemones, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad buvo gaunami nauji pareiškimai dėl galimo nusikalstamų veikų padarymo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog šia aplinkybe buvo remiamasi net tris kartus prašant ieškovui pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą ir motyvuojant nutartis dėl suėmimo termino pratęsimo. Tačiau atitinkamose teismų nutartyse nebuvo detaliai nurodyta, kaip ieškovas, netaikant jam įvardytos kardomosios priemonės, gali trukdyti procesui. Be to, šis argumentas vėliau buvo paneigtas Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, nurodant, kad byloje nėra šį pagrindą patvirtinančių duomenų, plačiau šio aspekto nepagrindžiant ir nenurodant tokią išvadą nutarties priėmimo metu lėmusių aplinkybių.

70.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartyje minima konkretesnė aplinkybė dėl poveikio procesui, pažymint, jog ieškovas neteisėtai naudojosi turimais mobiliojo ryšio telefonais įkalinimo įstaigoje, palaikė ryšius su nusikalstamų veikų bendrininkais bei nukentėjusiaisiais, ši aplinkybė pakartotinai nurodoma ir Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 29 d. bei birželio 30 d. nutartyse, tačiau nenurodyti konkretūs duomenys, patvirtinantys, su kokiais būtent subjektais buvo bendrauta ir koks buvo minėto bendravimo turinys. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad ieškovas, suėmimo metu Šiaulių tardymo izoliatoriuje naudodamasis neteisėtai turimais mobiliojo ryšio telefonais, palaikė ryšius būtent su nusikalstamų veikų bendrininkais ir nukentėjusiais asmenimis, darė pastariesiems spaudimą, tačiau minėta aplinkybe buvo remiamasi net tris kartus priimant nutartis dėl suėmimo termino pratęsimo.

71.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad daugelis nukentėjusiųjų baudžiamojoje byloje su ieškovu buvo susiję artimais draugystės, verslo ar buvusiais darbo ryšiais. Ieškovas daugeliu atvejų yra pripažinęs skolas jiems ir yra pasirašęs skolos raštelius, vekselius, tarp nukentėjusių ir ieškovo nėra jokių pavaldumo santykių, todėl argumentas, kad ieškovas, būdamas laisvėje, galėtų daryti įtaką nukentėjusiems asmenims, sunaikinti ar duoti nurodymus sunaikinti ar paslėpti tyrimui reikšmingus įrodymus, nebuvo pakankamas. 

72.       Skiriant ir tęsiant suėmimą taip pat buvo motyvuojama ieškovo pabėgimo pavojumi. Toks pavojus buvo grindžiamas tuo, kad Norvegijoje gyvena ieškovo brolis su šeima, taip pat epizodiškai nutartyse nurodytais kitais ieškovo ryšiais užsienyje, galimai užsimezgusiais darant jam inkriminuojamas veikas.

73.       Pagal EŽTT praktiką bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojus negali būti nustatytas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą; turi būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių veiksnių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba, atvirkščiai, parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo. Šiame kontekste ypač reikia atkreipti dėmesį į asmens charakterį, moralę, turimą turtą, ryšius su valstybe, kurioje jis persekiojamas baudžiamąja tvarka, ir jo tarptautinius kontaktus (2005 m. spalio 4 d. sprendimas byloje Becciev prieš Moldovą, peticijos Nr. 9190/03; 1993 m. sausio 26 d. sprendimas byloje W. prieš Šveicariją, peticijos Nr. 14379/88, par. 33). Ryšiai užsienyje bendriausia prasme yra reikšmingi vertinant pabėgimo pavojų, tačiau jų buvimas turi būti vertinamas ne savaime, o atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, rodančias tikimybę, kad kaltinamasis iš tiesų jais pasinaudos pabėgdamas (2015 m. liepos 21 d. sprendimas byloje Galambos prieš Vengriją, peticijos Nr. 13312/12; 2011 m. gegužės 3 d. sprendimas byloje Chernyshov prieš Lenkiją, peticijos Nr. 35630/02). Svarbus veiksnys vertinant pabėgimo pavojų yra ankstesnis asmens elgesys šiuo aspektu, pavyzdžiui, ankstesnis pasislėpimas, bandymas tai padaryti arba pasiruošimas tam (pvz., 2002 m. kovo 21 d. sprendimas byloje Stašaitis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 47679/99, par. 83; 2016 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Topekhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 78774/13, par. 105–106).

74.       Nagrinėjamoje byloje ieškovo pabėgimo pavojų grindžiant tuo, kad Norvegijoje gyvena jo brolis su šeima, plačiau neįvardyta, dėl kokių priežasčių brolio gyvenimas Norvegijoje suteikia ieškovui realią galimybę pabėgti ir pasislėpti. Nors ši aplinkybė apskritai galėtų būti reikšminga šiuo aspektu, nutartyse dėl suėmimo ji nedetalizuota: nebuvo analizuojami ieškovo santykiai su broliu, ieškovo galimybės išvykti pas jį bei pasislėpti (atsižvelgiant, be kita ko, ir į Lietuvos piliečio išdavimo iš Norvegijos galimybes) ir tokių veiksmų atlikimo tikimybė bei alternatyvios priemonės užkirsti tam kelią ir pan. (su atitinkamais pakeitimais žr. EŽTT 2018 m. vasario 8 d. sprendimą byloje Ramkovski prieš Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, peticijos Nr. 33566/11; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo byloje Nenad Kovačević prieš Kroatiją, peticijos Nr. 38415/13, par. 68; 2013 m. spalio 29 d. sprendimo byloje Bolech prieš Šveicariją, peticijos Nr. 30138/12, par. 54).

 

75.        Atsižvelgiant į pirmiau aptartą EŽTT praktiką, darytina išvada, kad nutartyse dėl ieškovo suėmimo pateikiama abstrakti nuoroda, jog jo brolis gyvena užsienyje, nebuvo pakankama ir įtikinama pabėgimo pavojui pagrįsti, juolab ilgesnį laiką. Byloje taip pat nebuvo motyvuotai pagrindžiama, kodėl ieškovo pabėgimo pavojui negalima užkirsti kelio švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, su kurių taikymu sutiko ir jis pats (su atitinkamais pakeitimais žr., pvz., 2013 m. spalio 17 d. sprendimo byloje Sergey Vasilyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 33023/07, par. 85). Analogiška išvada darytina ir dėl epizodiškai nutartyse nurodytų nekonkretizuotų ieškovo ryšių užsienyje, galimai užsimezgusių darant jam inkriminuojamas veikas. Vertinant pabėgimo pavojaus pagrindo buvimą, galiausiai atsižvelgtina ir į tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartyje konstatavo, kad nėra aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, jog ieškovas bėgs (slėpsis), todėl patikslino suėmimo termino pratęsimo pagrindą, pašalindamas iš Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutarties vieną iš suėmimo pagrindų – ieškovo bėgimo (slėpimosi) pagrindą (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nebuvo siejama su reikšmingų aplinkybių pasikeitimu proceso metu (t. y. pavojaus išnykimu).

76.        Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad žemesnės instancijos teismai pagrįstai nurodė, jog daugelyje nutarčių dėl suėmimo nebuvo realiai apsvarstytos ir motyvuotai atmestos alternatyvios švelnesnės kardomosios priemonės, neišdėstyti konkretūs atsisakymo taikyti tokias priemones motyvai, švelnesnių priemonių neveiksmingumo priežastys, nors pats ieškovas prašė jam skirti švelnesnes ir mažiau jo teises varžančias kardomąsias priemones (BPK straipsnio 122 straipsnio 7 dalis) (EŽTT 2013 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Bolech prieš Šveicariją, peticijos Nr. 30138/12, par. 63–68; Khodorkovskiy prieš Rusiją, par. 186; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 56 punktas). Į argumentus dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo buvo atsakoma tik formaliai arba apskritai neatsakoma. Kritiškai vertintina ir nenuosekli pirmosios instancijos teismo pozicija dėl galimybės ieškovui skirti alternatyvias kardomąsias priemones. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 14 d. posėdyje iš esmės sutiko paleisti ieškovą už užstatą, bet, šiam užstatą mokėti atsisakius ir nurodžius tam tikrus tokios pozicijos motyvus, 2011 m. kovo 25 d. pratęsė suėmimą visiškai neargumentuodamas, kodėl vietoj užstato negalėtų būti taikomos kitos priemonės. Taigi teismų nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad, tinkamai nemotyvavus švelnesnių alternatyvių kardomųjų priemonių taikymo galimybių nebuvimo, ieškovui buvo taikoma ultima ratio (paskutinė priemonė) – suėmimas. Galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamajame procese teismas, vėliau nuspręsdamas taikyti ieškovui švelnesnes kardomąsias priemones, atsižvelgė į nusikaltimų, kuriais jis buvo kaltinamas, pobūdį; tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nepilnametę dukterį, anksčiau neteistas, t. y. į aplinkybes, kurios iš esmės buvo žinomos ir ieškovo nurodomos nuo proceso pradžios. Įvertinus nutarčių dėl suėmimo visumą, darytina išvada, kad jose nenurodyta motyvų, paaiškinančių, dėl ko švelnesnės kardomosios priemonės ieškovui negalėjo būti pritaikytos (daug) anksčiau. Priimant sprendimą dėl švelnesnių kardomųjų priemonių teismo įvertintos naujos aplinkybės (tai, kad ieškovas tuo metu dirbo bei darbdavio buvo charakterizuojamas teigiamai), manytina, nesuteikia pakankamo paaiškinimo šiuo aspektu, nes dėl savo pobūdžio galėjo atsirasti tik jau paleidus ieškovą į laisvę. 

 

77.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, tęsiant ieškovo suėmimą, atitinkamose teismų nutartyse nebuvo nurodyti konkrečiomis bylos aplinkybėmis nuosekliai ir tinkamai motyvuoti reikšmingi ir pakankami tokių sprendimų pagrindai bet neapsvarstytos alternatyvios kardomosios priemonės. Nors neatmestina galimybė, kad tokie pagrindai (pavyzdžiui, naujų nusikaltimų darymo, bėgimo (slėpimosi) pavojus) pradiniu ikiteisminio tyrimo laikotarpiu galėjo egzistuoti (atsižvelgiant, be kita ko, į ieškovui inkriminuojamų veikų, kaip buvo įtariama, sisteminį pobūdį, sunkumą, jomis padarytą turtinę žalą ir galimą pelnymąsi iš jų, pirminius duomenis apie kai kuriuos jo ryšius užsienyje), sprendimų dėl suėmimo motyvavimo trūkumai ir aptartais aspektais nuoseklumo stokojantis vėlesnis jų paneigimas baudžiamojo proceso metu lemia tai, kad ir toks egzistavimas (bet kuriuo atveju neturintis įtakos vertinant suėmimo teisėtumą) nėra įtikinamas. Vadinasi, besitęsiantis ieškovo suėmimas neatitiko BPK 122 straipsnio ir Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

 

78.       Pažymėtina, kad suėmimo skyrimas ir taikymas vieną mėnesį kasaciniame skunde neginčijamas, tad teisėjų kolegija konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis atskirai šiuo aspektu nepasisako. Kita vertus, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su kasacinio skundo argumentais vertinant apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytas išvadas, leidžiančias suprasti, kad ieškovo suėmimas šešis mėnesius buvo pagrįstas. Tokios išvados skundžiamame sprendime iš esmės siejamos su aplinkybėmis, apibūdinančiomis baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą, bei su BPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytu bendru suėmimo ikiteisminio tyrimo metu terminu. Nesutikdama su tokia pozicija, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal pirmiau išdėstytus BPK ir Konvencijos 5 straipsnio reikalavimus suėmimas negali būti grindžiamas vien tik procesine būtinybe atlikti įvairius procesinius veiksmus tiriant bylą; jo teisėtumo savaime negali užtikrinti ir tam tikrų pavyzdinių terminų (pavyzdžiui, tokių, kaip nustatyti BPK 127 straipsnyje) laikymasis. Suėmimas gali būti taikomas tik esant konkretiems reikšmingiems ir pakankamiems BPK 122 straipsnyje nurodytiems pagrindams, kurių motyvavimas privalo būti ne abstraktus, o konkretus, grindžiamas bylos aplinkybėmis.

