Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-1266-624-2015].docx
Bylos nr.: A-1266-624/2015
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra 288779560 atsakovas
"Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras" 179901854 pareiškėjas
Kategorijos:
1. Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1.25. Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1. ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
1.38. Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Administracinė byla Nr. A-1266-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08142-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

 

 

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. balandžio 1 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas), ir Veslavos Ruskan, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl įsakymo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, TRATC) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, APVA, Agentūra) direktoriaus 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymą „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2001/LT/16/P/PE/004 „Tauragės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas, grąžinimo Nr. TI-187 (toliau – ir Įsakymas) (b. l.1–5).

Pareiškėjas nesutiko su Įsakymu, kuriame nustatyta, kad projekto „Tauragės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas Nr. 2001/LT/16/P/PE/004 (toliau – ir Projektas) vykdytojas, vykdydamas pirkimą „Atliekų surinkimo įrangos didžiųjų atliekų aikštelėms Tauragėje, Jurbarke, Šilalėje ir Pagėgiuose tiekimas netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų techninių specifikacijų 16 punktuose nurodė standartus, nenurodydamas, kad tiekėjai gali remtis nurodytiems standartams lygiaverčiais kitais Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių standartizacijos institucijų patvirtintais normatyviniais dokumentais, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas) 21 straipsnio 5 dalį, ir tuo pagrindu nurodė, kad Projekto galutinis paramos gavėjas per 60 kalendorinių dienų nuo Įsakymo gavimo dienos į APVA sąskaitą privalo grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio reikalavimų, nes jis priimtas neatlikus išsamaus įtariamo pažeidimo tyrimo, o tik remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) išvada, nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir jame nenurodyti teisės aktai, kuriais remiantis pareiškėjo grąžintinos lėšos pripažintos netinkamomis finansuoti. Įsakymo išvada prieštarauja Valstybės kontrolės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išvadoms, nes pagal 2004 m. lapkričio mėnesį tarp APVA ir pareiškėjo pasirašytos ISPA/Sanglaudos programos įgyvendinimo sutarties dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo tarp APVA ir pareiškėjo 4 straipsnio 1 punktą, pareiškėjas buvo atsakingas už pirkimo dokumentų techninių specifikacijų kontrolę, t. y. jis buvo atsakingas už techninius reikalavimus, kuriuos turi atitikti perkamos prekės (minėtos sutarties 1 straipsnio 2 punktas), o APVA, kaip perkančioji organizacija, buvo atsakinga už pirkimo sąlygų (in corpore) atitikimą Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams. Taigi, ne pareiškėjas, o būtent atsakovas, neįtraukdamas į konkurso sąlygas galimybės remtis nurodytiems standartams lygiaverčiais kitais Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių standartizacijos institucijų patvirtintais normatyviniais dokumentais, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Tokį teiginį patvirtina Valstybės kontrolės 2013 m. rugpjūčio 1 d. valstybinio audito ataskaitos projektas bei 2013 m. spalio 30 d. Valstybinio audito ataskaita ir Aplinkos ministerijos 2013 m. rugpjūčio 23 d. Išvada dėl Projekto viešųjų pirkimų.

Atsakovas APVA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 7984) paaiškino, kad Įsakymas yra pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl jį naikinti teisinio pagrindo nėra. Įsakyme yra nurodomi visi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – ir Taisyklės; Paramos grąžinimo taisyklės) 9 punkte išvardinti tokiam sprendimui privalomi elementai, tarp jų teisinis bei faktinis lėšų grąžinimo pagrindas. Sprendimas susigrąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas yra išdėstytas ne tik Įsakyme, bet ir Aplinkos ministerijos išvadoje, siųstoje pareiškėjui 2013 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. (15-l)-D8-7046, todėl minėta išvada yra neatskiriama Įsakymo dalis, kurioje nurodytos konkrečios pažeidimo aplinkybės bei išdėstyti motyvai dėl išlaidų netinkamumo finansuoti. Sprendžiant, ar APVA pagrįstai Įsakymu reikalauja iš pareiškėjo grąžinti Projekte išmokėtas pinigines lėšas, turi būti vadovaujamasi specialiu teisiniu reglamentavimu, o pareiškėjo argumentai dėl to, kas vykdė viešojo pirkimo procedūras ir kaip tarp pareiškėjo ir APVA buvo paskirstytos atsakomybės ribos, šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintų Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklių 1, 2, 6, 7, 12 punktų nuostatomis, pažeidimą gali padaryti tiek projekto vykdytojas, tiek paramą administruojanti institucija, tačiau, nepaisant to, kas padarė pažeidimą, dėl šio pažeidimo neteisėtai išmokėtos lėšos visais atvejais turi būti susigrąžinamos iš galutinio paramos gavėjo (nagrinėjamu atveju pareiškėjo). Pagal minėto teisės akto nuostatas, administruojančiai institucijai nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis lėšomis ir nusprendus susigrąžinti lėšas, šios lėšos turi būti susigrąžinamos vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, kuriose numatyta, kad būtent projekto vykdytojas turi pareigą grąžinti paramos lėšas, nepriklausomai nuo to, dėl kokių asmenų veiksmų paramos lėšos buvo išmokėtos neteisėtai. Taigi, nepriklausomai nuo to, kas rengė viešojo pirkimo dokumentus, kas vykdė viešojo pirkimo procedūras ir kas įtvirtino tam tikras  nuostatas sutartyse,  valstybė, atsakydama prieš Europos Sąjungą už netinkamai įsisavintas lėšas, turi šias lėšas susigrąžinti iš projektų vykdytojų galutinių paramos gavėjų, o šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas ir yra galutinis paramos gavėjas ir kad Įsakyme nurodytos lėšos jam buvo išmokėtos. Teisės aktai Agentūrai priskiria įgyvendinančiosios institucijos funkcijas, kurių vykdymu siekiama užtikrinti tinkamą finansinės paramos panaudojimą, todėl Agentūra, nepriklausomai nuo jos atliktų ankstesnių veiksmų, kaip valstybės institucija, atsakinga už tinkamą lėšų panaudojimą, pati nustačiusi pažeidimus ar gavusi informaciją apie jau nustatytus iš kitos institucijos (šiuo atveju – Aplinkos ministerijos), turi pareigą pareikalauti, kad pripažintos netinkamomis finansuoti lėšos būtų grąžintos, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta priimant Įsakymą. Vadovaujantis 2010 m. vasario 23 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte Nr. (4.79-08)-6K-1001730 pateiktais paaiškinimais, taip pat Sanglaudos fondo lėšų administravimo taisyklių 8.3 punktu bei atsižvelgiant į tai, jog su įtariamu pažeidimu yra susijusi pati Agentūra, ji negalėjo atlikti įtariamo pažeidimo tyrimo, o priimdama Įsakymą privalėjo vadovautis Aplinkos ministerijos 2013 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. (15-l)-D8-7046 pateikta pažeidimo tyrimo išvada.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras skundą tenkino iš dalies. Panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymo „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2001/LT/16/P/PE/004 „Tauragės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas, grąžinimo Nr. TI-187 dalį, kiek joje nustatyta, kad „projekto Tauragės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas Nr. 2001/LT/l 6/P/PE/004 projekto vykdytojas, vykdydamas pirkimą „Atliekų surinkimo įrangos didžiųjų atliekų aikštelės Tauragėje, Jurbarke, Šilalėje ir Pagėgiuose tiekimas netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų techninių specifikacijų 16 punktuose nurodė standartus, nenurodydamas, kad tiekėjai gali remtis nurodytiems standartams lygiaverčiais kitais Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių standartizacijos institucijų patvirtintais normatyviniais dokumentais, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 5 dalį.“ Kitą skundo dalį atme.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Europos Komisija 2001 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. PH/2001/5360 Projektui skyrė paramą ir 2001 m. gruodžio 13 d. tarp Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos buvo pasirašytas Finansinis memorandumas dėl Projekto, ISPA Priemonės Nr. 2001/LT/16/P/PE/004. 2002 m. rugpjūčio 2 d. Tauragės miesto, Šilalės miesto, Jurbarko miesto ir Pagėgių miesto savivaldybių sprendimu buvo įsteigta bendra organizacija UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ ir šiai organizacijai buvo pavesta veikti savivaldybių vardu bei organizuoti Projekto įgyvendinimą. 2004 m. lapkričio 22 d. tarp APVA ir TRATC buvo sudaryta ISPA/Sanglaudos programos įgyvendinimo sutartis dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo tarp APVA ir pareiškėjo (toliau – ir Sutartis). 2005 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. 2005/4/A/PT/LT „Atliekų surinkimo įrangos didžiųjų atliekų aikštelėms Tauragėje, Jurbarke, Šilalėje ir Pagėgiuose tiekimas“ tarp APVA, TRATC ir UAB „Nota Bene“. Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2013 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (4.188-2409)-6K-1306772  pateikė prašymą Aplinkos ministerijai, APVA ir TRATC pateikti savo pastabas ir pasiūlymus dėl Finansų ministerijai Valstybės kontrolės pateikto derinti Projekto 2013 m. rugpjūčio 1 d. valstybinio audito ataskaitos projekto. Projekto valstybinio audito ataskaitos projekto skiltyje APVA arba Aplinkos ministerija buvo prašoma pateikti įrodymus, kad APVA, kaip perkančioji organizacija užtikrino, kad būtų įgyvendinti Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 2 ir 5 dalių reikalavimai, o tuo atveju, jei tokių įrodymų nėra, Aplinkos ministerijos buvo prašoma vadovaujantis Pažeidimų tyrimo taisyklėmis atlikti pažeidimo tyrimą siekiant įsitikinti, ar vykdant viešąjį pirkimą buvo laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų bei įvertinti siūlomos finansinės korekcijos dydį. Aplinkos ministerija, atlikusi įtariamų pažeidimų tyrimus dėl Projekto 2013 m. rugpjūčio 1 d. valstybinio audito ataskaitos projekto, parengė Išvadą dėl Sanglaudos fondo (ISPA) projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/004 Tauragės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas viešųjų pirkimų (toliau – ir Išvada), kurios dalyje Pastebėjimas Nr. 3, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 2, 5 dalių nuostatomis konstatavo, kad APVA, neįtraukdama į konkurso sąlygas galimybės remtis nurodytiems standartams lygiaverčiais kitais Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių standartizacijos institucijų patvirtintais normatyviniais dokumentais, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į tai, kad tiekėjai viešojo pirkimo metu teikdami klausimus nepateikė prašymo naudoti kitokio standarto konteinerius, pirkimo dokumentus įsigijo 10 dalyvių, iš kurių pirkime dalyvavo 2 dalyviai, o paskelbus laimėtoją nebuvo gauta pretenzijų ir skundų, Išvadoje pasiūlė taikyti 5 proc. finansinę korekciją nuo EK deklaruotos 130 084,45 eurų sutarties vertės, todėl vadovaujantis Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras grąžintinų lėšų suma yra 22 457,77 Lt (iš jų 15 720,44  Lt ES lėšos ir 6 737, 33 Lt valstybės biudžeto lėšos). Valstybės kontrolė 2013 m. spalio 30 d. pateikė Valstybinio audito ataskaitą dėl Projekto, kurios skyriaus „Viešieji pirkimai“ dalyje Nr. 2 „Didelės svarbos pastebėjimas“ konstatuota, kad sutarties „Atliekų surinkimo įrangos didžiųjų atliekų aikštelėms Tauragėje, Jurbarke, Šilalėje ir Pagėgiuose tiekimas Nr. 2005/4/A/PT/LT techninių specifikacijų 1-6 punktuose nurodant standartus, tačiau nenurodant, kad tiekėjai gali remtis nurodytiems standartams lygiaverčiais kitais Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių standartizacijos institucijų patvirtintais normatyviniais dokumentais, perkančioji organizacija APVA neužtikrino, kad būtų įgyvendinti Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 2 ir 5 dalių reikalavimai, todėl taikytina Rekomendacijų dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo COCOF 07/0037/03 1 priedo 8 punkte nurodyta 5 proc. finansinė pataisa, t. y. 6 504,22 EUR finansinė pataisa. Agentūra 2013 m. lapkričio 22 d. raštu „Dėl atlikto pažeidimo tyrimo Nr. APVA-3573 pranešė pareiškėjui, kad atlikus pirminį tyrimą bei jį atnaujinus ir atlikus pakartotinį tyrimą buvo nustatyta, kad netinkamos finansuoti išlaidos yra 22 457,77 Lt (ES lėšos – 15 720,44 Lt, bendrojo finansavimo lėšos 6 737,33 Lt) ir šios lėšos bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėta PVM dalis (4 042,40 Lt) turi būti grąžintos. Agentūros direktorius, vadovaudamasis 2011 m. balandžio 20 d Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-349 ir Taisyklių 5.2.2. punktu bei siekdamas susigrąžinti neteisėtai išmokėtas lėšas, Įsakymo 1-uoju punktu nustatė, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas pirkimą Atliekų surinkimo įrangos didžiųjų atliekų aikštelės Tauragėje, Jurbarke, Šilalėje ir Pagėgiuose tiekimas“ (toliau – ir Pirkimas) netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų techninių specifikacijų 1-6 punktuose nurodė standartus, nenurodydamas, kad tiekėjai gali remtis nurodytiems standartams lygiaverčiais kitais Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių standartizacijos institucijų patvirtintais normatyviniais dokumentais, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 5 dalį. Įsakymo 2-uoju punktu nurodė, kad projekto galutinis paramos gavėjas per 60 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros sąskaitą privalo grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas 22 457,77 Lt (ES lėšos – 15 720,44 Lt, bendrojo finansavimo lėšos 6 737,33 Lt) bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą PVM 4 042,40 Lt, o pavėlavus grąžinti, mokėti ir 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinti lėšas dieną. Įsakymo 3-iuoju punktu pavedė atsakingam pareigūnui ir APVA padaliniui atlikti šiuos veiksmus: per 5 darbo dienas nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos informuoti Projekto galutinį paramos gavėją UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ apie Įsakymu priimtą sprendimą, atlikti Įsakymo 2 punkto vykdymo kontrolę; pervesti gautas lėšas į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodytą valstybės iždo sąskaitą. Įsakymo 4-ajam punkte nurodė jo apskundimo tvarką.

Teismas rėmėsi Viešųjų pirkimų įstatymo (aktuali redakcija nuo 2004 m. liepos 27 d. iki 2006 m. sausio 31 d.) 21 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Finansų ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2004 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-054/D1-79/3-99  patvirtintos Sanglaudos fondo strategijos 2004-2006 metams (toliau – ir Strategija) 32, 33.1, 33.2, 34.1., 34.2, 34.3, 34.4, 34.5 punktais, Taisyklių 2, 4, 5.1.4 ir 5.2.2, 9.1 – 9.10 punktais. Pažymėjo, jog Taisyklėse reglamentuojami atvejai, kai turi būti susigrąžinamos jau išmokėtos lėšos, o lėšas turi grąžinti projekto vykdytojas, nagrinėjamu atveju pareiškėjas. Taip pat atsižvelgė į Finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintų Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisykles (2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1K-208 redakcija)  (toliau – ir Pažeidimų nustatymo taisyklės), jų 2 punktą, 6-7 punktus. Konstatavo, jog pagal aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatas, pažeidimą, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti valstybės ir/arba Europos Bendrijų biudžeto nuostolių, gali padaryti tiek projekto vykdytojas (šiuo atveju pareiškėjas), tiek paramą administruojanti institucija (šiuo atveju Agentūra), tačiau, nepaisant to, kas padarė pažeidimą, dėl šio pažeidimo neteisėtai išmokėtos lėšos visais atvejais turi būti susigrąžinamos iš galutinio paramos gavėjo (šiuo atveju – pareiškėjo). Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-800/2013 pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl išmokėtų lėšų grąžinimo pagrįstumo yra svarbu nustatyti, kas yra atsakingas dėl to, kad dalis išmokėtos paramos sumos nėra tinkama finansuoti, todėl yra svarbu išsiaiškinti Agentūrai tenkančios kontrolės funkcijos apimtį ir tai, ar Agentūra nėra taip pat atsakinga dėl to, kad dalis išmokėtos pramos sumos nėra tinkama finansuoti.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo ginčo dėl to, kad pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 2 ir 5 dalies reikalavimus sutarties Atliekų surinkimo įrangos didžiųjų atliekų aikštelėms Tauragėje, Jurbarke, Šilalėje ir Pagėgiuose tiekimas Nr. 2005/4/A/PT/LT techninių specifikacijų 1-6 punktuose buvo nurodyti standartai, tačiau nebuvo nurodyta, kad tiekėjai gali remtis nurodytiems standartams lygiaverčiais kitais Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių standartizacijos institucijų patvirtintais normatyviniais dokumentais. Ginčas byloje kyla dėl to, kas – pareiškėjas ar atsakovas – turėjo pareigą užtikrinti, jog vykdant Pirkimą būtų įgyvendinti Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 2 ir 5 dalių reikalavimai.

Nustatė, kad APVA, kaip institucija, atliekanti Projektą įgyvendinančios institucijos funkcijas, pagal Sutarties 2 straipsnio 1 dalies nuostatas galutiniam paramos gavėjui TRATC delegavo dalį savo funkcijų ir atsakomybę už jų vykdymą. Teismas atsižvelgė į Sutarties 3 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies 1-5 punktų, 8 straipsnio 2 dalies nuostatas. Konstatavo, jog vadovaujantis Sutarties 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjas atsakė tik už tam tikrą, konkrečią, jam atsakovo deleguotą pirkimo konkursų organizavimo bei sutarčių sudarymo užduotį, ir, įgyvendindamas minėtą užduotį, jis buvo atsakingas už pirkimo dokumentuose nurodomų techninių specifikacijų techninių reikalavimų, kuriuos turi atitikti perkamos prekės, paslaugos ar darbai parengimo kontrolę, gi atsakovas, kaip institucija, atliekanti Projekto įgyvendinančiosios institucijos funkcijas, t. y. kaip perkančioji organizacija, šiuo atveju buvo atsakingas už visų Projekto pirkimo konkursų organizavimą ir sutarčių sudarymą, kas leido teismui daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtent APVA turėjo pareigą užtikrinti Projekto viešųjų pirkimų konkurso sąlygų visumos, tarp jų – ir techninių specifikacijų atitikimą Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams. Pažymėjo, kad analogiška išvada yra padaryta tiek 2013 m. spalio 30 d. Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitoje, tiek ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Išvadoje.

Konstatavus, kad šiuo atveju būtent APVA turėjo pareigą užtikrinti Pirkimo techninių specifikacijų atitikimą Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams ir nustačius, kad Pirkimo sutarties Atliekų surinkimo įrangos didžiųjų atliekų aikštelėms Tauragėje, Jurbarke, Šilalėje ir Pagėgiuose tiekimas Nr. 2005/4/A/PT/LT techninių specifikacijų 1-6 punktuose buvo nurodyti standartai, tačiau nebuvo nurodyta, kad tiekėjai gali remtis nurodytiems standartams lygiaverčiais kitais Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių standartizacijos institucijų patvirtintais normatyviniais dokumentais, daryta išvada, kad nagrinėjamu atveju būtent Agentūra tinkamai neatliko savo pareigų ir tokiais savo veiksmais pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 2 ir 5 dalių reikalavimus. Todėl priimant sprendimą, įpareigojantį galutinį paramos gavėją, t y. pareiškėją, grąžinti neteisėtai išmokėtas lėšas, nagrinėjamu atveju tokio nurodymo teisiniu pagrindu turėjo būti ne Taisyklių 5.2.2. punktas, kuris taikomas tuomet, kai projekto vykdytojas nesilaiko ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta didesnė, nei priklauso, lėšų suma, tačiau 5.1.4 punktas, kuris taikomas nustačius, kad jog įgyvendinančioji institucija nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma. Atsižvelgiant į tai, daryta išvada, kad Įsakyme nurodomas išmokėtų lėšų grąžinimo teisinis pagrindas Taisyklių 5.2.2. punktas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad aplinkybės, kas nagrinėjamu atveju vykdė viešojo pirkimo procedūras ir kokiu būdu tarp pareiškėjo ir APVA buvo paskirstytos atsakomybės ribos, šioje byloje nėra teisiškai reikšmingos. 8-ajame Sutarties straipsnyje kaip tik ir buvo aptartos šios sutarties reikalavimų pažeidimo teisinės pasekmės, kurios tiesiogiai priklauso nuo konkrečios Sutarties šalies kaltės.

Atsakovo teigimu, ginčijamame Įsakyme yra visi Taisyklių 9 punkte išvardinti tokiam sprendimui privalomi elementai, tarp jų teisinis bei faktinis lėšų grąžinimo pagrindas, o sprendimas susigrąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas yra išdėstytas ne tik Įsakyme, bet Aplinkos ministerijos Išvadoje, kurioje nurodytos konkrečios pažeidimo aplinkybės bei išdėstyti motyvai dėl išlaidų netinkamumo finansuoti, todėl Išvada yra neatskiriama Įsakymo dalis. Teismas pažymėjo, jog Aplinkos ministerija Išvadoje konstatavo, kad APVA, neįtraukdama į konkurso sąlygas galimybės remtis nurodytiems standartams lygiaverčiais kitais Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių standartizacijos institucijų patvirtintais normatyviniais dokumentais, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 2, 5 dalių reikalavimus ir tuo pagrindu pasiūlė taikyti 5 proc. finansinę korekciją nuo EK deklaruotos 130 084,45 eurų sutarties vertės nustatant, kad UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras grąžintinų lėšų suma yra 22 457,77 Lt. Tačiau Agentūros direktorius, priimdamas Įsakymą, konstatavo, kad Projekto vykdytojas, t. y. pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų techninių specifikacijų 1-6 punktuose nurodė standartus, nenurodydamas, kad tiekėjai gali remtis nurodytiems standartams lygiaverčiais kitais Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių standartizacijos institucijų patvirtintais normatyviniais dokumentais, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir tuo pagrindu nurodė, kad Projekto galutinis paramos gavėjas privalo grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas (22 457,77 Lt, iš jų: ES lėšos 15 720,44 Lt, bendrojo finansavimo lėšos 6 737,33 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad Įsakyme nurodytas Projekto vykdytojo grąžintinų lėšų teisinis pagrindas iš esmės skiriasi nuo Išvadoje nurodomo grąžintinų lėšų teisinio pagrindo, teismas sprendė, kad Išvada negali būti laikoma neatsiejama ginčijamo individualus administracinio akto dalimi, kas taip pat sudaro pagrindą teigti, jog Įsakymas priimtas neatlikus faktinių aplinkybių tyrimo ir jų objektyviai neįvertinus. Nurodytos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytų individualaus administracinio akto turinio reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad nors formaliai Įsakymo turinys ir atitinka Taisyklių 9 punkte reikalavimus, t. y. jame yra nurodomi visi šiame punkte nustatyti privalomi sprendimo elementai, tačiau ši aplinkybė pati savaime nepagrindžia Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo.

Teismas konstatavo, kad Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymas „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2001/LT/16/P/PE/004 „Tauragės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas, grąžinimo Nr. TI-187 naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

 

III.

 

Pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 151–154), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas ir pareiškėjo skundą tenkinti pilna apimtimi.

Nurodo, kad teismas visiškai nevertino pareiškėjo skunde nurodytų ir bylos nagrinėjimo metu išsamiai išdėstytų aplinkybių, turėjusių esminės įtakos teisingo sprendimo priėmimui. Aplinkos ministerijos 2013 m. rugpjūčio 23 d. išvadoje dėl Projekto viešųjų pirkimų aplinkybė, ar Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 5 dalies reikalavimų nesilaikymas pripažintinas diskriminaciniu sutarties objekto aprašymu, apskritai nebuvo nagrinėjama ir vertinta. Byloje nėra duomenų, ar konkurso sąlygose nenurodant, jog „tiekėjai gali remtis nurodytiems standartams lygiaverčiais kitais Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių standartizacijos institucijų patvirtintais normatyviniais dokumentais“ (Viešųjų pirkimų įstatymo 21 str. 5 d.), buvo atliktas pažeidimas „dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti valstybės ir/arba Europos bendrijos biudžeto nuostolių (Pažeidimų nustatymo taisyklių 6 p.). Į konkurso sąlygas tiesiogiai neperkėlus ir nenurodžius Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 5 dalies teksto, tai jokiu būdu neužkirto kelio ir neatėmė galimybės viešojo pirkimo dalyviams tiesiogiai vadovautis įstatymo nuostatomis. Skundžiamas Įsakymas buvo priimtas neatlikus išsamaus pažeidimo tyrimo. Atsakovas, kuriam yra priskiriamos Įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, kurių vykdymu siekiama užtikrinti tinkamą finansinės paramos panaudojimą, jokio tyrimo dėl galimo pažeidimo neatliko.

Pažymi, jog Struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšos (išlaidos) yra atitinkamo laikotarpio Europos Sąjungos bendrojo biudžeto dalis, todėl šios bylos nagrinėjimo ribose yra aktualus Tarybos Reglamentas dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos Nr. 2988/95, pagal kurį „pažeidimas“ tai bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmu ar neveikimu, dėl kurio bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas. Taigi, atsakovas, neatlikęs pažeidimo tyrimo, kurio metu būtų tinkamai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėtas galimas pažeidimas ir, jei pažeidimas būtų nustatytas, ar dėl jo atsirado ar galėjo atsirasti nacionalinio ir (ar) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių (Reglamento 1 p., Pažeidimų nustatymo taisyklių 6 p.), neturėjo teisėto pagrindo nurodyti, jog pareiškėjas netinkamai panaudojo lėšas, o teismas, nustatęs byloje aplinkybes dėl APVA tyrimo neatlikimo ir nenustatęs aplinkybių dėl tariamo pažeidimo ir jo pasekmių (ne)egzistavimo, turėjo tenkinti pareiškėjo skundą pilna apimtimi.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 157–161) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. TI-187 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2001/LT/16/P/PE/004 „Tauragės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas, grąžinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad skundžiamu Įsakymu Agentūros direktorius, vadovaudamasis 2011 m. balandžio 20 d Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-349 Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant asignavimų valdytojo programas“ ir Taisyklių 5.2.2. punktu bei siekdamas susigrąžinti neteisėtai išmokėtas lėšas: 1) nustatė, kad projekto Tauragės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ Nr. 2001/LT/l 6/P/PE/004 projekto vykdytojas, vykdydamas pirkimą Atliekų surinkimo įrangos didžiųjų atliekų aikštelės Tauragėje, Jurbarke, Šilalėje ir Pagėgiuose tiekimas netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų techninių specifikacijų 1-6 punktuose nurodė standartus, nenurodydamas, kad tiekėjai gali remtis nurodytiems standartams lygiaverčiais kitais Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių standartizacijos institucijų patvirtintais normatyviniais dokumentais, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 5 dalį; 2) nurodė, kad projekto galutinis paramos gavėjas per 60 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros sąskaitą privalo grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas 22 457,77 Lt (ES lėšos – 15 720,44 Lt, bendrojo finansavimo lėšos 6 737,33 Lt) bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą PVM 4 042,40 Lt, o pavėlavus grąžinti, mokėti ir 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinti lėšas dieną; 3) atsakingam pareigūnui ir APVA padaliniui atlikti šiuos veiksmus: per 5 darbo dienas nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos informuoti Projekto galutinį paramos gavėją TRATC apie Įsakymu priimtą sprendimą, atlikti Įsakymo 2 punkto vykdymo kontrolę; pervesti gautas lėšas į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodytą valstybės iždo sąskaitą; 4) nurodė Įsakymo apskundimo tvarką (b. l. 125).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 14 d. sprendime konstatavo, jog nagrinėjamu atveju būtent Agentūra tinkamai neatliko savo pareigų ir tokiais savo veiksmais pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 2 ir 5 dalių reikalavimus, todėl įpareigojimo galutinį paramos gavėją, t. y. pareiškėją, grąžinti neteisėtai išmokėtas lėšas pagrindu turėjo būti ne Taisyklių 5.2.2. punktas, tačiau 5.1.4 punktas. Taip pat darė išvadą, jog Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytų individualaus administracinio akto turinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Įsakymo dalį, kiek joje nustatyta, kad „projekto Tauragės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas Nr. 2001/LT/l 6/P/PE/004 projekto vykdytojas, vykdydamas pirkimą „Atliekų surinkimo įrangos didžiųjų atliekų aikštelės Tauragėje, Jurbarke, Šilalėje ir Pagėgiuose tiekimas netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų techninių specifikacijų 16 punktuose nurodė standartus, nenurodydamas, kad tiekėjai gali remtis nurodytiems standartams lygiaverčiais kitais Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių standartizacijos institucijų patvirtintais normatyviniais dokumentais, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 5 dalį .

Pareiškėjas, tvirtindamas, kad jo skundą teismas turėjo tenkinti pilna apimtimi, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad Agentūra neturėjo teisėto pagrindo nurodyti, jog pareiškėjas netinkamai panaudojo lėšas, kadangi Agentūra tyrimo neatliko ir nenustatė aplinkybių dėl tariamo pažeidimo bei jo pasekmių (ne)egzistavimo.

Pažymėtina, kad šiuo atveju Agentūra skundžiamą Įsakymą pareiškėjui išsiuntė ir vadovaudamasi juo prašė pareiškėją ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto gavimo dienos pervesti grąžintinų lėšų ir PVM lėšų dalį į Agentūros direktoriaus įsakyme nurodytą sąskaitą bei apie įvykdytą pavedimą informuoti Agentūrą 2013 m. lapkričio 22 d. raštu „Dėl atlikto pažeidimo tyrimo“ Nr. APVA-3573 (b. l. 126).  Šiame rašte Agentūra pranešė pareiškėjui, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atliko pažeidimo tyrimą pagal Valstybės kontrolės pastebėjimus dėl Projekto ir atlikus pirminį tyrimą bei jį atnaujinus ir atlikus pakartotinį tyrimą (išvados siųstos TRATC 2013 m. rugpjūčio 23 d. ir 2013 m. rugsėjo 9 d. Aplinkos ministerijos raštais) buvo nustatyta, kad netinkamos finansuoti išlaidos yra 22 457,77 Lt (ES lėšos – 15 720,44 Lt, bendrojo finansavimo lėšos 6 737,33 Lt) ir šios lėšos bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėta PVM dalis (4 042,40 Lt) turi būti grąžintos.

Taigi, nagrinėjamoje situacijoje pažeidimo tyrimą atliko ir Išvadą dėl Sanglaudos fondo (ISPA) projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/004 „Tauragės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ viešųjų pirkimų (b. l. 120–124) priėmė Aplinkos ministerija, o Įsakymą priėmė Agentūros direktorius. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes Agentūra, priimdama Įsakymą, jokio tyrimo dėl galimo pažeidimo neatliko, Įsakymas nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir jame nenurodyti teisės aktai. Atsakovas teigia, kad Įsakymas yra pagrįstas, kadangi jis priimtas vadovaujantis Aplinkos ministerijos 2013 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. (15-l)-D8-7046 pateikta pažeidimo tyrimo Išvada.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kai individualus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių – teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius. Toks dokumentas jau įgyja teisinę galią ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, bet iki tokio akto priėmimo atliktas darbas, gauta informacija, įforminta bet kokios formos dokumente (ataskaitoje, patikrinime, išvadoje ir kt.), atspindintys individuliam administraciniam aktui priimti reikalingus duomenis, paprastai neskundžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai tik ištaka, tarnaujanti individualiam administraciniam aktui priimti. Pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkėlinėjami į administracinį aktą, tad priimant individualų administracinį aktą neretai pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-633/2008 ir kt.). Jei atitinkamas individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, ir juos pridėti prie individualaus akto. Administracinių teismų praktikoje tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (2015 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015).

Nors nagrinėjamu atveju atsakovas tvirtina, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis Aplinkos ministerijos Išvada, tačiau pačiame Įsakyme jokios nuorodos į šią išvadą nėra, iš Įsakymo turinio nėra matyti, kad Aplinkos ministerijos Išvada yra sudėtinė Įsakymo dalis ir kad Įsakymą pagrindžiantys motyvai yra išdėstyti Išvadoje. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Išvados Pastebėjime Nr. 3 Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatomis, darė išvadą, jog Agentūra, neįtraukdama į konkurso sąlygas galimybės remtis nurodytiems standartams lygiaverčiais kitais Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių standartizacijos institucijų patvirtintais normatyviniais dokumentais, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Tuo tarpu Įsakyme konstatuota, kad projekto vykdytojas, t. y. TRATC, vykdydamas Pirkimą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 5 dalį. Taigi, Įsakyme padaryta išvada iš esmės skiriasi nuo tos, kurią padarė Aplinkos ministerija. Todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad Aplinkos ministerijos Išvada yra ginčijamo Įsakymo sudėtinė dalis. Tuo tarpu Agentūra pati jokio tyrimo neatliko, Įsakyme jokių jo priėmimo motyvų nenurodė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Įsakymas yra nemotyvuotas ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto neatitikimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytiems individualaus administracinio akto bendriesiems reikalavimams yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą aktą nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu (aktas yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-1223/2014).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 8 punkte numatytos tarpinės institucijos funkcijos. Pagal Administravimo taisyklių 8.3. punktą, kad esama pažeidimų, ir (arba) gavusi apie juos informacijos, apie tai praneša įgyvendinančiajai institucijai, o kai įtariami pažeidimai ir (arba) apie juos gauta informacija susiję su įgyvendinančiosios institucijos atliktais viešaisiais pirkimais, Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo ir šalinimo taisyklėse, patvirtintose finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 (Žin., 2005, Nr. 127-4588) (toliau vadinama – Pažeidimų taisyklės), nustatyta tvarka atlieka pažeidimo tyrimą ir nustato pažeidimus (arba jų nenustato); įtarusi, kad pažeidimas gali būti susijęs su nusikalstama veika, apie tai praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, vadovaujančiajai, mokėjimo ir įgyvendinančiajai institucijoms. Remiantis Administravimo taisyklių 8.4. punktu, Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (Žin., 2005, Nr. 69-2469; 2010, Nr. 33-1570) (toliau vadinama – Lėšų grąžinimo taisyklės), nustatyta tvarka priima sprendimus dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų grąžinimo ir vykdo šių lėšų susigrąžinimą, ir (arba) įgalioja įgyvendinančiąją instituciją vykdyti neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą. Tuo tarpu įgyvendinančiosios institucijos funkcijos nurodytos Administravimo taisyklių 11 punkte. Pagal Administravimo taisyklių 11.16. punktą, įgyvendinančioji institucija, įtarusi, kad esama pažeidimų, ir (arba) gavusi apie juos informacijos, Pažeidimų taisyklėse nustatyta tvarka atlieka pažeidimo tyrimą ir nustato pažeidimus (arba jų nenustato), o kai įtariami pažeidimai ir (arba) apie juos gauta informacija susiję su jos pačios atliktais viešaisiais pirkimais, apie tai praneša tarpinei institucijai; įtarusi, kad pažeidimas gali būti susijęs su nusikalstama veika, apie tai praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, vadovaujančiajai, mokėjimo ir tarpinei institucijoms. Pagal Administravimo taisyklių 11.17. punktą, įgyvendinančioji institucija tarpinės institucijos įgaliojimu Lėšų grąžinimo taisyklėse nustatyta tvarka vykdo neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą.

Apibendrinant minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pačios įgyvendinančios institucijos atliktais viešaisiais pirkimais, tarpinė institucija atlieka ne tik pažeidimo tyrimą, bet ir priimą sprendimą dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų grąžinimo ir vykdo šių lėšų susigrąžinimą, t. y. tokiu atveju negali įgalioti įgyvendinančiąją instituciją vykdyti neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą, kadangi priešingu atveju įgyvendinančioji institucija būtų įgaliojama priimti sprendimą dėl savo pačios padarytų pažeidimų, kas prieštarautų konstituciniam gero administravimo (atsakingo valdymo) principui ir Administravimo taisyklių tikslams.

Nagrinėjamu atveju, pagal Sutarties 1 straipsnio 2 dalyje pateiktą apibrėžimą (b. l. 11), Agentūra yra įgyvendinančioji institucija, o Aplinkos ministerija yra tarpinė institucija, kuri šiuo atveju ir turi vykdyti neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą.

Pažymėtina, kad nagrinėjamas atvejis tik patvirtina, kad pažeidimui esant susijusiam su pačios įgyvendinančios institucijos atliktais viešaisiais pirkimais, pastaroji institucija negali būti įgaliojama priimti sprendimą dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų grąžinimo ir vykdyti šių lėšų susigrąžinimą:  Agentūra, priimdama Įsakymą, neesant tam jokio faktinio pagrindo, pakeitė Aplinkos ministerijos pažeidimo tyrimo metu padarytas išvadas tuo aspektu, kad konstatavo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą padarius ne Agentūrą, t. y. save, o projekto vykdytoją, Įsakyme nurodė kitą nei Išvadoje projekto vykdytojo grąžintinų lėšų teisinį pagrindą, tuo pažeisdama objektyvumo principą (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.).

Todėl, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas ir yra panaikinamas visas Agentūros 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. T1-187 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2001/LT/16/P/PE/004Tauragės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ grąžinimo“.

 

 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymą „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2001/LT/16/P/PE/004 „Tauragės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“ Nr. TI-187.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                        Anatolijus Baranovas

 

Arūnas Dirvonas

 

                                                        Veslava Ruskan

 


Paminėta tekste:
  • A-327-146/2015