Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-02-02][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-2-248-2017].docx
Bylos nr.: e3K-3-2-248/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Aleksandro Stulginskio universitetas 111950962 atsakovas
"Zip Travel" 135474614 Ieškovas
Viešųjų pirkimų tarnyba 188656261 išvadą duodanti institucija
Delta turizmo centras 125318887 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.6. Prievolių teisė
2.6.11. Pirkimas-pardavimas
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso

Civilinė byla Nr. e3K-3-2-248/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00764-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. vasario 2 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ZIP travel kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ZIP travel ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Aleksandro Stulginskio universitetui, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Delta“ turizmo centrui, išvadą teikiančiai institucijai Viešųjų pirkimų tarnybai, dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir pirkimo nutraukimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių viešojo pirkimo sąlygas, perkant kelionių organizavimo paslaugas, ir pasiūlymų su 0 Eur dydžio aptarnavimo mokesčiu pateikimą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė prašė teismo pripažinti neteisėtais atsakovės (toliau – ir perkančioji organizacija) supaprastinto atviro konkurso „Aleksandro Stulginskio universiteto darbuotojų tarnybinių kelionių organizavimo paslaugos“ (toliau – ir Konkursas) sąlygų 1 priedą, 3 priedo 3.3 punktą; nutraukė atsakovės vykdomą atvirą konkursą „Aleksandro Stulginskio universiteto darbuotojų tarnybinių kelionių organizavimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 277805).
  3. Ieškovė nurodė, kad Konkurso sąlygomis nėra reikalaujama varžytis realiomis siūlomomis paslaugomis, jų kainomis. Reikalavimas varžytis tik aptarnavimo mokesčiais, t. y. nedidele siūlomų paslaugų kainos dalimi, kuri iš esmės neturi jokios įtakos galutinei paslaugų kainai, sudaro sąlygas tiekėjams teikti siūlymus su vienoda kaina ir varžytis tik pagal pasiūlymų pateikimo laiką, pelnantis iš tokio pirkimo per neribojamus komisinius mokesčius, kurių atskleisti tiekėjas neprivalo. Konkurso sąlygos nenustato jokių pirkimo procedūrų, pagal kurias būtų patikrinta tiekėjo kompetencija teikti perkančiajai organizacijai jos poreikius atitinkančias paslaugas už mažiausią kainą. Konkurso sąlygos negarantuoja, kad paslaugos bus perkamos racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Tokia situacija pažeidžia pagrindinius viešųjų pirkimų principus ir jų tikslą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino neteisėtais atsakovės supaprastinto atviro konkurso „Aleksandro Stulginskio universiteto darbuotojų tarnybinių kelionių organizavimo paslaugos“ sąlygų 1 priedą, 3 priedo 3.3 punktą; nutraukė atsakovės vykdomą atvirą konkursą „Aleksandro Stulginskio universiteto darbuotojų tarnybinių kelionių organizavimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 277805).
  2. Teismas, įvertinęs ieškovės pretenzijos ir ieškinio turinį, sprendė, kad tiek pretenzija paduota, tiek ieškinys reiškiamas, siekiant nutraukti perkančiosios organizacijos vykdomą pirkimą dėl neteisėtų Konkurso sąlygų, t. y. ieškovė iš esmės tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.
  3. Teismas nurodė, kad atsakovė vykdomo pirkimo objektas – tarnybinių kelionių organizavimo paslaugos, pirkimas į dalis neskaidomas (Konkurso sąlygų 1213 punktai). Pasiūlymai vertinami pagal mažiausios bendros pasiūlymo kainos vertinimo kriterijų, o esant vienodos kainos pasiūlymų, pirmenybė teikiama anksčiau pateiktam pasiūlymui (Konkurso sąlygų 6768 punktai). Bendrą pasiūlymo kainą sudaro paslaugų teikėjo taikomų fiksuotų aptarnavimo įkainių už kelionės oro transportu organizavimo paslaugas, viešbučių rezervavimo ir apgyvendinimo jame organizavimo paslaugas, kelionės sausumos transportu organizavimo paslaugas, draudimo pardavimo paslaugas, vizų ir kitų kelionei būtinų dokumentų įforminimo bei išdavimo organizavimo paslaugas suma. Viešojo pirkimo sutarčiai taikoma dalinio sutarties vykdymo išlaidų padengimo kainodara, o sutarties kaina susideda iš už kelionės organizavimą paslaugų teikėjo taikomų fiksuotų aptarnavimo įkainių, nurodytų sutarties 1 priede, ir faktinių išlaidų, tiesiogiai susijusių su sutarties vykdymu, kurias paslaugų teikėjas patiria iš trečiųjų asmenų (išlaidų už lėktuvo bilietus, autobusų, traukinių, keltų bilietus, viešbučio kambario nuomą, kelionės draudimą, vizą ir pan.). Į faktines išlaidas negali būti įtrauktas paslaugų teikėjo pelnas (Sutarties 3.3.2 punktas), o į aptarnavimo įkainius yra įtrauktos visos paslaugų teikėjo veiklos išlaidos, pelnas, PVM, kiti mokesčiai ir visi kiti kainos elementai (Sutarties 3.4 punktas). Konkurso sąlygų 32 punkte nustatyta, jog bendra pasiūlymo kainų suma turi būti nurodyta eurais; siūlomos kainos (įkainiai) negali būti išreikštos neigiamu skaičiumi (su minuso ženklu). Teikėjas, nurodęs 0 Eur aptarnavimo mokestį bent už vieną teikiamą paslaugą, tokį įkainį turės pagrįsti, pateikdamas konkrečius skaičiavimus bei dokumentus.
  4. Teismas sprendė, kad Konkurso sąlygos sudaro prielaidas, jog konkurso dalyviai perkančiajai organizacijai pateiks vienodas kainas, ką patvirtina ne tik atsakovės, bet ir kitų perkančiųjų organizacijų (VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Nacionalinio egzaminų centro, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) organizuotų viešųjų pirkimų sudarytos pasiūlymų eilės. Pagal kasacinio teismo praktiką neteisėtomis pripažįstamos tokios pirkimo sąlygos, kurios sudaro prielaidas tiekėjams pateikti perkančiajai organizacijai vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta tik dėl pasiūlymų pateikimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).
  5. Teismas nustatė, kad Konkurso dokumentuose yra nurodyta pirkimo objekto apimtis, t. y. perkančioji organizacija planuoja pirkti apie 150 tarnybinių kelionių, kelionių skaičius gali kisti, bet ne daugiau kaip 30 proc. (Konkurso sąlygų 4 priedo „Techninė specifikacija“ 2 punktas); o  paslaugų teikimo sutarties terminas yra 12 mėnesių, su galimybe jį pratęsti 2 kartus po 12 mėnesių (Konkurso sąlygų 4 priedo „Techninė specifikacija“ 3 punktas). Pirkimo dokumentuose nėra nurodyta nei kokiais maršrutais vyks kelionės, nei kokie bilietai reikalingi, nei kuriose šalyse reikalingos apgyvendinimo paslaugos.
  6. Teismo vertinimu, atrinkdama tiekėjus tik pagal jų nurodytą aptarnavimo mokestį, kuris susijęs su nedidele pirkimo objekto dalimi, nenustačiusi jokių bent preliminarių reikalavimų dėl perkamų paslaugų, sudarydama galimybę keliems tiekėjams pateikti vienodas kainas, neįvertinant faktinių išlaidų ir komisinių atlyginimų dydžio, ir varžytis tik dėl pasiūlymo pateikimo momento, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau –VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principus, tokios sąlygos prieštarauja viešųjų pirkimų tikslui – racionaliai panaudoti lėšas. Tokia konkursas, kai faktiškai nėra jokio tiekėjų rungimosi nei dėl pasiūlymo kainos, nei dėl siūlomų paslaugų turinio, neužtikrina konkurso dalyvių sąžiningos konkurencijos, prieštarauja visuomenės interesui ir viešojo pirkimo tikslui, o pats konkursas tampa formalus bei neužtikrina suteikiamų paslaugų kokybės.
  7. Nors byloje išvadą pateikusi Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) nurodė, kad nėra pagrindo manyti, jog Konkurso sąlygos, parengtos pagal VPT direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-220 patvirtintas Kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijas, varžo ieškovės ar kitų tiekėjų konkurenciją bei galimybę dalyvauti pirkime, teismas tokios išvados nepripažino pagrįsta. Teismas pažymėjo, kad pati VPT yra nurodžiusi, jog nėra realios galimybės patikrinti sutarties kainos dalies, kuri susideda iš tiekėjo faktiškai patiriamų išlaidų (lėktuvo bilieto kainos, viešbučio, kelto bilieto, draudimo kainos), todėl tiekėjams atsiranda galimybė tuo piktnaudžiauti, nes nuo tokių kainų tiekėjai gauna dar ir komisinius atlygius.
  8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2016 m. spalio 17 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą ieškinį atmesti.
  9. Kolegija nurodė, kad vien tai, jog didžioji dalis paslaugų teikėjų kelionių organizavimo paslaugų pirkimuose siūlo 0 Eur dydžio aptarnavimo mokes, nesudaro pagrindo spręsti, kad tai netinkamų Konkurso sąlygų rezultatas. Kelionių organizavimo paslaugų teikėjai yra tarpininkai, kurie organizuoja perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančias paslaugas ar jų paketus, rezervuojant ar užsakant bei perparduodant lėktuvo bilietus, viešbučio kambarių rezervavimą, pervežimus sausumos transportu ir pan. Už šias paslaugas kelionių organizatorius gauna aptarnavimo mokestį iš paslaugos gavėjo ir komisinius mokesčius iš galutinių paslaugų teikėjų (oro bendrovių, viešbučių). Aplinkybė, kad pelno siekiantys verslo subjektai perkančiajai organizacijai gali pateikti 0 Eur aptarnavimo mokesčio pasiūlymus, patvirtina apeliacinio skundo argumentą, kad tokią galimybę gali lemti atitinkama situacija kelionių organizavimo paslaugų rinkoje, paslaugų teikėjų konkurencija, siekis užimti didesnę rinkos dalį ar panašios priežastys. Kolegijos vertinimu, vien tik Konkurso sąlygomis sudaryta galimybė pateikti 0 Eur kainos pasiūlymą neleis pelno siekiančiam kelionių organizatoriui, neturinčiam galimybių užsidirbti ar gauti kitokio pobūdžio naudos, pateikti nulinės kainos pasiūlymą, todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad Konkurso sąlygos sudaro prielaidas paslaugų teikėjams pateikti vienodas kainas, pažeidžia sąžiningą konkurenciją, ją iškreipia, kliudo dalyvauti pirkime (VPĮ 3 straipsnis).
  10. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog, paslaugų teikėjui nurodžius 0 Eur aptarnavimo mokestį bent už vieną teikiamą paslaugą, Konkurso sąlygos įpareigoja tokį įkainį pagrįsti, pateikiant konkrečius apskaičiavimus bei tai pagrindžiančius dokumentus (Konkurso sąlygų 32 punktas). Šis įpareigojimas paneigia teismo prielaidą, kad dėl vienodų kainų pirkimą besąlygiškai laimi tas paslaugų teikėjas, kuris pirmesnis jį (pasiūlymą) pateikia.
  11. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Konkurso sąlygos parengtos pagal nuo 2016 m. balandžio 18 d. įsigaliojusias VPT direktoriaus įsakymu patvirtintas Kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijas. Šių rekomendacijų 18 punktas nustato, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turėtų numatyti sąlygą, kad teikėjas, nurodęs 0 Eur aptarnavimo mokestį bent už vieną teikiamą paslaugą, tokį įkainį turi pagrįsti, pateikdamas konkrečius skaičiavimus. Teikėjui nepagrindus 0 Eur aptarnavimo mokesčio, jo pasiūlymas turi būti atmetamas. Konkurso sąlygos atitiko nurodytų rekomendacijų 18 punktą, 2 priede pateiktą pasiūlymo formą. Be to, atsižvelgdama į rekomendacijas, perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje nustatė tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų reikalavimus, nurodė preliminarų kelionių kiekį (apie 150 tarnybinių kelionių).
  12. Kolegija pažymėjo, kad ieškovės akcentuojama teismų praktika, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, suformuota vertinant viešųjų pirkimų sąlygas, kuriose, priešingai nei ginčo atveju, nebuvo nustatytas privalomas minimalios leistinos pasiūlymo kainos pagrindimo mechanizmas. Kadangi nurodytų ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės skiriasi, tai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, pateikti civilinėse bylose Nr. 3K-3-198/2013, Nr. 3K-3-272/2013, nagrinėjamu atveju nėra aktualūs.
  13. Kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančioji organizacija nenustatė jokių bent preliminarių reikalavimų dėl perkamų paslaugų, pažymėjo, kad, atsižvelgdama į nustatytą pirkimo sutarties trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog perkančiajai organizacijai dėl jos veiklos specifikos, rengiant Konkurso sąlygas, nėra žinomos nei būsimų kelionių kryptys, nei šalys, kuriose bus reikalingos apgyvendinimo paslaugos, ir pan., todėl ji neturi objektyvios galimybės nustatyti konkrečių perkamų paslaugų reikalavimų. Be to, Konkurso sąlygų 4 priede perkančioji organizacija nustatė atitinkamus ketinamų įsigyti paslaugų reikalavimus – nurodė preliminarų kelionių kiekį (apie 150 tarnybinių kelionių) bei paslaugų, reikalingų jai pagal Konkurso sąlygas (oro, sausumos transporto bilietų visais perkančiajai organizacijai reikalingais maršrutais bei reikiamu metu rezervavimas, viešbučių rezervavimas, vykstančių į tarnybinę kelionę asmenų draudimo (nuo nelaimingų atsitikimų, medicininių išlaidų, neįvykusios, nutrūkusios kelionės ir kitų rūšių draudimo) organizavimas ir vizų bei kitų kelionei būtinų dokumentų sutvarkymo paslaugos), reikalavimus.
  14. Sutarties kainos apskaičiavimo būdas atitinka VPT direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintą Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainodaros nustatymo metodiką ir VPT direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-220 patvirtintas Kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijas (redakcija galiojanti nuo 2016 m. balandžio 18 d.). VPT 2016 m. liepos 5 d. išvadoje nurodyta, kad dalinis sutarties vykdymo išlaidų padengimas gali būti taikomas, kai rengdamas pasiūlymą tiekėjas neturi pakankamai galimybių iš anksto numatyti ir įvertinti reikšmingos dalies sutarties vykdymo išlaidų ir sutarties sudarymo metu negali prisiimti rizikos dėl tam tikrų sutarties vykdymo išlaidų dydžio; kelionių organizatoriaus patiriamos išlaidos, kurios yra įskaitytinos į organizatoriui mokamą sutarties kainą, priklauso nuo sutarties vykdymo metu susiklosčiusių aplinkybių ir sutarties sudarymo metu jų dydis nėra žinomas, todėl organizatoriui kur kas patogiau neprisiimti rizikos dėl šių išlaidų padengimo, kita vertus, perkančioji organizacija turi galimybę pirkimui skirtas lėšas naudoti racionaliai.
  15. Be to, Konkurso sąlygos taip pat nustato, kad paslaugų teikėjas kartu su sąskaita faktūra už suteiktas paslaugas privalo pateikti iš trečiųjų asmenų patirtas faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas; užsakovas turi teisę sustabdyti mokėjimą, jei nepateikti dokumentai (sąskaitos, išrašai, patvirtinimai), pagrindžiantys paslaugų teikėjo patirtas faktines išlaidas (Konkurso sąlygų 3 priedo 3.8, 3.9 punktai). Kolegijos vertinimu, nurodytos Konkurso sąlygų nuostatos sudaro galimybę perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad už gautas paslaugas ji nesumokės daugiau, nei tikėjosi gavusi pasiūlymų kainas, ir užtikrinti racionalų pirkimui skirtų lėšų panaudojimą.
  16. Įvertinusi Konkurso sąlygas, VPT 2016 m. liepos 5 d. išvadoje sprendė, kad, taikydama pasirinktą kainodaros būdą – dalinį sutarties vykdymo išlaidų padengimą, perkančioji organizacija turės realią galimybę atskirti paslaugų teikėjo faktiškai patirtas išlaidas už lėktuvo (kito transporto) bilietą, vizą, draudimą ir kt. paslaugas, ir teikėjas neturės galimybių pridėti savo pelno dalį prie nurodytų paslaugų faktinės kainos. Kolegija konstatavo, kad neturi pagrindo nesiremti VPT išvada ir spręsti, kad perkančiosios organizacijos pasirinktas sutarties kainodaros būdas yra nepatikimas ir neužtikrina racionalaus pirkimui skirtų lėšų panaudojimo.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 17 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Konkurso sąlygomis įtvirtinta galimybė tiekėjui tokiame pirkime gauti pajamų komisinių pavidalu tiekėjų varžymąsi tik aptarnavimo mokesčiais iš esmės daro niekinį – tiekėjui nėra prasmės varžytis siūlomu aptarnavimo mokesčiu, kai pajamas tokiame pirkime jis numato gauti kitaip – per komisinius – netiesiogiai iš perkančiosios organizacijos. Reikalavimas pagrįsti nulinius aptarnavimo mokesčius nesudaro galimybės konkuruoti pasiūlymais.
    2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią tokios pirkimo sąlygos, kurios sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta dėl kruopščiai parengtų pasiūlymų pateikimo momento, pripažįstamos neteisėtomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2011; 2013 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-2012/2016 konstatavo, jog pasikeitusios VPT rekomendacijos, kuriose naujai reglamentuota kelionių organizavimo pirkimo procedūra, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad kasacinio teismo praktika, suformuota iki naujo teisinio kelionių organizavimo paslaugų reglamentavimo patvirtinimo ir įsigaliojimo, tampa nebeaktuali.
    3. Apeliacinės instancijos teismas negalėjo remtis VPT rekomendacijomis, kurių pagrindu parengti pirkimo dokumentai nepanaikino galimybės tiekėjams ir toliau teikti pasiūlymus su vienodais (nuliniais) aptarnavimo mokesčiais. Rekomendacijų nuostatos neatitinka viešųjų pirkimų principų ir tikslo (VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalys), prieštarauja anksčiau nurodytai kasacinio teismo praktikai. Tais atvejais, kai VPT rekomendacijos neatitinka VPĮ nuostatų ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, jomis remtis negalima (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).
  2. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 17 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4232 straipsnio 1 dalis, 4233 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teisminio ginčo ribas turėtų sudaryti tik tai, ar atsakovas turėjo teisę Konkurso sąlygų 32 punkte nustatyti galimybę tiekėjams pateikti nulinį aptarnavimo mokesčio dydį ir ar pagrįsta, keliems tiekėjams pateikus vienodas kainas, pirmesnį į pasiūlymų eilę įrašyti dalyvį, kurio pasiūlymas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis pateiktas anksčiausiai (Konkurso sąlygų 68 punktas). Visi kiti ieškovės argumentai ir keliami reikalavimai (dėl Konkurso sąlygų 1 priedo bei 3 priedo 3.3 punkto panaikinimo, dėl komisinių, dėl Konkurso sąlygų 2016 m. gegužės 27 d. paaiškinimo) turi būti atmesti ir nenagrinėti, nesilaikius ikiteisminės tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016). Ieškovė neįrodinėja savo teisių pažeidimo, nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad Konkurso sąlygos atėmė iš jo konkrečią galimybę dalyvauti Konkurse ir jame varžytis, kad Konkurso sąlygos diskriminuoja ją ir (ar) kitus tiekėjus.
    2. Perkamos kelionių organizavimo paslaugos yra tarpininkavimo paslaugos, todėl tiekėjų atranka pagal aptarnavimo mokestį yra pagrįsta. Konkurso sąlygos, įskaitant Konkurso sąlygų 32 punktą, užtikrina realią ir efektyvią tiekėjų tarpusavio konkurenciją, kitų viešųjų pirkimų principų ir tikslo pasiekimą. Konkurso sąlygos, įskaitant Konkurso sąlygų 3 priedo 3.3 punktą ir 2016 m. gegužės 27 d. Konkurso sąlygų paaiškinimą, nesudaro sąlygų tiekėjams pelnytis iš perkančiosios organizacijos. Perkančioji organizacija tiekėjui mokės aptarnavimo mokestį ir faktines išlaidas (tuo metu rinkoje esančias mažiausias skrydžių ir apgyvendinimo viešbučiuose kainas), komisinių nemokės, juos tiekėjas galimai galės gauti iš galutinių paslaugos teikėjų (oro bendrovių, viešbučių ir pan.). Tiekėjui nustatytas reikalavimas, kad tiekėjo perkančiajai organizacijai pasiūlyta lėktuvo bilieto ir (ar) apgyvendinimo viešbutyje paslaugos kaina būtų mažiausia iš tuo metu rinkoje egzistuojančių.
    3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2011, 2013 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013, 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013 pateikti išaiškinimai nagrinėjamoje byloje netaikytini, nes skiriasi bylų aplinkybės.
    4. VPT rekomendacijos, nors nėra privalomas teisės aktas, tačiau jos yra priimtos kompetentingos institucijos ir yra galiojančios, todėl turėtų būti taikomos. Jei ieškovė nesutinka su rekomendacijomis, ji turi teisę jas skųsti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl šalių ginčo objekto ir santykio su VPT rekomendacijomis

 

  1. Šalių nesutarimo objektas – ginčo Konkurso sąlygų teisėtumas. Šalys nesutaria, ar perkančioji organizacija turėjo teisę nustatyti tokias Konkurso nuostatas, pagal kurias, pirma, tiekėjai varžosi, kas atsakovei pasiūlys mažiausią tik aptarnavimo paslaugų kainą, t. y. nevertinamos kitos viešojo pirkimo sutarties kainos sudėtinės dalys, antra, Konkurso dalyviai turėjo teisę perkančiajai organizacijai pateikti nulinės kainos pasiūlymus.
  2. Ginčo Konkurso sąlygos parengtos pagal VPT rekomendacijas. Ginčo dėl to byloje tarp šalių nėra. Atsižvelgdamas į tai kaip į vieną svarbiausių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas ginčijamas Konkurso nuostatas pripažino teisėtomis.
  3. Pažymėtina, kad nors nekvestionuotinas pirmiau nurodytas ginčo Konkurso sąlygų ir VPT rekomendacijų ryšys, tačiau, kaip nurodyta pirmiau, bet kokiu atveju nagrinėjamos civilinės bylos objektas – atsakovės sprendimo nustatyti atitinkamas Konkurso nuostatas, o ne viešojo administravimo institucijos – VPT – teisės akto teisėtumas. Kasacinio teismo jau spręsta, kad kai perkančioji organizacija priima sprendimą, atsižvelgdama į VPT ar kitos viešojo administravimo institucijos poziciją (nurodymą, raštą ir pan.), laikytina, jog de jure (teisiškai) ji su tokia institucijos pozicija sutiko ir atitinkami iš perkančiosios organizacijos sprendimų kylantys santykiai sieja tik ją ir tiekėjus (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012).
  4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012 buvo sprendžiama situacija, kai perkančioji organizacija priėmė ginčijamą sprendimą, atsižvelgdama į VPT valdingo pobūdžio nurodymą. Nagrinėjamoje byloje tokių veiksmų VPT neatliko, taip pat nenustatyta, kad kokie nors imperatyvieji teisės aktai būtų įpareigoję atsakovę nustatyti būtent tokias ginčo Konkurso sąlygas. VPT rekomendacijos – ne norminio pobūdžio teisės aktas, nepatenkantis į pozityviosios teisės reglamentavimo sritį. Atsižvelgiant į tai, atsakovė (taip pat kitos perkančiosios organizacijos kituose ginčuose) negali pateisinti ieškovės ginčijamų Konkurso sąlygų vien tik remiantis atitiktimi VPT rekomendacijų nuostatoms.
  5. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje tiesiogiai nesiremiama VPT Kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijų ankstesne redakcija, juolab kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013 ginčas spręstas dėl nemokamo vaikų maitinimo, bet ne kelionių organizavimo paslaugų konkurso. Kitais žodžiais tariant, VPT rekomendacijų nuostatų pasikeitimas, inter alia (be kita ko), dėl šios nutarties 24, 25 punktų nedaro (neturėtų daryti) įtakos ankstesnės kasacinio teismo praktikos taikymui ar netaikymui nagrinėjamam ginčui.
  6. Kasatorė taip pat kelia klausimą dėl apeliacinės instancijos teismo praktikos nenuoseklumo, atsižvelgdama į tai, kad ankstesniu sprendimu šis teismas analogiškas pirkimo sąlygas pripažino neteisėtomis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą VPT rekomendacijų reikšmę, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo savo anksčiau sukurto precedento.
  7. Kasacinio teismo šiuo aspektu jau spręsta, kad kai apeliacinės instancijos teismas nukrypsta nuo savo sukurtų horizontaliųjų precedentų, kurie niekada nebuvo peržiūrėti kasacine tvarka, tai ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tik dėl to skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas; šalių ginčą sprendžiant kasaciniame teisme naujai sukuriama teisės aiškinimo taisykle potencialiai gali būti patvirtintas vienas iš dviejų apeliacinės instancijos teismo precedentų – tiek senasis, tiek naujasis (kuris buvo suformuotas pažeidžiant konstitucinį teismų praktikos tęstinumo imperatyvą) – arba sukuriamas apskritai kokybiškai naujas teisės išaiškinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2015).
  8. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai didelę reikšmę suteikė VPT rekomendacijoms, jų turinio analizei, atsižvelgdamas į ankstesnę jų redakciją, ir pan. Tai galėjo lemti neteisėto procesinio sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegija dėl ginčo Konkurso sąlygų teisėtumo pasisako toliau.

 

Dėl ginčo Konkurso sąlygų teisėtumo

 

  1. Pažymėtina, kad tiek perkančiosios organizacijos, tiek apeliacinės instancijos teismo pozicija dėl ginčo Konkurso sąlygų teisėtumo pagrįsta Konkurso sąlygomis, pagal kurias tiekėjai įpareigojami su pasiūlymu pateikti nulinės kainos pagrindimą (skaičiavimus), o atsakovė juos patikrinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pozicija iš esmės pagrįsta prielaida (tai matyti, pavyzdžiui, iš atsakovės atsakymo į ieškovės pretenziją), kad nulinių kainų pagrindimas panaikins ar sumažins vienodų kainų pateikimo tikimybę, nes, pirma, iš dalies atbaidys tiekėjus siūlyti tokias kainas, kadangi jie kruopščiau turės įvertinti savo ekonomines galimybes prisiimti sutarties vykdymo riziką, antra, suponuos perkančiosios organizacijos teisę atmesti tiekėjo pasiūlymą, jei jo pateikti skaičiavimai bus nepakankami, taigi nulinės kainos pagrindimo vertinimas atliks prevencinę funkciją.
  2. Be to, apeliacinės instancijos teismas iš esmės preziumuoja, kad tiekėjai, net ir pateikdami nulio eurų vertės pasiūlymą, kokia nors forma siekia finansinės naudos, o tai, kad jie tokios vertės pasiūlymą pateikia, įrodo, jog net ir tokiu atveju jie finansinę naudą gauna. Tai, teismo vertinimu, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad ginčo Konkurso sąlygomis sukuriamos prielaidos pateikti vienodas kainas.
  3. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais dėl nulinių kainų pagrindimo reikšmės vertinant ginčo Konkurso sąlygų teisėtumą. Kasacinio teismo vertinimu, toks instrumentas nėra pakankamas, siekiant išvengti tiekėjų varžymosi dėl vienodų pasiūlymų pateikimo momento.
  4. Kasacinio teismo jau pasisakyta, kad neteisėtomis pripažįstamos tokios pirkimo sąlygos, kurios sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta dėl kruopščiai parengtų pasiūlymų pateikimo momento; tokios pirkimo sąlygos pažeidžia nesuvaržytą tiekėjų konkurenciją, racionalų pirkimui skirtų lėšų naudojimą, tiekėjų pasiūlymų lygiateisį vertinimą; pirmiau nurodyta išvada dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo daroma ne tik tuomet, kai jose aiškiai nustatomas pilnas ar dalinis pasiūlymų kainų fiksavimas, bet ir tada, kai pirkimo sąlygomis konkrečių atitinkamų kainų nustatymas atliktas netiesiogiai, t. y. sudaromos sąlygos pateikti vienodas kainas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  5. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamos Konkurso sąlygos, nepriklausomai nuo to, kad atsakovė iš tiekėjų reikalavo pateikti nulinės kainos pagrindimą, jiems sudarė sąlygas pateikti vienodos kainos pasiūlymus ir dėl to konkuruoti tik dėl pasiūlymų pateikimo greičio ir momento. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konkurse vienodus nulio eurų vertės pasiūlymus pateikė penki tiekėjai iš aštuonių. Be to, procese ieškovė teikė daug įrodomosios medžiagos, kad analogiška situacija susiklostė ir kituose pirkimuose. Vien tai, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, kad Konkurso dalyviai – teikiamų paslaugų tarpininkai, negali lemti kitokio vienodų kainų pateikimo vertinimo.
  6. Kasacinis teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į ginčo Konkurso sąlygas ir faktinę pateiktų pasiūlymų situaciją, aiškiai neapibrėžtas nurodymas su pasiūlymu pateikti nulinės kainos pagrindimą (konkrečius skaičiavimus bei dokumentus) – formali sąlyga, dėl kurios tiekėjai nesuinteresuoti realiai konkuruoti. Iš tiesų neaišku, kokius konkrečius paaiškinimus atsakovei turėtų pateikti Konkurso dalyviai, jei ketintų pateikti nulinės kainos pasiūlymą, nes Konkurso sąlygose nenurodyti konkretūs pagrindžiantys dokumentai, pavyzdžiui, kelionių organizatorių individualūs susitarimai su vežėjais ar kitų paslaugų teikėjais dėl jiems (Konkurso dalyviams) taikomų nuolaidų ar metinių premijų ir pan.
  7. Esant tokiai situacijai, tiekėjams iš tiesų pakanka abstrakčiai užtikrinti perkančiąją organizaciją, kad jie už nulio eurų aptarnavimo mokestį pasiryžę teikti paslaugas. Tuo tikslu jie gali teisėtai remtis kasacinio teismo praktika, pagal kurią savanoriškai už perkančiąją organizaciją savo sąskaita teisėtai prisiimtų dalį viešojo pirkimo sutarties vykdymo sąnaudų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nors tokio pobūdžio paaiškinimai paprastai teikiami grindžiant neįprastai mažą kainą, bet, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neapibrėžė nulinių kainų pagrindimo, jis galėtų būti naudojamas ir šioje srityje.
  8. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš tiesų reikalavimas kartu su pasiūlymu pateikti nulio eurų kainos pagrindimą (skaičiavimus) de jure (teisiškai) prilygsta išankstiniam reikalavimui tiekėjams pagrįsti pasiūlymo kainą prieš nustatant, kurių pasiūlymų kaina neįprastai maža. Šiame kontekste Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) spręsta panaši situacija; konstatuota, kad tiekėjams turi būti užtikrintas rungtyniškas pasiūlymų vertinimas, pagal kurį jiems turi būti suteikta galimybė po vokų atplėšimo išreikšti poziciją dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos pateikiant bet kokius reikalingus paaiškinimus dėl įvairių savo pasiūlymo elementų; rungtyniškas neįprastai mažos kainos pasiūlymų vertinimas kartu užtikrinamas tinkamai ir palaipsniui (viena po kitos) įvykdžius iš reguliavimo perkančiosioms organizacijoms išplaukiančias pareigas (žr. plačiau Teisingumo Teismo 2001 m. lapkričio 27 d. sprendimą sujungtose bylose Impresa Lombardini, C-285/99 ir C-286/99).
  9. Kita vertus, Teisingumo Teismas šioje byloje pripažino, kad pats reikalavimas tiekėjams iš anksto pagrįsti siūlomą kainą, jei taip tik palengvinamas bei užtikrinamas pirminis pasiūlymų vertinimas, bet jie nėra automatiškai atmetami dėl neįprastai mažos kainos nepagrindimo, teisėtas; svarbu vėlesnėje pasiūlymų vertinimo stadijoje užtikrinti glaudų perkančiosios organizacijos ir tiekėjų bendradarbiavimą, siekiant išsiaiškinti siūlomos kainos realumą. Pažymėtina, kad Konkurso sąlygų 66.7 punkte nurodyta, jog pasiūlymai atmetami, kai nepagrindžiamas nulio eurų vertės pasiūlymas. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių dėl šios sąlygos atitikties pirmiau nurodytiems Teisingumo Teismo išaiškinimams.
  10. Kita vertus, neginčytina, kad ginčo Konkurse, kai vertinama tik labai maža viešojo pirkimo sutarties kainos dalis, tiekėjo nulinės kainos pagrindimas kartu su pasiūlymu neturėtų esmingai skirtis nuo neįprastai mažos pasiūlymo kainos (jei bus gauta ir didesnės kainos pasiūlymų) pagrindimo, nes, kaip nurodyta pirmiau, yra vertinama tik maža dalis bendros kainos, t. y. pasiūlymas susideda iš esmės iš vieno kainos elemento. Kita vertus, jei perkančiajai organizacijai tiko pirminis pagrindimas, teisiškai neapibrėžtas būtų jos sprendimas atmesti pasiūlymą dėl neįprastai maža pripažintos kainos nepagrindimo. Nagrinėjamoje byloje duomenų apie penkių iš aštuonių tiekėjų neįprastai mažos kainos pagrindimą nėra.
  11. Atsižvelgiant į tai, išankstinis nulinės kainos pagrindimas viešojo pirkimo procedūras daro ne lengvesnes, o sudėtingesnes, nes vietoj vieno pagrindimo, tiekėjai turėtų teikti, o perkančioji organizacija vertinti du pagrindimus. Be to, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teiktinų skaičiavimų ir dokumentų neapibrėžtumą, visuomet kiltų klausimas dėl perkančiosios organizacijos kreipimosi į tiekėją pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas paaiškinti neaiškų pasiūlymą: ar kiekvienu atveju tai būtų tik paaiškinimas, o ne pasiūlymo esmės keitimas. Tai be kita ko sukuria pernelyg didelę pasiūlymų vertinimo laisvę ir teisinį neapibrėžtumą.
  12. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytų argumentų visuma, konstatuoja, kad ieškovės ginčijamos ir su jomis susijusios Konkurso sąlygos yra neteisėtos, pažeidžia skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principus, neleidžia atsakovei tinkamai pasiekti pirkimo tikslo įsigyti reikalingų paslaugų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
  13. Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčijamas Konkurso laimėtojo parinkimas ir tik tam tikrais aspektais keliami viešojo pirkimo sutarties vykdymo klausimai. Dėl to teisėjų kolegija iš esmės nepasisako. Vis dėlto kasacinis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad racionalų lėšų panaudojimą užtikrina ne tik laimėtojo parinkimas, bet ir kruopštus ir dėmesingas viešojo pirkimo sutarties vykdymas ir jo priežiūra.
  14. Pažymėtina ir tai, kad perkančioji organizacija turėtų prižiūrėti, ar kelionių organizatorius jai konkrečiu atveju siūlo rinkos kainą atitinkančias paslaugas, ar nėra permokama, ar pritaikomos viešai siūlomos vežėjų nuolaidos ir pan. Ši priežiūra neturi būti atsitiktinė, taikoma pasirinktina, o viešojo pirkimo sąlygomis turėtų būti sukurtas veiksmingas laimėtojo ir pirkėjo bendradarbiavimo mechanizmas, užtikrinantis paprastą ir operatyv pasiūlytų kelionių kainos patikrą. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija tokį sutarties vykdymo priežiūros mechanizmą Konkurso sąlygose nustatė, tačiau jį įtvirtino kaip ne nuolatinį ir neprivalomą, o taikytiną pasirinktinai.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

  1. Remdamasi pirmiau nurodytų argumentų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindą panaikinti nepagrįstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas ir ginčo Konkurso sąlygos pripažintos neteisėtomis.
  2. Atkreiptinas dėmesys į pirmosios instancijos teismo netinkamai išspręstą, o apeliacinės instancijos teismo nenagrinėtą ieškovės pažeistų teisių gynybos klausimą. Nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė dėl Konkurso sąlygų 3 priedo 3.3 punkto, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad dėl šios sąlygos ieškovė nereiškė jokių reikalavimų pretenzijoje, nenurodė jos neteisėtumo argumentų. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 4232 straipsnio 3 dalį (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).
  3. Remdamasis pirmiau nurodytais argumentais, kasacinis teismas sprendžia nutraukti bylos dalį dėl Konkurso sąlygų 3 priedo 3.3 punkto teisėtumo (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
  4. Nagrinėjamoje byloje taip pat spręstina dėl atsakovės neteisėtų veiksmų padarinių.
  5. Atsižvelgiant į tai, kad, pirma, teisėjų atrankos kolegija 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdytos Konkurso procedūros, o atsakovė įpareigota nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, antra, CVP IS nėra duomenų apie tai, jog nuo skundžiamo apeliacinės instancijos teismo 2016 m. spalio 17 d. procesinio sprendimo iki pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties viešojo pirkimo sutartis būtų sudaryta, nagrinėjamoje byloje spręstina dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių Konkursui.
  6. 2011 m. gegužės 24 d. kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011 konstatuota, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo (ar ex officio (pagal pareigas) atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų (pvz., Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo) pagrindu pripažįsta neteisėta, tik ieškinio patenkinimas – nepakankamas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tokiu atveju teismas privalo ex officio tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo; pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas.
  7. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą nutraukti Konkurso procedūras, dėl šios ieškinio dalies taip pat paliekamas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas.
  8. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjamam ginčui teisėjų kolegija nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Nors bylos dalis dėl Konkurso sąlygų 3 priedo 3.3 punkto teisėtumo nutrauktina, tačiau, įvertinus ieškinio reikalavimų pobūdį, nagrinėjamu atveju laikytina, kad ieškinys ir kasacinis skundas iš esmės patenkinti. Iš esmės tenkinus ieškovės kasacinį skundą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, bei priteistinos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme.
  2. Ieškovė patyrė 972 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1, 7, 8.11 punktais, iš atsakovės ieškovei priteistinas 955,63 Eur (735,1 Eur × 1,3) šių išlaidų atlyginimas.
  3. Kasacinis teismas patyrė 3,68 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi ieškovės kasacinis skundas tenkintas, tai valstybei iš atsakovės  priteistina 3,68 Eur šių išlaidų atlyginimo.
  4. Ieškovė sumokėjo 217 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Kadangi ieškovės kasacinis skundas tenkintas, tai ieškovei iš atsakovės priteistina 217 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnis). Ieškovė patyrė 1694 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1, 7, 8.13 punktais, tenkinus ieškovės kasacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteistinas 1665,18 Eur (756,9 Eur × 2,2) šių išlaidų atlyginimas. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 1882,18 Eur (217 Eur + 1665,18 Eur) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 17 d. sprendimą.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl supaprastinto atviro konkurso „Aleksandro Stulginskio universiteto darbuotojų tarnybinių kelionių organizavimo paslaugos“ 3 priedo 3.3 punkto pripažinimo neteisėtu, ir nutraukti šią bylos dalį.

Kitas Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimo dalis ir 2016 m. liepos 27 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ZIP Travel (j. a. k. 135474614) iš atsakovės viešosios įstaigos Aleksandro Stulginskio universiteto (j. a. k. 111950962) 955,63 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt penkis Eur 63 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ZIP Travel“ (j. a. k. 135474614) iš atsakovės viešosios įstaigos Aleksandro Stulginskio universiteto (j. a. k. 111950962) 1882,18 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du Eur 18 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei atsakovės viešosios įstaigos Aleksandro Stulginskio universiteto (j. a. k. 111950962) 3,68 Eur (tris Eur 68 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai              Birutė Janavičiūtė

 

 

              Gediminas Sagatys

 

 

              Dalia Vasarienė

 


Paminėta tekste:
  • 3K-3-198/2013
  • 3K-3-272/2013
  • 3K-3-406/2011
  • 3K-3-359/2012
  • CPK
  • 3K-3-132/2012
  • 3K-3-456/2014
  • 3K-3-84-248/2015
  • CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas