Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-26][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-386-378-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-386-378/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė 124243848 atsakovas
UAB ,,Pontem" 221412030 Ieškovas
Kategorijos:
2.6.8.11.1. Sutarties nutraukimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3. CIVILINIS PROCESAS
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas
11.5. Kitos bylos dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
2.6.11.4.5. Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
2.6. Prievolių teisė
2.6.8. Sutarčių teisė
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.8.11. Sutarčių pabaiga
2.6.11. Pirkimas-pardavimas
3.2.4.11. Įrodymų vertinimas

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-386-378/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01047-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.11.4.5; 3.2.4.11

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vienašalį sutarties nutraukimą, įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė pripažinti neteisėtais atsakovės (toliau – ir Ligoninė) atliktą vienašalį 2017 m. sausio 2 d. sudarytos viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P1/17 nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo ir ieškovei pritaikytą 1451,69 Eur baudą už esminį sutarties Nr. P1/17 pažeidimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad kai laimėjo atsakovės vykdytą supaprastintą atvirą viešojo pirkimo konkursą „Maisto produktai“, su ja 2017 m. sausio 2 d. buvo sudaryta sutartis Nr. P1/17 dėl individualiais požymiais apibūdintų prekių – konkrečių maisto produktų pirkimo ir pardavimo (toliau – ir Sutartis). Sutarties 5.4 punktas nustatė, kad, užfiksavus ne mažiau kaip 10 Sutarties 5.3 punkte nurodytų Sutarties pažeidimo atvejų, laikoma, jog pardavėja iš esmės pažeidė Sutartį ir pirkėja gali vienašališkai nutraukti Sutartį bei reikalauti pardavėjos sumokėti baudą, lygią 10 proc. bendros Sutarties kainos be PVM, nurodytos Sutarties priede.

4.       2017 m. balandžio 28 d. ieškovė gavo Ligoninės raštą Nr. 2R-778 (5.73) Dėl sutarties nutraukimo, kuriuo buvo informuota, kad, vadovaujantis Sutarties 5.4 punktu, Sutartis yra vienašališkai nutraukiama dėl jos pažeidimo ir ieškovė privalo Ligoninei sumokėti 1451,69 Eur baudą. Atsakovė rašte nurodė, kad, be pažeidimo, nurodyto rašte dėl Sutarties nutraukimo, ieškovė padarė kitus 9 pažeidimus, užfiksuotus 2017 m. sausio 26 d. 2017 m. balandžio 14 d. raštuose.

5.       Ieškovė nesutinka, kad buvo padarytas Sutarties pažeidimas dėl tariamai netinkamos kokybės pieno pristatymo, nurodytas 2017 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 2R-671 (5.73). Atsakovė nurodė, kad 2017 m. balandžio 5 d. Ligoninei buvo pristatytas 2017 m. balandžio 4 d. užsakymas (Nr. PUZ1096861) – 75 vnt. pieno „Šypsenėlė“, kad 2017 m. balandžio 7 d. 7.30 val. užvirus 3 litrus pieno,  sutraukė, jis buvo sugižęs, nors nurodytas galiojimo laikas buvo 2017 m. balandžio 8 d. ir laikymo sąlygos šaldytuve buvo iki 5°C.

6.       Ieškovė nurodė, kad, nepažeisdama sutartinių įsipareigojimų, pristatė pieną, galiojantį iki 2017 m. balandžio 8 d. Ligoninė nepateikė įrodymų, patvirtinančių 3 litrų pieno sugižimą ar kad laikė pieną būtent tokiomis sąlygomis, kurias deklaruoja. Atsakovė nesikreipė į Sutartyje aptartas specialias įstaigas dėl pieno ištyrimo, apie tariamai netinkamos kokybės pieną laiku nepranešė ieškovei. Jokių pretenzijų iš kitų klientų dėl pieno kokybės tuo metu negauta, o ta pati pieno partija atskiromis dalimis buvo pateikta keletui kitų gavėjų.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

7.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.  

8.       Teismas nurodė, kad ieškovė ir Ligoninė 2017 m. sausio 2 d. sudarė viešojo prekių pirkimopardavimo sutartį Nr. P1/17 dėl viešojo prekių pirkimo ir pardavimo, kuria pardavėja (ieškovė) įsipareigojo pagal pirkėjos (Ligoninės) poreikį perduoti Ligoninei ir neatlygintinai pristatyti Sutarties priede nurodytas prekes, o Ligoninė įsipareigojo, esant prekių poreikiui, pateikti ieškovei užsakymą ir už jas sumokėti pagal Sutarties priede nurodytus įkainius. Sutarties 5.3 punkte nustatyta, kad pardavėja (ieškovė), uždelsusi pristatyti prekes Sutarties 2.3 punkte nurodytu laiku ir terminais arba pristačiusi prekes (visas arba dalį), kurios neatitinka Sutarties priedo „Techninė specifikacija ir pasiūlymo kaina“ reikalavimų, moka pirkėjai (Ligoninei) baudą, lygią 30 proc. nepristatytų (neatitinkančių) reikalavimų prekių vertės. Baudą pirkėja išskaičiuoja iš pardavėjai mokėtinų sumų, raštu pranešusi apie taikomą baudos įskaitymą. Sutarties 5.4 punkte nustatyta, kad, pirkėjai užfiksavus ne mažiau kaip 10 Sutarties 5.3 punkte nurodytų Sutarties pažeidimo atvejų, laikoma, kad pardavėja iš esmės pažeidė Sutartį ir pirkėja gali vienašališkai nutraukti bei reikalauti sumokėti baudą, lygią 10 proc. bendros Sutarties kainos be PVM, nurodytos Sutarties priede.

9.       Ligoninė 2017 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 2R-778(5.73) išvardijo 10 sutarties Nr. P1/17 pažeidimų: 1) 2017 m. sausio 26 d. raštu Nr. 2R-1668(5.73) ieškovė informuota apie sutarties pažeidimą, kuris pasireiškė pavėluotu užsakytų prekių pristatymu  prekės turėjo būti pristatytos 2017 m. sausio 23 d. nuo 7 iki 10 val., buvo pristatytos 2017 m. sausio 24 d.; 2) 2017 m. kovo 1 d. raštu Nr. 2R-375(5.73) ieškovė informuota apie sutarties pažeidimą, kuris pasireiškė užsakytų prekių nepristatymu  165 vnt. natūralaus jogurto ir 20 kg meduolių turėjo būti pristatyti 2017 m. vasario 23 d. nuo 7 iki 10 val., nurodytu terminu prekės nebuvo pristatytos; 3) 2017 m. kovo 1 d. raštu Nr. 2R-378(5.73) ieškovė informuota apie sutarties pažeidimą, kuris pasireiškė užsakytų prekių nepristatymu  25 vnt. sausainių „Chutorianka“ turėjo būti pristatyti 2017 m. vasario 1 d. nuo 7 iki 10 val., tačiau nurodytu terminu prekės nebuvo pristatytos; 4) 2017 m. kovo 1 d. raštu Nr. 2R-380(5.73) ieškovė informuota apie sutarties pažeidimą, kuris pasireiškė ne visų užsakytų prekių pristatymu bei tinkamu įpakavimu  vietoj užsakytų 370 vnt. po vieną supakuotų bandelių buvo pristatytos 296 bandelės, supakuotos po penkias. Bandelės turėjo būti pristatytos 2017 m. vasario 17 d. nuo 7 iki 10 val.; 5) 2017 m. kovo 3 d. raštu Nr. 2R-395(5.73) ieškovė informuota apie sutarties pažeidimą, kuris pasireiškė užsakytų prekių nepristatymu  5 vnt. diabetinių sausainių „Zdaravuška“ turėjo būti pristatyti 2017 m. kovo 1 d. nuo 7 iki 10 val., tačiau nurodytu terminu prekės nebuvo pristatytos; 6) 2017 m. kovo 8 d. raštu Nr. 2R-414(5.73) ieškovė informuota apie sutarties pažeidimą, kuris pasireiškė užsakytų prekių nepristatymu  15 kg sausainių „Čainoje“ turėjo būti pristatyti 2017 m. kovo 6 d. nuo 7 iki 10 val., tačiau nurodytu terminu prekės nebuvo pristatytos; 7) 2017 m. kovo 8 d. raštu Nr. 2R-415(5.73) ieškovė informuota apie sutarties pažeidimą, kuris pasireiškė užsakytų prekių nepristatymu  5 kg sausainių „Zdaravuška“ turėjo būti pristatyti 2017 m. kovo 7 d. nuo 7 iki 10 val., tačiau nurodytu terminu prekės nebuvo pristatytos; 8) 2017 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 2R-671(5.73) ieškovė informuota apie sutarties pažeidimą, kuris pasireiškė netinkamos kokybės prekių pristatymu – 2017 m. balandžio 7 d. užvirin ieškovės pristatytą pieną sutraukė, nors pieno galiojimo laikas buvo nurodytas iki 2017 m. balandžio 8 d., o pieno laikymo sąlygos buvo tinkamos; 9) 2017 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 2R-690(5.73) ieškovę informavo apie sutarties pažeidimą, kuris pasireiškė užsakytų prekių nepristatymu  0,2 kg svogūnų laiškų turėjo būti pristatyti 2017 m. balandžio 6 d. nuo 7 iki 10 val., tačiau nurodytu terminu prekė nebuvo pristatyta; 10) 2017 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 2R-778(5.73) ieškovę informavo apie sutarties pažeidimą, kuris pasireiškė užsakytų prekių nepristatymu  5 kg diabetinių sausainių turėjo būti pristatyti 2017 m. balandžio 26 d. nuo 7 iki 10 val., tačiau nurodytu terminu prekės nebuvo pristatytos. Ligoninė, vadovaudamasi Sutarties 5.4 punktu, 2017 m. balandžio 28 d. raštu nuo 2017 m. gegužės 8 d. vienašališkai nutraukė 2017 m. sausio 2 d. sutartį Nr. Pl/17 dėl netinkamo Sutarties vykdymo ir pareikalavo ieškovės sumokėti 1451,69 Eur baudą.

10.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais. Šalys susitarė, kad, pirkėjai užfiksavus ne mažiau kaip 10 Sutarties 5.3 punkte nurodytų pažeidimų, laikoma, kad pardavėja iš esmės pažeidė Sutartį ir pirkėja gali vienašališkai nutraukti bei reikalauti sumokėti baudą (Sutarties 5.4 punktas).

11.       Ieškovė ginčija tik vieną iš Ligoninės nustatytų Sutarties pažeidimų – 2017 m. balandžio 7 d. netinkamos kokybės pieno pristatymą. Teismas nurodė, kad pareiga įrodyti, jog trys litrai pieno buvo netinkamos kokybės, tenka Ligoninei. Byloje nėra ginčo, kad pieno galiojimo terminas pažeidimo dieną nebuvo pasibaigęs (galiojo iki 2017 m. balandžio 8 d.). Ligoninė nurodė, kad 2017 m. balandžio 7 d. 7.30 val. užvirus 3 litrus pieno, pieną sutraukė. Nustačiusi šį faktą, Ligoninės Maitinimo skyriaus vedėja 2017 m. balandžio 7 d. surašė tarnybinį pranešimą Ligoninės direktoriui. Direktoriaus 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-4 „Dėl maisto produktų kokybės kontrolės komisijos sudarymo“ sudaryta komisija atliko patikrinimą, jo metu nustatė, kad 2017 m. balandžio 7 d. apie 7.30 val. buvo užvirti 3 litrai pieno ir pieną sutraukė. Akte nurodoma, kad pieno kvapas pakitęs ir neatitinka kokybės reikalavimų.

12.       Teismas pažymėjo, kad, viena vertus, byloje nėra ginčo, jog pieno galiojimo terminas nebuvo pasibaigęs. Kita vertus, šis faktas nepaneigia galimybės, kad pienas, net ir nepasibaigus galiojimo terminui, galėjo būti blogos kokybės. Teismas vertino, kad byloje pateiktų įrodymų – Maitinimo skyriaus vedėjos tarnybinio pranešimo, Ligoninės atstovo paaiškinimų, komisijos išvados – pakanka tokiam faktui pagrįsti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

13.       Pagal Sutarties 4.6 punktą Ligoninė turi tei, kilus įtarimui dėl pristatytų maisto produktų netinkamo naudojimo, kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ar kitą įstaigą dėl patikrinimo atlikimo. Ligoninė pripažino, kad ji nepasinaudojo šia teise. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą bei šalių paaiškinimus, konstatavo, kad Ligoninei pakako duomenų tokiam faktui nustatyti, todėl ji pagrįstai nesinaudojo teise kreiptis į nurodytą tarnybą dėl patikrinimo.

14.       Teismas nurodė, kad byloje nepateikti įrodymai, paneigiantys Ligoninės teiginius bei rašytinius įrodymus, jog 2017 m. balandžio 5 d. pristatytas pienas buvo laikomas tinkamai. Byloje pateiktas Maisto žaliavų ir produktų laikymo temperatūrų registras patvirtina, kad šaldytuve, kuriame buvo laikomas pienas, temperatūra aktualiu laikotarpiu buvo tinkama. 2017 m. balandžio 13 d. Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko Ligoninės patikrinimą bei nenustatė žaliavų ir maisto produktų laikymo sąlygų pažeidimo, šaldytuvuose nustatyta temperatūra tinkama. Nors toks patikrinimas ir atliktas jau po įvykio, tačiau duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu ligoninėje būtų sugedusios kitos prekės (maistas), byloje nėra (kaip ir nėra duomenų apie netinkamą pieno laikymą), o nurodytas aktas tik patvirtina, kad maisto žaliavų laikymo sąlygos buvo tinkamos.

15.       Teismas sutiko su Ligonine, kad aplinkybė, jog likusi dalis pieno iš tos pačios partijos buvo tinkamos kokybės, vertinant pažeidimą nėra svarbi, nes Sutarties 5.3 punkte nustatyta galimybė konstatuoti pažeidimą dėl dalies pristatytos produkcijos neatitikties Sutarties priedo Techninės specifikacijos reikalavimams.

16.       Ieškovė apie nustatytą pažeidimą buvo informuota 2017 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 2R-671 (5.73). Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad Ligoninė, vadovaudamasi protingumo kriterijumi, turėjo apie nustatytą pažeidimą informuoti ieškovę iš karto (nustačius pažeidimą), tačiau nustatęs, kad ieškovė anksčiau ne vieną kartą pažeidė Sutartį ir nereiškė pretenzijų Ligoninei dėl netinkamo informavimo apie padarytus pažeidimus, tarp šalių nebuvo rašytinio susitarimo dėl informavimo apie nustatytą pažeidimą tvarkos ir terminų, bei išklausęs šalių atstovų paaiškinimus dėl nusistovėjusios informavimo tvarkos, konstatavo, kad informavimo laikas šiuo atveju neturi įtakos nustatant pažeidimą.

17.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė visą Sutarties galiojimo terminą pažeidinėjo nustatytus užsakytų produktų pristatymo terminus, dalies produktų iš viso nepristatydavo. Šių pažeidimų ieškovė neginčijo. Teismas laikė nepagrįstu ieškovės argumentą dėl padarytų pažeidimų mažareikšmiškumo, nurodydamas, kad sutartis turi įstatymo galią ir ją privaloma vykdyti tinkamai (CK 6.200 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad viešojo pirkimo metu Ligoninė siekė įsigyti prekes, kurios būtinos jos pacientų kasdieniams poreikiams tenkinti, – šiuo atveju sudaryta Sutartis siekiant teikti tinkamas pacientų dietinio maitinimo paslaugas, t. y. Sutarties vykdymas tiesiogiai susijęs su jautria visuomenės dalimi, todėl ieškovė, netinkamai vykdydama Sutartį, padariusi ne mažiau 10 pažeidimų, iš kurių didesnė dalis –Sutarties vykdymas ne laiku, iš esmės pažeidė Sutartį ir Ligoninė teisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį prieš terminą bei pritaikė baudą (Sutarties 5.4 punktas). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad paskirta bauda yra mažesnė, nei nustato Sutartis (bendra Sutarties kaina 28 516,91 Eur, 10 proc. sudarytų 2851,69 Eur).

18.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino, pripažino neteisėtais atsakovės veiksmus – vienašalį 2017 m. sausio 2 d. viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P1/17 nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo ir baudos paskyrimą ieškovei.

19.       Kolegija nurodė, kad ieškovė nesutinka su 2017 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 2R-0671 (5.73) Ligoninės nurodytu pažeidimu. Ligoninė 2017 m. balandžio 12 d. rašte nurodė, kad ji 2017 m. balandžio 4 d. pateikė ieškovei užsakymą iki 2017 m. balandžio 5 d. nuo 7 iki 10 val. pristatyti 75 vnt. pieno „Šypsenėlė“. Pagal Techninės specifikacijos lentelės 1 punktą pienas turi galioti 6-ias paras, tačiau, 2017 m. balandžio 7 d. 7.30 val. užvirinus 3 litrus pieno, pieną sutraukė, t. y. jis buvo sugižęs, nors jo galiojimo laikas buvo nurodytas iki 2017 m. balandžio 8 d. ir laikymo sąlygos pieno šaldytuve buvo iki 5 °C.

20.       Šalių sudarytos Sutarties 4.6 punktas nustatė, kad pristatytų maisto produktų laikas turi būti likęs ne mažesnis nei pusė viso maisto produkto galiojimo laiko. Laikas nustatomas pagal pakuotės nurodytą pagaminimo datą ir galiojimo termino pabaigos datą. Jei pristatytų maisto produktų galiojimo laikas, nurodytas pakuotėje, atitinka šio punkto reikalavimus, tačiau pirkėjai kyla įtarimas, kad pardavėjos pristatytas maisto produktas gali būti netinkamas naudoti, pirkėja turi teisę kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba kitą organizaciją (įmonę) dėl patikrinimo atlikimo.

21.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad 2017 m. balandžio 5 d. Ligoninei pristatytas pienas „Šypsenėlė“ (75 litrai) jo virimo dieną – 2017 m. balandžio 7 d. buvo galiojantis. Galiojimo terminas nurodytas ant pakuotės 2017 m. balandžio 8 d. Nepaisydama šios aplinkybės, Ligoninė teigia, kad 3 litrai užvirinto pieno buvo sugižę, t. y. netinkamos kokybės. Šis netinkamos produkcijos faktas Ligoninės buvo konstatuotas remiantis į bylą pateiktais 2017 m. balandžio 7 d. Ligoninės Maitinimo skyriaus vedėjos tarnybiniu pranešimu dėl netinkamo sutarties vykdymo ir 2017 m. balandžio 7 d. patikrinimo aktu, kuriame nurodyta, jog pieno kvapas pakitęs ir neatitinka kokybės reikalavimų. Ligoninė taip pat pateikė į bylą Maisto žaliavų ir produktų laikymo temperatūrų registrą bei 2017 m. balandžio 13 d. Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Viešojo maitinimo įmonės patikrinimo aktą Nr. 69VMĮP-862, kuriais įrodinėjo, kad pieno laikymo sąlygos buvo tinkamos. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės remdamasis šiais Ligoninės pateiktais įrodymais, konstatavo, kad jų pakanka faktui pagrįsti, jog pienas, net ir nepasibaigus jo galiojimo terminui, galėjo būti blogos kokybės, todėl Ligoninė pagrįstai nutraukė Sutartį, remdamasi jos 5.4 punktu.

22.       Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas nurodytą aplinkybę, neatsižvelgė į visus byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai dalį jų laikė nesvarbiais. Nors šalys neginčijo, kad 2017 m. balandžio 7 d. 3 litrų pieno galiojimo terminas nebuvo pasibaigęs, tačiau šiuo atveju svarbu atsižvelgti į aplinkybę, kad iš byloje esančios 2017 m. balandžio 4 d. sąskaitos faktūros Nr. 28/E/2017 matyti, jog Ligoninei pristatyto pieno gamintojas (ieškovės tiekėjas) pieno vartojimo terminą nurodė iki 2017 m. balandžio 11 d., kas iš esmės įrodo dar ilgesnį pieno galiojimo terminą. Taip pat iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų Nr. SUA0649342, SUA0647995 ir SUA0647858 bei UAB „Pontem“ pristatymo laiko važtaraščio FDC573 nustatyta, kad tos pačios partijos Nr. 170404-104 2,5 proc. pienas „Šypsenėlė“ ieškovės buvo pristatytas ne tik Ligoninei, bet ir kitiems ieškovės klientams. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šioms įstaigoms pristatytas tos pačios partijos pienas buvo netinkamos kokybės. Ligoninė nurodė, jog likusi jai pristatyto pieno dalis, kuri sudaro didžiąją pristatyto pieno dalį, buvo tinkamos kokybės ir Ligoninė jį sunaudojo.

23.       Kolegijos vertinimu, pateiktas Maisto žaliavų ir produktų laikymo temperatūrų registras iš esmės nepatvirtina, kad Ligoninė 2017 m. balandžio 5 d. visą jai pristatytą pieną laikė tinkamomis sąlygomis. Tokią išvadą iš esmės paneigia minėta aplinkybė dėl likusio pieno tinkamumo. O 2017 m. balandžio 13 d. Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Viešojo maitinimo įmonės patikrinimo aktas Nr. 69VMĮP-862 iš esmės neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla. Pirma, jis surašytas po įvykio praėjus penkioms dienoms, antra, šiuo aktu nebuvo tiriamos nagrinėjamos bylos aplinkybės dėl netinkamos kokybės pristatyto pieno. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šis aktas patvirtina, jog Ligoninės maisto žaliavų laikymo sąlygos yra tinkamos, tačiau šis faktas, kaip minėta, yra konstatuotas jau po 2017 m. balandžio 7 d. Kolegijos nuomone, Ligoninės pateikti duomenys nepatvirtina, kad pienas pristatymo momentu buvo netinkamos kokybės ar kad 2017 m. balandžio 7 d. jis buvo sugedęs dėl ieškovės kaltės.

24.       Kolegija sutiko su Ligonine, kad Sutarties 4.6 punktas nustato Ligoninės teisę, tačiau ne pareigą, kilus įtarimui dėl pristatytų maisto produktų netinkamumo naudoti, kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba kitą organizaciją (įmonę) dėl patikrinimo atlikimo. Tačiau nagrinėjamu atveju Ligoninė, nesikreipdama dėl pieno netinkamos kokybės nustatymo, iš esmės prarado galimybę nustatyti tikrąsias 3 litrų pieno sugižimo priežastis. Fakto, kad pienas jo užvirimo dieną buvo galiojantis, Ligoninė neginčija, todėl, kaip teisingai nurodė ieškovė, vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 1 dalimi, būtent Ligoninei teko pareiga įrodyti, kad pieno kokybės trūkumas atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (t. y. dėl ieškovės kaltės), tačiau įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad Ligoninė pieną tinkamai laikė, o ieškovė jį pristatė jau netinkamos kokybės, Ligoninė į bylą nepateikė. Pažymėtina, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog ieškovės pristatytas pienas buvo tinkamos kokybės.

25.       Kolegija konstatavo, kad Ligoninė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Sutartį. Pirma, nenustatyta 10 Sutarties pažeidimų. Antra, kai kurie Ligoninės užfiksuoti pažeidimai buvo mažareikšmiai, tokie kaip 200 g svogūnų laiškų (pažeidimas nurodytas rašte Nr. 2R-690(5.73)), 5 vnt. sausainių „Zdaravuška“ (pažeidimas nurodytas rašte Nr. 2R-395(5.73)) nepristatymas. Trečia, apie dalį pažeidimų ieškovė buvo informuota nuo pažeidimo praėjus mėnesiui (pažeidimas nurodytas rašte Nr. 2R-378(5.73), buvo padarytas 2017 m. vasario 1 d. (prieš mėnesį); pažeidimas nurodytas rašte Nr. 2R-380(5.73) buvo padarytas 2017 m. vasario 17 d.). Ketvirta, trys iš dešimties pranešimų apie praeityje padarytus pažeidimus buvo gauti tą pačią dieną – 2017 m. kovo 1 d.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

26.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodyta praktika).

26.1.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas aplinkybę, jog visi trys litrai netinkamos kokybės pieno buvo iš vienos partijos, nurodė, kad 2017 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje Ligoninės atstovė nurodė, jog nebuvo tikrinta, ar visi supilti 3 litrai pieno buvo sugedę ir ar visi 3 pieno pakeliai buvo tos pačios partijos (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 47 sek. – 26 min. 20 sek.), nors teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad Ligoninės atstovė nurodė, kad trys litrai netinkamos kokybės pieno „Šypsenėlė“ buvo tos pačios partijos, to paties galiojimo (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 50 sek. – 25min. 00 sek.). Taigi apeliacinės instancijos teismas rėmėsi paaiškinimais, kurių Ligoninės atstovė byloje nedavė.

26.1.2.                      Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Ligoninės pateikti duomenys nepatvirtina, jog pienas pristatymo momentu buvo netinkamos kokybės ar kad 2017 m. balandžio 7 d. buvo sugedęs dėl ieškovės kaltės. Tokia išvada prieštarauja Sutarties 5.3 punktui, pagal kurį Ligoninė neturi pareigos tikrinti prekių (šiuo atveju pieno) kokybę pristatymo momentu, nes tai nėra įmanoma. Darydamas tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė Ligoninės pateiktus įrodymus: 1) Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Viešojo maitinimo įmonės 2017 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktą, patvirtinantį, kad maisto žaliavų laikymo sąlygos buvo tinkamos; 2) 2017 m. balandžio 7 d. tarnybinį pranešimą, komisijos patikrinimo aktą, kurie patvirtina, kad pienas buvo netinkamos kokybės, nes 2017 m. balandžio 7 d. apie 7.30 val. užvirtus 3 litrus pieno sutraukė, jo kvapas buvo pakitęs ir neatitiko kokybės reikalavimų.

26.1.3.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tinkamais pripažino ieškovės pateiktus įrodymus: 2017 m. balandžio 4 d. sąskaitą faktūrą Nr. 28/E/2017, iš kurios matyti, kad Ligoninei pristatyto pieno gamintojas (ieškovės tiekėjas) tinkamumo vartoti pieną terminą nurodė iki 2017 m. balandžio 11 d., kas iš esmės įrodo dar ilgesnį pieno galiojimo terminą, taip pat PVM sąskaitas faktūras bei ieškovės pristatymo laiko važtaraštį, kad tos pačios partijos Nr. 170404-104  2,5 proc. pieną „Šypsenėlė ieškovė pristatė ne tik Ligoninei, bet ir kitiems klientams. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis 2017 m. balandžio 4 d. sąskaita faktūra Nr. 28/E/2017, pripažindamas ilgesnį pieno galiojimo laiką, pažeidė Sutarties 4.6 punktą, pagal kurį pristatytų maisto produktų laikas turi būti likęs ne mažesnis nei pusė viso maisto produkto galiojimo laiko. Laikas nustatomas pagal pakuotės nurodytą pagaminimo datą ir galiojimo termino pabaigos datą. PVM sąskaitos faktūros bei pristatymo į kitas įstaigas laiko važtaraštis yra visiškai nesusijęs su ginčo objektu. Tai, kad likusi dalis pieno iš tos pačios partijos buvo tinkamos kokybės, vertinant pažeidimą nėra svarbu, kadangi Sutarties 5.3 punkte nustatyta galimybė konstatuoti pažeidimą dėl dalies pristatytos produkcijos neatitikties Sutarties priedo Techninės specifikacijos reikalavimams.

26.2.                      Teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014). Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad, pirkėjai užfiksavus ne mažiau kaip 10 Sutarties 5.3 punkte nurodytų pažeidimų, laikoma, kad pardavėja iš esmės pažeidė Sutartį ir pirkėja gali vienašališkai nutraukti bei reikalauti sumokėti baudą (Sutarties 5.4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Sutarties 5.4 punktą, nurodydamas, kad kai kurie Ligoninės užfiksuoti pažeidimai buvo mažareikšmiai; apie dalį pažeidimų ieškovė buvo informuota nuo pažeidimo praėjus mėnesiui; trys iš dešimties pranešimų apie praeityje padarytus pažeidimus buvo gauti tą pačią dieną  2017 m. kovo 1 d.

26.3.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino pažeidimų mažareikšmiškumą ir formalų pobūdį ir neįvertino šioje byloje esančio viešojo intereso, t y. kad Sutartis yra sudaryta viešojo pirkimo būdu ir kad ligoninės pacientų maitinimas, kuriam iš ieškovės buvo perkami maisto produktai, yra sveikatos priežiūros paslaugų sudedamoji dalis. Viešojo pirkimo sutartis yra viešojo pirkimo dokumentų sudedamoji dalis, todėl Sutarties nuostatos dėl Sutarties nutraukimo esant esminiam pažeidimui nevykdymas būtų nesąžiningas kitų tiekėjų atžvilgiu, kurie, įvertinę viešojo pirkimo sąlygas, dėl gana griežtų Sutarties sąlygų nedalyvavo viešajame pirkime.

27.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

27.1.                      Pagal Sutarties 2.4 punktą, CK 6.333 straipsnio 1 dalį rizika už prekių kokybę iš tiekėjos užsakovei pereina būtent prekių pristatymo (perdavimo) momentu. Už pieno sugedimą, kaip Sutarties pažeidimą, ieškovė (tiekėja) galėtų atsakyti tik tuomet, jeigu pagal objektyvius duomenis būtų nustatyta: 1) kad prekė buvo netinkama vartoti, t. y. neatitiko Techninės specifikacijos reikalavimų jos pristatymo momentu 2017 m. balandžio 5 d. arba 2) kad 2017 m. balandžio 7 d., t. y. buvęs Ligoninės dispozicijoje dvi dienas, pienas tapo netinkamas vartoti dėl ieškovės kaltės. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, nustatė: 1) Techninės specifikacijos reikalavimus ieškovės pristatyta prekė atitiko (t. y. pienas buvo tinkamo galiojimo) – tą pripažino ir Ligoninė. Gamintojo nurodytas realus pieno partijos galiojimas buvo dar ilgesnis (2017 m. balandžio 11 d.); 2) tos pačios įsigijimo partijos (partijos apimtis – 10,80 t) pieną ieškovė tiekė ir kitiems užsakovėms ir nė vienos pretenzijos dėl kokybės nebuvo gauta; 3) Ligoninė prekės kokybės netikrino nei prekės pristatymo metu, nors tokia pareiga jai tenka pagal Sutarties 2.4 punktą, nei po dviejų dienų įtarus, kad pienas yra netinkamos kokybės, t. y. kai, 2017 m. balandžio 7 d. Ligoninei užvirus 3 litrus pieno, pieną sutraukė, t. y. jis, anot Ligoninės, buvo sugižęs; apie tai, jog tariamai buvo pristatytas netinkamos kokybės pienas, Ligoninė sprendė remdamasi tik savo darbuotojų subjektyviais jutiminiais pojūčiais, ieškovei ne tik nedalyvaujant, bet ir nebuvus informuotai apie incidentą (ieškovė apie incidentą informuota tik po penkių dienų); 4) nors Ligoninė Sutartyje buvo nusistačiusi teisę dėl prekių kokybės patikrinimo kreiptis į nešališką kompetentingą įstaigą Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, šia teise nepasinaudojo; 5) 3 litrų pieno (kas sudaro tik maždaug 0,03 proc. visos šio skundo 9.2 punkte nurodytos pieno partijos) sugižimo priežasčių Ligoninė netyrė ir, neinformuodama apie incidentą ieškovės, nesuteikė galimybės jai nei patikrinti, ar ginčo pienas iš tiesų buvo sugedęs, ir, jeigu buvo, tai kodėl, nei surinkti atitinkamų įrodymų. Visas likęs tos pačios partijos pienas buvo tinkamas ir Ligoninės suvartotas; byloje nėra įrodymų, kad 3 litrai pieno Ligoninės buvo laikomi tinkamomis sąlygomis, nes Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimas dėl temperatūros Ligoninės šaldymo įrenginiuose buvo atliktas po tariamo pažeidimo praėjus 5 dienoms ir šiuo aktu nebuvo tiriamos tariamo pažeidimo faktinės aplinkybės. Atlikęs išsamų įrodymų vertinimą bei tinkamai nustatęs įrodinėjimo dalyką byloje, apeliacinės instancijos teismas objektyviai nustatė, kad Ligoninė neįrodė ir nėra pagrindo konstatuoti, jog pienas jo pristatymo momentu buvo netinkamos kokybės, t. y. kad buvo padaryti visi 10 neesminių pažeidimų, sudarančių esminį Sutarties pažeidimą pagal Sutarties 5.4 punktą.

27.2.                      Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino Sutarties 5.4 punktą, nes, nesant pagrindo konstatuoti vieno iš 10 pažeidimų (konkrečiai pažeidimo dėl netinkamos kokybės pieno pristatymo), nėra galimybės nustatyti ir esminio Sutarties pažeidimo, nustatyto Sutarties 5.4 punkte, fakto.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl sutarties vienašališko nutraukimo

 

28.       Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais,

29.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas Civiliniame kodekse įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014).

30.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

31.       Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant, ar pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą, išaiškinta, kad, vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017, 78 punktas).

32.       Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).

33.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Sutarties 5.4 punktu šalys susitarė, jog, pirkėjai užfiksavus ne mažiau kaip 10 Sutarties 5.3 punkte nurodytų pažeidimų, laikoma, kad pardavėja iš esmės pažeidė Sutartį ir pirkėja gali vienašališkai nutraukti Sutartį bei reikalauti sumokėti baudą. Taigi, nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kokias atvejais atsakovė įgyja teisę vienašališkai nutraukti Sutartį – kai ji užfiksuoja ne mažiau kaip 10 Sutarties 5.3 punkte nurodytų pažeidimų, kuriuos padarė ieškovė.

34.       Teisėjų kolegija, remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami, ar atsakovė įgijo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį pagal Sutarties 5.4 punktą, turėjo vertinti, ar atsakovė įrodė, kad ieškovė padarė 10 Sutarties 5.3 punkte nurodytų pažeidimų, nevertindami, ar Sutartyje įtvirtintas Sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Nagrinėjamu atveju atsakovei neįrodžius nors vieno iš 10 Sutarties 5.3 punkte nurodytų pažeidimų, turėtų būti konstatuota, kad Sutartį atsakovė vienašališkai nutraukė neteisėtai.

 

Dėl įrodymų vertinimo

 

35.       Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė padarė 10 Sutarties pažeidimų, netinkamai vertino įrodymus.

36.       Kasacinis teismas nenustato faktin aplinkyb, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo vaidmuo, jeigu kasaciniu skundu yra iškeltas teisės klausimas dėl faktinių aplinkybių nustatymo, apsiriboja patikrinimu, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos šiais teisės klausimais.

37.       Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014).

38.       Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). 

39.       Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

40.       Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir  visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno  įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

41.       Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

42.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad ji 10 Sutarties 5.3 punkte nurodytų pažeidimų nepadarė ir teigė, kad atsakovė neįgijo teisės vienašališkai nutraukti Sutarties pagal Sutarties 5.4 punktą. Ieškovė neginčijo, kad padarė 9 pažeidimus, tačiau nesutiko, kad padarė ir 10-ą pažeidimą, t. y. kad 2017 m. balandžio 5 d. pristatė 3 litrus netinkamos kokybės pieno. Taigi atsakovės pareiga buvo įrodyti, kad ieškovė padarė ir šį Sutarties pažeidimą. Atsakovė teigė, kad, 2017 m. balandžio 7 d. 7.30 val. užvirinus 3 litrus pieno (iš 75 litrų pristatytų 2017 m. balandžio 5 d.), pieną sutraukė, nes jis buvo sugižęs, nors jo galiojimo laikas iki 2017 m. balandžio 8 d. ir Ligoninė jį laikė tinkamoje temperatūroje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Ligoninės pateiktus įrodymus dėl 3 litrų pieno netinkamos kokybės, būtent 2017 m. balandžio 7 d. Ligoninės Maitinimo skyriaus vedėjos tarnybinį pranešimą dėl netinkamo sutarties vykdymo, 2017 m. balandžio 7 d. patikrinimo aktą, Maisto žaliavų ir produktų laikymo temperatūrų registrą, 2017 m. balandžio 13 d. Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Viešojo maitinimo įmonės patikrinimo aktą Nr. 69VMĮP-862, sprendė, kad jų nepakanka faktui, kad 3 litrai pieno 2017 m. balandžio 5 d. buvo pristatyti netinkamos kokybės, pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės pateiktus įrodymus, atsižvelgė į tokias aplinkybes, kad likusi dalis pieno (72 litrai), pristatyto Ligoninei 2017 m. balandžio 5 d., buvo tinkamos kokybės ir Ligoninė jį sunaudojo, kad tos pačios partijos pieną ieškovė pristatė ne tik Ligoninei, bet ir kitiems ieškovės klientams, šie pretenzijų dėl netinkamos pieno kokybės nereiškė, kad pieno gamintojas (ieškovės tiekėjas) PVM sąskaitoje faktūroje tos partijos pieno vartojimo terminą nurodė iki 2017 m. balandžio 11 d. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nei Maisto žaliavų ir produktų laikymo temperatūrų registras, nei 2017 m. balandžio 13 d. Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Viešojo maitinimo įmonės patikrinimo aktas Nr. 69VMĮP-862, kuris surašytas po įvykio praėjus penkioms dienoms, nepatvirtina, kad Ligoninė 2017 m. balandžio 5 d. pristatytą visą pieną laikė tinkamomis sąlygomis iki 2017 m. balandžio 7 d. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors Sutarties 4.6 punktas nustato Ligoninės teisę, o ne pareigą, kilus įtarimui dėl pristatytų maisto produktų tinkamumo, kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba kitą organizaciją (įmonę) dėl patikrinimo atlikimo, tačiau nagrinėjamu atveju Ligoninė nesikreipė į jokią nepriklausomą instituciją dėl pieno kokybės nustatymo ir taip prarado galimybę pateikti nepriklausomų institucijų išvadas dėl 3 litrų pieno kokybės.

43.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, įvertinusi kasacinio skundo argumentus ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinį, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo padaryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. 

44.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovė padarė 10 Sutarties 5.3 punkte nurodytų pažeidimų (įrodė tik 9 Sutarties 5.3 punkte nurodytus pažeidimus), tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vienašališką sutarties nutraukimą, ir nenukrypo nuo šias normas aiškinančios kasacinio teismo praktikos, spręsdamas, kad atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Sutarties pagal Sutarties 5.4 punktą, nustatan vienašalio Sutarties nutraukimo sąlygas.

45.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju konstatuota, jog atsakovė neįgijo teisės vienašališkai nutraukti Sutarties pagal Sutarties 5.4 punktą, nepasisako dėl šalių diskrecijos ribų, susitariant dėl sutarties vienašališko nutraukimo sąlygų pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį, kai sutartis sudaroma viešųjų pirkimų būdu.  

46.       Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad jį naikinti ar pakeisti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

47.       Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą (CPK 98 straipsnis). Ieškovė patyrė 2420 Eur išlaidų už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktais, ieškovei iš atsakovės priteistinas 1521,84 Eur (895,2 Eur × 1,7) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

                                                                                                

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (j. a. k. 124243848) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pontem“ (j. a. k. 221412030) 1521,84 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt vieną Eur 84 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Gražina Davidonienė

 

 

Birutė Janavičiūtė

 

 

Egidijus Laužikas


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • CK6 6.333 str. Daiktų kokybė
  • 3K-3-156-701/2016
  • CK6 6.217 str. Sutarties nutraukimas
  • 3K-3-114/2014
  • CK6 6.189 str. Sutarties galia
  • 3K-3-287/2009
  • 3K-3-89/2014
  • 3K-7-297/2012
  • 3K-3-212/2012
  • e3K-3-53-684/2017
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • 3K-3-110/2013
  • 3K-3-84/2014
  • 3K-3-98/2008
  • 3K-3-139/2010
  • 3K-3-177/2011
  • 3K-3-150/2007
  • 3K-3-18/2008
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas