Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-7-20-2006].doc
Bylos nr.: 3K-7-20/2006
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

                                                                                                               Civilinė byla Nr. 3K-7-20/2006

                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 75.2; 83.1(S)                                           

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. birželio 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Romualdo Čaikos (pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko, Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio, Teodoros Staugaitienės ir Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Beatai Bieliauskienei,

dalyvaujant pareiškėjai M. Č. ir jos atstovui advokatui K. Čilinskui,

suinteresuotam asmeniui G. P.,

suinteresuoto asmens Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovams advokatui J. Gaudučiui, R. Dobelienei ir S. Česnavičiui,

 

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. Č. pareiškimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus įpareigojimo įtraukti į apskaitą jos sudarytą santuoką, įrašant jai sutuoktinio pavardę (suinteresuoti asmenys – G. P., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija).

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Pareiškimo esmė

 

              Pareiškėja M. Č. prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą M. Č. ir G. P. 2003 m. spalio 6 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Nevados valstijoje, Karson Sityje, sudarytą santuoką, įrašant pareiškėjos pavardę (duomenys neskelbtini) (sutuoktinio pavardę su vyriškos giminės pavardžių galūne). Pareiškėja nurodė, kad Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė įtraukti į apskaitą jos ir suinteresuoto asmens G. P. JAV Nevados valstijoje sudarytą santuoką, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos pasirinkta sutuoktinio pavardės forma neatitinka valstybinės lietuvių kalbos taisyklių.             

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad 2003 m. spalio 6 d. JAV Nevados valstijoje, Karson sityje, pareiškėja M. Č. ir suinteresuotas asmuo G. P. sudarė santuoką. Tai patvirtina išduotas santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini). Išduodant leidimą santuokai sudaryti, pareiškėja M. Č. išreiškė pageidavimą, kad, sudarius santuoką, jos pavardė būtų (duomenys neskelbtini) (sutuoktinio pavardė su vyriška galūne). Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo yra lietuviai, Lietuvos Respublikos piliečiai, jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių dėl JAV sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą ir suteikimo M. Č. pavardės (duomenys neskelbtini), Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė tai padaryti ir nurodė, kad M. Č. turi teisę pasirinkti pavardę po santuokos sudarymo vadovaudamasi CK 3.31 straipsnio ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 2(87) „Dėl moterų pavardžių sudarymo“ nuostatomis. Teismas nurodė, kad užsienyje sudarytos santuokos įtraukiamos į apskaitą vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 129 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 56-58 punktais. CK 1.26 straipsnyje nurodyta, kad užsienyje sudarytos santuokos sudarymo tvarka nustatoma pagal santuokos sudarymo vietos valstybės teisę, o pagal CK 1.27 straipsnį sutuoktinių asmeniniams santykiams, taigi ir sutuoktinių pavardės pasirinkimui po santuokos sudarymo, taikoma jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. CK 3.31 straipsnyje yra įtvirtinta abiejų sutuoktinių teisė pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė. Moterų pavardžių darybą po santuokos sudarymo, kai moteris pasirenka sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę, reglamentuoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. 2(87), pagal kurį moterų pavardės pagal vyro pavardę daromos su priesagomis -ienė, -(i)uvienė, o tais atvejais, kai norima turėti pavardę (suteikti pavardės formą), kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės gali būti daroma su galūne -ė. Dėl tokių argumentų apylinkės teismas konstatavo, kad Civilinės metrikacijos skyrius pagrįstai atsisakė įtraukti į apskaitą pareiškėjos ir suinteresuoto asmens užsienyje sudarytą santuoką, suteikiant pareiškėjai sutuoktinio pavardę (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat rėmėsi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada, kad pavardė (duomenys neskelbtini) nelaikytina dirbtinai sudaryta, kad ši pavardė yra darybiškai netaisyklinga, tačiau neeliminuotina iš lietuvių kalbos pavardžių konteksto ir iš jos daroma moters pavardė turi atitikti lietuvių kalbos taisykles. Galimybė pasirinkti pavardės formą, kuri nenurodo moters šeiminės padėties (t. y. pavardę su galūne -ė), paneigia pareiškėjos teiginį, kad Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimas pažeidžia jos teisę į asmeninį gyvenimą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal pareiškėjos M. Č. apeliacinį skundą, 2005 m. birželio 3 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškimą patenkino – įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą M. Č. ir G. P. 2003 m. spalio 6 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Nevados valstijoje, Karson Sityje, sudarytą santuoką, įrašant M. Č. pavardę (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija nurodė, kad negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog CK 3.31 straipsnio nuostatos suteikia asmeniui teisę po santuokos registravimo pasirinkti sutuoktinio pavardę, bet ne jos formą. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo sudarė santuoką užsienyje, pareiškėjai pasirenkant sutuoktinio pavardę (duomenys neskelbtini). Byloje nenustatyta, kad šis civilinis aktas buvo sudarytas pažeidžiant JAV įstatymus. Taigi santuoka yra teisėta ir pripažintina Lietuvoje su visomis teisinėmis pasekmėmis (CK 1.25 straipsnio 4 dalis). Pagal Civilinės metrikacijos taisykles užsienyje sudarytų santuokų pripažinimas vykdomas įtraukiant tokias santuokas į apskaitą. Teisėjų kolegija nurodė, kad įtraukimas į apskaitą reiškia Lietuvos Respublikos piliečio užsienio valstybėje sudarytos santuokos legalizavimą. Civilinės metrikacijos skyrius pagal Civilinės metrikacijos taisyklių nuostatas privalo įrašyti į metrikacijos knygas santuokos įrašą, išduoti santuokos liudijimą ir apie tai pažymėti Lietuvos Respublikos piliečio pase (Civilinės metrikacijos taisyklių 56 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos santuokai įtraukti į apskaitą buvo pateikti visi būtini dokumentai, taigi Civilinės metrikacijos skyrius neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti įtraukti pareiškėjos santuoką į apskaitą. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad Civilinės metrikacijos skyriaus ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos raštuose bei procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai turėtų teisinės reikšmės nagrinėjant pareiškėjos analogišką prašymą santuokos registracijos atveju, tačiau šioje byloje yra nagrinėjamas jau sudarytos santuokos įtraukimas į apskaitą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

              Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė lietuvių kalbos komisija prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

              1. Apeliacinės instancijos teismas netaikė CK 1.11 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad užsienio teisės normos netaikomos, jeigu jų taikymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai, ir kad tokiais atvejais taikomi Lietuvos Respublikos civiliniai įstatymai. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad įregistravus santuoką JAV klausimas dėl pavardės formos ir jos sudarymo yra teisiškai nereikšmingas, neįvertino to, jog santuokos sudarymo procedūros ir sutuoktinių teisės vadintis kito sutuoktinio pavarde apimtimi JAV civilinė teisė neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinei teisei, tačiau teisės į sutuoktinio pavardę įgyvendinimas pagal JAV ir Lietuvos įstatymus skiriasi. JAV civilinė teisė yra remiasi anglų kalbos taisyklėmis, taigi, kitaip nei Lietuvos Respublikos teisė, nepripažįsta vyriškosios ir moteriškosios lyties asmenų vardų ir pavardžių skirtumo. Lietuvos įstatymai reglamentuoja ne tik sutuoktinio teisę į kito sutuoktinio pavardę (CK 3.31 straipsnis), bet ir pavardžių rašymą dokumentuose pagal lietuvių kalbos taisykles (CK 3.282 straipsnis).

              2. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad pareiškėja įgijo pavardę (duomenys neskelbtini) sudariusi santuoką Jungtinėse Amerikos Valstijose, rėmėsi ne santuokos liudijimu, kuriame yra įrašyta pareiškėjos ikisantuokinė pavardė, o Karson Sičio santuokų registracijos biuro išduoto leidimo sudaryti santuoką lydraštyje esančiu įrašu „minėtojo leidimo išdavimo metu M. pareiškė pageidavimą, kad jos pavardė būtų (duomenys neskelbtini). Teismas neatsižvelgė į tai, kad JAV pasirinkta sutuoktinio pavardė įgyjama keitimo būdu po santuokos registravimo, t. y. santuokos sudarymo ir pavardės keitimo procedūros yra nesusijusios. Pareiškėja neatliko pavardės keitimo Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau pareikalavo, kad Vilniaus miesto administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, remdamasis vien tik Karson Sičio santuokų registracijos biuro raštu, išduotų lietuvišką santuokos liudijimą, kuriame pareiškėjai būtų įrašyta pavardė (duomenys neskelbtini). Pagal Civilinės metrikacijos taisykles Civilinės metrikacijos skyrius įrašo užsienio valstybių institucijų jau įregistruotą Lietuvos Respublikos piliečių sudarytą santuoką tik pagal pateiktus dokumentus ir juose esančius duomenis. Nesant dokumento, patvirtinančio, kad M. Č. pasikeitė pavardę į (duomenys neskelbtini) Jungtinėse Amerikos Valstijose, Civilinės metrikacijos skyrius pagrįstai vadovavosi Lietuvos teisės normomis. 

              Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja M. Č. prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

              1. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo taikyti CK 1.11 straipsnio 3 dalį, nes pareiškėjos JAV įgytos teisės pasirinkti vyro pavardę įgyvendinimas Lietuvoje pažeistų Lietuvos teisės aktus, yra nepagrįstas. CK 3.282 straipsnis yra procedūrinė norma, įtvirtinanti civilinės būklės aktų registravimo tvarką. Registracijos tikslas yra tik patvirtinti, kad įvyko tam tikri juridiniai faktai, todėl CK 3.282 straipsnis negali būti laikomas nuostata, ribojančia CK 3.31 straipsnio taikymą. Be to, CK 3.282 straipsnio nuostata dėl vardo ir pavardės rašymo pagal lietuvių kalbos taisykles yra susijusi ne su vardo ar pavardės formavimo taisyklėmis, bet su rašybos ypatumais.  

              2. Kasacinio skundo antrasis argumentas yra susijęs su fakto klausimais, kurie kasaciniame teisme nenagrinėtini. Be to, pagal JAV teisę vyro pavardės pasirinkimas yra žmonos teisė, kuri įgyvendinama išreiškus asmens valią, o pavardės įregistravimo procedūra yra tik šios teisės įgyvendinimo pasekmė. Civilinės metrikacijos skyriui buvo pateiktas Karson Sičio santuokų registracijos biuro patvirtinimas, kad pareiškėja pasirinko pavardę (duomenys neskelbtini), todėl Civilinės metrikacijos skyrius pagal Civilinės metrikacijos taisyklių nuostatas turėjo įrašyti į apskaitą jau įregistruotą santuoką pagal pateiktus dokumentus ir juose esančius duomenis. 

              3. Asmens teisė į vardą įtvirtinta CK 2.20 straipsnyje. CK 3.31 straipsnyje nustatyta sutuoktinių teisė pasirinkti iki santuokos turėtą pavardę, kito sutuoktinio pavardę arba dvigubą pavardę. Jokių teisės į vardą apribojimų nurodytose normose nėra. Jei teismas, remdamasis tuo, kad lietuvių tautybės asmenims turi būti taikomos specialios pavardžių darybos taisyklės, šioje byloje nustatytų, kad pareiškėja neturi teisės į vyro pavardę, tai būtų pripažįstama, kad teisės į sutuoktinio pavardę įgyvendinimas iš esmės priklauso nuo asmens lyties ar tautybės. Taip būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

Pareiškėja M. Č. ir suinteresuotas asmuo G. P. (Lietuvos Respublikos piliečiai, lietuviai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje) 2003 m. spalio 6 d. JAV Nevados valstijoje, Karson sityje, sudarė santuoką. Jungtinėse Amerikos Valstijose išduodant leidimą santuokai sudaryti, pareiškėja M. Č. išreiškė pageidavimą, kad, sudarius santuoką, jos pavardė būtų (duomenys neskelbtini) (sutuoktinio pavardė su vyriška galūne). Santuokos liudijime įrašytos sutuoktinių iki santuokos sudarymo turėtos pavardės. Lietuvoje sutuoktiniai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių, prašydami įtraukti į apskaitą JAV sudarytą santuoką ir įrašyti M. Č. jos vyro pavardę su vyriška galūne (duomenys neskelbtini). Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė tai padaryti.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

              Iš civilinės bylos duomenų matyti, kad pareiškėja M. Č. ir suinteresuotas asmuo G. P. yra lietuviai, Lietuvos Respublikos piliečiai. Jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, Vilniaus mieste. 2003 m. spalio 6 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Nevados valstijoje, Karson Sityje, buvo įregistruota jų santuoka ir išduotas santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini). M. Č. ir G. P. santuokos liudijime įrašytas abiejų sutuoktinių iki santuokos sudarymo turėtos pavardės – G. P. ir M. Č. Sutuoktiniams buvo išduotas Karson Sičio santuokų registracijos biuro sekretoriaus-registratoriaus pasirašytas pažymėjimas, patvirtinantis, kad išduodant leidimą sudaryti santuoką M. Č. pareiškė pageidavimą priimti vyro pavardę (duomenys neskelbtini). M. Č. pase nebuvo pažymėta apie vyro pavardės priėmimą. Grįžusi į Lietuvą pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių, prašydama Jungtinėse Amerikos Valstijose įregistruotą santuoką įtraukti į apskaitą. Civilinės metrikacijos skyrius pasiūlė pareiškėjai pasirinkti ištekėjusios moters vyro pavardę, atitinkančią pavardžių darybos taisykles – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja M. Č. teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, kišdamasis į jos šeimos privatų gyvenimą, pažeidė jos teisę CK 3.31 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti vyro pavardę. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sutikdama su ieškovės argumentais, įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą M. Č. ir G. P. 2003 m. spalio 6 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Nevados valstijoje, Karson Sityje, sudarytą santuoką, įrašant M. Č. sutuoktinio pavardę su vyriška galūne (duomenys neskelbtini).

              Kasacinio teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, sutikdama su kasatoriaus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kasacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad: 1) pagal CK 1.11 straipsnį užsienio teisės normos netaikomos Lietuvoje, jeigu jų taikymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei kitų įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai. Civilinės būklės aktų registravimas priklauso viešajai tvarkai; 2) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Konstitucinio valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė; 3) CK 1.25 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad užsienio valstybėje teisėtai sudaryta santuoka  pripažįstama Lietuvos Respublikoje, išskyrus tuos atvejus, kai abu sutuoktiniai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, santuoką sudarė užsienio valstybėje, turėdami tikslą išvengti santuokos pripažinimo negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, šioje byloje yra neaktuali, nes ginčijamas ne santuokos registravimo teisėtumas, bet sutuoktinės teisė pasirinkti vyro pavardę, neatitinkančią ištekėjusių moterų pavardžių darybos taisyklių. Pareiškėja, Jungtinėse Amerikos Valstijose sudarydama santuoką ir pareiškusi, kad ji pasirenka vyro pavardę (duomenys neskelbtini), pavardės pakeitimo procedūrų neužbaigė. M. Č. ir G. P. santuokos įregistravimo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Nevados valstijoje, Karson Sityje, teisėtumo niekas neginčija; 4) šios civilinės bylos dalykas yra Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios Lietuvoje, teisė pasirinkti vyro pavardę, neatitinkančią CK 3.282 straipsnio, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 2(87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 129 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių (toliau – Civilinės metrikacijos taisyklės) 7 ir 57 punktų reikalavimų.

              Kasacinio teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija netinkamai aiškino ir taikė CK 1.25 straipsnio, 3.31 straipsnio ir Civilinės metrikacijos taisyklių 56 punkto nuostatas, nes neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnio, CK 3.281, 3.282 straipsnių, 1995 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779  2, 5, 9 straipsnių, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Civilinės metrikacijos taisyklių 7, 57 punktų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 2(87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ nuostatas ir lietuvių kalbos tradicijas, neaiškino CK 3.31 straipsnio nuostatų istoriškai, teleologiškai ir sistemiškai.

              Pagal CK 1.11 straipsnio 1 dalį, pasirenkant pavardę, įregistravus santuoką užsienyje, kai pavardės pakeitimo procedūra nėra užbaigta užsienyje, Lietuvos Respublikoje taikytini Lietuvos Respublikos civiliniai įstatymai. Pagal CK 3.281 straipsnį civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras. Tokiu atveju, kai sudarant santuoką užsienio valstybėje sutuoktinio pavardės pakeitimo procedūra nėra užbaigta, pagal Lietuvos Respublikos CK 3.282 straipsnio, Valstybinės kalbos įstatymo 2, 15 ir 19 straipsnių, Civilinės metrikacijos taisyklių 7 ir 57 punktų nuostatas Lietuvoje civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas ir pavardė rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2003 m. birželio 26 d. nutarime Nr. 2(87) nurodė, kad moterų pavardės pagal vyro pavardę daromos su priesagomis -ienė, -(i)uvienė (duomenys neskelbtini). Tais atvejais, kai norima turėti moters pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne -ė (duomenys neskelbtini). Pagal 2001 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-617  3 straipsnio 8 punktą ši komisija kompetentinga spręsti lietuvių kalbos vartosenos ir norminimo klausimus ir priimti dėl jų privalomus sprendimus.

              1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatavo, kad konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, jog lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Šie argumentai dar kartą patvirtina, kad valstybinės kalbos vartojimo ir apsaugos taisyklės priskirtinos prie viešosios tvarkos valstybėje, todėl šių taisyklių vykdymas negali būti vertinamas kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatose įtvirtinto asmens ir jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumo principo pažeidimas.

              Kadangi nenustatyta, kad M. Č. ir G. P. sudarė santuoką Jungtinėse Amerikos Valstijose turėdami tikslą išvengti santuokos pripažinimo negaliojančia (nenustatyti santuokos negaliojimo pagrindai, nurodyti CK 3.37 straipsnyje), Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pagrįstai įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą M. Č. ir G. P. 2003 m. spalio 6 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Nevados valstijoje, Karson Sityje, sudarytą santuoką, bet nepagrįstai įpareigojo įrašant civilinės būklės aktų įrašus ir išduodant santuokos liudijimą pareiškėjai įrašyti ne M. Č., bet M. (duomenys neskelbtini) pavardę (Civilinės metrikacijos taisyklių 57 punktas).

              Civilinėje byloje yra išdėstyta dviejų išplėstinės teisėjų kolegijos teisėjų atskiroji nuomonė, pareikšta CPK 63 straipsnio 2 dalies, 268 straipsnio 6 dalies ir 340 straipsnio 5 dalies nustatyta tvarka.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti, panaikinant įpareigojimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui civilinės būklės akte įrašyti M. Č. pavardę (duomenys neskelbtini).

Kitas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 3 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                Česlovas Jokūbauskas

 

                                                                                                                                            Romualdas Čaika

 

                                                                                                                                            Virgilijus Grabinskas

 

                                                                                                                                            Egidijus Laužikas

 

                                                                                                                                            Zigmas Levickis

 

                                                                                                                                            Teodora Staugaitienė

 

                                                                                                                                            Janina Stripeikienė