Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-09-02][nuasmeninta nutartis byloje][A-1696-502-2021].docx
Bylos nr.: A-1696-502/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Registrų centras 124110246 atsakovas
Kategorijos:
19.3. Nekilnojamojo turto kadastras ir registras
19.3. Nekilnojamojo turto kadastras ir registras
19.3.6. Kiti nekilnojamojo turto kadastro ir registro veiklos klausimai
19.3.6. Kiti nekilnojamojo turto kadastro ir registro veiklos klausimai
16. Registrai
19. Registrai
19. Registrai

?

Administracinė byla Nr. A-1696-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04209-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6

 (S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. N. ir J. B. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. K.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjai V. N. ir J. B. (toliau – kartu pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. CSPR-300 (toliau – ir Sprendimas Nr. 3); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. SPR5-8020(14.4) (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 3) panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Registro tvarkytojo) 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. SPR4-6021(14.5E) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 4) įpareigoti Kadastro tvarkytoją ir Registro tvarkytoją priimti V. N. 2019 m. rugsėjo 9 d. prašymą Nr. 21788823 (toliau – ir 2019 m. rugsėjo 9 d. Prašymas).

2.       Pareiškėjai nurodė, kad 1998 m. fizinių asmenų grupė (V. N., J. B., A. K. ir Z. M., kuris yra miręs) už nuosavas lėšas suprojektavo ir pasistatė elektros liniją, kuri buvo užregistruota ir jai išduotas 1998 m. rugpjūčio 7 d. pažymėjimas Nr. NTR 281720 su Vilniaus filialo nekilnojamojo turto techninio inventorizavimo (elektros tinklų oro linijos) byla Nr. 6-1-1048 (toliau – ir Žemos įtampos elektros oro linija). Iki šiol šis nekilnojamasis turtas yra registruotas  Registrų centre. 2019 m. rekonstruojant Jaunystės gatvę Vilniuje elektros linijos dalis, t. y. 9 stulpai, kurie pagal projektą stovėjo prie pat kelio krašto, atsidūrė viduryje suprojektuoto dviračių tako ir pėsčiųjų šaligatvio, todėl buvo perkelti arčiau gyvenamųjų namų. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Urban line“ padarė projektą „Dėl elektrotechnikos dalies iškėlimo OL“ bei savo lėšomis perkėlė pirmiau paminėtą elektros linijos dalį. Likusi elektros linijos dalis (16 stulpų) liko savo vietose. Pareiškėjai, siekdami, kad toks perkėlimas nebūtų vertinamas kaip savavališka statyba, kreipėsi į VĮ Registrų centrą, siekdami užregistruoti nekilnojamojo daikto (elektros linijos) kadastro duomenų pakeitimą.

3.       Pareiškėjų įsitikinimu, skundžiami sprendimai yra neteisingi. Palikus galioti skundžiamus sprendimus susidarytų situacija, kai Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras) vis dar įregistruoto nekilnojamojo turto duomenys būtų neteisingi ir būtų atsisakoma juos ištaisyti. Savininkai nėra kreipęsi dėl turto išregistravimo, nes mano, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – ir EEĮ) nėra nukreiptas į praeityje registruotas elektros linijas, jis taikomas po jo įsigaliojimo statomoms elektros linijoms.

4.       Pareiškėjų nuomone, Komisija nepagrįstai plečiamai aiškino EEĮ 75 straipsnio 2 dalį, nes joje elektros oro linija pripažinta kilnojamuoju daiktu tik kalbant apie žemės naudojimą elektros energijos objektams. Be to, šis pakeitimas įsigaliojo 2019 m. liepos 2 d. Pareiškėjai pažymėjo, kad EEĮ visiškai nekalbama apie privatiems asmenims priklausančias elektros oro linijas. Plečiamasis aiškinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikai dėl teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir aiškumo principų. Privačių asmenų elektros oro linijų, kurios anksčiau buvo nekilnojamasis turtas, dabar tapo kilnojamuoju turtu, teisinis reguliavimas bei apsauga taptų neaiški ir nesuvokiama. Pareiškėjai teigė, jog būtina kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, ar EEĮ 75 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijai.

5.       Pareiškėjų teigimu, Komisija negrįstai savo Sprendime Nr. 3 nurodė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 14 straipsnio 1 punktą, kadangi V. N. 2019 m. rugsėjo 9 d. Prašymas buvo pateiktas vadovaujantis NTKĮ 13 straipsnio 2 dalimi kaip elektros linijos bendrasavininkio. Tokią teisę jam suteikia Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 13 straipsnio 1 dalis: Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

6.       Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7.       Atsakovas nurodė, kad Žemos įtampos elektros linija nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nepažymėta. Registre 2017 m. sausio 26 d. buvo įrašyta žyma, kad nekilnojamasis daiktas EEĮ pagrindu pripažintas kilnojamuoju daiktu.

8.       Atsakovas pabrėžė, kad Nekilnojamoj turto kadastras (toliau – ir Kadastras) steigiamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenims kaupti. Registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti. EEĮ 75 straipsnio 2 dalis nustato, kad elektros energijos persiuntimui skirtos žemos ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabeliai ir požeminių kabelių linijos ir įrenginiai, įskaitant transformatorinėse pastotėse įrengtus įrenginius, kartu su požeminių kabelių kanalais, linijas laikančiomis atramomis ir kitais priklausiniais, laikomi kilnojamaisiais daiktais, išskyrus elektros energetikos objektus, kurie pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau – ir Statybos įstatymas) laikytini pastatais. Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalis numato, kad pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos, o 2 straipsnio 84 dalis įtvirtina, kad statiniu gali būti tik nekilnojamasis daiktas. NTKĮ 13 straipsnio 2 dalis numato, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. NTKĮ 14 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 29 straipsnyje numatytos aplinkybės, kurioms esant Kadastro tvarkytojas ir Registro tvarkytojas turi atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti, registruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus Registre. NTKĮ 14 straipsnio 1 punktas numato, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti. NTRĮ 29 straipsnio 7 punktas nustato, kad Registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti Registre.

9.       Atsakovo nuomone, pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad EEĮ 75 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma tik po šios normos įsigaliojimo (2019 m. liepos 2 d.) pastatytoms elektros linijoms ar kad norma netaikoma privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančioms elektros oro linijoms. EEĮ pakeitimas (nustatantis, kad Elektros energijos persiuntimui skirtos žemos ir vidutinės įtampos elektros oro linijos laikomos kilnojamaisiais daiktais) įsigaliojo 2004 m. liepos 10 d. (žr., įstatymo redakcijos Nr. IX-2307, priimtos 2004 m. liepos 1 d., 50 straipsnio 1 dalį), o ne 2019 m. liepos 2 d. EEĮ nenustato jokių išimčių dėl jo taikymo priklausomai nuo to, kada žemos ir vidutinės įtampos elektros oro linijos buvo pastatytos ar kam jos tuo metu priklausė nuosavybės teise. Todėl žemos ir vidutinės įtampos elektros oro linijas pripažinus kilnojamaisiais daiktais, Žemos įtampos elektros oro linija laikoma kilnojamuoju daiktu nuo šios normos įsigaliojimo, t. y. nuo 2004 m. liepos 10 d.

10.       Dėl to, kad Žemos įtampos elektros oro linija EEĮ (galiojančios redakcijos 75 str. 2 d.) pripažinta kilnojamuoju daiktu, o Kadastre ir Registre negali būti įrašomi (keičiami) jokie nauji duomenys apie kilnojamuosius daiktus, Kadastro tvarkytojas pagrįstai ir teisėtai Sprendimu
Nr. 1 V. N. 2019 m. rugsėjo 9 d. Prašymą pakeisti Žemos įtampos elektros oro linijos kadastro duomenis Kadastre atmetė tuo pagrindu, kad nekilnojamasis daiktas įstatymu pripažintas kilnojamuoju, o kilnojamieji daiktai Kadastre neregistruojami. Centrinis registratorius Sprendimu Nr. 3 pagrįstai šį Kadastro tvarkytojo sprendimą paliko galioti, papildydamas atsisakymo pagrindais, nurodytais NTKĮ 14 straipsnio 1 punkte (pareiškėjas neturėjo teisės tokio prašymo paduoti) ir NTRĮ 29 straipsnio 7 punkte (įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti Registre). Kadastro tvarkytojui Sprendimu Nr. 1 pagrįstai atsisakius pakeisti Žemos įtampos elektros oro linijos kadastro duomenis Kadastre, t. y. neatlikus jokių šio daikto kadastro duomenų pakeitimų, ir konstatavus, kad Žemos įtampos elektros oro linija yra kilnojamasis daiktas, Registro tvarkytojas Sprendimu 
Nr. 2 pagrįstai atsisakė įregistruoti V. N. nuosavybės teises į Žemos įtampos elektros oro liniją, nurodydamas, kad Registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas arba pakeisti jo duomenys (NTKĮ 13 str. 1 d., 29 str. 7 p.). Nagrinėjamu atveju Registre nebuvo įregistruotas nei pats nekilnojamasis daiktas, nei pakeisti šio daikto kadastro duomenys.

11.       Žemos įtampos elektros oro linijos dalis (9 stulpai) buvo perkelta iš vienos vietos į kitą, t. y. akivaizdu, kad Žemos įtampos elektros oro linija pagal prigimtį yra kilnojamasis daiktas, nes nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.2 str. 2 d.). CK nustato, kad pagal savo prigimtį kilnojami daiktai gali būti pripažinti nekilnojamaisiais įstatymais. Taigi Elektros energetikos įstatymu žemos ir vidutinės įtampos elektros oro linijas pripažinus kilnojamuoju daiktu, Žemos įtampos elektros oro linija yra laikoma kilnojamuoju daiktu, nepriklausomai nuo to, kad iki šio įstatymo pakeitimo ji buvo įregistruota Registre kaip nekilnojamasis daiktas.

12.       Skundžiamuose sprendimuose pareiškėjas buvo informuotas, Žemos įtampos elektros oro linijos savininkai įstatymo nustatyta tvarka turi teisę teritoriniam registratoriui pateikti prašymą išregistruoti minėtą kilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį iš Registro. Aplinkybės, kad galimai Žemos įtampos elektros oro linijos duomenys yra pasikeitę (kadastro duomenų, nustatytų po pakeitimų, byla nebuvo teritoriniam registratoriui pateikta, todėl tai tik prielaida), o šio kilnojamojo daikto savininkai neišreiškė valios išregistruoti šį daiktą iš Registro, bet reikalauja, kad nauji duomenys būtų įrašyti į Registrą, nepatvirtina pareiškėjų argumentų, kad susidariusi situacija yra neįtikėtina ar teisiškai kontraversiška. Žemos įtampos elektros oro linija Kadastro žemėlapyje nepažymėta, todėl nėra aišku apie kokius šio daikto koordinačių, neva įrašytų Registre, neatitikimus teigia pareiškėjai.

13.       Pareiškėjų teiginiai dėl prieštaravimo Konstitucijai, anot atsakovo, nėra grindžiami jokiais objektyviais duomenimis. Į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą teismas kreipiasi tik esant teisiškai motyvuotai abejonei dėl tam tikro teisės akto konstitucingumo ir tai yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma.

 

II.

 

14.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

15.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas V. N. 2019 m. rugsėjo 9 d. su prašymu kreipėsi į Kadastro tvarkytoją ir Registro tvarkytoją, prašydamas pakeisti Žemos įtampos elektros oro linijos kadastro duomenis Registre ir įregistruoti pareiškėjo V. N. nuosavybės teises į šį daiktą. Kadastro tvarkytojas 2019 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą Nr. SPR5-8020 (14.4) „Kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“, kuriuo V. N. prašymą atmetė, nes Žemos įtampos elektros oro linija EEĮ pripažinta kilnojamuoju daiktu, o kilnojamieji daiktai Kadastre neregistruojami (NTKĮ 13 str. 4 d. 2 p.). Registro tvarkytojas 2019 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą Nr. SPR4-6021 (14.5E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“, kuriuo V. N. prašymą atmetė, nes Registre registruojami tik nekilnojamieji daiktai, nuosavybės bei kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymai, įstatymu nustatyti juridiniai faktai (NTRĮ 2 str.), o Žemos įtampos elektros oro linija įstatymu pripažinta kilnojamuoju daiktu. Įstatymu nustatyta tvarka prašymas Registre išregistruoti kilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui nepateiktas. Registro tvarkytojas netenkino V. N. 2019 m. rugsėjo 9 d. prašymo įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Žemos įtampos elektros oro liniją (jos dalį) ir dėl to, kad Kadastro tvarkytojui priėmus Sprendimą Nr. 1 (prašymą atmesti) minėtos linijos kadastro duomenys nepakeisti Kadastre, o vadovaujantis NTRĮ 13 straipsnio 1 dalimi, Registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas ar pakeisti jo duomenys (NTRĮ 2 str., 13 str. 1 d., 22 str., 23 str. 2 ir 3 d., 26 str. 3 d. 2 p., 29 str. 7 p.). 2019 m. spalio 3 d. V. N. Kadastro tvarkytojo Sprendimą Nr. 1 ir Registro tvarkytojo Sprendimą Nr. 2 apskundė Komisijai. Komisija 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. CSPR-300 paliko galioti Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2 bei Kadastro tvarkytojo Sprendimą Nr. 1 papildė NTKĮ 14 straipsnio 1 punkte ir NTRĮ 29 straipsnio 7 punkte nustatytais atsisakymo pagrindais.

16.       Teismas, vadovaudamasis CK 4.2 straipsniu, EEĮ 75 straipsnio 2 dalimi bei Vilniaus apygardos administracinio teismo praktika, pritarė atsakovo vertinimui, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. Prašymo padavimo momentu Žemos įtampos elektros oro linija laikoma kilnojamuoju daiktu. 

17.       Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad EEĮ 75 straipsnio 2 dalis taikoma tik daiktams, sukurtiems po šios taisyklės įsigaliojimo ir netaikoma privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančioms elektros oro linijoms. EEĮ 75 straipsnio 2 dalis aiškinant jos prasmę tiek pažodžiui, tiek sisteminiu aiškinimu metodu, teismo vertinimu, reiškia jos taikymą visiems daiktams. Tą patvirtina ir teismų praktika. Tai nėra plečiamasis teisės normos aiškinimas, nes jis tiek pažodžiui, tiek sistemiškai aiškinant išplaukia iš analizuojamos teisės normos.

18.       Teismas nurodė, jog Kadastras ir Registras įsteigti tik nekilnojamiesiems daiktams, daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti ir informacijai apie juos kaupti. Kadangi Žemos įtampos elektros oro linija EEĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis pripažinta kilnojamuoju daiktu, Kadastre ir Registre negali būti įrašomi (keičiami) jokie nauji duomenys apie šį daiktą. Registro tvarkytojas, Kadastro tvarkytojas ir Komisija teisingai įvardino taikytinus teisės aktus ir faktinę situaciją interpretavo teisingai ir pagrįstai. Atsakovas, nustatęs, kad NTKĮ ir NTRĮ nenumato galimybės prašomus duomenis įrašyti į Kadastrą ir Registrą, teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti Žemos įtampos elektros oro linijos duomenis Kadastre ir Registre.

19.       Teismas atmetė pareiškėjų teiginius, kad Komisija negrįstai savo Sprendime Nr. 3 nurodė NTKĮ 14 straipsnio 1 punktą, pežymėdamas, jog pakeitus teisinį reglamentavimą (Žemos įtampos elektros oro liniją pripažinus kilnojamuoju daiktu), informacija apie kilnojamąjį daiktą (nors jis de facto (iš tikrųjų) yra Registre) toliau nebekaupiama. Pareiškėjams buvo išaiškinta jų teisė kreiptis dėl daikto išregistravimo ir taip Registro duomenys vėl būtų tikslūs (registre būtų užregistruoti tik nekilnojamieji daiktai). Pareiškėjai teismui nenurodė, dėl kokių priežasčių, jie, kaip Žemos įtampos elektros oro linijos savininkai, negali pateikti prašymo išregistruoti daiktą iš Registro. Be to, nei NTRĮ, nei EEĮ, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – ir Nuostatai) nenustato pareigos teritoriniam registratoriui, nesant daikto savininko prašymo, išregistruoti daiktą iš Registro. Tai, kad remiantis EEĮ daiktas tapo kilnojamuoju, savaime atsakovo neįpareigoja jo išregistruoti. Viešojoje teisėje galioja principas, kad viešojo administravimo subjektui leidžiama tik tai, kas nustatyta įstatymu, todėl atsakovo veiksmai, kai nėra teisinio reglamentavimo, jog atsakovas turėtų priimti sprendimus išregistruoti daiktą, pasikeitus jo teisiniam statusui, pažeistų teisėtumo principą. Šiuo atveju daikto išregistravimas iš Registro yra pareiškėjų teisė, kurios įgyvendinimas priklauso tik nuo jų pačių valios.

20.       Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tik tie asmens lūkesčiai, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie asmens lūkesčiai santykiuose su valstybe laikomi teisėtais. Iš pareiškėjų skundo darytina išvada, kad jie laiko, jog pažeistos jų Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos teisės. Šiuo atveju pareiškėjų nuosavybės teisių niekas nepažeidė, jiems kartu su bendraturčiais nuosavybės teise priklauso Žemos įtampos elektros oro linija. Daikto priskyrimas nekilnojamiesiems ar kilnojamiesiems daiktams įstatymu yra įstatymų leidėjo prerogatyva. Teismui nekilo abejonių, kad teisinis reguliavimas yra aiškus, darnus ir vienareikšmiškas, todėl netenkino pareiškėjų prašymo.

 

III.

 

21.       Pareiškėjas V. N. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, ar EEĮ 75 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijai.

22.       Pareiškėjas pažymi, kad nors EEĮ 75 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog nekilnojamasis daiktas (elektros oro linija) įstatymu pripažinta kilnojamuoju daiktu, tačiau neatsižvelgiama į įstatymo leidėjo valią, t. y. kad EEĮ reglamentuoja žemės naudojimą elektros energijos objektams, tačiau EEĮ nekalbama apie privatiems asmenims priklausančias elektros oro linijas, kurios fiziniams asmenims priklausė kaip nekilnojamasis turtas ankstesnių teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, EEĮ 75 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodoma, kad įstatymo leidėjas mini elektros energijos objektus ir įrenginius, kurie priklauso energetikos įmonei nuosavybės teise.

23.       Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog EEĮ nenumatyta tvarka, kaip fiziniams asmenims priklausančios elektros linijos, anksčiau laikytos nekilnojamuoju turtu, pripažįstamos kilnojamuoju turtu ir yra įregistruojamos. Pareiškėjo nuomone, įstatymų leidėjas tik viename straipsnyje įvardindamas, kad žemos įtampos (0,4 kW) elektros oro linija turi būti vertinama kaip kilnojamasis turtas ir nurodydamas tik elektros energijos objektus ir įrenginius, kurie priklauso energetikos įmonei nuosavybes teise, nesureguliavo fiziniams asmenims priklausančių elektros linijų pripažinimo kilnojamuoju turtu tvarkos, todėl EEĮ 75 straipsnio 2 dalis negali būti taikoma visoms elektros linijoms. Apelianto įsitikinimu, jeigu EEĮ 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąvoka (elektros oro linija pripažįstama kilnojamuoju turtu) būtų aiškinama plečiamai, tai toks įstatymo aiškinimas prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui.

24.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismų praktika, kuri neatitinka šios bylos aplinkybių.

25.       Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

26.       Atsakovo teigimu, teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų argumentus, kad EEĮ 75 straipsnio 2 dalis taikoma tik daiktams, sukurtiems po šios taisyklės įsigaliojimo, ir netaikoma elektros oro linijoms, priklausančioms privatiems asmenims. Žemos įtampos elektros oro linija laikoma kilnojamuoju daiktu, nes pirma, expresis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) tai įtvirtina EEĮ 75 straipsnio 2 dalyje (analogišką reglamentavimą įtvirtino EEĮ 50 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 10 d. iki 2009 m. sausio 31 d.). Be to, teismų praktikoje jau 2013 m. nagrinėjant bylas buvo formuojama praktika, kad žemos įtampos elektros oro linija yra kilnojamasis daiktas pagal EEĮ. Taigi, teismas pagrįstai pažymėjo, kad EEĮ 75 straipsnio 2 dalis aiškinant jos prasmę tiek pažodžiui, tiek sisteminiu aiškinimo metodu, reiškia jos taikymą visiems daiktams. 

27.       Kadangi Žemos įtampos elektros oro linija EEĮ 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis pripažinta kilnojamuoju daiktu, teismas teisingai sprendė, kad Kadastre ir Registre negali būti įrašomi (keičiami) jokie nauji duomenys apie šį daiktą, bei padarė pagrįstą išvadą, kad Kadastro tvarkytojas, Registro tvarkytojas ir Centrinis registratorius teisingai įvardino taikytinus teisės aktus ir faktinę situaciją interpretavo teisingai ir pagrįstai. Be to, jau vien ir ta aplinkybė, jog Žemos įtampos elektros oro linijos dalis (9 stulpai) galimai buvo perkelta iš vienos vietos į kitą rodo, kad šis daiktas pagal prigimtį yra kilnojamasis daiktas, nes nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (CK 4.2 str. 2 d.).

28.       Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Žemos įtampos elektros oro linija Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nepažymėta, jos koordinatės nėra įrašytos į Kadastrą, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad minėto daikto duomenų pakeitimų neįregistravus Registre elektros linija, kuri registruota Registrų centre, neatitiktų Registrų centre esantiems duomenims, t. y. elektros linijos dalis stovi pagal naujas koordinates, taip pat yra nepagrįstas. Prašymą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Kadastrą ar jų pakeitimo teikia nekilnojamojo daikto savininkas. Kadangi Žemos įtampos elektros oro linija nėra nekilnojamasis daiktas, pareiškėjai nėra nekilnojamojo daikto savininkai, ir dėl to neturi teisės teikti prašymo.

29.       Pareiškėjams buvo išaiškinta teisė kreiptis dėl daikto išregistravimo ir taip Registro duomenys vėl būtų tikslūs (Registre būtų įregistruoti tik nekilnojamieji daiktai), tačiau apeliantas nei teismui pateiktame skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė dėl kokių objektyvių priežasčių pareiškėjai, kaip Žemos įtampos elektros oro linijos savininkai, negali pateikti prašymo išregistruoti daiktą iš Registro. Apeliaciniame skunde nurodytos priežastys, kad Žemos įtampos elektros oro linijai negali būti taikoma EEĮ 75 straipsnio 2 dalies nuostata, nes tokiu atveju šio daikto reguliavimas, apsauga apeliantui tampa neaiški ir nesuvokiama, kad išregistravus minėtą liniją iš Registro, galima ją ir prarasti, yra subjektyvios, todėl nėra pagrindo išvadai, kad minėtu teisiniu reglamentavimu galėjo būti pažeistos apelianto teisės ar teisėti interesai.

30.       Kaip matyti iš minėtų aplinkybių ir teisės normų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų įrašymą į Registrą, Kadastro ir Registro tvarkytojų sprendimai buvo priimti laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Vien tai, kad apeliantui galiojantis teisinis reguliavimas subjektyviai atrodo netinkamas jo siekiamų tikslų įgyvendinimui, nesudaro prielaidų kvestionuoti sprendimų teisėtumą kaip prieštaraujantį teisės aktų reikalavimams ir pažeidžiantį Lietuvos Respublikos Konstituciją.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

31.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. SPR5-8020(14.4) ir 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. SPR4-6021(14.5E) teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

32.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

34.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. N. 2019 m. rugsėjo 9 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas pakeisti Žemos įtampos elektros oro linijos kadastro duomenis Registre ir įregistruoti pareiškėjo V. N. nuosavybės teises į šį daiktą. Kadastro tvarkytojas 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. SPR5-8020 (14.4) „Kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“ V. N. prašymą atmetė NTKĮ 13 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, nurodęs, kad žemos įtampos elektros oro linija Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu pripažinta kilnojamuoju daiktu, o kilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto kadastre neregistruojami. Registro tvarkytojas 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. SPR4-6021 (14.5E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“ V. N. prašymą atmetė nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami tik nekilnojamieji daiktai, nuosavybės bei kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymai, įstatymu nustatyti juridiniai faktai (NTRĮ 2 straipsnis), o Žemos įtampos elektros oro linija įstatymu pripažinta kilnojamuoju daiktu. Įstatymu nustatyta tvarka prašymas Registre išregistruoti kilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui nepateiktas. Pareiškėjo prašymas įregistruoti nuosavybės teises į Žemos įtampos elektros oro liniją (jos dalį) netenkintas ir dėl to, kad Kadastro tvarkytojui priėmus Sprendimą Nr. 1 (prašymą atmesti) minėtos linijos kadastro duomenys nepakeisti Kadastre, o vadovaujantis NTRĮ 13 straipsnio 1 dalimi, Registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas ar pakeisti jo duomenys (NTRĮ 2 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnis, 23 straipsnio 2 ir 3 dalis, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 7 punktas).

35.       Atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto veiklai, taikomi griežti reikalavimai elgtis pagal teisės aktuose numatytas taisykles, o plečiamasis tokių taisyklių aiškinimas negalimas. Atvejai, kada kadastro tvarkytojas turi teisę atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti numatyti NTKĮ 14 straipsnyje. Priimdamas ginčijamą 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. SPR5-8020 (14.4) „Kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“ atsakovas nenurodė nei vieno šiame straipsnyje numatytų pagrindų, nurodė tik 13 straipsnio 4 dalies 2 punktą, numatantį Kadastro tvarkytojo teisę prašymą atmesti nustačius atitinkamus pagrindus. Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės nepagrindžia nei vieno NTKĮ 14 straipsnyje nurodyto teisinio pagrindo, be to joks kitas subjektas (tame tarpe ir ginčą nagrinėjanti institucija) be Kadastro tvarkytojo, priimančio atitinkamą sprendimą, nėra kompetentingas tokį pagrindą nurodyti jau po administracinio akto priėmimo.

36.       Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje reglamentuota individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai ir pranešimas apie individualaus administracinio akto priėmimą. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (1 dalis). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis).

37.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai išplėtota, jog individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis priimtas ginčijamas administracinis aktas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2036/2008)

38.       Dėl neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo keliamiems reikalavimams Kadastro tvarkytojo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. SPR5-8020 (14.4) naikinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

39.       Registro tvarkytojas ginčijamą 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. SPR4-6021 (14.5E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“ grindė tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (žemos įtampos elektros oro linija įstatymu pripažinta kilnojamuoju daiktu) bei jau aptartu Kadastro tvarkytojo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu 
Nr. SPR5-8020 (14.4), kuris naikinamas, todėl yra pagrindas panaikinti ir šį administracinį aktą (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 ir 3 p.).

40.       Panaikinus ginčijamus aktus atsakovui atsiranda pareiga iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus netenkinamas.

41.       Atkreiptinas dėmesys, kad NTRĮ 4 straipsnyje įtvirtinta, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o NTKĮ 3 straipsnio 4 dalyje analogiškas statusas nustatytas ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašytiems ir nepakeistiems duomenims. Nekilnojamojo turto registro įstatymas (5 straipsnio 2 dalis) atsakingu už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą numato nekilnojamojo turto registro tvarkytoja. Todėl šis subjektas, užtikrindamas duomenų teisingumą, privalo imtis priemonių, kad nesusidarytų negalima situacija kai registre ir kadastre esantys duomenys būtų akivaizdžiai neteisingi, t. y. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kilnojamasis turtas, neatitinkantis jo faktinės situacijos (klaidingais kadastro duomenimis).

42.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, netinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, o pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir ginčijami atsakovo sprendimai naikinami.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo V. N. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą
Nr. SPR5-8020(14.4), valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. SPR4-6021(14.5E) ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. CSPR-300.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

 

 

        Artūras Drigotas

 

 

        Dalia Višinskienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK4 4.2 str. Nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai