Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-19][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-502-313-2018].docx
Bylos nr.: 3K-3-502-313/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
BUAB "Stagro" 174346110 Ieškovas
bankas Swedbank, AB 112029651 Ieškovas
UAB Bankrotas 301911653 ieškovo atstovas
Kategorijos:
2.6.1. Prievolės
2.6.1.6.1. Actio Pauliana
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas
3.2.4.4. Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
2.6. Prievolių teisė
2.6.1.6. Kreditoriaus interesų gynimas
2.10. Kitos su prievolių teise susijusios bylos
3.2.4.11. Įrodymų vertinimas

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-502-313/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00173-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11  

(S)

 

 

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stagro kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių AB „Swedbank, ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stagro“ ieškinį atsakovams G. K. ir V. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių actio Pauliana (Pauliano ieškinys) sąlygas, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovės prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovės UAB Stagro“ ir atsakovo G. K. 2014 m. liepos 24 d. sudarytą galvijų bandos pirkimopardavimo sutartį ir perdavimo–priėmimo aktą. Ieškovė BUAB Stagro“ prašė taikyti restituciją ir solidariai iš atsakovų priteisti jai 384 555,49 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovės nurodė, kad 1 577 793,19 Lt (456 960,49 Eur) buhalterinės vertės (savikainos) galvijų banda buvo perleista už 250 000 Lt (72 405 Eur), t. y. ji buvo parduota už akivaizdžiai per mažą kainą. Be to, sutartis buvo pasirašyta galiojant 2014 m. liepos 24 d. teismo nutartimi taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Ieškovių teigimu, ginčijamu sandoriu UAB Stagrožymiai pablogino savo finansinę padėtį, pažeidė savo veiklos tikslą, ginčijamas sandoris prieštarauja UAB Stagro“ ir jos kreditorių interesams, viešajai tvarkai bei gerai moralei, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 ir 1.82 straipsnius. Be to, ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu ir pagal CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana), nes jo sudarymo metu ieškovė buvo nemoki ir tai žinojo. Atsakovas G. K. taip pat žinojo ir suprato, kad UAB Stagro“, daugiau kaip šešis kartus (6,31 karto) mažesne nei balansinė ir rinkos vertės pardavusi jam galvijų bandą, nebeturės jokio esminio pajamas teikiančio turto ir nebegalės atsiskaityti su savo kreditoriais. Sutartis sudaryta tarp susijusių asmenų, šalys neprivalėjo jos sudaryti. Iš atsakovo G. K. turi būti priteistas skirtumas tarp bandos balansinės bei rinkos vertės ir už ją sumokėtos pinigų sumos.

4.       Ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovė V. R. buvo UAB Stagro“ administracijos vadovė, sudarydama sandorį ji veikė priešingai UAB Stagro“ ir jos kreditorių interesams, todėl sąmoningai padarė įmonei žalą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinius atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad:

6.1.                      Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartimi UAB „Stagro“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau įmonė nekūrė pakankamai pajamų restruktūrizavimo planui vykdyti;

6.2.                      Valstybinė mokesčių inspekcija 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu areštavo UAB „Stagro“ einamąsias sąskaitas ir galimybę disponuoti lėšomis;

6.3.                      Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 16 d. nutartimi nutraukė UAB „Stagro“ restruktūrizavimo bylą; nutraukus restruktūrizavimo bylą, visi susitarimai dėl kreditorių bendros reikalavimų sumos (jos dalies) atsisakymo, piniginės prievolės pakeitimo kita prievole ir dėl prievolių vykdymo terminų atidėjimo neteko galios, įmonė neteko Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) nustatytų privilegijų (ĮRĮ 28 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnis);

6.4.                      2014 m. liepos mėn. reikalavimus sumokėti skolas pateikė darbuotojai, elektros energijos tiekėja, kiti kreditoriai;

6.5.                      2014 m. liepos 7 d. veterinarijos gydytoja O. J. pateikė UAB Stagro“ direktorei V. R. tarnybinį pranešimą dėl skubiai šalintinų trūkumų fermoje; nurodė, jog gyvulių banda yra kritinės būklės, galvijai ėmė kristi, darbuotojai tokiomis sąlygomis atsisako dirbti ir, nepašalinus nurodytų trūkumų, darbuotojų ir specialistų pastangos nieko nepadės;

6.6.                      UAB Stagro“ kreditorė ieškovė AB Swedbank nutraukė paskolos sutartį ir 2014 m. liepos 22 d. pateikė reikalavimą sumokėti 204 731,30 Eur skolą iki rugpjūčio 6 d.;

6.7.                      2014 m. liepos 22 d. ieškovės UAB „Stagro“ kreditorė UAB Aksa“ pateikė teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patenkino ieškovės kreditorių (tarp  – ir AB Swedbank) ieškinį ir iškėlė UAB „Stagro“ bankroto bylą;

6.8.                      Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartimi bankroto byloje areštuotas UAB „Stagro“ turtas;

6.9.                      ginčijama 2014 m. liepos 24 d. galvijų bandos pirkimopardavimo sutartimi ieškovė UAB Stagropardavė atsakovui G. K. 496 vienetų galvijų bandą už 250 000 Lt (72 405 Eur) plius PVM, pasirašė galvijų perdavimo–priėmimo aktą;

6.10.                      sutarties 1.1 punkte užfiksuota, kad, neturėdamas lėšų ilgiau šerti ir išlaikyti sveikus gyvus galvijus, šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja parduoti, o pirkėjas  nupirkti pardavėjui priklausančią galvijų bandą pagal šioje sutartyje nurodytą tvarką ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą;

6.11.                      tą pačią dieną gyvulininkystės komplekso – pastatų, įrenginių, kiemo statinių ir mechanizmų nuomos sutartimi UAB Stagro“ išnuomojo G. K. dvi karvides, tris veršides, svarstykles, pašarų sandėlį, daržinę, kiemo statinius, pašarų maišytuvą, pašarų pakrovėją ir keturis ratinius traktorius, kurių balansinė vertė buvo 503 728,15 Lt (145 889,76 Eur);

6.12.                      tą pačią dieną paslaugų teikimo sutartimi UAB Stagro“ įsipareigojo ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų teikti gyvulių bandos priežiūros paslaugas, kurių vertė – 1170 Lt (338,86 Eur) už parą plius PVM;

6.13.                      galvijų banda susidėjo iš 270 vnt. melžiamų karvių, 7 buliukų iki 6 mėn. amžiaus, 90 vnt. 1–2 metų telyčių, 42 vnt. 6 –12 mėn. telyčių, 65 vnt. iki 6 mėn. telyčių, 18 veršingų telyčių (virš 2);

6.14.                      bandos balansinė vertė pirkimopardavimo metu buvo 1 577 793,19 Lt (456 960,49 Eur);

6.15.                      G. K. į ieškovės kasą grynaisiais pinigais sumokėjo 302 500 Lt (87 610,06 Eur), šias lėšas UAB „Stagro“ panaudojo šioms skoloms: 210 394 Lt (60 934,31 Eur) darbuotojų atlyginimams, 5625,79 Lt (1629,34 Eur) AB Lesto“ už elektrą, 1434 Lt (415,32 Eur) gyvulių sėklinimo įmonei, 50 000 Lt (14 481 Eur) kreditorei UAB Skulas“ už dyzeliną, 62 000 Lt (17 956,44 Eur) kreditorei AB „Kauno grūdai“ už pašarus ir pašarų bokšto, kurį kreditorė ketino išmontuoti, nuomą, 9077,23 Lt (2628,94 Eur) kreditorei UAB Marisa“, 7601 Lt (2201,40 Eur) VMI (garantiniam fondui), 8000 Lt (2316,96 Eur) buhalterinę apskaitą vedusiai UAB Astiva“, 771 Lt (223,30 Eur) – UAB „Debetas“ už buhalterinės programos priežiūrą;

6.16.                      atsakovas G. K. 2014 m. rugpjūčio 15 d. siūlė UAB „Stagro“ bandą grąžinti; ferma atrodė prastai, galvijai sirgo, pienas buvo netinkamas priduoti; dalis bandos buvo išbrokuota (išvežta parduoti mėsai), dalis krito, dalis buvo laikoma; atsakovas patyrė nuostolių.

7.       Spręsdamas, ar UAB Stagro“ privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į specifines biologinio turto išlaikymo sąlygas, ieškovė galvijų bandą privalėjo skubiai parduoti dėl tuometinės įmonės finansinės būklės, lėmusios galvijų bandos būklę; tai buvo vienintelis įmonės ir jos kreditorių interesus geriausiai atitinkantis, teisingas ir racionalus sprendimas susiklosčiusioje situacijoje, kol galvijai dar turėjo ekonominę vertę, nes kilo didelė visos bandos neišsaugojimo (išsekimo dėl nepriežiūros, kritimo) rizika. Delsiant jį sudaryti, galvijų skaičius būtų mažėjęs, bandos būklė dar labiau prastėjusi. Kritusius galvijus būtų reikėję utilizuoti, tačiau UAB Stagronegalėjo disponuoti lėšomis, jų nebuvo. Biologinio turto išlaikymas reikalauja kasdienių be išimties investicijų, todėl ginčo pardavimo sandorį UAB Stagro“ sudaryti privalėjo. Be nurodytų aplinkybių, tai patvirtina atsakovo investicijos į nupirktą bandą ir grynųjų pinigų, gautų pardavus bandą, panaudojimas būtiniausioms UAB Stagro“ sąnaudoms padengti.

8.       Spręsdamas dėl ginčijamą sandorį sudariusių šalių sąžiningumo, teismas pažymėjo, kad atsakovė V. R. sąžiningai informavo ieškovę AB Swedbank apie UAB Stagro“ finansinę būklę ir galimybių prižiūrėti galvijus nebuvimą.

9.       Aplinkybės, kad 2012–2014 m. UAB „Stagrobuhalterines paslaugas pagal sutartis teikė UAB Astiva“, kurios direktorė A. I. tuo pačiu laikotarpiu buvo direktore UAB Gintarius“, kurios savininkė yra atsakovo G. K. motina, teismas nepripažino pagrindžiančia atsakovų nesąžiningumą pagal CK 6.67 straipsnį sudarant ginčijamą sandorį; byloje taip pat nėra įrodymų, jog A. I. yra atsakovo sugyventinė, be to, sugyventiniams netaikoma CK 6.67 straipsnyje nustatyta nesąžiningumo prezumpcija.

10.       Teismo vertinimu, atsakovų nesąžiningumo neįrodo ir faktinės sandorio sudarymo aplinkybės. Įsigyti galvijų bandą atsakovė V. R. taip pat pasiūlė aplinkui ūkininkaujantiems subjektams, skelbė dienraštyje „Lietuvos rytas“, tačiau ieškovės neįrodė, jog buvo daugiau asmenų, ketinusių pasinaudoti UAB „Stagro“ pasiūlymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

11.       Teismas sprendė, kad ieškovės neįrodė, jog ginčo sandoris buvo sudarytas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi areštavus UAB „Stagro“ turtą bei sandorio šalims apie tai žinant; teismo nutartis UAB Stagro“ gauta 2014 m. liepos 25 d., turto arešto aktų registre ji neįregistruota. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apie ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo jo priėmimą ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą paskelbta 2014 m. liepos 24 d., nenurodant skelbimo laiko (00:00); nėra užfiksuota kreditorės pranešimo apie kreipimąsi į teismą įteikimo UAB Stagrodata. Aplinkybė, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreditorė kreipėsi pirmiau nei įmonės vadovė, pastarosios nesąžiningumo savaime nepatvirtina. UAB Stagro“, apie laikinąsias apsaugos priemones sužinojusiai 2014 m. liepos 25 d., tą dieną ginčo turto nuosavybės teisė jau nebepriklausė.

12.       Teismas sprendė, kad atsakovų nesąžiningumo nepatvirtina ir ginčo bandos balansinės vertės bei pardavimo kainos neatitikimas, nes ieškovės neįrodė, jog reali bandos vertė yra jos balansinė kaina. 17-ojo verslo apskaitos standarto „Biologinis turtas“ tikslas yra nustatyti žemės ūkio veikloje naudojamo biologinio turto apskaitos pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką; galvijų (biologinio turto) balansinę vertę sudaro pradinė veršelio kaina plius sąnaudos pašarams, medikamentams ir kt., todėl kuo galvijas yra vyresnis, tuo jo balansinė vertė didesnė, tačiau dėl įvairių rinkos sąlygų ji niekada nėra tapati rinkos vertei. Kito materialaus turto vertė einant laikui mažėja, atskaičiuojamas nusidėvėjimas (dėl to ji atrodo artima rinkos vertei ar mažesnė už ).

13.       Teismo vertinimu, atskirų galvijų pardavimas didesne kaina savaime neįrodo, kad ginčo bandos kaina turėjo būti nustatyta sumuojant analogiškas kiekvieno galvijo kainas, nes bandos galvijai nėra vienodai paklausūs; pavieniui buvo parduoti geriausios būklės mėsinės veislės galvijai, skirti perpardavimui arba mėsai. Ginčo banda yra pieninių galvijų, mėsiniai galvijai joje atsiradę atsitiktinai dėl sėklinimo klaidų. Bandos kainai įtakos turėjo ir galvijų būklė, ir pieno bei mėsos produktų realizacijos apribojimas; tai yra didelių išlaikymo investicijų reikalaujantis turtas. Atsakovo G. K. pateiktais apskaičiavimais, 2015 m. gruodžio 1 d. jis iš ginčo bandos patyrė 101 528 Eur nuostolį, nuo įsigijimo iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 69 156,06 Eur nuostolį. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis apie prastą ginčo bandos būklę, teismas padarė išvadą, kad reali ginčo turto rinkos vertė buvo tokia, kokią pirkėjas sumokėjo pardavėjai, o ne balansinė ar UAB „Marleksa“ vertinimo ataskaitoje nurodyta vertė.

14.       Teismas nesivadovavo UAB „Marleksa“ vertinimo ataskaita, nes vertinimas neatitiko Turto ir verslo vertinimo metodikos 43 ir 44 punktų nuostatų remtis konkrečiomis aplinkybėmis, egzistavusiomis turto vertės nustatymo dieną praeityje: vertintojas G. V. nevertino itin prastų galvijų laikymo sąlygų ir sveikatos, dėl ko pieno priduoti visiškai nebuvo galima; rėmėsi ne konkrečiomis, o vidutinėmis galvijų šėrimo sąlygomis Lietuvoje; pripažino, jog, galvijus perkant mėsai, jų vertė būtų mažesnė; kad turtą retrospektyviai vertino pagal vidutines sąlygas, nuo kurių vertinama banda galėjo būti nukrypusi (serganti banda gali neatitikti vidutinės būklės); panašaus dydžio bandos ar kitokios galvijų bandos pardavimo pavyzdžio išvadoje nėra nurodyta. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, esant šalių ginčui dėl turto vertės, ją gali nustatyti vertintojas ekspertas, tačiau vertintojas G. V. tokios kvalifikacijos neturi, pagal išsilavinimą yra transporto inžinierius, neturi specialių zootechninių ir veterinarinių žinių. 

15.       Teismas sprendė, kad atsakovų nesąžiningumo bei ginčo sandorio tarpusavio įsipareigojimų disproporcijos analogiškai nepatvirtina ir kartu su pardavimo sutartimi sudarytos gyvulininkystės komplekso pastatų, įrenginių, kiemo statinių ir mechanizmų nuomos sutartis bei paslaugų teikimo sutartis. Šie susitarimai buvo viena iš pardavimo sandorio sąlygų – pirkėjas neslėpė, kad neturi kur laikyti tokio galvijų kiekio, todėl tol, kol pasisamdys savo darbuotojus, būtinos sutartyse nurodytos paslaugos. Šios paslaugos buvo teikiamos atlygintinai, be to, darbuotojų atlyginimams iš karto buvo panaudota pagal pardavimo sandorį gauta suma. Bankroto administratorius, perėmęs turtą, nuomos sutarties nenutraukė ir nesutiko su atsakovo G. K. siūlymu susigrąžinti galvijų bandos nuosavybės teisę natūra. Tai patvirtina, kad turėtais resursais UAB Stagro“ gyvojo turto išlaikyti negalėjo, buvo didelė jo praradimo ir sankcijų už tai pagal specialiuosius įstatymus, nustatančius atsakomybę už gyvūnų nepriežiūrą, rizika, todėl vienintelis pagrįstas ir teisingas sprendimas buvo galvijus parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

16.       Atsakovams įrodžius, kad sandorio kaina atitiko realią tuometinę rinkos vertę ir jį sudaryti buvo būtina, o ieškovėms nepaneigus atsakovų sąžiningumo ir neįrodžius neteisėtų atsakovų veiksmų, nėra pagrindo spręsti, kad ginčijamas sandoris prieštarauja UAB „Stagro“ teisnumui (tikslui siekti pelno) (CK 1.82 straipsnis). Teismas sprendė, kad, sandorį sudariusi pirmiau įvardytomis sąlygomis, atsakovė V. R. nepadarė žalos bendrovės kreditoriams.

17.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės BUAB „Stagro apeliacinį skundą, 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

18.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, pirmosios instancijos teismo išvadas pripažino pagrįstomis.

19.       Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovės UAB „Stagro tvirtinimu, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas bendrovei akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis. UAB Stagro“ finansinė padėtis ginčijamo sandorio sudarymo metu lėmė, kad sandoris dėl galvijų bandos pardavimo turėjo būti sudarytas kaip įmanoma greičiau, todėl aplinkybė, jog prioritetas buvo teikiamas ne įmanomai didžiausiai kainai už atskirus galvijus gauti, o greičiau parduoti visus galvijus, nepatvirtina sandorio neatitikties ekonominei logikai ir sandorio šalių nesąžiningumo. Teisėjų kolegija atmetė ieškovės argumentus dėl kitų galimų bandos pirkėjų galimybių įvertinti parduodamą turtą, pasiūlymų jiems netapatumo.

20.       Kolegija atkreipė dėmesį į ieškovės UAB „Stagro pozicijos nenuoseklumą, viena vertus, teigiant, kad ginčo sandorio sudarymo metu ji buvo nemoki ir jos vadovė privalėjo nedelsdama kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kita vertus, įrodinėjant, kad nesudarius ginčo sandorio UAB Stagro“ būtų galėjusi tęsti pelningą veiklą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dar iki ginčijamo sandorio sudarymo UAB „Stagro“ jau buvo faktiškai nemoki, todėl ginčo sandorio sudarymas niekaip negalėjo paveikti tolesnių įmonės veiklos galimybių. Bendrovei nebegalint užtikrinti tinkamos bandos priežiūros bei laiku teikiamų pašarų, abejotina buvo ir galimybė toliau gauti iš bandos tinkamos kokybės pieno. Apeliacinės instancijos teismas reikšminga ginčijamo sandorio vertę lėmusia aplinkybe pripažino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 20132014 m. atliktų patikrinimų metu užfiksuotas ilgalaikes prastas gyvulių laikymo sąlygas bei prastą pieno kokybę. UAB Marleksa“ vertinimą atlikęs vertintojas G. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad neskaitė VMVT atliktų patikrinimų medžiagos, galvijų kritimo ir skrodimo aktų ir 2014 m. liepos 7 d. veterinarijos gydytojos rašto, todėl pirmosios instancijos teismas šia išvada pagrįstai nesivadovavo. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamo sandorio vertė akivaizdžiai neatitiko parduodamo turto rinkos vertės, ieškovės nepateikė, o turto balansinė vertė turto rinkos vertei negali būti prilyginta.

21.       UAB „Stagro“ restruktūrizavimo administratoriaus 2013 m. lapkričio 19 d. ataskaita patvirtina, kad įmonė turėjo daug didesnės vertės negu biologinis turtas (gyvuliai – 1 692 563 Lt (490 200,13 Eur), pasėliai – 244 663 Lt (70 859,30 Eur)) ilgalaikio turto: žemės, pastatų, statinių, įrenginių ir prietaisų bei transporto priemonių (6 553 185 Lt (1 897 933,56 Eur)). Taigi, atsižvelgiant į bendrą UAB Stagro“ turto vertę ir jo struktūrą, parduota galvijų banda sudarė palyginti nedidelę viso turėto turto dalį, jos teikiamos pajamos neužtikrino įmonės veiklos tęstinumo galimybių, taip pat iš šio turto galėjo būti patenkinta tik nedidelė dalis kreditorių reikalavimų. Be to, G. K., mokėdamas patalpų nuomos mokestį bei už galvijų priežiūros paslaugas, taip pat užtikrino tam tikras įmonės pajamas, kurių, per gana trumpą laiką nepavykus parduoti galvijų ir jų būklei itin pablogėjus ar jiems kritus, įmonė iš viso būtų negavusi arba jai būtų tekę mokėti baudas už netinkamą gyvūnų priežiūrą.

22.       Nenustačius kreditorių teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu, sandorį sudariusių šalių nesąžiningumo vertinimas nebeturi būti atliekamas. Atsakovo G. K. nesąžiningumą ieškovė iš esmės grindžia tik sandorio akivaizdžiu nenaudingumu UAB Stagro“, tačiau šis nebuvo įrodytas.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

23.       Kasaciniu skundu ieškovė BUAB „Stagro prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kreditorių teisių pažeidimu nelaikomas įmonės veiklai būtino turto perleidimas įmonei jau esant nemokiai, sudarant sandorį dėl palyginti nedidelės viso turėto turto dalies. Toks aiškinimas ir taikymas nepagrįstai susiaurina CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ sąvoką ir nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuotos praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014). Padaręs išvadą, kad įmonė sandorio metu buvo nemoki, teismas tuo pat metu negalėjo konstatuoti, jog aptariamos actio Pauliana sąlygos egzistavimas nenustatytas. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados yra dviprasmiškos ir viena kitai prieštaraujančios.

23.2.                      G. K. ginčijamu sandoriu ir papildomais susitarimais iš esmės buvo perleistas visas UAB Stagro“ verslas ir nebeliko jokių galimybių UAB Stagro“ toliau tęsti savo veiklą. Tačiau bylą nagrinėję teismai nevertino, kad UAB „Stagro“ veiklai reikalingas konkretaus biologinio turto turėjimas ir visi ūkio subjekto ekonominės veiklos produktui kurti reikalingi būtinieji ištekliai buvo perduoti G. K., taip pat kokią įtaką tai turėjo viso likusio įmonės turto vertei. Kadangi bylą nagrinėję teismai sandorių nevertino kompleksiškai, nebuvo nustatyta ar aiškinamasi perduoto verslo vertė, nors byloje ieškovas įrodinėjo verslo perdavimą, taip nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2012 pateiktų išaiškinimų. Teismas nevertino, ar įmonė turėjo galimybę sudaryti analogiškus savo pobūdžiu (išnuomojant turtą ir suteikiant gyvulių priežiūros paslaugas) sandorius aiškiai naudingesnėmis sąlygomis su kitais rinkos dalyviais.

23.3.                      Pirmosios instancijos teismas sąžiningumą vertino tik CK 6.67 straipsnyje nustatytos nesąžiningumo prezumpcijos prasme. Nespręsdamas, ar G. K. žinojo (galėjo žinoti), kad sandoris pažeis kreditorių teises, pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas taisykles. Apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad ieškovė nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti atsakovo G. K. nesąžiningumą, taip pat patvirtina, kad teismas netinkamai aiškino sąžiningumo vertinimo taisykles.

23.4.                      Pirmosios instancijos teismas atsisakė remtis ieškovės pateiktais įrodymais, nesirėmė byloje pateikta turto vertinimo atskaita, pats sprendė apie ginčo turto vertę tik pagal atsakovo pateiktą informaciją apie kitos rūšies gyvulių (arklių) pardavimo skelbimus, tai neatitinka įrodymų leistinumo ir pakankamumo kriterijų. Ieškovė byloje buvo pateikusi daugiau įrodymų, kurie atitinka bylos sąsajumo kriterijus, tačiau nebuvo vertinti (atmesti) pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl turto vertės, o tik pasisakė dėl dalies ieškovės pateiktų turto vertės – balansinės ir turto vertintojo nustatytos vertės – įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir taip priėmė nepagrįstą nutartį. Jei bylą nagrinėję teismai būtų vertinę byloje esančius ieškovės pateiktus analogiškų sandorių vertės įrodymus, būtų nustatyta akivaizdi sandorio šalių disproporcija, kad galvijų banda buvo parduota už kelis kartus mažesnę kainą, nei jų tikroji vertė, ir ieškinys būtų pripažintas pagrįstu.

24.       Ieškovė AB „Swedbank prisideda prie kasacinio skundo.

25.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas G. K. prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

25.1.                      Ieškovė UAB „Stagro viso proceso metu visiškai ignoravo tą aplinkybę, kad ginčo sutarties dalykas yra biologinis turtas, nors tai turėjo esminę reikšmę sprendžiant šį ginčą, nes specialiam turtui taikytinos specialios sąlygos vertinant jo išlaikymo sąnaudas ir nustatant jo faktinę vertę. Bankroto administratorius neatsižvelgia, kad kitos rūšies turtui išlaikyti nereikia pastovių, be išimčių kasdieninių investavimo lėšų vien tam, kad šis turtas apskritai išliktų gyvas bei turėtų ekonominę vertę, o gyvuliams išlaikyti tokios lėšos yra būtinos vien tam, kad jie neišdvėstų.

25.2.                      Teismai šią bylą išnagrinėjo itin visapusiškai ir išsamiai, o priimti galutiniai procesiniai sprendimai yra tinkamai pagrįsti, visiškai aiškūs, detalūs, suprantami, logiški ir, svarbiausia, teisingi. Teismai rėmėsi įrodymų visetu, o ne pavieniais įrodymais. Civiliniame procese galioja tikimybių pusiausvyros, o ne absoliučios tiesos nustatymo principas.

25.3.                      Vien tai, jog įmonė yra nemoki, neužkerta kelio jai sudaryti kreditorių interesams neprieštaraujančių ar juos ginančių sandorių, jei skolininkas tokiu sandoriu nesuteikia kitam kreditoriui pirmenybės arba kitaip nepažeidžia kreditorių teisių. Skunde remiamasi teismų išaiškinimu, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti, tačiau šis išaiškinimas nėra susijęs su nagrinėjama situacija, nes perleisto turto vertė nebuvo dirbtinai sumažinta, be to, minėta, ieškovė visiškai ignoruoja ginčo sutartimi perleisto biologinio turto specifiką, kad ginčo sandorį buvo privaloma sudaryti, kitu atveju būtų buvusi pažeista skolininko pareiga išsaugoti turtinę naudą ir tokiu būdu būtų pažeisti kreditorių interesai. Kai bankrutuoja gyvulių ferma, veikti reikia itin skubiai, nes gyvulių gyvybėms iškyla realus pavojus, aktualūs tampa ir gyvūnų apsaugos bei gamtos apsaugos reikalavimai, kurių nesilaikymas galėjo užtraukti milžiniškas baudas ir tokiu būdu kreditorių interesai būtų buvę dar labiau pažeisti, nes byloje buvo nustatyta ne tik gyvulių išdvėsimo, bet ir ekologinės katastrofos grėsmė, kurios išvengti pavyko tik sudarius ginčo sutartį.

25.4.                      Byloje yra nustatyta, kad sutarties sudarymo metu įmonės veikla iš esmės jau buvo sustojusi, o įmonė buvo nemoki, todėl nežinia, apie kokį veiklos tęstinumą ar juolab jos sėkmingumą ieškovė teigia. Ieškovė taip pat visiškai iškreipia situaciją nurodydama, kad neva atsakovui buvo perduotas ne tik turtas, bet ir visa įmonės veikla, tačiau šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisakė, kad tokiu būdu buvo tik dar labiau apsaugoti kreditorių interesai.

25.5.                      Skunde nenurodyta jokios aktualios nagrinėjamam ginčui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, nuo kurios bylą nagrinėję teismai būtų nukrypę, jokio teisinio reglamentavimo, kurį bylą išnagrinėję teismai būtų aiškinę ir taikę klaidingai.

25.6.                      Ginčo sutartimi perleisto turto vertė nėra kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas, kasacijos dalykas gali būti nebent šio turto pobūdžio vertinimas, t. y. biologinio turto skirtumas nuo kitos rūšies turto ir šių skirtumų teisinė reikšmė, šis aspektas buvo detaliai išnagrinėtas, tinkamai įvertintas ir aptartas dviejų instancijų teismuose. Ieškovės samprotavimai apie turto vertę buvo klaidingi, nes buvo ignoruojamos itin reikšmingos aplinkybės, t. y. galvijų bandos pardavimo kaina priklauso nuo itin daug veiksnių, tarp jų ir gyvulių rūšies, būklės bei jų skaičiaus. Ginčijamu sandoriu buvo nupirkta gyvulių banda kaip atskiras ekonominis vienetas, ji sandorio sudarymo metu buvo itin nustekenta, t. y. prekės kokybė buvo žymiai prastesnė nei pavienių prekių, parduotų sandoriais, su kuriais ieškovė lygino ginčijamą sandorį. Ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti tai, ką pati skunde teigia.

26.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė V. R. prašo jį atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

26.1.                      Teismas aiškiai konstatavo, kad sandoris buvo sudarytas ne todėl, kad, kaip teigia ieškovė, BUAB „Stagro“ buvo nemoki, o todėl, kad beveik 500 galvijų bandą kiekvieną dieną reikia šerti, melžti ir valyti srutas. Apeliacinės instancijos teismas aiškiai konstatavo, kad atsakovė, gelbėdama biologinį turtą, buvo priversta tuo metu geriausiomis sąlygomis parduoti galvijų bandą, bet visas kitas turtas: prietaisai, įrenginiai, transportas ir kt., buvo perduotas bankroto administratoriui ir šis atsakovei jokių pretenzijų dėl perduoto turto nereiškė.

26.2.                      Kasacinio skundo teiginiai neatitinka tikrovės, nes bylą nagrinėję teismai nėra pasisakę, kad sandoris atitiko BUAB „Stagro“ interesus vien todėl, kad įmonė turėjo kito turto ir tai jau negalėjo daryti jokios įtakos įmonės veiklai.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl actio Pauliana sąlygų aiškinimo ir taikymo

 

27.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

 

Dėl skolininko pareigos sudaryti ginčijamą sandorį

 

28.       Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Pažymėtina, kad actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22 punktas).

29.       Bylą nagrinėję teismai, be kita ko, konstatavo, kad UAB „Stagro“ privalėjo sudaryti sandorį. Ši išvada nulemta ginčijamo sandorio objekto specifiškumo – neturėdama pakankamai lėšų galvijų bandai išlaikyti, UAB „Stagroprivalėjo skubiai parduoti; tai buvo vienintelis įmonės ir jos kreditorių interesus geriausiai atitinkantis, teisingas ir racionalus sprendimas susiklosčiusioje situacijoje, kol galvijai dar turėjo ekonominę vertę, nes kilo didelė visos bandos neišsaugojimo (išsekimo dėl nepriežiūros, kritimo) rizika. Pažymėtina, kad šią išvadą bylą nagrinėję teismai padarė, remdamiesi byloje nustatytomis ir šalių neginčijamomis faktinėmis aplinkybėmis, ir jos pagrįstumo ieškovė kasaciniame skunde nekvestionuoja.

 

Dėl kreditorių teisių (ne)pažeidimo

 

30.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti CK 6.66 straipsnio 1 dalyje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo kitaip pažeistos kreditoriaus teisės, būtina nustatyti, kad sumažėja reali galimybė (ar jos nelieka) skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.

31.       Spręsdamas dėl šios sąlygos buvimo, apeliacinės instancijos teismas vertino, ar ginčijamas sandoris buvo sudarytas UAB „Stagro“ akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis. Reikšminga aplinkybe šiuo aspektu pripažinta tai, kad dar iki ginčijamo sandorio sudarymo UAB „Stagro“ jau buvo faktiškai nemoki, todėl ginčo sandorio sudarymas niekaip negalėjo paveikti tolesnių įmonės veiklos galimybių. Teismas nenustatė kreditorių teisių pažeidimo.

32.       Kasaciniame skunde ieškovė UAB „Stagro“ su tokia pozicija nesutinka. Ieškovės nuomone, bylą nagrinėję teismai suformulavo taisyklę, kad jei sudaromas sandoris dėl palyginti nedidelės viso turėto turto dalies, tai nelaikoma kreditorių teisių pažeidimu. Ieškovės vertinimu, toks aiškinimas ir taikymas nepagrįstai susiaurina CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąvoką „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“, be to, teismai nevertino sandorių kompleksiškai, sudarius ginčijamą sandorį nebeliko jokių galimybių UAB „Stagro“ toliau tęsti savo veiklą, taigi teismų išvada, jog ginčo sandorio sudarymas niekaip negalėjo paveikti tolesnių įmonės veiklos galimybių, nepagrįsta.

33.       Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai nekonstatavo, jog ginčijamas sandoris buvo pelningas ir atitiko įmonės tikslą siekti pelno. Ginčijamas sandoris sudarytas įmonei jau esant nemokiai, t. y. jau nebegalint vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir įprastos veiklos, o ginčijamo sandorio dalyko vertė dėl jo specifikos, įmonei neturint finansinių galimybių juo tinkamai pasirūpinti, sparčiai mažėjo ir didėjo rizika to turto visai netekti ir net atsirasti papildomiems įsipareigojimams. Bylos duomenimis, įmonės veikla jau buvo sutrikusi ilgą laiką (iškelta ir nutraukta restruktūrizavimo byla, buvo pateiktas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo). Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad ginčijamas turto, kuris iš esmės buvo būtinas įmonės vykdytai veiklai, perleidimas lėmė įmonės veiklos nutraukimą, nes įmonė iki šio sandorio sudarymo jau nebegalėjo vykdyti įprastos veiklos dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Priešingai, ginčijamas sandoris leido išvengti didesnių nuostolių ir, sudarius susijusias nuomos ir paslaugų sutartis (kurios nėra ginčijamos), užtikrino tam tikras stabilias pajamas.

34.       Kitas kasaciniame skunde keliamas galimo kreditorių teisių pažeidimo aspektas susijęs su ginčijamo sandorio kaina. BUAB „Stagro“ teigimu, teismai nevertino, ar įmonė turėjo galimybę sudaryti analogiškus sandorius aiškiai naudingesnėmis sąlygomis su kitais rinkos dalyviais. Atsakant į šiuos kasacinio skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog bandos būklė buvo prasta, fiksuoti ilgalaikiai pažeidimai, įmonė neturėjo finansinių galimybių bandą išlaikyti, todėl pagrįsta teismų išvada, kad bandą parduoti reikėjo skubiai, bandos būklė, įmonės finansinė būklė kartu su kitomis rinkoje susiklosčiusiomis aplinkybėmis turėjo įtakos sandorio kainai.

35.       Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, turėdamas byloje skirtingus šalių įrodymus dėl ginčo turto vertės, turėjo nustatyti, ar pirmosios instancijos teismo nurodyta turto vertė tikrai atitinka rinkos kainą, tačiau nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir taip priėmė nepagrįstą nutartį.

36.       Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-386-378/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

37.       Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

38.       Teigdama, kad ginčijamas sandoris sudarytas mažesne nei rinkos kaina, ieškovė turėjo pateikti tokią kainą pagrindžiančius įrodymus. Ieškovė į bylą pateikė tokius įrodymus, susijusius su galvijų bandos kainos nustatymu: turto vertės nustatymo pažymą; įmonės balanse nurodytą vertę; atrinktus skelbimus, kuriuose nurodyta gyvulių kaina beveik 7 kartus viršija sandorio kainą; ankstesnius šalių sandorius, pagal kuriuos perkamų gyvulių kaina kelis kartus didesnė. Bylą nagrinėję teismai vertino visus šiuos įrodymus ir visus juos motyvuotai atmetė kaip negalinčius pagrįsti tikrosios sandorio objekto rinkos vertės – vertinimą atlikęs vertintojas neturėjo visų duomenų apie prastą bandos būklę, balansinė biologinio turto vertė pagal verslo apskaitos standartus negali būti tapatinama su rinkos kaina; pateiktuose skelbimuose nėra analogiškos bandos, atskirų geros kokybės gyvulių kaina nereiškia, kad kiekvieno ginčo bandos gyvulio būklė ir kaina yra atitinkama. Taigi ieškovėms byloje nepateikus jų nurodomą didesnę rinkos kainą patikimai pagrindžiančių įrodymų, bylą nagrinėję teismai neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad ginčijamo sandorio kaina buvo per maža ir galėjo lemti kreditorių interesų pažeidimą.

 

Dėl sandorio šalių sąžiningumo

 

39.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). 

40.       Nagrinėjamoje byloje nenustačius kreditorių teisių pažeidimo kaip būtinosios actio Pauliana sąlygos, nėra ir žinojimo, kuris yra sąžiningumo vertinimo pagrindas, objekto, dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl sandorio šalių sąžiningumo.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

41.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

42.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

43.       Netenkinus ieškovės BUAB „Stagro“ kasacinio skundo, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

44.       Atsakovas G. K. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis patyrė 1500 Eur išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Šios atsakovo prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, todėl jų atlyginimas priteistinas iš ieškovės BUAB „Stagro.

45.       Atsakovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau jų dydį ir faktą pateikiančius įrodymus pateikė tik kasaciniam teismui, todėl, remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

46.       Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 17,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės BUAB „Stagro“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti G. K. (duomenys neskelbtini) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stagro“ (j. a. k. 174346110).

Priteisti valstybei iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stagro“ (j. a. k. 174346110) 17,59 Eur (septyniolika Eur 59 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Alė Bukavinienė 

 

 

        Janina Januškienė

 

        

        Gediminas Sagatys


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • CK6 6.66 str. Kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana)
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • 3K-3-703-706/2015
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas