Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-24][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-377-611-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-377-611/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Luminor Bank AB 112029270 atsakovas
"IUSTUM" 300051275 atsakovo atstovas
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.17.1. dėl kreditavimo
2.6.10.2.1. Neteisėta veika
2.6.10.2.4.1. Turtinė žala
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.10.2. Civilinės atsakomybės sąlygos
2.6.10.2.2. Priežastinis ryšys
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.2.4.4. Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
2.6.10.2.4. Žala
2.6. Prievolių teisė
2.6.10. Civilinė atsakomybė
2.2.4.4.14. kitos bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
2.1.17. Bylos dėl paskolos

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-377-611/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01668-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1 

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės Luminor Bank kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 20 d. sprendimo ir 2018 m. kovo 22 d. papildomo sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Luminor Bank (buvęs pavadinimas – DNB bankas) dėl sutarties pažeidimo ir žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priežastinį ryšį, nuostolių pobūdį, sprendžiant dėl neprofesionaliajam investuotojui atsiradusių investicinių nuostolių atlyginimo, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės AB „Luminor Bank (toliau – Bankas) 43 815,08 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Ieškovas nurodė, kad 2011 m. spalio 6 d. sudarė su Banku sutartį dėl finansinių priemonių sąskaitos tvarkymo, pavedimų vykdymo ir sandorių sudarymo DnB NORD Trade platformoje (toliau – sutartis). Pagal sutartį Bankas už piniginį užstatą suteikė ieškovui kreditą investavimo veiklai vykdyti. Ieškovas už paskolintus pinigus įsipareigojo Bankui mokėti palūkanas, šios buvo nurašomos  ieškovo sąskaitos kiekvieno mėnesio pirmąją dieną kaip mokestis už praėjusį mėnesį.

4.       Ieškovas, vykdydamas investavimo veiklą, sudarinėjo S&P 500 indekso CFD (angl. „Contract For Difference“) „long“ ir „short“ sandorius (toliau – CFD sandoriai). Nuo 2015 m. sausio 1 d. Bankas vienašališkai padidino ieškovo mokamas palūkanas taip, kad iš esmės pasikeitė CFD sandorių rizikos laipsnis. Kadangi padidintos palūkanos buvo skaičiuojamos už anksčiau sudarytus CFD sandorius, ieškovas buvo priverstas juos nutraukti ir dėl to patyrė nuostolių.

5.       Bankas pažeidė sutarties bendrųjų sąlygų nuostatą, pagal kurią pakeista palūkanų (mokesčio) apskaičiavimo metodika gali būti taikoma tik po jos pakeitimo sudarytiems CFD sandoriams, taip pat analogišką sutarties priedo Investicinių paslaugų teikimo DnB NORD Trade platformoje bendrųjų sąlygų (angl. „General business terms for investment services rendered via DNB Trade“, toliau – GBT) nuostatą. Kadangi Bankas nesuteikė ieškovui aiškios informacijos apie mokesčio apskaičiavimo tvarką, kaip reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio nuostatas, tai jis privalo atlyginti ieškovo nuostolius.

6.       Dėl 2015 m. sausio 7 d. ir 12 d. užbaigtų CFD sandorių ir nuo 2015 m. sausio 1 d. už šiuos sandorius priskaičiuotų palūkanų pagal naująją tvarką ieškovas patyrė 40 117,75 Eur tiesioginių nuostolių. Negalėdamas disponuoti šia suma, ieškovas patyrė 3081,26 Eur turtinės žalos, kuri apskaičiuota nuo 2015 m. vasario 6 d. (pirmosios pretenzijos Bankui pareiškimo) taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą 5 proc. metinių palūkanų normą. Ieškovas negalėjo įvykdyti CFD sandorių pagal savo investavimo planą, todėl negavo 616,07 Eur pajamų, ir ši suma priteistina kaip nuostoliai.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

7.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8.       Teismas nustatė, kad sutarties sudėtine dalimi laikomos Kainyno nuostatos, įtvirtinančios Banko teisę skaičiuoti palūkanas už visus atidarytus CFD sandorius, niekada nebuvo keičiamos. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo atidarytiems CFD sandoriams galiojo taisyklės, nustatančios, jog už priešingus CFD sandorius palūkanos neskaičiuojamos. Bankas viešai paskelbė interneto puslapyje Kainyno 2011 m. spalio 11 d. redakciją, kurios data yra ankstesnė, nei ieškovo sudarytų CFD sandorių. Ieškovo abejonės dėl to, kad Bankas neišsaugojo pirminės Kainyno redakcijos, teismo nuomone, rodo, kad ieškovas nesidomėjo taisyklėmis, nors pagal sutartį tą turėjo daryti.

9.       Sutarties vykdymo praktikos pakeitimas nėra tapatus sutarties sąlygų pakeitimui, todėl ieškovo nurodomas sutarties bendrųjų sąlygų 8.3 punktas šiuo atveju netaikytinas. Sutarties vykdymo praktikos pakeitimo teismas nevertino kaip atsakovės piktnaudžiavimo, nes ieškovui buvo nustatytas gana ilgas pereinamasis laikotarpis. Be to, ieškovui palankesnes sutarties vykdymo sąlygas Bankas galėjo taikyti pagal GBT 30.8 punktą, ir tai nereiškia, kad Bankas atsisakė teisės reikalauti vykdyti sutartį pagal sutartas sąlygas.

10.       Teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad priešingų CFD sandorių sudarymas reiškia investavimo pozicijos uždarymą ir iš esmės yra tapatus sandorių pabaigai, kai yra fiksuojamas investavimo rezultatas. Priešingų CFD sandorių atidarymas neapibrėžtai ilgam laikotarpiui turėtų būti suprantamas kaip piktnaudžiavimas investavimo veikla, siekiant nefiksuoti nuostolio. CFD sandoriai yra maržinė investicinė priemonė, kuriai naudojamos lėšos bei taikoma apibrėžta kaina už jų naudojimą. Už „long“ sandorius palūkanas moka investuotojas, o už „short“ sandorius palūkanas taip pat gali tekti mokėti investuotojui. Todėl priešingų sandorių neuždarymas turi būti suprantamas kaip investuotojo sprendimas, įprastai sukeliantis jo finansinius įsipareigojimus, o ne kaip neutrali būsena, dėl kurios investuotojas galėtų turėti kokį nors teisėtą lūkestį.

11.       Nenustatęs sutarties pažeidimo, teismas nekonstatavo pagrindo nustatyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir taikyti jai civilinę atsakomybę.

12.       Teismas nepripažino, kad atsakovė pažeidė FPRĮ 22 straipsnyje nustatytas finansų maklerio pareigas, susijusias su informacijos klientui teikimu. Teismas nustatė, kad ieškovas kliento anketoje dėl prekybos per DnB Nord Trade platformą yra nurodęs, jog jis turėjo investavimo patirties prekiaudamas akcijomis ir CFD sandoriais. Nepaisant to, ieškovas buvo įspėtas apie šių sandorių riziką raštu. Be to, ieškovui net kelis kartus per dieną elektroninėje erdvėje būdavo parodomas įspėjimas apie viršytą riziką dėl jo pasirinktų investavimo produktų. Ieškovui buvo žinoma, kad finansų makleris tam tikrais atvejais gali uždaryti visus investuotojo sandorius be atskiro įspėjimo. Įspėjime investuotojams nurodoma, kad CFD sandoriai netinkami ilgalaikiam investavimui.

13.       Teismas konstatavo, kad byloje nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp Banko veiklos ir ieškovo nuostolio. Abiejų šalių pateikti išaiškinimai dėl CFD sandorių esmės patvirtina, kad priešingų CFD sandorių sudarymas pašalina riziką dėl naujų nuostolių atsiradimo, bet neapsaugo investuotojo nuo jau esamų nuostolių.

14.       Teismo vertinimu, neįrodytas ieškovo teiginys, kad jis per visą investavimo laikotarpį iš vieno sudaryto CFD sandorio „vidutiniškai“ gaudavo 5,99 Eur pelno, todėl teismas nepripažino pagrįstu argumentą dėl ieškovo negautų pajamų.

15.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2018 m. kovo 20 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priėmė naują – tenkino dalį ieškinio, priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 21 907,53 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (21 907,53 Eur) nuo bylos iškėlimo (2016 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16.       Kolegija nurodė, kad nuo sutarties sudarymo 2011 m. spalio 6 d. iki 2015 m. sausio 1 d. ieškovui už sudarytus ir neuždarytus CFD sandorius palūkanos buvo skaičiuojamos tik už skirtumą, gautą įskaičius priešingų CFD sandorių pozicijų nominalias sumas. Nuo 2015 m. sausio 1 d. šios palūkanos pradėtos skaičiuoti už kiekvieno CFD sandorio nominalią sumą, t. y. atskirai už abi priešingas pozicijas (tiek long“, tiek short“). Ieškovas apie pasikeitusią palūkanų skaičiavimo tvarką iš Banko darbuotojų sužinojo 2014 m. lapkričio mėn. pradžioje.

17.       Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiame Kainyne konkrečiai nėra nurodyta, kad už priešingų pozicijų CFD sandorius palūkanos neskaičiuojamos. Nesant pakankamai aiškaus šalių susitarimo dėl palūkanų skaičiavimo tvarkos už priešingų pozicijų CFD sandorius, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir išaiškino, kad faktiniai Banko veiksmai vykdant sutartį (palūkanų skaičiavimas tik už ieškovo sudarytų priešingų CFD sandorių pozicijų nominalių sumų skirtumą) leido ieškovui pagrįstai manyti, jog šalys susitarė taikyti būtent tokią palūkanų skaičiavimo tvarką. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog Bankas pakeitė sutarties vykdymo praktiką, o ne sutarties sąlygą.

18.       Konstatavusi, kad palūkanų už priešingų pozicijų CFD sandorius skaičiavimo tvarkos pakeitimas reiškia sutarties sąlygos pakeitimą, kolegija nurodė, jog pagal sutarties bendrųjų sąlygų 8.3 punktą, GBT 25.1 punktą naujoji palūkanų skaičiavimo tvarka gali būti taikoma tik po pakeitimo įsigaliojimo sudarytiems CFD sandoriams, o palūkanos už iki to momento kliento turimus neužbaigtus CFD sandorius skaičiuotinos pagal ankstesniąją tvarką. Bankas palūkanų už priešingų pozicijų CFD sandorius skaičiavimo tvarką pakeitė nuo 2015 m. sausio 1 d., tačiau nepagrįstai ją taikė ir anksčiau ieškovo sudarytiems bei neužbaigtiems CFD sandoriams.

19.       Palūkanų už priešingų pozicijų CFD sandorius skaičiavimo tvarka turi esminę reikšmę investuotojui priimant sprendimus dėl tokių CFD sandorių sudarymo (pasirenkant investavimo į šias išvestines priemones strategiją ir vertinant investicinio sprendimo riziką). Dėl to kolegija konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė FPRĮ 22 straipsnyje nurodytas pareigas pateikti informaciją (atsakovė neinformavo ieškovo, kad jam tik laikinai taikomos palankesnės, nei nustatyta sutartyje, sąlygos, kad palūkanų skaičiavimo tvarka gali būti keičiama ir jau sudarytiems bei neužbaigtiems priešingų pozicijų CFD sandoriams).

20.       Pasisakydama dėl nuostolių kilmės ir pobūdžio, kolegija pažymėjo, kad atsakovė neginčijo ieškovo patirtų tiesioginių nuotolių iš investicinės veiklos fakto, neįrodinėjo, kad šių nuotolių dydis apskaičiuotas tinkamai. Kolegija padarė išvadą, kad ne tik Banko padaryti pažeidimai nulėmė ieškovo tiesioginių nuostolių atsiradimą (ieškovo nurodytas vienos konkrečios priešingų pozicijų CFD sandorių poros pavyzdys nepagrindžia, kad pelningai galėjo būti užbaigti visi daugiau kaip šimtas sandorių; nors ieškovas gavo pelno, tačiau tuo pat metu nuosekliai didėjo ir  ieškovo nerealizuotas nuostolis ir vis daugiau viršijo jo gautą pelną iš užbaigtų CFD sandorių; jau nuo 2014 m. lapkričio mėn. žinodamas apie Banko ketinimą keisti palūkanas už priešingų pozicijų sandorius, galėjo vengdamas nuotolių anksčiau juos priverstinai užbaigti). Kadangi neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek įtakos tiesioginiams nuostoliams atsirasti turėjo Banko pažeidimai ir kiek šių nuostolių susidarymą lėmė paties ieškovo priimti investiciniai sprendimai sudaryti konkrečius CFD sandorius, kurių rizika jam pačiam ir tenka, o ieškovas neįrodė pakankamo teisinio priežastinio ryšio, kuris neabejotinai leistų susieti visus ieškovo patirtus tiesioginius nuostolius su atsakovės neteisėtais veiksmais ar neteisėtu neveikimu, tai kolegija pripažino, kad protinga, teisinga ir sąžininga priteisti pusę prašomos priteisti nuostolių sumos.

21.       Kitus ieškinio reikalavimus (palūkanos, negautas pelnas) teismas vertino kaip išvestinius ir juos tenkino proporcingai patenkintų reikalavimų dėl tiesioginių nuostolių priteisimo daliai.

22.       Kolegija nesirėmė teismo praktika, taikant civilinę atsakomybę profesionalių paslaugų srityje, pažeidus pareigą informuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014), nes šiuo aspektu neįrodytas priežastinis ryšys tarp ieškovo nurodytų tiesioginių nuostolių bei atsakovės neteisėtų veiksmų.

23.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. papildomu sprendimu ieškovui iš atsakovės priteista 385,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

24.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 20 d. sprendimą ir 2018 m. kovo 22 d. papildomą sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas nuostolius tiesioginiais, klaidingai įvertino jų pobūdį, neįvertino šių negautų pajamų sumų realumo ir neišvengiamumo, ydingai taikė negautų pajamų (pelno) kaip nuostolių atlyginimo taisykles, suformuluotas kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; kt.). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo nerealizuotas nuostolis iš investavimo veiklos kiekvienais metais nuosekliai didėjo ir vis daugiau viršijo jo gautą pelną iš neužbaigtų CFD sandorių; taip pat pripažino, kad ieškovo prašomas atlyginti nuostolis yra tiesioginė nuostolingos jo investavimo veiklos pasekmė. Tokiu būdu ieškovo investavimo veiklos po 2015 m. sausio 1 d. hipotetinis rezultatas (tikėtinas nuostolių sumažinimas ar pelno gavimas) CK 6.249 straipsnio prasme turėtų būti vertinamas ne kaip tiesiogiai nuostoliai, o kaip negautos pajamos, kurias ieškovas būtų gavęs, jei nebūtų buvęs priverstas uždaryti CFD sandorių (t. y. jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų). Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad nuo 2011 m. buvusios nuostolingos CFD sandorių pozicijos per realiai apibrėžiamą laikotarpį (mėnesį, metus ar pan.) būtų tapusios pelningos, t. y. kad situacija akcijų rinkoje būtų iš esmės pasikeitusi. Dėl to ieškovo pozicija dėl 2015 m. uždarytų pozicijų pelningumo yra tik hipotetinė ir nepagrįsta faktiniais duomenimis. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad realiais ir objektyviais duomenimis nepagrįsta tikimybė, jog po 2015 m. sausio 1 d. būtų pagerėjęs neigiamas ieškovo investavimo veiklos rezultatas.

24.2.                      Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Apeliacinės instancijos teismas CK 6.249 straipsnio 1 dalies normą taikė ne nuostolių dydžiui (sumai), o priežastiniam ryšiui tarp prašomų atlyginti nuostolių ir tariamai Banko padarytų teisės pažeidimų nustatyti, nors nei CK 6.247 straipsnio, nei kitose normose nenustatyta galimybės teismui spręsti priežastinio ryšio klausimą remiantis bendro pobūdžio teisingumo ar sąžiningumo kriterijais, nevertinant konkrečių (teismo nustatytų) aplinkybių – nuostolių ryšio su konkrečiais neteisėtais veiksmais. Pareiga įrodyti žalos dydį ir priežastinį ryšį tenka reikalavimą dėl civilinės atsakomybės taikymo reiškiančiam ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovo patirtų netekimų suma atsirado dar iki pripažintų neteisėtais Banko veiksmų, todėl Banko veiksmai priežastiniu ryšiu nesusiję su ieškovo investicinės veiklos netekimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė pakankamo teisinio priežastinio ryšio, kuris neabejotinai leistų susieti visus ieškovo patirtus tiesioginius nuostolius su atsakovės neteisėtais veiksmais, todėl neįrodytas ir tikslus nuostolių dydis, tačiau CK 6.249 straipsnio 1 dalies pagrindu, remdamasis protingumo ir sąžiningumo principu, nusprendė ieškovo patirtus nuostolius paskirstyti abiem šalims po lygiai. Esant nenustatytam priežastiniam ryšiui, apeliacinės instancijos teismas privalėjo atmesti ieškovo reikalavimus.

24.3.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė nuostolių dydį. Nagrinėjamu atveju ieškovas tiksliai ir konkrečiai nurodė prašomų atlyginti nuostolių dydį, šių tariamai dėl Banko veiksmų atsiradusių nuostolių susidarymo mechanizmą. Teismas turėjo galimybę, atsižvelgdamas į Banko pateiktus atsikirtimus, tiksliai įvertinti nuostolių pagrįstumą, todėl nebuvo pagrindo pačiam nustatyti atlygintinų nuostolių dydį.

24.4.                      Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl neteisėtų Banko veiksmų yra nepakankamai aiškios ir nuoseklios. Apeliacinės instancijos teismas Banko neteisėtus veiksmus pripažino tiek dėl to, kad Bankas taikė naujas sutarties nuostatas, reglamentuojančias palūkanų už sudarytus CFD sandorius skaičiavimo tvarką, iki pakeitimo įsigaliojimo sudarytiems sandoriams, tiek dėl to, kad netinkamai informavo ieškovą dėl laikinai taikomų palankesnių, nei nustatyta sutartyje, palūkanų skaičiavimo sąlygų. Bankas aiškiai ir konkrečiai sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nurodytuose dokumentuose atskleidė informaciją, kad pagal sutarties ir Kainyno nuostatas palūkanos yra skaičiuojamos už kiekvieną (tiek nupirktą, tiek parduotą) CFD sandorio poziciją. Šios sutarties nuostatos yra aiškios ir nedviprasmiškos, todėl apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo sutartinių nuostatų prasmę aiškinti ir taikyti priešingai, nei nurodyta šalių sudarytoje sutartyje. Be to, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs sutarties sąlygų pažeidimą, ignoravo aplinkybę, kad sprendimą uždaryti visus CFD sandorius, iš kurių kildinami šioje byloje prašomi priteisti nuostoliai, ieškovas priėmė savo laisva valia. Taigi konstatuoto tariamo pažeidimo tikslas nebuvo nutraukti ieškovo investavimo veiklą, ieškovas nebuvo įpareigotas uždaryti sudarytus CFD sandorius.

25.       Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

25.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei tinkamai taikydamas sutarčių aiškinimo taisykles, pagrįstai konstatavo, kad atsakovė pažeidė sutarties nuostatas, draudžiančias taikyti naują palūkanų skaičiavimo tvarką iki pakeitimų įsigaliojimo sudarytiems ir neužbaigtiems CFD sandoriams; pagrįstai sprendė, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie tik laikinai (t. y. priklausomai nuo banko kontrahento valios) taikomas kitokias palūkanų skaičiavimo sąlygas, nei yra nustatyta ginčo sutartyje, kad palūkanų skaičiavimo tvarka gali būti keičiama ir jau sudarytiems bei neužbaigtiems priešingų pozicijų CFD sandoriams. Dėl to bankas netinkamai vykdė FPRĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas pareigas pateikti klientui teisingą, aiškią ir neklaidinančią informaciją; aiškiai ir suprantamai suteikti klientui visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jis galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (FPRĮ 22 straipsnio 3 dalis).

25.2.                      Bankas neuždarytų CFD sandorių vertės svyravimus (galimai gautiną pelną (nuostolius), kuriuos įvardija kaip nerealizuotą investicinės veiklos nuostolį, klaidingai vertina kaip faktinius ieškovo nuostolius, kuriuos ieškovas jau buvo patyręs iki CFD sandorių uždarymo 2015 m. sausio 7 d. ir 2015 m. sausio 12 d.; klaidingai vertinami ir neuždarytų CFD sandorių vertės svyravimai po 2015 m. sausio 1 d. (kaip negautas pelnas). Vertės svyravimai negali būti vertinami kaip nuostoliai, nes reali vertė atsiranda tik uždarius CFD sandorį. Ieškovas prašo atlyginti nutrauktos investicinės veiklos nuostolius, o ne pelningų ar nepelningų CFD sandorių nuostolius. CFD sandorio vertė gali kisti kiekvieną momentą, todėl jo pelningumas skaičiuojamas jo uždarymo momentu. Ieškovas turi teisėtą lūkestį sudaryti bet kokias CFD sandorių kombinacijas, tarp jų ir priešingus sandorius, jei tai nepažeidžia sutarties. Sutartyje aiškiai buvo suformuluota, kad tol, kol ieškovas turi atvirą CFD sandorį, jis moka palūkanas Bankui.

25.3.                      Nuostoliai yra ieškovo nutrauktos investavimo veiklos piniginė išraiška  suma, kuria dėl Banko neteisėtų veiksmų ieškovas nebegalėjo pasinaudoti savo investavimo veikloje ir kuri liko disponuoti Bankui, o ne ieškovui. „Užšaldyti“ pinigai nėra tapatu nuostoliams ar „nuostolingiems pinigams“. Nerealizuotas, virtualus nuostolis neprilygsta realizuotam realiam nuostoliui. Ieškovo realus faktinis investicinės veiklos rezultatas buvo pelningas, tą patvirtino ir Valstybinės mokesčių inspekcijos ataskaitos. Nerealizuotas nuotolis, kurį nurodo Bankas, yra normali laikina investicinės veiklos proceso dalis. Atsakovė nenurodo, kad minimas nerealizuotas nuostolis augo kartu augant ieškovo veiklos apimčiai, o ne dėl to, kad veikla buvo nuostolinga. 2012 m. sausio 1 d. ieškovas investavo 35 000 JAV dolerių, o 2015 m. sausio 1 d. buvo investavęs 876 000 JAV dolerių. Banko minimas nerealizuotas nuostolis pagal investicijos vertę sudaro apie 5 proc. ieškovo valdomo portfelio vertės.

25.4.                      Bankas nepagrįstai tapatina priešingų CFD sandorių sudarymą ir CFD sandorių uždarymą (pabaigą); ignoruodamas CFD sandorių sutartinę prigimtį, nepagrįstai juos analizuoja vien tik funkciniu aspektu bei nagrinėja tik jų sudarymo finansines pasekmes. Šalys niekur nebuvo susitarusios, kad priešingų CFD sandorių („long“ ir „short“) sudarymas reiškia investavimo pozicijos uždarymą ir iš esmės yra tapatus sandorių pardavimui (pabaigai). Teisės aktuose taip pat neįtvirtinta, kad priešingų CFD sandorių sudarymas reiškia investavimo pozicijos uždarymą ir yra tapatus sandorių pardavimui (pabaigai). Civilinės teisės požiūriu priešingų CFD sandorių poros („long“ ir „short“) sudarymas ir sandorių uždarymas (pabaiga), kai yra fiksuojamas investavimo rezultatas, sukelia skirtingas teisines pasekmes. Sudarant priešingus CFD sandorius šalių teisės ir pareigos nepasibaigia ir nėra panaikinamos, CFD sandoriai neišnyksta. Tuo tarpu CFD sandorio uždarymas reiškia šalių teisių ir pareigų panaikinimą ir investavimo rezultato fiksavimą. Tuo metu yra įvykdomas CFD sandoris, t. y. sumokamas arba gaunamas sutartas kainų skirtumas ir CFD sandoris išnyksta. Jei bankas tikrai traktuotų priešingų CFD sandorių sudarymą kaip investavimo pozicijos uždarymą, tokiu atveju ieškovo mokamos palūkanos, pakeičiant jų skaičiavimo tvarką, nebūtų pakeltos, nes nebūtų už ką tas palūkanas mokėti (CFD sandoriai būtų pasibaigę). Atsakovė taip pat reiškia nepagrįstas abejones dėl ieškovo investicinės veiklos tapimo pelninga veikla.

25.5.                      Bankas atliko neteisėtus veiksmus, todėl ieškovo nuostoliais pripažintinas ir Banko gautas pelnas (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Banko pelną ieškovas vertina kaip pinigus, kuriuos  Bankas savarankiškai nusirašė  ieškovo sąskaitos (40 117,75 Eur (įskaičiuojant 343,96 Eur palūkanas). Šiuo atveju ieškovo turto netekimas sutapo su atsakovės gautu pelnu. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė faktinę aplinkybę, jog atsakovė neginčija ieškovo patirtų nuostolių iš investicinės veiklos fakto, neįrodinėja, kad šių nuostolių dydis apskaičiuotas neteisingai.

25.6.                      Pagal CK 6.247 straipsnį priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad atsakovo elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Taikant civilinę atsakomybę profesionalių investavimo paslaugų srityje, pažeidus pareigą informuoti laikoma, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, nes ieškovas galbūt nebūtų priėmęs sprendimo, jei būtų žinojęs visą reikšmingą informaciją. Atsakovui tenka pareiga įrodyti priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-686/2017). Todėl Bankas privalo įrodyti, kad šiuo atveju neegzistuoja priežastinis ryšys tarp jo neteisėtų veiksmų ir nuostolių. Bankas neįrodė, kad neegzistuoja minimas priežastinis ryšys. Žala šiuo atveju kilo dėl atsakovės padarytų sutarties ir FPRĮ 22 straipsnio pažeidimų, o ne dėl ieškovo investavimo strategijos išskirtinumo. Dėl pasikeitusios sandorių apmokestinimo tvarkos skaičiavimų palūkanų suma už atvirus sandorius padidėjo daugiau nei 1300 proc. (nuo 114,45 JAV dolerio iki 2448,99 JAV dolerio per mėnesį). Iki 2015 m. sausio 1 d. už „long“ sandorius ieškovas mokėjo palūkanas Bankui, o už „short“ sandorius gaudavo palūkanas iš Banko. Po 2015 m. sausio 1 d. ieškovas turėjo mokėti palūkanas tiek už „long“, tiek už „short“ sandorius, nors pagal sutartines nuostatas sudarytiems sandoriams palūkanų padidinimas neturėjo galioti. Jei ieškovas 2015 m. sausio 712 dienomis nebūtų uždaręs likusių atvirų sandorių, tai jis būtų turėjęs mokėti daugiau palūkanų nei patirta tiesioginė žala (47 107 JAV doleriai). Bankas prisipažino, kad nesilaiko ir nesilaikys sutarties, todėl ieškovas iš esmės neturėjo laisvos valios priimti savo investavimo sprendimus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl banko neteisėtų veiksmų

 

26.       Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

27.       Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

28.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

29.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nuo ieškovo ir atsakovės sutarties sudarymo 2011 m. spalio 6 d. iki 2015 m. sausio 1 d. ieškovui pagal sutartį už sudarytus ir neuždarytus CFD sandorius palūkanos buvo skaičiuojamos tik už skirtumą, gautą įskaičius priešingų CFD sandorių pozicijų nominalias sumas. Nuo 2015 m. sausio 1 d. šios palūkanos pradėtos skaičiuoti už kiekvieno CFD sandorio nominalią sumą, t. y. atskirai už abi priešingas pozicijas (tiek „long“, tiek „short“), be to, tokia tvarka pradėta taikyta ir sandoriams, sudarytiems iki sutarties pakeitimų. Apie pasikeitusią nuo 2015 m. sausio 1 d. palūkanų skaičiavimo tvarką ieškovas buvo informuotas 2014 m. lapkričio mėn. pradžioje.

30.       Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad Banko faktiniai veiksmai vykdant sutartį (palūkanų skaičiavimas tik už ieškovo sudarytų priešingų CFD sandorių pozicijų nominalių sumų skirtumą) leido ieškovui pagrįstai manyti, jog šalys susitarė būtent dėl tokios palūkanų skaičiavimo tvarkos taikymo. Byloje teismų nustatyta, kad Bankas palūkanas už priešingų pozicijų CFD sandorius ieškovui skaičiavo tokia tvarka, kokią taikė SaxoBank A/S, su kuriuo atsakovė sudarydavo veidrodinius CFD sandorius (t. y., klientui sudarius CFD sandorį, Bankas automatiškai sudarydavo analogišką CFD sandorį, tokiu būdu valdydamas savo riziką kliento atžvilgiu). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė, pakeisdama palūkanų skaičiavimo tvarką, iš esmės pakeitė sutarties sąlygą.

31.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šalių sudarytos sutarties 8.3 punkte nustatyta Banko teise vienašališkai pakeisti sutartį, ne vėliau kaip 30 d. pranešus apie tai klientui, GBT 30.8 punkto ir 25.1 punkto nuostatomis, pripažino, kad naujoji palūkanų skaičiavimo tvarka atsakovės galėjo būti taikoma tik po sutarties pakeitimo įsigaliojimo sudarytiems CFD sandoriams, o palūkanos už iki to momento ieškovo turimus neužbaigtus CFD sandorius skaičiuotinos pagal ankstesniąją tvarką. Tuo tarpu atsakovė, nuo 2015 m. sausio 1 d. pakeitusi palūkanų už priešingų pozicijų CFD sandorius skaičiavimo tvarką, ją taikė ir iki pakeitimų ieškovo sudarytiems bei neužbaigtiems CFD sandoriams.

32.       Sutarties sąlygų aiškinimas yra reglamentuojamas CK 6.193 straipsnio normose. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-695/2018 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konkrečiose precedentinėse bylose suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus (subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas), o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas); sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes; aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu; kai ginčo šalys siejamos sutartinių santykių, kilusių iš kelių skirtingų sutarčių, pastarosios, vadovaujantis sisteminiu sutarčių aiškinimo principu, analizuojamos kartu; turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus; pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, sutarties aiškinimo metodo taikymo prioriteto konkrečioje byloje, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą.

33.       Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės kasacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo motyvus, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarties aiškinimo taisyklių. Teismo išvada, kad atsakovė vykdė praktiką daugiau kaip trejus metus skaičiuoti ieškovui palūkanas už priešingų pozicijų CFD sandorius nuo šių sandorių nominalų skirtumo ir vėlesnis palūkanų skaičiavimo tvarkos pakeitimas nuo 2015 m. sausio 1 d. turi būti vertinamas kaip sutarties sąlygų dėl palūkanų skaičiavimo tvarkos pakeitimas, yra teisiškai pagrįsta. Atsakovei taikant ieškovui palankesnę palūkanų skaičiavimo tvarką, tarp šalių konkliudentiniais veiksmais buvo susiklostę teisiniai santykiai būtent dėl tokios palūkanų skaičiavimo tvarkos. Teismo išvada, kad pakeista palūkanų skaičiavimo tvarka gali būti taikoma tik CFD sandoriams, sudarytiems po palūkanų skaičiavimo tvarkos pakeitimo, taip pat padaryta nepažeidžiant CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarties aiškinimo taisyklių.

34.       Atsakovė, kasaciniame skunde nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada dėl jos neteisėtų veiksmų taikant pakeistą palūkanų skaičiavimo tvarką iki pakeitimo sudarytiems CFD sandoriams, nenurodė teisinių argumentų dėl CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo, todėl teisėjų kolegija šiuos atsakovės kasacinio skundo argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad aptartas šalių sudarytos sutarties pažeidimas nesudaro pagrindo jį vertinti kaip FPRĮ 22 straipsnyje įtvirtintos atsakovės informavimo pareigos pažeidimo, kadangi apie sutarties pakeitimą ieškovas buvo informuotas sutartyje nustatyta tvarka, o atsakovės teisė vienašališkai keisti palūkanų skaičiavimo tvarką yra įtvirtinta šalių sudarytoje sutartyje.

 

Dėl nuostolių ir dydžio bei priežastinio ryšio

 

35.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.

36.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Tiesioginė žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, buvusią iki žalos padarymo. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuotolių atlyginimo principo (CPK 6.251 straipsnis). Šio principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

37.       Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008).

38.       Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, 57 punktas). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

39.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad dėl Banko vienašališkai pakeistos palūkanų už priešingų pozicijų CFD sandorius skaičiavimo tvarkos taikymo jau sudarytiems ir neužbaigtiems CFD sandoriams jis buvo priverstas užbaigti šiuos CFD sandorius. Apskaičiavęs kiekvieno užbaigto CFD sandorio vertę jo užbaigimo metu ir sudėjęs visas šias vertes, konvertavęs valiutas pagal tuo metu galiojusį kursą, ieškovas teigė, kad patyrė 39 773,79 Eur nuostolių (ieškovo nepavykęs pašalinti nuostolis ir dėl to Banko gauta nauda); taip pat 343,96 Eur nuostolių (pagal pakeistą tvarką apskaičiuotos palūkanos už visus CFD sandorius nuo 2015 m. sausio 1 d. iki šių sandorių užbaigimo 2015 m. sausio 7 d. ir 2015 m. sausio 12 d.). Apeliacinės instancijos teismas šiuos nuostolius pripažino tiesioginiais nuostoliais.

40.       Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad ieškovo įvardytas nuostolis iš investavimo veiklos yra kelerių metų rezultatas, patirtas dar iki palūkanų skaičiavimo tvarkos pakeitimo; nėra duomenų, kad jis ir ateityje būtų galėjęs nuostolių išvengti (juos sumažinti ar netgi gauti iš jų pelno). Be to, Bankas nevertė šių sandorių uždaryti.

41.       Sprendžiant dėl ieškovo patirtų nuostolių kvalifikavimo, būtina atsižvelgti į CFD sandorių esmę ir paskirtį. Taigi, CFD sandoriai yra išvestinė finansinė priemonė, kuri reiškia susitarimą tarp dviejų šalių, kai šalys investicinio sandorio rezultatą sieja su tam tikro rodiklio (pvz., akcijų indeksų) pokyčiu. CFD sandorio būdu investuotojas turi galimybę susieti savo investicinę grąžą su atitinkamų akcijų kainos dinamika net neįsigydamas šių akcijų, be to, investavimo rezultatas gali būti siejamas ne su konkrečiomis akcijomis, o su akcijų indeksais. Išskiriami CFD „long“ ir „short“ sandoriai, kurie yra priešingi: CFD „long“ atveju investuotojas gauna pelną iš akcijų (akcijų indekso) rodiklio vertės padidėjimo, o CFD „short atveju  iš akcijų (akcijų indekso) rodiklio vertės sumažėjimo. Tokios investicinės veiklos, susijusios su CFD sandorių prekyba, esmę sudaro lažybos, bet šiose lažybose bankas tiesiogiai nedalyvauja, t. y., investuotojui investuoti skirtoje platformoje sudarius CFD „long“ arba „short“ sandorį, bankas rinkoje iš karto sudaro veidrodinį sandorį, kuris pašalina bankui tenkančią lažybų riziką. Banko ekonominę naudą sudaro mokesčiai už investuotojui sudarytą galimybę investuoti ir palūkanos už paskolintas lėšas investiciniams sandoriams sudaryti, o investuotojo ekonominę naudą sudaro akcijų (akcijų indekso) vertės kitimas. Be to, CFD sandoriai iš esmės yra skirti trumpalaikiam investavimui.

42.       Taigi, jeigu asmuo sudaro „long“ CFD sandorį ir akcijų (akcijų indekso) vertė mažėja, investuotojas patiria nuostolį, kuris fiksuojamas tik uždarius sandorį. Jeigu mažėjant akcijų (akcijų indekso) vertei asmuo papildomai sudaro „short“ CFD sandorį, jis sustabdo nuostolio didėjimą iš „long“ CFD sandorio, nes kiek asmuo praranda dėl akcijų (akcijų indekso) vertės mažėjimo „long“ CFD sandorio atveju, tiek jis uždirba „short“ CFD sandorio atveju. Tai reiškia, kad, išvengęs nuostolių didėjimo, asmuo taip pat praranda galimybę uždirbti iš akcijų (akcijų indekso) vertės pakitimų, kol neuždaro kurio nors sandorio.

43.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, jog nuo sutarties sudarymo 2011 m. spalio 6 d. iki 2015 m. sausio 1 d. ieškovo nerealizuotas investicinės veiklos, sudarant „long“ ir „short“ CFD sandorius, nuostolis kasmet didėjo nuo -3145,26 JAV dolerio 2012 m. sausio 1 d. iki -47 238,79 JAV dolerio 2015 m. sausio 1 d. Šis nuostolis nebuvo fiksuojamas tol, kol ieškovas nebuvo uždaręs CFD sandorių, todėl ieškovo investicinės veiklos pelningumas jo neatspindėjo. Toks neužfiksuotas ieškovo nuostolis susidarė iki atsakovo neteisėtų veiksmų įvykdymo, kas lemia išvadą, kad nuostolis susidarė dėl paties ieškovo nesėkmingos investicinės veiklos.

44.       Ieškovas byloje teigė, kad jeigu jis nebūtų buvęs priverstas dėl jam nepalankiai pakeistos palūkanų skaičiavimo tvarkos užbaigti visus neužbaigtus CFD sandorius jam nepalankiu momentu, tai ateityje jis būtų išvengęs nuostolių, nes šiuos CFD sandorius būtų užbaigęs palankiu momentu ir būtų išvengęs 40 117,75 Eur nuostolių. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti ieškovo argumentai, tikintis susidariusį nuostolį (neigiamą rezultatą) padengti dėl ateityje besikeičiančios akcijų (akcijų indekso) vertės, sudaro pagrindą ieškovo įrodinėjamus nuostolius vertinti kaip netiesioginius nuostolius (negautas pajamas).

45.       Tokiu atveju, atsižvelgiant į šios nutarties 36-38 punktuose nurodytus argumentus, ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad jeigu jis nebūtų uždaręs visų CFD sandorių 2015 m. sausio mėn., tai per protingą terminą akcijų (akcijų indekso) vertė realiai būtų pakitusi tiek, kad būtų padengtas iki 2015 m. sausio 1 d. susidaręs ieškovo nerealizuotas nuostolis.

46.       Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog nėra duomenų, kad daugiau kaip 100 uždarytų sandorių būtų galėję būti užbaigti pelningai (nes uždarymo metu jie buvo nuostolingi). Kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, ieškovas patvirtino, kad ne kiekvienas jo sudarytas CFD sandoris buvo užbaigiamas pelningai. Nors ieškovas gavo pelno iš šios investicinės veiklos, tuo pačiu metu nuosekliai didėjo ir jo nerealizuotas nuostolis. Teismas iš atsakovės ataskaitų nustatė, kad ieškovo nerealizuotas nuostolis kiekvienais metais vis daugiau viršijo jo gautą pelną iš užbaigtų CFD sandorių. Ieškovas nebūtų galėjęs panaikinti šio nuostolio sudarydamas naujus CFD sandorius; jis nepaneigė, kad iki sutarties pakeitimo sudarytų CFD sandorių nerealizuotas nuostolis ateityje būtų galėjęs dar labiau padidėti. Minėtos apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, priešingai nei pripažino pats apeliacinės instancijos teismas, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas įrodė, jog realiai būtų gavęs pelno susidariusiam nerealizuotam nuostoliui padengti, jeigu CFD sandorius būtų uždaręs ne 2015 m. sausio mėn., o per protingą terminą vėliau. Protingas terminas šiuo atveju turėtų būti suprantamas atsižvelgiant į CFD sandorių paskirtį ir esmę, kadangi šis išvestinis finansinis instrumentas yra skirtas trumpalaikėms investicijoms bei turi lažybų riziką.

47.       CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

48.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sinequanon (būtina, privaloma sąlyga) testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

49.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi, net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 27 punktas; kt.).

50.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė pakankamo teisinio priežastinio ryšio, kuris neabejotinai leistų susieti visus ieškovo patirtus nuostolius su atsakovės neteisėtais veiksmais, nepagrįstas realus nuostolių dydis, todėl nepagrįstai, be pakankamo teisinio pagrindo priteisė ieškovui pusės jo prašomų priteisti nuostolių atlyginimą. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo sumokėtų atsakovei palūkanų už 2015 m. sausio 112 d. laikotarpį nebuvo pagrindo priežastiniu ryšiu susieti su atsakovo neteisėtais veiksmais, kadangi ieškovas apie palūkanų skaičiavimo tvarkos pakeitimą buvo informuotas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, todėl jis turėjo pakankamai laiko CFD sandoriams uždaryti, nenorėdamas mokėti naujai nustatytų palūkanų.

51.       Kiti atsakovės kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

52.       Apibendrindama pirmiau aptartus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad netinkamas materialiosios teisės normų aiškinimas ir taikymas sudaro pagrindą naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

53.       Tenkinus kasacinį skundą, perskirstytinas byloje šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 1210 Eur atstovavimo išlaidų, tačiau, atsižvelgiant į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatas, atsakovei priteistina 1062,88 Eur šių išlaidų atlyginimo.

54.       Už paduotą kasacinį skundą atsakovė sumokėjo 493 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 1210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ši suma neviršija Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Dėl to iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 1703 Eur išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

55.       Iš viso iš ieškovo atsakovės naudai priteisina 2765,88 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme atlyginimo. 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 20 d. sprendimą ir 2018 m. kovo 22 d. papildomą sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės akcinės bendrovės Luminor Bank (j. a. k. 112029270) naudai 2765,88 Eur (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt penkis Eur 88 ct) išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Alė Bukavinienė

 

 

        Andžej Maciejevski

 

 

        Vincas Verseckas


Paminėta tekste:
  • CK6 6.210 str. Palūkanos
  • CK
  • 3K-3-559/2014
  • 3K-3-116/2012
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • 3K-3-24/2014
  • 3K-3-100/2014
  • e3K-3-188-686/2017
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • CK6 6.256 str. Sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindas
  • 3K-3-327-687/2015
  • 3K-3-107/2010
  • CK6 6.193 str. Sutarčių aiškinimo taisyklės
  • 3K-3-166/2009
  • 3K-3-215/2012
  • 3K-3-322/2008
  • 3K-P-382/2006
  • 3K-3-62/2008
  • 3K-3-306-916/2015
  • 3K-7-345/2007
  • 3K-3-132-695/2016