Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-293-2011].doc
Bylos nr.: 3K-3-293/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 3K-3-293/2011

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00524-2010-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4, 69 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2011 m. birželio 27 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Česlovo Jokūbausko ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Kamesta“ ir Lenkijos įmonės Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, tretiesiems asmenims Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“, Švedijos įmonei Malmberg Water AB dėl atviro konkurso dalyvių pažeistų teisių gynimo.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl perkančiosios organizacijos atlikto viešųjų pirkimų procedūros metu konkurso dalyvių pasiūlymų įvertinimo teisėtumo.

Ieškovai UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. prašė teismo:

1) pripažinti, kad atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ viešojo pirkimo „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49 A, Klaipėdoje“ (pirkimo Nr. 71522) komisijos protokolo Nr. 9 3.1 punkte priimtas sprendimas, jog tiekėjų UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymas pateiktas pagal pirkimo dokumentuose nustatytus pasiūlymo pateikimo reikalavimus, yra nepagrįstas ir neteisėtas, ir jį panaikinti;

2) pripažinti, kad atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ viešojo pirkimo „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49 A Klaipėdoje“ (pirkimo Nr. 71522) komisijos protokolo Nr. 9 3.2 punkte priimtas sprendimas pripažinti, kad tiekėjų UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB kvalifikacija atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, yra nepagrįstas ir neteisėtas, ir jį panaikinti;

3) pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ sprendimus: dėl preliminarios eilės sudarymo kainų didėjimo tvarka dalį, kurioje tiekėjų UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymas įrašytas pirmuoju, dėl pasiūlymų eilės patvirtinimo dalį, kurioje tiekėjų UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymas įrašytas pirmuoju, ir dalį dėl tiekėjų UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu atvirą konkursą „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49 A, Klaipėdoje“;

4) įpareigoti atsakovą UAB „Klaipėdos vanduo“ atmesti tiekėjo UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymą atviram konkursui „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49 A, Klaipėdoje“ (pirkimo Nr. 71522).

Ieškovų teigimu, UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB sudaryta jungtinės veiklos sutartis notaro nepatvirtinta, dėl to ji neatitinka pirkimo sąlygų 4.7.1 punkte nustatytų reikalavimų, todėl to nenustatęs atsakovas pažeidė pirkimo dokumentų 26.1 (c) punktą ir nepagrįstai neatmetė tiekėjų UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymo. Konkurso dalyvis Malmberg Water AB Švedijos, kurioje jis registruotas, kompetentingos valstybės institucijos pažymos, patvirtinančios atitiktį pirkimo sąlygų 4.2.3 ir 4.2.6 punktuose nustatytiems reikalavimams dėl teistumo nebuvimo, nepateikė, nors pagal pirkimo sąlygų 4.3 punktą Malmberg Water AB privalėjo pateikti jam išduotą minėtą kompetentingos valstybės institucijos pažymą. Pirkimo sąlygų 5.1.4 punkte buvo nustatytas reikalavimas, kad pavienis dalyvis (jungtinės veiklos dalyvis ar visi jungtinės veiklos partneriai bendrai) per 5 metus, jei įmonė veikia trumpiau nei 5 metai, (ar nuo jos registravimo pradžios) iki pasiūlymų pateikimo dienos privalo būti atlikęs geriamojo vandens ruošimo įrenginių statybos ar rekonstrukcijos rangos sutartis, kurios atitinka bent vieną iš nurodytų sąlygų, kuriomis buvo reikalaujama, kad konkurso dalyvis būtų sėkmingai atlikęs (t. y. sumontavęs) geriamojo vandens ruošimo įrenginį, skirtą ne mažiau kaip dviejų vandens rodiklių gerinimui, iš kurių vienas turi būti amonis arba fluoras. Tačiau atsakovas, vertindamas tiekėjų pasiūlymą, tinkamai netaikė nurodyto minimalaus kvalifikacijos reikalavimo. Ieškovų teigimu, trečiųjų asmenų su pasiūlymu pateikta Kauno miesto Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginių schema įrodo, kad nurodytoje vandenvietėje sumontuoti geriamojo vandens ruošimo įrenginiai negalėjo būti skirti amonio rodikliui vandenyje gerinti, nes tiekėjų sumontuotuose vandens gerinimo įrenginiuose nebuvo numatytos ir įdiegtos amonio šalinimo technologijos.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

 

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė:

1. Pripažinti, kad atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ viešojo pirkimo „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49 A Klaipėdoje" komisijos protokolo Nr. 9 3.1 punkte priimtas sprendimas, kad „Tiekėjo UAB „Hidrostatyba“ ir ,,Malmberg Water AB“ pasiūlymas pateiktas pagal pirkimo dokumentuose nustatytus pasiūlymo pateikimo reikalavimus“ yra nepagrįstas ir neteisėtas, ir jį panaikinti.

2. Pripažinti, kad atsakovo AB "Klaipėdos vanduo" viešojo pirkimo „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49 A Klaipėdoje" komisijos protokolo Nr. 9 3.2 punkte priimtas sprendimas „pripažinti, kad tiekėjo UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB kvalifikacija atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus“ yra nepagrįstas ir neteisėtas, ir jį panaikinti.

3. Pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ sprendimus dėl preliminarios  eilės  sudarymo kainų  didėjimo tvarka dalies, kurioje tiekėjo UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymas įrašytas pirmuoju, ir dėl dalies dėl tiekėjo UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu atvirą konkursą „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla  Liepų g.  49 A,  Klaipėdoje“.

4. Įpareigoti atsakovą AB „Klaipėdos vanduo“ vertinti iš naujo konkurse likusių dalyvių pasiūlymus atviram konkursui „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49 A, Klaipėdoje“.

Teismas nustatė, kad ieškovai, veikdami kartu pagal jungtinės veiklos sutartį, pateikė bendrą pasiūlymą konkursui. Atsakovo 2010 m. kovo 20 d. raštu jų pasiūlymas pripažintas tinkamu ir sudaryta preliminari pasiūlymų eilė, pagal kurią geriausiu pasiūlymu pripažintas bendras trečiųjų asmenų UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymas, o ieškovų pasiūlymas liko antras. Atsakovo 2010 m. balandžio 16 d. raštu ieškovams pranešta, kad trečiųjų asmenų pasiūlymas pripažintas laimėjusiu konkursą. Išnagrinėjęs ieškovų pretenzijas dėl pasiūlymų eilės patvirtinimo ir tiekėjų pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu, atsakovas jas atmetė 2010 m. balandžio 23 d. raštu. Teismas nurodė, kad pirkimo sąlygų 5.1.4 punkte buvo nustatytas reikalavimas, jog pavienis dalyvis (jungtinės veiklos dalyvis ar visi jungtinės veiklos partneriai bendrai) per 5 metus, jei įmonė veikia trumpiau nei 5 metai, (ar nuo jos registravimo pradžios) iki pasiūlymų pateikimo dienos privalo būti atlikęs geriamojo vandens ruošimo įrenginių statybos ar rekonstrukcijos rangos sutartis, kurios atitinka bent vieną iš nurodytų sąlygų, kuriomis buvo reikalaujama, kad konkurso dalyvis būtų sėkmingai atlikęs (t. y. sumontavęs) geriamojo vandens ruošimo įrenginį, skirtą ne mažiau kaip dviejų vandens rodiklių gerinimui, iš kurių vienas turi būti amonis arba fluoras. Teismas konstatavo, kad pirkimo sąlygose kategoriškai nurodyti specifiniai reikalavimai, jog konkurso dalyviai būtų atlikę geriamojo vandens ruošimo įrenginius, skirtus ne mažiau kaip dviejų vandens rodiklių gerinimui, iš kurių vienas turi būti amonis arba fluoras. Iš UAB ,,Kauno vandenys“ gamybos direktoriaus 2010 m. birželio 23 d. ir 2010 m. liepos 8 d. raštų dėl Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginių statybos, kuriuose nurodyta, kad Petrašiūnų vandenvietėje amoniako šalinimui iš vandens nebuvo naudojama jokia speciali amoniako šalinimo įranga ar taikoma technologija, teismas darė išvadą, jog tretieji asmenys šiame objekte neatliko geriamojo vandens ruošimo įrenginio, skirto amonio ar fluoro rodikliams gerinti, statybos darbų. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, taip pažeidė pirkimo sąlygų 26.1 (b) punktą ir nepagrįstai neatmetė trečiųjų asmenų pasiūlymo pagal pirkimo sąlygų 29.1.1 punktą ir Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio 2 dalies 1 punktą kaip neatitinkančio minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Teismas konstatavo, kad UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB“pasirašyta jungtinės veiklos sutartis nėra patvirtinta notaro, todėl tokia sutartis neatitinka pirkimo sąlygų 4.7.1 punkte nustatytų reikalavimų.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 8 d. sprendimu tenkino atsakovo AB ,,Klaipėdos vanduo“ ir trečiojo asmens UAB ,,Hidrostatyba“ apeliacinius skundus bei nusprendė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir ieškinį atmesti.

Teismas nurodė, kad UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pateikė konkursui vandens valymo technologijos reikalavimus, nustatytus pirkimo sąlygose ir nurodymuose, atitinkantį pasiūlymą, nes Malmberg Water AB Petrašiūnų vandenvietėje atliko vandens gerinimo įrengimų darbus – įdiegė technologiją ir technologinius procesus, išvalant vandenį iki „labai geros kokybės“ vandens pagal Lietuvos higienos normos HN24:1998 reikalavimus, įskaitant amonio pašalinimą (šiuos duomenis patvirtina UAB ,,Kauno vandenys“ 2009 m. vasario 6 d. pažyma, pagal kurią amonio kiekis įgyvendinus projektą Petrašiūnų vandenvietėje – 0,01 mg/l, kai pagal Lietuvos higienos normos HN24:2003 4 lentelės „Geriamojo vandens indikatoriniai rodikliai“ reikalavimus leidžiamas amonio (amoniako) dydis vandenyje negali būti didesnis, nei 0,5 mg/l). Dėl to tretieji asmenys atitiko minimalius pirkimo sąlygų reikalavimus. Ieškovų technologinis pasiūlymas Klaipėdoje yra toks pat, kokį amoniui šalinti naudojo tretieji asmenys UAB „Hidrostatyba“, Malmberg Water AB Petrašiūnų vandenvietėje ir kokį jie siūlo Klaipėdoje. Ieškovai, nepagrįstai teigdami, kad tretieji asmenys UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB negalėsiantys pašalinti amonio iš vandens, konkurso rengėjams pateikė tokį patį amonio šalinimo technologinį pasiūlymą, kokį siūlo ir Malmberg Water AB bei kiti tiekėjai. Visi konkurso dalyviai, įskaitant ieškovus ir trečiuosius asmenis, savo pasiūlymuose amoniui šalinti nurodė būtent dviejų laipsnių biologinius filtrus. Bylos duomenimis nustatyta, kad Petrašiūnų vandenvietės vandens ruošykloje taip pat buvo suprojektuoti dviejų laipsnių biologiniai filtrai, šalinantys amonį. Dėl to Lietuvos apeliacinis teismas įvertino, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir neturėdamas teisinio pagrindo priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo atsakovą vertinti iš naujo konkurse likusių dalyvių pasiūlymus atviram konkursui, nes nebuvo pagrindo išvadai, jog tik ieškovai atitiko minimalius kvalifikacinius konkurso reikalavimus.

Dėl jungtinės veiklos sutarties formos Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį sutarčiai keliamas reikalavimas, jog turi būti sudaryta rašytinė sutartis, išimtinai įstatymo nustatytais atvejais – notarinės formos. Taigi įstatyme nenustatyta, kad UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB privalėjo sudaryti notaro patvirtintą sutartį. Nurodyti asmenys sudarė rašytinės formos sutartį, kuri atitinka CK 6.969 straipsnio 4 dalį. Šią sutartį pasirašiusių asmenų parašai patvirtinti notaro. Dėl to atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ viešojo pirkimo komisija pagrįstai konstatavo, kad trečiųjų asmenų sudaryta jungtinės veiklos sutartis savo turiniu ir esme atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus ir yra patvirtinta notaro. Notarinis patvirtinimas, nustatytas pirkimo sąlygose, gali reikšti tiek sutarties, tiek šalių atstovų parašų tikrumo patvirtinimą. Be to, ieškovai nepagrindė nurodomų savo teisių pažeidimo viešuosiuose pirkimuose ir trečiųjų asmenų sudarytos jungtinės veiklos sutarties formos priežastinio ryšio.

VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkte imperatyviai nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo atmesti pasiūlymą, jeigu visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Ieškovų pasiūlyta kaina 39,03 proc. viršijo atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimu laimėtoju pripažinto tiekėjo (trečiųjų asmenų) pasiūlymo kainą. Nagrinėjant viešųjų pirkimų bylas, teismui reikia atsižvelgti į viešąjį interesą – Klaipėdos miesto gyventojų švaraus ir higienos normas atitinkančio vandens poreikį.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovai UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Pirkimo sąlygų 5.1.4 punkte nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, pagal kuriuos dalyvis turi būti sumontavęs geriamojo vandens ruošimo įrenginius, skirtus pagerinti ne mažiau kaip du vandens rodiklius, iš kurių vienas turi būti amonis arba fluoras. Ieškovų teigimu, trečiųjų asmenų sumontuoti Petrašiūnų vandenvietėje įrenginiai skirti geležiai ir manganui, o ne specialiai amoniui pašalinti. Pagal nurodytą pirkimo sąlygą atitiktį šiam tiekėjų kvalifikacijos reikalavimui tretieji asmenys privalėjo įrodyti pateikdami statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto kopiją arba užsakovo patvirtinimą, įrodantį, kad svarbiausi darbai atlikti tinkamai. Ieškovai nurodė, kad tokiais įrodymais Lietuvos apeliacinis teismas nepagrindė padarytos išvados, pripažindamas trečiųjų asmenų kvalifikacijos tinkamumą, dėl to sprendimą pagrįsdamas neleistinais įrodymais pažeidė CPK 177 straipsnio 4 dalį. Leistinuose įrodymuose – 2005 m. gruodžio 29 d. Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginių pripažinimo tinkamu naudoti akte konstatuota, kad įrengti geležies ir mangano šalinimo įrenginiai, taip pat užsakovo AB ,,Kauno vandenys“ raštuose patvirtinta, kad Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginiuose nebuvo sumontuota specialios amonio šalinimo įrangos ar technologijos. Dėl to turėjo būti taikoma VPĮ 32 straipsnio 6 dalis, pagal kurią tiekėjų kvalifikacijos duomenų turinio nustatymas yra terminuotas, o perkančioji organizacija turi atmesti dalyvio pasiūlymą, jeigu dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ir neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją. Vertindamas trečiųjų asmenų, neatitinkančių minimalių kvalifikacijos reikalavimų, pasiūlymą, atsakovas pažeidė skaidrumo principą, kurio pažeidimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuojami perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais ji priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą ir vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, nepaisant aplinkybės, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis UAB „Abovita“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje Nr. 3K-3-295/2007; 2008 m. kovo 26 d. nutartis UAB ,,Fima“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija byloje Nr. 185/2008).

2. Pirkimo sąlygų 4.7 punkte nurodyta, kad jungtinės veiklos sutartis privalo būti sudaryta pagal galiojančius teisės aktus ir patvirtinta notaro. Trečiųjų asmenų pateikta jungtinės veiklos sutartis nepatvirtinta notaro, notaras paliudijo tik sutartį pasirašiusių trečiųjų asmenų atstovų parašų tikrumą. Notaras nenustatė, ar sutartį sudarė tinkamai įgalioti asmenys ir ar sutartis yra teisėta bei teisiškai įpareigojanti šalis. Sutarties notarinės formos reikalavimas – vienas iš konkurso dalyvių patikimumo kriterijų. Konkurso dalyviai buvo tinkamai informuoti apie pirkimo sąlygas ir visi turėjo vienodai jų laikytis. Tretieji asmenys neįrodinėjo pateisinamų priežasčių, dėl kurių jie nepateikė notaro patvirtintos sutarties. Dėl to perkančioji organizacija, remdamasi VPĮ 32 straipsnio 6 dalimi, 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir pirkimo sąlygų 29.1.5 punktu, turėjo atmesti trečiųjų asmenų pasiūlymą, kuris neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, įskaitant neatitiktį minimaliems kvalifikacijos reikalavimams.

Malmberg Water AB taip pat neįvykdė kitos pirkimo sąlygos – nepateikė šio juridinio asmens ir jo vadovo bei buhalterio teistumo nebuvimą patvirtinančių dokumentų. Konkurse neatmesti liko tik ieškovų ir trečiųjų asmenų pasiūlymai. Atsižvelgiant į trečiųjų asmenų pateiktų dokumentų neatitiktį pirkimo sąlygoms, tai turėjo įtakos tam, kad ieškovų pasiūlymas buvo įvertintas antruoju pasiūlymų eilėje. Net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti vėlesnėse viešojo pirkimo procedūrose; toks griežtas kvalifikacinių reikalavimų vertinimas įgalina patikrinti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų laikymąsi.

3. Ieškovų teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas sprendime peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), išeidamas už apeliacinių skundų ribų, nes apeliantai neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kad Malmberg Water AB nepateikė kompetentingos institucijos pažymų, patvirtinančių teistumo nebuvimą. Dėl to, ieškovų manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas negalėjo būti naikinamas apeliantams jo neapskundus šiuo pagrindu.

 

Trečiojo asmens UAB ,,Hidrostatyba“ atsiliepimą į ieškovų UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. kasacinį skundą atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi dėl to, kad prie atsiliepimo į kasacinį skundą nepridėta įrodymų, patvirtinančių atsiliepimą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją, o atsiliepimas paduotas teismui praleidus įstatyme nustatytą terminą (CPK 347 straipsnio 3, 4 dalys, 351 straipsnio 1 dalis).

 

Atsakovo AB ,,Klaipėdos vanduo“ atsiliepimu į ieškovų UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. kasacinį skundą prašoma palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. sprendimą. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

1. Pirkimo sąlygų 5.1.4 punkte nenurodyta, kad įrenginiai turi būti specialiai skirti amoniui šalinti. Ieškovai, teigdami priešingai, klaidina ir tendencingai iškreipia pirkimo sąlygų reikalavimus. Ieškovai amoniui šalinti pateikė tokią pačią vandens valymo technologiją, kuri įdiegta Petrašiūnų vandenvietėje. Dėl to toks ieškovų pasiūlymas prieštarauja jų pozicijai, kad pagal pirkimo sąlygas įrengimai turi būti specialiai skirti amoniui šalinti. Atsakovo teigimu, kasaciniame skunde išdėstytas kitoks įrodymų dėl konkurso laimėtojų atitikties minimaliems kvalifikacijos reikalavimams vertinimas, nei jį atliko Lietuvos apeliacinis teismas, tai reiškia įrodymų vertinimą iš naujo ir faktų nustatymą, tačiau nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Nepaisant to, ar konkurse dalyvautų kiti dalyviai, ieškovai negalėtų laimėti konkurso, nes jų pasiūlymo kaina viršijo ir kitų dalyvių kainą, ir patvirtintą projekto biudžetą.

2. UAB ,,Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB jungtinės veiklos sutartį pasirašiusių asmenų parašai patvirtinti notaro. CK 6.969 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas paprastos rašytinės formos reikalavimas jungtinės veiklos sutarčiai. Perkančioji organizacija negalėtų reikalauti notarine tvarka tvirtinti tokią sutartį, nes toks reikalavimas prieštarautų nurodytai įstatymo normai. Jungtinės veiklos dalyvis Malmberg Water AB įsteigtas Švedijoje ir jo atstovas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad šioje šalyje neišduodamos pažymos apie neteistumą – šis asmuo neteistumo faktą patvirtino deklaracijoje pagal konkurso sąlygas.

 

Atsakovas AB ,,Klaipėdos vanduo“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui pateikė prašymą paskirti žodinį bylos nagrinėjimą (CPK 356 straipsnio 2 dalis). Prašymas grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakyti priimti atsakovo atsiliepimą į kasacinį skundą, viešojo intereso apsaugos pobūdžiu, poreikiu išklausyti atsakovą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais ji pripažino trečiųjų asmenų kvalifikacijos ir jų bendro pasiūlymo atitiktis pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams, teisėtumo VPĮ 32, 39 straipsnių prasme bei viešųjų pirkimų principų – tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo – pagrindu.

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos kontekste trečiųjų asmenų kvalifikacijos, kaip tokios, turėjimas ar nebuvimas, t. y. tiekėjas praeityje įvykdė atitinkamą rangos sutartį ar ne, – fakto klausimas.

Dėl atsakovo prašymo šalis išklausyti teismo posėdyje, rengiamame žodine proceso tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo veiklos ribojimus ir šios bylos aplinkybes, nėra poreikio skirti tokio (žodinio) bylos nagrinėjimo (CPK 356 straipsnio 2 dalis). Kasaciniam teismui pakankamos žemesnės instancijų teismų nustatytos ir įvertintos faktinės aplinkybės tam, kad būtų galima pateikti sprendžiamam ginčui aktualių VPĮ ir kitų teisės normų aiškinimą bei pasisakyti dėl šių normų taikymo (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl reikalavimų (kokybinės atrankos kriterijų) tiekėjams 

 

VPĮ 32–38 straipsniuose įtvirtinti tiekėjų kompetencijos, pajėgumo ir patikimumo kriterijai (reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ir sąlygos, draudžiančios ar ribojančios tiekėjų dalyvavimą konkurse), jų nustatymo bei vertinimo taisyklės. Tai – kokybinės atrankos kriterijai (žr. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva Nr. 2004/18) 45–50 straipsnius), reiškiantys, kad juos atitinkantiems tiekėjams leidžiama toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose varžantis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Tik pagal šiuos kriterijus atrinkti tiekėjai (dalyviai) konkuruoja tarpusavyje dėl geriausio pasiūlymo įvertinimo. Šie reikalavimai suformuoti pozityviąja ir negatyviąja prasmėmis, t. y. tiekėjai privalo atitikti tam tikrus kriterijus (pvz., techninį pajėgumą) arba tam tikrų kriterijų neatitikti (pvz., neturėti teistumo).

Perkančioji organizacija pirkimo sąlygų 4.2.3 punkte įtvirtino privalomąjį reikalavimą, ribojantį tiekėjų dalyvavimą pirkimo procedūrose – pavienis dalyvis/ jungtinės veiklos dalyvio kiekvienas partneris (fizinis asmuo) arba pavienio dalyvio / jungtinės veikslo dalyvio kiekvieno partnerio (juridinio asmens) vadovas arba buhalteris neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo, ar dėl dalyvio (juridinio asmens) per pastaruosius penkerius metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis tam tikrose šiame punkte išvardytose nusikalstamose veikose (negatyvusis dalyvavimo konkurse reikalavimas, VPĮ 33 straipsnio 1 dalis).

Pirkimo sąlygų 5.1.4 punkte nustatytas minimalus (techninio pajėgumo) reikalavimas tiekėjų kvalifikacijai  – pavienis dalyvis/jungtinės veiklos dalyvis (visi jungtinės veiklos partneriai bendrai) per penkerius metus, jei įmonė veikia trumpiau nei penkeri metai, (ar nuo jos registravimo pradžios) iki pasiūlymų pateikimo dienos privalo būti atlikęs geriamojo vandens ruošimo įrenginių statybos/rekonstrukcijos rangos sutartis, kurios atitinka bent vieną iš nurodytų sąlygų, kuriomis buvo reikalaujama, kad konkurso dalyvis būtų sėkmingai atlikęs (t. y. sumontavęs) geriamojo vandens ruošimo įrenginį, skirtą ne mažiau kaip dviejų vandens rodiklių gerinimui, iš kurių vienas turi būti amonis arba fluoras (pozityvusis reikalavimas tiekėjų kvalifikacijai, VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kasatorių teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl nurodytų reikalavimų tiekėjams atitikties, pažeidė įrodymų leistinumo, tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 177, 183, 185 straipsniai), tai lėmė netinkamą perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo vertinimą, suponavo nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Kasacinis teismas su tokia ieškovų pozicija nesutinka dėl toliau nurodomų teisėjų kolegijos argumentų.

 

Dėl trečiųjų asmenų kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygoms vertinimo tinkamumo

 

Tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. Tai – objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą. Vadinasi, tiekėjo kvalifikacija atitinkamam pirkimui gali būti arba pakankama, arba ne. Atsižvelgęs inter alia į tokį reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai pobūdį, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nepriklausomai nuo to, kiek ir kokius, kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius tiekėjo kvalifikaciją, konkurso dalyvis pateikė, perkančioji organizacija pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį privalo pareikalauti dalyvio paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, jei ji tokio tiekėjo pasiūlymą ketina atmesti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kanalų valymas“ v. UAB „Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. 3K-3-231/2011).

Reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jo pagrindimo reikalavimas; toks reikalavimas yra išvestinis ir svarbus tik dėl to, kad padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams; net ir neatitinkant šio išvestinio reikalavimo, tiekėjo kvalifikacija iš principo gali būti pripažįstama atitinkančia minimalius jai keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teisėtumo [teismų] sprendžiama ne tik pagal tai, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino jai pateiktų tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų turinį ir dėl to priėmė pagrįstą sprendimą, bet ir pagal tai, ar ieškovo kvalifikacija pakankama ar ne perkamiems darbams atlikti, remiantis ir kita perkančiajai organizacijai prieinama informacija (VPĮ 32 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011).

VPĮ 32 straipsnio 4 dalies nuostatoje įtvirtinta tiekėjų galimybė pateikti kitus nei reikalaujamus dokumentus – teises suteikianti, bet ne siaurinamai jų elgesį reguliuojanti teisės norma. Tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai – tik juridinio fakto patvirtinimo šaltinis, todėl ne konkretūs dokumentai, kaip tokie, lemia kvalifikacijos turėjimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiantys duomenys – leistini tiekėjui pagrįsti savo kvalifikaciją, nebent VPĮ ar kitas teisės aktas aiškiai nustatytų ribojimą jais remtis. Kasacinis teismas pažymi, kad aptariama VPĮ nuostata tokio ribojimo nenustatyta. Siekiant užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų (taip pat perkančiosios organizacijos peržiūros procedūros) koncentruotumą bei jų vykdymo racionalumą, tiekėjų teisė įrodyti reikalaujamos kvalifikacijos turėjimą ribojama tik kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų sąsajos su perkančiosios organizacijos atitinkamu reikalavimu tiekėjų kvalifikacijai. Teisėjų kolegija Tiekėjai taip pat neribojami savo kvalifikacijos įrodinėti dokumentais, išduotais kitam subjektui, ypač tais atvejais, kai su šiuo subjektu juos siejo sutartiniai santykiai (duomenys apie UAB „Požeminiai darbai“ atliktus darbus įrodo ir Malmberg Water AB kvalifikaciją, nes šie ūkio subjektai rangos darbus Petrašiūnų vandenvietėje atliko veikdami kaip jungtinės veiklos partneriai).

Taigi perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygoms, ne ribojama, o priešingai – įpareigojama įsitikinti, ar dalyvio deklaruotas kvalifikacijos turėjimas išplaukia iš jo pateiktų pirminių ar patikslintų duomenų. Dėl to, nepaisant VPĮ įtvirtintų konkrečių prielaidų, kada perkančioji organizacija tiekėjo kvaklifikaciją gali vertinti pagal kitus, nei pirkimo sąlygose nustatytus įrodomuosius dokumentus, tai per se neriboja perkančiosios organizacijos reikalauti ar atsižvelgti ir į kitus tiekėjo kvalifikaciją įrodančius duomenis.

Teismai dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo sprendžia pagal atitinkamas VPĮ nuostatas, viešųjų pirkimų principus ir tikslą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo AB „Klaipėdos vanduo“ sprendimą dėl trečiųjų asmenų (UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB) kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygoms pripažinti neteisėtu. Perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais ji trečiųjų asmenų kvalifikaciją vertino ir dėl to jos priėmė sprendimą, atsižvelgdama ne tik į dokumentus, nurodytus pirkimo sąlygose, bet ir į kitus įvairius duomenis bei informaciją, kuri jai leido pagrįstai įsitikinti trečiųjų asmenų kvalifikacijos atitiktimi, ne pažeidžia VPĮ nuostatas ir principus, o juos įgyvendina. Lietuvos apeliacinis teismas vertino, ar perkančiosios organizacijos sprendimas (dėl kvalifikacijos atitikties), grindžiamas šių duomenų visuma, pagrįstas.

Dėl įrodymų (susijusių su trečiųjų asmenų kvalifikacijos atitikties nustatymu) vertinimo apeliaciniame procese teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šie duomenys nustatomi CPK 178 straipsnio 2-3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Įrodinėjimo priemonių leistinumas reiškia įstatymų nustatytą įrodinėjimo priemonių panaudojimo apribojimą. Kasacinio teismo spręsta, kad tam tikrų teisinių santykių ginčai (ar bylos dėl fakto nustatymo) turi ypatumų, kurie lemia ir įrodinėjimo priemonių leistinumo ypatumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. L. (teisių perėmėja – E. L.) pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-340/2009).

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinės instancijos teismas laikėsi šių imperatyvų. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinis teismas nepažeidė įrodymų leistinumo, tyrimo ir vertinimo taisyklių, tinkamai pritaikė ginčui aktualias teisės normas, dėl šios sprendimo dalies nėra pagrindo keisti jo motyvų. Kasatorių argumentai dėl šios bylos dalies atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

 

Dėl trečiųjų asmenų padėties pagal sąlygą, draudžiančią dalyvauti pirkimo procedūrose, vertinimo tinkamumo

 

Dėl pažymos apie neteistumą nepateikimo (pateikus bendrovės vadovo pasirašytą deklaraciją apie neteistumą) teisėjų kolegija konstatuoja, kad VPĮ 33 straipsnio nuostatos nesudaro pagrindo spręsti, kad tik kompetentingos institucijos išduota pažyma gali būti vienintelis VPĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo nepažeidimo įrodymas. Nors tokia pažyma yra pakankamas įrodymas (VPĮ 33 straipsnio 3 dalis), tai per se nereiškia, kad kitos priemonės iš principo neleistinos. Direktyvos Nr. 2004/18 (ši direktyva rationae materia šiam ginčui nėra aktuali, bet VPĮ 76 straipsnis duoda nuorodą į VPĮ 33 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos Nr. 2004/18 45 straipsnį) 45 straipsnio 1 dalies nuostatose nurodyta, kad perkančiosios organizacijos pareikalauja iš kandidatų arba dalyvių atitinkamų dokumentų (kompetentingos teisminės arba administracinės institucijos išduotą išrašą iš teismo bylų registro, arba, jei tokio nėra, lygiavertį dokumentą), kai tai tikslinga. VPĮ 33 straipsnio 4, 5 dalyse nustatytos tiekėjų dalyvavimą draudžiančio kriterijaus atitikties vertinimo prielaidos bei papildomos garantijos perkančiajai organizacijai. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo iš kitos valstybės narės tinkamumo, ji turi teisę kreiptis į atitinkamas tos valstybės narės kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją (VPĮ 33 straipsnio 4 dalis); jeigu tiekėjas negali pateikti reikalaujamų pažymų, nes atitinkamoje šalyje jos neišduodamos arba neapima visų neleistinumo dalyvauti konkurse sąlygų, jos gali būti pakeistos priesaikos deklaracija arba oficialia tiekėjo deklaracija (VPĮ 33 straipsnio 5 dalis). Perkančiajai organizacijai nekilo abejonių dėl trečiojo asmens Malmberg Water AB atstovų teistumo, ji netikrino pateiktų duomenų dėl neteistumo.

Ieškovai perkančiosios organizacijos veiksmų (dėl tiekėjo, juridinio asmens, atstovų neteistumo tikrinimo) neteisėtumą grindžia tuo, kad, egzistuojant kompetentingoms Švedijos institucijoms ir galimybei gauti jų išduodamas pažymas, trečiasis asmuo Malmberg Water AB privalėjo pateikti atitinkamą neteistumo pažymą, o ne bendrovės vadovo pasirašytą deklaraciją apie neteistumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tik tokia aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šio trečiojo asmens padėtis (t. y. juridinio asmens atstovai turi teistumą ar ne) patenka į draudimą dalyvauti viešojo pirkimo konkurse. Teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ neįtvirtinta šią aplinkybę (neteistumo) patvirtinančių duomenų įrodomoji galia, nė vienam šių duomenų (pažymai, deklaracijai) nesuteikta didesnė įrodomoji reikšmė. Kita vertus, ieškovai savo reikalavimą grindžia tik dėl formos, bet ne turinio, t. y. trečiasis asmuo Malmberg Water AB ar jo atstovai negalėjo dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose ne dėl to, kad neatitinka jam keliamų dalyvavimo sąlygų (turi teistumą), o dėl to, jog netinkamomis priemonėmis pagrindė atitiktį šiam kokybinės atrankos kriterijui. Turėdami pagrįstų abejonių, ieškovai turėjo teisę patys ar prašyti teismo kreiptis į kompetentingą Švedijos instituciją, siekiant išsklaidyti abejones dėl trečiųjų asmenų galimybės dalyvauti atsakovo rengtame viešojo pirkimo konkurse. Ieškovai gali iš naujo ginčyti šį perkančiosios organizacijos sprendimą, jei iš tiesų paaiškėtų, kad vieno iš trečiųjų asmenų atstovų pasiūlymo pateikimo metu turėjo teistumą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinio teismo motyvuose trūksta išsamių argumentų dėl trečiojo asmens Malmberg Water AB atitikties pirkimo sąlygų 4.2.3 punkto reikalavimui, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingos skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos apeliacinio teismo motyvavimo lakoniškumą lėmė tai, kad apeliacinius skundus padavę atsakovė (perkančioji organizacija) ir trečiasis asmuo UAB „Hidrostatyba“ juose nepateikė argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl pirkimo sąlygų 4.2.3 punkto, o apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva nesprendė dėl šio ginčo aspekto, t. y. išnagrinėjo šalių ginčą neišeidamas už apeliacinio skundo ribų (CPK 306 straipsnis).

 

Dėl trečiųjų asmenų pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms (dėl jungtinės veiklos sutarties)

 

Ieškovai trečiųjų asmenų pasiūlymo atitiktį iš esmės ginčija dėl to, kad trečiųjų asmenų sudaryta jungtinės veiklos sutartis nepatvirtinta notaro (pirkimo sąlygų 4.7.1 punktas) (notaras patvirtino tik parašų tikrumą). Ieškovų teigimu, perkančioji organizacija, neatmetusi trečiojo asmens pasiūlymo, de facto pakeitė pirkimo sąlygas, nes jų nesilaikė, taip pažeidė viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

Pagal VPĮ 32 straipsnio 3 dalį prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai;  tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. VPĮ 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė; jeigu tokia grupė nori pateikti pasiūlymą, perkančioji organizacija iš šios grupės neturi reikalauti, kad ji įgytų tam tikrą teisinę formą, tačiau, perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą su pasirinkta grupe sudaryti pirkimo sutartį, iš jos gali būti reikalaujama įgyti tam tikrą teisinę formą, jei tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį (žr. taip pat VPĮ 18 straipsnio 4 dalį).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepaisant aplinkybės, kad pirkimo sąlygų 4.7.1 punktas („Jungtinės veiklos sutartis privalo būti sudaryta pagal galiojančius teisės aktus ir patvirtinta notaro“) – sudėtinė pirkimo sąlygų 4 punkto „Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai dalyviams ir dalyvio kvalifikaciją įrodantys dokumentai. (Sąlygos draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą konkurse)“, nurodyta sąlyga nekvalifikuotina reikalavimu tiekėjų kvalifikacijai, kaip tokiai, o pripažintina sąlyga (reikalavimu) dėl pasiūlymo rengimo, dalyvavimo konkurse bei viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir vykdymo. Kasacinio teismo jau spręsta, kad VPĮ nustatytos kelios reikalavimų konkurso dalyviams rūšys: reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai, negatyvaus pobūdžio reikalavimai, kurie riboja ar draudžia tiekėjų dalyvavimą konkurse, bei kiti reikalavimai. Reikalavimai, susiję su jungtinės veiklos sutartimi, priskirtini būtent šiems – kitiems reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio     23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008).

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas tiekėjams pateikti sudarytą jungtinės veiklos sutartį neabejotinai susijęs su jų kvalifikacija, tačiau šis reikalavimas žymi ne vienam ar keliems tiekėjams priskiriamas savybes, kaip tokias, bet parodo, kad bendrai konkurse dalyvaujančių tiekėjų pajėgumai bus patikimai sujungti siekiant bendro tikslo – sudaryti ir tinkamai vykdyti viešojo pirkimo sutartį. Jei vienas iš bendrai dalyvaujančių tiekėjų (kai to pakanka) pateikia perkančiosios organizacijos reikalaujamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą (pvz., Aplinkos ministerijos išduodamą ypatingųjų statinių statybos atestatą), tai tokio jungtinio tiekėjo kvalifikacija iš esmės turėtų būti pripažįstama tinkama, tačiau tai perkančiajai organizacijai nesuteikia pakankamų garantijų dėl sklandaus viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir vykdymo (kvalifikaciją įrodantis dokumentas nerodo, kaip jungtinis tiekėjas naudosis bendrais ištekliais): pavyzdžiui, reiškiant reikalavimą į tokį tiekėją dėl jo civilinės atsakomybės galbūt pasunkėtų reikalavimo patenkinimo galimybė ir pan. Dėl šių priežasčių ir siekiant išvengti sklandaus konkurso vykdymo trukdžių, perkančiosios organizacijos ir nustato reikalavimą sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir ją pateikti sudarymo ir jos pateikimo.

Jau buvo minėta, kad reikalavimas pateikti sudarytą jungtinės veiklos sutartį – reikalavimas tiekėjams (VPĮ 5 straipsnio 2 dalis, 18 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jeigu toks reikalavimas tiekėjams pateikti jungtinės veiklos sutartį nėra reikalavimas tiekėjų kvalifikacijai, kaip tokiai (nors su ja ir susijęs), tai atitikties pirkimo sąlygų 4.7.1 punktui nustatymui ar perkančiosios organizacijos dėl to priimamų sprendimų teisėtumo vertinimui arba galimų netikslumų šalinimui netaikytinos VPĮ nuostatos dėl tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo (VPĮ 32 straipsnio 5 dalis) ar pasiūlymų vertinimo, t. y. VPĮ 39 straipsnio 1 dalis (ši nuostata reguliuoja pasiūlymų siaurąja prasme vertinimą, jų aiškinimą ir formalių klaidų koregavimą, nekeičiant pasiūlymo esmės). Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokio pobūdžio reikalavimui tiekėjams VPĮ nenustatyta konkrečios atitikties vertinimo tvarkos. Vis dėlto tai per se negali lemti absoliutaus draudimo tiekėjams paaiškinti, patikslinti panašaus pobūdžio reikalavimo atitiktį įrodančių dokumentų (jungtinės veiklos sutartį, tiekėjų sąžiningumo deklaraciją, juridinių asmenų vadovų leidimą dalyvauti konkurse ir pan.) ar perkančiajai organizacijai tokių dokumentų vertinti tinkamais, jei formos ar kitokio pobūdžio netikslumai nekeičia jų esmės. Jei būtų priešingai, net ir mažiausia formali nurodytų dokumentų neatitiktis, nekeičianti jų turinio esmės, lemtų perkančiosios organizacijos pareigą visą tiekėjo pasiūlymą atmesti kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų. Tokia praktika būtų net griežtesnė už ribojimą, kada draudžiama aiškinti pasiūlymo siaurąja prasme duomenis ar jame taisyti nustatytas klaidas (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis), bei nebūtų suderinama su skaidrumo principo, perkančiąsias organizacijas įpareigojančio laikytis pirkimo sąlygų, turinio aiškinimu ir taikymu.

Pagal nusistovėjusią kasacinę praktiką VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (pvz., dokumento formos reikalavimai), o siekiant viešųjų pirkimo tikslo, išplaukiančio iš VPĮ 3 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo (pvz., siekis užtikrinti ir skatinti tiekėjų konkurenciją). Viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus. Šis vertinimas atliekamas atsižvelgiant inter alia į aktualias teisės normas dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo bei viešųjų pirkimų principus (VPĮ 3, 32, 39 straipsniai) (žr. nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ Lemminkainen Lietuva“ v. „Kauno aerouostas“, bylos Nr. 3K-3-150/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010; 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Mindoza“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-119/2011). Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad formalūs jungtinės veiklos sutarties (formos ar turinio) netikslumai per se nesudaro pagrindo perkančiajai organizacijai neleisti jų ištaisyti ir dėl to atmesti tiekėjų pasiūlymą. Jau pačios jungtinės veiklos sutarties sudarymas ir pateikimas – tiekėjų valios išraiška kartu dalyvaujant konkurse siekti viešojo pirkimo sutarties sudarymo, todėl formalios neatitiktys jos nepaneigia.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad trečiųjų asmenų sudaryta sutartis, nors ir nepatvirtinta, kaip reikalaujama, notaro (notaras patvirtino tik sutarties šalių parašų tikrumą), tačiau yra teisėta ir galiojanti (CK 6.969 straipsnio 1, 4 dalys), jos vykdymas perkančiajai organizacijai nekelia ir nekėlė grėsmės (realios ar potencialios) nei tretiesiems asmenims pateikiant pasiūlymą, nei sudarant ar vykdant viešojo pirkimo sutartį. Kasacinio teismo praktikoje realios ir (ar) potencialios grėsmės perkančiajai organizacijai kriterijus vertintas reikšmingu sprendžiant dėl jos veiksmų, atmetant tiekėjo pasiūlymą dėl formalių netikslumų, teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „SEVEN entertainment“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-350/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010). Kita vertus, teisėjų kolegija nurodo, kad nors nurodyta ginčo pirkimo sąlyga nepažeidžia VPĮ ar viešųjų pirkimų principų, tačiau ji – perteklinė. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg neapsunkins tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad perkančioji organizacija kitiems tiekėjams leido koreguoti (patikslinti) ne jungtinės veiklos sutarties formą, bet turinį. Trečiųjų asmenų pateiktos jungtinės veiklos sutarties formos neatitiktis nekeičia jų bendro pasiūlymo esmės, nekelia perkančiajai organizacijai (net hipotetinių) rizikų bei neleidžia jai suabejoti tokių tiekėjų patikimumu ir valia dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose. Sprendimas tokiu pagrindu atmesti tiekėjo pasiūlymą paneigtų pirkimo sąlygose įtvirtintus tikslus ir viešojo pirkimo procedūrų esmę, jis (sprendimas) būtų formalus ir neproporcingas. Toks aiškinimas atspindi formuojamą Lietuvos teismų praktiką (žr., pvz., nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-583/2008, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snieginos transportas“, UAB „Biržų ranga“ ir UAB „Vikeba“, buvusi IĮ „P. B. projektavimo biuras“ v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija, trečiasis asmuo UAB „Limega“, bylos Nr. 2-713-154/2011; kt.).

 

Dėl ieškovų teisės ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus apimties

 

Atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovai iš esmės neturi (negali turėti) teisinio suinteresuotumo ginčijamu pirkimu, nes jų pasiūlyta perkamų darbų kaina perkančiajai organizacijai pernelyg didelė: daugiau kaip trečdaliu (39,03 proc.) viršija trečiųjų asmenų pasiūlytą kainą ir beveik šešiais milijonais litų yra didesnė nei pirkimui suplanuotas biudžetas. Šios aplinkybės, atsakovo teigimu, yra prielaida perkančiajai organizacijai vykdyti VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei pirkimo sąlygose (29.1.3 punktas) jai nustatytą pareigą atmesti per didelės kainos tiekėjų pasiūlymus. Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad dėl nurodytų VPĮ nuostatų privalomo taikymo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino bylai reikšmingų aplinkybių bei jų galimų padarinių inter alia dėl viešojo intereso apsaugos, t. y. neatsižvelgta į svarbią aplinkybę, kad, tenkinus ieškovo reikalavimus, konkurse neliks nė vieno tiekėjo. Nors pirmosios instancijos teismas iš tiesų pasisakė ne dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos apeliacinio teismo vertinimas dėl viešojo intereso apsaugos taikant VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktą nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo viešųjų pirkimų ginčų praktiką viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Smulkus urmas“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, trečiasis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“, bylos Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodytą praktiką). Neginčytina, kad atsakovo rengto viešojo pirkimo objektas – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros darbai – ypač svarbus Klaipėdos miestui, juolab kad iš bylos medžiagos matyti, jog iki šiol klaipėdiečiams tiekiamas vanduo neatitinka jam keliamų kokybės reikalavimų. Vis dėlto pirkimo procedūrų teisėtumas ir perkančiosios organizacijos veiksmų pagrįstumas yra toks pat svarbus visuomenės interesas. Socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai. Galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (žr. nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-155/2011). Ieškovų reikalavimai, jei jie būtų pagrįsti, negali būti netenkinami tik dėl VPĮ nuostatų (nagrinėjamoje byloje – 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto), kurių taikymo kompetencija priskirtina perkančiajai organizacijai.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką dėl įvairiausių VPĮ nuostatų taikymo, kai teismai, išsprendę perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčus, pripažįsta ieškovo (tiekėjo) reikalavimų (reikalavimų dalies) pagrįstumą, ne visada turėtų juos tenkinti iš esmės, nes taip būtų veikiama už pačią perkančiąją organizaciją, kompetentingą ir atsakingą už konkretų pirkimą, susiaurinama jos galimų priimti sprendimų apimtis, nežinant jos poreikių ir galimybių. Dėl šių priežasčių kasacinio teismo spręsta dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų šalis grąžinti į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kad būtų pakartotinai bei teisėtai atliktos pirkimo procedūros (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010 ir joje nurodytą praktiką). Atsižvelgiant į tai, teismai, nustatę VPĮ pažeidimą, turėtų sudaryti prielaidas, kad tam tikrus tiekėjų reikalavimus (pvz., iš naujo įvertinti pasiūlymą) de facto tenkintų pati perkančioji organizacija. Šalių negrąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį galima tik dėl to ir tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos sprendimas būtų toks pats kaip ir teismo (pvz., nėra poreikio grąžinti tiekėjo į pakartotinai atliekamas procedūras, jei teismas konstatuoja jo kvalifikacijos ar pasiūlymo neatitiktį pirkimo sąlygoms; tokiu atveju perkančioji organizacija negalėtų priimti kitokio sprendimo).

Teisėjų kolegija nurodo, kad teismai, spręsdami tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčą, kaip teisiškai reikšmingos negali vertinti per didelės pasiūlymo kainos aplinkybės (nebent ji pati būtų ginčo objektas), juolab kad nurodyta, jog dėl jos sprendžia tik perkančioji organizacija.

Pirma, perkančiosios organizacijos, gavusios joms nepriimtinus pasiūlymus (dėl kurių negali toliau būti vykdomos atviro ar riboto viešojo pirkimo procedūros), gali vykdyti naują pirkimą neskelbiamų derybų būdu (VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant per didelėms pasiūlymų kainoms, perkančiosios organizacijos turi galimybę teisėtomis priemonėmis derėtis su tiekėjais, kiek galima siekiant jų pasiūlymų priimtinumo, t. y. jos finansines galimybes atitinkančių kainų, kartu išlaikant tiekėjų suinteresuotumą viešojo pirkimo sutarties sudarymu (šiame kontekste žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Lemminkainen Lietuva“ v. „Kauno aerouostas“, bylos Nr. 3K-3-150/2010). Šia galimybe perkančiosios organizacijos gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar tokia įtvirtinta pirkimo sąlygose, nes išankstinis jos nustatymas pirkimo dokumentuose šiuo atveju nenustatytas (priešingai nei VPĮ 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte). Taigi teismai negali patys iš anksto nuspėti ir spręsti, atliks perkančioji organizacija pirkimą neskelbiamų derybų būdu ar ne.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad AB „Klaipėdos vanduo“ viešųjų pirkimų teisinius santykius inicijuoja ir juose dalyvauja ne kaip klasikinio, o kaip komunalinio sektoriaus perkančioji organizacija, todėl viešojo pirkimo procedūrų neskelbiamų derybų būdu organizavimui taikytinas ne VPĮ 56, o 73 straipsnis. VPĮ 73 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama kita nei VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta formuluotė, apibūdinanti pasiūlymus, dėl kurių perkančiosios organizacijos gali inicijuoti neskelbiamas derybas (VPĮ 56 straipsnis: pateikti pasiūlymai visi nepriimtini arba nevisiškai atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus; VPĮ 73 straipsnis: nebuvo pateikta nė vieno keliamus reikalavimus atitinkančio pasiūlymo). Teisėjų kolegijos vertinimu, nepriimtinas pasiūlymas VPĮ 56 straipsnio prasme turėtų sukelti analogiškus padarinius neatitinkančiam pasiūlymui VPĮ 73 straipsnio prasme, t. y. perkančiajai organizacijai, atmetus tokius pasiūlymus, vykdyti neskelbiamų derybų procedūras. Abiem atvejais perkančiajai organizacijai pernelyg didelė kaina ją varžo ar apskritai neleidžia sudaryti viešojo pirkimo sutarties. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas netinkamo pasiūlymo sąvoką (kuri perkelta į VPĮ 73 straipsnį), pažymėjo, kad jei pateiktų pasiūlymų neatitiktis (specifikacijoms) neleidžia perkančiajai organizacijai tinkamai įgyvendinti projekto, dėl kurio pradėta viešojo pirkimo procedūra, tokia neatitiktis nėra tik paprastas netikslumas ar maža detalė; priešingai, turi būti laikoma, kad dėl jos pasiūlymai negali patenkinti perkančiosios organizacijos poreikių (žr. pagal analogiją Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. Sprendimą Komisija prieš Graikiją, C-250/07, Rink. 2009, I-4369).

Antra, atsakovo veiksmai VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme galėtų būti kvestionuojami dėl to, kad iš dalies jis pats prisidėjo prie per didelės pasiūlymo kainos situacijos atsiradimo. Pagal iš pradžių nustatytą Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis finansuojamo projekto biudžetą projekte numatytos lėšos, kurios būtų skiriamos pirkimo objektui įsigyti, padengtų ieškovų pasiūlyme pateiktą kainą. AB „Klaipėdos vanduo“ koregavo projekto finansavimo sutartį įtraukdama naujas finansuotinas veiklas taip, kad viešojo pirkimo objektui skiriama suma tapo daug mažesnė ir atitinkamai ieškovų pasiūlyta kaina tapo pernelyg didelė. Kita vertus, atsakovas byloje neįrodė, kad neturi galimybių gauti finansavimo iš kitų šaltinių arba nesiektų su ieškovais derėtis dėl pasiūlytos kainos sumažinimo (dėl per didelės kainos atmetusi visus pasiūlymus kaip netinkamus, t. y. pasibaigus ginčo pirkimo procedūroms ir pradėjus vykdyti naują pirkimą). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad galimybė remtis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis turėtų priklausyti ir nuo to, ar tiekėjai, rengdami savo pasiūlymus, galėjo sužinoti ar numanyti preliminarią pirkimo objektui įsigyti skiriamą lėšų sumą.

Trečia, neginčytina aplinkybė yra ta, kad ieškovai turėjo teisinį suinteresuotumą viešojo pirkimo sutartimi ir proceso baigtimi, taigi ir locus standi (teisę pateikti ieškinį) ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisė ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl kitų tiekėjų suteikiama net ir tiems dalyviams, kurie teisėtai pašalinti iš pirkimo procedūrų. Ieškovas gali pagrįstai tikėtis, jog jam įrodžius, kad ir kitas tiekėjas ar jo pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygose keliamų reikalavimų, jis turės galimybę varžytis dėl sutarties sudarymo kitame viešojo pirkimo konkurse (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Kauno keliai“ v., Klaipėdos miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-25/2009). Vadinasi, dėl ieškovo keliamų reikalavimų pagrįstumo turi būti sprendžiama prioritetiškai prieš perkančiosios organizacijos argumentus dėl VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo. Perkančioji organizacija nėra varžoma pasinaudoti įstatymo jai suteiktomis galimybėmis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme net ir tokiu atveju, jei ieškovų reikalavimai būtų tenkinami ir šalys galbūt būtų grąžintos į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį.

Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiekėjai jiems VPĮ suteikta teise ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus turi naudotis neperžengdami socialiai atsakingo ieškovo veiksmų ribų, nepažeisdami bendrųjų teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų. Platus tiekėjo teisinio suinteresuotumo viešojo pirkimo sutarties sudarymu aiškinimas nepaneigia ieškovo procesinių pareigų elgtis sąžiningai, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ar visuomenei. Teismai nustato, kad proceso šalis sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą ir sprendžia dėl tokių veiksmų padarinių (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Šis tiekėjų (ieškovų) veiksmų vertinimas ypač aktualus viešųjų pirkimų ginčų bylose.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

Kasacinis teismas, teisės aiškinimo ir taikymo aspektais išnagrinėjęs kasatorių argumentus dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais ji pripažino trečiųjų asmenų kvalifikacijos ir jų bendro pasiūlymo atitiktis pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams, teisėtumo VPĮ 32, 39 straipsnių prasme bei viešųjų pirkimų principų – tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo – pagrindu, konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinis teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą ieškovų ieškinį atmesti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančiosios organizacijos sprendimas pripažinti trečiųjų asmenų pasiūlymą tinkamu pagrįstas, teisėtas, nepažeidžia imperatyviųjų VPĮ normų, tikslų ir principų ar kitų tiekėjų teisių, o kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo neteisėtumo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

Pagal CPK 98 straipsnio 1, 3 dalis teismas priteisia šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš kitos šalies išlaidas už advokato teisinę pagalbą, ši nuostata taikoma priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme. Ieškovų kasacinis skundas netenkintinas, dėl to iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovui priteistinos jo turėtos išlaidos advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, kurių dydį patvirtina byloje pridėta sąskaita už teisinę pagalbą. Kadangi sąskaitoje nurodyta 5000 Lt suma viršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytą minimalios mėnesio algos 2 dydžių sumą advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą, tai teisėjų kolegija sprendžia sumažinti atsakovui priteistinas advokato atstovavimo išlaidas iki 1600 Lt, t. y. po 800 Lt iš kiekvieno ieškovo.

Iš ieškovų lygiomis dalimis taip pat priteistina 150,86 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. iš kiekvieno po 800 (aštuonis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo atsakovui AB „Klaipėdos vanduo“.

Priteisti iš ieškovų UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. iš kiekvieno po 75,43 Lt (septyniasdešimt penkis litus 43 ct) procesinių dokumentų įteikimo kasacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                       Dangutė Ambrasienė

 

 

 

Česlovas Jokūbauskas

 

 

 

Janina Stripeikienė