Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-128-2013].doc
Bylos nr.: 3K-3-128/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių rajono savivaldybės administracija 188726051 atsakovas
LABBIS 110005648 Ieškovas
Viešųjų pirkimų tarnybai prie LR Vyriausybės išvadą duodanti institucija
UAB "Žemaitijos auditas" 164304547 tretysis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.35. Viešas konkursas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.7. Bylinėjimosi išlaidos:
3.1.7.1. Žyminis mokestis:
3.1.7.1.4. Žyminio mokesčio mokėjimas
3.1.14. Ieškinys:
3.1.14.3. Ieškinio trūkumų ištaisymas
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės:
3.1.18.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.1.18.6. Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.1. Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
3.2.1.1. Atsiliepimas į pareikštą ieškinį
3.2.1.2. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu (dublikai, triplikai)
3.2.2. Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.9. Atsiliepimai į apeliacinį skundą

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

 

  Civilinė byla Nr. 3K-3-128/2013

  Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00050-2012-8                                                                                   

  Procesinio sprendimo kategorija 45.4

(S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 sausio 17 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Labbis“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Labbis“ ieškinį atsakovui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Žemaitijos auditas“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo. Institucija, teikianti išvadą byloje, – Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

I. Ginčo esmė

 

Ginčas byloje kilo dėl to, ar pasiūlymas atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus ir ar buvo pagrindas jį atmesti.

Atsakovas 2011 m. liepos 20 d. paskelbė atvirą konkursą „Finansų valdymo ir apskaitos sistema Šiaulių rajono savivaldybėje“ (toliau – Konkursas). Ieškovas Konkurse pateikė pasiūlymą ir jo paaiškinimą bei užpildytą lentelę, tačiau perkančioji organizacija 2012 m. sausio 6 d. raštu informavo ieškovą apie jo pasiūlymo atmetimą, nurodydama, kad pasiūlyme ir jo paaiškinimuose deklaruojami techniniai parametrai skiriasi nuo faktinių parametrų, kurie buvo demonstruojami sistemos demonstravimo procedūros metu, ir nustatyti susipažinus su faktiškai įdiegta sistema Prienų rajono savivaldybėje.

Nurodytą perkančiosios organizacijos sprendimą ieškovas vertino kaip neteisėtą ir pateikė pretenziją, tačiau atsakovas atmetė. Ieškovo nuomone, atlikdama pasiūlymų techninių duomenų vertinimą, Viešojo pirkimo komisija nesivadovavo Konkurso sąlygomis (Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau tekste – VPĮ) 39 straipsnio 7 dalis), pažeidė jose nustatytą vertinimo tvarką, todėl neteisėtai ir nepagrįstai įvertino ir atmetė ieškovo pasiūlymą. Konkurso sąlygose buvo nustatyti esminiai reikalavimai siūlomai įdiegti sistemai, tačiau tiekėjai buvo laisvi pasirinkti programavimo kalbą ar kūrimo platformą, kurios pagrindu ši sistema yra sukurta. UAB „Labbis“ pateiktame pasiūlyme aiškiai nurodyta, kad siūloma sistema yra sukurta .NET programavimo kalba, o perkančioji organizacija nepagrįstai sprendė, kad ieškovės siūloma sistema sukurta „Visual FoxPro“ programavimo kalba. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo spręsti, kad ieškovas pateikė melagingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją ir kaip atmetimo pagrindą nurodyti Konkurso sąlygų 9.8.3 ir 9.8.10 punktus. Perkančioji organizacija pirkimo procedūrų metu iškėlusi naują reikalavimą tiekėjams – būti jau įdiegus siūlomą sistemą su analogiškomis techninėmis ir technologinėmis charakteristikomis, pažeidė pareigą laikytis savo pačios nustatytų sąlygų viso viešojo pirkimo metu, kartu pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo principą (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Atsakovas neturėjo teisės remtis informacija apie Prienų rajono savivaldybės administracijoje įdiegta sistema, nes ši informacija buvo gauta neteisėtai, ir šios informacijos panaudojimas atmetant ieškovės pasiūlymą pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo principą (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašė panaikinti atsakovo sprendimą dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo, ex officio nutraukti viešojo pirkimo procedūras bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

 

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikto pasiūlymo atmetimas visiškai atitiko viešojo konkurso tikslus, nes pagal bylos medžiagą UAB „Labbis“ Šiaulių rajono savivaldybei pasiūlytos programinės įrangos atskiri komponentai yra sukurti naudojant gamintojo nebepalaikomą ir nemokamo klaidų taisymo neturinčią Microsoft „Visual FoxPro“ technologiją. Šią išvadą teismas grindė Viešojo pirkimo komisijos 2011 m. gruodžio 15 d. posėdžio protokolo duomenimis, pirkimo procedūros metu eksperto atlikto UAB „Labbis“ pasiūlymo techninio patikrinimo išvada, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir liudytojo G. G. parodymais teismo posėdžio metu. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodymų dėl ginčo esmės – pateikto pasiūlymo atitikties konkurso sąlygoms, neįrodinėjo, kad siūlomas produktas buvo sukurtas tik „.NET“ platformos pagrindu, kaip nustatyta Konkurso sąlygose.  Teismas pažymėjo, kad Konkursą atsakovas vykdė pakartotinai, nes ieškovas 2010 m. gruodžio 28 d. jau buvo pareiškęs ieškinį, ginčydamas jam nepalankius viešojo pirkimo – atviro konkurso „Finansų valdymo ir apskaitos sistema Šiaulių rajono savivaldybėje“ rezultatus, o vėliau ieškinio atsisakė, nes viešojo pirkimo procedūros Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymu buvo nutrauktos. Teismas atmetė ieškinio argumentus, susijusius su Prienų rajono savivaldybėje UAB „Labbis“ įdiegtos programinės įrangos vertinimu, nes šis vertinimas, teismo įsitikinimu, buvo perteklinis. Be to, teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad Konkurso sąlygų 9.8.10 punkto ir VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatos leidžia perkančiajai organizacijai melagingos informacijos pateikimo faktą įrodinėti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Teismas nesivadovavo Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. kovo 26 d. išvada, kurioje konstatuotas VPĮ 39 straipsnio 7 dalies pažeidimas, nes ją vertino kaip neatitinkančią faktinių bylos aplinkybių.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo UAB „Labbis“ apeliacinį skundą 2012 m. birželio 15 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad tiekėjų pasiūlymų techniniams duomenims įvertinti perkančioji organizacija pasitelkė ekspertą, sudarydama sutartį su UAB „Žemaitijos auditas“, dėl kurio kvalifikacijos ginčo byloje nėra ir kuris teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atliekant sistemos demonstravimą buvo nustatyta, jog pasiūlymas neatitinka techninių sąlygų, techninė platforma turėjo atitikti Microsoft „.NET“  reikalavimus, o konstatuota, kad kitos dalys (apskaita ir algos) parašytos „Visual FoxPro“. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į demonstracijos metu eksperto nurodytus vizualinius technologijos „Visual FoxPro“ ir demonstruotos programos sutapimus, į tai, kad apelianto atstovai nesugebėjo paaiškinti, kokia technologija panaudota, ir į tai, kad apeliantas pats neteikė įrodymų, paneigiančių technologijos „Visual FoxPro“ naudojimą, konstatavo, kad dalis ieškovo siūlomos sistemos yra sukurta naudojant „Visual FoxPro“ technologiją. Teisėjų kolegija, nurodė, kad, nors Prienų rajono savivaldybės administracijoje esančios sistemos palyginimu nebuvo galima remtis, tačiau nurodė, kad ieškovo pasiūlymui atmesti pakako pirminės informacijos, o ieškovo siūlomos sistemos, įdiegtos kitoje perkančioje organizacijoje, įvertinimas buvo atliktas tik siekiant papildomai įsitikinti, ar sistemos demonstravimo metu identifikuota informacijos neatitiktis yra teisinga, todėl sprendė, kad iš Prienų rajono savivaldybės administracijos gauta informacija neturėjo esminės įtakos perkančiosios organizacijos sprendimo teisingumui. Teisėjų kolegija sutiko su ieškovo argumentais, kad VPĮ 33 straipsnyje („Sąlygos, draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime“) įtvirtintos nuostatos nustato negatyvaus pobūdžio tiekėjų kokybinės atrankos kriterijus, ir šis straipsnis taikomas tiekėjų kvalifikacijai įvertinti, o šio straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato perkančiosios organizacijos teisę remtis bet kokia teisėtomis priemonėmis gauta informacija, siekiant išsiaiškinti tiekėjo kvalifikacijos tinkamumą, tačiau pažymėjo, kad tokia tiekėjų dalyvavimą ribojanti sąlyga įtvirtinta ir Konkurso sąlygų III skyriaus „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 3.5 punkte, Konkurso sąlygų IX skyriuje „Pasiūlymų nagrinėjimas ir pasiūlymų atmetimo priežastys“ 9.8.10 punkte. Apeliantas šių Konkurso sąlygų neginčijo. Pirmiau nurodytame skyriuje numatytas tiekėjų pasiūlymų plačiąja prasme vertinimas, dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, 9.8.10 punktas šiuo atveju galėjo būti taikomas.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

 

1. Teismai pažeidė VPĮ 39 straipsnį, reglamentuojantį pasiūlymų vertinimo tvarką bei pagrindus atmesti pasiūlymus, ir taip iš esmės pažeidė viešųjų pirkimų principus (VPĮ 3 straipsnis). Teismai nepagrįstai nusprendė, jog perkančiajai organizacijai ir taip pakako duomenų atmesti tiekėjo pasiūlymą ir informacinės sistemos demonstracijos metu gautų duomenų pagrindu, nors pati perkančioji organizacija neatmetė pasiūlymo informacinės sistemos demonstracijos metu gautų duomenų pagrindu. Teismai nepagrįstai pasiūlymų vertinimo ir sprendimo atmesti pasiūlymą teisėtumo klausimą atskyrė nuo perkančiosios organizacijos diskrecijos vertinant pasiūlymus ir jos atlikto pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentų reikalavimams vertinimo. Perkančioji organizacija kilus neaiškumų dėl pasiūlymo turinio privalo užtikrinti galimybę tiekėjui paaiškinti pasiūlymo turinį nekeičiant jo esmės (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis), o šios bylos atveju konstatavus neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus, susidaro būtent tokia situacija, kai perkančioji organizacija neturi pakankamo pagrindo ir duomenų spręsti dėl pasiūlymo neatitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams.

2. Teismų sprendimai, kuriais yra keičiamas pasiūlymo atmetimo pagrindas ir konstatuojamas perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas yra nesuderinamas su perkančiajai organizacijai suteikta diskrecija bei tiekėjo teisių efektyvios gynybos principais (teismams pakeitus (patikslinus) pasiūlymo atmetimo pagrindą, jis netenka galimybės tinkamai pasinaudoti VPĮ V skyriuje numatytomis teisėmis). Teismai nepagrįstai sprendė dėl kitokio pasiūlymo atmetimo pagrindo (faktinės apimties), nei tai buvo suformuota ginčo šalių priimant sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo ir skundžiant šiuos atsakovo veiksmus. Teismai negalėjo pripažinti ieškovo pasiūlymo atmetimo tinkamu, jei vertino tik pasiūlymo atitiktį Konkurso sąlygoms, nesiremiant ir nevertinant būtent tos dalies, dėl kurios pats atsakovas nurodo, kad atmetė ieškovo pasiūlymą. Dėl to teismai, pakeisdami pasiūlymo atmetimo faktinį pagrindą ir konstatuodami, jog, nepaisant atliktų neteisėtų veiksmų, pakako duomenų dėl pasiūlymo atmetimo, atliko neteisėtus veiksmus.

3. Perkančioji organizacija iš esmės pažeidė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principą (VPĮ 3 str. 1 d.), nes tiekėjo pasiūlymą vertino pažeisdama VPĮ ir Konkurso sąlygų reikalavimus ir išskirdama iš kitų tiekėjų bei atlikdama neteisėtus veiksmus, t. y. vertindama ir tapatindama su tiekėjo pasiūlymu pas trečiuosius asmenis esančią netapačią informacinę sistemą. Teismai neteisingai nusprendė, kad šios aplinkybės neturi įtakos Perkančiosios organizacijos priimto sprendimo teisėtumui, nes, pirma, būtent neteisėtai atlikti perkančiosios organizacijos veiksmai sudarė jos motyvus atmesti tiekėjo pasiūlymą, antra, minėtos procedūros buvo atliktos tik vieno iš tiekėjų atžvilgiu ir siekiant atmesti jo pasiūlymą, trečia, atlikti veiksmai suponavo Konkurso sąlygų keitimą.

4. Teismai pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias CPK normas, nes nepagrįstai nusprendė, kad tiekėjas turėjo įrodyti jo pasiūlymo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams. Ieškovas įrodinėjo, jog perkančioji organizacija nenustatė jo pasiūlymo neatitikties pirkimo dokumentų reikalavimams bei pažeidė VPĮ reikalavimus, atlikdama neteisėtus su pasiūlymo vertinimo susijusius veiksmus. Nustačius, kad perkančioji organizacija neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti pasiūlymo neatitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams turi galioti iš VPĮ 3 ir 39 straipsnių išplaukianti prezumpcija, jog nenustačius pasiūlymo neatitikties pirkimo dokumentų reikalavimams, jis laikomas tinkamu ir negali būti atmestas. Be to, teismai privalėjo vertinti byloje pateiktą VPT išvadą dėl pirkimo procedūrų teisėtumo, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į jos turinį.

5. Teismams konstatavus, kad perkančioji organizacija ir jos pasitelktas ekspertas (liudytojas) nepagrįstai vertino pas trečiuosius asmenis įdiegtą informacinę sistemą ir jos atitiktį Konkurso sąlygų reikalavimams, teismai visiškai neatsižvelgė į tai, kad šios aplinkybės ir atlikti neteisėti veiksmai turėjo tiesioginę įtaką liudytojo nuomonės apie tiekėjo pasiūlymą susiformavimui ir sudarė prielaidas jam pateikti eksperto išvadą. Liudytojas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog informacinės sistemos demonstracijos metu jis negalėjo nustatyti neatitikties pirkimo dokumentų reikalavimams ir pateikti dėl to eksperto išvados, o tam buvo būtina atlikti pas trečiuosius asmenis esančios informacinės sistemos vertinimą.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija prašo kasacinį skundą atmesti, o teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime iš esmės palaikomi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentai, papildomai nurodant, kad teismai nepakeitė pasiūlymo atmetimo pagrindo, nes perkančioji organizacija priėmė sprendimą atmesti kasatoriaus pasiūlymą pagal konkurso sąlygas, be to, teismas viešųjų pirkimų bylose turi būti aktyvus, todėl teismui neturėtų būti draudžiama keisti pasiūlymo atmetimo pagrindą.   

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

 

Dėl tiekėjo pasiūlymo atmetimo pagrindo nustatymo

 

Tiekėjo pasiūlymą perkančioji organizacija gali atmesti įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytais pagrindais ir tvarka. Pasiūlymui atmesti konkrečioje situacijoje gali būti vienas arba keli pagrindai, arba pagrindo gali iš viso nebūti, todėl teismai spręsdami iš to kylančius viešųjų pirkimų ginčus visais atvejais turi nustatyti, kokiu konkrečiai pagrindu perkančioji organizacija atmesdama tiekėjo pasiūlymą remiasi ir ar šis pagrindas, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes bei joms taikytinas materialiosios teisės normas, yra tinkamas. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste buvo aktualūs du tiekėjo (kasatoriaus) pasiūlymo atmetimo pagrindai. Pirmasis nustatytas VPĮ 33 straipsnyje, reglamentuojančiame sąlygas, draudžiančias ir ribojančias tiekėjų dalyvavimą pirkime, kurio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas apie nustatytų reikalavimų atitiktį yra pateikęs melagingą informaciją, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Antrasis nustatytas VPĮ 39 straipsnyje, reglamentuojančiame pasiūlymų vertinimą ir palyginimą, kuriuo 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu šis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pažeidė VPĮ 39 straipsnį reglamentuojantį pasiūlymų vertinimo tvarką bei pagrindus atmesti pasiūlymus, nepagrįstai nusprendė, jog perkančiajai organizacijai ir taip pakako duomenų atmesti tiekėjo pasiūlymą ir informacinės sistemos demonstracijos metu gautų duomenų pagrindu, teismų sprendimai, kuriais yra keičiamas pasiūlymo atmetimo pagrindas ir konstatuojamas perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas yra nesuderinamas su jai suteikta diskrecija bei tiekėjo teisių efektyvios gynybos principais, teismai nepagrįstai sprendė dėl kitokio pasiūlymo atmetimo pagrindo (faktinės apimties), nei tai buvo suformuota ginčo šalių priimant sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo ir skundžiant šiuos atsakovo veiksmus.

Teisėjų kolegija vertindama šiuos kasacinio skundo argumentus pažymi, kad, kaip nurodyta pirmiau, perkančioji organizacija tiekėjo pasiūlymą gali atmesti vienu ar keliais skirtingais pagrindais. Jei perkančioji organizacija pasiūlymą atmetė keliais pagrindais, kad šie jos veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, būtina nuginčyti visų pasiūlymo atmetimo pagrindų buvimą. Bylos duomenimis, perkančioji organizacija 2012 m. sausio 6 d. raštu informavo ieškovą apie jo pasiūlymo atmetimą, nurodydama, kad jo pasiūlymas neatitinka konkurso dokumentuose nustatytų reikalavimų, be to, ieškovas pateikė melagingą su pasiūlymu susijusią informaciją. Nors teismai šioje byloje padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai rėmėsi Prienų rajono savivaldybėje ieškovo įdiegtos programinės įrangos vertinimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovo pasiūlymui atmesti pakako pirminės informacijos, o ieškovo siūlomos sistemos, įdiegtos kitoje perkančioje organizacijoje, įvertinimas buvo atliktas tik siekiant papildomai įsitikinti, ar sistemos demonstravimo metu identifikuota informacijos neatitiktis yra teisinga, todėl nusprendė, kad iš Prienų rajono savivaldybės administracijos gauta informacija neturėjo esminės įtakos perkančiosios organizacijos sprendimo teisingumui. Taigi esminę reikšmę sprendžiant dėl ieškovo pasiūlymo siaurąja prasme atitikties vertinimo turėjo pirkimo objekto (kompiuterinė programa) demonstracija.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustato, jog tiekėjai turės pademonstruoti siūlomo pirkimo objekto savybes, jo veikimą ar pan., šioje demonstracijoje gauti duomenys yra svarbūs vertinant siūlomo pirkimo objekto atitiktį techninėje specifikacijoje iškeltiems reikalavimams. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo atsižvelgti ne tik į popierinę ar elektroninę pasiūlymo versiją, bet ir į faktinius demonstravimo metu surinktus duomenis, o šią visą informaciją vertinti kartu. Dėl to vienintelė aplinkybė, kad pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygas, nėra pakankama tam, kad jis būtų vertinamas su kitais, siekiant išrinkti laimėtoją, jei pirkimo objekto demonstravimo metu nustatomos anksčiau tiekėjo nedeklaruotos neatitiktys.

Atmesdama pasiūlymą perkančioji organizacija rėmėsi dviem pagrindais, vienas kurių teismų buvo pripažintas tinkamu, todėl pakankamu teisėtai atmesti pasiūlymą. Teismų nustatytos faktinės aplinkybės dėl pastarojo atmetimo pagrindo buvimo nėra kasacijos dalykas, nes fakto klausimai susiję teismų nustatytų faktinių aplinkybių tyrimu ir nustatymu, nepatenka į kasacinio teismo kompetenciją pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį. Tai sudaro pagrindą atmesti pirmąjį ir antrąjį kasacinio skundo argumentus.

Trečiasis ir ketvirtasis kasacinio skundo argumentai yra išvestiniai iš pirmųjų dviejų argumentų, todėl, nustačius, kad pasiūlymas buvo atmestas teisėtai, išvestinių argumentų nagrinėjimas neturi prasmės. Penktuoju kasacinio skundo argumentu keliami fakto klausimai, kurių, kaip minėta, kasacinis teismas netiria. Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų kasacine tvarka pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį šioje byloje nėra, ir kasacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

 

Už patirtas atstovavimo kasaciniame teisme išlaidas atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija prašo atlyginti 4250 Lt ir pateikia šios sumos sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Atsižvelgdama į bylos pobūdį bei vadovaudamasi Rekomendacijų 2 ir 8 punktais, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš kasatoriaus atsakovo naudai priteistinas 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimas (CPK 98 straipsnis).

Kasaciniame procese valstybė patyrė 49,57 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

 

nutaria:

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 15 d.  nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti UAB „Labbis“ (j. a. k. 110005648) Šiaulių rajono savivaldybės administracijai (j. a. k. 188726051) 1000 (vieną tūkstantį) Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Priteisti UAB „Labbis“ (j. a. k. 110005648) valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752) 49,57 Lt (keturiasdešimt devynis litus 57 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                  Virgilijus Grabinskas

 

 

 

Birutė Janavičiūtė

 

 

 

Sigita Rudėnaitė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei