Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-130-2012].doc
Bylos nr.: 3K-3-130/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Zarasų rajono savivaldybės taryba 288629190 atsakovas
Kategorijos:
1. BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
1.2. Bylos dėl individualių darbo santykių
1.2.6. Bylos, susijusios su darbo sutarties pasibaigimu bei nutraukimu
1.2.6.4. dėl darbo sutarties nutraukimo dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių
1. DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
1.3. Individualūs darbo santykiai
1.3.2. Darbo sutartis:
1.3.2.6. Darbo sutarčių rūšys:
1.3.2.6.4. Darbo sutartis dėl papildomo darbo, antraeilių pareigų
1.3.5. Darbo užmokestis:
1.3.5.1. Darbo užmokestis, darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka
1.3.5.3. Papildomos darbo užmokesčio garantijos (garantinės išmokos ir priemokos):
1.3.5.3.4. Mokėjimas už prastovos laiką
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.14. Ieškinys:
3.1.14.3. Ieškinio trūkumų ištaisymas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.1. Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
3.2.1.3. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
3.2.3. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
3.2.3.6. Bylos sustabdymas (bylos sustabdymo pagrindai, terminai, teisiniai padariniai ir bylos nagrinėjimo atnaujinimas):
3.2.3.6.1. Privalomas bylos sustabdymas:
3.2.3.6.1.1. Bylos sustabdymas, kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu leidžiamas teisių perėmimas
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.7. Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
3.2.7.2. Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys

Civilinė byla Nr

 

                                                                                  Civilinė byla Nr. 3K-3-130/2012

                                                                                        Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 11.6.4

                                                                                                                                                            (S)                                                                                                                                             

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. kovo 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui Zarasų rajono savivaldybės tarybai dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė nurodė, kad 2008 m. lapkričio 24 d. buvo atleista iš darbo Šniukštų pagrindinėje mokykloje. Darbo santykiai su ieškove buvo nutraukti vykdant 2008 m. kovo 7 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-48 „Dėl Zarasų rajono Baibių, Lupenkos, Samanių, Šniukštų pagrindinių mokyklų reorganizavimo“. Po nurodyto sprendimo įvykdymo Šniukštų pagrindinė mokykla buvo likviduota, ieškovei nebuvo pasiūlytas kitas darbas. Ieškovė teigia, kad atsakovas, atleisdamas ją iš darbo, nevisiškai su ja atsiskaitė. Šniukštų pagrindinėje mokykloje ieškovė dirbo šios mokyklos direktore ir mokytoja. Atsakovas iš dalies sumokėjo ieškovei priklausančią išeitinę kompensaciją dėl mokyklos direktorės darbo sutarties nutraukimo, išeitinė kompensacija turėjo būti apskaičiuota taikant didesnį jos tarnybinio atlyginimo koeficientą. Ieškovei taip pat nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už priklausančias atostogas. Be to, be Šniukštų pagrindinės mokyklos direktorės pareigų, ieškovė pagal atskirą darbo sutartį nuo 1991 m. rugpjūčio 13 d. dirbo toje pačioje mokykloje mokytoja. Likvidavus Šniukštų pagrindinę mokyklą, ieškovei nebuvo išmokėta išeitinė kompensacija dėl mokytojos darbo sutarties nutraukimo, taip pat kompensacija už nepanaudotas atostogas pagal šią darbo sutartį. Be to, dėl atsakovo kaltės 2008 m. rugsėjo 1 d.–24 d. ieškovė nebuvo aprūpinta darbu, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovei už priverstinės prastovos laiką. Dėl atsiskaitymo ne laiku yra kaltas atsakovas, todėl privalo sumokėti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo laiką. Atsakovas iš viso nesumokėjo ieškovei 43 415,67 Lt, susijusių su darbo santykiais. Juos ieškovė ir prašė priteisti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

 

Zarasų rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei, buvusiai Šniukštų pagrindinės mokyklos direktorei, iš atsakovo 1157,23 Lt, neskaičiavus mokesčių, darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 11 d. įskaitytinai, 5914,68 Lt, neišskaičiavus mokesčių, piniginę kompensaciją už jai priklausančias ir nesuteiktas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2008 m. sausio 30 d. iki 2008 m. lapkričio 24 d.; priteisė ieškovei, buvusiai Šniukštų pagrindinės mokyklos mokytojai, iš atsakovo 1817,76 Lt, neišskaičiavus mokesčių, darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 24 d.; priteisėatsakovo valstybei 100 Lt žyminio mokesčio bei 40 Lt pašto išlaidų, ieškoveiatsakovo 2000 Lt atstovavimo išlaidų, 41,85 Lt kelionių, susijusių su šia byla, išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.

Dėl išmokų, susijusių su ieškovės atleidimu iš Šniukštų pagrindinės mokyklos direktorės pareigų. Teismas, remdamasis 2002 m. balandžio 25 d. darbo sutartimi Nr. 130, sudaryta ieškovės ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos, nustatė, kad ieškovei penkis kartus buvo keistas tarnybinio atlyginimo koeficientas, sprendimus dėl tarnybinio atlyginimo koeficiento pakeitimo priimdavo Zarasų rajono savivaldybės taryba. 2008 m. rugpjūčio 4 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. ISAK-2300 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6.46.8 punktai nustato visą eilę galimų sąlygų, kurios privalo būti įvertintos, nustatant mokyklos vadovui tarnybinio atlyginimo koeficientą. Šis koeficientas gali būti didinamas ar mažinamas priklausomai nuo mokyklos vadovui nustatyto kontaktinių valandų per savaitę skaičiaus, turimo mokslinio laipsnio, pedagoginio vardo, turimos vadybinės kvalifikacinės kategorijos. Nurodytų sąlygų ir aplinkybių vertinimą atlieka mokyklos steigėjas ar jo įgaliotas asmuo. Tai reiškia, kad ieškovės nurodytas 2008 m. rugpjūčio 4 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. ISAK-2300 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nėra tiesiogiai taikomas teisės aktas. Tik Šniukštų pagrindinės mokyklos steigėjui Zarasų rajono savivaldybės tarybai, ar jos įgaliotam asmeniui konkrečiai įvertinus visas reikšmingas sąlygas ir aplinkybes bei priėmus sprendimą dėl tarnybinio atlyginimo koeficiento pakeitimo, šiuo atveju – jo padidinimo, ieškovei turėjo būti skaičiuojamas darbo užmokestis pagal jos nurodytą tarnybinio atlyginimo koeficientą. Ieškovei 2008 m. gegužės 19 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-116 nuo 2008 m. gegužės 19 d. nustatytas tarnybinio atlyginimo koeficientas 22,1. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Zarasų rajono savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens sprendimu ieškovei iki jos atleidimo iš Šniukštų pagrindinės mokyklos direktorės pareigų, jos tarnybinio atlyginimo koeficientas buvo pakeistas iš 22,1 į 25,4. Teismas konstatavo, kad ši ieškinio dalis nepagrįsta, todėl atmestina.

Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimus, susijusius su jos darbu ir atleidimu iš Šniukštų pagrindinės mokyklos direktorės pareigų, atsižvelgė į 2008 m. gegužės 19 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-116 jai nustatytą tarnybinio atlyginimo koeficientą.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 11 d. įskaitytinai ieškovė neatliko savo pareigų dėl prastovos, kad, esant įrodymų apie prastovą, atsakovas turi sumokėti darbuotojui jam priklausantį darbo užmokestį. Teismas šią ieškinio dalį tenkino iš dalies, ieškovei priteisė darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 11 d. įskaitytinai 1157,23 Lt (22,1 x 128 = 2828,88 : 22 = 128,58 x 9 = 1157,23 Lt), neišskaičiavus mokesčių.

Teismas, remdamasis tuo, kad ieškovės reikalavimą dėl taikytino tarnybinio atlyginimo koeficiento pripažino nepagrįstu ir atmetė, atmetė ir ieškinio reikalavimus priteisti 3243,82 Lt už nuo 2008 m. rugsėjo 25 d. iki 2008 m. lapkričio 23 d. suteiktas atostogas, nesumokėtą darbo užmokesčio dalį už 2008 m. rugsėjo 1224 d., 3306,12 Lt išeitinės išmokos dalį, 13,68 Lt už paskutinę darbo dieną 2008 m. lapkričio 24 d.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovei buvo suteiktos kasmetinės atostogos ar išmokėta piniginė kompensacija už darbo ir jam prilygintą laikotarpį nuo 2008 m. sausio 30 d. iki 2008 m. lapkričio 24 d., kad šį ieškovės reikalavimą iš dalies patvirtina ir atsakovo pateiktos ieškovei išmokėto vidutinio darbo užmokesčio suvestinės, iš kurių matyti, kad 1999 m. jai nebuvo priskaičiuotas ir išmokėtas vidutinis arbo užmokestis už atostogas. Į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitoma faktiškai dirbtas laikas bei laikas, už kurį mokamos kasmetinės atostogos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 170 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai). Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir teismo išvadą dėl ieškovės tarnybinio atlyginimo koeficiento, šį reikalavimą tenkino iš dalies – ieškovei priteisė piniginę kompensaciją už jai priklausančias ir nesuteiktas kasmetines atostogas už darbo ir jam prilygintą laikotarpį nuo 2008 m. sausio 30 d. iki 2008 m. lapkričio 24 d. – 5914,68 Lt (128,58 x 46 = 914,68 Lt), neišskaičiavus mokesčių.

Dėl reikalavimo priteisti ieškovei išmokas, susijusias su jos darbu Šniukštų pagrindinės mokyklos mokytoja. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, be darbo sutarties dėl Šniukštų pagrindinės mokyklos direktorės pareigų, buvo sudariusi su atsakovu darbo sutartį ir dirbo šioje mokykloje mokytoja. Teismas nustatė, kad 2008 m. birželio–rugpjūčio mėn. ieškovei buvo apskaičiuotas 2217,97 Lt, neskaičiavus mokesčių, dydžio darbo užmokestis. Ieškovė ieškinio patikslinime nurodė, kad jos darbo užmokesčio dydis 2008 m. rugsėjo mėn. buvo 2555,01 Lt, tačiau nenurodė ir nepagrindė, kada ir kokiu pagrindu jai buvo nustatytas toks darbo užmokestis. Be to, nei ji, nei atsakovas neginčijo 2008 m. birželio–rugpjūčio mėn. ieškovei nustatyto ir išmokėto darbo užmokesčio dydžio, todėl teismas laikė, kad, skaičiuojant ieškovei darbo užmokestį, darbo užmokestį už atostogas bei išeitinę kompensaciją, reikia vadovautis pirmiau nurodytais mėnesiais nustatyto ir išmokėto ieškovei darbo užmokesčio dydžiu. Teismas priteisė ieškovei darbo užmokestį už darbo laiką nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 24 d. įskaitytinai 1817,76 Lt (2217,97 : 22=100,82 x 18 = 1817,76 Lt), neskaičiavus mokesčių, šią ieškinio dalį tenkindamas iš dalies.

Teismas nustatė, kad ieškovei buvo išmokėta šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o ieškovės darbo stažas dirbant jai Šniukštų pagrindinės mokyklos direktore nuo 1997 m. sausio 29 d. iki jos atleidimo iš šių pareigų 2008 m. lapkričio 24 d. yra daugiau kaip šimtas šešiolika mėnesių ir yra du kartus nutrauktas. Tokiu atveju ieškovei, kaip Šniukštų pagrindinės mokyklos direktorei, atsižvelgiant į jos nepertraukiamąjį darbo stažą šioje mokykloje (daugiau kaip trisdešimt trys mėnesiai), turėjo būti išmokėta dviejų mėnesių jos vidutinių atlyginimų dydžio išeitinė išmoka (DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas nustatė, kad, skaičiuojant ieškovei už jos darbo laiką, einant Šniukštų pagrindinės mokyklos mokytojos pareigas, išeitinės išmokos dydį, reikia laikyti, kad jos nepertraukiamasis stažas šiose pareigose yra nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. lapkričio 24 d., t. y. jos atleidimo iš Šniukštų pagrindinės mokyklos. Ieškovės nepertraukiamasis darbo stažas yra beveik keturiasdešimt mėnesių, todėl pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 3 punktą jai turi būti išmokėta trijų mėnesių jos vidutinio atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Byloje nustatyta, kad, atleidžiant ieškovę iš darbo Šniukštų pagrindinėje mokykloje, jai buvo išmokėta šešių mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ieškovei dirbant Šniukštų pagrindinės mokyklos direktore, jos tarnybinis atlyginimas, neskaičiavus mokesčių, buvo 2828,80 Lt, o dirbant mokytoja – 2217,97 Lt, neskaičiavus mokesčių. Esant didesniam atlyginimui pagal direktorės darbo sutartį, ieškovei buvo priskaičiuota ir išmokėta didesnė išeitinė išmoka, nei ji būtų skaičiuojant pagal mokytojos darbo sutartį. Atsižvelgiant į tai, ieškovei pagal abi darbo sutartis už nepertraukiamąjį darbo stažą viso priklausė penkių mėnesių (du – už direktorės ir trys už mokytojos darbo stažą) vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinės išmokos. Tai reiškia, kad ieškovė yra gavusi viena vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitine išmoka daugiau, negu jai priklausė. Be to, jai išmokėta didesnė išeitinė išmoka, nes jos tarnybinis atlyginimas einant direktorės pareigas buvo didesnis už mokytojos atlyginimą. Dėl to teismas atmetė šį ieškinio reikalavimą.

Teismas nustatė, kad nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki atleidimo iš Šniukštų pagrindinės mokyklos direktorės pareigų 2008 m. lapkričio 24 d. ieškovė įgijo teisę į dalį atostogų už 20082009 mokslo metus. Skaičiuojant palankiausiu ieškovei variantu, už nurodytą laikotarpį ji įgijo teisę į dešimt atostogų dienų (56 : 12 mėn.4,66 dienos per vieną mėnesį x koeficiento 0,7 = 9,78). Teismas nustatė, kad ieškovės vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 100,82 Lt, todėl už dešimt atostogų dienų ieškovei priklausytų 1008,20 Lt, neišskaičiavus mokesčių, vidutinis darbo užmokestis (100,8x10=1008,20 Lt). Teismas konstatavo, kad, atsižvelgus į pirmiau nustatytas ieškovei išmokėtos išeitinės išmokos aplinkybes, t. y. kad jai išmokėta daugiau kaip vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio (2828,88 Lt, neskaičiavus mokesčių) išeitinė išmoka, nei priklausė pagal jos turimą nepertraukiamąjį darbo stažą, ši suma visiškai kompensuoja ieškovei neišmokėtą piniginę kompensaciją už dešimt atostogų dienų.   

Teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 77,72 Lt darbo užmokesčio už 2008 m. lapkričio 24 d. prastovą, konstatavęs, kad darbo santykiai su ieškove nutrūko 2008 m. lapkričio 24 d., o nesant darbo santykių, negalima ir prastova.

Teismas atmetė reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už neatsiskaitymo laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 24 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, konstatavęs, kad paskutinė išmoka ieškovei buvo sumokėta paskutinę darbo dieną – 2008 m. lapkričio 21 d., atsakovas išmokėjo tiek išmokų, kiek laikė, kad priklauso išmokėti ieškovei, o atsakovo nesutikimas su ieškiniu bei neišmokėjimas ieškovės reikalaujamų išmokų negali būti pripažintas jo kaltu neveikimu ir uždelsimu atsiskaityti su ieškove.

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. liepos 15 d. nutartimi Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: ieškinį tenkino iš dalies priteisė iš atsakovo ieškovei, kaip buvusiai mokyklos direktorei, už 2008 m. rugsėjo 111 d. laikotarpį priklausantį 1323 Lt darbo užmokestį, už 2008 m. rugsėjo 1224 d. priklausan 172,80 Lt darbo užmokes, už 2008 m. rugsėjo 25 d.–lapkričio 23 d. atostogų laikotarpį priklausan 3243,82 Lt darbo užmokes, už nepanaudotas atostogas (už 2008 m. sausio 30 d.lapkričio 24 d.) priklausan 6797,88 Lt darbo užmokes, priklausančią 3306,12 Lt išeitinės išmokos dalį, už 2008 m. lapkričio 24 d. priklausan 13,68 Lt darbo užmokes, viso 14 857,30 Lt išmokų, susijusių su darbo santykiais, taip pat priteisė 1813,66 išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 206 Lt kelionės išlaidų; priteisė iš ieškovės atsakovui 445 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovo 890 Lt žyminio mokesčio ir 23 Lt pašto išlaidų valstybei; kitą ieškinio dalį atmetė.

Dėl išmokų, susijusių su ieškovės atleidimu iš Šniukštų pagrindinės mokyklos direktorės pareigų. Teisėjų kolegija nustatė, kad Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. T-116 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. T -176 buvo pripažintas netekusiu galios, o nauji tarnybinių atlyginimų koeficientai mokyklų vadovams turėjo būti taikomi nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. Nesant priimto atitinkamo sprendimo dėl ieškovei taikytino naujo tarnybinio koeficiento, dėl jos tiesiogiai galiojo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. ISAK-2300, nes nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki ieškovės atleidimo iš darbo 2011 m. lapkričio 21 d. ieškovė dirbo mokyklos vadove, todėl ieškovei bei jos darbdaviui galiojo visi darbo teisės norminiai aktai esamuose darbo santykiuose, t. y. tarp ieškovės, kaip mokyklos direktorės, ir atsakovo, kaip ieškovės darbdavio. Teisėjų kolegija konstatavo, kad todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ministro įsakymas šiuo atveju nebuvo tiesiogiai taikomas aktas, yra nepagrįsta. Pasikeitus galiojantiems teisės aktams, tarnybinio atlyginimo koeficiento perskaičiavimas yra ne darbdavio teisė, bet pareiga, kylanti iš darbo santykiuose apibrėžtos darbdavio pareigos teisingai apskaičiuoti ir išmokėti visą darbuotojui priklausantį darbo užmokestį. Kadangi darbdavys, būdamas stipresnioji šalis darbo santykiuose, to nepadarė, priimant atitinkamą sprendimą, apskaičiuojant ieškovei išmokėtinas išmokas, turėjo būti vadovaujamasi jau pirmiau nurodytu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-2300. Kadangi ieškovė atitiko Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 4 d. įsakyme Nr. ISAK-2300 nurodytus kriterijus, tai ieškovės reikalavimas taikyti nustatytą (6.2 punkte) 25,4 tarnybinio atlyginimo koeficientą yra pagrįstas, todėl visos išmokos, atleidus ieškovę iš direktorės pareigų, turėjo būti apskaičiuotos, taikant tarnybinio atlyginimo koeficientą 25,4, o ne 22,1, kaip neteisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad, nesant byloje įrodymų apie prastovą, darbdavys privalo ieškovei sumokėti darbo užmokestį už 2008 m. rugsėjo 1–11 d. laikotarpį, kuris apskaičiuotinas, taikant tarnybinio atlyginimo koeficientą – 25,4, todėl sudaro 1323 Lt. Pirmosios instancijos teismui skundžiamu sprendimu priteisus sumažintą išmoką, nepagrįstai taikius mažesnį tarnybinio atlyginimo koeficientą, sprendimas dėl šios dalies keistinas, padidinant priteistą 1157,23 Lt sumą iki 1323 Lt.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškinio reikalavimai, kuriais ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išmokas jai, kaip mokyklos direktorei, yra pagrįsti, todėl turėjo būti patenkinti visiškai. Be to, šios išmokos ieškovei, kaip mokyklos direktorei, turėjo būti apskaičiuotos, taikant tarnybinio atlyginimo koeficientą – 25,4.    

Teisėjų kolegija priteisė ieškovei už 2008 m. rugsėjo 12–24 d. priklausančią 172,80 Lt darbo užmokesčio dalį, nes atsakovas neįrodė, jog už laikotarpį 2008 m. rugsėjo 1224 d. yra visiškai atsiskaitęs su ieškove.

Teisėjų kolegija priteisė ieškovei už 2008 m. rugsėjo 25 d.–lapkričio 23 d. atostogų laikotarpį priklausančią 3243,82 Lt darbo užmokesčio dalį, nurodęs, kad atsakovas ieškovei darbo užmokestis už atostogas rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais sumokėjo tik 2008 m. rugsėjo 25 d., t. y. pirmąją atostogų dieną, todėl atostogos po 2008 m. lapkričio 20 d. turėjo būti pratęstos  dar trimis dienomis iki lapkričio 23 d.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl reikalavimo priteisti ieškovei už nepanaudotas atostogas už 2008 m. sausio 30 d.–lapkričio 24 d. taip pat keistina, ieškovei priteisiant visą jos reikalaujamą darbo užmokesčio dalį už nepanaudotas atostogas – 6797,88 Lt.

Teisėjų kolegija nustatė, kad Zarasų rajono apylinkės teismas, anksčiau nagrinėjęs ieškovės bylą dėl jos neteisėto atleidimo iš darbo, pripažino, kad ieškovė iš direktorės pareigų atsakovo buvo atleista neteisėtai ir grąžino ją į šias pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje 3K-3-59/2006 patvirtino, kad šis teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, teismui pripažinus, jog ieškovė iš pareigų atsakovo buvo atleista neteisėtai bei grąžinus ją į tas pačias pareigas, jos turėtas darbo stažas nenutrūko. Dėl to laikas, kurį darbuotojas nedirbo, remiantis DK 297 straipsnio 3 dalimi, yra pripažįstamas priverstine pravaikšta ne dėl darbuotojo kaltės. Kad priverstinė pravaikšta ne dėl darbuotojo kaltės įskaičiuojama į darbo stažą, matyti iš DK 170 straipsnio 1 dalies 9 punkto, kuriame yra nurodyta, kad darbuotojui, grąžintam į ankstesnį darbą, į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitomas priverstinės pravaikštos laikas. Kad priverstinė pravaikšta nenutraukia darbo stažo, patvirtina ir Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 940 „Dėl darbo stažo skaičiavimo tvarkos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ar organizacijose aprašo patvirtinimo“ 8.10 punktas, kuriame nurodoma, kad darbuotojui, grąžintam į ankstesnįjį darbą, į darbo stažą įskaičiuojamas priverstinės pravaikštos laikas, taip pat 7.1 punktas, kuriame nustatyta, jog į nepertraukiamą darbo stažą (naudojamas nustatant darbuotojo skatinimo priemones, papildomas garantijas, išmokant išeitines išmokas ir kitais kolektyvinėse sutartyse numatytais atvejais) yra įskaičiuojamas laikas, dirbtas vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (jeigu darbo santykiai toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nebuvo nutrūkę ar darbo santykiai nebuvo nutrūkę dėl įmonės, įstaigos, organizacijos savininko pasikeitimo, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimo, padalijimo, išdalijimo ar prijungimo prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos). Ieškovė mokykloje pradėjo dirbti 1991 m. ir atsakovo sprendimu buvo atleista iš direktorės pareigų, todėl atsakovas pagrįstai ieškovei, kaip mokyklos direktorei, skaičiavo šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, o teismo sprendimo dalis atsisakyti šį reikalavimą tenkinti yra neteisėta ir dėl to naikintina.

Teisėjų kolegija iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo teisinio pagrindo priteisti ieškovei, kaip mokyklos direktorei, iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą neatsiskaitymo laikotarpį (nuo 2008 m. lapkričio 24 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos), nes toks laikotarpis realiai susidarė ne dėl kaltų atsakovo veiksmų, bet dėl to, jog tarp šalių gana ilgą laiką vyko teisinis ginčas dėl sumų, kurias atsakovas privalėjo išmokėti ieškovei jos atleidimo iš darbo dieną, dydžio. Dėl to tenkinti šį ieškovės reikalavimą būtų ne tik neteisinga, bet ir neprotinga.

Dėl reikalavimo priteisti ieškovei išmokas, susijusias su jos darbu Šniukštų pagrindinės mokyklos mokytoja. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovės, kaip mokytojos, darbo santykių su atsakovu buvimo faktas nagrinėjamoje byloje neįrodytas, todėl visi ieškovės reikalavimai, susiję su jai, kaip mokytojai, neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išeitinės išmokos priteisimu, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nenustatyta, pagal kokią konkrečiai darbo sutartį (data, numeris, įsigaliojimas, pabaiga) ieškovė dirbo ir kokias pareigas ji atliko. Dėl šių priežasčių ieškovės ieškinys dėl šios dalies negalėjo būti patenkintas, todėl teisėjų kolegija sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, pakeitė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pakei pirmosios instancijos teismo sprendimą, kartu pakei ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovės nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, patirtos pirmosios instancijos teisme, yra per didelės ir neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų, todėl jas sumažino.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutarties ir Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai priteisti vidutinį darbo užmokestį, ieškovei, kaip mokytojai, priklausančias sumas, ir grąžinti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Dėl netinkamo DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo. Kasatorės teigimu, teismai netinkamai taikė DK 141 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai konstatavę, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei vidutinį darbo užmokestį, nors buvo visos DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos. Teismai nesirėmė teismų praktika, kurioje nurodyta, kad, nustačius, jog darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat tai, kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbdaviui kyla DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytų padarinių – darbdavys už visą uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laikotarpį privalo sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2009).

Teismai nustatė ir konstatavo aplinkybę, kad atsakovas nevisiškai atsiskaitė su ieškove jos atleidimo iš darbo dieną, nenustatė ieškovės kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, tačiau vertino darbdavio kaltę dėl atsiskaitymo uždelsimo. Teismai neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, kad darbdavys turi pareigą nurodytą išmoką mokėti už visą uždelsimo atsiskaityti laiką, nepaisant to, jog buvo kilęs šalių ginčas dėl išmokos ar jos dalies mokėjimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008).

DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos yra papildomas atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas, atliekantis kompensacinę funkciją darbuotojui, jei darbdavys netinkami vykdo pareigą atsiskaityti, bei tam tikrą sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju nevisiškai atsiskaito atleidimo dieną.

2. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, ieškovės, kaip mokytojos, darbo santykių buvimo faktą susiedamas tik su formaliu kriterijumi – konkrečios darbo sutarties buvimu, tačiau visiškai nevertino visų kitų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, kad darbo santykiai egzistavo, tik nebuvo tinkamai įforminti dėl darbdavio kaltės. Šių darbo santykių buvimo faktą patvirtino šios faktinės aplinkybės ir į bylą pateikti  įrodymai:

1) 1991 m. rugpjūčio 13 d. įsakymas Nr. 153-K ,,Dėl R. D.“, kuriuo ieškovė perkelta į Šniukštų pagrindinę mokyklą eiti pradinių klasių mokytojos pareigas;

2) 2005 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartis geografijos ir dailės mokytojos pareigoms;

3) tarifikacijos sąrašai, kuriuose nurodytos ieškovės pareigos – pradinių klasių mokytoja;

4) Šniukštų pagrindinės mokyklos darbo laiko apskaitos žiniaraščiai;

5) įrodymai, kad atsakovas iki 2008 m. rugsėjo mėnesio pavedimu kas mėnesį reguliariai ieškovei, kaip mokyklos direktorei ir vyr. mokytojai, mokėjo darbo užmokestį;

6) Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos 2008 m. lapkričio 14 d. išvada, kurios 2 lape 2 pastraipoje nurodyta, kad ieškovė šioje mokykloje turėjo darbo santykių ir kaip mokytoja;

7) liudytojų savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo S. K., šio skyriaus ekonomistės R. Ž., Antazavės J. Gruodžio mokyklos direktorės A. S., savivaldybės kontrolierės V. A. parodymai;

8) Zarasų rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir Vilniaus prokuratūros 2010 m. kovo 19 d. nutarimas, kuriuose konstatuotas darbo santykių buvimo faktas;

9) atsakovo atstovo byloje pripažintas faktas, kad atsakovė dirbo mokytojos darbą.

3. Dėl DK 93 straipsnio, 99 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė DK 93 straipsnyje reglamentuotą darbo sutarties sampratą ir DK 99 straipsnio 3 dalį, įtvirtinančią darbdavio atsakomybę už tinkamą darbo sutarties sudarymą. Teismas nesilaikė kasacinio teismo praktikos, kad netinkamas šalių darbo susitarimo įforminimas nedaro tokio susitarimo negaliojančio, o tik sukuria pareigą darbdaviui įforminti darbo sutartį, kurioje būtų visos šalių sulygtos darbo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2004).

4. Dėl CPK 98 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose atlyginimą.  

Pirmosios instancijos teisme buvo rengti šie procesiniai dokumentai, kurių parengimo išlaidos pagal rekomendacijas atlyginamos: ieškinio – 3 x 800 = 2400 Lt,  atsiliepimo į priešieškinį (2400 Lt), atsiliepimo į atskirąjį skundą – 400 Lt; už atstovavimą 18,5 val. trukmės teismo posėdžiuose turėtų būti atlyginta 2220 Lt; iš viso – 7420 Lt.

Apeliacinės instancijos teisme buvo rengti šie procesiniai dokumentai, kurių parengimo išlaidos pagal rekomendacijas atlyginamos: apeliacinio skundo – 3 x 800 = 1200 Lt, dviejų ieškovės rašytinių paaiškinimų –  400 Lt; už atstovavimą 2 val. trukmės teismo posėdžiuose – 240 Lt; iš viso – 4640 Lt.

 

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

Dėl mokytojos pareigų. Faktinės aplinkybės pagal surinktus byloje įrodymus jau yra išnagrinėtos ir nustatytos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, todėl negali būti ginčijamos.

Su mokyklos darbuotojais, įskaitant mokytojus, darbo sutartis privalo sudaryti paskirtas vadovas – direktorius. Tai nustatyta Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T-57 patvirtintų Zarasų rajono Šniukštų pagrindinės mokyklos nuostatų 74 punkte. Taigi ieškovė, kaip įgaliota darbdavio atstovė, nesilaikė DK 99 straipsnio 3 dalies nustatytos pareigos ir tinkamai neįformino darbo teisinių santykių. Atsakovas neturėtų atsakyti už ieškovės netinkamą vidaus administravimą, pareigų nevykdymą ir teisės aktų normų nesilaikymą.

Atsakovas niekada nebuvo sudaręs su ieškove darbo sutarties dėl pradinių klasių mokytojos pareigų. Jeigu ieškovė ir dirbo pradinių klasių mokytoja, tai šis jos darbas šalia direktorės pareigų buvo tik papildomas darbas, o ne antraeilės pareigos. Pagal DK 114 straipsnį toje pačioje darbovietėje dirbamas antras darbas vadinamas papildomu darbu, o kitoje darbovietėje – antraeilėmis pareigomis. Papildomo darbo sutartimi susitariama dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo toje pačioje darbovietėje, išlieka tas pats darbo teisinis santykis, tačiau jo turinys modifikuojamas. Zarasų rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 17 d. sprendimu ieškovė buvo sugrąžinta tik į pagrindines – direktorės – pareigas. Vykdant Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 5 d. sprendimą, darbo sutartis su ieškove vėl buvo nutraukta, vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartį, ieškovė buvo sugrąžinta į direktorės pareigas.   

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2005 m. rugsėjo darbo sutartis dėl geografijos ir dailės mokytojos pareigų buvo sudaryta ne ieškovės ir atsakovo, o ieškovės ir mokyklos pavaduotojos. Taigi pagal šią sutartį atsakovas nelaikomas darbdaviu, jam nekyla DK nustatytos darbdavio pareigos. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad 1997 m. sausio 29 d. darbo sutartyje padarytas prierašas ,,vyr. mokytoja“ reiškia ne ieškovės pareigas, o jos kvalifikacinę kategoriją.

2. Dėl vidutinio darbo užmokesčio, uždelsus atsiskaityti, priteisimo. Teismų sprendimuose nebuvo nustatyta DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų. Atsakovas su ieškove atsiskaitė laiku, tik vėliau paaiškėjo papildomų (padidintų) išmokų sumokėjimo klausimas. Be to, ieškovė pati skaičiuodavo kiekvieno darbuotojo, taigi ir savo, dirbtas valandas, pildydavo darbo apskaitos žiniaraščius, teikdavo atsakovui ataskaitas, pagal kurias atsakovas tik formaliai pritaikydavo formulę apskaičiuodamas ir išmokėdamas darbo užmokestį.

Teismai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kuri numato proporcingumo ir protingumo principų įgyvendinimą taikant DK 141 straipsnio 3 dalį.

3. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. Kadangi ieškovė teigė, kad ji, kaip mokytoja, ir atsakovas buvo sudarę darbo sutartį, tai šį faktą pagal CPK 178 straipsnį ir turėjo įrodyti pagrįsdama leistinais įrodymais.

4. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į visą bylos esmę, įvertinęs bylos trukmę, sudėtingumą ir kitas svarbias aplinkybes, teisingai nustatė ir konstatavo, kad protingomis ir pagrįstomis advokato pagalbos išlaidomis galima laikyti 5300 Lt.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

             

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Esminiai kasacinio skundo argumentai yra siejami su ieškovės, dirbusios mokyklos direktore ir tuo pačiu metu atlikusios mokytojos darbą, kvalifikavimas kaip darbinių funkcijų, atliekamų pagal atskiras darbo sutartis, t. y. keliami fakto klausimai, susiję su papildomų darbinių funkcijų atlikimu ir jų vertinimu pagal DK nuostatas, todėl teisėjų kolegija pirmiausia turi pasisakyti dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo (CPK 176185 straipsniai) kvalifikuojant šalių darbinius teisinius santykius.

Taip pat teisėjų kolegija pasisako teisės klausimu dėl DK 141 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios vidutinio darbo užmokesčio priteisimą už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, taikymo ir aiškinimo, nes kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

 

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo kvalifikuojant šalių darbo teisinius santykius

 

Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. V. B.; bylos Nr. 3K-3-20/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. personalinės įmonės “Albina” skundą dėl Vilniaus miesto valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo panaikinimo, bylos Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-147/2005).

Teisėjų kolegija, vertindama, ar teismai, nagrinėdami ginčą, laikėsi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176185 straipsniuose, atkreipia dėmesį į byloje nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas dėl ieškovės atliekamų darbinių funkcijų.

Byloje nustatyta, kad Zarasų rajono valdybos Švietimo, kultūros ir kūno kultūros skyriaus vedėjo 1991 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 153-K ieškovė nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. buvo perkelta į Šniukštų devynmetę mokyklą eiti pradinių klasių mokytojos pareigas ir Zarasų rajono valdybos 1997 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 41 buvo paskirta Šniukštų pagrindinės mokyklos direktore, 2002 m. balandžio 25 d. Zarasų rajono savivaldybės administracija sudarytą darbo sutartį pakeitė į terminuotą darbo sutartį dėl direktorės pareigų. Zarasų rajono savivaldybės tarybos  2004 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. T-103 buvo nuspręsta tęsti darbo santykius su Zarasų rajono mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovais, todėl darbo sutartis su ieškove buvo pakeista į neterminuotą darbo sutartį. Ieškovė atsakovo 2004 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. T-141 buvo atleista iš Šniukštų pagrindinės mokyklos direktorės pareigų darbdavio iniciatyva. Vykdant teismų sprendimus 2006 m. vasario 9 d. atsakovas grąžino ieškovę į Šniukštų pagrindinės mokyklos direktorės pareigas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą. Toje pačioje darbovietėje  dirbamas kitas darbas turėtų būti vadinamas papildomu darbu, o ne antraeilėmis pareigomis, kaip teigia ieškovė kasaciniame skunde. Antraeilių pareigų sutartimi susitariama dėl darbo kitoje darbovietėje ir jis gali būti atliekamas tik laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku. Papildomo darbo sutartimi susitariama dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo toje pačioje darbovietėje ir jis gali būti atliekamas tiek per normalų darbo laiką pagrindinėje darbovietėje, tiek kitu laiku. DK 119 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimą susitarti dėl papildomo darbo ar pareigų, nurodyta, kad toks susitarimas turi būti išreiškiamas ne sudarant naują darbo sutartį, o aptariant tai galiojančioje darbo sutartyje (darbo sutarties modifikavimas). Į esamą darbo sutartį reikia įtraukti naują sąlygą, kad viso sutarties galiojimo metu (arba tam tikrą laikotarpį) darbuotojas greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo eis tam tikras papildomas pareigas ar dirbs tam tikrą papildomą darbą ir gaus už tai papildomą darbo užmokestį. Susitarime gali būti numatomas ir jo galiojimo terminas ar nutraukimo sąlygos. Sutarties dėl papildomo darbo pasibaigimas egzistuojančiam darbo santykiui lemiamos reikšmės neturi – darbuotojo ir darbdavio teisinis santykis tęsis remiantis pagrindine darbo sutartimi. DK normos, reglamentuojančios išeitinę išmoką, įspėjimo terminus, ir kitos darbo sutarties pasibaigimą reguliuojančios normos darbo sutarties dėl papildomo darbo pasibaigimo atveju atskirai netaikomos. Tačiau, pasibaigus pagrindinei darbo sutarčiai, pasibaigia ir susitarimas dėl papildomo darbo ir taikomos DK nuostatos, reglamentuojančios darbo sutarties pasibaigimą.  

Iš DK nustatytų darbo sutarčių rūšių išplaukia, kad ieškovės, be pagrindinių – direktorės – pareigų, dirbtas mokytojos darbas tam tikrais atvejais galėtų būti laikomas tik papildomu darbu toje pačioje darbovietėje, o ne darbu pagal atskirą darbo sutartį, jų atlikimas negalėtų būti laikomas ir  antraeilėmis pareigomis (DK 114 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 1997 m. sausio 29 d. darbo sutartyje nurodymas, jog ieškovė priimama dirbti į direktorės pareigas, o prierašas „vyr. mokytoja“ pažymi ieškovės kvalifikacinę klasę, o ne, kaip teigia kasatorė, jos pareigas ir atskiros darbo sutarties sudarymą. Pažymėtina, kad darbo sutartyje yra svarbu nurodyti švietimo įstaigos vadovo ar bet kurio kito pedagogo kvalifikacinę  kategoriją, nes būtent nuo jos priklauso gaunamas darbo užmokestis, t. y. priklausomai nuo kvalifikacinės kategorijos yra taikomas darbo užmokesčio koeficientas. Apeliacinės instancijos teismas  vadovavosi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-2300 patvirtintu Švietimo darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo aprašu ir nustatė, kad ieškovei turi būti taikomas tarnybinio atlyginimo koeficientas 25,4, o kaip matyti iš aprašo 6.4 punkto, nurodytas tarnybinio atlyginimo koeficientas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei įstaigos vadovui numatytos 5 kontaktinės valandos per savaitę. Kontaktinės valandos tai pamokos, kai mokytojas tiesiogiai dirba su mokiniais. Taigi mokyklos vadovo atlyginimo dydis priklauso ir nuo turimo pedagoginio darbo valandų, o mokyklos vadovo turimos pamokos negali būti laikomos darbu, atliekamu pagal atskirą darbo sutartį, nes kontaktinės valandos įskaitomos į mokyklos vadovo tarnybinių pareigų atlikimą, o  tam tikrais atvejais atsižvelgiant į darbo krūvį gali būti laikomas papildomu darbu.

Byloje nenustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo būtų sudaryta darbo sutartis dėl jos darbo mokykloje mokytoja. Teisėjų kolegijos nuomone, į 2005 m. rugsėjo mėnesį sudarytą darbo sutartį dėl geografijos ir dailės mokytojos pareigų neturi būti atsižvelgiama, nes ši sutartis turi būti vertinama kaip prieštaraujanti DK nuostatoms, ir tokiu atveju ieškovės darbo teisės neturėtų būti ginamos (DK 36 straipsnio 1 dalis), nes, pirma, ši sutartis sudaryta ieškovės – mokyklos direktorės, ir mokyklos, kuriai atstovavo mokyklos direktorės pavaduotoja, o ne su atsakovu – Zarasų rajono savivaldybės taryba; antra, sutartyje nurodyta, kad ieškovė priimama į geografijos ir dailės mokytojos pareigas, tačiau mokytojų ir kitų darbuotojų tarifikacijose nurodyta, jog ieškovė dirbo pradinių klasių mokytoja, ir neatspindėjo pačios ieškovės, kaip direktorės, teikiamose ataskaitose, jog ji atliko geografijos ir dailės mokytojos pareigas. Trečia, tai, kad buvo mokama už papildomą darbo krūvį, nepatvirtina, jog buvo sudaryta atskira darbo sutartis, nes ieškovė, kaip atsakovo paskirta švietimo įstaigos vadovė, sudarydavo su darbuotojais darbo sutartis, nustatydavo darbo laiką, sudarydavo darbo grafikus, pildydavo tarifikacijas ir kiekvieną mėnesį pateikdavo ataskaitas atsakovui apie išdirbtas valandas, o pagal jas atsakovas apskaičiuodavo darbo užmokestį.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės pateiktas naujas įrodymas – Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T-254 „Dėl leidimo Zarasų rajono savivaldybės mokyklų direktoriams dirbti papildomą darbą (sutartyje nesulygtą), papildomo darbo užmokesčio ir darbo grafiko nustatymo“nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių. Šis atsakovo sprendimas priimtas jau po ieškovės atleidimo iš direktorės pareigų, o sprendimo 2 punkte nustatyta direktoriaus ir mokytojo pareigų įforminimo tvarka – mokyklos direktoriaus darbo sutartis papildoma susitarimu dėl papildomo darbo, rodo, kad tokiais atvejais mokytojo pareigoms naujos darbo sutartys nebuvo sudaromos. Ieškovė savo reikalavimus grindė kita, nei sutartis dėl direktorės pareigų, darbo sutartimi. Nenustačius, kad tarp ieškovės, kaip mokytojos, ir atsakovo atskirai buvo susiklostę darbo santykiai, kasacinis skundas atmetamas, nes nėra pagrindo priteisti ieškovei išmokų, kurias ji reikalauja priteisti iš atsakovo kaip išmokas, kurios priklauso ją atleidus ją iš mokytojo pareigų.

Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su DK 93 straipsnio ir 99 straipsnio 3 dalies taikymu ir aiškinimu, dėl darbo sutarties tinkamo įforminimo.

 

Dėl darbdavio ir darbuotojo kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju (DK 141 straipsnio 3 dalis)

 

Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu  iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 141 straipsnio 1 dalis) ir darbdavys atsiskaitymo dieną privalo apmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas (DK 141 straipsnio 2 dalis), tačiau kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis). Pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys nevisiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Taigi, nustačius, kad su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta ir kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, teismai turi taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aiškinant ir taikant DK 141 straipsnio 3 dalį svarbu nustatyti šios normos tikslus ir paskirtį, užtikrinti šios normos sisteminį aiškinimą. Pažymėtina, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus  teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008). Taigi tam tikrais atvejais tik formaliai nustatant tam tikros dalies išmokų, susijusių su darbo santykiais, nesumokėjimo faktą darbuotojo atleidimo iš darbo metu, vidutinio darbo užmokesčio ar jo dalies už uždelsimo laiką priteisimas neįvertinus konkrečių faktinių bylos aplinkybių gali būti vertinamas teismo kaip prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Byloje nustatyta, kad vykdant 2008 m. kovo 7 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-48 „Dėl Zarasų rajono Baibių, Lupenkos, Samanių, Šniukštų pagrindinių mokyklų reorganizavimo“ Šniukštų pagrindinė mokykla buvo likviduota. Ieškovė buvo įspėta, jog nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d. su ja bus nutraukta darbo sutartis, atleidimo datą perkeliant iki įspėjimo termino pabaigos2008 m. rugsėjo 24 d., vėliau ieškovės prašymu suteikus jai nepanaudotas kasmetines atostogas atleidimo iš darbo data buvo perkelta į 2008 m. lapkričio 24 d., su ieškove buvo atsiskaitoma per kelis kartus ir paskutinė išmoka, susijusi su darbo santykiais, buvo išmokėta jos paskutinę darbo dieną 2008 m. lapkričio 21 d., taigi galima sutikti su teismų išvada, kad atsakovas atleidimo dieną sumokėjo tiek išmokų, susijusių su ieškovės atleidimu iš mokyklos direktorės pareigų, kiek laikė, jog pagal jo apskaičiavimus priklausė atleidimo dieną išmokėti ieškovei. Vėliau kilo ginčas dėl išmokų dydžio, kitų galimų bei papildomų išmokų ieškovei, kaip mokyklos direktorei ir mokytojai, išmokėjimo. Ieškovė pareiškė atsakovui 12 reikalavimų dėl įvairių išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo: darbo užmokesčio už prastovos laikotarpį, kompensacijų už nepanaudotas atostogas, priklausančio darbo užmokesčio dalies ir panašiai. Pirmiausia, byloje kilo ginčas ir dėl teisės aktais nustatyto švietimo įstaigų vadovams darbo užmokesčio koeficiento taikymo nuo 2008 m. rugsėjo 1 d., t. y. ar galėjo būti taikytas ieškovei padidintas koeficientas jau ją įspėjus apie atleidimą iš einamų pareigų dėl Zarasų rajono kai kurių pagrindinių mokyklų reorganizavimo. Šis reikalavimas buvo patenkintas apeliacinės instancijos teisme, kuris  pritaikė ieškovei Zarasų rajono savivaldybės tarybos  2008 m. rugsėjo 2 d. sprendimu nustatytą padidintą tarnybinio atlyginimo koeficientą, ir todėl išmokėtos išmokos, susijusios su darbo santykiais, dydis buvo perskaičiuotos ir atitinkamai pakito jų dydis, taip pat teismų buvo atsižvelgta ir į tą aplinkybę, jog dalis išmokų atsakovo buvo apskaičiuota pagal ieškovės, kaip mokyklos direktores, pateiktas ataskaitas, kurių neatitiktys ir netikslumai paaiškėjo tik bylos teisminio nagrinėjimo metu, taip pat kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad to, jog su ieškove šiuo konkrečiu atveju nebuvo visiškai atsiskaityta atleidimo dieną, negalima laikyti atsakovo nesąžiningais veiksmais ar jo neveikimu ir vien tuo pagrindu priteisti iš atsakovo vidutinį atlyginimą už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo ieškovės atleidimo iš darbo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kasatoriaus teigimu, teismai neatsižvelgė į suformuotą kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad, nustačius, jog darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, jog dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. akcinė bendrovė „Vilniaus Vingis“, bylos Nr. 3K-3-70/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. uždaroji akcinė bendrovė „Geotechnikos grupė“, bylos Nr. 3K-3-305/2009), taip pat į kasacinio teismo išaiškinimą, jog darbdaviui kyla DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytų padarinių – darbdavys už visą uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laikotarpį privalo sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį ir turi pareigą nurodytą išmoką mokėti už visą uždelsimo atsiskaityti laiką, nepaisant to, jog buvo kilęs šalių ginčas dėl išmokos ar jos dalies mokėjimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šių bylų faktinės aplinkybės (ratio decidenti) esmingai skirtingos nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Dėl to kasacinis skundas dėl šios dalies atmestinas, nes teismai, nagrinėję bylą, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos.

 

  Dėl CPK 98 straipsnio

 

CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse  įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atlyginimo tvarka ir sąlygos. Pirma,  proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Antra, proceso teisės normoje reglamentuojama, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Trečia, proceso teisės normoje įtvirtinta, kad nurodytos nuostatos taikomos priteisiant išlaidas advokato ar advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias atstovavimo išlaidas, ir jų dydžio nustatymui pagrįstai ir teisėtai taikė CPK 93 straipsnio 2 ir 5 dalių taisykles ir atstovavimo išlaidas, esant turtinio pobūdžio reikalavimams, nustatė proporcingai patenkintiems reikalavimams.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

 

Atsakovas už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 1200 Lt, šias išlaidas prašo priteisti. Atsakovas pateikė 2011 m. lapkričio 7 d. išrašytą 1200 Lt sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 11-07/01, 2011 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. 491, kuriuo, be kitų sąskaitų, buvo apmokėta ir ši sąskaita. Atmetus kasacinį skundą, kasacinio teismo teisėjų kolegija įrodytų 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisia atsakovui iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Kasaciniame teisme patirta 33,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. pažymoje ,,Apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu“. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos valstybei priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti Zarasų rajono savivaldybės administracijai (j. a. k. 188753461) iš ieškovės R. K. (duomenys neskelbtini) 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės R. K. (duomenys neskelbtini) 33,68 Lt (trisdešimt tris litus 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                                Gražina Davidonienė

 

 

                                                                                                              Egidijus Laužikas

 

 

                                                                                                              Vincas Verseckas