Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-403-2006].doc
Bylos nr.: 3K-3-403/2006
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                            Civilinė byla Nr. 3K-3-403/2006

                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 116.5.1(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. birželio 14 d.

Vilnius

 

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Broniaus Pupkovo,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nuolatinės arbitražo institucijos Vilniaus komercinio arbitražo teismo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Nuolatinės arbitražo institucijos Vilniaus komercinio arbitražo teismo ieškinį atsakovui J. Š. , dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos teisininkų draugijai, dėl žalos atlyginimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl darbo užmokesčio priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas Nuolatinė arbitražo institucija Vilniaus komercinio arbitražo teismas prašė teismo priteisti iš atsakovo J. Š. 35 236,29 Lt žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad 2003 m. spalio 27 d. Teisingumo ministerijoje buvo įregistruotas Vilniaus komercinio arbitražo teismas, įsteigtas reorganizavus nuolatines arbitražo institucijas: Arbitražo teismą prie Asociacijos Tarptautinių prekybos rūmų Lietuva ir Vilniaus tarptautinį komercinį arbitražą (steigėjas - Lietuvos teisininkų draugija). Reorganizavimo metu atlikus abiejų nuolatinių arbitražo institucijų finansinės veiklos ataskaitos analizę paaiškėjo, kad atsakovas J. Š. , būdamas Vilniaus tarptautinio komercinio arbitražo pirmininkas, pažeidė CK 2.87 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, nes 2003 m. balandžio 17 d. kartu su kitais asmenimis įregistravo VšĮ Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitražą. Be to, atsakovas, būdamas Vilniaus tarptautinio komercinio arbitražo pirmininkas, iššvaistė lėšas ir neperdavė tam tikrų vertybių, taip padarydamas ieškovui, kaip Vilniaus tarptautinio komercinio arbitražo turto perėmėjui, 35 236,29 Lt žalą.

              Atsakovas pateikė priešieškinį ir prašė priteisti iš Lietuvos teisininkų draugijos 37 800 Lt darbo užmokesčio už aštuoniasdešimt keturis mėnesius darbo eidamas Vilniaus tarptautinio komercinio arbitražo pirmininko pareigas ir kompensacijos už tre metų nepanaudotas atostogas, įstatymo nustatytus delspinigius.

              Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. balandžio 14 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovui 35 236,29 Lt žalos atlyginimo. Dalį civilinės bylos pagal atsakovo priešieškinio reikalavimą ieškovui teismas nutraukė ir atmetė atsakovo reikalavimus Lietuvos teisininkų draugijai. Teismas nustatė, kad nuo 1996 m. liepos 15 d. iki 2003 m. birželio 2 d. atsakovas buvo Vilniaus tarptautinio komercinio arbitražo pirmininkas. Reorganizavimo metu atlikus išsamią abiejų nuolatinių arbitražo institucijų finansinės veiklos ataskaitos analizę paaiškėjo, kad atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, nes 2003 m. balandžio 17 d. su kitais asmenimis įregistravo VšĮ Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitražą. Be to, atsakovas iššvaistė 35 236,29 Lt sumą, ir šią žalą atsakovas turi atlyginti ieškovui (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Ieškovo nurodytas turtas ir užsakytos paslaugos, kurios buvo apmokėtos iš Vilniaus tarptautinio komercinio arbitražo lėšų, nebuvo reikalingos (CK 6.67 straipsnis). Atsakovas nepagrindė savo nesutikimo su ieškiniu, nepateikė rašytinių įrodymų, kad minėtos išlaidos buvo būtinos ir padarytos Vilniaus tarptautinio komercinio arbitražo naudai. Atsakovas sudarinėjo sandorius savo steigiamos institucijos naudai. 2005 m. sausio 3 d. atsakovas patikslino priešieškinį - atsisakė reikalavimų ieškovui, todėl ši bylos dalis nutrauktina. Lietuvos teisininkų draugija šioje byloje yra patraukta trečiuoju asmeniu, kuriam negali būti reiškiami reikalavimai. Atsakovas pateiktame priešieškinyje teismo neprašė patraukti Lietuvos teisininkų draugijos atsakovu, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimai Lietuvos teisininkų draugijai atmestini kaip pareikšti netinkamam atsakovui.

Atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 14 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime nurodyta, kad sprendimas už akių buvo priimtas dėl to, kad atsakovas be teismo leidimo pasišalino iš teismo posėdžio salės, ir tai buvo prilyginta neatvykimui į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių. Atsakovas nežinojo, kad teismas ketina nagrinėti bylą toliau, nes tą dieną buvo pareiškęs prašymą dėl teisėjo nušalinimo. Teismas tą dieną atsakovą informavo, kad apie prašymo išnagrinėjimą jam bus pranešta raštu. Atsakovas manė, kad teismo posėdis baigtas (CPK 68 straipsnio 3 dalis). Teismas apie prašymo dėl nušalinimo išnagrinėjimą raštu atsakovui nepranešė ir išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant, todėl buvo pažeista atsakovo teisė būti išklausytam, jam nesuteikta galimybė pateikti atsikirtimus byloje. Be to, atsakovas nurodo, kad sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ieškinį šioje byloje pateikė netinkamas ieškovas. Lietuvos teisininkų draugija atsakovui pretenzijų nepareiškė, tai reiškia, kad Vilniaus tarptautinio komercinio arbitražo veikla buvo užbaigta tinkamai. Atsakovas Lietuvos teisininkų draugijos valdybos 1996 m. liepos 6 d. nutarimu buvo paskirtas Vilniaus tarptautinio komercinio arbitražo pirmininku ir ilgiau nei šešerius metus dirbo be atlyginimo. 1996 m. liepos 18 d. su atsakovu buvo sudaryta autorinė sutartis dėl Vilniaus tarptautinio komercinio arbitražo veiklą reglamentuojančių aktų parengimo. Už atsakovo atliktus darbus autorinis atlyginimas buvo sumokėtas 2003 m. gegužės 28 d. Nepagrįsta teismo išvada, kad 2003  m. balandžio  17 d. kartu su kitais asmenimis įregistruodamas VŠĮ Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitražą atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnio 1-3 dalis, nes byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Be to, šios viešosios įstaigos steigimas iš viso nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys

 

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino. Teismas nustatė, kad atsakovas, įteikęs pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo, pasišalino iš teismo posėdžio salės, nepaisydamas teisėjo nurodymo pasilikti ir išklausyti informaciją apie tolesnę proceso eigą (CPK 155 straipsnio 2 dalis). Teismo posėdžio protokole nėra užfiksuota, kad atsakovas bus informuotas raštu apie klausimo dėl teisėjo nušalinimo sprendimą. Teismo sprendimas už akių gali būti priimtas atsakovui be teismo leidimo pasišalinus iš teismo posėdžio salės, nes tai prilyginama jo neatvykimui į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių (CPK 230 straipsnio 2 dalis, 246 straipsnio 1 dalis). Atsakovas neišdėstė teismui naujų aplinkybių ir nepridėjo rašytinių įrodymų, kurie turėtų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. sausio 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartį, 2005 m. balandžio 14 d. sprendimą už akių ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija nustatė, kad 2005 m. balandžio 14 d. posėdžio protokolas patvirtina, kad atsakovas, įteikęs teisėjui pareiškimą dėl nušalinimo, pasišalino iš teismo posėdžio salės, nesulaukęs jo pabaigos, neišklausęs teisėjo nutarties, kuria buvo paskelbta pertrauka iki 14.00 val. (CPK 155 straipsnio 2 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad po pertraukos atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Protokole nurodyta, kad 14.00 val. teisėjas pranešė, kad teismo posėdis tęsiamas. Kadangi byloje yra nagrinėjamas ir ieškinys, ir priešieškinys, tai pagal CPK 246 straipsnio 1, 2 dalis, esant kitos šalies prašymui, teismas turėjo formalią galimybę priimti sprendimą už akių (CPK 230 straipsnio 2 dalis). Tačiau sprendimo priėmimas už akių neturi prieštarauti kitiems civilinio proceso reikalavimams, paneigti dalyvaujančio byloje asmens teisių. Ginčo atveju sprendimas už akių buvo priimtas neapsvarsčius atsakovo priešieškinyje pateiktų prašymų, neišreikalavus rašytinių įrodymų. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, iš ėmės pažeidė civilinio proceso reikalavimus ir atsakovo teises. Kolegijos teigimu, atsakovas galėjo sąžiningai klysti dėl paskelbtos pertraukos, taip pat tolesnio bylos nagrinėjimo tą pačią dieną po kelių valandų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei rezoliucija, nei nutartimi nėra priimtas patikslintas priešieškinys. Nors priešieškinį pareiškęs atsakovas Lietuvos teisininkų draugijos neįvardija kaip bylos šalies, tačiau iš jos reikalauja priteisti 37 800 Lt, nors procese ji dalyvavo tik trečiuoju asmeniu. Byloje nėra duomenų apie atsakovo priešieškinio įteikimą Lietuvos teisininkų draugijai. Teismas, pripažinęs, kad priimtas priešieškinys pareikštas ne ieškovui, negali jo nagrinėti toje pačioje byloje (CPK 136 straipsnio 3 dalis).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas Nuolatinė arbitražo institucija Vilniaus komercinio arbitražo teismas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartį. Ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sprendimo už akių institutą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas nepaisydamas teismo raginimo paliko teismo posėdžių salę. CPK 7 straipsnyje įtvirtinta šalies pareiga rūpintis proceso eiga, nepiktnaudžiauti savo teisėmis, gerbti teismą ir laiku pareikšti savo reikalavimus bei atsikirtimus. Priešingu atveju įstatyme nustatyta sprendimo už akių priėmimo, atsisakymo priimti įrodymus galimybė (CPK 181 straipsnis). Taigi teismo sprendimas už akių buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai (CPK 155 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas J. Š. nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, atsakovo prašymu nepareikalavo bylai svarbių dokumentų, neiškvietė jo nurodytų liudytojų. Atsakovo teigimu, jis išėjo iš teismo posėdžio tada, kai teisėjas nurodė, kad atsakymą į jam reiškiamą nušalinimą jis gaus raštu; teismas neįspėjo, kad posėdis bus tęsiamas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

 

IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

 

              Byloje priimtas sprendimas už akių CPK 285-286 straipsniuose nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, 2005 m. balandžio 14 d. priimdamas sprendimą už akių ir patenkindamas ieškinį bei 2005  m. lapkričio 7 d. nutartimi atmesdamas atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, konstatavo, kad atsakovas atvyko į 2005 m. balandžio 14 d. teismo posėdį, tačiau jam nepasibaigus be teisėjo leidimo pasišalino. Ši situacija prilyginama neatvykimui į teismo posėdį, kai teismas gali priimti sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atsakovas pasišalino iš teismo posėdžio salės nesulaukęs posėdžio pabaigos, tačiau kartu pažymėjo, kad atsakovas galėjo sąžiningai suklysti dėl proceso eigos, t. y. dėl paskelbtos pertraukos ir bylos nagrinėjimo tą pačią dieną po kelių valandų.

 

V. Kasacinio teismo argumentai

 

              Kasatorius skunde suformuluoja procesinio instituto – sprendimo priėmimo už akių bei sprendimo už akių peržiūrėjimo - taikymo ir aiškinimo byloje klausimą, t. y. ar šalies pasišalinimas, nepaisant teismo raginimo pasilikti ir perspėjimo, kad gali būti priimtas sprendimas už akių, iš teismo posėdžio salės yra pakankamas pagrindas sprendimui už akių priimti.

              Nagrinėjamo procesinio instituto taikymo įvairūs aspektai kasaciniame teisme buvo nagrinėjami, suformuluotos atitinkamos šio instituto aiškinimo ir taikymo taisyklės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 326/2004; 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2004; 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2005; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 245/2005; 2005 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2005; 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2006, kt.). Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad nors ir, esant atitinkamoms procesinėms sąlygoms, yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini. Taigi teisėjui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinti ne tik ieškovo pateikti įrodymai, bet taip pat ir atsakovo pateikti atsikirtimai, nes byla nagrinėjama ir teismo baigiamasis sprendimas priimamas nedalyvaujant atsakovui, neišklausant žodžiu išdėstomų jo atsikirtimų į pareikštą ieškinį. Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą už akių būtinas byloje pateiktų įrodymų visumos formalusis vertinimas, sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinta su pagrindiniu civilinio proceso tikslu -  teisingu bylos išnagrinėjimu. Iš pirmosios instancijos teismo 2005 m. balandžio 14 d. sprendimo matyti, kad teismo sprendimas iš esmės grindžiamas ieškovo pateiktų įrodymų pagrindu, ieškinys tenkinamas visiškai. Atsakovo teikti atsikirtimai nenagrinėti, t. y. jie nevertinti ir nepasisakyta dėl jų atmetimo, jei, teismo nuomone, jie nepaneigia ieškovo nurodytų argumentų. Tai akcentavo ir apeliacinės instancijos teismas. 

              Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo faktą, kad atsakovas neatvyko 2005 m. balandžio 14 d. 14.00 val. į tęsiamą teismo posėdį, šios aplinkybės neneigia ir atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pripažino buvus tik formaliai galimybei priimti sprendimą už akių ir nurodė pagrįstus argumentus, dėl kurių negalima pripažinti, kad atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis nedalyvaudamas teismo posėdyje po pertraukos, o galima pripažinti, kad jis sąžiningai klydo dėl proceso eigos. Kolegija juos pripažįsta reikšmingais nagrinėjamoje byloje ir su jais sutinka (turima omenyje pakankamai aktyvus atsakovo dalyvavimas šios bylos procese – jis dalyvavo visuose anksčiau vykusiuose teismo posėdžiuose, teikė atsikirtimus, reiškė prašymus, taip pat atsižvelgta ir į situaciją, kuri buvo atsiradusi tarp atsakovo ir teisėjo ir kuri negalėjo neturėti įtakos sklandžiam bylos  proceso vyksmui). Taigi šioje byloje esamų duomenų pagrindu negalima neabejotinai pripažinti, kad atsakovas būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis ir elgęsis nesąžiningai, pasišalindamas iš teismo posėdžio ir taip sukurdamas prielaidas teismo sprendimui už akių priimti.

              Apibendrindama kolegija visiškai sutinka su kasatoriaus motyvu, kad CPK 155 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė dalyvaujančio byloje asmens pasišalinimą be teismo leidimo iš teismo posėdžio jam nepasibaigus pripažinti asmens nedalyvavimo teismo posėdyje atveju ir  taikyti procesinį sprendimo už akių institutą. Tai yra svarbus procesinis saugiklis, užtikrinantis proceso koncentruotumo principo įgyvendinimą ir veikiantis prieš šalį, siekiančią nesąžiningai vilkinti bylos nagrinėjimą.  Tačiau minėti, šioje konkrečioje byloje nustatyti faktai neteikia pagrindo akivaizdžiai konstatuoti buvus CPK 155 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, teikiančias galimybę taikyti sprendimo už akių procesinį institutą.

              Nurodytais argumentais kolegija konstatuoja, kad nėra CPK 346 straipsnyje nustatytų, apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimą lemiančių pagrindų.

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                              Pranas Žeimys

 

 

                                                                                                                                            Virgilijus Grabinskas

 

 

                                                                                                                Bronius Pupkovas