79.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos pirmiau nurodytos valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnį sąlygos.

 

Dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio 

 

80.       Ieškovas pateiktame kasaciniame skunde taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino pirmosios instancijos teismo priteistą 15 820 Eur sumą iki 5000 Eur. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas nurodytą sumą, netinkamai taikė neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus, priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka kasaciniame skunde įvardintų teismų sprendimuose priteistų dydžių ekvivalentų. Taigi kasaciniame skunde keliamas tokios žalos dydžio nustatymo kriterijų pagrįstumo klausimas.

81.       Teisėjų kolegija, vertindama ieškovo argumentus, visų pirma pabrėžia, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

82.       Kasacinis teismas nuoseklioje praktikoje pabrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal kasacinio teismo praktiką, šiais kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonės – kardomojo kalinimo (suėmimo) – taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007; kt.).

83.        suformuotos kasacinio teismo praktikos matyti, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonės – suėmimo taikymą, teismas, be bendrųjų kriterijų, įtvirtintų CK 6.250 straipsnyje, turi atsižvelgti į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: teisės į laisvę pažeidimo aplinkybes (suėmimo trukmę, neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, sukėlusių teisės pažeidimą, pobūdį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trūkumus ir kt.); suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui (ar suimtas asmuo turėjo šeimą, nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė suėmimas); suėmimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą; suėmimo padarinius profesiniam gyvenimui; aplinkybes, dėl kurių galėtų būti mažinamas atlygintinos žalos dydis, įskaitant nukentėjusiojo ir valstybės ekonominę padėtį (nors valstybės ekonominė padėtis tiesiogiai neatspindi nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos padarinių, tačiau sprendžiant dėl neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio į ją būtina atsižvelgti tam, kad priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis atspindėtų socialinį kontekstą ir nebūtų socialiai neteisingas) bei nukentėjusio asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014; 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-412-690/2015).

84.       Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu), atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už neteisėtų veiksmų sukeltus patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011. Teismų praktika. 2011, 36, p. 2545). Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl atsakovo kaltų veiksmų turi būti nustatyti ne bent kokie ieškovo moraliniai išgyvenimai, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o tik tokie negatyvūs moralinio pobūdžio reiškiniai, kuriuos sukelia neteisėti pareigūnų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-684/2017, 28 punktas).

85.       Vertinant ieškovui priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovui atlygintinos žalos dydžio, atsižvelgė į tai, kad ieškovas yra išteisintas ne dėl visų jam inkriminuotų veikų epizodų, bet dėl 23 epizodų iš 25, ir sprendė, jog paties ieškovo veiksmai turėjo didelę įtaką patirtos žalos atsiradimui. Kasacinio teismo teisėjų kolegija tokias apeliacinės instancijos teismo išvadas laiko nepagrįstomis. Iš įsiteisėjusio Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžio matyti, kad dalis bylos buvo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir ieškovo baudžiamosios atsakomybės klausimas nebuvo sprendžiamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į baudžiamojoje byloje priimtus įsiteisėjusius sprendimus, nėra pagrindo teigti, kad ši aplinkybė, nesant argumentų vertinti priešingai, sudarytų kriterijų, kuriuo remiantis turėtų būti mažinama priteistina neturtinė žala.

