Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-09-20][nuasmeninta nutartis byloje][AS-573-968-2021].docx
Bylos nr.: AS-573-968/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 188607912 atsakovas
Kategorijos:
43.5.1. Kai skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka
43.5.1.1. Aktai ar veiksmai, dėl kurių negalima pateikti skundo administraciniam teismui
43.5. Atsisakymas priimti skundą
43.5.9. Kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas
23. Asmens duomenų teisinė apsauga
43. Teisė kreiptis į teismą ir jos realizavimas

?

Administracinė byla Nr. AS-573-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02127-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9

 (S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. gegužės 25 d. elektroniniu paštu gautą sprendimą bei įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 30 d. skundą, be to, atnaujinti terminą skundui dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimo pateikti ir šį sprendimą panaikinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas iki nustatyto termino turėjo pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus.

Pareiškėjas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartį, pateikė skundą (teisme gautas 2021 m. liepos 15 d.), kuriame papildomai suformulavo reikalavimą ir dėl Inspekcijos 2021 m. liepos 9 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 25 d. skundą.

Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimo paduoti. Skunde (skundas po trūkumų šalinimo) nurodė, jog terminas skundui dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimo buvo praleistas dėl sekančių priežasčių: Lietuvos valstybės vykdomas pareiškėjo persekiojimas, diskriminacija, kurie pasireiškė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. kovo 15 d. neteisėtai įvykdytu elektros energijos atjungimu, dėl ko pareiškėjas negalėjo gyventi savo bute; baudžiamasis politinis persekiojimas Nr. 1A-244-593/2021; daug laiko reikalaujanti teisminė gynyba; gausus procesinių dokumentų rengimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-550-1109/2021; dažnas važinėjimas į teismo posėdžius; pareiškėjui nebuvo pranešta, kad jis gali skųsti Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimą.

 

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 16 d. nutartimi: netenkino pareiškėjo V. J. prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimo panaikinimo paduoti; atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimo panaikinimo; atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria pareiškėjas prašė panaikinti Inspekcijos 2021 m. liepos 9 d. sprendimą; atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 25 d. skundą. Teismas priėmė likusią skundo dalį, gautą Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. liepos 15 d., į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukė G. G. ir I. G., iš trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalino Lietuvos banką, Lietuvos banko priežiūros tarnybą ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pirminiame skunde prašydamas atnaujinti terminą skundui dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimo paduoti iš esmės nurodė tas pačias priežastis, lėmusias, kad terminas Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimui apskųsti buvo praleistas. Teismas 2021 m. liepos 1 d. nutartimi pareiškėjo nurodytas priežastis įvertino, kaip itin abstrakčias, iš kurių nėra pakankamai aišku, kaip šios priežastys galėjo įtakoti pareiškėjo savalaikį skundo nepateikimą teismui. Be to, nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys nurodytas priežastis. Tuo pagrindu pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.

Teismas įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis siejo termino paduoti skundą dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimo praleidimą, padarė išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.

Teismo nuomone, pareiškėjo nurodytos priežastys (baudžiamasis politinis persekiojimas, diskriminacija, gausi teisminė gynyba, procesinių dokumentų rengimas, važinėjimas į teismo posėdžius) vertintinos kaip abstraktaus pobūdžio, neapibrėžtos laike. Pareiškėjas iš esmės nedetalizavo, kaip nurodytos priežastys tiesiogiai įtakojo pareiškėjo savalaikį skundo nepateikimą teismui. Pareiškėjas kaip vieną iš priežasčių taip pat nurodė elektros energijos tiekimo nutraukimą, tačiau, kita vertus, taip pat nurodė, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas ir dėl aktyvių pareiškėjo veiksmų rengiant procesinius dokumentus (Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimo apskundimo laikotarpiu). Teismas darė išvadą, kad elektros energijos atjungimas nors ir galėtų būti vertinama kaip objektyvi priežastis, nuo pareiškėjo veiksmų nepriklausanti, tačiau, kaip matyti iš paties pareiškėjo argumentų, tuo pačiu metu pareiškėjas aktyviai veikė rengdamas kitus procesinius dokumentus, ir tai leido teigti, kad elektros energijos atjungimas pareiškėjo aktyviems veiksmams (taip pat procesinių dokumentų rengimas) įtakos neturėjo, ir tai, kad skundo savalaikį nepateikimą lėmė priežastys, išskirtinai priklausančios nuo pareiškėjo veiksmų (neveikimo).

Teismas pažymėjo, kad Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendime buvo aiškiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, todėl nebuvo aišku, kaip dar pareiškėjui turėjo būti pranešta, kad jis gali skųsti Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimą.

Papildomai teismas pažymėjo, kad proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai būtent ir reikalauja proceso dalyvius naudotis savo procesinėmis teisėmis kuo aktyviau, operatyviau ir efektyviau, nepiktnaudžiaujant jomis, siekiant kuo greitesnio ginčo išsprendimo. Aptartų aplinkybių visuma teismui leido daryti išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimo paduoti praleido dėl nesvarbių priežasčių, todėl prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimo paduoti teismo netenkintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 str. 1 d.) ir skundą dalyje dėl šio sprendimo teismas atsisakė priimti.

Pareiškėjas prašė panaikinti Inspekcijos 2021 m. liepos 9 d. sprendimą (dėl pareiškėjo 2021 m. birželio 25 d. rašto). Iš šio sprendimo turinio teismas nustatė, kad juo pareiškėjas informuojamas apie Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimo priėmimą bei nurodoma, kad nesutikus su šiuo sprendimu, pareiškėjas turi teisę šį sprendimą apskųsti teismui. Taip pat nurodoma, kad pareiškėjo raštas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai nebus persiųstas bei tai, kad tyrimas Inspekcijos darbuotojos atžvilgiu nėra pradėtas.

Teismas vertindamas pareiškėjo prašomą panaikinti Inspekcijos sprendimą pažymėjo, kad jo turinys iš esmės yra tik informacinio (paaiškinamojo) pobūdžio. Atsakyme pareiškėjo atžvilgiu nėra jokių imperatyviai suformuluotų jam privalomų elgesio taisyklių, jo teisių ir pareigų, šiuo sprendimu pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos neigiamo poveikio priemonės. Taigi skundžiamo sprendimo turinys yra tik informacinio pobūdžio, o pats savaime tokio turinio sprendimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia.

Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką  dėl Inspekcijos 2021 m. liepos 9 d. sprendimo („Dėl Jūsų 2021-06-25 rašto“), kaip individualaus akto panaikinimo, yra negalimas, nes toks skundas yra nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas  įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 25 d. skundą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2021 m. liepos 9 d. sprendimą, todėl nepriėmus pagrindinio reikalavimo, reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat negalėjo būti priimtas nagrinėti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjo skundas dėl Inspekcijos 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo atitiko ABTĮ 2425 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl teismo priimtas nagrinėti.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog išsamiam administracinės bylos nagrinėjimui papildomai į teismo posėdį turėtų būti kviečiami ir apklausti liudytojai bei išreikalauta papildoma rašytinė medžiaga (civilinės, baudžiamosios bylos, VĮ Registrų centras duomenys). Teismas pažymėjo, kad klausimas dėl liudytojų iškvietimo ir papildomos rašytinės medžiagos išreikalavimo bus sprendžiamas teismo posėdžio metu, susipažinus su kitų proceso šalių pozicijomis.

Atsižvelgdamas į tai, kad Inspekcijos 2021 m. gegužės 25 d. sprendimas priimtas G. G. ir I. G. skundo pagrindu, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 5 dalimi, į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis teismas įtraukė G. G. ir I. G..

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundžiamo Inspekcijos 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo teisėtumo nagrinėjimas (skundžiamo sprendimo dalykas  G. G. ir I. G. galimai neteisėtas asmens duomenų atskleidimas) neturės įtakos pareiškėjo skunde (po trūkumų šalinimo) nurodytiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos bankui, Lietuvos banko priežiūros tarnybai ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, todėl šie subjektai pašalinti iš trečiųjų suinteresuotų asmenų (ABTĮ 33 str. 5 d.).

 

III.

 

Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą skundui dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimo paduoti; priimti reikalavimus dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. ir 2021 m. liepos 9 d. sprendimų panaikinimo; priimti reikalavimą dėl įpareigojimo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 25 d. skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 80 straipsnį ir 91 straipsnio 1 ir 2 dalis, taip pat pažeidė ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatą. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nuomone, nepagrįstai atsisakė vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kurioje laikomasi pozicijos, jog praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, bei teismas netinkamai, neobjektyviai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimo praleidimą, todėl pareiškėjas daro išvadą, kad jis terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjo nuomone, jo nurodytos priežastys (baudžiamasis politinis persekiojimas, diskriminacija, gausi teisminė gynyba, procesinių dokumentų rengimas, važinėjimas į teismo posėdžius) vertintinos ne kaip abstraktaus pobūdžio, o konkrečios – jas patvirtina LITEKO sistemos duomenys konkrečios politinės baudžiamosios politinio persekiojimo bylos Nr. 1-67-738/2013, Nr. 1-16-749/2016, Nr. 1-244-593/2021 ir labai gausi daugybės civilinių bylų medžiaga. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino sugaištamo laiko politinio pobūdžio bylose, nevertino gaištamo laiko baudžiamojoje byloje Nr. 1-550-1109/2021, o taip pat nurodytose bylose Nr. 2-2600-614-20, Nr. 2-12817-947-20, rašant skundus prokuratūrai. Aplinkybė kad pareiškėjo teisių pažeidinėjimai bei bylos, teisminė gynyba yra „neapibrėžti laike” tik patvirtina faktą, kad jie yra esminiai, nesibaigiantys, o pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo gaištamo laiko didžiulėje bylų masėje. Pareiškėjas iš esmės detalizavo, kaip nurodytos priežastys tiesiogiai įtakojo pareiškėjo savalaikį skundo nepateikimą teismui  dėl laiko gaišinimo. Pareiškėjo teigimu, elektros energijos atjungimas taip pat nepagrįstai pirmosios instancijos teismo nevertintas kaip objektyvi priežastis, kuri nuo pareiškėjo veiksmų nepriklauso.

Pareiškėjas teigia, kad terminą skundui dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, o atsakovo direktoriaus 2021 m. liepos 9 d. sprendimo į 2021 m. birželio 25 d. skundą apskundimo laikas yra nepraleistas, nes 2021 m. birželio 25 d. skundas yra dėl atsakovo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo. Todėl prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimo paduoti turėtų būti tenkinamas ir skundas dalyje dėl šio sprendimo bei dėl 2021 m. liepos 9 d. atsakovo direktoriaus sprendimo priimti.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo jo 2021 m. birželio 25 d. skundo reikalavimų, netinkamai juos vertino kaip jam teisines pasekmes nesukeliančio 2021 m. kovo 22 d. teisės akto, nors atsisakė atnaujinti terminą šio akto apskundimui ir jį pripažino kaip jam teisines pasekmes nesukeliantį.

Pareiškėjo tvirtinimu, Inspekcijos 2021 m. liepos 9 d. sprendimas nėra „tik informacinio (paaiškinamojo) pobūdžio”  tai yra sprendimas atsisakyti nagrinėti 2021 m. birželio 25 d. skundą ir naujai paaiškėjusias atsakovo netesėtų veiksmų viešojo administravimo srityje aplinkybes, kurios pareiškėjui sukelia teisines pasekmes.

Pareiškėjo tvirtinimu, reikalavimas įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 25 d. skundą nėra tik išvestinis iš reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2021 m. liepos 9 d. sprendimą, jis yra savarankiškas, todėl nepriėmus reikalavimo dėl Inspekcijos 2021 m. liepos 9 d. sprendimo panaikinimo, kurį pirmosios instancijos teismas atsisako laikyti sprendimu, reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus  tame tarpe ir teikti informaciją, skirti tarnybinę nuobaudą, gali ir privalo būti priimtas nagrinėti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Inspekcija nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais ir pažymi, kad Inspekcijoje 2020 m. spalio 22 d. buvo gautas V. J. skundas, kurį persiuntė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. spalio 22 d. raštu Nr. R-5075, įgyvendindama Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 21R-830(AG- 746/06-2020). Inspekcija išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2021 m. kovo 22 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-285(2.13.-1.E.). Inspekcija 2021 m. kovo 23 d. raštą Nr. 2R-1363(2.13.), kuriuo buvo siunčiamas Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 3R-285(2.13.-1.E.) (toliau – ir Sprendimas) išsiuntė apelianto nurodytu elektroninio pašto adresu. Sprendimo paskutinėje pastraipoje Inspekcija pareiškėjui aiškiai nurodė, kad „šis sprendimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (adresas: Žygimantų g. 2, Vilnius)“. Todėl pareiškėjo teiginys, kad Sprendime nebuvo aiškiai ir teisingai nurodyta jo apskundimo tvarka yra nepagrįstas. Be to, Inspekcijos nuomone, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis praleido Sprendimo apskundimo terminą, t. y. dėl pareiškėjo vykdomo persekiojimo, diskriminacijos, kurie pasireiškia UAB „(duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 15 d. neteisėtu elektros atjungimu ir dėl ko pareiškėjas negalėjo gyventi savo bute, baudžiamasis politinis persekiojimas, teisminė gynyba ir kt. yra abstrakčios ir nepagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Inspekcija mano, kad pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ar priimta pažeidžiant teisės normas, nes teismas vadovavosi ABTĮ nuostatomis ir LVAT praktika, nagrinėjo ir įvertino pareiškėjo pateiktas apskundimo termino praleidimo priežastis bei įrodymus. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių svarių argumentų, kurie sudarytų pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Be to, Inspekcija pažymi, kad vien tik ta aplinkybė, jog teismo nutartis ir jo motyvai neatitinka pareiškėjo pozicijos, savaime nereiškia, kad teismas netinkamai taikė ar pažeidė įstatymų nuostatas ir dėl to reikia naikinti teismo nutartį.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 16 d nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundo dalį, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydamas atnaujinti terminą skundui dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimo pateikti, panaikinti Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimą ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 30 d. skundą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas, vykdydamas minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, pateikė skundą (teisme gautas 2021 m. liepos 15 d.), kuriame papildomai suformulavo reikalavimą dėl Inspekcijos 2021 m. liepos 9 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 25 d. skundą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi sprendė, kad pareiškėjo pateiktos priežastys, kodėl jis nepadavė skundo laiku dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimo, vertintinos kaip abstraktaus pobūdžio, neapibrėžtos laike, todėl pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių. Teismas prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimo paduoti netenkino (ABTĮ 30 str. 1 d.), o skundą dalyje dėl šio sprendimo atsisakė priimti. Nustatęs, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Inspekcijos 2021 m. liepos 9 d. sprendimas yra tik informacinio (paaiškinamojo) pobūdžio konstatavo, jog teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką – dėl Inspekcijos 2021 m. liepos 9 d. sprendimo, kaip individualaus akto panaikinimo, yra negalimas, nes toks skundas yra nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimas  įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 25 d. skundą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2021 m. liepos 9 d. sprendimą.

Pareiškėjas atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, teigdamas, kad teismas pažeidė ABTĮ nuostatas, tinkamai neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, su kuriomis pareiškėjas sieja termino paduoti skundą dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimo praleidimą. Pareiškėjo nuomone, Inspekcijos 2021 m. liepos 9 d. sprendimas nėra „tik informacinio (paaiškinamojo) pobūdžio“, t. y. sprendimas atsisakyti nagrinėti 2021 m. birželio 25 d. skundą ir naujai paaiškėjusias atsakovo neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje aplinkybes, kurios pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Pareiškėjo tvirtinimu, reikalavimas įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 25 d. skundą nėra tik išvestinis iš reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2021 m. liepos 9 d. sprendimą, jis yra savarankiškas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, LVAT savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Atsižvelgiant į minėtas ABTĮ nuostatas, skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, t. y. pareiškėjui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius teismo nurodymus pašalinti skundo trūkumus, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-724-502/2017).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjo pradinio skundo pirmosios instancijos teismui turinį ir reikalavimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai 2021 m. liepos 1 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, kadangi teismo įvardyti pareiškėjo skundo trūkumai buvo esminiai ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjo skundą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš 2021 m. liepos 1 d. nutarties matyti, jog teismas pareiškėjo nurodytas termino Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimui apskųsti praleidimo priežastis įvertino, kaip itin abstrakčias, iš kurią nėra pakankamai aišku, kaip šios priežastys galėjo įtakoti pareiškėjo savalaikį skundo nepateikimą teismui. Be to, nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys nurodytas priežastis, todėl pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti – ginčijamas sprendimas priimtas 2021 m. kovo 22 d., pareiškėjas į teismą kreipėsi 2021 m. liepos 15 d., t. y. žymiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Pareiškėjo skunde, patikslintame skunde ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis jis prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pripažintinos objektyviomis, sukliudžiusiomis pareiškėjui paduoti skundą teismui per įstatyme nustatytą terminą. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, kad jis negalėjo įgyvendinti savo teisės kreiptis į teismą per įstatyme nustatytą terminą, be to, kaip minėta, pareiškėjas žymiai praleido terminą skundui paduoti. Pareiškėjo teiginys, kad Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendime nebuvo aiškiai ir teisingai nurodyta jo apskundimo tvarka, pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintas, kadangi šiame Inspekcijos sprendime buvo aiškiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka – „šis sprendimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (adresas: Žygimantų g. 2, Vilnius)“. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės – baudžiamasis politinis persekiojimas, diskriminacija, gausi teisminė gynyba, procesinių dokumentų rengimas, važinėjimas į teismo posėdžius, elektros energijos dingimas, yra deklaratyvios ir subjektyvaus pobūdžio, nesudarančios jokio teisinio pagrindo atnaujinti žymiai praleistą terminą. Pažymėtina, kad pareiškėjui nusprendus skųsti ginčijamą sprendimą praleidus skundo padavimo terminą ir savo teises ginti pačiam, pareiškėjas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai įvertino, jog pareiškėjas nustatyta tvarka tinkamai skundo trūkumų, nurodytų pirmosios instancijos teismo nutartyje, nepašalino, pareiškėjas terminą skundui dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimo paduoti praleido dėl nesvarbių priežasčių, todėl prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimo paduoti pagrįstai netenkintas (ABTĮ 30 str. 1 d.) ir skundas dalyje dėl šio sprendimo atsisakytas priimti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą dėl Inspekcijos 2021 m. liepos 9 d. sprendimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas apskųsti informacinio pobūdžio Inspekcijos raštą, kuris pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia. Teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame įtvirtinta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) teisme atsisakoma priimti, jeigu jis nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), o skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams (ABTĮ 103 str. 1 d. 1 p.), kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2018 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-743-858/2018).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes (žr., pvz., 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012).

Nagrinėjamu atveju iš Inspekcijos 2021 m. liepos 9 d. sprendimo turinio akivaizdu, kad jame pareiškėjui nenustatomos jokios teisinės pasekmės, kadangi juo, kaip tinkamai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas informuojamas apie Inspekcijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimo priėmimą bei nurodoma, kad nesutikus su šiuo sprendimu, pareiškėjas turi teisę šį sprendimą apskųsti teismui. Taip pat nurodoma, kad pareiškėjo raštas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai nebus persiųstas bei tai, kad tyrimas Inspekcijos darbuotojos atžvilgiu nėra pradėtas.

Įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl reikalavimo įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 25 d. skundą, teisėjų kolegija juos laiko nepagrįstais ir sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo reikalavimas – įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 25 d. skundą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2021 m. liepos 9 d. sprendimą, todėl nepriėmus pagrindinio reikalavimo, reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat negalėjo būti priimtas nagrinėti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai         Rytis Krasauskas

 

 

        Ernestas Spruogis

 

 

Skirgailė Žalimienė


Paminėta tekste:
  • AS-862-525/2016
  • AS-724-502/2017
  • A-743-858/2018