Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-06-20][nuasmeninta nutartis byloje][eAS-395-662-2019].docx
Bylos nr.: eAS-395-662/2019
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno miesto savivaldybės taryba 188764867 atsakovas
Kauno Vinco Bacevičiaus pradinė mokykla 191829531 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla 190136549 trečiasis suinteresuotas asmuo
Savivaldybės biudžetinė įstaiga Kauno Žaliakalnio progimnazija 190135970 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
57.3. Atstovavimo išlaidos ir jų paskirstymas
21. Vietos savivalda
38. Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
57. Bylos nagrinėjimo išlaidos



Administracinė byla Nr. eAS-395-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01102-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 57.3 

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2019 m. birželio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. P., atstovaujamų advokatės Rūtos Visocnik, Ž. K., atstovaujamos advokato Dominyko Varno, D. S., E. K., V. M., N. K., D. Ž., A. U., T. A., R. T., G. B., E. T., D. Z., P. Š., V. M., R. R., R. T., I. S., N. V., J. V., B. K., D. N., D. B., R. E. B., A. K., N. M.-S., I. U., M. M., J. V., J. M., M. P., L. Z., M. S., N. N., D. B., D. L., G. B., V. M., V. K., L. I.., J. M., Ž. Š., A. Š. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl administracinių aktų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

        Pareiškėjai Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams pateikė skundą, prašydami: taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. T-240 ,,Dėl Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos reorganizavimo, prijungiant ją prie Kauno Žaliakalnio gimnazijos“ (toliau – ir Sprendimas), galiojimą, išskyrus 13–15 ir 18.1 punktus ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 29 d. Sprendimo dalį, kuria nuspręsta: 1) reorganizuoti iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Kauno Vinco Bacevičiaus pradinę mokyklą (kodas 191829531), prijungiant ją prie Kauno Žaliakalnio progimnazijos (kodas 190135970) (Sprendimo 1 punktas); 2) patvirtinti Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašą (Sprendimo 2 punktas); 3) patvirtinti Kauno Žaliakalnio progimnazijos nuostatus (Sprendimo 3 punktas); 4) įpareigoti Kauno Žaliakalnio progimnazijos direktoriaus pavaduotoją, laikinai einančią direktoriaus pareigas, T. K. pasirašyti Kauno Žaliakalnio progimnazijos nuostatus ir iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. pateikti šį tarybos sprendimą ir Progimnazijos nuostatus Juridinių asmenų registrui (Sprendimo 4 punktas); 5) sudaryti šią komisiją Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos reorganizavimo įgyvendinimui kontroliuoti (Sprendimo 5 punktas): komisijos pirmininkė – J. B., Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos direktorė; komisijos pirmininkės pavaduotoja – D. T., Kauno miesto savivaldybės administracijos skyriaus vyriausioji specialistė; I. A., Kauno miesto savivaldybės administracijos Aprūpinimo skyriaus vyriausioji specialistė; A. J., biudžetinės įstaigos ,,Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos grupės vadovė; J. J., Kauno Žaliakalnio progimnazijos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams; D. K., Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus Negyvenamųjų statinių valdymo poskyrio vyriausioji specialistė; T. K., Kauno Žaliakalnio progimnazijos direktoriaus pavaduotoja; G. N., Kauno miesto savivaldybės administracijos Centrinio apskaitos skyriaus Administracijos apskaitos poskyrio vyriausioji specialistė; 6) perduoti Kauno Žaliakalnio progimnazijai valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ir šiuo metu Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos patikėjimo teise valdomą turtą (Sprendimo 9 punktas); 7) įpareigoti Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos direktorių pasirašyti susitarimą su Kauno Žaliakalnio progimnazija dėl naudojimosi patalpomis, plane pažymėtomis 1-48, P-20, nuo P-9 iki P-14 ir bendrojo naudojimosi patalpomis P-5, P-6, P-23, 1-52, 1-49, 1-47 (pastatas, kuriame yra patalpos, plane pažymėtas 1C4p, unikalus Nr. 1995-7033-7016) A. Stulginskio g. 61, Kaune (Sprendimo 12 punktas); 8) pakeisti darbo sutarties su J. B. sąlygas ir nustatyti, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. ji eina Kauno Žaliakalnio progimnazijos direktoriaus pareigas (Sprendimo 17 punktas); 9) pavesti Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiajai specialistei A. P. teisės aktų nustatyta tvarka išregistruoti Kauno Vinco Bacevičiaus pradinę mokyklą iš Juridinių asmenų registro (sprendimo 18.3 punktas).

        Pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

        Teismas konstatavo, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi Sprendimas dėl reorganizavimo yra pripažintas teisėtu ir jo galiojimas jau buvo anksčiau sustabdytas, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo stabdyti skundžiamo Sprendimo Nr. T-240 galiojimo. Pareiškėjų argumentai, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, yra abstraktūs ir nepagrįsti. Pareiškėjai neįrodė ir neargumentavo, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, taip pat nenurodė ir nedetalizavo pagrindų, kuriais remiantis būtų būtina laikinai sureguliuoti ginčo padėtį. Pareiškėjai tik deklaratyviai nurodė, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių mokiniams kils nepatogumų, tačiau neįvardijo ir nepagrindė, kokia didelė ar neatitaisoma žala galimai kiltų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.

        Pareiškėjai Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos taryba ir V. P. advokatė Rūta Visocnik pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį, kuria atmestas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų prašymą tenkinti.

        Pareiškėja Ž. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė teismo atsižvelgti į pateiktus su skundu ir pateikiamus su atskiruoju skundu naujus įrodymus, paneigiančius skundžiamos nutarties argumentus dėl neatitaisomos žalos egzistavimo, panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

        Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti ir prie bylos prijungti administracines bylas Nr. eI-3276-406/2015 ir Nr. eI-117-428/2017 kaip įrodymų šaltinį.

        Atsakovas atsiliepime į Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos ir V. P. skundą prašė pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartį palikti galioti.

        Atsakovas atsiliepime į Ž. K. atskirąjį skundą prašė pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiškėjos Ž. K. bei pareiškėjų Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos tarybos ir V. P. atskiruosius skundus atmetė, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartį paliko nepakeistą.

        Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 17 d. sprendimu priėmė pareiškėjų E. K., N. K., T. A., R. T., B. K. atsisakymus nuo 2018 m. birželio 1 d. skundo ir administracinę bylą šių pareiškėjų atžvilgiu nutraukė. Kitų pareiškėjų skundus pirmosios instancijos teismas atmetė.

        Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

        Pareiškėjai V. P. ir Ž. K. atsiliepime į prašymą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjai pagalbai atlyginimo priteisimo prašė prašymo netenkinti.

        Pareiškėjas T. A. atsiliepime į prašymą dėl išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė jo atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukė, todėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjo atžvilgiu prašė netenkinti.

        Pareiškėjai V. P., Ž. K., Ž. Š. prašė atsakovo prašymo netenkinti.

        Pareiškėjai D. B. ir R. E. B. atsiliepime į prašymą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginimo priteisimo prašė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

        Pareiškėja G. B. atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginimo priteisimo prašė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

        Pareiškėja V. M. atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginimo priteisimo prašė prašymo priteisti išlaidas netenkinti.

 

II.

 

        Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmetė.

        Pirmosios instancijos teismas, vertinandamas atsakovo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgė į tai, jog pagal viešai skelbiamus duomenis Kauno miesto savivaldybė turi Teisės ir konsultavimo skyrių, kuriame dirba 22 darbuotojai, iš jų 20 darbuotojų privalo turėti socialinių mokslų studijų srities teisės krypties aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą (magistro kvalifikacinis laipsnis). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A-3606 „Dėl teisės ir konsultavimo skyriaus nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Teisės ir konsultavimo skyriaus nuostatų 12 punkte nustatyta, kad skyrius, vykdydamas jam pavestus uždavinius pagal suteiktus įgaliojimus atstovauja savivaldybei ir savivaldybės administracijai visų lygių bendrosios kompetencijos teismuose, kitose teisėtvarkos institucijose, rengia procesinius dokumentus teismui, renka ir teikia dokumentus teismams pagal jų įpareigojimus ir kt. Teismas pažymėjo, jog administracinės bylos duomenys patvirtina, kad atsiliepimus į pareiškėjų skundus šioje byloje, taip pat administracinėje byloje Nr. eI-5207-428/2018, kuri 2018 m. spalio 29 d. teismo nutartimi buvo sujungta su šia administracine byla, rengė Kauno miesto savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus darbuotoja K. K. Nurodė, jog minėta atstovė kartu su advokatu Miroslav Nosevič ir advokato padėjėja Agne Kiseliauskaite atstovavo atsakovą 2018 m. spalio 18 d. ir 2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžiuose, taip pat 2018 m. spalio 23 d. teismo posėdyje administracinėje byloje Nr. eI-5207-428/2019.

        Vertindamas ginčo pobūdį, teismas pažymėjo, kad byla tiesiogiai susijusi su atsakovo veikla priskirtoje viešojo administravimo srityje, sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji – šioje byloje ginčijamas atsakovo sprendimas buvo priimtas tęsiant 2016 m. kovo 15 d. Sprendimo Nr. T-116, dėl kurio teisėtumo jau yra pasisakęs Kauno apygardos teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. eI-117-428/2017), įgyvendinimą, be to, Regionų administraciniam teisme yra išnagrinėta visa eilė betarpiškai susijusių bylų, kuriose atsakovą atstovavo Teisės ir konsultavimo skyriaus darbuotojai.

        Atsakovas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, prašydamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato ir advokato padėjėjo pagalbą, nepagrindė ir nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams kitais būdais nei sudarant atstovavimo sutartį tarp atsakovo ir advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“, taip pat nenustatyta aplinkybių, jog advokato ir advokato padėjėjos dalyvavimas teismo posėdžiuose kartu su atsakovo atstove K. K. buvo būtinas ir priešingu atveju (atsakovą atstovaujant vien tik Teisės ir konsultavimo skyriaus darbuotojams) nebūtų tinkamai apginti atsakovo interesai.

        Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, į išnagrinėtos bylos pobūdį, teismas konstatavo, kad atsakovas turėjo reikiamą kompetenciją ir žinias turinčius Teisės ir konsultavimo skyriaus teisininkus, todėl atsakovui nebuvo poreikio naudotis advokato paslaugomis. Atsakovo patirtos išlaidos, kurias prašoma priteisti iš pareiškėjų, teismo vertinimu, nebuvo būtinos, todėl atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, netenkino.

 

III.

 

        Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba pateikė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutarties, prašydamas: 1) Regionų apygardos administraciniam teismui pačiam panaikinti 2019 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-158-554/2019 ir išspręsti atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 3 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš esmės, tenkinant šį prašymą; 2) Regionų apygardos administraciniam teismui pačiam nepanaikinus 2019 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI-158-554/2019,  apeliacinės instancijos teismui panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-158-554/2019 ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 3 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

        Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turėjo reikiamą kompetenciją ir žinias turinčius Teisės ir konsultavimo skyriaus teisininkus, todėl nebuvo poreikio naudotis advokato paslaugomis. Atsakovas paaiškina, jog skundžiama nutartimi buvo grubiai pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų garantuojama konstitucinė teisė bet kuriam Lietuvos subjektui turėti advokatą, kas yra savarankiškas ir savaime pakankamas pagrindas skundžiamą nutartį besąlygiškai panaikinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kaip nurodo atsakovas, yra išaiškinęs, kad teisė turėti advokatą priklauso visiems asmenims, įskaitant ir viešojo administravimo subjektus.

        Atsakovas paaiškina, jog teismas privalėjo apginti atsakovo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodo, kad teismas ekonomiškai vertino advokato atstovavimo būtinumą ir priėmė nepagrįstą išvadą, jog nebuvo poreikio naudotis advokato paslaugomis. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas pabrėžia, kad teismas skundžiama nutartimi pažeidė ABTĮ įtvirtintą draudimą, jog teismas nevertina viešojo administravimo sprendimų ekonominio pagrįstumo (ABTĮ 3 str. 2 d.).

        Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nei įstatymai, nei Rekomendacijos nenumato vidinio teisinio personalo turėjimo kaip pagrindo atsisakyti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kauno miesto savivaldybės taryba neatliko jokių veiksmų, kurie leistų apskritai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, byla buvo inicijuota pareiškėjų, atsakovas sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir tinkamai veikė proceso metu, o išnagrinėjus bylą pareiškėjų skundai buvo atmesti visa apimtimi. Atsakovo tvirtinimu, neegzistavo joks pagrindas nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ,,pralaimėjęs moka“ ir spręsti, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje yra apskritai nepriteistinos.

        Pažymi, kad teisė į teisminę gynybą, įskaitant teisę į advokatą, yra absoliuti konstitucinė teisė, kuri negali būti ribojama remiantis prielaida, jog atsakovą byloje galėjo atstovauti jo teisininkai. Vien tik fundamentalios teisės pažeidimas yra savarankiškas ir savaime pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį. Atsakovas paaiškina, kad dėl tariamai pakankamų vidinių pajėgumų yra grindžiama itin paviršutiniškai ir išimtinai nuo faktinių aplinkybių atsietu Teisės ir konsultavimo skyriaus darbuotojų skaičiumi. Šiame bylos kontekste, kaip nurodo atsakovas, yra itin svarbus ne tik bylos šalies vidinių teisininkų skaičius, tačiau ir jiems tenkantis krūvis. Šiuo metu Kauno miesto savivaldybės administracija dalyvauja 434 aktyviuose teisminiuose procesuose, todėl akivaizdu, kad objektyviai vertinant, yra itin didelis darbuotojų užimtumas. Taip pat, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atstovavimas teismuose ir teisminių procesų vedimas yra tik viena iš daugelio Kauno miesto savivaldybės vidinių teisininkų plačių darbo funkcijų. Atsakovas pažymi, jog teismo išvada, kad atsakovas nepagrindė, jog jis neturėjo galimybių užtikrinti tinkamą atstovavimą kitais būdais nei sudarant atstovavimo sutartį su advokatų kontora, yra prieita neišklausius atsakovo. Teismas, manydamas, kad jam trūksta informacijos apie skyriaus veiklą ir užimtumą, galėjo įpareigoti atsakovą pateikti papildomus reikiamus dokumentus.

        Atsakovo nuomone, jo patirtos išlaidos yra pagrįstos ir būtinos bei susijusios su nagrinėjama byla. Nurodo, kad yra būtina atsižvelgti į tai, kad: bylos medžiagos kiekis yra labai didelis, todėl susipažįstant su byla ir ruošiantis procesui buvo sugaišta daug papildomo laiko; buvo teikiamos kompleksinės teisinės paslaugos, nes klientas buvo konsultuojamas skirtingais teisės klausimais tiek viešojo administravimo, tiek ABTĮ proceso ir švietimo klausimais; teko analizuoti kitas bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys ir jų įtaką nagrinėjamai bylai; byloje yra nagrinėjami specifiniai teisės srities klausimai, jų tyrimas ir juos reglamentuojančių teisės aktų bei teismų praktikos analizė užėmė papildomo laiko; dėl anksčiau išvardintų priežasčių buvo būtinas kelių atstovų dalyvavimas byloje.

        Pareiškėjas T. A. atsiliepime į Kauno miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI-158-554/2019 prašo prašymo priteisti iš pareiškėjo teismo išlaidas netenkinti. Teismas 2019 m. sausio 17 d. priimtame sprendime nurodė priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukti.

        Pareiškėjai V. P., Ž. K., A. K., Ž. Š., M. P., N. M.-S., M. S. atsiliepime į atskirąjį skundą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginimo priteisimo prašo atskirąjį skundą atmesti.

        Pareiškėjai nurodo, kad teismas leido atsakovui turėti advokatą (bei advokato padėjėją), tačiau pagrįstai, atsižvelgdamas į ankstesnius teismo procesus ir ginčus, kuriuose atsakovas nebuvo atstovaujamas advokatų, vertino jų samdymui patirtas išlaidas kaip perteklines, nebūtinas. Atsakovas, pareiškėjų vertinimu, supainiodamas ir sutapatindamas teisę turėti advokatą ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą painioja ir teismą, spręsiantį atskirąjį skundą. Teismas išsprendė tik bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo iš priešingos šalies klausimą, konstatuodamas, jog pats atsakovas turėjo reikiamą kompetenciją ir žinias turinčius Teisės ir konsultavimo skyriaus teisininkus, todėl atsakovui nebuvo poreikio naudotis advokato paslaugomis. Atsakovo patirtos išlaidos, kurias prašoma priteisti iš pareiškėjų, nebuvo būtinos.

        Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodė ir nepagrindė aplinkybės, jog per 2 teismo posėdžius (ir vieną teismo posėdį kitoje prijungtoje administracinėje byloje) pasibaigusi ši administracinė byla buvo tiek sudėtinga ir pareikalavo neeilinių atsakovo teisinių žinių resursų, kad realiai egzistavo toks jos poreikis samdyti teisines paslaugas teikiančius advokatus ir kad atsakovo 22 teisininkams nebuvo įmanoma kvalifikuotai atstovauti atsakovo, atskirasis skundas turėtų būti atmestinas.

        Atsakovas atskirajame skunde, pareiškėjų nuomone, bando pateikti papildomus įrodymus, (dėl neaiškių priežasčių nepateiktus anksčiau), tačiau pateikia tik vieno puslapio neinformatyvų dokumentą iš EPP posistemės, kuris, anot atsakovo, patvirtina, jog atsakovo 20 teisininkų (pareiškėjas papildo, kad atsakovas turi 22 teisininkus) dalyvauja aktyviose 434 bylose įvairiuose teismuose. Pareiškėjai, visų pirma, pažymi, kad neaiškus 434 bylų skaičiaus šaltinis, nes nepateikta tokia įrodomoji medžiaga. Antra, neaišku, keliose iš šio neaiškaus kiekio bylų reikia realaus teisinio atstovavimo teismo posėdžiuose, kaip nutiko šioje byloje – atsakovas samdė advokatą ir advokato padėjėją tik trims įvykusiems teismo posėdžiams, o ne kitoms teisinėms paslaugoms teikti – taip paaiškėjo, kad atsakovas turėjo ir vidinių resursų parašyti byloje atsiliepimus (byla yra sujungta iš dviejų bylų), ir pateikti po kelis šimtus lapų atsiliepimų priedų, ir susipažinti su visa šios bylos medžiaga, ir tik po to pasamdė advokatų kontorą ją atstovauti teisme. Trečia – atsakovas neįrodė negalintis samdyti daugiau teisininkų, jei mano, kad 434 ar kito, realaus kiekio teisminių procesų vedimas yra per didelis dabartinei jo 22 teisininkų komandai.

        Atskirajame skunde taip pat bandoma remtis teisinių klausimų naujumu, tačiau apeliacinės instancijos teisme, kaip nurodo pareiškėjai, jau anksčiau buvo nagrinėta ne tik 11 administracinių bylų, susijusių su Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos reorganizavimo neteisėtumu, bet ir su dar kitų Kauno miesto ugdymo įstaigų reorganizavimu, mokyklų tinklo pertvarka – tai Žiburio, Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos ir kt., kurių reorganizavimo ginčus teismai taip pat jau seniai yra išnagrinėję. Teisme šioje byloje, kaip paaiškina pareiškėjai, atsakovui nebuvo keliama naujų teisinių klausimų, kurie jam pačiam (per savo atstovus – teisininkus) būtų per sudėtingi. Užbaigtose Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos bylose, taip pat Žiburio, Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos bylose pareiškėjams (privatiems asmenims) taip pat atstovavo advokatai ir tai nesutrukdė atsakovui vesti šių bylų per kvalifikuotus savo darbuotojus – teisininkus.

        Pareiškėja G. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti.

        Pareiškėja nurodo, kad atsakovas galėjo nepatirti papildomų teisininkų samdymo išlaidų, nes 2015 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. A-3606 patvirtinti atsakovo Teisės ir konsultavimo skyriaus nuostatai numato, kad jį įsteigė atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba, šio skyriaus darbuotojai privalo sugebėti atstovauti atsakovą teismuose ir be papildomų, šiuo atveju neadekvačių, išlaidų. Savivaldybės atstovai, savo prašymu, reikalaudami kompensuoti patirtas neprotingas ir nepagrįstas išlaidas, savo veiksmais, pareiškėjos nuomone, užkerta kelią tėvams būti pilietiškais ir ginti tiek savo, tiek vaikų teises, šiuo atveju, teisę mokytis saugioje, tvarkingoje ir neperpildytoje mokykloje.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas – Kauno miesto savivaldybė – byloje naudojosi advokato pagalba, todėl susidarė išlaidos, kurias prašo priteisti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Administracinė jurisprudencija. 2008, Nr. 16).

Pažymėtina, jog kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektas, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.), tam jam yra skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijas teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-778-624/2015).

Šioje nagrinėjamoje byloje atsakovas yra viešojo administravimo subjektas ir ginčas yra susijęs su teisiniais santykiais, kuriuose jis atlieka viešąjį administravimą. Atsakovas neneigia nustatytų aplinkybių, jog Kauno miesto savivaldybėje yra įsteigtas Teisės ir konsultavimo skyrius, kuriame dirba 22 darbuotojai ir kurie galėjo atstovauti atsakovo interesus byloje. Atsakovas argumentuoja, kad šiuo metu Kauno miesto savivaldybės administracija dalyvauja net 434 aktyviuose teisminiuose procesuose, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog atsakovas nesugeba tinkamai organizuoti savivaldybės administracijos darbo taip, jog būtų tinkamai užtikrinta savivaldybės teisminio atstovavimo funkcija, priimtas pakankamas skaičius darbuotojų, turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, ir galinčių užtikrinti minėtos savivaldybės funkcijos įgyvendinimą, negali uždėti pareiškėjams nepagrįsto atstovavimo ar išlaidavimo naštos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo nurodytas aplinkybes, nenustatė, kad šiuo atveju kilęs teisinis ginčas buvo ypatingai sudėtingas ar tiesiogiai nesusijęs su atsakovo kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi, todėl prašyti atstovauti byloje nepriklausomo atstovo teisės klausimais buvo būtina.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

 

 

                                        Artūras Drigotas

 

 

                                        Milda Vainienė