86.       Apeliacinės instancijos teismas, mažindamas neturtinės žalos dydį, įvertino ir tai, kad paleistas suėmimo ieškovas, dar vykstant baudžiamosios bylos, kurioje buvo taikytas suėmimas, procesui, padarė kitą nusikaltimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo nuteisimas bauda viešosios tvarkos pažeidimą (muštynes viešoje vietoje) (BK 284 straipsnio 1 dalis), nesusijusį su aplinkybėmis, dėl kurių taikytas suėmimas, nėra reikšmingas nustatant žalos dydį nagrinėjamoje byloje.

87.       Kita vertus, kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta tinkamais kitus apeliacinės instancijos teismo nurodytus neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus, tokius kaip suėmimo trukmė; tai, kad ieškovas turi nepilnametę dukterį, nuo kurios ilgą laiką buvo atskirtas; suėmimo įtaką ne tik ieškovui, bet ir jo nepilnametei dukteriai; informacijos apie suėmimą viešą paskelbimą; tai, kad byloje nėra duomenų apie suėmimo padarinius ieškovo sveikatai, psichinei būklei; suėmimas neturėjo įtakos jo darbinei veiklai išėjus į laisvę.

88.        Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į jau minėtus kasacinio teismo praktikoje išskiriamus kriterijus, be kita ko, ieškovo suėmimo trukmę, į tai, kad suėmimas nebuvo grindžiamas tinkamai motyvuotais reikšmingais ir pakankamais pagrindais, remdamasi teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad nors apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas  atlygintinos žalos dydį, į kai kurias (pirmiau aptartas) aplinkybes atsižvelgė nepagrįstai, tačiau teismo priteistos žalos dydis vertintinas kaip adekvatus ieškovo patirtai skriaudai kompensuoti (CK 6.250 straipsnis). 

89.       Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, akcentavo, jog jau labai ankstyvoje baudžiamojo proceso ir ieškovo suėmimo stadijoje baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms turėjo paaiškėti iš esmės civilinis ieškovo ir nukentėjusiųjų santykių pobūdis. Iš tiesų asmens suėmimas tokiu atveju reikštų sunkesnį asmens teisės į laisvę pažeidimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo ir šioje kasacinėje nutartyje minėtam pirmosios instancijos teismo vertinimui nepritarta pripažinus, kad suėmimo metu pagrįstas įtarimas dėl ieškovo egzistavo. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ieškovui nebuvo apribotos galimybės, atsižvelgiant į pateiktus prašymus, pasimatyti su šeimos nariais, ieškovas prokuroro leidimu bendravo su dukterimi, nors pripažintina, kad vėliau prašymai teismui leisti paskambinti šeimos nariams, įskaitant ir dukterį, nebuvo tenkinami, motyvuojant tuo, jog ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių prašyme nurodytų numerių priklausymą nurodytiems asmenims, bei giminystę patvirtinančių įrodymų.

90.       Priešingų išvadų dėl priteistino neturtinės žalos dydžio neleidžia daryti ir ieškovo kasaciniame skunde nurodyti argumentai, kad priteisiant neturtinę žalą nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į kasacinio teismo praktikoje priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

91.       Atsakydama į šiuos argumentus teisėjų kolegija pabrėžia, kad nors teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką), kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei minėtoje teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Visiškai suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis net esant analogiško pobūdžio neteisėtiems veiksmams (pavyzdžiui, neteisėtai taikoma ta pati kardomoji priemonė).

92.       Atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotas neturtinės žalos atlyginimo principines gaires bei kriterijus, ieškovo kasaciniame skunde nurodytus teismų praktikos pavyzdžius bei kasacinio teismo praktiką, nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino teismų praktikoje taikytinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių, nukrypo nuo teismų praktikos. Pažymėtina, jog ieškovo nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo aptariamos situacijos. Pavyzdžiui, ieškovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007 buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo, grindžiamo tuo, kad ieškovei pareikštas kaltinimas nepagrįstai ilgą laiką nebuvo perduotas teismui nagrinėti, jai buvo taikoma kardomoji priemonė, turto areštas, ieškovė buvo nušalinta nuo pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007 buvo sprendžiamas klausimas dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2010 dėl neteisėto asmens suėmimo nuo 2004 m. kovo 15 d. iki 2004 m. liepos 8 d. teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 10 000 Lt (2 896,2 Eur) neturtinės žalos atlyginimas atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyse įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose. Pažymėtina, kad šioje byloje nustatytas sunkesnis teisės į laisvę pažeidimas (negu nagrinėjamoje): ikiteisminio tyrimo metu ieškovo kaltę jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu patvirtinantys duomenys buvo gauti iš esmės pažeidžiant įstatymų nustatytus reikalavimus (jis kaip nusikaltimą padaręs asmuo įvardytas po to, kai asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusiajam ir nepilnametei liudytojai buvo parodytos jo, kaip nusikaltimą padariusio asmens, nuotraukos); šie pažeidimai nėra formalūs, bet susiję su galimybe ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis vertinti kaip objektyvius ir patikimus ieškovo kaltę patvirtinančius įrodymus BPK 20 straipsnio prasme.

93.       Kaip minėta, kiekvienu atveju neturtinės žalos dydis nustatomas individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinus konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekiant teisingo kompensavimo, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, įvertinus ir šios kategorijos kasacinio teismo nagrinėtas bylas, kuriose buvo sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimas. Šiuo atveju atsižvelgiant į ieškovo nurodytų bylų faktines aplinkybes, kasacinio teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose galimo nukrypimo nuo suformuotos teismų praktikos nenustatyta.

 

Dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei

 

94.       Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl apeliacinės instancijos teismo nepriteisto neturtinės žalos atlyginimo ieškovei. Ieškovės patirta neturtinė žala buvo siejama su patirtais išgyvenimais jos tėvo nepagrįsto suėmimo laikotarpiu.

95.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi bendros nuostatos, jog neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; su atitinkamais pakeitimais 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016).   

96.       Nagrinėjamos bylos, susijusios su ieškovo teisės į laisvę pažeidimu, kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konvencijos 5 straipsnio 5 dalį teisę į nuostolių atlyginimą turi kiekvienas asmuo, kuris yra sulaikymo ar kalinimo pažeidžiant šio straipsnio nuostatas auka. Iš EŽTT praktikos matyti, kad Konvencijos 5 straipsnio galimo pažeidimo auka, esant gyvam asmeniui, kuriam buvo taikytos šios nuostatos reikalavimų neatitinkančios procesinės prievartos priemonės, paprastai yra būtent šis asmuo (žr., pvz., su atitinkamais pakeitimais 2018 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Selami ir kiti prieš Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, peticijos Nr. 78241/13, ir šiame sprendime cituojamą EŽTT praktiką; 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Khayrullina prieš Rusiją, peticijos Nr. 29729/09, par. 100–107; 2011 m. sausio 25 d. sprendimą byloje Lipencov prieš Moldovą, peticijos Nr. 27763/05).

97.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą teismų praktiką ir konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes (valstybės neteisėtus veiksmus ieškovės tėvo atžvilgiu, jų pobūdį, kontekstą, padarinius ieškovui, ieškovės įvardintus jos patirtus išgyvenimus), sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, jog atskiras ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pakankamai pagrįstas, t. y. kad būtų galima daryti išvadą, jog dėl nepagrįsto suėmimo tęsimo jos tėvui ji patyrė neturtinę žalą. 

 

Dėl baudžiamojo proceso trukmės

 

98.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde ieškovas kelia klausimą dėl per ilgos viso baudžiamojo proceso trukmės. Ieškovo vertinimu, teismai nepagrįstai neįvertino, kad baudžiamasis procesas dėl jo vyko šešerius metus vienuolika mėnesių, taip pažeidžiant ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojamą teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką.

99.       Vertindama nurodytus ieškovo argumentus teisėjų kolegija akcentuoja, jog bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 2 dalis), o apeliacinės instancijos teisme – taip pat pateiktas apeliacinis skundas (CPK 320 straipsnis), išskyrus atvejus, kai įstatymas suteikia teismui teisę peržengti aptartas bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovo teisė keisti ieškinio pagrindą arba dalyką įtvirtinta CPK 42 straipsnyje. Tai gali būti padaryta iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimas galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Bet kokiu atveju tai turi būti padaryta pirmosios instancijos teisme, suteikiant atsakovui galimybę pasiruošti ir atsikirsti į pareikštą ieškinį. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad galimybės pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme įstatymas nepripažįsta, nes tai iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę (žr., pvz., 2013 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013; 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018, 16 punktas).

100.       Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad ieškinyje prašomas priteisti žalos atlyginimas nebuvo siejamas su per ilga baudžiamojo proceso trukme. 2017 m. rugpjūčio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gauti ieškovų rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog ieškinyje prašoma priteisti žala siejama su tuo, kad ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai buvo suimtas 2 metus 2 mėnesius 30 dienų, tačiau, išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, žalos kilimas taip pat siejamas su pernelyg ilgai trukusiu procesu ir neteisėtais prokuroro S. P. veiksmais. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi buvo atsisakytas priimti šis ieškovų pareiškimas dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo. Panevėžio miesto apylinkės teismas, pažymėjęs, kad pateiktu pareiškimu ieškovai pakeitė ieškinio pagrindą, bei įvertinęs tai, kad, priėmus ieškovų pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas, ieškovų pareiškimą atsisakė priimti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad buvo atsisakyta priimti ieškovų nurodytą pareiškimą, į ieškiniu apibrėžtas civilinės bylos nagrinėjimo ribas, sprendžia, kad žemesnės instancijos teismai šių aplinkybių pagrįstai nevertino ir nėra pagrindo teigti, jog nurodytu aspektu teismų sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti (CPK 263 straipsnis). Dėl įvardytų priežasčių nepasisakytina ir dėl kasaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su per ilga viso baudžiamojo proceso trukme. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog ieškovas dėl žalos patyrimo nurodytu aspektu gali kreiptis bendra teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis).

 

Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų

 

101.       Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės šios bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

102.       Teisėjų kolegija, apibendrindama šios nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ši paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

103.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

104.       Teisėjų kolegijai nusprendus apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl ginčo esmės palikti nepakeistą netenkintinas ieškovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

105.       Kasacinis teismas patyrė 19,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovų kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šių proceso dalyvių lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų E. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamos atstovės pagal įstatymą J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 9,56 Eur (devynis Eur 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai        Alė Bukavinienė

 

 

                Janina Januškienė

 

 

        Vincas Verseckas


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 183 str. Turto pasisavinimas
  • BK 300 str. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu
  • BK 182 str. Sukčiavimas
  • BPK
  • BK 178 str. Vagystė
  • BPK 3 str. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas
  • CK
  • BK 284 str. Viešosios tvarkos pažeidimas
  • CK6 6.272 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų
  • CPK
  • 3K-3-487-915/2015
  • 3K-3-563/2014
  • 3K-3-536/2014
  • 2A-2308-392/2015
  • 3K-3-323/2013
  • 2A-584/2009
  • BPK 2 str. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas
  • 3K-3-572-969/2015
  • BPK 122 str. Suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos
  • 3K-3-63-378/2018
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • 3K-7-183/2006
  • 3K-3-393-378/2015
  • 3K-7-375/2011
  • 3K-3-395-469/2015
  • BPK 168 str. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą
  • 3K-3-219/2010
  • BPK 119 str. Kardomųjų priemonių paskirtis
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • 3K-3-604/2005
  • 3K-3-196/2007
  • e3K-3-412-690/2015
  • 3K-3-371/2014
  • 3K-3-119/2009
  • 3K-7-7/2007
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • 3K-7-255/2005
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 141 str. Ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas