Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-08][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-258-313-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-258-313/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VšĮ Go Vilnius 123641468 atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybė 111109233 trečiasis asmuo
Kategorijos:
1. BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
1. DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
1.2. Bylos dėl individualių darbo santykių
1.3.2. Darbo sutartis
1.4.2. Įmonių vadovų darbo santykių ypatumai
1.3. Individualūs darbo santykiai
1.4. Kiti darbo teisiniai santykiai
1.3.2.9.5. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės
1.3.2.9.6. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą
1.2.8. Bylos, susijusios su darbo sutarties pasibaigimu bei nutraukimu
1.3.2.9. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai ir tvarka
1.2.13. Bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis
1.2.8.14. kitos bylos, susijusios su darbo sutarties pasibaigimu bei nutraukimu
1.2.13.21. kitos bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-258-313/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28417-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.3.2.9.5; 1.3.2.9.6; 1.4.2.

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės (pranešėja) ir Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. A. U. ieškinį atsakovei viešajai įmonei „GO Vilnius“, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykais susijusių išmokų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių viešosios įstaigos vadovo atšaukimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė teismo: pripažinti jo atleidimą iš VšĮ „GO Vilnius“ vadovo pareigų neteisėtu ir grąžinti ieškovą į darbą; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.  

3.       Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) mero 2017 m. liepos 7 d. potvarkiu (toliau – Potvarkis) buvo atšauktas iš VšĮ „GO Vilnius“ direktoriaus pareigų. Potvarkyje nurodyta, kad ieškovui išmokama kompensacija pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnio 8 dalį. Taigi darbo sutartis su ieškovu nutraukta nesant jo kaltės. Nors pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – ir VĮĮ) 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir atsakovės įstatų 25.3 punktą bei kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-384-684/2016) viešosios įstaigos vadovą paskyrusio subjekto teisė jį atšaukti yra absoliuti, Darbo sutarties 11 punkte ieškovas ir atsakovė susitarė dėl papildomų sąlygų – tuo metu galiojusio DK 130 straipsnyje nustatytų įspėjimo terminų, nutraukiant sutartį be darbuotojo kaltės, taikymo. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta be įspėjimo prieš 14 dienų, pažeidžiant tvarką, nustatytą šios sutarties 11 punkte, DK 57, 64, 65 straipsniuose, todėl taikytinos DK 218 straipsnyje nustatytos pasekmės. Potvarkis, kaip individualus administracinis aktas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Ieškovas ne tik buvo neteisėtai atleistas iš darbo, tačiau apie jo atleidimą nedelsiant buvo pranešta plačiai žinomoms žiniasklaidos priemonėms, ieškovui buvo padaryta 100 Eur neturtinė žala.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Teismas rėmėsi DK 57 straipsnio 7, 8 dalimis, 64 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, 104 straipsnio 1, 2 dalimis, 151 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, VĮĮ 7 straipsnio 3 dalimi, 9 straipsnio 5 dalimi, 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktu.

6.       VšĮ „GO Vilnius“ steigėja ir vienintelė dalininkė, savininkė, kaip nustatė teismas, yra Savivaldybė, kuriai atstovaudamas meras priėmė Potvarkį atšaukti ieškovą iš VšĮ „GO Vilnius“ direktoriaus pareigų. Potvarkis priimtas, vadovaujantis VĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktu. Byloje nėra ginčo, kad Savivaldybės, kaip VšĮ „GO Vilnius“ savininkės, teisė atšaukti ieškovą iš pareigų yra absoliuti. Ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, kad buvo atšauktas iš pareigų be kaltės, neįspėjus, pažeidžiant darbo sutarties 11 punktą.

7.       Darbo sutarties šalys 11 punkte susitarė ir dėl specialių Savivaldybės teisės (kuri yra absoliuti ir nesiejama su jokiomis papildomomis VĮĮ įtvirtintomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka) atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų įgyvendinimo sąlygų – įspėjimo terminų nesant darbuotojo kaltės. Teismas sprendė, kad, siekiant įvertinti ieškovo atšaukimo iš pareigų procedūros teisėtumą darbo sutarties 11 punkto nuostatų aspektu, svarbu nustatyti pasitikėjimo ieškovu praradimo pagrindus ir įvertinti, ar egzistavo ieškovo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016).

8.       Teismas atsižvelgė į įstatuose įtvirtintus pagrindinius VšĮ „GO Vilnius“ tikslus; Strateginio plano 1 priede nustatytus VšĮ „GO Vilnius“ veiklos vertinimo kriterijus ir minimalius, siektinus veiklos rezultatus bei rodiklius; 2016 m. spalio 26 d. ir 2016 m. gruodžio 1 d. pasitarimų turinį; 2017 m. liepos 3 d. VšĮ „GO Vilnius“ 2017 m. I pusmečio veiklos ataskaitą (toliau – Ataskaita); šios Ataskaitos priede pateiktą lyginamąjį Strateginiame plane nustatytų tikslų ir per 2017 m. I pusmetį pasiektų tikslų vertinimą. 

9.       Sistemiškai įvertinęs Strateginį planą, Ataskaitą bei jos priedą, įvykusių pasitarimų turinį, atsižvelgdamas į teismų praktikos suformuotus kriterijus vertinant vadovaujamas pareigas einančių asmenų darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2013), išanalizavęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad ieškovas, kaip įstaigos vadovas, buvo nepakankamai aktyvus – dar iki Ataskaitos pateikimo Savivaldybė ieškovui teikė nurodymus dėl VšĮ „GO Vilnius“ veiklos organizavimo, tačiau šių jis, kaip įstaigos vadovas, neturėjo laukti, priešingai, pats turėjo imtis iniciatyvos, savarankiškų aktyvių veiksmų organizuojant VšĮ „GO Vilnius“ veiklą, jis, nors ir buvo įsipareigojęs užtikrinti iniciatyvų problemų, trukdančių pasiekti strateginius tikslus, sprendimą, aktyviai bendradarbiauti su Savivaldybės administracijos departamentais ir skyriais identifikuojant ir padedant šalinti veiksnius, trukdančius pasiekti bendrus tikslus, pasiūlymų neteikė, be to, VšĮ „GO Vilnius“, už kurios veiklą ir rezultatus buvo atsakingas ieškovas, 2017 m. I pusmečio pasiekimai siekiant įvykdyti vieną iš pagrindinių atsakovės veiklos tikslų – naujų darbo vietų sukūrimą, pritraukiant į miestą tarptautines investicijas, – buvo itin žemi (tik 18 proc. iš 100 proc.) Konstatavęs, kad ieškovo, kaip įstaigos vadovo, nepakankamas iniciatyvumas, aktyvumas, negebėjimas tinkamai organizuoti įstaigos veiklos trukdė įstaigai pasiekti jai iškeltus tikslus, teismas sprendė, jog ieškovas Savivaldybės pasitikėjimą prarado dėl savo kaltės, todėl meras, Potvarkiu atšaukdamas ieškovą iš einamų pareigų, darbo sutarties 11 punkto nepažeidė, iš anksto įspėti ieškovą apie atšaukimą iš pareigų neturėjo.

10.       Priešingai nei teigia ieškovas, teismas nustatė, kad jis iš pareigų 2017 m. liepos 7 d. Potvarkiu atšauktas, kai dar nebuvo kasmetinėse atostogose. Potvarkis yra darbo santykius pabaigiantis sprendimas, įsigaliojantis nuo jo priėmimo momento, todėl atsakovė atskiro sprendimo dėl darbo santykių pabaigos su ieškovu priimti neturėjo. Teismas pažymėjo, kad nors, kaip pats ieškovas teigia, jis su Potvarkiu nebuvo tinkamai supažindintas, bylos medžiaga patvirtina, kad dar 2017 m. liepos 7 d. savo asmeninėje „Facebook“ bendravimo portalo paskyroje viešai paskelbė, jog yra atšauktas iš atsakovės direktoriaus pareigų, be to, Potvarkį jis gavo elektroniniu paštu 2017 m. liepos 10 d. Vien formalūs atšaukimo iš pareigų procedūros pažeidimai nėra pakankamas pagrindas atšaukimą iš pareigų pripažinti neteisėtu, nes priešingu atveju būtų ginamas nesąžiningas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009).

11.       Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2017 m. sausio 15 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, panaikino Potvarkio 1 punkto dalį, pagal kurią ieškovas atšauktas iš VšĮ „GO Vilnius“ direktoriaus pareigų; 2016 m. liepos 21 d. šalių sudarytą darbo sutartį pripažino nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; priteisė ieškovui iš atsakovės 1283,50 Eur kompensacijos (neatskaičius mokesčių), 16 013,44 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2018 m. sausio 15 d., o nuo 2018 m. sausio 16 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. liepos 7 d.) – po 122,24 Eur už kiekvieną darbo dieną, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė (nuo priteistų sumų neatskaičius mokesčių), 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo; atmetė ieškovo reikalavimą grąžinti jį į eitas pareigas; priteisė ieškovui iš atsakovės 1612,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, Lietuvos valstybei iš atsakovės – 399,68 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

12.       Teisėjų kolegija rėmėsi VĮĮ 9 straipsnio 5 dalimi, 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktu, nurodė, kad teismų praktika aiškinant ir taikant šias teisės normas nevienoda (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016, 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016, 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-463-969/2017). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas steigėjo teisės nutraukti darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu, kai viešosios įstaigos steigėja yra valstybės ar savivaldybės institucija, nelaiko absoliučia. Naujasis Darbo kodeksas, nustatydamas naują darbo sutarties nutraukimo pagrindą – darbo sutarties nutraukimą darbdavio valia (DK 59 straipsnis), šios absoliučios darbdavio teisės naudojimą draudžia būtent valstybės ir savivaldybės įstaigoms ir įmonėms, be to, draudžia nutraukti darbo sutartį diskriminaciniais motyvais. Taigi savivaldybės, kaip darbdaviai, nesinaudoja absoliučia teise nutraukti darbo sutartį, savo sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo privalo motyvuoti. Darbdavio pareiga nurodyti konkrečias priežastis, dėl kurių darbdavys nutraukia su darbuotoju darbo sutartį, yra reikšminga darbuotojo teisių apsaugos garantija.

13.       Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad VšĮ „GO Vilnius“ įsteigta savivaldybės (dalininkė ir steigėja) ir skirta tam, kad tenkintų savivaldybei reikšmingus viešuosius interesus, ieškovas į vadovo pareigas priimtas kaip profesionalas, laimėjęs viešą konkursą, sprendė, kad tokios viešosios įstaigos dalininkė negalėjo atšaukti ieškovo naudodamasi absoliutaus pobūdžio teise atleisti vadovą. Ieškovas atšauktas iš pareigų nenurodant motyvų. Ieškovas, prieš priimant sprendimą dėl jo atšaukimo, nebuvo informuotas apie susiformavusį steigėjo nepasitikėjimą dėl nepakankamo veiklumo ir tokio nepasitikėjimo priežastis, todėl nėra galimybės patikrinti, ar atsakovės nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastys (motyvai) yra tikros, juolab kad ieškovas nurodo 2017 m. liepos 7 d. mero jam išsakytus kitus jo atleidimo iš darbo motyvus, susijusius su viešais pasisakymais socialiniame tinkle, kurie gali būti laikomi diskriminaciniais. Atsakovės ir trečiojo asmens teiginiai apie netinkamą ieškovo vykdytą įstaigos administravimą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra bendro pobūdžio, abstraktūs, nesiejami su konkrečių darbo pareigų vykdymu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismui neatskleistos ieškovui sistemoje @vilys duotų užduočių neįvykdymo ar nepatvirtinimo priežastys (dalis užduočių turėjo būti vykdoma su kitais savivaldybės padaliniais, taigi turėjo būti įvertintos atskirai; visos užduotys VšĮ „GO Vilnius“ buvo įvykdytos, tik nepatvirtintos jų įvykdymą kontroliuojančio subjekto – mero, o vienai užduočiai terminas buvo pratęstas). Ieškovas 2016 m. spalio 26 d. pasitarime atkreipė dėmesį, kad rodikliai turėtų būti realistiški, įmonei taikoma atsakomybė tik už tuos rezultatus, kurie tiesiogiai priklauso nuo jos veiklos ir meras tokiam vertinimui pritarė, pabrėžė, kad pagrindinis įstaigos veiklos rodiklis turėtų būti naujai sukurtų darbo vietų skaičius. Todėl vertinant įstaigos veiklą negali būti taikomi tokie kriterijai kaip proaktyvumas ar neapibrėžta viešosios įstaigos galimybė daryti poveikį savivaldybės struktūriniams padaliniams.

14.       Ataskaita, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nerodo VšĮ „Go Vilnius“ neįvykdytų 2017 m. strateginių planų; iš pusmečio rodiklių nėra akivaizdu, kad metiniai įstaigos tikslai aiškiai nebus pasiekti. Kai kurie įstaigai nustatyti planai, susiję su indėliu į naujų darbo vietų kūrimą, jau tuo metu buvo viršyti. Todėl šiuo atveju nepriimtina ieškovo veiklą vertinti kaip nelojalią (sukeliančią nepasitikėjimą), remiantis atskirais metinių planų nepakankamo įvykdymo punktais.

15.       Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra konkrečių duomenų apie ieškovo kaltę. Įstaigos dalininkės teiginiai apie prarastą pasitikėjimą ieškovu nepagrįsti konkrečiais įvykiais, ieškovo sprendimais, asmeninėmis savybėmis ar įstaigos veiklos rezultatais. Teismas turi įsitikinti, kad nepasitikėjimui buvo objektyvios priežastys ir kad darbuotojas nėra atleistas diskriminaciniais pagrindais, įskaitant ieškovo keliamą versiją, kad jis galėjo būti atleistas dėl viešų pasisakymų, t. y. įsitikinimų ir pažiūrų. Profesiniai ieškovo veiklos trūkumai, netinkami administraciniai sprendimai ir ieškovo kaltė dėl įstaigos strateginių planų neįvykdymo, kaip vertino teisėjų kolegija, neįrodyti. Toks darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia dėl darbuotojo kaltės neįmanomas pagal Darbo kodeksą ar Viešųjų įstaigų įstatymą.

16.       Ieškovo atleidimą iš darbo pripažinusi neteisėtu, teisėjų kolegija taikė DK 218 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, priteisė ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensaciją. Nustačiusi, kad ieškovas buvo atleistas diskredituojančiu pagrindu, apie jo atleidimo aplinkybes buvo skelbiama viešai žiniasklaidos priemonėse „Delfi“ bei „Verslo žinios“, teisėjų kolegija sprendė, kad priteistas turtinės žalos atlyginimas nėra pakankama satisfakcija ieškovui. Neteisėtas darbdavio sprendimas ir paviešinta informacija apie atleidimo metu ieškovui net nenurodytas jo atleidimo (atšaukimo) aplinkybes, apie netinkamai atliekamą darbą ir prarastą pasitikėjimą, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo įtakos ieškovo, kaip įstaigos vadovo, profesinei reputacijai, sukėlė išgyvenimų.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

17.       Kasaciniu skundu trečiasis asmuo Savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas iš dalies, ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė VĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame įtvirtinta absoliuti viešosios įstaigos dalininkų susirinkimo (savininko) teisė atšaukti viešosios įstaigos vadovą dėl prarasto pasitikėjimo, neatskleidė šios teisės normos turinio ir tikrųjų įstatymo leidėjo tikslų, įtvirtinant tokios teisės absoliutumą. Ši įstatymo nuostata (2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusi redakcija) suteikia teisę visuotiniam dalininkų susirinkimui skirti ir atšaukti viešosios įstaigos vadovą, o Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktas – teisę savivaldybių merams priimti į pareigas ir atleisti iš jų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovus; VĮĮ 9 straipsnio 5 dalyje papildomai įtraukta nuostata, kad kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Galimybės atšaukti viešos įstaigos vadovą įtvirtinimo tikslas atsispindi 2012 m. rugsėjo 27 d. aiškinamajame rašte Nr. XIP- 4805.

17.2.                      Teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėtotą praktiką (žr. 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016) dėl VĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų aiškinimo bei taikymo; skundžiamu sprendimu apribojo įstatyme įtvirtintą Savivaldybės teisę atšaukti pasitikėjimo neturintį ieškovą iš atsakovės direktoriaus pareigų. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus aptariama teisė yra absoliuti, kaltė, kaip darbuotojo atsakomybės pagrindas, nebūtina, svarbus pasitikėjimo praradimo faktas, nebūtina nustatyti konkrečių to priežasčių. Savivaldybė detalizavo ieškovo darbo rezultatus ir asmenines savybes, kurie nulėmė pasitikėjimo praradimą. Darbo sutartyje sulygta papildoma sąlyga (11 punktas) teismui teikė teisę tik spręsti dėl įspėjamojo termino nesilaikymo teisinių pasekmių (termino pratęsimo, kompensacijos priteisimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1141/2003, 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2012).

17.3.                      Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, visapusiškai neišnagrinėjo visų Savivaldybės pateiktų įrodymų, paaiškinimų, reikšmingų teisingam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui dėl prarasto pasitikėjimo ieškovu, kaip asmeniu, galinčiu pasiekti atsakovei keliamus strateginius veiklos tikslus. Teismas visiškai nevertino ieškovo, kaip įstaigos vadovo, specifinio statuso, lemiančio aukštesnių, griežtesnių standartų taikymą vertinant jo veiklą. Nors į bylą pateiktas 2017–2020 m. Strateginis veiklos planas, Ataskaita, atsakovės įstatai, ieškovo pareigybės aprašymas, trečiojo asmens pasitarimų atsakovės veiklos klausimais protokolai, teismas tyrė tik dalį įrodymų (Ataskaitą ir 2016 m. spalio 26 d. pasitarimo protokolą).

17.4.                      Teismas pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalies, 314 straipsnio nuostatas, skundžiamame sprendime rėmėsi ieškovo paaiškinimais dėl kaltės, nors šiomis aplinkybėmis ieškovas nesirėmė pirmosios instancijos teisme.

17.5.                      Teismas vadovavosi nagrinėjamai bylai precedento galios neturinčiais išaiškinimais dėl Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pagrindu atsiradusių darbo santykių nutraukimo procedūrų (DK 129 straipsnio 5 dalis), kurios taikomos tik specifiniams juridiniams asmenims – biudžetinėms sveikatos priežiūros įstaigoms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-463-969/2017); neatsižvelgė į tai, kad buvo taikoma skirtinga teisė, įstatymas netapatina viešųjų ir biudžetinių įstaigų (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme apskritai neįtvirtintas biudžetinės įstaigos vadovo atšaukimo dėl netekto pasitikėjimo institutas); teismas paneigė teisinių santykių apibrėžtumo ir vienodos teisminės praktikos formavimo principus.

18.       Atsakovė pateikė pareiškimą, kuriuo prisideda prie kasacinio skundo ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą. Atsakovė nurodo, kad skundžiamą teismo sprendimą jau įvykdė.

19.       Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti galioti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1.                      VĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas negali būti aiškinamas kaip suteikiantis viešosios įstaigos dalininkei (valstybei ar savivaldybei) absoliučią teisę atšaukti vadovą iš pareigų, nenurodant jokių priežasčių, nes tai leistų piktnaudžiauti šia teise, eliminuotų vadovo teisę žinoti atleidimo iš darbo priežastis, pažeistų jo teisę į teisminę gynybą. Viešumas ir objektyvumas turi būti užtikrinti tiek valstybės ir savivaldybių viešosios įstaigos vadovus skiriant, tiek juos atleidžiant. Darbo sutarties pagrindu atsiradusiems santykiams taikytinos darbo teisės normos. Pareiga motyvuoti darbo sutarties nutraukimą DK 65 straipsnyje įtvirtinta visiems darbdaviams. Savivaldybės sprendimai turi būti skaidrūs, vieši ir objektyvūs .

19.2.                      Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Naujajame DK nustatytas bendras darbo santykių teisinis reguliavimas visoms iš valstybės ar savivaldybės lėšų išlaikomoms įstaigoms (DK 59 straipsnis), taigi įstatymai turi būti aiškinami ir taikomi vienodai. Viešosios įstaigos ir sveikatos priežiūros įstaigos vadovų statusas naujojo DK kontekste negali iš esmės skirtis vien dėl įstatymuose vartojamų skirtingų sąvokų („atšaukti“ arba „atleisti“). Kasacinio teismo praktikoje nėra objektyviai paaiškintas viešųjų įstaigų vadovų išskirtinis statusas, lyginant su kitomis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto finansuojamomis įstaigomis. Teismas pagrįstai sutapatino viešosios įstaigos ir sveikatos priežiūros įstaigų vadovus, tai pagrindė objektyviais kriterijais – įstaigų veiklos tapatumu, vienoda vadovo skyrimo į pareigas tvarka, vienodu savivaldybės lėšomis išlaikomų institucijų statusu, Darbo kodekso nuostatomis.

19.3.                      Reikalavimas raštu motyvuoti atleidimą iš darbo (nurodyti pagrindą (priežastį) ir įstatymo normą) nustatytas DK 65 straipsnio 3 dalyje. VĮĮ negali būti aiškinamas atsietai nuo DK. Reikšmingas pažeidimas – motyvų ir priežasčių nenurodymas Potvarkyje daro ieškovo, kaip viešosios įstaigos vadovo, atleidimą neteisėtą.

19.4.                      Priešingai nei teigia Savivaldybė, vadovo statusą turinčio darbuotojo kaltė turi būti nustatyta ir konstatuota darbo sutarties nutraukimo metu, o ne sprendžiama teisme nagrinėjant darbo bylą.

19.5.                      Nemotyvuotas atšaukimas iš pareigų savaime reiškia atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimą, kuris negali būti ištaisytas vien tik nukeliant atleidimo datą įspėjimo terminui (tokio teisių gynimo būdo neįtvirtina DK), o turi būti taikomos DK 218 straipsnio 2 dalyje nustatytos pasekmės. Pagal šią normą atleidimas pripažįstamas neteisėtu tiek kai yra atliktas be teisėto pagrindo, tiek kai yra įvykdomas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Nagrinėjamu atveju darbo sutartis nutraukta tiek neteisėtai (nenustatytas pasitikėjimo praradimo faktas, ieškovo kaltė, sprendimas nemotyvuotas), tiek pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką.

19.6.                      Teismas išsamiai ištyrė ir įvertino bylos duomenis, įskaitant įrodymus dėl VšĮ „GO Vilnius“ veiklos rodiklių, taikė vadovo atsakomybei keliamą standartą, nustatęs, kad įstaigos veiklos metiniai rodikliai objektyviai buvo vykdomi, kitokių įrodymų dėl ieškovo neteisėtų veiksmų ar kenkimo įstaigos interesams nėra, konstatavo ieškovo kaltės, objektyvių pagrindų prarasti Savivaldybės pasitikėjimą nebuvimą.

19.7.                      Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ieškovo kaltės, todėl ieškovas turėjo teisę ginčyti šią teismo išvadą, pateikti savo argumentus dėl tokio teismo sprendimo neteisėtumo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl savivaldybės viešosios įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų 

 

20.       Viešoji įstaiga – tai pagal Viešųjų įstaigų ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą (VĮĮ 2 straipsnio 1 dalis). Viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys (VĮĮ 4 straipsnio 1 dalis). Jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku. Šio įstatymo nuostatos, kurios taikomos dalininkams, taikomos ir savininkui (VĮĮ 7 straipsnio 3 dalis).

21.       Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo viešosios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu ir ją nutraukia. Kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą viešosios įstaigos vadovą skiria ir atšaukia, nustato jo darbo sutarties sąlygas visuotinis dalininkų susirinkimas.

22.       Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktu, teisė         priimti į pareigas ir atleisti iš jų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus priskirta mero kompetencijai.

23.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstaigos vadovą paskyrusio subjekto teisė jį atšaukti iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka. Viešųjų įstaigų įstatyme taip pat nenustatyta visuotinio dalininkų susirinkimo ar viešosios įstaigos savininko pareiga prieš tam tikrą laiką įspėti įstaigos vadovą apie ketinimą atšaukti jį iš pareigų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016 31 punktą).

24.       Paskyrusio subjekto teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų absoliutumą lemia vienasmenio viešosios įstaigos valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) viešosios įstaigos ir jos vadovo santykių pobūdis. Tik neribojant dalininkų teisės jokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, nepriklausomai nuo vadovo kaltų veiksmų (ne)buvimo, šia teise galima operatyviai pasinaudoti viešosios įstaigos interesais, vadovui praradus viešosios įstaigos dalininkų pasitikėjimą. Atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016 20 punktą).

25.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog darbo sutartis nutraukiama Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintomis sąlygomis, neatima galimybės įstaigai ar jos atstovui (darbdaviui) ir įstaigos vadovui (darbo santykių subjektui) susitarti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų, ir tokiu atveju šios sutarties sąlygos tampa joms privalomos, t. y. turi įstatymo galią (Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis) (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2013). Darbo sutartyje, be kita ko, gali būti susitariama dėl specialių absoliučios teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą įgyvendinimo sąlygų (įspėjimo terminų, darbuotojui mokėtinų išmokų ir pan.) ir toks susitarimas nepaneigs šios teisės turinio bei bus privalomas darbo sutarties šalims (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016 32 punktą).

26.       Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad         VšĮ „GO Vilnius“ steigėja ir vienintelė dalininkė, savininkė yra Savivaldybė, kuriai atstovaudamas meras 2017 m. liepos 7 d. priėmė Potvarkį ir juo nuo 2017 m. liepos 7 d. atšaukė ieškovą iš viešosios įstaigos direktoriaus pareigų, išmokant jam kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Pagal darbo sutarties 11 punktą įspėjimo terminai, kai ši darbo sutartis gali būti nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatomi pagal Darbo kodekso 130 straipsnio nuostatas. Ieškovas atšauktas iš pareigų jo neįspėjus ir nenurodant atšaukimo motyvų. Potvarkis priimtas, vadovaujantis VĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktu. 

27.       Pažymėtina, kad ieškovo atšaukimo iš pareigų metu jau galiojo Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumus. DK 104 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Pareiga įspėti apie atšaukimą nenustatyta.  

28.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors Savivaldybės, kaip VšĮ „GO Vilnius“ savininkės, teisė atšaukti ieškovą iš pareigų yra absoliuti, Darbo sutarties šalims susitarus dėl  specialių šios teisės įgyvendinimo sąlygų – įspėjimo termino taikymo atšaukiant iš pareigų, kai nėra darbuotojo kaltės, siekiant įvertinti ieškovo atšaukimo iš pareigų procedūros teisėtumą Darbo sutarties 11 punkto nuostatų aspektu, svarbu nustatyti pasitikėjimo ieškovu praradimo pagrindus ir įvertinti, ar egzistavo ieškovo kaltė.

29.       Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad savivaldybė, kaip viešosios įstaigos steigėja, nesinaudoja absoliučia teise nutraukti darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu. Trečiasis asmuo teisingai pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas šią išvadą, nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais dėl specialių subjektų – biudžetinės įstaigos (teatro) ir viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovų – atleidimo (atšaukimo). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008 spręsta dėl biudžetinės įstaigos vadovo atleidimo iš darbo teisėtumo, aiškintos tuo metu galiojusios Biudžetinių įstaigų, Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymų nuostatos, atsižvelgta, be kita ko, į nuorodą šiame įstatyme į ankstesnes Darbo kodekso nuostatas. Kasacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017 ir 2017 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-463-969/2017 akcentuoti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų teisinio statuso ypatumai, aiškintas specialus Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, atsižvelgiant į iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusias DK nuostatas.

30.       Teisėjų kolegija laiko teisiškai pagrįstomis šios nutarties 28 punkte nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas. Tokia pozicija atitinka kasacinio teismo išaiškinimus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad vadovo atšaukimas tais atvejais, kai dėl pasitikėjimo praradimo nėra jo kaltės, savo esme yra atleidimas darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. Sprendžiant dėl atšaukimo iš pareigų teisėtumo, turi būti ištirta ne tik tai, ar darbuotojas atšauktas esant įstatyme nustatytam pagrindui, bet ir įvertintos darbo sutarties nuostatos, įtvirtinančios, be kita ko, darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, tvarką (žr. nutarties 33 punktą).  

31.       Trečiasis asmuo kasaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad tam, jog viešosios įstaigos savininkas galėtų priimti sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų, pagal bendrąją taisyklę nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas įstaigos vadovu, nes svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas. Tačiau, remdamasi pirmiau pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pasitikėjimo praradimo priežastys svarbios vertinant, ar buvo laikytasi vadovo (ieškovo) atšaukimo iš pareigų įgyvendinimo tvarkos, kuri, remiantis Darbo sutarties 11 punktu, siejama su ieškovo kaltės (ne)buvimu. Nuo aplinkybės, ar (ne)nustatoma ieškovo kaltė, priklauso įspėjimo termino taikymo būtinumas.

32.       Teisėjų kolegija laiko teisiškai nepagrįsta trečiojo asmens poziciją, kad teismo reikalavimas pagrįsti vadovo kaltės dėl jo atšaukimo iš pareigų aplinkybę paneigia atšaukimo be priežasties teisės absoliutumą (žr. šios nutarties 25 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šiuo atveju Savivaldybė pati atsisakė teisės atšaukti ieškovą iš pareigų be įspėjimo, kitaip susitardama darbo sutartyje. Taigi viešosios įstaigos savininkė šiuo atveju neturėjo įstatyme nustatytos pareigos pagrįsti atšaukimo priežastis, tačiau buvo saistoma sutartinio įsipareigojimo tai padaryti tam, kad galėtų pasinaudoti darbo sutartyje nustatyta atšaukimo, netaikant įspėjimo termino, tvarka.

33.       Šią bylą nagrinėję teismai skirtingai vertino Savivaldybės nurodytas pasitikėjimo ieškovu praradimo priežastis, ieškovo kaltės dėl atšaukimo (ne)buvimą: pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas Savivaldybės pasitikėjimą prarado dėl savo kaltės. Šią išvadą teismas motyvavo nepakankamu ieškovo aktyvumu, iniciatyvos ir savarankiškumo stoka, žemais pasiekimais įgyvendinant vieną pagrindinių atsakovės veiklos tikslų – naujų darbo vietų sukūrimą, pritraukiant į miestą tarptautines investicijas, negebėjimą tinkamai organizuoti įstaigos veiklą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo kaltę. Atsakovės ir trečiojo asmens teiginius apie netinkamą ieškovo vykdytą įstaigos administravimą teismas vertino kaip bendro pobūdžio, abstrakčius, nesiejamus su konkrečių darbo pareigų neįvykdymu, pažymėjo, kad neįrodyta, jog dalis ieškovui duotų užduočių nebuvo įvykdytos dėl jo kaltės, o iš pusmečio ataskaitos nėra akivaizdus negalėjimas pasiekti metinių įstaigos tikslų, kai kurie įstaigai nustatyti planai jau tuo metu buvo viršyti.  

34.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo ieškovo kaltės dėl jo atšaukimo iš pareigų. Teismas, priešingai nei nurodo trečiasis asmuo kasaciniame skunde, įvertino bylos duomenimis pagrįstas reikšmingas aplinkybes ir tinkamai motyvavo šią išvadą. Atsakovės ir trečiojo asmens, turėjusio pareigą įrodinėti, kokiais veiksmais pasireiškė ieškovo kaltė dėl jo atšaukimo, teiginiai apie netinkamą ieškovo vykdytą įstaigos administravimą, kaip teisingai sprendė apeliacinės instancijos teismas, yra bendro pobūdžio, abstraktūs, nesiejami su konkrečių darbo pareigų nevykdymu, bylos duomenys ieškovo kaltės nepatvirtina.

35.       Ieškovo kaltės neįrodytumas suponuoja išvadą, kad trečiasis asmuo, atšaukdamas ieškovą iš pareigų šiam praradus Savivaldybės pasitikėjimą, turėjo laikytis Darbo sutarties 11 punkte nustatytos tvarkos.  

36.       Darbo sutarties 11 punkte, kaip įspėjimo terminą nustatanti konkreti norma, nurodytas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 130 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius, o darbuotojai, nurodyti Darbo kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius. Šios nuostatos, remiantis DK 129 straipsnio 1 dalimi, buvo taikomos darbo sutartį nutraukiant darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.

37.       Ieškovas nepagrįstai nebuvo įspėtas apie atšaukimą iš pareigų. Tai suponuoja pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista sutartinė absoliučios teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų įgyvendinimo tvarka.

 

Dėl ieškovo atšaukimo iš viešosios įstaigos vadovo pareigų įgyvendinimo tvarkos pažeidimo teisinių padarinių 

 

38.       Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovo atšaukimas iš pareigų buvo neteisėtas, ir teisinius padarinius nustatė taikydamas 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso 218 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas. Kasaciniame skunde savivaldybė motyvuoja, kad Darbo sutarties 11 punkto sąlyga suponuoja teismui spręsti tik dėl įspėjamojo termino nesilaikymo teisinių pasekmių, t. y. termino pratęsimo, kompensacijos priteisimo. Ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad nemotyvuotas atšaukimas iš pareigų savaime reiškia atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimą, kuris negali būti ištaisytas vien tik nukeliant atleidimo datą įspėjimo terminui, tokio teisių gynimo būdo neįtvirtina Darbo kodeksas, šiuo atveju turi būti taikomos Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalies nuostatos.

39.       Teisėjų kolegija nurodo, kad, atsižvelgiant į teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą absoliutumą, konstatavus, jog nagrinėjamu atveju pagrindas atšaukti ieškovą egzistavo, toks pažeidimas, kai buvo nesilaikyta darbo sutartyje šalių sulygtos specialios šios teisės įgyvendinimo tvarkos – netaikytas įspėjimo apie būsimą atšaukimą terminas, nelaikytinas esminiu, galinčiu lemti atšaukimo iš pareigų pripažinimą neteisėtu ir su tuo susijusius padarinius.

40.       Pripažinusi, kad ieškovas atšauktas iš viešosios įstaigos vadovo pareigų pažeidus darbo sutarties sąlygą dėl įspėjimo termino  neįspėjus ieškovo apie atšaukimą taikant iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Darbo kodekso 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą įspėjimo terminą, bei atsižvelgdama į tai, kad darbo sutartyje šalys neaptarė šio reikalavimo nesilaikymo padarinių, tačiau pateikė nuorodą į konkrečią DK normą, kurioje, be kita ko, nustatyti įspėjimo termino pažeidimo padariniai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas šalintinas ieškovo atšaukimo iš pareigų datą perkeliant iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas, jei jis būtų taikytas, ir priteisiant už šį laikotarpį priklausančias sumas (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Darbo kodekso 130 straipsnio 5 dalis).

41.       Minėta, kad Darbo kodekso 130 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas dviejų arba keturių mėnesių įspėjimo terminas, priklausomai nuo to, ar darbuotojas atitinka 129 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus – keturių mėnesių terminas buvo taikomas darbuotojams, be kitų, auginantiems vaikų iki keturiolikos metų. Apeliacinės instancijos teismui netaikius Darbo kodekso 130 straipsnio 1, 5 dalių nuostatų, o pirmosios instancijos teismui nepagrįstai sprendus, kad ieškovas neturėjo būti įspėtas apie atšaukimą iš pareigų, nespręstas klausimas dėl ieškovui taikytino įspėjimo termino, atsižvelgiant į teisiškai reikšmingų aplinkybių (ne)buvimą, atitinkamai nenustatyta, kuriam laikui turi būti perkelta ieškovo atšaukimo iš pareigų data, ir kokios sumos (išmokos), atsižvelgiant į perkėlimo datą, priklauso ieškovui.   

42.       Kasacinis teismas apskųstus sprendimus ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Šios nutarties 42 punkte nurodytų teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl bylos baigties

 

43.       Apeliacinės instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė viešosios įstaigos vadovo atšaukimą iš pareigų reglamentuojančias teisės normas, taip pat atšaukimo įgyvendinimo tvarkos pažeidimo teisinius padarinius reglamentuojančias teisės normas, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų neteisėtumo ir susijusių padarinių. Teisėjų kolegija sprendžia: 1) panaikinti apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikinta Potvarkio 1 punkto dalis dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų, Darbo sutartis pripažinta nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą pripažinti atšaukimą iš pareigų neteisėtu atmesti; 2) panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista kompensacija ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, neturtinės žalos atlyginimas, ir perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo bylos dalį dėl atšaukimo tvarkos pažeidimo teisinių padarinių (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis); 3) panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo; 4) kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

44.       Teismas, vadovaudamasis šioje nutartyje kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais, nagrinėdamas perduotą bylos dalį iš naujo, turėtų nustatyti, kuris Darbo kodekso 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas įspėjimo terminas taikytinas ieškovui, taigi kuriam laikui perkeltina ieškovo atšaukimo iš pareigų data ir, atsižvelgdamas į tai, priteistinų išmokų dydį.

45.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė pareiškime, kuriuo prisideda prie kasacinio skundo, nurodė, jog skundžiamą teismo sprendimą įvykdė. Taigi bylos dalį išnagrinėjus apeliacine tvarka iš naujo, gali būti aktualus sprendimo vykdymo atgręžimo klausimas (CPK 760, 762 straipsniai).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

46.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 8,25 Eur tokių išlaidų. Perdavus bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šių išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 15 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto savivaldybės mero 2017 m. liepos 7 d. potvarkio 1 punkto dalis dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų, Darbo sutartis pripažinta nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą pripažinti neteisėtu atšaukimą iš pareigų atmesti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteista kompensacija, vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą ir neturtinės žalos atlyginimas, ir perduoti bylos dalį dėl atšaukimo tvarkos pažeidimo teisinių padarinių apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjos                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                             Danguolė Bublienė

           

           Alė Bukavinienė

                                                                                                                       

                                                                                                                       Birutė Janavičiūtė  

 

  

 


Paminėta tekste:
  • DK
  • DK 57 str. Nacionalinės, šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolė
  • e3K-3-473-248/2016
  • 3K-3-285/2013
  • 3K-3-79/2009
  • e3K-3-384-684/2016
  • 3K-3-326-684/2017
  • e3K-3-463-969/2017
  • DK 59 str. Įmonės kolektyvinė sutartis ir jos sudarymo sritis
  • DK 218 str. Garantijos donorams
  • 3K-3-198/2012
  • CPK
  • CPK 306 str. Apeliacinio skundo turinys
  • DK 129 str. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės
  • DK 65 str. Įmonės kolektyvinės sutarties nutraukimas
  • DK 104 str. Priimant į darbą būtini dokumentai
  • 3K-7-308/2008
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės