Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-05-22][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-309-248-2015].docx
Bylos nr.: 3K-3-309-248/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 188601311 atsakovas
eVigilo Ltd Ieškovas
Viešųjų pirkimų tarnyba 188656261 išvadą duodanti institucija
"ERP" 126079924 trečiasis asmuo
"HNIT-Baltic" 110584280 trečiasis asmuo
"Inta" 110015560 trečiasis asmuo
"NT Service" 135188876 trečiasis asmuo
UAB "Valnetas'' 135778275 trečiojo asmens atstovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2.1.1.3. dėl viešojo pirkimo-pardavimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.35. Viešas konkursas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.14. Ieškinys:
3.1.14.2. Kelių ieškinio reikalavimų sujungimas ir išskyrimas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 3K-3-309-248/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-04002-2010-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. gegužės 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Izraelio bendrovės eVigilo Ltd kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio
22 d. nutarties peržiūrėjimo sujungtose civilinėse bylose pagal ieškovės Izraelio bendrovės eVigilo Ltd ieškinius atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „ERP“, uždaroji akcinė bendrovė „Inta“, uždaroji akcinė bendrovė „NT Service“, uždaroji akcinė bendrovė „HNIT-Baltic“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas, kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, yra dėl pirminio ir pakartotinio tiekėjų pasiūlymų vertinimo teisėtumo pagal pirkimo sąlygas ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas.

Atsižvelgdama į tai, kad šalių ginčas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose nagrinėtas gana ilgą laiką, teismo procesas vyko dėl kelių savarankiškų pagrindų keliose instancijose, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje bus pristatytos tik tos faktinės aplinkybės, kurios aktualios, ir tiek, kiek kasaciniam teismui reikšminga šiam ginčui išspręsti.

Perkančioji organizacija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – perkančioji organizacija, PAGD, atsakovas) 2010 m. sausio 22 d. paskelbė atvirą konkursą „Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšių paslaugų tiekėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos pirkimas“ (pirkimo Nr. 83769) (toliau – Konkursas), kuriame pasiūlymą, be kitų tiekėjų, pateikė ir jungtinės veiklos pagrindu veikianti Izraelio bendrovė eVigilo Ltd (toliau – eVigilo, tiekėja, ieškovė, kasatorė) bei BUAB „ERP“, UAB „Inta“. Atsakovas, įpareigotas Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT), dėl šios nustatytų pažeidimų pakartotinai atliko pirkimo procedūras ir įvertino tiekėjų pasiūlymus. Ieškovė dėl neaiškių Konkurso sąlygų (techninės specifikacijos nuostatų), išviešintų tiekėjų kainų ir neparengtos ekspertinio vertinimo metodikos 2010 m. spalio 12 d. kreipėsi į atsakovą jo prašydama nutraukti pirkimo procedūras, šio netenkinus – 2010 m. lapkričio 2 d. pateikė [pirmąjį] ieškinį teismui. Po ieškinio pateikimo, perkančiajai organizacijai 2010 m. lapkričio 4 d. informavus tiekėjus apie pakartotinio vertinimo rezultatus, 2010 m. lapkričio 9 d. ieškovė atsakovui pateikė pretenziją, ginčydama ekspertinį vertinimą ir jo rezultatus, taip pat pakartotinai prašė juos paaiškinti bei pateikti informaciją dėl vertinimą atlikusių ekspertų. Ją gavusi, eVigilo 2010 m. gruodžio 20 d. patikslino ieškinį, jame detaliai nurodydama ekspertinio vertinimo trūkumus ir jo rezultatų nepagrįstumą, be to, pabrėžė, kad tretieji asmenys UAB „NT Service“, UAB „HNIT-Baltic“, priešingai nei ieškovė, gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (toliau – GPIS) dar nėra sukūrę, be to, ją pasiūlė sukurti už didesnę kainą. Pirmosios instancijos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovės prašymą patikslinti ieškinio pagrindą, patikslintą ieškinį grąžino. Ieškovė ir vėliau dėl atlikto ekspertinio vertinimo rezultatų pagrįstumo atsakovui, teismui bei kitoms valstybės institucijoms papildomai teikė poziciją dėl šio vertinimo nepagrįstumo pagrindžiančius dokumentus.

Ieškovė 2011 m. sausio 13 d. atsakovui pateikė pretenziją, o šios netenkinus – pirmosios instancijos teismui 2011 m. sausio 31 d. pateikė [antrą] ieškinį, kuriais ginčijo atsakovo veiksmų teisėtumą nauju pagrindu – viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pateiktais duomenimis apie projektui, dėl kurio paskelbtas ginčo Konkursas, skirtą finansavimą, iš kurio dydžio matyti, kad trečiųjų asmenų pasiūlymas turėjo būti atmestas dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas), taip pat dėl pasiūlytų perteklinių prekių (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas). 2011 m. kovo 8 d. atsakovas ir tretieji asmenys UAB „NT Service“, UAB „HNIT-Baltic“ sudarė viešojo pirkimo sutartį.

Nurodytos civilinės bylos pagal ieškovės 2010 m. lapkričio 2 d. ir 2011 m. sausio 31 d. ieškinius pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, be kitų argumentų, nutrauktos dėl eVigilo teisinio suinteresuotumo stokos, nes ieškovė atsakovo veiksmus ginčijo viena, be kitų partnerių palaikymo. Kasacinio proceso metu civilinės bylos buvo sujungtos, 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi buvo nuspręsta ginčijamas teismų nutartis panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjęs ieškovės atskiruosius skundus, 2012 m. vasario 9 d. ir kovo 1 d. nutartimis šias bylas išsprendė atskirai, panaikino pirmosios instancijos teismo nutartis, jomis spręstus klausimus perdavė nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartimi pakartotinai sujungė civilines bylas pagal ieškovės pirmiau nurodytus ieškinius. Ieškovė ir atsakovas pirmosios instancijos teismui teikė papildomus paaiškinimus, ieškovė patikslino reikalavimus. Šalys taip pat susirašinėjo su VPT ir kitomis institucijomis.

2012 m. kovo 19 d. ieškovė patikslino pirmąjį ieškinį dėl pasiūlymų vertinimo teisėtumo, pateikdama papildomus paaiškinimus dėl netinkamo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų apibrėžimo bei jos pasiūlymo vertinimo atskirose dalyse. 2012 m. balandžio 10 d. ieškovė dar kartą papildė ieškinį, nurodė naujas aplinkybes, susijusias su ekspertų (B. D., A. V., A. B. Č.), vertinusių pasiūlymus, šališkumu, pasireiškusiu darbo santykiais su trečiųjų asmenų pasiūlyme nurodytais specialistais (V. G., E. K.). Kitu tos pačios dienos antrojo ieškinio papildymu eVigilo nurodė naujas aplinkybes dėl trečiųjų asmenų UAB „NT Service“, UAB „HNIT-Baltic“ pasiūlymo neatitikties dėl laidavimo rašto bei dėl pasiūlyme nurodytų asmenų nepakankamos patirties, ją vertinant pagal Konkurso sąlygas.

Ieškovė, patikslinusi ieškinius, teismo prašė:

1) pripažinti negaliojančiomis atsakovo įvykdytas Konkurso procedūras; 2) panaikinti atsakovo Viešojo pirkimo komisijos sprendimą dėl nustatytos pasiūlymų eilės Konkurse; 3) panaikinti Viešojo pirkimo komisijos sprendimą dėl UAB „NT Service“ bei UAB „HNIT–Baltic“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu Konkurse; 4) pripažinti negaliojančia atsakovo ir trečiųjų asmenų UAB „NT-Service“ bei UAB „HNIT-Baltic“ 2011 m. kovo 8 d. sudarytą Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų tiekėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos pirkimo sutartį Nr. 35-6; 5) teismui nepripažinus 2011 m. kovo 8 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. 35-6 negaliojančia, priteisti ieškovės naudai 1 497 293,33 Lt (433 646,12 Eur) baudą, kuri sudaro 10 proc. nuo šios sutarties vertės; 6) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai žyminį mokestį, išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinius atmetė. Pirmosios instancijos teismas, detaliai aprašęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl techninės specifikacijos reikalavimų, o nesutarimas kilo dėl atsakovo veiksmų, vertinant ieškovės ir trečiųjų asmenų pasiūlymus, teisėtumo. Teismas konstatavo, kad pagal byloje surinktus duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, kad perkančioji organizacija, vykdydama Konkurso procedūras, pažeidė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus ar kitus imperatyviuosius VPĮ reikalavimus. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad Konkursas vykdytas neskaidriai ir kad perkančioji organizacija neteisėtai suteikė pirmenybę tretiesiems asmenims UAB „NT Service“, UAB „HNIT-Baltic“. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad visiems tiekėjams buvo keliami vienodi reikalavimai. Teismas sprendė, kad trečiųjų asmenų UAB „NT Service“, UAB „HNIT-Baltic“ pasiūlymas atitiko Konkurso reikalavimus ir atsakovo tinkamai įvertintas pagal iš anksto nustatytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. Pasiūlymo kaina sudarė tik 45 balus, todėl ieškovės pasiūlyta mažesnė kaina per se nereiškia ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo. Be to, aplinkybė, kad ieškovė yra sukūrusi ir įgyvendinusi panašaus pobūdžio projektą kitoje šalyje, jai nesuteikia pranašumo prieš kitus dalyvius.

Teismas nurodė, kad ieškovės argumentai dėl atsakovo pasitelktų ekspertų šališkumo Konkurse grindžiami ne įrodymais, o prielaidomis ir ieškovės samprotavimais bei pateiktu Kauno technologijos universiteto (toliau – KTU) Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto internetinės svetainės 2012 m. balandžio 10 d. išrašu. Šios aplinkybės savaime neįrodo ekspertų šališkumo, o kitų įrodymų nepateikta. Aplinkybė, kad KTU darbuotojai buvo ekspertai Konkurse, savaime neįrodo jų šališkumo, nes ieškovė nepaneigė jų nešališkumo.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Konkurso sąlygose dėl tiekėjų pareigos pateikti savo pasiūlymo galiojimą užtikrinantį dokumentą nenustatyta pareiga visiems ūkio subjektų grupės nariams pateikti atskiras pasiūlymo galiojimo užtikrinimo garantijas, o nagrinėjamu atveju buvo pateiktas 2010 m. kovo 8 d. UAB DK „PZU Lietuva“ pasiūlymo laidavimas, išduotas UAB „NT Service“, taip tinkamai įgyvendinant Konkurso reikalavimus, tinkamai užtikrinant tiekėjo, veikusio jungtinės veiklos sutarties pagrindu, įsipareigojimus.

Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tai, jog, įpareigojus VPT, atliekant pasiūlymų vertinimą iš naujo, vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 6 dalimi, dalyviams nebuvo pranešta apie pasiūlymų techninių duomenų patikrinimo ir įvertinimo rezultatus, o tik apie bendrą pasiūlymų įvertinimą, niekaip nepaveikė jų teisinės padėties ir jų teisių apimties bei nesudarė teisinio pagrindo konstatuoti atlikto ekspertinio vertinimo neobjektyvumo. Teismas konstatavo, kad iš naujo vertinant pasiūlymus tiekėjų diskriminavimas nenustatytas, nes visų dalyvių pasiūlymai buvo vertinami objektyviai. Tai, kad vokai su kainomis jau buvo atplėšti, savaime negalėjo padaryti kokios nors įtakos ekspertams, kurie įvertino pasiūlymų techninius duomenis pagal visus parametrus. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nutraukti pirkimo procedūras, nes teismas nenustatė kraštutinės teisinės priemonės taikymo pagrindų, taip pat nėra pagrindo taikyti ir alternatyviųjų sankcijų.

Teismas kritiškai įvertino ieškovo argumentus, kad UAB „NT Service“ pasiūlyme nurodyto projekto vadovo P. K. patirties aprašyme nėra daugiau kaip penkerių metų patirties vadybos srityje ir vadovaujant telekomunikacijų ir informacinių technologijų srityse, nes byloje yra duomenys, kad UAB „NT Service“ pasiūlyme nurodytų projekto vadovo P. K. bei telekomunikacijų tinklų informacinių sistemų diegimo eksperto V. G. patirtys atitinka Konkurso sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės Izraelio bendrovės eVigilo Ltd apeliacinį skundą, 2013 m. sausio 22 d. nutartimi jo netenkino ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Dėl perkančiosios organizacijos samdytų ekspertų, vertinusių visų tiekėjų pasiūlymus, šališkumo, atsižvelgiant į tai, kad šie ir trečiojo asmens UAB „NT Service“ pasiūlyme nurodyti specialistai dirba toje pačioje darbovietėje – KTU, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog PAGD samdyti ekspertai pasirašė nešališkumo deklaracijas ir konfidencialumo pasižadėjimus, o tiesioginių jų neobjektyvumo įrodymų byloje nėra, todėl daryti priešingą išvadą nėra teisinio pagrindo. Ieškovės nurodytų specialistų ir ekspertų ryšių nė viena šalis neneigia, tačiau šie ryšiai – nepakankamas šališkumo įrodymas. Teismas šią subjektų ryšių aplinkybę įvertino kritiškai, tačiau konstatavo, kad nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose nenustatyta įtarimų dėl galimo ekspertų šališkumo teisinių padarinių, inter alia, Konkurso rezultatų panaikinimo. Dėl to negalima pripažinti viešųjų pirkimų principų pažeidimo.

Dėl procedūrinių viešųjų pirkimų eigos pažeidimų, susijusių su tuo, kad perkančioji organizacija, priešingai nei nustatyta VPĮ 39 straipsnio 6 dalyje, jau atlikusi susipažinimo su kainomis procedūrą ir jas žinodama, įvykdė pakartotinį pasiūlymų techninių duomenų vertinimą, teismas nurodė, jog ši aplinkybė negalėjo daryti kokios nors įtakos ekspertams, vertinusiems tiekėjų pasiūlymus. Šią aplinkybę, remdamasis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas kvalifikavo kaip formalų pažeidimą. Teismas taip pat nurodė, kad pakartotinai vertinta tik labai maža  pasiūlymų techninių duomenų dalis, kurios lyginamasis svoris visų parametrų kontekste buvo itin mažas, kitų parametrų vertinimai liko tokie patys, todėl de facto kitoks vertinimas galutinio rezultato nepakeistų, o ieškovė nepateikė priešingų įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismas detaliai pasisakė dėl ieškovės argumentų, susijusių su ekspertų atlikto vertinimo kriterijų netinkamumu ir netinkamu vertinimo turiniu. Dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų tinkamumo teismas pirmiausia pažymėjo, kad Konkurso sąlygos buvo paskelbtos 2010 m. sausio 22 d. Pagal kasacinio teismo praktiką tiekėjai ribojami ginčyti pirkimo sąlygas bet kurioje vėlesnėje stadijoje, kai perkančioji organizacija pagal jas priima tam tikrą sprendimą, pavyzdžiui, įvertina tiekėjų pasiūlymus; tokiu atveju teismai gali vertinti tik tai, ar perkančioji organizacija tinkamai pritaikė iš anksto paskelbtus reikalavimus. Ieškovė nesinaudojo VPĮ įtvirtinta teise prašyti perkančiosios organizacijos paaiškinti pirkimo sąlygas, taip pat jai dėl šių neteikė pretenzijos. Tai leidžia konstatuoti, kad ieškovei Konkurso sąlygos buvo aiškios, todėl teisėjų kolegija nepasisakė dėl argumentų, susijusių su jų neobjektyvumu, neleidusiu tinkamai įvertinti tiekėjų pasiūlymų.

Dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo tinkamumo ir suteiktų balų pagrįstumo teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisakė; pažymėjo, kad PAGD, įpareigotas VPT, ieškovei 2010 m. gruodžio 8 d. pateikė informaciją apie laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis buvo pripažintas geriausiu, taip pat techninių duomenų įvertinimo argumentus. Ieškovė 2010 m. gruodžio 20 d. pirmosios instancijos teismui pateikė procesinį dokumentą, pavadintą „patikslintu ieškiniu“, teismas atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad ieškovė, iš atsakovo gavusi prašomą informaciją, turėjo suvokti savo teisių pažeidimą VPĮ 94 straipsnio 1 dalies prasme, nes jai tapo žinomos aplinkybės, lėmusios perkančiosios organizacijos sprendimus nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę ir pripažinti laimėjusį pasiūlymą; nuo šio momento (2010 m. gruodžio 8 d.) ieškovė įgijo galimybę pasinaudoti veiksminga savo teisių gynyba. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės argumentai dėl netinkamai atlikto pasiūlymų vertinimo VPĮ nustatytais terminais nebuvo pateikti pretenzijoje, adresuotoje perkančiajai organizacijai, net jei kaip pretenzija būtų vertinamas eVigilo 2010 m. gruodžio 28 d. raštas. Teismo vertinimu, ieškovės paaiškinimai rodo, kad ji suvokė, jog, teikdama argumentus dėl netinkamai atlikto jos pasiūlymo vertinimo, ji nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, tačiau bandė šios tvarkos nesilaikymą pateisinti tuo, jog atsakovas būtų pretenzijos neišnagrinėjęs, net jei apeliantas ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos būtų laikęsis. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių vertinimo teismas pripažino, kad ieškovė nesilaikė peržiūros procedūrą reguliuojančių normų. Aplinkybė, kad ieškovė galbūt galėjo prognozuoti tokios išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos neveiksmingumą (pretenziją bus atsisakyta nagrinėti dėl teisinio subjektiškumo neturėjimo) neduoda pagrindo daryti išimtį ir įstatyme nurodytą privalomą tvarką padaryti nebeprivalomą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė antruoju 2011 m. sausio 31 d. pateiktu ieškiniu, kuriuo ginčijo PAGD veiksmus dėl per didelės pasiūlytos kainos ir trečiųjų asmenų pasiūlytų perteklinių prekių, ekspertinio vertinimo pagrįstumo nekvestionavo. Argumentus, kad perkančioji organizacija netinkamai pritaikė nustatytus vertinimo kriterijus, eVigilo teismui pateikė tik 2012 m. kovo 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuose nurodė, jog šiais ieškovė siekia papildyti 2010 m. lapkričio 2 d. pateikto ieškinio argumentus, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai pirkimo dokumentuose apibrėžti netinkamai. Nors šiuos veiksmus apeliacinės instancijos teismas kvalifikavo ne kaip jau pateiktų argumentų paaiškinimus, o kaip naują ieškinio pagrindą, kuriuo išplėstas bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau dėl išskirtinių bylos aplinkybių teisėjų kolegija dėl jų pasisakė. Teismas, atsižvelgdamas į nuoseklią atsakovo poziciją dėl eVigilo subjektiškumo stokos peržiūros procedūroje, pripažino ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos neveiksmingumo tikimybės realumą. Be to, ieškovė, pirmosios instancijos teismui pateikusi ieškinio patikslinimą, kuriuo ginčijo ekspertinį vertinimą, prieš tai nesikreipusi pretenzija į atsakovą, parodė savo nesutikimą su atliktu pasiūlymo vertinimu ir savo ketinimą imtis teisinių gynybos priemonių bei galėjo sąžiningai klysti dėl būtinumo laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, kai teisme jau nagrinėjamas su kai kuriais to paties pirkimo aspektais susijęs ginčas. Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti tokį „patikslintą ieškinį“, eVigilo galėjo atsidurti „procesiniuose spąstuose“, nes teismas jos ieškinį priimti atsisakė, o pretenzijos pateikimo terminas jau buvo praleistas.

Vertindamas ieškovės argumentus, teismas pažymėjo, kad nei VPĮ, nei su juo susijusiuose ar kituose teisės aktuose skirtumai tarp vertinimą atlikusių ekspertų suteiktų balų nenurodomi kaip aplinkybė, leidžianti abejoti vertinimo tinkamumu. Be to, perkančiosios organizacijos ekspertams suformuotoje vertinimo užduotyje nurodyta tarpusavyje nederinti vertinimo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad skirtingas ekspertų požiūris į tų pačių kriterijų taikymą nereiškia, jog vertinimas yra ydingas, o priešingai, gali reikšti, kad ekspertai vertinimo tarpusavyje nederino. Ekspertų žinios ir patirtis nevienodos, skirtumai tarp ekspertų suteikiamų balų nėra neįprastas reiškinys. Kita vertus, ieškovė skirtumus ekspertų vertinime nurodo abstrakčiai, neargumentuodama, koks skirtingas vertinimas pagal kokį parametrą yra neteisingas ir galėjo pažeisti jos teises, t. y. dėl kurios pasiūlymo dalies ekspertai per mažai įvertino eVigilo pasiūlymą arba per aukštai įvertino konkurentų pasiūlymą.

Dėl eVigilo argumentų, kad atsakovo 2010 m. gruodžio 8 d. raštas – vienintelė per visą pirkimo procesą ieškovei pateikta informacija apie jos pasiūlymo įvertinimą, tačiau ji nepagrindžia pasiūlymo įvertinimo ir ekspertų suteiktų balų, teisėjų kolegija pažymėjo, jog aptariamas atsakovo dokumentas atitinka VPĮ 41 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, o VPĮ, su juo susijusiuose ar kituose teisės aktuose perkančiajai organizacijai nenustatyta pareigos motyvuoti kiekvieno eksperto balų suteikimą pagal kiekvieną kriterijų, o atsakovo ieškovei nurodyti laimėjusio pasiūlymo charakteristikos ir santykiniai pranašumai vertintini kaip pakankami, kad ji suprastų apibendrintus motyvus, kodėl jos pasiūlymas nebuvo pripažintas laimėjusiu. Su šiais perkančiosios organizacijos motyvais ieškovė gali nesutikti ir juos skųsti, tai ji ir darė apeliaciniame procese. Be to, teisėjų kolegija eVigilo netgi suteikė galimybę eksperto išvada įrodinėti netinkamai atliktą vertinimą pagal nustatytus kriterijus, tačiau ji šia galimybe nepasinaudojo, todėl teismas pagal savo kompetenciją vertino apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ekonominio naudingumo kriterijų netinkamu pritaikymu:

1) dėl ieškovės argumentų, kad atsakovas, vertindamas pasiūlymo ekonominį naudingumą, nepagrįstai suabejojo jos kompetencija ir patirtimi, nors jos kvalifikacija atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, teismas pažymėjo, jog vien teiginys „nepateikiami nei patirtį pagrindžiantys dokumentai“ neleidžia teigti, kad vertinant eVigilo pasiūlymą buvo atsižvelgta į jos kvalifikaciją. Šis ieškovės iš atsakovo rašto cituojamas teiginys yra išimtas iš konteksto, nes juo perkančioji organizacija nesutiko su ieškove, kuri rėmėsi sėkmingu korinio transliavimo centro įdiegimu 36 pasaulio operatorių tinkluose bei eVigilo sistemos, kaip vienintelės, suderinamumu su kai kurių gamintojų bazinių stočių įranga, nes ji tokią patirtį patvirtinančių dokumentų nepateikė; 2) dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo pagal projekto tikslus ir uždavinius (parametras P 1) teisėjų kolegija padarė išvadą, kad jame abstrakčiai kalbama apie eVigilo ADS sistemos pažangumą, tačiau nei projekto tikslai, nei uždaviniai konkrečiai ten nėra įvardyti, todėl perkančiosios organizacijos išvada, kad projekto tikslai ir uždaviniai aiškiai neišskirti ir gali būti suprantami tik iš bendro konteksto, yra pagrįsta; 3) teisėjų kolegija taip pat pripažino pagrįsta atsakovo poziciją dėl projekto aprėpties ir laukiamų rezultatų nedetalizavimo bei dėl techninio ir architektūrinio sprendimo pagrįstumo iš dalies; 4) dėl nepakankamai išsamaus sprendimo atitikties perkančiosios organizacijos poreikiams aprašymo bei dėl pateikto specialiųjų abonentų grupių nedetalaus aprašymo teismas nurodė, kad atsakovo pozicija, jog neaišku, kokiu būdu bus realizuota specialiųjų grupių programinė įranga ir kaip bus atliekamas specialiųjų grupių abonentų informavimas, pagrįsta bei ieškovės tinkamai nepaneigta. Ieškovės argumentą, kad konkurso sąlygose nedetalizuota, kas yra „detalu“, o kas „nedetalu“, teisėjų kolegija atmetė tuo pagrindu, kad Konkurso sąlygų eVigilo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė; 5) dėl atsakovo pozicijos, kad sprendimo architektūros koncepcija nukopijuota nuo EWTS 3GPP specifikacijos, trūksta koncepcijos vientisumo, pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su perkančiosios organizacijos pagrindimu, jog viena techninio sprendimo dalis – eVigilo ADS – yra jos autorinėmis teisėmis turima standartinė programinė įranga, ir ši koncepcija yra pakankamai išsami, tačiau trūksta koncepcijos vientisumo įvardijant kitas techninio sprendimo sudedamąsias dalis. Argumentai dėl eVigilo dalyvavimo kuriant pasaulinius standartus ir jos sukurtos sistemos veikimo nepaneigia perkančiosios organizacijos abejonių bei neaiškumų, kokio gamintojo korinio transliavimo centras bus panaudotas, kaip bus pasinaudota išorės ekspertų paslaugomis; 6) dėl nepateikto nuoseklaus techninio sprendimo aprašymo, kuriame būtų atspindėti visi techninės specifikacijos reikalavimai, teismas nesutiko, kad pasiūlymo vertinime kritikuojamas vienintelis patikimumo aprašo rodiklis, nes perkančiosios organizacijos vertinime taip pat pabrėžiama, kad kai kurie atsakymai į techninės specifikacijos reikalavimus yra teigiami, tačiau pateikiama informacija neatitinka reikalavimo prasmės, pakeistas techninės specifikacijos 2.1. poskyris iš „Reikalavimai CBC įrangai“ į „Reikalavimai techninei įrangai“, techninių specifikacijų lentelėje dažnai pateikiami netikslūs ir sunkiai suprantami gamintojo dokumentų vertimai ir kt. Taigi balų sumažinimą galėjo lemti ne vien patikimumo aprašo rodiklio netikslumas, bet ir kiti perkančiosios organizacijos nurodomi trūkumai, dėl jų ieškovė nepasisako; 7) dėl nepateiktos pagrįstos ir išsamios informacijos apie kuriamos GPIS integralumą ir suderinamumą su perkančiosios organizacijos eksploatuojama technine ir programine įranga teismas, susipažinęs su ieškovės pasiūlymu, neturi pagrindo perkančiosios organizacijos išvadų laikyti nepagrįstomis. Pažymėtina, kad ieškovė negali remtis Konkurso sąlygose apibrėžtų vertinimo kriterijų ir parametrų nekonkretumu, nes teisės aktų nustatyta tvarka jų neskundė, Konkurso sąlygų paaiškinti neprašė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad perkančioji organizacija, atlikdama pasiūlymo vertinimą pagal parametrą P 2, atsižvelgė ne tik į eVigilo nurodomą nepakankamą integralumo su perkančiosios organizacijos vidinėmis informacinėmis sistemomis aprašymą, bet ir kitas aplinkybes, tokias kaip negalimumą užtikrinti kokybines charakteristikas viešuoju internetu, tačiau dėl šių išvadų ieškovė argumentų nepateikė; 8) dėl perkančiosios organizacijos P 3 kriterijaus dalies vertinime nurodyto neaiškumo, kas bus pateikta, o kas bus plečiama, teismas konstatavo, kad iš ieškovės pasiūlymo matyti, jog perkančiosios organizacijos išvados pagrįstos, o aplinkybė, jog eVigilo siūlė įsigyti, jos teigimu, veikiančią sistemą, neatleido nuo pareigos savo pasiūlyme aiškiai išdėstyti sistemos funkcionalumo išplėtimo galimybes, nes toks parametras Konkurse buvo vertinamas. Be to, ieškovė nepateikė argumentų dėl perkančiosios organizacijos išvadų, susijusių su nepakankamai aprašytomis CAP sąsajos galimybėmis, su dalies išplėtimo galimybių netinkamumu Lietuvos sąlygomis ir kt.; 9) dėl pasiūlymo vertinimo pagal parametrą P 4 pagrįstumo ir vertinimo balų sumažinimo dėl to, kad ieškovė nurodė galimą riziką dėl per mažo PAGD įsitraukimo į projektą, per mažo bendradarbiavimo, per mažo žmogiškųjų išteklių skyrimo teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas išsamiai pagrindė eVigilo pasiūlymo tiek pranašumus, tiek trūkumus, susijusius su pasiūlymo vertinimu pagal parametrą P 4, o argumentų, kodėl šią perkančiosios organizacijos poziciją pagrindžiantys teiginiai galėtų būti klaidingi, ieškovė nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentus, kad laimėjęs pasiūlymas yra neteisėtai įrašytas į pasiūlymų eilę ir pripažintas laimėjusiu, nes draudimo bendrovė laidavo tik už vieną iš pasiūlymą pateikusių ūkio subjektų grupės narių – UAB „NT Service“ – ir neįsipareigojo atsakyti už kito ūkio subjekto UAB „HNIT-Baltic“ neteisėtus veiksmus, nurodė, jog Konkurso sąlygų 40 punkte nenustatyta, kad visi ūkio subjektų grupės nariai privalo pateikti atskiras pasiūlymo galiojimo užtikrinimo garantijas, tačiau, atsižvelgiant į šios nuostatos formuluotę ir į jos tikslą – apsaugoti perkančiosios organizacijos interesus, akivaizdu, jog pasiūlymo galiojimo užtikrinimas turi apimti visą pasiūlymą, o ne atskiras jo dalis ar atskiro ūkio subjektų grupės nario įsipareigojimus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad jungtinės veiklos sutarties pagrindu atsakomybės solidarumas sieja tik UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT-Baltic“, tačiau nesieja draudimo bendrovės. Draudimo bendrovė laidavimo raštu neprisiėmė pareigų sumokėti už kito jungtinės veiklos partnerio UAB „HNIT-Baltic“ padarytus pažeidimus, tačiau taip pat pažymėtina, kad šie tretieji asmenys jungtinės veiklos sutarties pagrindu pateikė vieną bendrą pasiūlymą, todėl bet koks vieno iš partnerių veiksmas perkančiosios organizacijos atžvilgiu būtų kvalifikuojamas kaip konsorciumo, taigi ir kito partnerio, neteisėtas veiksmas. Vadinasi, neįmanoma, kad konsorciumo įsipareigojimus perkančiajai organizacijai pažeistų tik vienas jungtinės veiklos sutarties dalyvis, ir tai kartu nereikštų kito dalyvio pažeidimo.

Dėl ieškovės argumentų, susijusių su laimėjusio tiekėjo pasiūlymą įgyvendinančių ekspertų patirtimi, teismas išanalizavo P. K. patirtį patvirtinančius įrodymus ir sprendė, kad minėto eksperto patirties atitiktis Konkurso sąlygoms įrodyta. Teisėjų kolegija atmetė eVigilo argumentą, kad šio eksperto vykdyti projektai, kurių sąrašą pateikė UAB „NT Service“, yra nesusiję su informacinėmis technologijomis. Pažymėtina, kad pagal Konkurso sąlygas nebuvo reikalaujama, jog projektai būtų susiję su informacinių technologijų kūrimu, jie tiesiog turi būti susiję su informacinėmis technologijomis. Teismas taip pat išsamiai išanalizavo kito eksperto – V. G. patirtį patvirtinančius įrodymus, konstatavo, kad jis nuo 1999 m. dirba UAB „NT Service“. Byloje pateikta informacija apie UAB „NT Service“ komandos patirtį, joje nurodyti ir aprašyti šios bendrovės vykdyti projektai, įskaitant ir tuos, kuriuose dalyvavo V. G. Šie projektai atitinka ekspertui keliamus reikalavimus, todėl V. G. turi Konkurso sąlygose reikalaujamą patirtį.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu Izraelio bendrovė eVigilo Ltd prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 22 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinius tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

  1. Kasatorės nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovė privalėjo ne tik nurodyti objektyvias sąsajas tarp pasiūlymų vertintojų ir sutartį vykdysiančių laimėtojo specialistų, bet ir įrodyti subjektyvųjį tiesioginį ekspertų šališkumo faktą, t. y. įrodyti, kad jie turėjo tikslą ir vertino šališkai. Tai nepateisinamai silpnina tiekėjų teisių gynybos veiksmingumą. Be to, apeliacinės instancijos teismas dėl ekspertų ir specialistų sąsajos atkreipė dėmesį tik į bendrą darbovietę – KTU, tačiau šių subjektų ryšiai atskleistini ir pagal kitas svarbias aplinkybes (asmenų žinomumą, tarpusavio darbo ir mokslinius ryšius), rodančias ekspertų šališkumą. Taip pat pažymėtina, kad tame pačiame fakultete, kuriame dirba atsakovo ekspertai ir trečiųjų asmenų specialistai, buvo rengiama studija dėl Europos Sąjungos finansavimo gavimo GPIS įdiegti, todėl UAB „NT Service“ darbuotojai turėjo reikšmingos medžiagos, susijusios su pirkimo objektu. Pagal apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus byloje nustatyta ekspertų ir specialistų sąsaja nėra nepriekaištinga, tačiau galima, o Konkurso rezultatas pripažintas teisėtu. Taip paneigtas VPĮ reguliavimas dėl ekspertų nešališkumo (VPĮ 2 straipsnio 17 punktas, 16 straipsnio 5 dalis), jis tampa fikcija, legalizuotas ekspertų objektyvusis šališkumas. Teismo iš esmės išaiškinta, kad tokiu atveju perkančiajai organizacijai nekiltų pareiga pakeisti šališkų ekspertų. Dėl šios ginčijamų teismų sprendimų dalies buvo pažeistas viešųjų pirkimų skaidrumo principas.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai akcentavo, kad VPĮ nenustatyta ekspertų šališkumo kriterijų ir sąlygų, nes VPĮ ir kitose srityse detaliai nereglamentuojami visi šiems santykiams aktualūs aspektai. Be to, nėra skirtumo, ar nustatytas perkančiosios organizacijos ar teismo pasitelkto eksperto veiksmų šališkumas. Abiem atvejais teismas turėtų ginti proceso šalis ir naikinti šių ekspertų išvadų pagrindu priimtus sprendimus. Nagrinėjamo ginčo atveju galima taikyti pagal analogiją teismų praktikoje suformuotus kriterijus dėl teismo proceso dalyvių subjektyvaus ir objektyvaus nešališkumo nustatymo (2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007). Kasatorė nurodo, kad ekspertų, vertinusių tiekėjų pasiūlymus, nešališkumas ypač svarbus ir dėl to, kad perkančioji organizacija nustatė abstrakčias Konkurso sąlygas, dėl kurių vertinimas tapo subjektyvus. Atsižvelgiant į ieškovės įrodytas ekspertų šališkumo aplinkybes, Konkurso rezultatai turėtų būti pripažinti neteisėtais ir teismo panaikintais.

  1. Kasatorė vertina, kad UAB „NT Service“ pasiūlyme nurodyti duomenys dėl kvalifikacijos akivaizdžiai neparodo, kad buvo vykdytas projektas, kurio trukmė būtų didesnė nei penkeri metai iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (Konkurso sąlygų 14.4 punktas). Informacija dėl P. K. patirties taip pat nepagrindžia atsakovo reikalautos kvalifikacijos (daugiau kaip penkerių metų patirtis projektų vadybos srityje bei vadovaujant telekomunikacijų ir informacinių technologijų srityse; patirtis 500 tūkst. Lt (144 810,01 Eur) vertės dviejuose projektuose, kurių kiekvienas būtų telekomunikacijų ir informacinių technologijų srityse) atitikties. Be to, trečiojo asmens pasiūlyme nurodyto specialisto V. G. patirties aprašyme nenurodyta praktinė darbo patirtis integruojant bevielio ryšio planavimo ir modeliavimo priemones su geoinformacinėmis sistemomis, nes pagal Konkurso sąlygas nepakanka tik šias priemones planuoti, diegti. Dėl to UAB „NT Service“ deklaruota kvalifikacija neatitinka Konkurso sąlygų ir šiuo pagrindu. Pabrėžtina, kad atsakovas pastarųjų ieškovės argumentų neginčijo. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, trečiųjų asmenų pasiūlymas perkančiosios organizacijos turėjo būti atmestas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o jos priešingi veiksmai teismų pripažinti neteisėtais.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, konstatuodami priešingai, esmingai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles spręsdami dėl UAB „NT Service“ pasiūlyme nurodytų asmenų kvalifikacijos atitikties Konkurso sąlygoms (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas dėl šios ieškinio dalies apskritai nesprendė, o apeliacinės instancijos teismas iš esmės nemotyvavo sprendimo pripažinti šio tiekėjo kvalifikaciją tinkama, taip nukrypo nuo kasacinės praktikos dėl reikalavimo kvalifikacinius duomenis vertinti objektyviai, tiksliai pagal pirkimo sąlygas, taip pat priimti ir vertinti tik tokius dokumentus, kurie nekelia abejonių nešališkam protingam asmeniui (2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012), bei dėl įrodymų vertinimo tvarkos (2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Be to, teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės argumentus tiesiog įvertino kritiškai, tačiau neanalizavo kvalifikaciją turėjusių pagrįsti dokumentų turinio. Geriausiu atveju vietoj reikalaujamų penkerių metų projektų vykdymo patirties iš trečiojo asmens UAB „NT Service“ pateiktų duomenų galima daryti išvadą apie patirtį, daugiausią siekiančią per ketverius metus. Kita vertus, pirmiau nurodytų specialistų (ekspertų) gyvenimo aprašymuose nėra detalizuota, kokiuose projektuose jie dalyvavo, kokioms organizacijas, kurioms buvo suteiktos paslaugos, šie projektai neaprašyti ir nepateikta detali pagal Konkurso sąlygas reikalauta informacija. Teismas nenurodė, kokia konkrečia bylos medžiaga remdamasis padarė kasatorės skundžiamas išvadas. Teismo argumentacija nemotyvuota, varžanti ieškovės interesų gynybą. Apeliacinės instancijos teismas Konkurso sąlygos 14.14 punktą nepagrįstai aiškino plečiamai, taip, kaip iš anksto buvo nenustatyta – subjekto vadovavimo juridiniams asmenims stažas prilygintas patirčiai projektų vadybos srityje.

  1. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad laidavimo raštas, išduotas ne visiems partneriams, o tik vienam jų, atitinka tokią Konkurso sąlygą, nes jungtinės veiklos partneriai Konkurse de jure veikia kartu ir net vieno veiksmai reiškia viso jungtinio tiekėjo veiksmus (pvz., atsisakytų pasiūlymo), todėl draudikas bet kokiu atveju, nustatytu laidavimo rašte, atsakovui turėtų sumokėti draudimo išmoką. Teismas nepagrįstai vertino, kad neteisėti veiksmai, dėl kurių kiltų draudiko prievolė perkančiajai organizacijai, yra bendri nepriklausomai nuo to, kad juos įvykdė tik vienas iš partnerių, dėl kurių veiksmų draudikas prievolės neprisiėmė. Taip teismas nukrypo kasacinės jurisprudencijos, pagal kurią reikia vertinti draudimo rašto turinio trūkumo riziką perkančiajai organizacijai (2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010), bei kasacinės draudimo teisinių santykių praktikos (2008 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008). Draudikas laiduoja tik už konkretų laidavimo rašte įvardytą subjektą, tai, be kita ko, aiškiai įtvirtinta laidavimo rašte. Kitas trečiasis asmuo UAB „HNIT-Baltic“ laidavimo santykiuose nedalyvavo. UAB „NT Service“ draudikui neišviešino savo partnerių, t. y. visos galimos rizikos apimties, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai plečiamai išaiškino draudiko prievolės perkančiajai organizacijai turinį. Tai, kad UAB „NT Service“ – pagrindinis partneris su perkančiąja organizacija, laidavimo rašto turinio trūkumo nepaneigia, nes nutraukus jungtinę veiklą šis statusas netenka reikšmės. Pasiūlymas turėjo būti atmestas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, dėl priešingų atsakovo veiksmų tretiesiems asmenims suteiktas nepagrįstas konkurencinis pranašumas prieš ieškovę ir jos partnerius. Taip buvo pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai.
  2. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime nepagrįstai pasisakyta dėl ekspertų suteiktų, tarpusavyje gerokai išsiskyrusių balų vertinant tiekėjų pasiūlymus. Kai kuriais atvejais ekspertų, vertinusių tas pačias tiekėjų pasiūlymų dalis, suteiktų balų skirtumas sudarė net iki penkiasdešimt ar septyniasdešimt balų iš šimto galimų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pasiūlymų vertinimas buvo subjektyvus, objektyviai nepatikrintinas. Šią aplinkybę konstatavo ir VPT. Esant panašiai vertinimo tvarkai ir skirtingiems vertinimams, tiekėjų pasiūlymuose nebuvo tinkamai nustatytas kainos ir kokybės santykis. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios ieškovės argumentų grupės neįžvelgė viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nors, ieškovės vertinimu, taip, priešingai kasacinio teismo praktikai, įtvirtino neribotą perkančiųjų organizacijų diskreciją. Pasiūlymų vertinimo tvarkos subjektyvumo aplinkybę pripažįsta ir tretieji asmenys UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT-Baltic“. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad dėl labai išsiskyrusių balų aplinkybės teisiniame reguliavime nenustatyta vertinimo neteisėtumo, tačiau VPĮ nenustatyta ir kitų perkančiųjų organizacijų neteisėtų veiksmų padarinių, o teismai dėl jų sprendžia. Teismas neįprastai didelį ekspertų vertinimo rezultatų atotrūkį nepagrįstai vertino palankiai, nes neva jie nederino tarpusavyje veiksmų. Iš perkančiosios organziacijos pateiktos medžiagos matyti priešingai – KTU ekspertai skyrė labai panašius balus.
  3. Kasatorė nurodo, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai Konkurso sąlygose buvo apibrėžti abstrakčiai, taip buvo neužtikrintas objektyvus pasiūlymų vertinimas, o atsakovas pažeidė VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintą pirkimo tikslą ir lygiateisiškumo principą. Pasiūlymai buvo vertinti pagal tokias kategorijas kaip „išsamumas“, „nuoseklumas“, pakankamumas“ ir „pagrįstumas“, o Konkurso sąlygose neapibrėžtas šių sąvokų turinys. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką tinkamas pirkimo sąlygų turinio nustatymas – būtina sąlyga, siekiant įvertinti, ar perkančiosios organizacijos veiksmai taikant šias sąlygas yra teisėti. Apeliacinės instancijos teismas, nesivadovaudamas kasacinio teismo praktika, nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus dėl netinkamai apibrėžtos pasiūlymų vertinimo tvarkos, šią neteisingą poziciją grindė VPĮ 27 straipsnio nuostatomis. Ieškovė savo reikalavimus dėl ekspertinio vertinimo nepagrįstumo grindė ne tik tuo, kad vertinimo kriterijai buvo nekonkretūs, bet ir tuo, jog buvo neįmanoma pritaikyti taip, kad būtų galima objektyviai patikrinti vertinimo rezultatų teisingumą. Šioje byloje neįmanoma identifikuoti tikrojo Konkurso sąlygų turinio. Ekspertų vertinimai buvo skirtingi ir subjektyvūs, vertinimo kriterijai neaiškūs, rezultatų objektyviai negalima patikrinti, todėl ieškovei buvo suvaržytas veiksmingas teisės į perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų peržiūrą naudojimasis, nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos šioje srityje. Laimėtoją lėmė ne mažesnė kaina, o subjektyvus abstrakčių reikalavimų vertinimas ir pirkimo objekto aprašymo detalumas.

Kasatorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti kai kuriuos atsakovo 2010 m. gruodžio 8 d. rašte pateiktos informacijos dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo rezultatų aspektus, šią poziciją motyvuodamas tuo, jog eVigilo neginčijo Konkurso sąlygų, kuriose nustatyti vertinimo kriterijai. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl ieškovės ginčijamų Konkurso sąlygų pritaikymo, nenustatė jų turinio, nevertino, ar jose nustatytos tam tikros tiekėjų pareigos, kurių vykdymas buvo vertintas balais (pvz., funkcionalumo parašymo pateikimas). Net ir atmetęs argumentus dėl Konkurso sąlygų teisėtumo, teismas vis tiek turėjo vertinti jų turinį, siekdamas nustatyti, ar jos tinkamai pritaikytos. Elgdamasis priešingai, teismas, be kita ko, konstatavo ieškovės pasiūlymo trūkumus, nors atitinkamos pareigos pateikti tam tikrą informaciją kasatorė pagal Konkurso sąlygas neturėjo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės nepasisakė dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo dėl P 4 parametro dalies tuo aspektu, kad atsakovo išreikšta abejonė dėl eVigilo komandos kompetencijos ir patirties, nors šie duomenys negali būti vertinami pasiūlymų vertinimo procedūros metu, be to, prieš tai ieškovės kvalifikacija buvo įvertinta kaip tinkama. Tokia atsakovo pozicija prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismo) ir kasacinio teismo praktikai dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų siaurąja prasme atskyrimo. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo ieškovės argumentus dėl jos pasiūlyme nurodytos informacijos apie įdiegtą GPIS, kontaktinius duomenis ir t. t. Teismas šią informaciją nepagrįstai kvalifikavo kaip abstrakčią, nepakankamą ir neatitinkančią Konkurso sąlygų reikalavimų. Be to, teismas netinkamai įvertino ir kitas ieškovės pasiūlymo dalis, dėl to jo padarytos išvados dėl trūkumų nepagrindžiamos pasiūlyme pateikta informacija, šis teismo vertinimas neišsamus ir paviršutiniškas.

  1. Kasatorė daro išvadą, kad nors apeliacinės instancijos teismas ir išnagrinėjo ieškovės argumentus dėl atsakovo paaiškinimų apie jos pasiūlymo vertinimą, tačiau nepagrįstai, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, sprendė, kad eVigilo nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Ieškovei atsakovo pozicija dėl jos pasiūlymo vertinimo paaiškėjo tik jam pateikus 2010 m. gruodžio 8 d. raštą, todėl objektyviai ieškovė negalėjo suformuoti pozicijos dėl to teikdama pretenziją ar ieškinį teisme. Kai ieškinys teisme jau nagrinėjamas, kasatorės vertinimu, pagal kasacinio teismo praktiką (2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011), ieškovė turi teisę keisti ieškinio pagrindą, o ne inicijuoti naują procesą. Šią kasacinio teismo praktiką atspindi ir galiojančio CPK XXI1 skyriaus nuostatos. Priešinga tvarka neatitiktų ikiteisminės ginčų nagrinėjimo stadijos operatyvumo tikslo, kuris nesvarbus pradėjus teismo procesą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinės bylos pagal ieškovės pareikštus ieškinius buvo sujungtos į vieną.

 

Tretieji asmenys UAB „NT Service ir UAB „HNIT-Baltic“ pateikė atsiliepimą į kasatorės kasacinį skundą, su juo nesutiko ir, laikydami skundžiamus pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus teisėtais, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą dėl šių argumentų:

  1. Tretieji asmenys pažymi, kad nesutinka su ieškovės argumentais dėl ekspertų, vertinusių pasiūlymus, šališkumo, jo įrodinėjimo bei padarinių pirkimo rezultatams. Visų pirma ekspertų šališkumo aplinkybė įrodinėtina faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis galėtų remtis teismas priimdamas sprendimą. Taigi vien prielaidų nepakanka. Ieškovė, grįsdama šį reikalavimą, teismui nepateikė įrodymų. Teismai pagrįstai sprendė dėl darbo sąsajų tarp ekspertų ir trečiųjų asmenų pasitelktų specialistų bei dėl patirties, įgytos rengiant GPIS studiją. Visi ekspertai pagal VPĮ nuostatas įsipareigojo būti nešališki, perkančioji organizacija įvykdė su tuo susijusią pareigą.  Ieškovė nepagrįstai iškelia objektyvias nešališkumo prielaidas prieš faktines aplinkybes, susijusias su ekspertų veiksmais, dėl kurių pasiūlymų vertinimas gali būti kvalifikuotas kaip šališkas. Ieškovei tenka pareiga įrodyti ekspertų šališkumą tiek dėl šios aplinkybės objektyviosios, tiek subjektyviosios pusės. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertų nešališkumo ir konfidencialumo pareigos pažeidimas užtraukia administracinę, materialinę ar baudžiamąją atsakomybę (VPĮ 16 straipsnio 6 dalis), jis turi būti įrodomas kaip bet kuris kitas teisės pažeidimas. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui tenka pareiga realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne vien remtis jo prielaida ir padariniais (2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011). Teismo praktikoje dėl teismo nešališkumo nurodyta, kad vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo.

Ieškovė neteisingai aiškina apeliacinės instancijos teismo poziciją taip, kad, net paaiškėjus, jog ekspertas buvo šališkas, šio pažeidimo faktas neturėtų įtakos pirkimo rezultato galiojimui. Teismas konstatavo, kad teisės aktuose tokių padarinių neįtvirtinta. Tačiau, esant realių įrodymų, teismas vadovautųsi kasacinio teismo suformuota praktika dėl viešųjų pirkimų normų imperatyvaus pažeidimo pobūdžio (2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2005). Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, kad apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodyta praktika nesivadovautų. Kita vertus, tretieji asmenys įsitikinę, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė jų argumentus, jog šiuo atveju nebuvo galima išvengti sąsajų tarp ekspertų ir tiekėjų pasitelktų specialistų, nes tokios srities darbuotojus Lietuvoje rengia tik trys aukštosios mokyklos. Tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų pasiūlymuose nurodyti specialistai yra baigę atitinkamas studijas bent viename iš šių universitetų ir yra ar buvo su moksline veikla susiję su bent vienu iš šių universitetų. Dėl to analogiškų sąsajų išvengti neįmanoma. Galiausiai pažymėtina, kad pasiūlymus vertino ne trys, o septyni asmenys, kurių vertinimai tiek dėl ieškovės, tiek dėl trečiųjų asmenų pasiūlymų iš esmės sutapo. Ieškovė neįrodė perkančiosios organizacijos darbuotojų, vertinusių pasiūlymus, šališkumo, todėl tai netiesiogiai patvirtina išorės ekspertų nešališkumą.

  1. Tretieji asmenys dėl savo pasiūlyme nurodytų specialistų kvalifikacijos atitikties Konkurso sąlygoms teigia, kad teismų nustatytos šios aplinkybės faktinio pobūdžio, todėl neturi būti laikomos kasacijos dalyku. Ieškovė ginčija tas pačias faktines aplinkybes iš esmės nepateikdama motyvų dėl netinkamo įstatymo aiškinimo ir taikymo. Kasacinės instancijos teismas šių kasatorės argumentų turėtų nenagrinėti. Kita vertus, ieškovės pozicija dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo nepagrįsta. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiekėjo kvalifikacija – objektyvi kategorija (juridinis faktas), todėl tiekėjas ją turi arba ne, nepaisant to, kokiame įrodomajame dokumente pateikiama informacija apie ją. Reikalavimas pateikti pagrindžiantį dokumentą – pirkimo sąlyga ne dėl kvalifikacijos, o dėl jos įrodymo. Tiekėjas gali kvalifikaciją įrodinėti ir kitais, nei perkančioji organizacija prašė, dokumentais (2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Ieškovės nurodyti tariami formalūs trūkumai nepaneigia visų įrodomųjų dokumentų turinio ir jo atitikties Konkurso sąlygoms. Nepaisant to, kad konkretus projektas nebuvo nurodytas P. K. gyvenimo aprašyme, o nurodytos tik darbovietės, teismai pagrįstai pripažino šio specialisto kvalifikaciją tinkama. Vadovavimas organizacijai, kuri per pastaruosius dvylika metų vykdė su informacinėmis technologijomis ir telekomunikacijomis susijusius projektus, reiškia ir vadovavimą šiems projektams. Taip pat šio specialisto patirtis tinkama ir pagal kitą Konkurso sąlygų reikalavimą – turėti patirties dviejuose projektuose, kurių vertė ne mažesnė nei 500 tūkst. Lt (144 810,01 Eur). Atsiliepime į apeliacinį skundą aiškiai išdėstyta, kad V. G. patirtis taip pat atitinka Konkurso sąlygas.

Ieškovė neįrodė, kad teismai ar perkančioji organizacija būtų neteisingai aiškinę kvalifikacijos reikalavimus, tuo tretiesiems asmenims suteikdami nepagrįsto konkurencinio pranašumo. Be to, dėl to byloje ginčo nekilo. Apie galimą neatitiktį ieškovė žinojo prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą, tačiau, nesilaikydama privalomos ikiteisminės ginčo tvarkos, nesinaudojo teise pateikti pretenziją.

  1. Tretieji asmenys nurodo, kad, nors VPĮ ar Konkurso sąlygose nebuvo tiesiogiai aptarta situacija, kieno vardu turi būti išduotas laidavimo raštas, kai pasiūlymą teikia ūkio subjektų grupė, teismai teisingai išaiškino šias nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog vienam iš partnerių išduotas laidavimo raštas nepažeidžia perkančiosios organizacijos teisių ir nesusilpnina jos apsaugos. Jokių kitų reikalavimų, išskyrus užtikrinimą išduodančiam subjektui ir dėl sumos, Konkurso sąlygose nebuvo įtvirtinta. UAB „NT Service“ dalis vykdant sutartį viršija devyniasdešimt procentų sutarties vertės. Jis – pagrindinis reikalų koordinatorius ir tvarkytojas, įgaliotas veikti visų partnerių vardu. Teismai pagrįstai konstatavo, kad neįmanoma situacija, jog kitas partneris – UAB „HNIT-Baltic“ padarytų kokį nors Konkurso sąlygose nustatytą pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija įgytų teisę pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu ir kad už tą pažeidimą atsakovui nebūtų atsakingas UAB „NT Service“, kurio vardu išduotas laidavimo raštas. Abu partneriai perkančiajai organizacijai atsakingi solidariai. Vieno partnerio pažeidimas reiškia jų bendrus veiksmus. Tokio draudimo rašto tinkamumą jau yra konstatavęs kasacinis teismas (2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Draudėjo pareiga atskleisti informaciją draudikui, jo galimybė identifikuoti draudimo riziką ar kitos draudėjo ir draudiko tarpusavio teisės ir pareigos nėra viešųjų pirkimų procedūrų ar teisės normų objektas, šie aspektai nėra reikšmingi sprendžiant dėl atsakovo veiksmų teisėtumo.
  2. Tretieji asmenys pabrėžia, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Tą pripažino apeliacinės instancijos teismas. Kita vertus, teismas, tą nustatęs, apskritai neturėjo pasisakyti dėl ieškovės argumentų, susijusių su ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų ir jų taikymo teisėtumu. Dėl to byloje pagrįstai teismų nepasisakyta dėl ieškovės argumentų dėl vertinimo kriterijų neobjektyvumo ir neteisėtumo. Ieškovė pradėjo ginčyti šias Konkurso sąlygas praėjus daugiau kaip aštuoniems mėnesiams nuo jų paskelbimo. Ji nesinaudojo Konkurso sąlygų paaiškinimo galimybe, jų laiku neskundė. Ieškovė reikšdama tokius reikalavimus piktnaudžiauja teise. Apeliacinės instancijos teismo atsisakymas nagrinėti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų teisėtumą teisėtas, pagrįstas kasacinio teismo praktika dėl tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų, ikiteisminės jos stadijos, ieškovams tenkančių procesinių pareigų ir pan. Pirkimo sąlygų turinio nustatymas, siekiant patikrinti jų taikymą, negali reikšti turinio, kaip tokio, kvestionavimo, kai praleisti VPĮ įtvirtinti terminai. Kita vertus, net septyni ekspertai vertino pasiūlymus ir nė vienas nedeklaravo, kad dėl abstrakčių Konkurso sąlygų negali atlikti vertinimo užduoties.

Tretieji asmenys dėl ikiteisminės ginčų tvarkos pažeidimo nesutinka su tuo, kad apeliacinės instancijos teismas vertino ieškovės argumentus dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų taikymo. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ieškovė su vertinimu detaliai supažindinta 2010 m. gruodžio 8 d., tačiau nepateikė pretenzijos laiku. Teismai tinkamai nustatė, kad ieškinio papildymas reiškia bylos nagrinėjimo dalyko išplėtimą. Ieškovė turėjo pateikti pretenziją, o ne pildyti ar aiškinti pateiktą ieškinį. Tą pripažino apeliacinės instancijos teismas. Ieškovė nesutinka su teismo vertinimu dėl pagrįstos jos klaidos netinkamai ginantis, nes ji nuo pat pradžių naudojosi teisininkų profesionalų pagalba. Be to, ieškovė neįrodė, kad skirtingi ekspertų įvertinimai reiškia neobjektyvų pasiūlymų vertinimą. Ieškovė apeliaciniame procese nurodė naują aplinkybę dėl netinkami vertintos jos kompetencijos pasiūlymų vertinimo procedūroje.

 

Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į kasatorės kasacinį skundą, su juo nesutiko ir, laikydamas skundžiamus pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus teisėtais, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą dėl šių argumentų:

1. Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicijos dėl tariamo ekspertų šališkumo, dėl kurio Konkurso rezultatai neteisėti kaip pažeidžiantys skaidrumo principą. VPĮ įtvirtintame reguliavime (16 straipsnis) nustatytos perkančiųjų organizacijų teisės ir pareigos dėl ekspertinio vertinimo. PAGD šio reguliavimo laikėsi. Nešališkumo deklaracija nėra tik formalumas, ji patvirtina eksperto nešališkumą, veiksmų skaidrumą ir konfidencialumą. Visi perkančiosios organizacijos kviesti ekspertai pasirašė nešališkumo deklaracijas. Taigi atsakovas įvykdė pareigą užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą bei pasiūlymų vertinimo teisėtumą. Ekspertų nešališkumas ir objektyvus pasiūlymų vertinimas preziumuojamas, todėl kasatorius, teigdamas priešingai, turi įrodyti savo teiginių pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Toks įrodinėjimo naštos pasiskirstymas tarp ginčo šalių, be kita ko, išplaukia ir iš kasacinio teismo praktikos, pagal kurią tiekėjai turi realiai įrodyti viešųjų pirkimų pažeidimo faktą (2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011).

Dėl ieškovės nurodytos darbo sąsajos (bendras darbas KTU) tarp perkančiosios organizacijos ekspertų ir trečiojo asmens UAB „NT Service“ specialistų atsakovas nurodo, kad šie asmenys nėra tarpusavyje tiesiogiai susiję jokiais giminystės, darbo, pavaldumo ar kitais ryšiais, jog būtų galima konstatuoti  ekspertų asmeninį suinteresuotumą, o aptariamo ryšio pobūdis ir jo laipsnis nėra toks, kad įrodytų ekspertų nešališkumo stoką. Ekspertų nešališkumą rodo tai, kad jų ir PAGD darbuotojų vertinimai iš esmės sutapo. Pasiūlymų vertinimo objektyvumą patvirtina aplinkybė, kad jame dalyvavo daugiau ekspertų, negu rekomenduojama VPT. Ieškovės nurodyta aplinkybė dėl KTU darbuotojų mokslinės tiriamosios veiklos, susijusios su GPIS, rodo šių kompetenciją ir jų tinkamumą atlikti pasiūlymų vertinimą. Nepagrįsti ieškovės teiginiai dėl išsiskyrusių tarpusavyje vertinimo balų, nes kiekvienas vertintojas turi savitą požiūrį į vertinimo procesą. Skirtingi ekspertų vertinimai neįrodo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų subjektiškumo, o priešingai, įrodo ekspertų savarankiškumą, objektyvumą, rėmimąsi tik savo žiniomis bei kompetencija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė ekspertų šališkumo

2. Atsakovas teigia, kad trečiojo asmens UAB „NT Service“ pasiūlyme nurodyto specialisto P. K. gyvenimo aprašyme įrašyta, jog 1991–1998 m. jis buvo UAB „Telefonservis“ generalinis direktorius, pagrindinės veiklos sritys – telekomunikacinės sistemos, o nuo 1998 m. iki dabar jis yra UAB „NT Service“, kurios veiklos sritis yra telekomunikaciniai sprendimai, lauko, vidaus telekomunikacijų tinklų projektavimas ir diegimas, prezidentas, atsakingas už, inter alia, naujų technologijų analizę ir pristatymą klientams, informacinių technologijų projektų ir komercinių pasiūlymų rengimą, projektų palaikymo koordinavimą.  Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens pasiūlymas atitinka Konkurso sąlygų 14.4 punkto reikalavimus, keliamus projekto vadovui. Be to, P. K. patirties aprašyme nurodyti projektai atitinka Konkurso sąlygas, nes kiekvienas šių projektų negalimas be informacinių technologijų sprendimo. Pagal konkurso sąlygas tiekėjams buvo būtina nurodyti bent du projektus, kuriuose jie vadovavo, tačiau šių projektų trukmė nebuvo reglamentuota.

Telekomunikacijų tinklų informacinių sistemų diegimo eksperto V. G. patirtis naudojant bevielio ryšio planavimo ir modeliavimo priemones su geoinformacinėmis sistemomis įvertinta dėl jo patirties su „Cellular Expert-radio network planning and optimization solution for ArcGis“ programine įranga bei bevielio ryšio sistemų planavimo ir diegimo projektuose komercinių operatorių bei Vidaus reikalų ministerijos telekomunikacijos tinkle. Konkurso sąlygų 14.4 reikalavimus turėjo atitikti visi jungtinės veiklos partneriai kartu, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl šio trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties. Pagal kasacinio teismo praktiką ne kartą pasisakyta dėl turinio viršenybės prieš formą principo, kuris aktualus ir tiekėjų kvalifikacijos vertinimo procedūroje. Dėl to tik tai, kad trečiojo asmens pasiūlyme nurodyto specialisto gyvenimo aprašyme nepateiktas projektų sąrašas, o pateiktas įmonės vykdytų projektų sąrašas, leidžia teigti ieškovės argumentų dėl kvalifikacijos neatitikties nepagrįstumą. Be to, tiekėjo kvalifikacijos atitiktis – fakto klausimas, nespręstinas kasaciniame teisme.

3. Atsakovas nurodo, kad UAB „NT Service“ pasiūlyme pateiktas laidavimo raštas atitiko Konkurso sąlygas dėl draudžiamųjų įvykių. Jungtinės veiklos sutartyje tretieji asmenys susitarė dėl atsakomybės už laidavimo rašto pateikimą perkančiajai organizacijai, taip pat dėl pagrindinio partnerio, tvarkant reikalus su atsakovu, nustatymo ir šio atsakingo asmens teisių bei pareigų. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo išmoka perkančiajai organizacijai turėtų būti mokama tik įvykus vienam iš draudžiamųjų įvykių, nurodytų laidavimo rašte, o šiuos veiksmus pagal jungtinės veiklos sutartį visų partnerių vardu buvo įgaliotas atlikti UAB „NT Service“, kasatorės teiginiai dėl draudimo apsaugos susilpnėjimo nepagrįsti. Konkurso sąlygose nebuvo nustatyta papildomų pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sąlygų, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai sprendė dėl trečiųjų asmenų laidavimo rašto atitikties. Tokia teismų pozicija atitinka ir kasacinio teismo praktiką (2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).

4. Atsakovas pažymi, kad ieškovė pažeidė ikiteisminę bei teisminę ginčų nagrinėjimo tvarką. Tai pagal faktines bylos aplinkybes nustatyta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose. Be to, ieškovė pavėluotai ginčijo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų teisėtumą ir šių kriterijų pritaikymą, todėl kasatorės argumentai dėl šios kasacinio skundo dalies nenagrinėtini. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, pagrįstai konstatavo, kad ieškovės 2012 m. kovo 19 d. pateikti paaiškinimai, kuriais papildomas 2011 m. lapkričio 2 d. ieškinys, – naujas ieškinio pagrindas, kuriuo išplėstas ieškinio dalykas. Atsakovas taip pat nurodo nesutinkantis su ieškovės pozicija, kad pasiūlymo vertinimo kriterijai apibrėžti netinkamai, abstrakčiai, todėl nepritaikytini, nes jie įtvirtinti Konkurso sąlygų IX skyriuje, kuriame taip pat detaliai nustatyta vertinimo tvarka. Ieškovė iki galutinio pasiūlymų pateikimo termino neginčijo Konkurso sąlygų, be to, teikdama pasiūlymą, deklaravo su jomis sutinkanti, taip pat neprašė paaiškinti ginčo Konkurso sąlygų. Dėl to vėlesni jos veiksmai, kuriais ji kvestionavo perkančiosios organizacijos sąlygas, pagal Teisingumo Teismo praktiką panaikina jos teisinį suinteresuotumą viešojo pirkimo sutarties sudarymu. Esant tokiai situacijai, teismai negali vertinti šių ieškovės argumentų. Ikiteisminės ginčų tvarkos nesilaikymas kelia grėsmę viešųjų pirkimų procedūrų stabilumui ir šių santykių dalyvių teisėtiems lūkesčiams.

 

IV. Kreipimosi į Teisingumo Teismą ir jo priimto prejudicinio sprendimo esmė

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 9 d. nutartimi kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

1. Ar Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisės normos – Direktyvos 2007/66 1 straipsnio 1 dalies trečioji pastraipa, kurioje įtvirtintas tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo ir operatyvumo principai, bei Direktyvos 2004/18 2 straipsnis, kuriame nurodyti tiekėjų vienodo požiūrio ir skaidrumo principai, taip pat šios direktyvos 44 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa ir 53 straipsnio 1 dalies a punktas, kuriuose nustatyta sutarties sudarymo su ekonomiškai naudingiausio pasiūlymą pateikusiu tiekėju, tvarka, – kartu ar atskirai (bet jomis neapsiribojant) turi būti suprantamos ir aiškinamos taip, kad:

a) tiekėjui, sužinojusiam apie galimą reikšmingą kito dalyvio sąsają (ryšį) su perkančiosios organizacijos pasitelktais ekspertais, vertinusiais pasiūlymus, ir (ar) šio dalyvio galimą išskirtinę padėtį dėl prieš tai vykdytų su ginčo pirkimu susijusių parengiamųjų darbų,  kai dėl šių aplinkybių perkančioji organizacija nesiėmė jokių veiksmų, tik ši informacija pakankama pagrįsti reikalavimą peržiūros institucijai perkančiosios organizacijos veiksmus, neužtikrinusius procedūrų skaidrumo ir objektyvumo, pripažinti neteisėtais, papildomai iš ieškovo nereikalaujant konkrečiai įrodyti ekspertų šališko elgesio?

b) peržiūros institucija, nustačiusi ieškovo pirmiau nurodyto reikalavimo pagrindų pagrįstumą, spręsdama dėl jų padarinių pirkimo rezultatams, neprivalo atsižvelgti į aplinkybę, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimo rezultatai iš esmės būtų tie patys, jei tarp pasiūlymų vertinusių ekspertų nebūtų šališkų vertintojų?

c) tiekėjas apie pirkimo sąlygose abstrakčiai įtvirtintų pagal kokybinius parametrus suformuluotų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų (pvz., integralumas, suderinamumas su perkančiosios organizacijos poreikiais), dėl kurių jis iš esmės galėjo pateikti pasiūlymą, turinį [galutinai] supranta tik tada, kai pagal juos perkančioji organizacija įvertino dalyvių pasiūlymus ir suinteresuotiems asmenims pateikė išsamią informaciją apie priimtų sprendimų motyvus, ir tik nuo šio momento šiam tiekėjui gali būti taikomi nacionalinėje teisėje įtvirtinti naikinamieji peržiūros procedūros terminai?

2. Ar Direktyvos 2004/18 53 straipsnio 1 dalies a punktas, kartu taikomas su šios direktyvos 2 punkte įtvirtintais sutarties sudarymo principais, turi būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad perkančiosioms organizacijoms draudžiama nustatyti tokią tiekėjų pasiūlymų vertinimo tvarką (bei ją taikyti), pagal kurią pasiūlymų vertinimo rezultatai priklauso nuo to, kaip išsamiai tiekėjai pagrindė jų pasiūlymų atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, t. y. kuo išsamiau (plačiau) tiekėjas aprašė pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms, tuo didesne balų suma bus įvertintas jo pasiūlymas?

Teisingumo Teismas 2015 m. kovo 12 d. sprendime eVigilo (C-538/13, ECLI:EU:C:2015:166) (toliau – Prejudicinis sprendimas) atsakė į visus kasacinio teismo jam užduotus klausimus.

Dėl pirmojo klausimo a ir b punktų, kuriuos Teisingumo Teismas nagrinėjo kartu, šis Teismas nurodė, kad dėl interesų konflikto kyla pavojus, jog perkančiosios organizacijos vadovausis su atitinkamais pirkimais nesusijusiais kriterijais ir vien dėl to pirmenybę teiks kuriam nors iš dalyvių; tai gali lemti Direktyvos [2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18 dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/18)] 2004/18 2 straipsnio pažeidimą; atsakomybė už perkančiųjų organizacijų paskirtų ekspertų, kuriems pavesta vertinti gautus tiekėjų pasiūlymus, veiksmus Europos Sąjungos teisės atžvilgiu tenka juos delegavusioms institucijoms; eksperto šališkumo nustatymą pagal faktines aplinkybes ir įrodymus turi atlikti perkančiosios organizacijos, administracinės arba teisminės institucijos; Direktyvoje 2004/18 ir [Tarybos 1989 m. gruodžio 21 d. direktyva 89/665/EEB dėl įstatymo ir kito teisės akto, susijusio su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (toliau viena – Direktyva 89/665), kurią iš dalies pakeitė Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gruodžio 11 d. direktyva 2007/66/EB dėl viešojo sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo (toliau Direktyva 89/665 su pakeitimais – Direktyva 2007/66)] Direktyvoje 89/665 neįtvirtinta nuostatų dėl ekspertų šališkumo nustatymo ir su tuo susijusių aplinkybių vertinimo, todėl kiekviena valstybė narė, atsižvelgdama į lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus, nacionalinės teisės sistemoje turi nustatyti atitinkamas proceso ir materialiosios teisės normas; eksperto šališkumas įrodytinas (nustatytinas) remiantis vien tik objektyviai egzistuojančiais duomenimis; Direktyvos 2004/18 2 straipsnio nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą dėl perkančiosioms organizacijoms tenkančio aktyvaus vaidmens taikant viešųjų pirkimų principus; perkančiosios organizacijos bet kuriuo atveju privalo patikrinti, ar egzistuoja interesų konfliktai, ir imtis tinkamų priemonių, skirtų jiems išvengti, nustatyti ir pašalinti; su tokiu joms tenkančiu aktyviu vaidmeniu nedera situacija, kurioje tiekėjui, inicijavusiam peržiūros procedūrą, būtų nustatyta pareiga konkrečiai įrodyti paskirtų ekspertų šališkumą; pirmiau nurodyta situacija pažeistų veiksmingumo principą ir veiksmingos peržiūros reikalavimą (Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant, inter alia, į tai, kad dalyvis paprastai negali turėti prieigos prie informacijos ir įrodymų, kurie jam leistų įrodyti ekspertų šališkumą in concreto; šališkumo sąvoka, jo nustatymo kriterijai bei nustatyto šališkumo teisiniai padariniai, nepažeidžiant Europos Sąjungos teisės normų ir perkančiosioms organizacijoms priskirto aktyvaus vaidmens taikant viešųjų pirkimų principus, turi būti įtvirtinti nacionalinėje teisėje.

Dėl pirmojo klausimo c punkto Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Direktyva 89/665 siekiamo tikslo visiškam įgyvendinimui kiltų pavojus, jei tiekėjams (dalyviams) būtų leidžiama bet kuriuo viešojo pirkimo procedūrų metu nurodyti teisės pažeidimus, taip perkančiąsias organizacijas įpareigojant iš naujo pakartoti procedūras tam, kad būtų pašalinti šie pažeidimai; perkančiųjų organizacijų priimtų sprendimų veiksmingą peržiūros procedūrą suponuoja tokia apskundimo terminų skaičiavimo tvarka, pagal kurią šie terminai pradedami skaičiuoti nuo datos, kai pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie teisės normų pažeidimą; pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti nurodyti skelbime apie pirkimą arba pirkimo sąlygose, o tai, kad jie išdėstyti nesuprantamai arba nepakankamai aiškiai (taip, jog visi deramai informuoti ir įprastai rūpestingi konkursų dalyviai galėtų juos vienodai aiškinti), gali reikšti Direktyvos 2004/18 pažeidimą; kasacinis teismas turi patikrinti, ar pagal pirmiau nurodytą pirkimo sąlygų supratimo standartą ieškovė iš tikrųjų neturėjo galimybės suprasti nagrinėjamų pasiūlymų vertinimo kriterijų; jei po teismo atlikto vertinimo paaiškėtų, kad Konkurso sąlygos dalyviams buvo nesuprantamos ir kad ieškovė jų negalėjo apskųsti per nacionalinėje teisėje įtvirtintą terminą, ji tai padaryti gali padaryti iki paskutinės sprendimo dėl sutarties sudarymo apskundimo termino dienos.

Dėl antrojo klausimo Teisingumo Teismas nurodė, kad Direktyvos 2004/18 53 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinta, jog ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą perkančiosios organizacijos nustato remdamosi įvairiais kriterijais, susijusiais su atitinkamos sutarties dalyku, pavyzdžiui, kokybe, kaina, techniniais pranašumais, estetinėmis ir funkcinėmis charakteristikomis, aplinkosaugos charakteristikomis, eksploatacinėmis sąnaudomis, ekonomiškumu, garantiniu aptarnavimu ir technine pagalba, pristatymo data, pristatymo laikotarpiu arba užbaigimo laikotarpiu; tai – neišsamus kriterijų sąrašas; taigi perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti kitus pasiūlymų vertinimo kriterijus, jeigu jie susiję su sutarties dalyku ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų; jos juo labiau turi turėti tokią laisvę, nes ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas „perkančiajai organizacijai išsirenkant“; pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams laipsnis yra susietas su sutarties dalyku ir nėra nieko, kas leistų manyti, kad šis vertinimo kriterijus pažeidžia viešųjų pirkimų principus, tačiau tai turi patikrinti kasacinis teismas.

 

V. Ieškovės ir trečiųjų asmenų rašytiniai paaiškinimai

 

Tretieji asmenys UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT-Baltic“ pateikė rašytinius paaiškinimus dėl Prejudicinio sprendimo, prašė atmesti ieškovės kasacinį skundą, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus palikti galioti visa apimtimi, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai trečiųjų asmenų rašytinių paaiškinimų argumentai šie:

  1. Teisingumo Teismas nurodė, kad turi būti vertinama ne tik objektyvi atsakovo paskirtų ekspertų ir trečiųjų asmenų specialistų sąsaja KTU (ši aplinkybė trečiųjų asmenų neginčijama), bet ir turi būti įvertinta faktinė situacija bei ekspertų išvadų faktinis poveikis perkančiosios organizacijos sprendimams dėl Konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimo. Byloje nėra įrodymų (jų kasatorė papildomai nepateikė) ir nenustatyta, kad ekspertai faktiškai (subjektyviai) buvo šališki. Prejudiciniame sprendime pažymėta, kad objektyvi sąsaja tarp ekspertų ir specialistų nėra tiesioginis ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis faktinį šališkumą ir atsakovo ginčijamų sprendimų neteisėtumą. Perkančioji organizacija pateikė įrodymus, pagrindžiančius ekspertų nešališkumą (nešališkumo deklaracijas). Dėl objektyvios ekspertų ir specialistų sąsajos tretieji asmenys neįgijo nesąžiningo pranašumo prieš kitus tiekėjus.
  2. Atsakovas Konkurso metu neturėjo jokių abejonių dėl ekspertų nešališkumo ir objektyviai negalėjo atlikti papildomų (be tų, kurie nustatyti VPĮ) veiksmų. Ekspertai pasirašė nešališkumo deklaracijas ir konfidencialumo pasižadėjimus (VPĮ 16 straipsnio 5 dalis), jų nešališkumas preziumuojamas, o pažeidimo atveju jiems tektų teisinė atsakomybė. Ieškovė dėl galimo intereso konflikto su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą (o ne į perkančiąją organizaciją) daugiau kaip po dvejų metų nuo išviešinto sprendimo dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo. Nesant kitų duomenų Konkurso metu ekspertų galimo (ne)šališkumo aiškinimasis būtų neproporcingas, pirkimo procedūras užvilkintų, darytų neveiksmingas. Perkančioji organizacija neturi neribotos pareigos tikslinti ekspertų objektyvumo, juolab kad pagal Prejudiciniame sprendime pateiktus išaiškinimus, tyrimas dėl šališkumo turėtų būti atliekamas, jei būtų kilusios realios ir pagrįstos abejonės. Nagrinėjamu atveju objektyviai neįmanoma išvengti tam tikro pobūdžio sąsajų (pvz., darbinių) tarp specifinės srities, dėl kurios buvo paskelbtas Konkursas, atstovų (ekspertų ir specialistų), nes jų nėra daug, Lietuvoje šios srities (telekomunikacijų ir su jomis susijusių sričių) programa dėstoma tik trijuose universitetuose.
  3. Ekspertų išvados nedarė lemiamo poveikio skundžiamiems perkančiosios organizacijos sprendimams: ekspertai sudarė nedidelę dalį visų pasiūlymus vertinusių asmenų, visų pastarųjų vertinimo rezultatai iš esmės vienodi. Skundžiami sprendimai priimti, atsižvelgiant į visų septynių, o ne ieškovės kvestionuojamų trijų ekspertų vertinimo rezultatus. Iš esmės vienodais visų ekspertų vertinimo rezultatais patvirtinamas išorinių (KTU) ekspertų nešališkumas, objektyvumas.

 

Kasatorė Izraelio bendrovė eVigilo Ltd pateikė rašytinius paaiškinimus dėl Prejudicinio sprendimo ir trečiųjų asmenų rašytinių paaiškinimų bei prašymų ir kitų aplinkybių, prašė pateiktus ieškinius visiškai tenkinti. Pagrindiniai ieškovės rašytinių paaiškinimų argumentai šie:

  1. Prejudiciniame sprendime pažymėta, kad aplinkybės, susijusios su ekspertų ir specialistų darbo ryšiais, – objektyvi ir reikšminga informacija, kuri suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą veikti aktyviai ir užtikrinti ekspertų nešališkumą, prireikus, imtis visų reikalingų tyrimo veiksmų. Nagrinėjamu atveju atsakovas apskritai nesiaiškino ekspertų šališkumo klausimų, procese elgėsi pasyviai, gynybą grindė išimtinai tik nešališkumo deklaracijų pasirašymo aplinkybe, todėl pažeidė pareigą užtikrinti procedūrų skaidrumą bei objektyvumą ir sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Pagal Teisingumo Teismo išaiškinimus įrodinėjimo našta dėl aplinkybių, pagrindžiančių ekspertų nešališkumą, nustatymo tenka perkančiajai organizacijai. To atsakovas neįrodinėjo, todėl yra pagrindas konstatuoti VPĮ 3 straipsnio pažeidimą ir Konkurso procedūrų neteisėtumą.
  2. Nesutiktina su trečiųjų asmenų nurodytu argumentu, kad eVigilo tik po dvejų metų nuo pasiūlymų įvertinimo iškėlė ekspertų šališkumo klausimą šalių ginče. Pasiūlymų vertinimo teisėtumas ieškovės kvestionuotas Konkurso metu, be to, tiekėja perkančiosios organizacijos prašė išviešinti ekspertus, tačiau atsakovas jai jokios informacijos nesuteikė dėl tariamos vieno iš jungtinės veiklos dalyvių teisinio suinteresuotumo stokos. Taigi trečiųjų asmenų nurodytų dvejų metų laikotarpiu dėl atsakovo ir Konkurso laimėtojų palaikytos pozicijos kasatorė objektyviai neturėjo galimybės ginčyti procedūrų teisėtumo dėl galimo ekspertų šališkumo. Ši galimybė kilo, kai byla kasacinio teismo buvo grąžinta pakartotiniam nagrinėjimui į pirmosios instancijos teismą, kuris išsireikalavo trečiųjų asmenų pasiūlymą.
  3. Nepagrįsta trečiųjų asmenų pozicija dėl išorinių ekspertų vertinimo įtakos Konkurso rezultatams. Bylos duomenimis pagrindžiama priešinga išvada, t. y. visų ekspertų vertinimo rezultatų esmingi skirtumai (net iki 70 balų iš 100), o panašios buvo būtent tik išorinių ekspertų išvados. Priešingai nei nurodo tretieji asmenys, ieškovė bendrai ginčija vertinimo rezultatus, o ne tik galimai šališkų ekspertų, nes Konkurso sąlygos sudarė prielaidas subjektyviam ir patiems ekspertams neaiškiam vertinimui. Dėl šių aplinkybių perkančioji organizacija, gavusi įrodymus dėl objektyvių ekspertų sąsajų su tiekėju, privalo įvertinti visų ekspertų nešališkumą. Teismų praktikoje dėl panašių teisinių santykių nurodoma, kad tik dalies vertintojų šališkumo nustatymas – pagrindas naikinti vertinimo (atrankos) rezultatus.
  4. Ieškinio pagrindą sudaro ir kitos aplinkybės: neaiškios Konkurso sąlygos, Konkurso laimėtojų kvalifikacijos neatitiktis iškeltiems reikalavimams. Dėl Konkurso sąlygų turinio pasisakyta ir kasacinio teismo nutartyje, kuria Teisingumo Teismo prašyta pateikti išaiškinimus dėl Europos Sąjungos teisės. Iš nustatytų Konkurso sąlygų tik kaina – objektyvus ir procese patikrinamas pasiūlymų vertinimo kriterijus, todėl pagal šią sąlygą ieškovės pasiūlymas turėtų būti pripažintas laimėtoju.
  5. Konkurso procedūrų neskaidrumas patvirtinamas ir kitomis aplinkybėmis: Valstybės kontrolė nustatė, kad atsakovas iš trečiojo asmens neteisėtai įsigijo GPIS techninės priežiūros paslaugas bei papildomus darbus; šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „NT Service“ vadovo veiksmų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

VI. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacinis teismas tikrina skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; vykdydamas kasacijos funkciją, nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka nagrinėdamas bylas, paprastai neperžengia kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), nebent dėl viešojo intereso apsaugos gali išspręsti šalių ginčą aiškindamas ir taikydamas teisę ne tik dėl proceso dokumentuose nurodytų aplinkybių, bet ir dėl kitų argumentų, t. y. tokiu atveju turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija proceso ir materialiosios teisės aiškinimo ir taikymo aspektais sprendžia dėl a) atsakovo pasitelktų ekspertų ir trečiojo asmens pasiūlyme nurodytų specialistų sąsajos ir jos įtakos procedūrų skaidrumui; b) neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių.

 

Dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo skaidrumo, atsižvelgiant į išorinių ekspertų interesų konfliktą

 

Teisėjų kolegija dėl šios ginčo dalies pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad byloje tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl tam tikrų ryšių, saistančių kai kuriuos perkančiosios organizacijos pasitelktus išorės ekspertus (tris iš šešių), vertinusius visų dalyvių pasiūlymus (ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo procedūroje) (toliau – ekspertai), ir tiekėjo UAB „NT Service“, kurio kartu su partneriu pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu Konkursą, su šiais ūkio subjektais buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis, pasitelktus darbuotojus, įskaitant įmonės vadovą (toliau – specialistai), egzistavimo.

Tretieji asmenys UAB „NT Service“, UAB „HNIT-Baltic“ (toliau kartu – tretieji asmenys) rašytiniuose paaiškinimuose (atsiliepime į kasacinį skundą ši proceso šalis tik pristatė ginčui svarbių faktinių aplinkybių seką, tačiau iš esmės dėl jų svarbos savo pozicijos nereiškė) kelia klausimą, ar ieškovė tinkamai įgyvendino galbūt pažeistų savo teisių gynybą, atsižvelgiant į tai, kad „eVigilo“ tik po daugiau kaip dvejų metų nuo ieškinio padavimo, jį tikslindama, nurodė, jog atsakovo išoriniai ekspertai yra šališki. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus dėl šių priežasčių: pirma, pirmosios instancijos teismas 2012 m. balandžio 12 d. priėmė ieškovės 2012 m. balandžio 10 d. papildytą ieškinį, kuriame pirmą kartą procese buvo iškeltas ekspertų šališkumo klausimas; tuo metu galiojusio CPK 4233 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtinta teisė kelti naujus ieškinio pagrindus ribota, priklauso nuo vėlesnio sužinojimo aplinkybės; antra, atsakovas, vykdydamas pirmosios instancijos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį, 2012 m. kovo 26 d. jam pateikė reikalautus dokumentus, inter alia, trečiųjų asmenų pasiūlymą, iš kurio buvo galima nustatyti specialistus; pažymėtina, kad, pirmą kartą nagrinėjant šalių ginčą, tretieji asmenys ir atsakovas laikėsi pozicijos, kurią pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino pagrįsta, jog ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo (šis klausimas galutinai išspręstas kasacinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011); trečia, nei tretieji asmenys, nei atsakovas atsiliepimuose į ieškovės papildytą ieškinį nekėlė klausimo dėl ieškovės galimai pavėluotai pateiktos ekspertų interesų konflikto aplinkybės; ketvirta, kaip nurodyta pirmiau, argumentai, kad ekspertų ir specialistų sąsaja peržiūros procedūroje kasatorės iškelta pavėluotai, kasaciniame procese prieš kreipiantis į Teisingumo Teismą ginčo šalių nebuvo pateikti.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad aptariamas ginčo objektas ieškovės pagrįstai iškeltas tiesiogiai teisme, nes atsakovas su trečiaisiais asmenimis 2011 m. kovo 8 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį. Pagal VPĮ įtvirtintą reguliavimą galima inicijuoti peržiūros procedūrą ikiteisminiu ginčų sprendimo būdu kol nesudaryta viešojo pirkimo sutartis.

Kasatorės teigimu, išvadą dėl pirmiau nurodytos ekspertų ir specialistų sąsajos galima daryti, atsižvelgiant į šias aplinkybes: ekspertai ir specialistai dirba vienoje darbovietėje, t. y. KTU; be to, ekspertai ir specialistai dirba tame pačiame universiteto fakultete, jie saistomi ne tik darbo, bet ir pavaldumo santykių; specialistas V. G. – to paties fakulteto ilgametis darbuotojas, jo asmenybė gerai žinoma ekspertams, t. y. gali egzistuoti šio asmens autoriteto įtaka ekspertams; specialistas V. G. ir ekspertas B. D. (fakulteto Telekomunikacijų katedros vedėjas) įeina į tos pačios mokslinės grupės sudėtį; pirmiau nurodytos katedros nariai 20092010 m. tiesiogiai atliko tyrimus, susijusius su GPIS diegimu panaudojant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas; ekspertas B. D. yra vienas iš specialisto V. G. disertacijos vadovų; kitas specialistas E. K. yra to paties fakulteto doktorantas ir ekspertų mokslinis bendradarbis. Pažymėtina, kad atsakovas ir tretieji asmenys šių aplinkybių neneigia.

Iš esmės byloje ginčas kilo dėl to, kaip vertinti pirmiau nurodytą ekspertų ir specialistų tarpusavio sąsają. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės argumentai dėl ekspertų šališkumo pagrįsti prielaidomis ir samprotavimais, kurie jos teiginių savaime neįrodo, o ieškovė jų nešališkumo nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertai pagal atitinkamas VPĮ nuostatas pasirašė nešališkumo deklaracijas ir konfidencialumo pasižadėjimus. Teismas taip pat nurodė, kad teisės aktuose ir teismų praktikoje ekspertų nešališkumo kriterijai neapibrėžti, o tiesioginių jų nešališkumo įrodymų byloje nenustatyta; byloje nustatytos ekspertų ir specialistų sąsajos savaime nėra šališkumo įrodymas, tačiau gali kelti abejonių; VPĮ ar kituose teisės aktuose nenustatyta įtarimų dėl galimo ekspertų šališkumo teisinių padarinių.

Atsižvelgdamos į pristatytus apeliacinės instancijos teismo argumentus, šalys iš esmės nesutaria dėl to, ar viešojo pirkimo procedūrų neskaidrumui įrodyti tiekėjui pakanka pateikti objektyviai egzistuojančius (viešai prieinamus, patikrinamus) faktus apie ekspertų ir specialistų sąsają, šių abiejų darbdavio – KTU – ryšį su perkančiąja organizacija rengiant GPIS galimybių studiją, techninę specifikaciją ir investicinį projektą (žr.: http://www.cvpp.lt/index.php?option=com_vpt&theme=new&task=view&legacy_id=2002405486), ar šių objektyvių aplinkybių nepakanka ir tiekėjas (ieškovas) privalo konkrečiai įrodyti ekspertų šališkumą, t. y. jų ketinimą, siekį ir atitinkamus veiksmus, dėl kurių jų elgesys nesuderinamas su skaidriu pasiūlymų vertinimu; kitais žodžiais tariant, ar ieškovei pakanka įrodyti ekspertų šališkumo objektyvųjį pobūdį (realūs faktai, keliantys abejonių), ar papildomai reikia įrodyti ir subjektyvųjį (subjekto asmeninis nusistatymas, tendencingumas).

Dėl šios ginčo dalies teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės nurodyti ekspertų ir specialistų sąsajos argumentai, taip pat ekspertų ir kitų KTU darbuotojų prieš tai susiklostę santykiai su perkančiąja organizacija rengiant GPIS galimybių studiją, techninę specifikaciją ir investicinį projektą – ginčo sprendimui reikšmingos aplinkybės, iš principo galėjusios padaryti įtaką tiekėjų pasiūlymų vertinimui. Iš esmės susidarė tokia situacija, kai tiekėjo ankstesniame pirkime KTU struktūriniai padaliniai ar atskiri darbuotojai iš pradžių perkančiajai organizacijai rengė svarbius su ginčo pirkimu susijusius parengiamuosius darbus, be kurių nebūtų įmanoma paskelbti Konkurso, vėliau šio tiekėjo darbuotojai dalyvavo Konkurso procedūrose – vieni kaip ekspertai, kiti – kaip specialistai (jau kaip kito tiekėjo atstovai), bei pirmieji priėmė sprendimus, reikšmingus antrųjų teisių sudaryti sutartį apimčiai. Dėl to susidarė „uždaro rato“ sistema, galėjusi iškraipyti sąžiningą tiekėjų varžymąsi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Prejudiciniame sprendime pirmiau nurodytas aplinkybes, susijusias su ekspertų ir specialistų ryšiais, Teisingumo Teismas kvalifikavo objektyvia informacija, dėl kurios turėjo būti atliekamas išsamus tyrimas.

Teisingumo Teismas Prejudiciniame sprendime šiuo klausimu taip pat nurodė, kad tiekėjų lygiateisiškumo principo kylančia skaidrumo pareiga iš esmės siekiama užtikrinti perkančiosios organizacijos nepagrįsto pirmenybės suteikimo ir savivalės tam tikrų pirkimo dalyvių arba tam tikrų pasiūlymų atžvilgiu nebuvimą; interesų konfliktas kelia pavojų, kad perkančioji organizacija vadovausis su nagrinėjamu pirkimu nesusijusiais kriterijais ir vien dėl to pirmenybę teiks kuriam nors konkurso dalyviui; taigi, toks interesų konfliktas gali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimą; siekiant nustatyti, ar ekspertai buvo šališki, pirmiausia reikia įvertinti faktines aplinkybes ir įrodymus, o tai turi padaryti perkančiosios organizacijos ir administracinės arba teisminės kontrolės institucijos; pabrėžtina, kad nei Direktyvoje 89/665, nei Direktyvoje 2004/18 nėra konkrečių šį klausimą reglamentuojančių nuostatų.

Kaip prielaidą užtikrinti skaidrų ir lygiateisį pasiūlymų vertinimą ir išvengti ekspertų interesų konflikto situacijų perkančioji organizacija ir tretieji asmenys procese iškėlė nešališkumo deklaracijų instituto reikšmę. VPĮ 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad viešojo pirkimo komisijos nariai ir šią komisiją sudariusios organizacijos pakviesti ekspertai negali teikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus; 5 dalyje – kiekvienas Komisijos narys ir ekspertas gali dalyvauti Komisijos darbe tik prieš tai pasirašęs nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą; 6 dalyje – Komisijos narys ir ekspertas už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pažymėtina, kad pavyzdinės nešališkumo deklaracijos ir konfidencialumo formos nustatytos Viešojo pirkimo komisijos sudarymo ir jos veiklos organizavimo rekomendacijomis, patvirtintomis VPT direktoriaus 2006 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1S-73.

Nešališkumo deklaracijos formoje nustatyta, kad ekspertas (ar komisijos pirmininkas, narys) pasižada objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasis visų tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principais, atlikti atitinkamas pareigas; paaiškėjus bent vienai iš šių aplinkybių (pirkimo procedūrose kaip tiekėjas dalyvauja asmuo, susijęs su manimi santuokos, artimos giminystės ar svainystės ryšiais, arba juridinis asmuo, kuriam vadovauja toks asmuo; aš arba asmuo, susijęs su manimi santuokos, artimos giminystės ar svainystės ryšiais: a) esu (yra) pirkimo procedūrose dalyvaujančio juridinio asmens valdymo organų narys; b) turiu (-i) pirkimo procedūrose dalyvaujančio juridinio asmens įstatinio kapitalo dalį arba turtinį įnašą jame; c) gaunu (-a) iš pirkimo procedūrose dalyvaujančio juridinio asmens bet kokios rūšies pajamų; dėl bet kokių kitų aplinkybių negaliu laikytis pirmiau nustatytų principų), nedelsdamas raštu pranešti apie tai Viešojo pirkimo komisijos ekspertu paskyrusios perkančiosios organizacijos vadovui ir nusišalinti.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, kaip Teisingumo Teismo pažymėta Prejudiciniame sprendime, Lietuvos teisėje nustatyta šališkumo sąvoka ir bent iš dalies jos nustatymo kriterijai. Vis dėlto toks reguliavimas ir jo taikymas savaime nesuponuoja viešojo pirkimo procedūrų skaidrumo. Teisėjų kolegija dėl šio aspekto konstatuoja, kad ekspertų pasirašytos nešališkumo deklaracijos savaime neužtikrina šių subjektų objektyvaus elgesio, o daugiau yra prevencinė priemonė, t. y. deklaracijos pasirašymas negali būti vienintelis ekspertų nešališkumo įrodymas, a fortiori, kai dėl to keliamos pagrįstos abejonės. Nešališkumo deklaracijos pavyzdinėje formoje nurodytos aplinkybės, suponuojančios viešojo pirkimo komisijos nario ar eksperto pareigą nusišalinti, iš esmės susijusios su giminystės ryšiais ar finansiniais interesais (kapitalo, valdymo sąsaja), tačiau, kasacinio teismo vertinimu, jos negali būti laikomos vienintelėmis (pačioje pavyzdinėje nešališkumo deklaracijos formoje, be kita ko, įtvirtintas bendrasis „kitų aplinkybių“ pagrindas), t. y. neįtvirtintas asmenų galimų šališkumo pagrindų baigtinis sąrašas, juolab kad, kaip susiklostė šioje byloje, gali kilti ir kitokio pobūdžio interesų konfliktų situacijos. Tai, kaip nurodyta pirmiau, Prejudiciniame sprendime iš esmės pripažino ir Teisingumo Teismas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nešališkumo deklaracijos pavyzdinėje formoje nurodyti pagrindai (giminystės ryšiai, finansiniai interesai), dėl kurių viešojo pirkimo komisijos narys ar ekspertas turėtų nusišalinti (pasirašydami deklaraciją, jie tai pasižada padaryti), iš esmės suformuluoti kaip objektyvios aplinkybės, egzistuojančios nepriklausomai nuo deklaraciją pasirašiusių subjektų asmeninių savybių, ketinimų ar veiksmų (subjektyvaus šališkumo elemento). Dėl to nešališkumo deklaracija ir asmenų nešališkumo pareiga neturėtų būti aiškinama taip, kad ekspertas turi pareigą nusišalinti tik dėl šiame dokumente expressis verbis įtvirtintų aplinkybių, papildomai nereikalaujant įrodyti konkrečių jo teisei priešingų veiksmų arba jam leidžiant šiuo pagrindu gintis.

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia ypatingą dėmesį į Kriterijaus T2 (Bendrieji ir funkciniai reikalavimai) parametrą P4 (Projekto įgyvendinimo strategija, valdymo plano efektyvumas, kokybės užtikrinimo priemonių aprašymas, projekto komandos apibūdinimas) (toliau – Parametras Nr. 4) (T. 1, b. l. 46). Konkurso sąlygų 78 punkte (Kriterijų parametrų vertinimo charakteristikos), inter alia, nurodyta, kad į Parametro Nr. 4 vertinimą, be kitų aspektų, įeina ir visos projekto įgyvendinimo komandos, jos vaidmens ir atsakomybės apibūdinimas (T. 1, b. l. 48). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad išorės ekspertai, vertindami ir trečiųjų asmenų pasiūlymą, neišvengiamai turėjo matyti bei vertinti savo kolegas iš KTU. Pažymėtina, kad už Parametrą Nr. 4 tretieji asmenys iš išorės ekspertų gavo beveik didžiausius įmanomus balus, o kiti dalyviai daug mažesnius (T. 7, b. l. 167). Dėl šios akivaizdžios interesų konflikto situacijos, kuri neapsiriboja tik Parametro Nr. 4 vertinimu, sprendimus dėl dalyvavimo pasiūlymų vertinime pirmiausia turėjo priimti patys ekspertai, taip pat preventyvių, a fortiori atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą (dėl šio aspekto nutartyje dar bus pasisakyta), ir vėliau Konkurso metu aktyvių veiksmų imtis perkančioji organizacija.

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta atsakovo ir trečiųjų asmenų argumentus dėl nešališkumo deklaracijos reikšmės ir jos pasirašymo padarinių.

Dėl galimo ekspertų, vertinančių tiekėjų pasiūlymus, šališkumo ir tokios aplinkybės įrodinėjimo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad tiekėjo (ieškovo) pareiga įrodyti ekspertų šališkumo ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius aspektus, t. y. jų ketinimą, valinius veiksmus veikti šališkai ir jų rezultatą, reiškia pernelyg didelę įrodinėjimo naštą šiems asmenims, tokia tvarka būtų nesuderinama su tiekėjų veiksmingos teisinės gynybos principu, išplaukiančiu iš Direktyvos 2007/66 nuostatų. Atsižvelgdamas į tai, Teisingumo Teismas Prejudiciniame sprendime pažymėjo, kad paprastai nedraudžiama, jog eksperto šališkumą galima būtų įrodyti remiantis vien objektyvia situacija, siekiant užkirsti kelią bet kokiam pavojui, kad perkančioji organizacija vadovausis su nagrinėjamu pirkimu nesusijusiais kriterijais ir vien dėl to pirmenybę teiks kuriam nors konkurso dalyviui.

Kasacinio teismo, be kita ko remiantis Teisingumo Teismo praktika, ne kartą pažymėta, kad veiksmingumo principas reikalauja, jog perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra ir jos taikymas neturi būti toks, kad pasinaudojimas šia procedūra tiekėjams pasidarytų beveik neįmanomas ar labai sudėtingas. Perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūros veiksmingumas vertinamas ne tik in abstracto, bet ir in concreto, t. y. atsižvelgiant ne tik į ginčo nagrinėjimo metu egzistavusias teisės normas (VPĮ V skyrius), kitas nuostatas (pirkimo sąlygas) ar buvusią praktiką, bet ir į tai, koks rezultatas pasiektas šias normas pritaikius. Teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą. Nepriklausomai nuo to, kad peržiūros procedūros nuostatos pritaikytos teisėtai, jų taikymas konkrečiu atveju gali lemti neveiksmingą, pernelyg suvaržytą pažeistų teisių gynybą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą kasacinę praktiką bei Teisingumo Teismo jurisprudenciją).

Pozicijai, kurios laikosi atsakovas bei tretieji asmenys, t. y. pripažinti ieškovei pareigą įrodyti, kad ekspertai turėjo išankstinį tikslą suteikti pirmenybę vieniems tiekėjams ir šį siekį įgyvendino pasiūlymų vertinimo metu, bei konstatuoti šios tiekėjo pareigos neatlikimą, negalima būtų pritarti ne tik dėl to, kad tiekėjai nedalyvauja pasiūlymų vertinimo procedūroje, o apie jos rezultatus sužino (turėtų sužinoti) įstatymų nustatyta tvarka, be to, tiek ekspertai, tiek viešojo pirkimo komisijos nariai yra pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus, tačiau ir dėl to, jog ir kituose santykiuose, kur ieškovas turėtų tiesioginį priėjimą prie informacijos ir sprendimų priėmimo (pvz., juridinio asmens valdymo organas), iš esmės nėra paprasta įrodyti kito asmens subjektyvų elgesį (kodėl jis elgėsi vienaip, o ne kitaip), o dėl viešųjų pirkimų santykių specifikos tai tampa dar sudėtingiau. Šiems kasacinio teismo vertinimams Prejudiciniame sprendime Teisingumo Teismas iš esmės pritarė.

Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, pareigos įrodyti ekspertų šališkumo ar trečiojo asmens asmeninės padėties išskirtinumo dėl pirkimo objekto parengiamųjų darbų atlikimo ieškovei nekyla ir pagal Direktyvos 2004/18 nuostatas.

Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo modelis, iš dalies pagrįstas nacionaliniu reguliavimu dėl asmeninės dalyvio ar kandidato padėties pagal Direktyvos 2004/18 45 straipsnį (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą sujungtose civilinėse bylose Izraelio bendrovė eVigilo Ltd v. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-436/2013, ir joje nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją). Nacionaliniame įstatyme gali būti įtvirtinta, kad tam tikra asmeninė tiekėjo padėtis nesuderinama su skaidriomis viešojo pirkimo procedūromis ir sąžiningu tiekėjų varžymusi dėl sutarties, jei dalyvis įtikinamai nepaneigs teisės normose nustatytos prezumpcijos taikymo būtinybės. Kita vertus, Teisingumo Teismo praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad nepriklausomai nuo to, ar nacionaliniame reguliavime įtvirtinti papildomi neleidimo dalyvauti pirkime pagrindai, perkančioji organizacija dėl tam tikrų dalyvio sąsajų su ja, su kitais dalyviais ar trečiaisiais asmenimis, neperžengdama proporcingo elgesio standartų, gali riboti tokių tiekėjų teises į sutarties sudarymą.

Pažymėtina, kad Lietuvos teisėje įtvirtintoje pavyzdinėje nešališkumo deklaracijos formoje nurodyti tam tikri asmenų neišvengiamo šališkumo pagrindai savaime neriboja perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir procedūrų skaidrumą. Atsižvelgdama į tai, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ne tiekėja (ieškovė), o būtent perkančioji organizacija turi pareigą įsitikinti ir kitiems užtikrinti pasiūlymų vertinimo (tiek dėl ekspertų šališkumo, tiek dėl galbūt (iš viešai prieinamos informacijos nematyti, kokie dar asmenys atliko GPIS galimybių studiją, parengė techninę specifikaciją ir investicinį projektą, o kasacinės instancijos teismas faktų netiria) trečiojo asmens išskirtinės padėties dėl pirkimo objekto parengiamųjų darbų) skaidrumą, juolab kad jai įstatymo nustatyta pareiga nepažeisti viešųjų pirkimų principų.

Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Prejudiciniame sprendime Teisingumo Teismas perkančiosioms organizacijoms pripažino aktyvų vaidmenį, siekiant išvengti interesų konfliktų situacijų. Teisingumo Teismas nurodė, kad pagal Direktyvos 2004/18 2 straipsnį perkančiosios organizacijos ūkio subjektams turi taikyti vienodas sąlygas, jų nediskriminuoti ir veikti skaidriai; iš to matyti, kad joms priskirtas aktyvus vaidmuo taikant šiuos viešojo pirkimo sutarčių sudarymo principus; ši pareiga atitinka pačią direktyvų, kurios reglamentuoja viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tvarką, esmę, o tai reiškia, kad perkančioji organizacija bet kuriuo atveju privalo patikrinti, ar egzistuoja interesų konfliktai, ir imtis tinkamų priemonių, skirtų jiems išvengti, nustatyti ir pašalinti; su tokiu aktyviu vaidmeniu nesuderinama ieškovei nustatyta pareiga vykstant apskundimo procedūrai konkrečiai įrodyti perkančiosios organizacijos paskirtų ekspertų šališkumą; taigi, jeigu konkurso dalyvis, kurio pasiūlymas atmestas, pateikia objektyvios informacijos, keliančios abejonių dėl perkančiosios organizacijos eksperto nešališkumo, būtent ši perkančioji organizacija turi išnagrinėti visas reikšmingas aplinkybes, kurios lėmė sprendimo dėl sutarties sudarymo priėmimą, kad būtų išvengta interesų konflikto, jis būtų nustatytas ir pašalintas, ir prireikus prašyti šalių pateikti tam tikros informacijos ir įrodymų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šie Prejudiciniame sprendime pateikti išaiškinimai koreliuoja su kasacinio teismo praktika, kurioje taip pat pasisakyta dėl aktyvaus perkančių organizacijų vaidmens, siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Mindoza“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-119/2011).

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas ir ypač tretieji asmenys procese laikėsi pozicijos, kad ekspertų ir specialistų sąsajos nebuvo galima objektyviai išvengti, nes srities, susijusios su pirkimo objektu, atstovai rengiami tik trijose Lietuvos aukštosiose mokyklose (universitetuose), šie tarpusavyje susiję vienais ar kitais ryšiais, interesais. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodo, kad atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo ir trečiųjų asmenų argumentas dėl tiekėjų ir pasiūlymų vertintojų sąsajų neišvengiamumo. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame procesiniame sprendime, pirmiau nurodytų asmenų ryšiai gali būti įvairaus pobūdžio, be to, egzistuoja galimybė kviestis išorės ekspertus iš kitų valstybių ir pan.

Dėl šių argumentų teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad trečiųjų asmenų atsiliepime į kasacinį skundą ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad kasatorės ir trečiųjų asmenų specialistai yra baigę bent vieną iš trijų Lietuvos universitetų, kuriuose jie gali įgyti aukštąjį išsilavinimą. Taigi tik toks nurodymas (kartu nepateikiant detalesnių argumentų) negali būti vertinamas taip, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nė vienos kitos aukštosios mokymo įstaigos, su kuriuo nė vienas iš Konkurse dalyvaujančių dalyvių nebūtų susijęs tam tikrais ryšiais tam, kad šio universiteto atstovas (-ai) galėtų būti kviečiamas atlikti ekspertinį pasiūlymų vertinimą. Kita vertus, kasacinis teismas konstatuoja, kad aplinkybė dėl ribotos galimų Lietuvos ekspertų, galėjusių vertinti tiekėjų pasiūlymus, apimties nesumažina (nesušvelnina) perkančiosios organizacijos atsakomybės užtikrinti pirkimo procedūrų skaidrumą, o priešingai, ją įpareigoja kruopščiau parinkti ekspertus, kurie nepakliūtų į galimą interesų konfliktą, arba jau Konkurso metu iškilusias galimas neskaidrumo apraiškas ar rizikas imtis aktyviai šalinti, o ne tik apsiriboti nešališkumo deklaracijų pasirašymu.

Dėl pirmiau nurodytų argumentų visumos teisėjų kolegija, dėl šios ginčo dalies keisdama pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų motyvus, konstatuoja, kad atsakovas neužtikrino lygiateisio tiekėjų dalyvavimo Konkurse ir skaidraus jų pasiūlymų vertinimo.

 

Dėl neskaidraus tiekėjų pasiūlymų vertinimo teisinių padarinių

 

Dėl ekspertų interesų konflikto padarinių vertinimo Konkurso rezultatams pirmiausia darytina išvada, kad, sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymus vertinusių ekspertų šališkumo, iš esmės nagrinėjamas pačios perkančiosios organizacijos veiksmų objektyvumas ir skaidrumas, nes, viena vertus, ji bet kokiu atveju negali leisti viešojo pirkimo procedūrose dalyvauti nesąžiningiems ar interesų konflikte esantiems asmenims, antra vertus, perkančiajai organizacijai iš esmės perėmus ir nekeitus ekspertinio pasiūlymo vertinimo išvadų ir rezultatų, pastarieji iš principo reiškia jos pačios priimtų galutinių sprendimų motyvus ir pagrindus. Tai pripažįstama ir ankstesnėje Teisingumo Teismo praktikoje (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, ECLI:EU:C:2001:553) bei Prejudiciniame sprendime.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad perkančiosios organizacijos praktika, kai dėl pasiūlymą vertinusių ekspertų darbo ar kitokių ryšių su tam tikru tiekėju gali kilti abejonių dėl ekspertų nešališkumo, nėra nepriekaištinga, tačiau nurodė, kad nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose nenustatyta įtarimų dėl galimo ekspertų šališkumo teisinių padarinių, juolab nėra nustatyta, kad dėl tokių įtarimų automatiškai turi būti panaikinti Konkurso rezultatai; kadangi įrodymų dėl ekspertų šališkumo nėra, o tik dėl to keliamos abejonės, negalima įžvelgti ir viešųjų pirkimų principų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo (VPĮ 3 str. 1 d.), pažeidimo.

Atsakovas ir tretieji asmenys kasaciniam teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose į kasacinį skundą, rašytiniuose paaiškinimuose) taip pat kelia ekspertų šališkumo de facto nustatymo svarbą. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, tretieji asmenys rašytiniuose paaiškinimuose klaidingai interpretuoja Teisingumo Teismo kasaciniam teismui pateiktas išvadas dėl atliktino ekspertų šališkumo tyrimo. Prejudiciniame sprendime nenurodyta, kad reikia nustatyti subjektyvųjį ekspertų šališkumo elementą bei tirti į interesų konflikto situaciją patekusių ekspertų išvadų poveikį skundžiamiems perkančiosios organizacijos sprendimams (priešingai, nurodyta, kad tokie padariniai turi būti įtvirtinti nacionalinėje teisėje). Kaip nurodyta pirmiau, aktyvaus vaidmens, inter alia, tyrimo atlikimo, pareiga nustatyta perkančiajai organizacijai, todėl, net ir sutinkant su trečiųjų asmenų pozicija dėl būtinybės įvertinti faktines aplinkybes ir įrodymus, būtent atsakovas privalėjo šį vertinimą atlikti ir jį pateikti peržiūros institucijai (teismui). Tik tai, kad tretieji asmenys rašytiniuose paaiškinimuose deklaruoja, jog dėl ekspertų ir specialistų darbo santykių ir ryšių jie neįgijo nesąžiningo pranašumo, nepakanka daryti priešingą išvadą dėl Konkurso procedūrų neskaidrumo ar tokią deklaraciją kvalifikuoti kaip atsakovo išsamų faktinių aplinkybių tyrimą, inter alia, tam tikros informacijos ar įrodymų rinkimą.

Kasacinis teismas nekartoja šioje nutartyje pirmiau nurodytų argumentų dėl byloje nustatytų ekspertų ir specialistų sąsajos reikšmės Konkurso procedūrų skaidrumui, nešališkumo deklaracijų pasirašymo svarbos ir padarinių, ekspertų šališkumo subjektyviojo elemento įrodinėjimo, šio naštos paskirstymo tarp ginčo šalių bei bendrosios perkančiųjų organizacijų pareigos užtikrinti tiekėjų lygiateisį ir skaidrų dalyvavimą pirkimo procedūrose, inter alia, imantis aktyvaus vaidmens išnagrinėti visas reikšmingas aplinkybes, kurios lėmė sprendimo dėl sutarties sudarymo priėmimą, kad būtų išvengta interesų konflikto, jis būtų nustatytas ir pašalintas, ir prireikus prašyti šalių pateikti tam tikros informacijos ir įrodymų (žr. Prejudicinio sprendimo 44 p.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiau nurodyta kasacinio teismo išvada dėl ekspertų interesų konflikto sukeltų padarinių – Konkurso procedūrų neskaidrumo – byloje nustatytų aplinkybių kvalifikavimas de jure, o ne de facto (juolab kad kasacinis teismas iš naujo faktinių aplinkybių nenustatinėja; CPK 353 straipsnio 1 dalis). Šiam vertinimui, be kita ko, svarbi aplinkybė, kad atsakovas iš esmės visą laiką buvo pasyvus bei nepakankamai rūpestingas (tiek prieš paskelbiant Konkursą, tiek kilus ginčui), o teismo procese daugiausia gynėsi tik nešališkumo deklaracijų pasirašymo aplinkybe. Kita vertus, kasacinis teismas konstatuoja, kad konkurso skaidrumo įvertinimas, atsižvelgiant į objektyvias, ekspertų interesų konfliktą sukeliančias aplinkybes, dėl kurių perkančioji organizacija iš esmės nesiėmė jokių veiksmų, pakankamas spręsti dėl neteisėto pasiūlymų vertinimo padarinių, atskirai neanalizuojant, ar ekspertai, nepriklausomai nuo to, jog pateko į nesuderinamų interesų sankirtos situaciją, galbūt galėjo išlikti nešališki, o šių atsakovui pateikti vertinimai, kuriais jis vėliau grindė sprendimus, objektyvūs. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo argumentai dėl procedūrų neskaidrumo per se nereiškia išvados, nepaneigiamai patvirtinančios, kad ieškovės pasiūlymas buvo įvertintas blogiau būtent dėl dalies ekspertų interesų konflikto. Priešingą išvadą, kaip nurodyta pirmiau, inter alia, kaip aktyvus procedūrų vykdytojas galėjo ir turėjo įrodinėti atsakovas.

Kita vertus, abejotina, ar dėl visų byloje nustatytų aplinkybių perkančiajai organizacijai, neinicijuojant pakartotinio pasiūlymų vertinimo, kuriame nedalyvautų į interesų konflikto situaciją patekę asmenys, ar net naujo pirkimo, buvo įmanoma užtikrinti Konkurso procedūrų skaidrumą. Dėl KTU dalyvavimo rengiant GPIS galimybių studiją, parengiant techninę specifikaciją ir investicinį projektą perkančioji organizacija galbūt galėjo ekspertų bei trečiųjų asmenų prašyti pateikti nuomonę dėl procedūrų skaidrumo užtikrinimo, t. y. ar tokiu atveju įmanomas skaidrus pasiūlymų vertinimas ir interesų konflikto išvengimas (žr. Teisingumo Teismo 2005 m. kovo 3 d. sprendimą sujungtose bylose Fabricom, C-21/03 ir C-34/03, ECLI:EU:C:2005:127) (žr. taip pat Direktyvos 2014/24 24 straipsnį), o dėl ekspertų ir specialistų sąsajos nešališkam pasiūlymų vertinimui, kasacinio teismo nuomone, nepakaktų paprasto patikinimo, kad darbo santykiai ar kitokio pobūdžio ryšiai nebus kliūtimi užtikrinti skaidrumą, juolab kad, kaip nurodyta pirmiau, ekspertai, vertindami dalyvių pasiūlymus, atskirai turėjo vertinti specialistus.

Kitoks viešųjų pirkimų teisinių santykių elgesio modelis galutinai nepašalintų abejonių dėl procedūrų skaidrumo, o tai prieštarautų jų reguliavimo ir vykdymo tikslams. Interesų konfliktas dėl paties jo egzistavimo ir objektyviai sudaro sunkų pažeidimą, ir nėra būtinybės jį vertinti, atsižvelgiant į susijusių šalių ketinimus ir į tai, ar jie veikė sąžiningai ar ne (žr. Bendrojo (ex Pirmosios instancijos) Teismo 1999 m. birželio 15 d. sprendimą Ismeri Europoa Srl, T-277/97, ECLI:EU:T:1999:124). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Europos Sąjungos teismų praktikos matyti, jog vien interesų konflikto pavojus suponuoja skaidrumo principo pažeidimo grėsmę. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad iš esmės tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos jurisprudencijoje dėl teismo ekspertų, paskirtų atlikti tam tikrų aplinkybių nepriklausomą vertinimą, tyrimą, sąsajos su proceso šalimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „ORLEN Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „Achema“, bylos Nr. 3K-3-223/2014).

Net jei pirmiau nurodytos interesų konflikto šalinimo priemonės būtų pakankamos (su tuo kasacinis teismas nesutinka), nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta pirmiau, perkančioji organizacija iš esmės nesiėmė jokių veiksmų (išskyrus nešališkumo deklaracijų pasirašymą), siekdama užkirsti kelią, nustatyti ar pašalinti vertintojų nešališkumą ar jo padarinius, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, nuo pasiūlymų vertinimo praėjus apie ketverius su puse metų, objektyviai neįmanoma nustatyti, ar UAB „NT Service“ atstovai ir ekspertai, jei į juos būtų buvę kreiptasi, būtų ar ne paneigę įtarimus dėl interesų konflikto.

Atsižvelgiant į visa tai, priešingai nei įrodinėja tretieji asmenys, nebūtina vertinti aplinkybės, kad į interesų konflikto situaciją pateko tik išorės ekspertai, kurie sudarė pusę iš šešių dalyvių pasiūlymus vertinusių asmenų, nes, neva, pasiūlymų vertinimo rezultatas išliks nepakitęs, jei bus atsižvelgiama tik į likusių vertintojų, dėl kurių šališkumo abejonės nekeliamos, išvadas. Iš tiesų, kaip nurodyta pirmiau, šiuo metu objektyviai sunku nustatyti, ar visi ekspertai pasiūlymus vertino individualiai, nesitardami tarpusavyje, nederindami savo išvadų, nors tokią pareigą atsakovas jiems nustatė Ekspertinio vertinimo instrukcijoje (T. 1, b. l. 113–114). Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų, patvirtintų VPT direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53 (kartu su 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymo pakeitimais), 52 punkte nustatyta, jog siekdama objektyvesnių rezultatų, perkančioji organizacija ar viešojo pirkimo komisija turėtų perspėti ekspertus tarpusavyje nederinti ekspertinių įvertinimų.

Kita vertus, vėlesnis pasiūlymų vertinimo aplinkybių analizavimas sumenkintų pačios perkančiosios organizacijos pareigą siekti išvengti ir užkirsti kelią tokioms situacijoms, o ieškovas būtų priverstas paneiginėti perkančiosios organziacijos pateiktus argumentus dėl tam tikrų aplinkybių svarbos ir reikšmės pasiūlymų vertinimo skaidrumui. Naujojoje viešųjų pirkimų direktyvoje (nors ji nagrinėjamam ginčui neaktuali) interesų konfliktai įtvirtinti šių nesusiejant su padariniais pirkimo procedūrų eigai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vieno ar kelių ekspertų interesų konfliktai ar šališkumo apraiškos sukelia neigiamus padarinius ir kartu vertinime dalyvavusių kitų ekspertų išvadų patikimumui. Šiame kontekste kasacinio teismo jau pasisakyta, kad [teismo] ekspertizės išvada yra kolegiali, parengta bendrai visų ją atlikusių ekspertų, jiems bendradarbiaujant, todėl nėra galimybės atskirti vieno eksperto veiksmų įtakos ekspertizei ir jos išvadoms nuo kitų ekspertų veiksmų (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3223/2014).

Teisėjų kolegija iš dalies nesutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimo dėl padarinių, kylančių nustačius objektyvias pasiūlymus vertinusių asmenų šališkumo aplinkybes.

Pažymėtina, kad dėl nešališkumo deklaracijoje nurodytų pagrindų (giminystės ryšiai, finansiniai interesai) netiesiogiai įtvirtintos komisijos narių ir ekspertų šališkumo situacijų (elgesio) prezumpcijos, reiškiančios jų pareigą nusišalinti, priešingu atveju kiltų pirkimo rezultatų neobjektyvumo ir viešųjų pirkimų principų pažeidimo grėsmė. Atsižvelgiant į tai, kaip nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad ir kitais atvejais, expressis verbis neįvardytais nešališkumo deklaracijoje, teisiniai padariniai viešojo pirkimo rezultatams iš esmės nesiskirtų. Dėl to turėjusių, bet nenusišalinusių asmenų pateiktos išvados dėl pasiūlymų vertinimų negalėjo būti naudojamos priimant sprendimus dėl dalyviams skiriamų balų, pasiūlymo eilės sudarymo ir laimėtojo išrinkimo.

Analogiški teisiniai padariniai dėl komisijos narių įtvirtinti ir Viešojo pirkimo komisijos nario atmintinės, patvirtintos VPT direktoriaus 2010 m. vasario 8 d. įsakymu nr. 1S-22, 3 punkto 2 pastraipoje: komisijos nariai negali priimti sprendimų ar dalyvauti juos priimant, ar vykdyti pavedimų, kurie susiję su jų privačiais interesais; todėl jeigu kyla arba gali kilti privačių ir viešųjų interesų konfliktas, komisijos narys turi apie tai nedelsdamas raštu informuoti komisijos pirmininką ir atsistatydinti. Etiško elgesio viešuosiuose pirkimuose mokomosios priemonės, patvirtintos VPT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1S-135, 5 punkte nurodyta, kad, atsiradus aplinkybėms, kurios gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, viešųjų pirkimų specialistas turi raštu pranešti apie tai viešojo pirkimo komisijos nariu (ekspertu) jį paskyrusios perkančiosios organizacijos vadovui; viešųjų pirkimų specialistui draudžiama atlikti pirkimo procedūras, jeigu jis, inter alia, yra veikiamas kitų sąlygų, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą; tuo atveju, kai pirkimas yra įvykęs ir perkančiosios organizacijos vadovas turi pasirašyti pirkimo sutartį, tačiau jis yra susijęs su pirkimo sutartį laimėjusiu tiekėju ir dėl to kyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas, rekomenduojama nutraukti pirkimą.

Nors pirmiau nurodyti VPT teisės aktai – ne privalomojo pobūdžio teisės normos, tačiau jų pagrindu galima spręsti, kad interesų konflikto situacijos turėtų būti vertinamos griežtai.

Galiausiai kasacinis teismas konstatuoja, kad jo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos; vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IDT Biologika GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009).

Dėl pirmiau nurodytų argumentų visumos kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimas pažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl atsakovo veiksmai dėl šios procedūros pripažįstami neteisėtais, o ieškovės ieškinio dalys dėl atsakovo sprendimų nustatyti pasiūlymų eilę ir trečiųjų asmenų pripažinimo Konkurso laimėtojais panaikinimo tenkinamos.

 

Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių ir procesinės bylos baigties

 

Atsižvelgiant į teisėjų kolegijos išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovo veiksmai vertinant tiekėjų pasiūlymus, išrenkant Konkurso laimėtoją ir su juo sudarant viešojo pirkimo sutartį, stokojo skaidrumo, pažeidė lygiateisiškumo principą bei neužtikrino sąžiningo ūkio subjektų varžymosi. Šie veiksmai – ne formalūs, o esminiai viešųjų pirkimų principų pažeidimai, perkančiosioms organizacijoms sukeliantys neigiamus teisinius padarinius. Dėl pirmiau kasacinio teismo padarytų išvadų teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti neteisėtais atsakovo sprendimus dėl pasiūlymų vertinimo, preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo, Konkurso laimėtojo išrinkimo ir sprendimo su juo sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo (ar, kaip reikalavo ieškovė, jo procedūras pripažinti negaliojančiomis), nes jis įstatymo pagrindu dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas); tokiu atveju pasibaigusio pirkimo procedūros nenutraukiamos, o sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Estravel Vilnius“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-272/2013).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas atsakovo ir trečiųjų asmenų 2011 m. kovo 8 d. viešojo pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „G4S Lietuva“ v. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-94/2013).

Pagal VPĮ 952 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas šio straipsnio 4 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kilo poreikis taikyti VPĮ 952 straipsnio nuostatas – nepripažinti neteisėtai sudaryto sandorio niekiniu ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyvių sankcijų – baudą (VPĮ 952 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Įvertinusi viešojo pirkimo procedūrų metu padaryto pažeidimo svarbą, kilusius padarinius, atsižvelgdama į viešojo pirkimo sutarties pobūdį ir vertę (CVP IS duomenimis, sudaryto sandorio vertė – 14 998 972,45 Lt (4 344 002,68 Eur), tai, kad VPĮ 952 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta bauda turi būti ne didesnė kaip 10 proc. pirkimo sutarties vertės, teisėjų kolegija atsakovui skiria 100 000 Eur baudą, ji priteistina valstybės naudai.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad alternatyviųjų sankcijų paskirtis – nepalikti teisiškai neįvertintų neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, dėl kurių šiai bet kokiu atveju turėtų kilti neigiamo pobūdžio padarinių, kurie dėl viešojo intereso priežasčių išsaugojus viešojo pirkimo sutartį modifikuojami į kitus ekonominio pobūdžio suvaržymus (baudą ar sutarties termino sutrumpinimą). Taigi alternatyviosios sankcijos sukuria naujus perkančiosios organizacijos ir valstybės (ar jos įgaliotų subjektų), o ne tiekėjo (ieškovo) teisinius santykius. Tokia Europos Sąjungos įstatymų leidėjo valia įtvirtinta Direktyvos 2007/66 nuostatose (19 konstatuojamoji dalis). Atsižvelgiant į tai, netenkintinas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl atsakovui paskirtos baudos priteisimo jos naudai.

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

 

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad procese „eVigilo“ perkančiosios organizacijos veiksmus ginčijo įvairiais pagrindais. Šiuos galima sugrupuoti į kelias grupes: Konkurso sąlygų neteisėtumas, trečiųjų asmenų pasiūlymo vertinimo neteisėtumas dėl ekspertų šališkumo ir paties šio pasiūlymo trūkumų, susijusių su kvalifikacijos duomenimis ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, neįprastas pasiūlymų vertinimo balų atotrūkis, peržiūros procedūros eiga ir jos reguliavimo laikymasis.

Dėl pirmiau nurodytų reikalavimų „eVigilo“ teismo prašė patenkinti šiuos reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančiomis atsakovo įvykdytas Konkurso procedūras; 2) panaikinti atsakovo sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę; 3) panaikinti atsakovo sprendimą trečiuosius asmenis pripažinti Konkurso laimėtoju; 4) pripažinti negaliojančia atsakovo ir trečiųjų asmenų sudarytą viešojo pirkimo sutartį; 5) teismui jos nepripažinus negaliojančia, priteisti ieškovės naudai 1 497 293,33 Lt (433 646,12 Eur) baudą; 6) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai žyminį mokestį, išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kasacinis teismas dėl nurodytų ieškovės reikalavimų šioje nutartyje iš esmės jau pasisakė (bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos vėliau). Vis dėlto teisėjų kolegija dėl didelės nagrinėjamos bylos apimties, ilgos proceso trukmės, tikslingumo formuoti vienodą kasacinio teismo praktiką tam tikrais klausimais, racionalumo ir tikslingumo nepasisako dėl visų „eVigilo“ kasaciniame skunde nurodytų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui.

Dėl pirmiau nurodytų argumentų visumos kasacinis teismas sprendžia panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, priimti naują sprendimas – „eVigilo“ ieškinius tenkinti iš dalies, panaikinti atsakovo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimus patvirtinti pasiūlymų eilę, išrinkti Konkurso laimėtoją.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose

 

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys); kasacinis teismas, pakeitęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus ar priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė Izraelio bendrovė „eVigilo Ltd“ pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose patyrė 2401 Lt (695,38 Eur) išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti ir 19 462,46 Lt (5636,7 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ir trečiųjų asmenų.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą spręsta, kad tais atvejais, kai ieškovas savo interesus gina ne tik prieš perkančiąją organizaciją, bet ir pirkimo laimėtoją, nustačius pastarųjų proceso šalių argumentų nepagrįstumą, yra teisinga ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš abiejų ginče dalyvavusių proceso priešininkų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 25 d. nutartį, priimtą sujungtose civilinėse bylose UAB „Švarinta“ v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir AB „Specializuotas transportas“ v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-60-378/2015). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gynėsi prieš atsakovą ir du trečiuosius asmenis, visos jos pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos į lygias tris dalis atsakovui bei Konkurso laimėtojams – UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT-Baltic“ (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas patyrė 26,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Pažymėtina, kad kasacinio teismo patirtos išlaidos, kurios paskirstomos proceso šalims, neapima išlaidų, susidariusių dėl kreipimosi į Teisingumo Teismą (CPK 93 straipsnio 6 dalis). Iš esmės patenkinus kasacinį skundą, ši suma dėl pirmiau nurodytų argumentų, susijusių su proceso šalių interesų gynyba, valstybės naudai priteistina iš atsakovo ir trečiųjų asmenų, iš kiekvieno po 8,67 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 22 d. nutartį.

Priimti naują sprendimą.

Ieškovės Izraelio bendrovės „eVigilo Ltd“ ieškinius tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimus nustatyti pasiūlymų eilę ir Konkurso laimėtoju pripažinti trečiuosius asmenis UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT-Baltic“.

Atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (j. a. k. 188601311) skirti 100 000 (šimto tūkstančių) Eur baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Kitas ieškovės Izraelio bendrovės „eVigilo Ltd“ ieškinių dalis atmesti.

Perskirstyti proceso šalims pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei Izraelio bendrovei „eVigilo Ltd“ (j. a. k. 5144201565) iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (j. a. k. 188601311) 135,25 Eur (šimtą trisdešimt penkis Eur 25 ct) žyminio mokesčio už ieškinio ir apeliacinio skundo pateikimą ir 836,17 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt šešis Eur 17 ct) išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apmokėti atlyginimo, iš viso – 971,42 Eur (devynis šimtus septynadešimt vieną Eur, 42 ct).

Priteisti ieškovei Izraelio bendrovei „eVigilo Ltd“ (j. a. k. 5144201565) iš trečiojo asmens UAB „NT Service“ (j. a. k. 135188876) 135,25 Eur (šimtą trisdešimt penkis Eur 25 ct) žyminio mokesčio už ieškinio ir apeliacinio skundo pateikimą ir 836,17 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt šešis Eur 17 ct) išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apmokėti atlyginimo, iš viso – 971,42 Eur (devynis šimtus septynadešimt vieną Eur, 42 ct).

Priteisti ieškovei Izraelio bendrovei „eVigilo Ltd“ (j. a. k. 5144201565) iš trečiojo asmens UAB „HNIT-Baltic“ (j. a. k. 110584280) 135,25 Eur (šimtą trisdešimt penkis Eur 25 ct) žyminio mokesčio už ieškinio ir apeliacinio skundo pateikimą ir 836,17 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt šešis Eur 17 ct) išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apmokėti atlyginimo, iš viso – 971,42 Eur (devynis šimtus septynadešimt vieną Eur, 42 ct).

Paskirstyti proceso šalių kasaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei Izraelio bendrovei „eVigilo Ltd“ (j. a. k. 5144201565) iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (j. a. k. 188601311) 96,54 Eur (devyniasdešimt šešis Eur 54 ct) žyminio mokesčio už kasacinio skundo pateikimą ir 810,94 Eur (aštuonis šimtus dešimt Eur 94 ct) išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijose teisme apmokėti atlyginimo, iš viso – 907,48 Eur (devynis šimtus septynis Eur, 48 ct).

Priteisti ieškovei Izraelio bendrovei „eVigilo Ltd“ (j. a. k. 5144201565) iš trečiojo asmens UAB „NT Service“ (j. a. k. 135188876) 96,54 Eur (devyniasdešimt šešis Eur 54 ct) žyminio mokesčio už kasacinio skundo pateikimą ir 810,94 Eur (aštuonis šimtus dešimt Eur 94 ct) išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijose teisme apmokėti atlyginimo, iš viso – 907,48 Eur (devynis šimtus septynis Eur, 48 ct).

Priteisti ieškovei Izraelio bendrovei „eVigilo Ltd“ (j. a. k. 5144201565) iš trečiojo asmens UAB „HNIT-Baltic“ (j. a. k. 110584280) 96,54 Eur (devyniasdešimt šešis Eur 54 ct) žyminio mokesčio už kasacinio skundo pateikimą ir 810,94 Eur (aštuonis šimtus dešimt Eur 94 ct) išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijose teisme apmokėti atlyginimo, iš viso – 907,48 Eur (devynis šimtus septynis Eur, 48 ct).

Priteisti valstybei iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (j. a. k. 188601311) 8,67 Eur (aštuonis Eur 67 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti valstybei iš trečiojo asmens UAB „NT Service“ (j. a. k. 135188876) 8,67 Eur (aštuonis Eur 67 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti valstybei iš trečiojo asmens UAB „HNIT-Baltic“ (j. a. k. 110584280) 8,67 Eur (aštuonis Eur 67 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos                                                                  Birutė Janavičiūtė

                                                                     

 

                                                                                Sigita Rudėnaitė

 

 

          Dalia Vasarienė

 

 


Paminėta tekste:
  • DK
  • 3K-3-389/2007
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • 3K-3-280/2012
  • 3K-3-99/2009
  • 3K-3-425/2010
  • 3K-3-320/2008
  • 3K-3-158/2011
  • CPK
  • 3K-3-407/2011
  • 3K-3-293/2011
  • 3K-3-436/2011
  • 3K-3-43/2012
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 3K-7-404/2011
  • 3K-7-32/2013
  • 3K-3-119/2011
  • 3K-3-223/2014
  • 3K-3-506/2009
  • 3K-3-272/2013
  • CK
  • 3K-3-94/2013
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas