Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-06-02][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-293-378-2016].docx
Bylos nr.: e3K-3-293-378/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 191630223 atsakovas
UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ 300037763 Ieškovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2.1.1.3. dėl viešojo pirkimo-pardavimo
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.14. Ieškinys:
3.1.14.8. Atsisakymas priimti ieškinį:
3.1.14.8.3. Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos

Civilinė byla Nr. e3K-3-293-378/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02407-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.3

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. birželio 2 d.

Vilnius

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties, kuriomis atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ ieškinį atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl viešojo pirkimo Nr. 167543 dokumentų teisėtumo.

 

              Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūros ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos netinkamo laikymosi padarinius tiekėjams (ieškovams), aiškinimo ir taikymo.
  2. 2015 m. lapkričio 10 d. ieškovė UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ pateikė atsakovei (perkančiajai organizacijai) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pretenziją, kuria prašė pripažinti neteisėtais 2015 m. lapkričio 4 d. paskelbtus viešojo pirkimo Nr. 167543 (toliau – ir Pirkimas) sąlygų paaiškinimus, kuriais sumažinti reikalavimai tiekėjams, ir, patikslinus Pirkimo sąlygas, nukelti pasiūlymų pateikimo datą protingam terminui.
  3. 2015 m. lapkričio 27 d. ieškovė UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ ieškiniu prašė teismo: 1) pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos sprendimą atsisakyti pateikti 2015 m. lapkričio 11 d. atsakymą į pretenziją; 2) kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl išvados pateikimo; 3) pripažinti neteisėtomis viešojo pirkimo „Kvalifikuoto elektroninio parašo laiko žymų formavimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 167543) sąlygas ir nutraukti viešojo pirkimo procedūras.
  4. Atsakovė 2015 m. rugsėjo 22 d. paskelbė apie viešąjį pirkimą Nr. 167543. Pirkimo sąlygų 2015 m. lapkričio 4 d. patikslinimu buvo panaikintos Pirkimo sąlygų 3.1.9 ir 3.1.12 punktų sąlygos, nustatančios minimalius kvalifikacinius reikalavimus, taip pat patikslintas 3.1.11 punkto atitikčiai pateikti reikalingų dokumentų sąrašas, papildytas Pirkimo sąlygų 3 priedo 2.5.4 punktas, patikslintas Pirkimo sąlygų 3 priedo 2.5.5 punktas. Ieškovė teigė, kad toks Pirkimo sąlygų pakeitimas pažeidžia skaidrumo principą (Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 1 dalis), rinkos subjektų teisėtus lūkesčius bei sąžiningą konkurenciją (VPĮ 32 straipsnio 2 dalis), kvalifikacinių reikalavimų tikslą (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis) atrinkti kompetentingus, pajėgius tiekėjus.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovė tinkamai nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (VPĮ 93 straipsnio 1 dalis, CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). VPĮ 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu (CPK 4233 straipsnio 2 dalis).
  3. Ieškovės 2015 m. lapkričio 10 d. pretenzija buvo teikta dėl 2015 m. lapkričio 4 d. perkančiosios organizacijos išplatintų Pirkimo sąlygų paaiškinimo, o ieškiniu ieškovė prašo pripažinti visas Pirkimo sąlygas neteisėtomis. Taigi pretenzijoje ir ieškinyje keliami skirtingi reikalavimai. Taip nesilaikyta išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinį atsisakyta priimti. Be to, ieškovė teismo prašė panaikinti perkančiosios organizacijos 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą atsisakyti pateikti atsakymą į pretenziją, bet su ieškiniu ieškovė pateikė perkančiosios organizacijos 2015 m. lapkričio 11 d. atsakymą į pretenziją.
  4. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartimi, netenkinus ieškovės UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ atskirojo skundo, nutarta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
  5. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 10 d. pretenzijoje ieškovė ginčijo kelių konkrečių Pirkimo sąlygų panaikinimą ar patikslinimą (reikalavimų tiekėjams sumažinimą). Perkančioji organizacija pretenzijos gavimo dieną, t. y. 2015 m. lapkričio 11 d., išnagrinėjo šią tiekėjos UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ pretenziją ir ją motyvuotai atmetė kaip nepagrįstą bei papildomai paaiškino Pirkimo sąlygas ir dėl papildomo Pirkimo sąlygų paaiškinimo pasiūlymų pateikimo terminą nukėlė į 2015 m. lapkričio 18 d. Kadangi ieškovė prašo ieškiniu pripažinti visas Pirkimo sąlygas negaliojančiomis, tai dėl pretenzija neginčytų Pirkimo sąlygų nepasinaudojo išankstine privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka (VPĮ 93 straipsnis).
  6. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismui pripažinus vieną ar kelias Pirkimo sąlygas neteisėtomis, pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos, jų vykdymo nepateisina net aplinkybė, kad perkančioji organizacija neteisėtomis Pirkimo sąlygomis nebesirems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Specialus autotransportas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-249/2011). Tačiau vienos ar kelių Pirkimo sąlygų pripažinimas neteisėtomis nereiškia visų Pirkimo sąlygų neteisėtumo. Pirkimo sąlygose esant neteisėtų atskirų sąlygų, pirkimas negali būti vykdomas pagal pirkimo sąlygų visumą, t. y. pagal pirkimo sąlygas, nes jose yra neteisėtomis teismo pripažintų atskirų sąlygų.
  7. Kasacinis teismas išaiškino, kad ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas, nagrinėjamu atveju tam tikrų Pirkimo sąlygų nustatymas) turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje (VPĮ 93 straipsnio 1 dalis, CPK 4233 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rasa“ v. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-408/2012; 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lrytas“ v. Aplinkos ministerija, bylos Nr. 3K-3-543-415/2015; kt.).
  8. Byloje paduoto ieškinio dalykas teismui buvo aiškus, todėl nebuvo pagrindo jį papildomai aiškintis ar tikslinti, taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis). Nesilaikius išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos paduotą ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis bei perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

13.1.              CPK 4233 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu; CPK 4233 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pretenzijoje ir ieškinyje nurodytų aplinkybių sutaptis yra svarbesnė ieškinio pagrindo (galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų), o ne reikalavimų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pontem“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-544/2014; 2015 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Labochema LT“ v. VšĮ Vilniaus universitetas, bylos Nr. e3K-3-362-415/2015). Ieškinio motyvuojamojoje dalyje buvo nurodyti tokie patys perkančiosios organizacijos pažeidimai, kuriais kasato (ieškovė) rėmėsi pateikusi pretenziją, t. y. ieškinio pagrindas visiškai sutapo su pretenzijos pagrindu.

13.2.              Tais atvejais, kai tiekėjai teisme ginčija konkrečias viešojo pirkimo konkurso sąlygas ir šios yra pripažįstamos neteisėtomis, teismai tiek savo iniciatyva, tiek esant tiekėjų prašymui turi pripažinti konkurso sąlygas neteisėtomis bei nutraukti konkurso procedūras (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 9 d. sprendimas byloje Komisija I CAS Succhi di Frutta, C-496199 P, Rink, 2004, p. 1-3901; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Specialus autotransportas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-249/2011). Taigi teismai šiuo atveju išsprendžia klausimą ne tik dėl ieškinyje konkrečiai ginčijamų Pirkimo sąlygų, bet dėl visos Pirkimo sąlygų apimties ir tolesnės pirkimo procedūros. Todėl ieškovės pretenzijos reikalavimas, kuriuo ginčyta Pirkimo sąlygų dalis, susijęs su ieškiniu ginčijamomis visomis Pirkimo sąlygomis. Pretenzijoje kasatorė prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti Pirkimo sąlygų 3.1.9, 3.1.12 punktus ir 3.1.10 punkto patikslinimą (2015 m. lapkričio 4 d. pakeitimus). Jeigu pretenzija būtų patenkinta, tai visos Pirkimo sąlygos būtų pripažintos neteisėtomis ir Pirkimas pagal jas toliau nebūtų vykdomas. Todėl pretenzijos ir ieškinio reikalavimai pagal jais sukeliamas teisines pasekmes yra iš esmės tapatūs.

13.3.              Atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad turi būti užtikrinama, jog tiekėjų galimybė pasinaudoti peržiūros procedūromis būtų ne formali, bet realiai įgyvendinama; teismai materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Mindozav. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-119/2011; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Smulkus urmas“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-155/2011; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Struktūra“ v. VšĮArtkomas, bylos Nr. 3K-3-326-415/2015; 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Asseco Lietuva“, UAB „Sintagma“ v. Nacionalinė mokėjimo agentūra, bylos Nr. 3K-3-413-378/2015). Teismai skundžiamose nutartyse netinkamai įvertino kasatorės reikalavimus, formaliai vertino ieškinio turinį ir taip neužtikrino efektyvios ir realios kasatorės teisės į pažeistų teisių gynybą. Dėl formalaus, netinkamo, nesisteminio ieškinio turinio aiškinimo buvo nepagrįstai konstatuota, kad kasatorė nepasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir ieškiniu didesne apimtimi, negu pretenzijoje ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimus.

13.4.              Pirkimo sąlygų dalis ginčyta pretenzijoje ir dėl šios dalies buvo įgyvendinta išankstinė ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl ieškinio dalį, kuria buvo prašoma panaikinti tas pačias Pirkimo sąlygas kaip ir pretenzijoje, teismas turėjo priimti, dėl tos ieškinio dalies teismai nepagrįstai taikė ieškinio atsisakymo priimti teisinį pagrindą – kai ieškinys paduotas nepasinaudojus ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

13.5.              Ieškovui netinkamai suformulavus reikalavimą, turi būti taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, nustatomas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai). Teismui konstatavus, kad ieškinio dalykas (reikalavimai) nesutampa su pretenzijos reikalavimais, toks ieškinio netikslumas turėjo būti sprendžiamas taikant reikalavimų tikslinimo institutą pasirengimo ginčo nagrinėjimui metu ar netikslumus šalinant CPK 138 straipsnyje nustatyta tvarka.

  1. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai argumentai:

14.1.              Ieškovė iš tiesų ginčija ne tariamą Pirkimo sąlygų neaiškumą, o siekia (siekė), kad kvalifikacijos reikalavimai būtų paaiškinti ar pakeisti taip, jog sumažintų galimą tiekėjų konkurenciją ir šie reikalavimai būtų palankūs ieškovei. Pirkimo sąlygos suteikia teisę pirkime dalyvauti platesniam tiekėjų ratui, negu to pageidautų ieškovė.

14.2.              Pirkimo sąlygos ieškovei buvo aiškios, tai ji patvirtino teiktuose 2015 m. spalio 28 d. ir 2015 m. lapkričio 10 d. pretenzijose, 2015 m. lapkričio 16 d. prašyme, juose ieškovė atskleidė visiškai supratusi, kad Pirkimo sąlygos sudaro galimybę pirkime dalyvauti, kaip ji nurodė, tiek kvalifikuotiems, tiek nekvalifikuotiems sertifikavimo paslaugų tiekėjams.

14.3.              Atsižvelgiant į ieškovės veiksmus pirkimo procedūrų metu, įžvelgtina procedūrų vilkinimo požymių, nes ieškovė nepagrįstai prašė paaiškinti tariamai neaiškias sąlygas, dėl to atsakovė net kelis kartus turėjo nukelti pasiūlymų pateikimo terminą. Užtrukus ginčijamo Pirkimo procedūroms (iš esmės dėl ieškovės veiksmų), atsakovė, siekdama užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą, buvo priversta skubiai sudaryti trumpalaikę paslaugų teikimo sutartį su ieškove, kuri iki šiol buvo šių paslaugų teikėja. Ieškovė galėjo būti suinteresuota dirbtinai vilkinti procedūras, nes, būdama šių paslaugų teikėja atsakovei, turėjo pranašumų ją lyginant su kitais tiekėjais. Be to, ieškovė neįvykdė pareigos pagal VPĮ 95 straipsnio 1 dalį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoti atsakovę apie pareikštą ieškinį. Visa tai leidžia daryti prielaidą, kad ieškovė savo veiksmais siekė ne apginti tariamai pažeistas teises, o tiesiog sudaryti sau palankesnes sąlygas, kurios nepagrįstai apribotų kitų tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime.

 

                          Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl tiekėjo teisės ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus

 

  1. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeidžiami, turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Tai reiškia, kad taip užtikrinama asmens teisė savo interesus ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens galimybė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti, nes kartu įstatyme, suteikiant nurodytą galimybę, nustatyti tam tikri naudojimosi civilinėmis teisėmis ribojimai (CK 1.137 straipsnio 2–5 dalys), kurių vienas – įgyvendinant savo teises laikytis įstatymų, neperžengti savo turimų civilinių teisių ribų.
  2. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka ir privalomų ikiteisminių ginčo sprendimo tvarkos procedūrų nustatymas nelaikomas asmens teisės kreiptis į teismą apribojimu ar paneigimu (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai).
  3. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą teismas turi patikrinti jo atitiktį turinio reikalavimams (CPK 135, 138 straipsniai) ir ar nėra procesinių pagrindų atsisakyti jį priimti (CPK 137 straipsnis), tačiau šioje procesinėje stadijoje teismas negali tirti ir vertinti byloje pateiktų įrodymų ir daryti kokių nors prielaidų apie ieškinio pagrįstumą.
  4. Teisę kreiptis į teismą tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų leidėjas sieja su būtinybe laikytis įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
  5. Reikalavimas laikytis išankstinės ginčo sprendimo tvarkos kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nurodytas įstatyme ir tik juo pagrįstas. Įstatyme vartojama sąvoka išankstinė bylos sprendimo ne teisme tvarka visų pirma apima neteisminių institucijų veiklą sprendžiant tam tikros kategorijos civilines bylas, taip pat pretenzijų tvarkos laikymąsi prieš kreipiantis į teismą. Iš to kyla du šios tvarkos realizavimo būdai (kreipimasis į neteismines ginčo sprendimo institucijas arba pretenzijų pareiškimas), kurių bendras bruožas tas, kad šios tvarkos realizavimą tiek vienu, tiek kitu būdu gali nustatyti tik įstatymai.
  6. Lietuvoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 3 dalis). Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti savo netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus.
  7. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba, inter alia, dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (žr., pvz., pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).
  8. Vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į VPĮ įtvirtintą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, taikomų tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus peržiūros institucijai – teismui, – ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje. CPK 4233 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.
  9. Kasacinio teismo konstatuota, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas VPĮ V skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę, pavyzdžiui, skųsti konkurso sąlygas po to, kai jo pasiūlymas nebuvo vertinamas dėl kvalifikacijos neatitikties arba pasiūlymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  10. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad pretenzijoje ir ieškinyje nurodytų aplinkybių sutaptis yra svarbesnė ieškinio pagrindo (galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų), o ne reikalavimų atžvilgiu. Kasacinio teismo, pavyzdžiui, nurodyta, kad pirkimo sąlygų teisėtumo klausimas pretenzijoje nebūtinai turi būti iškeltas kaip būsimo ieškinio dalykas (reikalavimas), t. y. tiekėjas iš esmės gali ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pasiūlymo remdamasis pirkimo sąlygų neteisėtumu (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014).
  11. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad 2015 m. lapkričio 10 d. pretenzijoje ieškovė (kasatorė) ginčijo kelių konkrečių Pirkimo sąlygų panaikinimą ir patikslinimą (reikalavimų tiekėjams sumažinimą). Perkančioji organizacija pretenzijos gavimo dieną, t. y. 2015 m. lapkričio 11 d., išnagrinėjo šią tiekėjos pretenziją ir ją motyvuotai atmetė kaip nepagrįstą bei papildomai paaiškino Pirkimo sąlygas ir dėl papildomo Pirkimo sąlygų paaiškinimo pasiūlymų pateikimo terminą nukėlė į 2015 m. lapkričio 18 d.; kadangi ieškovė prašė ieškiniu pripažinti visas Pirkimo sąlygas negaliojančiomis, teismas sprendė, kad ji dėl pretenzija neginčytų Pirkimo sąlygų nepasinaudojo išankstine privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka (VPĮ 93 straipsnis).
  12. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kasatorė ginčijo pirkimo sąlygų dalį, laikydamasi ikiteisminės ginčų tvarkos, tai konstatuota apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turėjo įvertinti ne tik lingvistinę ieškinio dalyko formuluotę, bet ir ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių atitiktį kasatorės pretenzijoje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiama pretenzija.
  13. Pažymėtina tai, kad kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog tais atvejais, kai tiekėjai teisme ginčija konkrečias viešojo pirkimo konkurso sąlygas ir šios dėl to (ar teismo iniciatyva) yra pripažįstamos neteisėtomis, teismai ex officio turi nutraukti konkurso procedūras (pirmiau nurodyti Teisingumo Teismo sprendimas byloje Komisija prieš I CAS Succhi di Frutta, C-496199 P, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).
  14. Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo 2011 m. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-249/2011) ir ją cituojančioje jurisprudencijoje pripažinta, kad dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva pripažinus viešojo pirkimo sąlygą neteisėta, teismas tik nutraukia pirkimą, bet dėl kitų pirkimo sąlygų nepasisako. Tai siejama su perkančiųjų organizacijų negalimumu taikyti neteisėtas pirkimo sąlygas arba mažesnę reikalavimų apimtį, jei teismo pripažinta neteisėta pirkimo nuostata nebūtų taikoma.
  15. Tokia kasacinio teismo pozicija expressis verbis pažymėta vienoje naujausių jo nutarčių, kurioje konstatuota, kad neteisėti institucijos veiksmai skelbiant viešojo pirkimo procedūras nesilaikyti VPĮ reikalavimų dėl netinkamai įvertinto savo kaip perkančiosios organizacijos statuso, atskirai neįvertinus šio pirkimo sąlygų, savaime nesuponuoja jų pripažinimo neteisėtomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB „VIA Media“ ir kt. v. UAB „Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“, bylos Nr. e3K-3-175-415/2016, 98 punktą).
  16. Kasacinio teismo vertinimu, ieškovės teismui pateiktas reikalavimas nutraukti pirkimo procedūras kvalifikuojamas kaip nesavarankiškas reikalavimas, priminimas apie teismams tenkančias pareigas, nustačius neteisėtus perkančiųjų organizacijų veiksmus (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Irdaiva“ v. asociacija „Dzūkų krašto inkubatorius“, bylos Nr. 3K-3-376/2014), dėl kurio šios tiekėjos galbūt pažeistų teisių gynybos įgyvendinimas negali būti pripažįstamas neatitinkančiu įstatymuose įtvirtintos tvarkos.
  17. Kartu su šiuo reikalavimu reiškiamas ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtomis visas Pirkimo sąlygas (t. y. ir tas, dėl kurių nebuvo inicijuota peržiūros procedūra), nors ir tiesiogiai susijęs su galimu Pirkimo procedūrų nutraukimu, tačiau perteklinis ir, ginčą nagrinėjant iš esmės, kaip praradęs teisinę reikšmę netenkintinas (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Raso“ v. AB Lietuvos paštas, bylos Nr. 3K-3-411/2014).
  18. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su kasatorės argumentais, kad ji nuosekliai visos peržiūros procedūros metu iš tiesų ginčijo ne visas, o tik dalį Pirkimo sąlygų (šios nutarties 4 punktas).
  19. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino CPK 4233 straipsnio nuostatas, todėl jų procesiniai sprendimai panaikinami ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Perdavus bylą nurodytais klausimais nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos (Vilniaus apygardos) teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

            Teisėjai                                                                                       Gražina Davidonienė

 

                                                                                                                Gediminas Sagatys

 

                                                                                                                Dalia Vasarienė 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • 3K-3-408/2012
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • 3K-3-544/2014
  • e3K-3-362-415/2015
  • 3K-3-249/2011
  • 3K-3-119/2011
  • 3K-3-155/2011
  • 3K-3-326-415/2015
  • 3K-3-413-378/2015
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • CK1 1.137 str. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas
  • e3K-3-175-415/2016
  • 3K-3-376/2014
  • 3K-3-411/2014