Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-04-06][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-237-415-2016].docx
Bylos nr.: e3K-3-237-415/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno miesto savivaldybės administracija 188764867 atsakovas
UAB „ATEA“ 122588443 Ieškovas
IĮ „ADL Security Systems“ 301892562 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas

Civilinė byla Nr. e3K-3-237-415/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00434-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.4

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. balandžio 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ATEA kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ATEA ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, individualiai įmonei „ADL Security Systems.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių viešųjų pirkimų metu pateikto pasiūlymo tikslinimą, perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų peržiūros procedūrą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė UAB ATEA (toliau – ir ieškovė, kasatorė, tiekėja) prašė teismo pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą paskelbti pirkimo laimėtoju trečiąjį asmenį IĮ „ADL Security Systems (toliau – ir trečiasis asmuo), 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą atsisakyti leisti ieškovei susipažinti su nekonfidencialia IĮ „ADL Security Systems“ pasiūlymo informacija.
  3. Ieškovė dalyvavo atsakovės vykdomame supaprastintame atvirame konkurse „Patalpų apsaugos bei gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų Kauno miesto savivaldybės švietimo įstaigų pastatuose įrengimo darbų pirkimas“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas 2015 m. kovo 6 d., pirkimo Nr. 160797) (toliau – Pirkimas). Atsakovė 2015 m. balandžio 30 d. raštu informavo ieškovę apie pasiūlymų eilę ir pirmosios Pirkimo dalies laimėtojo nustatymą. Pirmos vietos laimėtojas trečiasis asmuo IĮ „ADL Security Systems pateikė 162 102,04 Eur vertės pasiūlymą, antros vietos laimėtoja ieškovė 168 183,95 Eur vertės pasiūlymą.
  4. Ieškovė kreipėsi į perkančiąją organizaciją dėl leidimo susipažinti su IĮ „ADL Security Systems“ pasiūlymo medžiaga. Atsakovė 2015 m. gegužės 4 d. raštu pateikė ieškovei dalį prašomos informacijos.
  5. 2015 m. gegužės 11 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo ir 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo (kuriuo ieškovei nesuteikta galimybė susipažinti su likusia nekonfidencialia IĮ „ADL Security Systems“ pasiūlymo informacija) panaikinimo. 2015 m. gegužės 13 d. raštu atsakovė atmetė ieškovės pretenziją. 2015 m. gegužės 19 d. ieškovė pateikė atsakovei pakartotinę pretenziją, tačiau atsakovė jos nenagrinėjo.
  6. Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo neatitinka Pirkimo sąlygų 2 priedo „Tiekėjo kvalifikacijos kriterijų vertinimo“ lentelės 3.1 punkto reikalavimo, todėl atsakovė, neatmesdama jo pasiūlymo, nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo įsitikinti tiekėjo, vykdysiančio sutartį, kvalifikacija.
  7. Trečiojo asmens pateiktame BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje 2015 m. kovo 24 d. laidavimo draudimo rašte nurodyta, kad trečiojo asmens pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas galiojo tik iki 2015 m. kovo 31 d., o ne iki 2015 m. birželio 25 d., kaip buvo reikalaujama Pirkimo sąlygose (Pirkimų sąlygų 8.2 punktas). Trečiasis asmuo, 2015 m. balandžio 14 d. raštu pratęsdamas draudimo laidavimo raštą iki birželio 25 d., pakeitė esminę sąlygą ir Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą padarė juos atitinkan, o tai prieštarauja VPĮ 39 straipsnio 1 daliai.
  8. Nėra duomenų, kad trečiasis asmuo pasiūlymo pateikimo dieną atitiko Pirkimo sąlygų reikalavimą dėl neteistumo. IĮ „ADL Security Systems labai dažnai turi skolų Sodrai, tai rodo jos, kaip tiekėjos, vykdysiančios sutartį, nepatikimumą. IĮ „ADL Security Systemsaplaidus pasiūlymo parengimas, tai, kad įmonėje dirba tik 23 žmonės, kelia abejonių dėl to, ar ji realiai ir tinkamai įvertino visas darbų apimtis bei įskaičiavo visas išlaidas į pasiūlymo kainą.
  9. Perkančioji organizacija 2015 m. gegužės 4 d. rašte nepagrįstai neleido ieškovei susipažinti su trečiojo asmens pateiktomis lokalinėmis sąmatomis, turimais specialistais, vidutinėmis metinėmis apyvartomis, įvykdytomis sutartimis. Ši informacija, kaip nurodyta IĮ „ADL Security Systems pateiktame pasiūlyme, nėra konfidenciali. Trečiasis asmuo nenurodė nė vieno konfidencialaus dokumento pasiūlymo formoje.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB ATEA ieškinį.
  2. Teismas nustatė, kad 2015 m. balandžio 22 d. atsakovės Viešojo pirkimo komisijos protokole nutarta, vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 1 dalimi, prašyti IĮ „ADL Security Systems“ paaiškinti pasiūlymą, nekeičiant jo esmės: paaiškinti lokalinių sąmatų neatitiktis ir nurodyti, ar trūkstami bei sumažinti darbų ir medžiagų kiekiai, kitos tinkamam darbų atlikimui būtinos sąnaudos yra įskaičiuoti į pasiūlymo kainą, ar darbai bus atlikti pagal techninio projekto reikalavimus.
  3. Trečiasis asmuo IĮ „ADL Security Systems“ paaiškino atsakovei pateiktų sąmatų neatitiktis lygindamas jas su Pirkimo dokumentuose pateiktais darbų kiekių žiniaraščiais, pateikė patikslintas sąmatas. Lokalinėje sąmatoje „Priešgaisrinė sistema Kauno Žaliakalnio progimnazija, Širvintų g. 15“: pridėta 26 eilutė – „Viršlubinio detektoriaus su šviesine indikacija montavimas“ 3 vnt. (kaina – 0,00 Eur) ir 27 eilutė – „Viršlubinis detektorius su šviesine indikacija“ – 3 vnt. (kaina – 0,00 Eur); 19 eilutėje ištaisytas signalinio kabelio gyslų skerspjūvio plotas iš 2 x 1,0 mm į 2 x 1,5 mm (tiekėja š neatitik įvardijo kaip techninę klaidą). Lokalinėje sąmatoje „Priešgaisrinė sistema Kauno suaugusiųjų mokymo centras Betonuotojų g. 4“ pridėta 22.1 eilutė, kurioje „PVC kanalas 15 x 25“, nurodytas kiekis – 600 m (kaina – 0,00 Eur). Bendras „PVC kanalas 15 x 25“ kiekis – 1000 m (kaip nurodyta darbų kiekių žiniaraštyje). Lokalinėje sąmatoje „Apsauginė signalizacija A. M. dailės mokykla Šv. Gertrūdos g. 33, Kaunas“ pridėta 29 eilutė „G10 modulis GSM“ – 1 vnt. (kaina – 0,00 Eur) ir 30 eilutė „GSM komutatoriaus montavimas“ – 1 vnt. (kaina – 0,00 Eur); 24 eilutėje nurodytas signalinio kabelio gyslų skaičius ir skerspjūvio plotas ištaisytas iš x 6 į 6 x 0,22 mm (tiekėja įvardijo š neatitik kaip techninę klaidą). Ištaisytas lokalinėse sąmatose Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokyklos adresas iš Žeimenos g. 107 į Žeimenos g. 66 (tiekėja šią neatitik įvardijo kaip gramatinę klaidą); ištaisytas lokalinės sąmatos „Kauno suaugusiųjų mokymo centro, Betonuotojų g. 4“ 32 eilutėje nurodyto instaliacinio kanalo išmatavimas iš 40 x 605 m į 40 x 60 m (šią klaidą tiekėja surado pati ir įvardijo kaip gramatinę).
  4. Teismas nurodė, kad atsakovė, vertindama tiekėjos IĮ „ADL Security Systems atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 1.10 ir 5.11.2 punktais, neturėjo pagrindo atmesti jos pasiūlymo, nes pastaroji pateikė savo kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, kurių atsakovė reikalavo.
  5. Teismas pažymėjo, kad atsakovė tikrino tiekėjos IĮ „ADL Security Systems“ pasiūlyme pateiktų kvalifikacijos duomenų atitiktį Pirkimo dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams bei nustatė, jog jie atitinka Pirkimo dokumentų 2 priedo 2.1 punkto reikalavimus (tiekėjo vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų apimtis per pastaruosius penkerius metus iki pasiūlymo pateikimo dienos yra ne mažesnė kaip pusė pasiūlymo (162 102,04 Eur su PVM) vertės). Į bylą pateiktas atliktų statybos darbų sąrašas per pastaruosius penkerius metus nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2015 m. kovo 25 d., sutartys bei pažymos apie atliktus darbus.
  6. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu pateikė „BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje 2015 m. kovo 24 d. išduotą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimą Nr. SĮDL  095269 bei tos pačios datos pasiūlymo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą. Teismas konstatavo, kad trečiojo asmens pasiūlymo draudimo apsauga nebuvo pratęsiama, 2015 m. balandžio 14 d. „BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje raštu buvo patikslinta užtikrinimo galiojimo data iki 2015 m. birželio 25 d., patvirtinant, kad draudimo apsauga galioja viso pasiūlymo galiojimo metu nuo pat jo pateikimo.
  7. Teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo IĮ „ADL Security Systems, pateikęs pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, išduotą iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, turėjo teisę vėliau tikslinti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančius dokumentus. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo reikalauti iš draudimo bendrovės pateikti visus trečiojo asmens kreipimosi dokumentus dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo išdavimo ir jo galiojimo termino tikslinimo.
  8. Teismas pažymėjo, kad tiekėja IĮ „ADL Security SystemsViešųjų pirkimų komisijai per nurodytą terminą pateikė VĮ Registrų centro išduotą dokumentą, įrodantį tiekėjos, jos vadovo bei buhalterio neteistumą per pastaruosius penkerius metus, kaip to buvo reikalaujama Pirkimo dokumentų 2 priedo 1.1 punkte.
  9. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo pasiūlyme pagal Pirkimo sąlygų 3 priedo formą nenurodė kartu su pasiūlymu teikiamų dokumentų, kuriuose esančią informaciją vertintų kaip konfidencialią. Tai jis padarė vėliau. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai ieškovei neleido susipažinti su trečiojo asmens pateiktomis lokalinėmis sąmatomis, turimais specialistais, vidutinėmis metinėmis apyvartomis, įvykdytomis sutartimis.
  10. Teismas sprendė, kad trečiojo asmens informacija, kurią jis pripažino konfidencialia (įvykdytos sutartys, santykiai su klientais, teikiamų paslaugų įkainiai, konkrečių asmenų (specialistų) duomenys), pagrįstai pripažinta komercine paslaptimi, kuri vertinga įmonei, o jos atskleidimas gali turėti neigiamos įtakos įmonės komercinei veiklai (CK 1.116 straipsnio 1 dalis). Lokalinėse sąmatose nurodytos sudėtinės kainos dalys (darbų įkainiai) vertinamos kaip konfidencialios ir negali būti viešinamos, kaip nurodyta tiekėjo pažymoje dėl konfidencialumo (VPĮ 6 straipsnio 1 dalis).
  11. Teismas konstatavo, kad trečiojo asmens pasiūlymas buvo priimtas pagrįstai. Perkančioji organizacija sprendė, jog trečiojo asmens sąmatos netikslumai yra nedideli, nereikšmingi galutiniam rezultatui, nes tiekėja nekeitė bendros pasiūlymo kainos ir dėl padarytų techninių klaidų prisiėmė visą atsakomybę atlikti darbus, kaip reikalaujama Pirkimo dokumentuose.
  12. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovei 1000 Eur turėtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimą.
  13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB ATEA apeliacinį skundą, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi paliko nepakeistus Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir 2015 m. rugsėjo 21 d. papildomą sprendimą.
  14. Kolegija nurodė, kad draudikės „BTA Insurance Company SE 2015 m. balandžio 14 d. rašto turinys rodo, jog draudikė patvirtina šiuo raštu, kad trečiojo asmens pasiūlymo užtikrinimo laidavimo draudimo raštas SĮDL 095269 galioja iki 2015 m. birželio 25 d. Šis raštas nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad draudikė juo pratęsė pasibaigusį pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą ir kad tai turėtų būti pripažįstama trečiojo asmens pasiūlymo keitimu VPĮ 39 straipsnio 1 dalies prasme.
  15. Kolegija pažymėjo, kad, bylos duomenimis, 2015 m. gegužės 29 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo pasirašyta viešojo pirkimo sutartis, t. y. trečiasis asmuo įvykdė savo įsipareigojimą Pirkimo laimėjimo atveju pasirašyti sutartį. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimo tikslas buvo pasiektas. Pasiūlymo atmetimas vien dėl jo užtikrinimo termino netikslumo, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų reguliavimo tikslus, prieštarautų viešųjų pirkimų esminiams principams (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).
  16. Kolegija nurodė, kad atliktų statybos darbų sąrašas per pastaruosius penkerius metus nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2015 m. kovo 25 d. bei užsakovų pažymos apie atliktus darbus patvirtina, jog atsakovė tikrino trečiojo asmens pasiūlyme pateiktų kvalifikacijos duomenų atitiktį Pirkimo dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams ir nustatė, kad ji atitinka Pirkimo dokumentų 2 priedo 2.1 punkto reikalavimus.
  17. Kolegija sprendė, kad atsakovė, vertindama trečiojo asmens atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams, neturėjo pagrindo atmesti trečiojo asmens pasiūlymą pagal Pirkimo sąlygų 1.10 ir 5.11.2 punktus, nes IĮ „ADL Security Systemspateikė savo kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus. Tai, jog trečiasis asmuo sutarties vykdymo metu galbūt pasitelks papildomų darbuotojų techniniams darbams, kuriems nereikalinga Pirkimo dokumentų 2 priedo 3.1 punkte nurodyta kvalifikacija, atlikti nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip VPĮ 32 straipsnio 3 dalies pažeidimas.
  18. Kolegija pažymėjo, kad konfidencialumo pareigos laikymasis yra viena iš pagrindinių priemonių sąžiningai tiekėjų konkurencijai rinkoje užtikrinti, todėl jų pateiktos konfidencialios informacijos apsaugą turi užtikrinti tiek perkančioji organizacija, tiek viešųjų pirkimų ginčus nagrinėjantis teismas. Trečiojo asmens įvykdytos sutartys, santykiai su klientais, teikiamų paslaugų įkainiai, konkrečių asmenų (specialistų) duomenys CK 1.116 straipsnio prasme gali būti pripažįstami komercine paslaptimi, kuri yra vertinga įmonei, todėl ji pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinta nevieša bylos medžiaga. Tiek kainos sudedamosios dalys, tiek informacija apie ūkio subjekto klientus yra priskirtinos prie konfidencialiosios informacijos.
  19. Kolegija nurodė, jog nevertina ieškovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su aplinkybėmis, kad trečiojo asmens pasiūlymo galiojimo užtikrinimas nebuvo pasirašytas elektroniniu parašu, kad trečiasis asmuo lokalinėse sąmatose įvertino ne visus Pirkimo dokumentuose ir techninėje specifikacijoje nurodytus darbus, patikslinęs šią pasiūlymo dalį, ne ištaisė kainos skaičiavimo klaidas, o iš esmės pakeitė savo pasiūlymą. Kolegijos teigimu, šie argumentai nebuvo keliami ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje (CPK 4233 straipsnio 2 dalis).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovė UAB ATEA prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą patenkinti ieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reguliuojančias pasiūlymo tikslinimą ir aiškinimą (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis). Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, leidusi trečiajam asmeniui patikslinti pasiūlymo lokalinėse sąmatose nurodytus darbų kiekius, pažeidė VPĮ 39 straipsnio 1 dalį, nes jam leido ištaisyti pasiūlymą, jį pakeičiant taip, jog pasiūlymas iš neatitinkančio Pirkimo dokumentų reikalavimų taptų juos atitinkantis.
    2. Pirkimo dokumentuose apibrėžti darbai ir jų kiekiai sudaro pasiūlymą siaurąja prasme, kuri negali būti pakeista. Jei tiekėjas nepasiūlė Pirkimo techninėje specifikacijoje nurodytų darbų, jų negalima papildomai ir iš naujo įtraukti į pasiūlymą. Neįvertinti darbų kiekiai nėra aritmetinės pasiūlymo kainos apskaičiavimo klaidos – tai yra aiškūs pasiūlymo objekto dalies (jo apimties) trūkumai. 
    3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino normas, reglamentuojančias ikiteisminės ginčo stadijos taikymo viešuosiuose pirkimuose taisykles. Ikiteisminė ginčo stadija yra privaloma tik iki perkančiajai organizacijai sudarant pirkimopardavimo sutartį; sudarius, pretenzinė ginčo tvarka nėra privaloma. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė laikėsi ikiteisminės ginčo stadijos tvarkos, kiek tai objektyviai buvo įmanoma pagal jai sudarytas sąlygas.
    4. Teismas netyrė ieškovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad trečiojo asmens pasiūlyme nėra tinkamai įvertinti visi Pirkimo sutarčiai vykdyti reikalingi darbų kiekiai (šis argumentas buvo nurodytas 2015 m. gegužės 11 d. ieškovės pretenzijoje atsakovei). Pirmosios instancijos teismui 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi sudarius ieškovei galimybę susipažinti su atsakovės Viešojo pirkimo komisijos protokolais ir dalimi atsakovės bei trečiojo asmens susirašinėjimo, ieškovė neturėjo pareigos atsakovei teikti papildomą pretenziją, nes Pirkimo sutartis buvo sudaryta dar 2015 m. gegužės 29 d.
    5. Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė proceso taisykles dėl įrodymų vertinimo. Teismas neturėjo teisės nevertinti ieškovės argumentų (dėl trečiojo asmens pasiūlymo pakeitimo ir galiojimo užtikrinimo, nepasirašyto elektroniniu parašu) bei atmesti juos vien dėl to, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos.
    6. Įstatyme nagrinėjamo ginčo atveju nenustatyta privaloma ikiteisminė ginčo stadija. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė VPĮ 93 straipsnio 3 dalį ir 941 straipsnio 1 dalį. Lietuvos apeliacinis teismas skundžiama nutartimi paneigė ieškovės galimybę ginti pažeistas teises, nes apribojo galimybę pagrįsti ieškinio reikalavimus byloje surinktais įrodymais, kurių ieškovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo iki bylos iškėlimo teisme.
    7. Lietuvos apeliacinis teismas nevertino Pirkimo sąlygose keliamų reikalavimų dėl atsakovės pasiūlymo galiojimo užtikrinimo ir nenagrinėjo „BTA Insurance Company SE“ filialo Lietuvoje patvirtintose Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklėse Nr. 024 (toliau – Taisyklės) nustatytos laidavimo draudimo rašto išdavimo, jo keitimo, papildymo ir termino pratęsimo tvarkos. Tai lėmė iš esmės neteisėtos nutarties priėmimą. Laidavimo draudimo rašte Nr. SĮDL 095269 nurodyta, kad Taisyklės yra neatskiriama rašto dalis.
    8. Taisyklių 2.1. punkte nustatyta, kad draudimo laikotarpis yra laiko tarpas, kai galioja draudimo apsauga. Trečiojo asmens pateiktame draudimo rašte Nr. SĮDL 095269, Taisyklėse nustatyta, kad draudimo apsauga galioja tik iki draudimo sutartyje nurodyto termino, o bet koks draudimo sutarties sąlygų keitimas turi būti įformintas raštu, abiem pusėms pasirašant susitarimą ir išduodant naują draudimo liudijimą, o senosios sutarties nuostatų galiojimas pasibaigia. Trečiojo asmens pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas baigė galioti kovo 31 d., todėl jo pratęsimas balandžio 14 d. yra niekinis.
    9. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimo termino pratęsimas jam pasibaigus yra naujo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo pateikimas, t. y. naujos draudimo sutarties sudarymas. Vienašalis draudimo sutarties sudarymas, draudimo bendrovės laisvos formos vienašalis laidavimo draudimo rašto termino pratęsimas neatitinka draudimo sutarčiai keliamų reikalavimų, todėl nesukuria nustatytų teisinių pasekmių ir draudimo apsaugos perkančiajai organizacijai.
    10. Naujo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo pateikimas po vokų su pasiūlymais atplėšimo yra draudžiamas, nes pasiūlymas turi būti užtikrintas iki pateikiant jį konkursui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad VPĮ 28 straipsnio 10 dalimi tiekėjui suteikta galimybė patikslinti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, o ne pakeisti jį taip, kad jis iš akivaizdžiai esminių reikalavimų neatitinkančio pasiūlymo galiojimo užtikrinimo taptų atitinkantis tuos reikalavimus. Teismas neįvertino, kad perkančiajai organizacijai nebuvo pateiktas dokumentas, suformuotas iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, kuris būtų pasirašytas elektroniniu parašu ir galiotų iki 2015 m. birželio 25 d. 
    11. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė viešąjį interesą, nes įteisino viešojo pirkimo sutarties neteisėtą sudarymą su tiekėju, kuris nesilaikė viešųjų pirkimų tvarkos ir kurio pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimų, todėl turėjo būti atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas skundžiama nutartimi pateisina viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą, nors jų užtikrinimas yra viešasis interesas.
    12. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, pagal kuriuos tikslinant pasiūlymą draudžiama keisti pasiūlymo esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014), taip pat dėl tiekėjo pažeistų teisių veiksmingos gynybos principo, aktyvaus teismo vaidmens viešųjų pirkimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
    13. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad tiekėjų teisės ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ribojimas siejamas su turėjimu sužinoti ar faktiniu sužinojimu apie jų teises galbūt pažeidžiančius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015). Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad teismas, esant akivaizdiems perkančiosios organizacijos atliktiems pažeidimams, turi veikti aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015).
  2. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėjamos bylos kontekste vertinti ieškovės apeliacinio skundo argumentų, kad trečiojo asmens pasiūlymo galiojimo užtikrinimas nebuvo pasirašytas elektroniniu parašu, bei klausimo, jog lokalinėse sąmatose trečiasis asmuo įvertino ne visus darbus, nustatytus Pirkimo dokumentuose ir techninėje specifikacijoje, taip pat kad trečiasis asmuo, patikslinęs šią pasiūlymo dalį, ne ištaisė kainos skaičiavimo klaidas, o iš esmės pakeitė savo pasiūlymą.
    2. Trečiojo asmens pasiūlymo galiojimo užtikrinimas pateiktas pagal visus teisės aktų reikalavimus (buvo tinkamai pasirašytas elektroniniu parašu). Nurodyti ieškovės argumentai nebuvo pateikti ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, tačiau to yra reikalaujama CPK 4233 straipsnio dalyje. Ieškovė turėjo visas galimybes bei pareigą savo argumentus nurodyti pretenzijoje iki 2015 m. gegužės 29 d. viešojo pirkimo sutarties sudarymo bei 2015 m. rugpjūčio 27 d. teismo nutarties priėmimo.
    3. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba, inter alia, dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto (VPĮ 93, 94 straipsniai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) 2010 m. sausio 28 d. sprendimas Uniplex (UK), bylos Nr. C-406/08).
    4. „BTA Insurance Company“ 2015 m. balandžio 14 d. rašto turinys rodo, kad šiuo raštu patvirtinama, jog trečiojo asmens pasiūlymo užtikrinimo laidavimo raštas SĮDL 095269 galioja iki 2015 m. birželio 25 d. Šis raštas nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad draudikė pratęsė jau pasibaigusį pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą ir kad tai turėtų būti pripažįstama pasiūlymo keitimu VPĮ 39 straipsnio 1 dalies prasme.
  3. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo IĮ „ADL Security Systems“ prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 4233 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai atsisakė vertinti ieškovės apeliaciniame skunde pateiktą argumentą, kad trečiasis asmuo lokalinėse sąmatose įvertino ne visus Pirkimo dokumentuose ir techninėje specifikacijoje nustatytus darbus, kad tiekėjas, patikslinęs šią pasiūlymo dalį, ne ištaisė kainos skaičiavimo klaidas, o iš esmės pakeitė savo pasiūlymą.
    2. Lietuvos apeliacinis teismas nepažeidė VPĮ 93 straipsnio 3 dalies ir 941 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes ginčijamoje nutartyje teismas nenurodė, kad ieškovė po to, kai buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis, turėtų kreiptis į atsakovę su pretenzija ir pakartoti ikiteisminę ginčo sprendimo procedūrą.
    3. Lietuvos apeliacinio teismo skundžiamoje nutartyje suformuota pozicija dėl ieškovės kasaciniame skunde pateiktų argumentų atitinka kasacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-543-415/2015; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2010 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2010; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015; 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).
    4. Lietuvos apeliacinis teismas neturėjo pagrindo konstatuoti skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimo. Pirkimo metu atsakovė vadovavosi VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais principais. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė nustatė ir kitų tiekėjų kartu su pasiūlymais pateiktose lokalinėse sąmatose esančius netikslumus bei klaidas. Atsakovė pareikalavo visų šių tiekėjų (tarp jų – ir trečiojo asmens IĮ „ADL Security Systems“) pateikti paaiškinimus dėl pateiktų pasiūlymų.
    5. Net nustačius, kad ieškovės ginčijami perkančiosios organizacijos sprendimai buvo priimti, pažeidžiant viešuosius pirkimus reguliuojančias teisės normas, būtų pagrindas išsaugoti IĮ „ADL Security Systems“ ir atsakovės sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Sutarties objektas yra nedalus, darbai pagal viešojo pirkimo sutartį jau baigiami atlikti, o likusių darbų atlikimo nutraukimas (pripažinus sutartį negaliojančia) turėtų neigiamų ekonominių padarinių perkančiajai organizacijai.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl peržiūros procedūrų veiksmingumo

 

  1. CPK 4233 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. CPK 4233 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
  2. VPĮ 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Pretenzija turi būti pateikta faksu, elektroninėmis priemonėmis ar pasirašytinai per kurjerį. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui šiame skyriuje nustatyta tvarka. VPĮ 941 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos.
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IDT Biologija GmbH Vs. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009).
  4. Ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija viešojo pirkimo procedūroje yra vienodai svarbi kiekviename viešajame pirkime, nesvarbu, dėl ko vėliau kyla ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Smulkus urmas“ v. Biržų rajono Vabalninko Balio Sruogos vidurinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-307/2011).
  5. CPK 4232 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi; teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės.
  6. Pirmiau nurodytoje normoje įtvirtinta ieškovo procesinio elgesio taisyklė teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su perkančiosios organizacijos sprendimu nenagrinėti jo pretenzijos aiškintina plačiai ir turi būti suprantama kaip apimanti įvairius atvejus: tiek situacijas, kai ieškovas iš esmės sutinka (šios aplinkybės nekvestionuoja) su pretenzijos termino praleidimu, tačiau vertina, kad dėl tam tikrų priežasčių jam neturėtų būti taikomi griežčiausi terminų praleidimo padariniai (pvz., nurodo objektyvias bei išskirtines priežastis, pateisinančias termino praleidimą); tiek ir tokius ginčus, kai tiekėjas ir perkančioji organizacija, be kita ko, nesutaria, ar iš tiesų terminas pretenzijai pateikti buvo praleistas, t. y. ginčijasi dėl šio termino skaičiavimo ir taikymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. W. RTE AS“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84-248/2015).
  7. Kiekvienu atveju taip pat turi būti įvertinama tai, kad, be peržiūros procedūrų operatyvumo, joms keliamas ir veiksmingumo reikalavimas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, jog tiekėjų galimybė pasinaudoti peržiūros procedūromis būtų ne formali, bet realiai įgyvendinama. Peržiūros procedūros veiksmingumo principas suponuoja efektyvių perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų apskundimo priemonių buvimą ir galimybę jomis realiai pasinaudoti.
  8. Jei teisėtai pritaikytos peržiūros procedūros nuostatos konkrečiu atveju lemia neveiksmingą, pernelyg suvaržytą pažeistų teisių gynybą, teismai materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą. Šis imperatyvas lemia tai, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūros nuostatos (terminų nustatymas) ir jų taikymas neturi būti toks, kad pasinaudojimas šia procedūra tiekėjams pasidarytų beveik neįmanomas ar labai sudėtingas.
  9. Reikia atsižvelgti ir į tai, kiek laiko iki termino pabaigos tiekėjas turėjo pretenzijai paduoti, nes pernelyg trumpi terminai taip pat nesuderinami su veiksminga teisių gynyba. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, jog ieškovas iš pradžių rėmėsi kitu perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo pagrindu, gali būti teisiškai nereikšminga, jeigu šis naujasis pagrindas paaiškėjo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ecovita“ v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, bylos Nr. 3K-3-506/2011).
  10. Remiantis Teisingumo Teismo praktika, pretenzijų padavimo terminus galima taikyti tik dėl tokių perkančiosios organizacijos veiksmų, pažeidžiančių konkurso dalyvių interesus, kurie nustatyti ar paaiškėja prieš šių terminų pabaigą; negalimas toks terminų taikymas, kuris lemia tiekėjų teisių suvaržymą pateikti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos veiksmų (pvz., pasirinktos viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros), jei ji aiškiai tiekėjui nenurodė informacijos, reikalingos šiam ieškiniui pagrįsti (pvz., viešojo pirkimo sutarties vertės) (žr. Teisingumo Teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimą Lämmerzahl, C-241/06, ECLI:EU:C:2007:597).
  11. Be to, veiksmingi teisių gynimo būdai viešųjų pirkimų nuostatų pažeidimo atveju gali būti užtikrinti, tik jei numatyti apskundimo terminai bus skaičiuojami nuo datos, kai pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą minėtų nuostatų pažeidimą (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą Uniplex (UK), C-406/08, EU:C:2010:45). Apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo tos datos, kai tiekėjas gavo pranešimą ar sužinojo apie perkančiosios organizacijos sprendimą, galimai pažeidžiantį ieškovo interesus (žr. Teisingumo Teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą Idrodinamica Spurgo Velox ir kt., C-161/13, ECLI:EU:C:2014:307).
  12. Pagal įstatymą pretenzijos pateikimo termino pradžiai nustatyti kartu turi būti taikomi subjektyvusis ir objektyvusis kriterijai. Termino skaičiavimas nuo tiekėjo sužinojimo apie teisėtų interesų pažeidimą reiškia subjektyviojo kriterijaus taikymą ir bendrąja prasme tai būtų momentas, kada tiekėjas faktiškai suvokė įvykusį interesų pažeidimo faktą. O termino pradžios susiejimas su diena, kurią tiekėjas turėjo sužinoti apie interesų pažeidimą, reiškia objektyviojo kriterijaus taikymą, šiuo atveju nustatant termino pradžios momentą taikytinas bendrasis bonus pater familias elgesio standartas, termino pradžia laikomas momentas, kada įvykusį tariamo pažeidimo faktą analogiškoje situacijoje būtų suvokęs protingas (rūpestingas, atidus) asmuo.
  13. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Vertinant ieškovo galimybę prieš perkančiąją organizaciją remtis aplinkybėmis, nenagrinėtomis ikiteisminėje ginčo stadijoje, būtina atsižvelgti ne tik į jų paaiškėjimo momentą, bet ir į veiksmus, kurių šalys ėmėsi, kad jos paaiškėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ecovita“ v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, bylos Nr. 3K-3-506/2011).
  14. Nurodytas ieškovo sužinojimo apie kito tiekėjo kvalifikacijos trūkumus momentas aktualus tokiu atveju, jei yra duomenų, jog šią informaciją ieškovas žinojo iki atsakovui sudarant pirkimo sutartį su laimėtoju paskelbtu tiekėju. Jei tokia informacija paaiškėja po sutarties sudarymo, vadovaujantis pirmiau nurodytu peržiūros procedūros veiksmingumo principu ir siekiant efektyviai įgyvendinti tiekėjo teisę į pažeistų teisių gynybą, potencialiam tiekėjui turi būti pripažįstama teisė ir galimybė savo reikalavimą teisme grįsti tokiais naujai paaiškėjusiais perkančiosios organizacijos pažeidimais, kurių jis nebuvo nurodęs ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos metu paduotoje pretenzijoje (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011; pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas Idrodinamica Spurgo Velox ir kt.).
  15. Šių peržiūros procedūrų veiksmingumo taisyklių kontekste vertinant ginčo teisinę situaciją pažymėtina, kad ieškovės argumentai, sudarantys ieškinio pagrindą, dėl to, jog trečiasis asmuo lokalinėse sąmatose įvertino ne visus Pirkimo dokumentuose nustatytus darbus, patikslinęs šią pasiūlymo dalį, ne ištaisė kainos skaičiavimo klaidas, o iš esmės pakeitė savo pasiūlymą, procesiniuose dokumentuose suformuluoti tik teisme, kai, Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties pagrindu pripažinus vieša bylos medžiaga dalį dokumentų, atsakovės pateiktų kartu su atsiliepimu į ieškinį, ieškovė įgijo procesinę teisę su jais susipažinti.
  16. Kadangi ieškovė anksčiau neturėjo galimybių susipažinti su šiais dokumentais, nėra teisinio pagrindo riboti jos galimybę prieš perkančiąją organizaciją remtis aplinkybėmis, nenagrinėtomis ikiteisminėje ginčo stadijoje. Vertinant šią ieškovės galimybę ir pripažįstant, kad tam tikros aplinkybės jai paaiškėjo tik šios nutarties 46 punkte nurodytu momentu, atsižvelgtina taip pat į tai, kokių veiksmų ji ėmėsi, kad jos paaiškėtų.
  17. Ieškovė tiek pradinėje, tiek papildomoje pretenzijose (t. 1, b. l. 3841, 3537) ginčijo trečiojo asmens pasiūlyme pateiktų lokalinių sąmatų konfidencialaus statuso pagrįstumą ir prašė susipažinti su šiais dokumentais. Atsakovė tokį ieškovės prašymą atmetė. Taigi yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė panaudojo visas viešųjų pirkimų procese taikytinas procedūras, kad ikiteisminėje ginčo stadijoje paaiškėtų visos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas prieš perkančiąją organizaciją, tačiau jos nepaaiškėjo dėl atsakovės sprendimų. 
  18. Dėl nurodytų motyvų kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė peržiūros procedūrų veiksmingumo taisykles, todėl be teisėto pagrindo nevertino kasatorės argumentų, kurie nebuvo keliami ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje.
  19. Kadangi ši apeliacinio skundo argumentų dalis nebuvo nagrinėjama ir iš esmės nevertintas jų pagrįstumas, kasacinis teismas taip pat atskirai nevertina kasatorės argumentų, kad trečiasis asmuo lokalinėse sąmatose įvertino ne visus Pirkimo dokumentuose nustatytus darbus, patikslinęs šią pasiūlymo dalį, ne ištaisė kainos skaičiavimo klaidas, o iš esmės pakeitė savo pasiūlymą.
  20. Dėl ieškovės galimybių prieš perkančiąją organizaciją remtis aplinkybėmis, nenagrinėtomis ikiteisminėje ginčo stadijoje, kad trečiojo asmens pasiūlymo galiojimo užtikrinimas nebuvo pasirašytas elektroniniu parašu, prieinama prie išvados, kad ieškovė ikiteisminėje ginčo stadijoje ginčijo trečiojo asmens pasiūlymo galiojimo užtikrinimo atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams, tačiau ne šiuo pagrindu, nors veikdama apdairiai, rūpestingai ir atidžiai tokią galimybę turėjo. Todėl kasatorė neturi teisinio pagrindo prieš perkančiąją organizaciją remtis šiomis aplinkybėmis, nenagrinėtomis ikiteisminėje ginčo stadijoje. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šių apeliacinio skundo argumentų nenagrinėjo.

 

Dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo tikslinimo

 

  1. VPĮ 28 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius pirkimo dokumentuose nurodytus kartu su pasiūlymu teikiamus dokumentus (tiekėjo įgaliojimą asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartį, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą) ar jų nepateikė, perkančioji organizacija privalo prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba pateikti šiuos dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo išsiuntimo dienos.
  2. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja perkančiąją organizaciją prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba pateikti, jei jis nebuvo pateiktas, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą. Todėl nepagrįsti yra kasatorės argumentai, kad VPĮ 28 straipsnio 10 dalyje nustatyta galimybė tik patikslinti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, bet ne pakeisti. Kadangi įstatymas leidžia pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patikslinti, papildyti arba pateikti, jei jis nebuvo pateiktas, teisiniu požiūriu tampa nereikšmingi vertinimai dėl to, ar veiksmai, kuriuos atliko trečiasis asmuo, teikdamas šį dokumentą, pripažintini kaip jo patikslinimas, papildymas ar pateikimas, todėl kasacinis teismas dėl šių veiksmų kvalifikavimo nepasisako.
  3. Tai, kad trečiojo asmens pateikto pasiūlymo galiojimo užtikrinimas baigė galioti 2015 m. kovo 31 d. ir draudimo sutarties šalių valia sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo pasiūlymo užtikrinimo laidavimo draudimo apsaugos terminas, nustatytas raštu SĮLD 095269, patikslintas nustatytas iki 2015 m. birželio 25 d., neprieštarauja nei draudėjo patvirtintų Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo Taisykl Nr. 024 nuostatoms, nei CK LIII skyriuje įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, todėl nepagrįsti yra kasacinio skundo argumentai dėl draudimo apsaugos negaliojimo bei neteisingo teisės taikymo apeliacinės instancijos teisme vertinant trečiojo asmens pateiktą pasiūlymo užtikrinimo laidavimo draudimą.

 

Dėl procesinės bylos baigties ir tam tikrų atsakovės veiksmų vertinant Pirkime dalyvavusių tiekėjų kvalifikaciją aspektų

 

  1. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, pritaikęs VPĮ nuostatas dėl ikiteisminės ginčo stadijos (o šį aiškinimą kasacinis teismas pirmiau nurodytais argumentais pripažino teisiškai nepagrįstu), iš esmės nesprendė dėl šalių ginčo dalies, susijusios su trečiojo asmens pasiūlymo aiškinimo teisėtumu, todėl dėl šios nesutarimo dalies bylos esmė neatskleista.
  2. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant trečiojo asmens pasiūlymą siaurąja prasme naikintina, dėl šios dalies byla perduodama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. 
  3. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo nutartis yra vientisas procesinis dokumentas, todėl vykdant ją privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje jos dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010).
  4. Atsižvelgiant į tai, iš naujo bylą nagrinėsiantis apeliacinės instancijos teismas turės spręsti tik dėl perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant trečiojo asmens pasiūlymą siaurąja prasme (nutarties 11, 12 punktai), nors kasacinis teismas dėl pirmiau nurodytų argumentų visumos naikina skundžiamo procesinio sprendimo dalį, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. papildomas sprendimas bei šio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės UAB ATEA ieškinio reikalavimas panaikinti kaip neteisėtą perkančiosios organizacijos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą trečiąjį asmenį IĮ „ADL Security Systems“ pripažinti pirmosios Pirkimo dalies laimėtoju.
  5. Nors teisėjų kolegija atskirai nesprendžia dėl atsakovės veiksmų teisėtumo, tačiau apeliacinės instancijos teismui nurodo kasacinio teismo praktiką, kuri galbūt galėtų būti reikšminga iš naujo sprendžiant šalių ginčą.
  6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimai, kuriuos perkančiosios organizacijos nurodo pirkimo dokumentuose, iš esmės skirstomi į dvi dideles grupes: a) reikalavimus tiekėjams, o į juos įeina tiekėjų kvalifikacijos ir neigiamo pobūdžio sąlygos ir kiti reikalavimai tiekėjams (pvz., nuostatos dėl bendro kelių dalyvių dalyvavimo pirkime teikiant bendrą pasiūlymą); ir b) reikalavimus pasiūlymui siaurąja prasme. Pasiūlymas siaurąja prasme iš esmės reiškia tą pasiūlymo dalį, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan.
  7. Išskiriant sąvoką „pasiūlymas“ į atskirą kategoriją (pasiūlymą siaurąja prasme) siekta atskirti skirtingus reikalavimus, su reikalavimais susijusias procedūras bei iš jų kylančias tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teises ir pareigas (VPĮ 32 straipsnio 5 dalis, 39 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ATEA v. Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-333/2014).
  8. VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija gali prašyti, jog dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus; jei dalyvis per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą nepaaiškina pasiūlymo, jo pasiūlymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.
  9. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2004/18) 2 straipsnyje nurodyta, kad perkančiosios organizacijos ūkio subjektams taiko vienodas sąlygas, jų nediskriminuoja ir veikia skaidriai.
  10. Teisingumo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Direktyvos 2004/18 2 straipsniu konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Taigi įgyvendindama turimą diskreciją perkančioji organizacija turi traktuoti skirtingus kandidatus vienodai ir sąžiningai, todėl pasibaigus pasiūlymų atrankos procedūrai ir atsižvelgiant į jos rezultatą paaiškinimo prašymas negali atrodyti nepagrįstai palankus ar nepalankus tiekėjui ar kandidatams, kuriems jis adresuotas (Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas SAG ELV Slovensko, C-599/10, ECLI:EU:C:2012:191).
  11. Nacionalinis pasiūlymų siaurąja prasme tikslinimo (aiškinimo) reguliavimas ir jo taikymas teismų praktikoje (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis) atitinka pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo jurisprudencijoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014).
  12. Dėl pasiūlymo „siaurąja prasme“ vertinimo ir tiekėjų galimybės aiškinti (tikslinti) jo trūkumus bei atitinkamų VPĮ normų aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos VPĮ 39 straipsnio 1 dalies taikymo pozicijos, koreliuojančios su proporcingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais. Pagal šią praktiką, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia, atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/1014).
  13. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta, kad VPĮ 39 straipsnio 1 dalies reguliavimas, aiškintinas ir taikytinas siaurai, apima tik išskirtines situacijas, todėl tais atvejais, kai perkančioji organizacija nustato, jog tiekėjo (-ų) pasiūlyme (-uose) yra tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos leidžiama paaiškinti ar patikslinti, a fortiori nekeičiant pasiūlymo esmės, ji (pirkėja) privalo kreiptis į tiekėją jam siūlydama (prašydama) paaiškinti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytinus, paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslumus. Perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AKIRO“ v. Ugniagesių gelbėtojų mokykla, bylos Nr. 3K-3-654-378/2015).
  14. Šiame kontekste kasacinis teismas jau yra vertinęs, kad, nors tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), tačiau ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą; nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, kai pasiūlymo siaurąja prasme turinio, atitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus, tiekėjas apskritai nepateikė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Trinas“ v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, bylos Nr. e3K-3-121-690/2016, ir joje nurodytą kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktiką).
  15. Pirmiau nurodytoje nutartyje kasacinis teismas taip pat nurodė, kad teisiškai nereikšminga, dėl kokių priežasčių tiekėjas padarė klaidą, jei šis trūkumas ir jo taisymas nepasižymi požymiais arba kriterijais, nurodytais nutarties 64 punkte; perkančioji organizacija taikydama VPĮ 39 straipsnio 1 dalį neturi vertinti subjektyviosios dalyvio veiksmų pusės (pvz., ketinimo suklaidinti).
  16. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

  1. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pateikdama kasacinį skundą ieškovė UAB „ATEA“ sumokėjo 217 Eur žyminio mokesčio, 1295,57 Eur už advokato teisines paslaugas; trečiasis asmuo sumokėjo 550 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą; kasacinis teismas turėjo 4,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
  2. Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir valstybės patirtų išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį, kuria paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. papildomas sprendimas ir Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės UAB ATEA ieškinio reikalavimas panaikinti kaip neteisėtą atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą trečiąjį asmenį IĮ „ADL Security Systems“ pripažinti pirmosios Pirkimo dalies laimėtoju, ir dėl šios dalies bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kitą apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Gintaras Kryževičius

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Egidijus Laužikas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Dalia Vasarienė


Paminėta tekste:
  • CK1 1.116 str. Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis
  • CK
  • CPK
  • 3K-3-333/2014
  • 3K-3-84-248/2015
  • e3K-3-362-415/2015
  • 3K-3-543-415/2015
  • 3K-3-350/2010
  • 3K-3-654-378/2015
  • 3K-3-293/2011
  • 3K-3-280/2012
  • 3K-3-506/2009
  • 3K-3-307/2011
  • 3K-3-506/2011
  • 3K-3-425/2010