Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-339-2010].doc
Bylos nr.: 3K-3-339/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                        Civilinė byla Nr. 3K-3-339/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1;  41 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. liepos 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Prano Žeimio, 

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „KIA AUTO“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, UAB „KIA AUTO“ dėl viešojo pirkimo sąlygų, Viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolo panaikinimo ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo niekine; trečiasis asmuo: D. N.; institucija, duodanti išvadą byloje, – Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kilusioje byloje ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, CPK 49 straipsnyje nustatyta tvarka prašė panaikinti atsakovo Teisingumo ministerijos Viešojo pirkimo komisijos 2007 m. gegužės 30 d. posėdžio protokolu Nr. 15F-21(1) patvirtintą Supaprastinto atviro konkurso sąlygų lengviesiems automobiliams pirkti trečią priedą „Lengvojo, padidinto pravažumo, daugiatikslio automobilio techninė specifikacija (transporto priemonės tipas – M1 AF)“, taip pat Viešojo pirkimo komisijos 2007 m. birželio 14 d. protokolinį sprendimą pripažinti atsakovo UAB „KIA AUTO“ pasiūlymą laimėjusiu konkursą „Lengvųjų automobilių pirkimas“, pripažinti niekine atsakovų 2007 m. birželio 27 d. sudarytą lengvųjų automobilių pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją natūra – atsakovą Teisingumo ministeriją įpareigoti grąžinti atsakovui UAB „KIA AUTO“ pagal pirmiau nurodytą sutartį įgytus tris 2007 m. pagamintus automobilius „KIA Ceed“ (1,6 LX MT), atsakovą UAB „KIA AUTO“ – grąžinti Teisingumo ministerijai pagal sutartį gautus 149 910 Lt.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas sprendė, kad atsakovo Teisingumo ministerijos 2007 m. gegužės 30 d. paskelbtas supaprastintas atviras konkursas pirkti lengvuosius automobilius neatitiko VPĮ nustatytų principų, todėl konkurso rezultatų pagrindu sudaryta automobilių pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė, nes prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms; teismas taikė restituciją – įpareigojo Teisingumo ministeriją grąžinti pardavėjui UAB „KIA AUTO“ tris automobilius „KIA Ceed“ (1,6 LX MT), pagaminimo metai 2007, o UAB „KIA AUTO“ – grąžinti pirkėjui Teisingumo ministerijai 149 910 Lt, gautus pagal 2007 m. birželio 27 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį.  

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą, 2010 m. vasario 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą. Apeliaciniame skunde buvo nurodyti argumentai dėl VPĮ nuostatų, taip pat restituciją nustatančių normų aiškinimo ir taikymo, proceso teisės normų pažeidimo, todėl kolegija nutartyje pasisakė dėl šių apeliacinio skundo argumentų bei savo išvadų. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl restitucijos taikymo ir parinkto tinkamo jos būdo, akcentavo, jog šioje byloje atitinkamų procesinių sprendimų priėmimą ir restitucijos taikymą lemia atsakovų atstovų ne tik nesąžiningas ir teisei priešingas, bet ir nusikalstamas elgesys. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. apkaltinamajame nuosprendyje nustatyta, kad D. N., atstovavusio perkančiajai organizacijai Teisingumo ministerijai, ir G. K., pardavėjo UAB „KIA AUTO“ atstovo, veiksmai, organizuojant ir vykdant viešojo pirkimo procedūras, buvo nusikalstamo pobūdžio; šie asmenys neteisėtai susitarė dėl galimybės UAB „KIA AUTO“ laimėti Teisingumo ministerijos 2007 m. gegužės 30 d. paskelbtą lengvųjų automobilių viešojo pirkimo konkursą, aptarė lengvųjų automobilių pirkimo sąlygas, kurios tiktų konkurse dalyvausiančiai UAB „KIA AUTO“. Dėl šių nusikalstamų veiksmų viešame automobilių pirkimo konkurse buvo atimta galimybė su konkurencingais pasiūlymais dalyvauti kitoms automobilių prekybos bendrovėms bei pasirinkti tinkamiausią pasiūlymą; taip iškreipti VPĮ paskirtis ir pagrindiniai šio įstatymo nustatyti viešųjų pirkimų principai. Nors apeliaciniu skundu buvo ginčijama pirmosios instancijos teismo taikyta  restitucija natūra, nes dėl jos esą atsakovas Teisingumo ministerija patirs didelės žalos, tačiau kolegija šių argumentų nepripažino pagrįstais. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnis). Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. CK 6.1456.146 straipsniuose nustatyti restitucijos taikymo pagrindai ir būdai; jų esmė yra tai, kad netoleruotinas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, kitos – pagerėjimas. Restitucijos būdą nulemia konkrečios bylos aplinkybės; šiuo atveju sandorio pripažinimas negaliojančiu yra asmens nusikalstamų veiksmų padarinys, todėl, kolegijos vertinimu, pagrįstai taikytina restitucija natūra; pripažinto negaliojančiu sandorio šalys gali reikšti reikalavimus tiesiogiai atsakingiems už tokios žalos atsiradimą asmenims, jeigu laiko, kad dėl taikytos restitucijos jos padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėjo. 

Bylos nagrinėjimo metu atsakovai prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytą ieškinio senatį pareikštiems reikalavimams; atsakovui apeliaciniame skunde taip pat argumentuojant dėl ieškinio senatį nustatančių materialiosios teisės normų netinkamo taikymo, kolegija pažymėjo skirtingą šalių poziciją dėl šio klausimo; ieškovas teigė, kad apie viešojo intereso pažeidimą sužinojo, gavęs 2008 m. vasario 22 d. Viešųjų pirkimų tarnybos parengtą išvadą; tuo tarpu atsakovas teigė, kad ieškovas apie VPĮ pažeidimus sužinojo ne vėliau kaip 2007 m. lapkričio 28 d., kai trečiajam asmeniui D. N. buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir kad ieškinio senaties termino eigos pradžia yra ši data. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad šiuo atveju ieškinio senaties termino pradžia laikytina ta diena, kai ieškovas gavo pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad yra pažeistas viešasis interesas, t. y. įstatymo įgaliotai institucijai – Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – konstatavus organizuoto viešųjų pirkimų konkurso pažeidimus atsakovo Teisingumo ministerijos rengtame lengvųjų automobilių pirkimo konkurse. Kadangi Viešųjų pirkimų tarnybos 2008 m. vasario 22 d. raštas Nr. 4S-666, adresuotas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkui, šioje institucijoje gautas 2008 m. vasario 27 d., ieškinys teismui pateiktas 2008 m. kovo 26 d., tai ieškinys dėl viešojo intereso gynimo pareikštas, nepraleidus ieškinio senaties termino, šiuo pagrindu neatmestinas. 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas UAB „KIA AUTO“) prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti,  arba pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį dėl tos dalies, kuria taikyta restitucija, nustatyti, kad, taikant restituciją, kasatorius įpareigotinas grąžinti atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai 76 029,01 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Dėl netinkamo restitucijos būdo taikymo ir sąžiningumo bei teisingumo principų pažeidimo (CK 1.5 straipsnis, 6.145 straipsnio 2 dalis). Taikant restituciją tokiu būdu, kaip nustatė teismai, kasatorius nepagrįstai nukentėtų; atsakovas Teisingumo ministerija beveik trejus metus naudojosi trimis automobiliais ir šie nuvertėjo. Teismų įpareigojimas grąžinti 149 910 Lt, kurias kasatorius gavo pagal pripažintas niekinėmis ir negaliojančiomis 2007 m. birželio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartis, neatitinka sąžiningumo ir teisingumo principų.  Šiuo atveju restitucija turi būti vykdoma taip, kad už grąžinamus nenaujus automobilius būtų sumokėta nenaujų automobilių rinkos kaina, t. y. 76 029,01 Lt. Kasatorius, remdamasis susisiekimo ir finansų ministrų 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 patvirtinta Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, apskaičiavo, kad parduotų trijų automobilių vertė apeliacinės instancijos teismo priėmimo dieną yra 81 296,61 Lt; atsakovo Teisingumo ministerijos apskaičiavimu, trijų automobilių nusidėvėjimas yra 71 870,99 Lt vertės, trijų automobilių likutinė vertė – 76 029,01 Lt. Taikant restituciją, sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas, sprendžiant dėl restitucijos šalių interesų pusiausvyros. Šioje byloje nepaneigta atsakovų nekaltumo prezumpcija. Kasatorius yra sąžiningas, jo sąžiningumo nekvestionavo ieškovas. Kasatorius nedarė įtakos ginčo sutarties sąlygoms ir ginčo sprendimams, todėl restitucija neturi pabloginti jo padėties. Kasatoriaus direktoriaus G. K. nusikalstama veika nėra kasatoriaus veikla, lygiai kaip ir kito atsakovo – Teisingumo ministerijos atstovo D. N. priešingų teisei veiksmų negalima vertinti kaip atsakovo nesąžiningumo, nes sprendimai, kurių pagrindu sudaryta ginčo sutartis, priimti Viešojo pirkimo komisijos narių kolegialiai.  

2. Dėl ieškinio senaties termino eigos pradžią nustatančių normų netinkamo aiškinimo ir taikymo (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasatorius bylos nagrinėjimo metu prašė taikyti ieškinio senatį, nes laikė, jog terminas ieškiniui pateikti yra pasibaigęs. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovas 2008 m. vasario 22 d. gavo Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Vyriausybės  raštą, kuriame konstatuoti viešojo pirkimų konkurso pažeidimai, todėl nuo šios dienos turėjo pagrindą kreiptis į teismą viešajam interesui ginti; ieškinį teismui pateikė 2008 m. kovo 26 d., nepasibaigus ieškinio senaties terminui. Kasatoriaus vertinimu, ieškovas apie viešojo intereso pažeidimą sužinojo gerokai anksčiau; t. y. ne vėliau, kaip 2007 m. lapkričio 28 d., kai trečiajam asmeniui D. N. įteikė pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos padarymo; ieškovas į teismą kreipėsi 2008 m. kovo 21 d., pasibaigus ieškinio senaties terminui. Ieškovui taikytini aukštesni atidumo standartai dėl to, kad jis yra viena iš teisėsaugos institucijų; kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad faktas, jog prokuroras neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, nesuteikia jam daugiau, nei kitiems ieškovams, teisių, kitaip būtų pažeistas teisinio apibrėžtumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga ir kt; bylos Nr. 3K-7-38/2008).  

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad skundo argumentai dėl restitucijos netinkamo būdo yra nepagrįsti; kasatorius atsako už jo valdymo organo – direktoriaus – sudarytą sutartį, nes jis veikė juridinio asmens, t. y. kasatoriaus, vardu. Kadangi atstovas veikė nesąžiningai, tai konstatuotinas sandorio dalyvio – UAB „KIA AUTO“ – nesąžiningumas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad restitucijos taikymą šioje byloje lemia atsakovų atstovų ne tik nesąžiningas, bet ir nusikalstamas elgesys. Jeigu kasatorius laiko, kad jam padaryta žalos, turi teisę reikšti reikalavimus už šią žalą atsakingiems asmenis. Kasacinio skundo argumentai dėl ieškinio senatį nustatančių materialiosios teisės normų netinkamo taikymo taip pat nepagrįsti; CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas taikomas iš konkurso rezultatų atsiradusiems reikalavimams. Žinojimas apie galbūt nusikalstamas veikas rengiant konkursus, taip pat įtarimo pateikimas nėra pagrindas kreiptis į teismą ir ginčyti konkurso rezultatus. Prokuroras turi teisę reikalauti iš valstybės ar savivaldybės institucijų atlikti patikrinimus ir gauti išvadas (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis); jas gavęs, kaip šiuo atveju – 2008 m. vasario 27 d. gavęs Viešųjų pirkimų tarnybos raštą, kuriame konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai,  prokuroras turi pagrindą kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad sandorio panaikinimas ir restitucijos taikymas neužkerta kelio reikalauti žalos atlyginimo, jeigu laikoma, jog šalys patyrė tokios žalos. Neteisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginta (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo D. N. nėra atsakovo įstaigos tarnautojas, todėl atsako visiškai už nusikalstamais veiksmais padarytą žalą (CK 6.246–6.249 straipsniai). G. K. yra kasatoriaus direktorius, dėl jo atsakomybės turi būti sprendžiama, taikant DK normas. Fakto, kad atsakovas Teisingumo ministerija tam tikrą laiką naudojo automobilius ir jų vertė sumažėjo, negalima vertinti kaip nepagrįsto ir nesąžiningo praturtėjimo; toks praturtėjimas yra atsitiktinis, atsižvelgiant į kasatoriaus, kuris yra profesionalus komercinių teisinių santykių, susijusių su automobilių pardavimu, dalyvis, statusą; kasatoriaus vadovas, dalyvaudamas viešųjų pirkimų procedūrose, turėjo būti ypač rūpestingas ir apdairus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl ieškinio senaties

 

Kasatorius teigia, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams, nes apie viešojo intereso pažeidimą sužinojo gerokai anksčiau, t. y. ne vėliau, kaip 2007 m. lapkričio 28 d., kai trečiajam asmeniui D. N. įteikė pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos padarymo; į teismą ieškovas kreipėsi 2008 m. kovo 21 d., pasibaigus ieškinio senaties terminui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas ieškinio senaties termino pradžia laikė tą dieną, kai ieškovas gavo pakankamų duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog yra pažeistas viešasis interesas. Teismo išvada yra motyvuota ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymo normų taikymo ir aiškinimo praktikos nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008). Prokuroro teisė inicijuoti civilinį procesą reglamentuota CPK ir Prokuratūros įstatymo; prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva. Kadangi ieškinio senaties termino eigos pradžia sietina su šalies sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą, tai ieškinio senaties termino eigos pradžiai nustatyti neturi įtakos, kas kreipėsi į teismą teisminės gynybos. Nors prokuroras, reiškiantis ieškinį viešajam interesui apginti, pagal CPK 41 straipsnio 2 dalį yra šalis tik procesine prasme, bet nėra šalis ginčo materialiniame teisiniame santykyje, tačiau įstatymų nenustatyta bendrųjų ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymo taisyklių išimčių, kai jis reiškia ieškinį viešajam interesui apginti. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas sprendė apie viešojo intereso pažeidimą ir pagrindą kreiptis į teismą pažeistam viešajam interesui ginti, remdamasis Viešųjų pirkimų tarnybos 2008 m. vasario 22 d. parengtos išvados duomenimis.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, be ieškinio senaties termino pradžios nustatymo, ieškinio senaties instituto nuostatų taikymui yra svarbus ir ieškinio senaties terminas, nuo kurio inter alia priklauso proceso šalių reikalavimų patenkinimo galimybės. Nagrinėjamoje byloje atsižvelgtina į tai, kad dėl ieškinio senaties termino sprendžiama specifinių viešųjų pirkimų teisinių santykių kontekste.

VPĮ yra lex specialis. Civilinio kodekso 6.382 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad viešojo pirkimo–pardavimo sutartims Civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai specialiųjų viešųjų pirkimų teisės normų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje A. M., K. K. ir R. L v. Turto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-508/2009). CK, CPK ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiarus taikymas reiškia, kad pirmiausia taikomos VPĮ nuostatos, o kitos teisės normos – tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo (pavyzdžiui, žalos atlyginimo mechanizmo) arba kai VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos.

Viešųjų pirkimų teisinių santykių specifiškumas taip pat atskleidžiamas, kvalifikuojant panašius teisinius santykius. Nors viešųjų pirkimų ir viešojo konkurso institutai (Civilinio kodekso XXII skyriaus šeštasis skirsnis ir XLIX skyrius) panašūs savo tikslais, tačiau skiriasi jų teisinių santykių subjektai ir objektas, šiems institutams taikomos panašaus pobūdžio, bet ne tapačios procedūros ir kt. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant ginčus dėl viešųjų pirkimų, netaikytina CK 1.125 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams.

Teisėjų kolegija pažymi, kad toks kasacinio teismo aiškinimas atitinka naujai besiformuojančią Lietuvos teismų praktiką viešųjų pirkimų srityje (VPĮ redakcijos, galiojusios iki 2010 m. kovo 2 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje, atsižvelgdama į VPĮ specifiškumą CK atžvilgiu bei įvertinusi iš VPĮ V skyriaus nuostatų kylantį reguliavimą, t. y. privalomą ikiteisminę ginčo procedūrą, perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų apskundimo terminus, galimybę pasinaudoti pažeistų teisių gynyba laiko (iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo) bei materialaus reikalavimo (galiojusioje VPĮ redakcijoje, priešingai nei dabartinėje atskirai nereguliuojamas viešojo pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia) atžvilgiu, konstatavo, kad viešojo pirkimo sutartims ginčyti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, AB „Kauno tiltai“ ir AB „Panevėžio keliai“, bylos Nr. 2A-501/2010).

Ilgas ieškinio senaties terminas tokio pobūdžio reikalavimams, ypač kai juos kelia pareigą ginti viešąjį interesą turintis subjektas, pateisinamas viešųjų pirkimų tikslų; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, kad viešųjų pirkimų procedūromis siekiama neiškraipytos visų ūkio subjektų konkurencijos, korupcijos prevencijos tikslų. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir UAB „Veikmė“, bylos Nr. 3K-3-505/2009). Atsižvelgiant į tai, pernelyg trumpas ieškinio senaties termino taikymas reikalavimams, turintiems visuomeninę svarbą ir nukreiptiems į visuomenės interesų apsaugą, neužtikrintų specialiojo įstatymo keliamų tikslų pasiekimo ir pažeistų teisėtus visuomenės lūkesčius.

Taigi kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo ieškinio senaties termino eigos pradžią nustatančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo, atsižvelgiant į kasacinio teismo nutartyje šiuo klausimu išdėstytus argumentus, nepaneigia teismų išvados, kad Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras pagal ieškinio padavimo metu galiojusią Viešųjų pirkimo įstatymo redakciją nepraleido reikalavimui nustatyto ieškinio senaties termino.

 

Dėl restitucijos taikymo

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, yra nurodęs, kad teismai, nustatę imperatyvaus pobūdžio viešųjų pirkimų tvarko pažeidimus, gali ir privalo pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį konstatuoti, jog dėl tokio viešojo pirkimo sudarytas sandoris yra niekinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-583/2008; kt.). Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Teisingumo ministerijos 2007 m. gegužės 30 d. paskelbtas supaprastintas atviras konkursas lengviesiems automobiliams pirkti neatitiko VPĮ nustatytų principų, todėl pagrįstai laikė, jog imperatyviosioms teisės normoms prieštaraujantis konkurso pagrindu sudarytas automobilių pirkimo–pardavimo sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymo tiesiogiai nurodyta, jog, konstatavus niekinio sandorio faktą, taikomos CK šeštosios knygos normų nustatytos restitucijos taisyklės (CK 1.80 straipsnio 3 dalis). Bendrąsias restitucijos taisykles reglamentuoja CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ I dalies „Bendrosios nuostatos“ X skyriaus „Restitucija“ normos. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Taikant restituciją, paprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo.

Nors kasatorius akcentuoja teisinę sąžiningumo principo laikymosi reikšmę taikant restituciją, nurodo, kad šiuo atveju pripažinto niekiniu sandorio šalys buvo sąžiningos, jų atstovų teisei priešingi ir nusikalstami veiksmai esą nereiškia nesąžiningų atsakovų veiksmų, tačiau teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nereikšmingais šiuos kasacinio skundo argumentus, nes juridiniai asmenys įgyja teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad restitucijos taikymu nekvestionuojamas sutarties šalių – UAB „KIA AUTO“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – sąžiningumas, o siekiama atkurti teisinių gėrių apsaugą. Būtent šis restitucijos taikymo tikslas ir juridinių asmenų sąžiningumas bei jų atstovų nusikalstami veiksmai lemia tai, kad sandorio pripažinimo niekiniu neigiami padariniai gali būti priešpastatyti nusikalstamais veiksmais žalą sukėlusių asmenų nenaudai.

Šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, kai sandorio pripažinimas negaliojančiu yra juridinių asmenų atstovų nusikalstamų veiksmų padarinys, teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai pagrįstai taikė restituciją natūra. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pripažinto negaliojančiu sandorio šalys gali įgyvendinti teisę kreiptis dėl jų nurodomos žalos atlyginimo, pareikšdami savarankiškus reikalavimus tiesiogiai už tokios žalos atsiradimą atsakingiems asmenims. Vis dėlto teisėjų kolegija konstatuoja, kad restitucijos taikymas natūra, kai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai tenka pareiga grąžinti automobilius, o UAB „KIA AUTO“ – grąžinti įmokėtus pinigus, pažeidžia teisingumo ir šalių lygiateisiškumo principus bei negrąžina sandorio šalių į pirminę padėtį. Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos naudai iš UAB „KIA AUTO“ priteisus jos įmokėtų pinigų grąžinimą lieka neaišku, kokios žalos ji dar galėtų reikalauti iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismų nustatytas restitucijos natūra taikymas suponuoja sandorio šalių grąžinimą į nelygiavertę padėtį ne dėl to, kad UAB „KIA AUTO“ nekompensuojamas automobilių trejų metų nusidėvėjimas, bet dėl to, jog tik vienai iš sandorio, pripažinto niekiniu, šalių (UAB „KIA AUTO“) tenka procesinė ir materialioji našta kaltų asmenų reikalauti nuostolių atlyginimo. Atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, kad įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu viešojo pirkimo sutarties šalių atstovai pripažinti veikę bendrai, t. y. jų kaltės laipsnis yra vienodas (atlyginant žalą, jie – solidarieji skolininkai). Taigi abiejų sandorio šalių sąžiningumo prezumpcija nepaneigta, o jų atstovų nusikalstami veiksmai yra tiek pat žalingi visuomenei, todėl ir iš restitucijos natūra taikymo kylantys neigiami padariniai turi vienodai slėgti abi viešojo pirkimo sutarties šalis. Atsižvelgiant į tai, automobilių nusidėvėjimas ir visi kiti bendri sutarties šalims kilę neigiami padariniai turi tekti vienodomis dalimis.

Pažymėtina tai, kad automobilių nusidėvėjimo, kaip tokio, nustatymas ir jo dydžio apskaičiavimas yra fakto klausimas, kurio spręsti kasacinis teismas neturi kompetencijos. Dėl to byla perduotina apeliacinės instancijos teismui šiam klausimui iš naujo išnagrinėti; dėl restitucijos taikymo turėtų būti sprendžiama, prieš tai įvertinus visus galimus sandorio šalims bendrai kilusius neigiamus padarinius.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė restituciją nustatančias CK normas, šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Kasacinės instancijos teismas patyrė 51,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kasatorius prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodo jų dydžio ir išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šioje proceso stadijoje nėra galimybių priteisti pirmiau nurodytų išlaidų į valstybės biudžetą, taip pat kasatoriui (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl išlaidų priteisimo valstybės naudai ir kasatoriui turės išspręsti teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai. 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,  

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                      Gražina Davidonienė

                                                                     

Juozas Šerkšnas

 

                                                                      Pranas Žeimys