Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-06-21][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-250-915-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-250-915/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 288600210 Ieškovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 188704927 trečiasis asmuo
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 191835395 trečiasis asmuo
Trakų rajono savivaldybė 181626536 trečiasis asmuo
Trakų rajono savivaldybės administracija 181626536 trečiasis asmuo
Kategorijos:
4.1. Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
3.3.4.2.1. Proceso atnaujinimas, kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika
3.3.4.2. Proceso atnaujinimo pagrindai
3.3.4.2.2. Proceso atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
4. BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
3.3.4. Proceso atnaujinimas

PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-250-915/2018

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01379-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.4.2.1; 3.3.4.2.2

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. birželio 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. I. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. I. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams J. I. ir viešajai įstaigai „Šėlos parkas“, tretieji asmenys Trakų rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybės administracija, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimo sąlygas ir šio instituto taikymą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Pareiškėjas prašė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“, tretieji asmenys Trakų rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybės administracija, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo.
  3. Pareiškėjas nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 nuspręsta įpareigoti J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ lėšomis nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini) pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę; nustatyta Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisė nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę, išlaidas išieškoti iš J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ tuo atveju, jei J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ neįvykdys nurodyto įpareigojimo per teismo nustatytą vienerių metų terminą. Nagrinėjant bylą dėl statybos padarinių šalinimo, atsakovais buvo įtraukti ne Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti asmenys, o investuotojai, todėl be pagrindo atsakovai buvo įpareigoti savo lėšomis šalinti statybos padarinius. Be to, teismas nesiaiškino, ar yra kaltų asmenų, kurių lėšomis įstatymas įpareigoja šalinti statybos padarinius, nes šį klausimą iš esmės pripažino savarankiškos bylos dalyku.
  4. Pareiškėjas kaip paaiškėjusią naują esminę aplinkybę nurodė tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-349-662/2017 nustatyta, jog nėra asmenų, kaltų dėl statybą (duomenys neskelbtini), leidžiančio dokumento išdavimo. Pareiškėjo nuomone, tokia išvada reiškia statybos leidimą išdavusios institucijos veiksmų teisėtumą, o tai yra pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą, kuriuo išspręsti statybos padarinių šalinimo klausimai. Atnaujinus procesą ir peržiūrėjus Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013, pareiškėjas prašo priimti naują teismo sprendimą, t. y. atmesti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. liepos 13 d. patikslintą ieškinį ir pripažinti statybą (duomenys neskelbtini), teisėta.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013.
  2. Teismas nustatė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 nuspręsta įpareigoti J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ lėšomis nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini) pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę; nustatyti, kad, J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ neįvykdžius nurodyto įpareigojimo per teismo nustatytą vienerių metų terminą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, išlaidas išieškoti iš J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“.
  3. Pareiškėjas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis iš esmės laiko: 1) faktines aplinkybes, kurios ne vieną kartą jau buvo nagrinėtos ir dėl kurių yra pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose (t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-30/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-571-916/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-41-781/2015; Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013; kituose su nurodytais susijusiuose teismų sprendimuose); 2) pasikeitusį reglamentavimą (Statybos įstatymo papildymą 281 straipsniu, iki 2017 m. sausio 1 d. reguliavusį statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą); 3) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje A-349-662/2017, kuria, jo nuomone, nėra nustatyta kaltų asmenų, kurių lėšomis būtų galima šalinti neteisėtos statybos padarinius. Prašyme atnaujinti procesą iš esmės tik pakartotinai pateikiami pareiškėjo vertinimai bei pasvarstymai apie byloje nustatytas ir teismų jau įvertintas faktines aplinkybes.
  4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7228-643/2015 pagal J. I. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, dėl žalos atlyginimo.
  5. Teismas pripažino, kad nėra duomenų apie tai, jog nagrinėjant administracinę bylą būtų paaiškėjusios naujos aplinkybės, kurios būtų pagrindas atnaujinti procesą. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja teismo sprendimą – tai, kad administracinėje byloje nenustatyti kalti asmenys, išduodant statybą leidžiantį dokumentą, nesudaro pagrindo spręsti, jog statybos leidimas išduotas teisėtai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartyje nurodė, kad atskirame teismo procese galimas kaltų asmenų nustatymas, taigi šis klausimas iš esmės išspręstas. Be to, pareiškėjas po teismo proceso užbaigimo inicijavo kitą teismo procesą dėl žalos atlyginimo ir jame nurodė netinkamus atsakovus, tačiau tai negali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis neužkerta kelio pareiškėjui inicijuoti naują teisminį procesą, atsakovais patraukiant tinkamus subjektus.
  6. Teismas pripažino, kad pasikeitęs teisinių santykių reglamentavimas nelaikomas naujų aplinkybių paaiškėjimu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Byla, kurioje panaikintas statybą leidžiantis dokumentas ir pareiškėjas įpareigotas pašalinti statybos padarinius, baigėsi 2015 m., ji buvo nagrinėjama pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 pagrįstumas ir teisėtumas patikrintas ir paliktas nepakeistas tiek Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartimi, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-571-916/2015.
  7. Teismas konstatavo, kad nėra jokių kitų naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.
  8. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2017 m. spalio 18 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį paliko nepakeistą.
  9. Teismas nurodė, kad tai, jog pareiškėjo prašymas išnagrinėtas ne žodiniame, o rašytiniame posėdyje, nepažeidė viešumo, rungimosi, dispozityvumo, žodiškumo principų. Pareiškėjas turėjo galimybę kartu su savo pareiškimu pirmosios instancijos teismui pateikti paaiškinimus; jis buvo informuotas apie tai, kad jo pareiškimas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka; proceso teisės normose teismui suteikiama teisė prašymą atnaujinti procesą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
  10. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 nurodyta, kad tuo atveju, kai teismas pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jis savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šio Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Taigi teismas gali įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius ne tik užsakovą (statytoją), bet ir statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją, tačiau toks nurodymas atliekamas kaltų asmenų lėšomis. Šiuo atveju teismo sprendimu statinį nugriauti buvo įpareigotas pareiškėjas kaip statytojas savo lėšomis. Teismai, nagrinėdami bylą dėl statybos padarinių šalinimo, nurodė, kad išlaidų neteisėtai statybai nugriauti kaip žalos iš kaltų asmenų atlyginimo priteisimas gali būti savarankiškos (atskiros) bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi teismai neturėjo kliūčių pagal Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 4 dalį įpareigoti statytoją savo lėšomis nugriauti statinį, nes griovimui išleistų lėšų prisiteisimo klausimas gali būti išspręstas vėliau. Tokia neteisėtų statybų padarinių likvidavimo tvarka sudaro sąlygas operatyviai pašalinti asmenų teisių pažeidimus, kartu nepaneigiama tokio asmens teisė kompensuoti griovimo išlaidas.
  11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-349-662/2017 pažymėta, kad nėra nustatyti atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, neteisėti veiksmai. Administracinėje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo statybos leidimą išdavusiai Trakų rajono savivaldybės administracijai, todėl negalima vienareikšmiškai spręsti, jog nėra kaltų asmenų dėl statybos leidimo išdavimo. Toks administracinio teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui inicijuoti naują teisminį procesą, atsakovais patraukiant tinkamus subjektus.
  12. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad administracinėje byloje nepaaiškėjo naujų aplinkyb, kurios būtų pagrindas atnaujinti procesą byloje. Aplinkybė, kad nenustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos kaltė, neturėtų teisinės svarbos jau išnagrinėtos bylos baigčiai.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu pareiškėjas J. I. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą dėl proceso atnaujinimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte imperatyviai reikalaujama, kad statybos padariniai būtų šalinami teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis. Teismai, tiek spręsdami klausimą dėl statybos leidimo (duomenys neskelbtini), išdavimo teisėtumo, tiek nagrinėdami ginčą dėl statybos padarinių šalinimo pagal pripažintą neteisėtu statybą leidžiantį dokumentą, nenustatė kaltų asmenų. Šiuo atveju keliamas klausimas dėl pagrindo griauti statinius ir reikalauti apmokėti statybos padarinių šalinimą.
    2. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau ir EŽTT) 2017 m. vasario 15 d. sprendime byloje J. Misiukonis ir kiti prieš Lietuvą (peticijos Nr. 49426/09) pareiškė, kad valstybės institucijų klaidų negalima taisyti suinteresuotų asmenų sąskaita. EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimu byloje Tumeliai prieš Lietuvą pagal peticiją Nr. 25545/14 pripažino, kad Lietuva pažeidė teises į nuosavybę, kai, neatsižvelgdama į valstybės institucijų kaltę, įpareigojo savininkus nugriauti statinį Molėtų rajone, nors jis buvo pastatytas gavus savivaldybės leidimą. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusi analogiška teisinė situacija, todėl teismų sprendimas nagrinėjamoje byloje prieštarauja EŽTT praktikai.
  2. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Kasaciniame skunde nėra argumentų dėl materialiosios ir (ar) proceso teisės normų pažeidimų reikšmės vienodam teisės aiškinimui bei taikymui. Kasaciniame skunde išdėstyti tam tikri paaiškinimai ir pasvarstymai, tačiau jie nėra tinkamai argumentuoti, juo labiau nepagrįsti įrodymais. Kasacinis skundas bei prašymas atnaujinti procesą grindžiami CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Viena iš priežasčių atnaujinti procesą įvardijami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-349-662/2017, išdėstyti faktai bei teisės aktų išaiškinimai, tačiau minėtoje nutartyje teismo pažymėta, kad pareiškėjas J. I. yra netinkamai nurodęs atsakovus bei kaltus asmenis, todėl jo skundas ir buvo atmestas. Toks teismo procesinis sprendimas negali patvirtinti naujai paaiškėjusių aplinkybių.
    2. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikoma įstatymų nuostatos, teisinių normų aiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; 2005 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2005); įrodymai, kurie pagal savo įrodomąją galią negali paneigti byloje esančių ir ištirtų didesnę įrodomąją galią turinčių įrodymų (CPK 197 straipsnio 2 dalis); pateiktas įrodymas dėl aplinkybių, kurios ginčo nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjamos; kai prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą, arba šalys, žinodamos šias aplinkybes, sudarė dėl jų taikos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1069/2000); prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nė vieno naujai paaiškėjusios aplinkybės požymio; prašymas grindžiamas po bylos išnagrinėjimo atsiradusiomis aplinkybėmis dėl ekonominių pokyčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2004). Pareiškėjas remiasi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis Statybos įstatymo 33 straipsnio nuostatomis, tačiau byla, kurioje buvo panaikintas statybą leidžiantis dokumentas, baigėsi 2015 metais, todėl ji negali būti peržiūrėta pagal dabar galiojančius teisės aktus. ?
  3. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Kasaciniame skunde nesuformuluoti išsamūs ir aiškūs teisiniai argumentai, taigi jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų. Kasacinio skundo argumentais iš esmės pakartojami paties prašymo atnaujinti procesą motyvai ir nenurodoma, kodėl žemesnės instancijos teismai neva neteisėtai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje. Taigi neįrodyta, kad teismai pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas.
    2. Prašymą atnaujinti procesą J. I. grindė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis: šiuo metu galiojančiomis Statybos įstatymo nuostatomis ir faktu, kad administracinėje byloje pagal atsakovo skundą nenustatyti kalti asmenys. Šis pagrindas nebuvo įrodytas, nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujomis, kaip tai nurodyta CPK ir vertinama teismų praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-349-662/2017 pasisakė dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, neteisėtų veiksmų J. I. atžvilgiu bei nurodė, jog neteisėtų veiksmų šios institucijos J. I. atžvilgiu neatliko; atkreipė dėmesį į tai, jog J. I. nurodė netinkamus atsakovus dėl žalos atlyginimo. J. I. nesikreipė dėl žalos atlyginimo priteisimo iš subjekto, išdavusio neteisėtą statybą leidžiantį dokumentą, t. y. Trakų rajono savivaldybės administracijos. Taigi, šiuo atveju negalima teigti, kad civilinėje byloje, kurioje J. I. prašo atnaujinti procesą, išduodant statybą leidžiantį dokumentą neteisėti veiksmai iš viso nebuvo atlikti, be to, negalima ir pripažinti, jog minimas J. I. turtas yra sukurtas teisėtai ir jis gali juo naudotis pagal tikslinę turto paskirtį. Šias aplinkybes paneigia nagrinėjant civilinę bylą iš esmės nustatyti faktai ir aplinkybės.
    3. Byla, kurioje panaikintas statybą leidžiantis dokumentas ir J. I. įpareigotas pašalinti statybos padarinius, baigėsi 2015 m.; ji buvo nagrinėjama pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Dėl to nėra teisinio pagrindo vertinti byloje priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą pagal šiuo metu galiojančias Statybos įstatymo nuostatas. Be to, teisės aktų pokyčiai nelaikomi naujų aplinkybių paaiškėjimu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
    4. Pareiškėjas kasaciniame skunde nurodo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, reikšmingus valstybės institucijų atsakomybės dėl priimtų sprendimų prisiėmimo aspektu. Tačiau šiuo atveju proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos neva paaiškėjusios naujos aplinkybės. Nors civilinėje byloje, kurioje norima atnaujinti procesą, buvo spendžiamas dėl neteisėtų padarinių pašalinimo, o dėl valstybės institucijų kaltės nustatymo nespręsta, manytina, kad šiuo atveju kaltų asmenų nustatymas kitame teismo procese yra efektyvesnis ir tikslingesnis, nes būtent išlaidas patiriantis asmuo (statytojas ar jo teises ir pareigas perėmęs asmuo) nukreipia savo reikalavimus į neteisėtus veiksmus atlikusius asmenis. Be to, rungtyniškumo principas sudaro pagrindą atsakovui (t. y. statytojui) pateikti priešieškinį toje pačioje byloje, kurioje sprendžiamas padarinių šalinimo klausimas, ir reikalauti kaltų asmenų nustatymo ir išlaidų atlyginimo, tačiau šioje byloje toks nebuvo pareikštas. Taigi kasaciniame skunde nurodyta Europos žmogaus teisių teismo praktika šiuo atveju nėra taikytina.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl proceso atnaujinimo instituto taikymo statybos padarinių pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą šalinimo byloje

 

  1. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Kasacinio teismo praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017, 16 punktas).
  2. EŽTT praktikoje nurodoma, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tuomet, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje Solomun prieš Kroatiją, peticijos Nr. 679/11, par. 47; 2007 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Kot prieš Rusiją, peticijos Nr. 20887/03, par. 24). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teisminius sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr. 2008 m. liepos 31 d. sprendimo byloje Protsenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 13151/04, par. 26). Taip pat naudojimasis šia aukštesnių teismų galia turi būti toks, kad kaip galima maksimaliau būtų nustatyta teisinga pusiausvyra tarp asmenų interesų ir teisės sistemos efektyvumo (žr. 2015 m. birželio 9 d. sprendimo byloje DRAFT - OVA a.s. prieš Slovakiją, peticijos Nr. 72493/10, par. 77). Taigi prašymas atnaujinti procesą gali būti tenkinamas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų (svarbių ir įtikinančių) aplinkybių byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti neteisėtas.
  3. Pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys. Šis principas galioja nagrinėjant bylas instancine tvarka – pirmosios instancijos teisme ginčo šalys nustato ieškinio dalyką, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose bylos nagrinėjimo dalykas yra apibrėžiamas atitinkamai apeliacinio ir kasacinio skundo nustatytomis ribomis. Tai paaiškinama rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principais (CPK 5, 12, 13, 17 straipsniai). Priklausomai nuo pasirinkto nagrinėjimo dalyko, šalys nurodo teisinius faktus ir pateikia juos patvirtinančius įrodymus. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  4. Analogiškai, laikantis pirmiau nurodytų bylų nagrinėjimo teismuose principų, taikomas ir bylos proceso atnaujinimo institutas, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi, be kita ko, nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus (CPK 369 straipsnis). Taigi tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-701/2017, 15 punktas).
  5. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Pažymėtina, kad prašyme buvo nurodytos tokios aplinkybės: Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 pareiškėjas ir VšĮ „Šėlos parkas“ buvo įpareigoti kaip statytojai per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo (statytojo) lėšomis nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini) pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę; šioje byloje nebuvo nustatomi kalti dėl statybos leidimo išdavimo asmenys; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-349-662/2017 nebuvo nustatyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos kaltės dėl statybą (duomenys neskelbtini) leidžiančio dokumento išdavimo (šią aplinkybę pareiškėjas įvardijo kaip naujai paaiškėjusią). Taigi nenustačius kaltų dėl statybos leidimo išdavimo asmenų, nepagrįstai statybos padarinių šalinimo našta teismo sprendimu buvo uždėta statytojams, neturintiems išteklių tai padaryti.
  6. Teisėjų kolegija pritaria nagrinėjamoje byloje teismų padarytai išvadai, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-349-662/2017) negali būti pripažįstama esmine naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes šiame teismo sprendime nėra paaiškėjusių kokių nors naujų duomenų. Pareiškėjo įvardytų teisės aktų pokyčiai nelaikytini paaiškėjusia nauja aplinkybes CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Bylą nagrinėję teismai priėmė teisėtus procesinius sprendimus atsisakyti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, juos naikinti nėra pagrindo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimu, ir jų vertinimo kaip savarankiško prašymo atnaujinti procesą

 

  1. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – ir Konvencija) ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika. Prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 1 dalies 1 punkto pagrindu pateikiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (CPK 367 straipsnio 1 dalis).
  2. Kasaciniame skunde pareiškėjas remiasi EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimu byloje Tumeliai prie Lietuvą (peticijos Nr. 25545/14). Šis EŽTT sprendimas priimtas po šioje byloje skundžiamų teismų procesinių sprendimų priėmimo.
  3. Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime byloje Tumeliai prie Lietuvą konstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio pažeidimą. Minėtoje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius (panaikinus statybą leidžiantį dokumentą). Nusprendęs, kad įpareigojimas nugriauti neteisėtai pastatytus statinius atitiko teisėtumo kriterijų ir juo buvo siekiama teisėtų bendrojo intereso tikslų, EŽTT vis dėlto pripažino proporcingumo principo pažeidimą. Teismas priminė, kad gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo, tačiau valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita. Teismas nurodė, kad Lietuvos nacionaliniai teismai nesvarstė dėl pareiškėjams uždėtos naštos nugriauti statinius sumažinimo; nepaaiškino, kaip griovimo išlaidos turėjo būti padalytos tarp statytojų (pareiškėjų) ir valstybės institucijų (Molėtų savivaldybės ir Utenos aplinkos apsaugos departamento); neanalizavo pareiškėjų atsakomybės laipsnio, lyginant su kelių valstybės institucijų atsakomybės laipsniu. Teismas konstatavo, kad valstybės institucijos reikšmingai prisidėjo prie pareiškėjų situacijos ir kad pareiškėjams teko tokia pati, jei ne didesnė, našta nei valstybės institucijoms.
  4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje civilinėje byloje pateiktus kasacinio skundo argumentus, susijusius su EŽTT sprendimo byloje Tumeliai prie Lietuvą vertinimu, yra pagrindas kvalifikuoti kaip savarankišką prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Tokia išvada darytina iš to, kad pareiškėjas bet kuriuo atveju siekia proceso atnaujinimo, pateikdamas su tuo susijusius argumetus.
  5. Priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje šalims ir tretiesiems asmenims buvo išsiųstos kasacinio skundo kopijos bei gauti atsiliepimai į jį. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų teisė pasisakyti dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamoje byloje, taip pat ir dėl EŽTT praktikos įtakos proceso atnaujinimui, buvo užtikrinta, siekdamas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), kasacinis teismas pasisakys dėl proceso atnaujinimo esmės CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. 
  6. Aiškindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad jame nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu gali būti atnaujintas ne vien tik išimtinai tos civilinės bylos, kurioje priimti teismų procesiniai sprendimai EŽTT pripažinti prieštaraujančiais Konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, procesas, tačiau ir procesas kitoje civilinėje byloje, jeigu tarp EŽTT nustatytų pažeidimų vienoje byloje ir teismo sprendimo kitoje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, egzistuoja glaudžios sąsajos, priežastinis ryšys. Teismui nustačius, kad tokio ryšio nėra, procesas aptariamu pagrindu tokioje kitoje byloje neatnaujintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-701/2017, 21 punktas). Plėtodama minėtą praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad atskirais atvejais minėtu pagrindu gali būti atnaujintas procesas ir nesusijusioje civilinėje byloje, jeigu po procesinio sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo EŽTT pateikia naujus išaiškinimus  dėl klausimų, kurie yra tapatūs spręstiems šioje civilinėje byloje,  jeigu naujos EŽTT praktikos taikymas gali lemti kitokį sprendimą dėl bylos esmės, o proceso atnaujinimas yra vienintelis būdas pašalinti galimai padarytą žmogaus teisių pažeidimą. Pastaruoju atveju procesas gali būti atnaujintas tik byloje, kurios faktinės aplinkybės ir teisės klausimai yra analogiški arba jei ši byla labai panaši į bylą, kurioje nustatytas Konvencijos pažeidimas ir kurioje pateiktas teisės aiškinimas yra akivaizdžiai nesuderinamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime dėl tos kitos bylos padarytomis išvadomis, ir kurioje Europos Žmogaus Teisių Teismo konstatuotas Konvencijos pažeidimas pagrindžia pakankamai rimtą Konvencijos garantuojamų teisių pažeidimą, aiškiai nusveriantį poreikį išlaikyti teisinių santykių stabilumą.        
  7. CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas yra artimiausias teisiškai kvalifikuoti faktinę situaciją šioje civilinėje byloje. Toks byloje taikytinas teisinis instrumentas leidžia imtis veiksmingų procesinių teisinių priemonių tam, kad būtų pašalinti galimi Konvencijos pažeidimai nacionaliniu lygmeniu ir užtikrinta asmenų interesų ir teisės sistemos efektyvumo pusiausvyra (žr. nutarties 21 punktą).
  8. Nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl statybų pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo nebuvo nustatoma valstybės institucijų kaltė dėl panaikinto statybą leidžiančio dokumento, tačiau būtent statytojui uždėta pareiga savo lėšomis nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę, paliekant jam teisę kito proceso tvarka išsiieškoti iš kaltų asmenų lėšas, panaudotas griovimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal tuometę teismų praktiką buvo pripažįstama, jog, nesant byloje reikalavimo nustatyti kaltus asmenis, teismas, spręsdamas dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, neturi pareigos savo iniciatyva (lot. ex officio) nustatyti kaltų asmenų, kurių lėšomis turi būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai, nes pagal įstatymą įpareigotas savo lėšomis nugriauti statinį užsakovas (statytojas) vėliau gali kreiptis į teismą dėl griovimui išleistų lėšų priteisimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013; 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469-611/2015). Pareiškėjas nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo pareiškęs priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti kaltus dėl neteisėto statybos leidimo rengimo ir išdavimo asmenis, tačiau Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartimi šis priešieškinis atsisakytas priimti kaip neatitinkantis CPK 143 straipsnio reikalavimų. Taigi civilinę bylą Nr. 2-77-231/2013 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“, tretieji asmenys Trakų rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybės administracija, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo teismai sprendė iš esmės laikydamiesi teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos. Kaip nurodyta nutarties 25 punkte, bylą dėl proceso atnaujinimo nagrinėję teismai tinkamai kvalifikavo pareiškėjo nurodytas aplinkybes proceso atnaujinimo pagrindui konstatuoti ir pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
  9. Tačiau nagrinėjamoje byloje statybos padarinių pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą šalinimo būdas, kai kalti dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenys nenustatomi, o statytojas įpareigojamas savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, akivaizdžiai neatitinka EŽTT praktikoje nurodytų standartų ir pažeidžia Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatas, dėl kurių pažeidimo panašioje byloje jau yra pasisakęs EŽTT. Nutarties 28 punkte minėta, kad valdžios institucijos klaidas, net ir padarytas dėl jų pačių nerūpestingumo, turi taisyti neužkraudamos neproporcingos naštos asmenims. Statytojo įpareigojimas dėl lėšų, panaudotų neteisėtoms statyboms nugriauti, išsiieškojimo kreiptis į teismą ir pradėti kitą teismo procesą, patiriant dar daugiau laiko ir kitokių išlaidų, neatitinka proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, be to, valstybės institucijoms tenkanti dėl padarytos klaidos našta perkeliama būtent galimai nesusijusiems su neteisėtu statybos leidimo išdavimu asmenims. Dėl to byloje panaikinus statybos leidimą ir taikant teisinius padarinius turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius. Tuo atveju, jei būtų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo.
  10. Įvertinusi pareiškėjo kasacinio skundo argumentus ir juos teisiškai kvalifikuodama kaip prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, prašymas paduotas laikantis CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, teisėjų kolegija atnaujina procesą byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir grąžina bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti pakartotinai pagal proceso atnaujinimo pagrindu apibrėžtas ribas, t. y. sprendžiant dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 2 punktą (2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1427 redakcija) nustatyti kaltus dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenis, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys, jų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Kasacinis teismas patyrė 3,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu, 367 straipsnio 1 dalimi ir 370 straipsnio 3 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 18 d. nutartį ir Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistas.

Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013, užbaigtoje įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“, tretieji asmenys Trakų rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybės administracija, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo.

Civilinę bylą perduoti nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai              Janina Januškienė

 

 

              Rimvydas Norkus

 

 

              Algirdas Taminskas


Paminėta tekste:
  • 2-77-231/2013
  • CPK
  • A-349-662/2017
  • 3K-3-346/2010
  • 2A-30/2010
  • 2A-41-781/2015
  • I-7228-643/2015
  • 3K-3-571-916/2015
  • CPK 366 str. Proceso atnaujinimo pagrindai
  • CPK 197 str. Rašytiniai įrodymai
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • 3K-3-125-219/2017
  • 3K-3-475-684/2015
  • CPK 369 str. Prašymo atnaujinti procesą turinys
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 367 str. Prašymų atnaujinti procesą pateikimas
  • CPK 370 str. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas
  • CPK 2 str. Civilinio proceso tikslai
  • 3K-3-248-701/2017
  • CPK 143 str. Priešieškinis
  • CPK 368 str. Prašymo padavimo terminai
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas