Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-03-03][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-41-469-2017].docx
Bylos nr.: e3K-3-41-469/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno miesto savivaldybės administracija 188764867 atsakovas
UAB "Kamesta" 259805810 Ieškovas
"Viešųjų pirkimų tarnyba" 188656261 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.6. Prievolių teisė
2.6.11. Pirkimas-pardavimas
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso

PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-41-469/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00365-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. kovo 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamestakasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygos panaikinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių reikalavimus dėl pasiūlymo techninės specifikacijos, aiškinimo bei taikymo.
  2. Ieškovė UAB „Kamesta“ (toliau – ieškovė, kasatorė) prašė teismo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) vykdomo viešojo pirkimo konkurso sąlygų 2 priedo 3.1.1 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Byloje nustatyta, kad atsakovė vykdė atvirą konkursą „Kauno miesto gatvių asfaltbetonio dangos remonto karštojo regeneravimo kelyje metodu darbų pirkimas“ (toliau – Konkursas).
  4. Konkurso sąlygose, be kitų reikalavimų dėl tiekėjų kvalifikacijos, buvo nustatyta, kad tiekėjas privalo turėti ne mažiau kaip 1 kvalifikuotą statybos darbų vadovą (statinių kategorija: ypatingi statiniai; statinių grupė: susisiekimo komunikacijos: keliai (gatvės); kiti transporto statiniai), turintį ne mažesnę kaip 12 mėnesių per paskutinius 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos darbų patirtį vadovaujant asfaltbetonio dangos remonto karštojo regeneravimo kelyje metodu (toliau – ir KRK metodas) darbams (Konkurso sąlygų 2 priedo „Tiekėjo kvalifikacijos kriterijų vertinimo lentelė“ 3.1.1 punktas) (toliau – ginčo Konkurso sąlyga; ginčo reikalavimas).
  5. Ieškovė, manydama, kad ginčo reikalavimas yra per aukštas, neteisėtas ir nepagrįstas, dirbtinai riboja teikėjų konkurenciją, nėra būtinas siekiant įsitikinti tiekėjo pajėgumu tinkamai įvykdyti pirkimo sutarties sąlygas, pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 32 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus viešųjų pirkimų principus, 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimų tikslą, pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai, tačiau ji buvo atmesta. Ieškovė pateikė ieškinį teismui, nurodydama, kad ginčo reikalavimu statybos darbų vadovo kompetencija tikrinama deklaratyviai ir formaliai, tik pagal atliekamų darbų trukmę, nevertinant nei jų kokybės, nei apimties. Kituose iki ginčo Konkurso organizuotuose viešuosiuose pirkimuose, kuriuose pirkti kelių remonto KRK metodu darbai, ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas nebuvo keliamas; griežtinti tokio pobūdžio pirkimų vykdymo praktikoje taikomus kvalifikacijos reikalavimus nėra jokių objektyvių priežasčių. Ieškovės įsitikinimu, ginčo Konkurso sąlyga galimai pritaikyta AB „Kauno tiltai“, taip ribojant galimybę Konkurse dalyvauti daugiau tiekėjų.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovės į bylą pateiktas atsakovės 2013 m. liepos 18 d. skelbimas apie atvirą konkursą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 18 d. skelbimas apie supaprastintą atvirą konkursą patvirtina, jog, perkant analogiško pobūdžio darbus, ieškovės ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjams nebuvo nustatytas; nurodytuose pirkimuose sutartys buvo sudarytos su AB „Kauno tiltai“. Šių aplinkybių teismas nepripažino reikšmingomis, pažymėjo, kad viešieji pirkimai organizuojami ne tiekėjų, o perkančiosios organizacijos poreikiams, susijusiems su jos tiesiogine veikla, tenkinti; perkančiosios organizacijos nustato savo poreikius ir pagal juos parengia viešųjų pirkimų dokumentus.
  3. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atmetė ieškovės argumentus, kad ginčo Konkurso sąlyga pažeidžia proporcingumo principą ir neleidžia pasiekti viešųjų pirkimų tikslo, dirbtinai riboja konkurenciją, diskriminuoja ir nepagrįstai varžo tiekėjų dalyvavimą Konkurse.
  4. Atsakovė nurodė, jog pagal viešai skelbiamą informaciją perkamus darbus gali atlikti ne tik AB „Kauno tiltai“, bet ir kitos įmonės – UAB „Alkesta“, UAB Lemminkainen Lietuva“ ir galimai kitos įmonės, nes vykdomas tarptautinis pirkimas. Atsakovės nuomone, toks reikalavimas būtinas, kad būtų užtikrinta tinkama darbų kokybė ir darbų sauga.
  5. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad statinio statybos vadovas, kurį paskiria rangovas, be kitų jo kompetencijai priskirtų įpareigojimų, taip pat atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui, statinio normatyvinę kokybę. Aplinkybė, kad ieškovė negali pateikti pasiūlymo atsakovės vykdomam Konkursui, nes galimai neturi ginčo reikalavimą atitinkančio statinio vadovo, negali reikšti, jog atsakovės paskelbti Konkurso dokumentai yra diskriminaciniai ir riboja konkurenciją. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 1 punktu, rangovas turi pareigą paskirti statybos statinio vadovą, o tai nereiškia, kad statinio vadovas būtinai turi būti tiekėjo darbuotojas.
  6. Teismas pažymėjo, kad, atsakovei įsigijus netinkamas ar netinkamos kokybės paslaugas, taigi neracionaliai išnaudojant kelių ir gatvių remontui skirtas lėšas, nebūtų pasiektas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas viešojo pirkimo tikslas. Kadangi negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ginčo reikalavimas savaime yra neteisėtas ir netikslingas, tai teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad byloje esantys įrodymai neteikia pagrindo daryti išvadą, jog ginčo Konkurso sąlyga suvaržo ieškovės teises ir galimybes dalyvauti Konkurse ir jį laimėti; atsakovė nepažeidė viešųjų pirkimų principų.
  7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. liepos 14 d. nutartimi paliko Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą nepakeistą.
  8. Kolegija, remdamasi Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalimi ir statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211, 33.1 punktu, padarė išvadą, kad statinio statybos vadovas atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir kokybę, todėl šiam specialistui yra pagrįsta kelti aukštus su perkamais darbais susijusius patirties reikalavimus.
  9. Kolegija sutiko su ieškove, kad, sprendžiant klausimą dėl būtinumo nustatyti tam tikrą reikalavimą tiekėjams, viena iš vertintinų aplinkybių gali būti tai, ar šis reikalavimas yra nustatytas teisės aktuose (kaip nurodyta ieškovės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-415/2016). Jei konkretus reikalavimas teisės aktuose nėra nustatytas, būtina įvertinti, ar šis reikalavimas yra suponuotas objektyviai būtino poveikio siekiamam rezultatui, ar tokia pirkimo sąlyga yra proporcinga.
  10. Kolegija pažymėjo, kad perkami darbai yra specifinė ir sudėtinga kelio darbų rūšis, todėl sutiko su atsakove, jog statybos darbų vadovui keliami su perkamais darbais susiję patirties reikalavimai padės gauti tinkamos kokybės darbų rezultatą ir užtikrinti racionalaus pirkimui skirtų lėšų panaudojimo principą. Be to, perkančioji organizacija pagrįstai ginčo Konkurso sąlygą sieja ir su viešojo intereso apsauga, t. y. saugumo kelyje užtikrinimu.
  11. Nors KRK metodas ir yra pakankamai naujas Lietuvoje, tačiau į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis jau yra naudojamas kelerius metus, todėl, plečiantis rinkai ir didėjant darbų poreikiui, perkančiosios organizacijos reikalavimas tiekėjui turėti specialistų, turinčių patirtį atliekant tokius darbus, kolegijos nuomone, yra realiai pagrįstas. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad vykdomas atviras Konkursas, kuriame turi teisę dalyvauti ir užsienio šalių tiekėjai, veikdami savarankiškai ar kartu su Lietuvos Respublikoje registruotais juridiniais asmenimis. Be to, pagal Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 1 punktą rangovas gali paskirti (pasamdyti) statybos darbų vadovą; taigi statinio statybos vadovas nebūtinai turi būti tiekėjo darbuotojas, todėl nepagrįstas ieškovės argumentas, kad ginčo reikalavimą gali atitikti tik AB „Kauno tiltai“. Ieškovės argumentus paneigia ir aplinkybė, kad tiek UAB „Lemminkainen Lietuva“, tiek UAB „Kauno keliai“, veikdamos ūkio subjektų grupėje su ribotos atsakomybės bendrove „Frekomos“, pagrindė atitiktį Konkurse nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams.
  12. Kolegija nepripažino pagrįstu ieškovės argumento, kad perkant analogiško pobūdžio darbus 2013–2014 metais ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjams nebuvo nustatomas, taigi egzistuoja kitokia įprastinė perkančiosios organizacijos taikoma reikalavimų praktika. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiekėjų kvalifikacijos vertinimas pagal įprastinės perkančiosios organizacijos taikomos reikalavimų praktikos kriterijų nėra teisės ir teisės aiškinimo bei taikymo precedentų pagrindu pripažįstamas kaip lemiantis ginčo santykio teisėtumo (neteisėtumo) vertinimą, todėl nustačius, kad ginčo sąlyga yra teisėta, jos teisėtumo testas pagal įprastinės perkančiosios organizacijos taikomos reikalavimų dėl tiekėjų kvalifikacijos praktikos kriterijų neturi teisinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-415/2016).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, kiti byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 14 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį ir grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki pažeidimo, t. y. pripažinti negaliojančia atsakovės sudarytą viešojo pirkimo sutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Be kasatorės nurodytų konkursų, kuriuos laimėjo AB „Kauno tiltai“ (šios nutarties 7 punktas), daugiau nebuvo vykdoma kelio remonto darbų, atliekamų KRK metodu, viešųjų pirkimų, todėl kiti Lietuvos tiekėjai objektyviai neturėjo galimybės įgyti ginčo Konkurso sąlyga reikalaujamos patirties. Dėl to darytina išvada, kad ginčo Konkurso sąlyga suvaržė Lietuvos rangovų galimybes dalyvauti Konkurse. Atsakovė nepaneigė šių argumentų ir nenurodė kitų būdų, kuriais Lietuvos tiekėjai galėjo įgyti reikiamos patirties.
    2. Nustatant ginčo Konkurso sąlygą nebuvo užtikrinta veiksminga tiekėjų konkurencija (VPĮ 3 straipsnis), taip sudarant sąlygas AB „Kauno tiltai“ laimėti viešąjį pirkimą. Atsakovė Konkurso sąlygų 3.3 punktu apribojo tiekėjų galimybę samdyti užsienio specialistus subrangos pagrindu. Remiantis Konkurso sąlygomis, ginčo darbus privalėjo atlikti pats rangovas arba jo partneris. Kadangi užsienio partnerių pasitelkimas reikalauja papildomų sąnaudų, tai kiti Lietuvos rangovai atsidūrė gerokai nepalankesnėje padėtyje nei reikiamą patirtį jau įgijusi AB „Kauno tiltai“.
    3. Atsakovė ginčo Konkurso sąlygos nustatymą grindė siekiu išvengti rizikos įsigyti netinkamos kokybės darbus, tačiau tokie jos argumentai, priešingai, paneigia ginčo Konkurso sąlygos būtinumą. Ankstesnius viešuosius pirkimus laimėjo ir darbus nekokybiškai atliko AB „Kauno tiltai“, o atliekant darbus įgyta patirtis, esant nustatytai ginčo Konkurso sąlygai, lėmė, kad Konkursą laimėjo būtent ši tiekėja.
    4. Šios nutarties 10, 14 punktuose nurodyti teismų argumentai yra deklaratyvūs – statybos darbų vadovas atsako už tinkamos kokybės darbų vykdymą ne vienintelis, tai jis daro pagal savo kompetenciją (už statinio kokybę pagal kompetenciją atsako ir kiti asmenys), todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčo reikalavimas yra neišvengiamai būtinas siekiant užtikrinti darbų vykdymo kokybę; byloje neįrodytas ginčo Konkurso sąlygos ir darbų kokybės priežastinis ryšys. Tiekėjų kompetencija ir pajėgumu galima įsitikinti ir kitais būdais – nustatyti reikalavimus specialius įrenginius valdantiems asmenims, įsitikinti, ar tiekėjas anksčiau tinkamai atliko darbus KRK metodu, nustatyti specialias pirkimo sutarties vykdymo sąlygas. Ginčo Konkurso sąlyga tiekėjų kvalifikacija tikrinama tik deklaratyviai, nes nereikalaujama, kad statybos darbų vadovas būtų tinkamai vadovavęs įvykdytiems darbams, taigi vertinama tik atliktų darbų trukmė, bet ne kokybė ar jų apimtis.
    5. Teismai nepaisė imperatyvo skatinti ir plėtoti veiksmingą tiekėjų konkurenciją, plečiamai aiškino atsakovės diskreciją savo nuožiūra nustatyti kvalifikacijos reikalavimus, nepagrįstai sureikšmindami pirkimo objekto svarbą ir taip nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).
    6. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika (šios nutarties 17 punktas), nes kasatorė rėmėsi ankstesnių viešųjų pirkimų praktika ne taikydama kvalifikacijos reikalavimo teisėtumo testą, bet siekdama įrodyti, kad dėl įvykusių viešųjų pirkimų rezultatų negalima tiekėjų konkurencija Konkurse. Teismai neįvertino, kad nustačius ginčo Konkurso sąlygą buvo sudarytos monopolinės sąlygos konkrečiam tiekėjui laimėti Konkursą.
    7. Teismai, pažeisdami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1 dalį, neišnagrinėjo kasatorės pateiktų įrodymų ir argumentų, paneigiančių ginčo Konkurso sąlygos teisėtumą.
  2. Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 14 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Ginčo Konkurso sąlyga nustatyta siekiant gauti tinkamos kokybės darbų rezultatą, užtikrinti racionalų pirkimui skirtų lėšų panaudojimą ir viešojo intereso (saugumo kelyje) apsaugą. Kasatorės argumentas, kad ankstesniuose viešuosiuose pirkimuose ginčo reikalavimas nebuvo nustatytas, teisiškai nereikšmingas; viešieji pirkimai organizuojami perkančiųjų organizacijų, o ne tiekėjų, poreikiams tenkinti, tik jos pačios žino savo poreikius ir pagal tai parengia pirkimo dokumentus.
    2. Kasatorės argumentus dėl VPĮ principų pažeidimo paneigia aplinkybė, kad Konkursas įvyko, jame dalyvavo 6 tiekėjai (3 kvalifikacija buvo pripažinta tinkama). Konkurse dalyvavo tiek pat tiekėjų, kiek ir kasatorės nurodytame ankstesniame viešajame pirkime, taigi ginčo Konkurso sąlyga konkurencijos neapribojo.
    3. Teismai tinkamai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog kasatorė neatitinka nustatyto reikalavimo, nepagrindžia, kad Konkurso sąlygos yra diskriminacinės ir riboja konkurenciją.
    4. Ginčo reikalavimas leido atsakovei pasirinkti perkamų darbų rangovą iš tokių tiekėjų, kurie turi statybos darbų vadovą, turintį darbo su didesnio pavojingumo įrenginiu patirties. Ne teorinė, o turima praktinė statybos vadovo patirtis leidžia pasirinkti kompetentingą tiekėją ir sumažinti riziką įsigyti netinkamos kokybės darbus. Kasatorės nurodytos kitos priemonės, kuriomis būtų galima įsitikinti tiekėjų kompetencija ir pajėgumu (šios nutarties 18.4 punktas), nėra tinkamos, nes jomis ne išvengiama netinkamos kokybės darbų ar pavojingų situacijų, bet nustatomos baudos ir prievolė atlyginti nuostolius.
    5. Teismai pagrįstai sprendė, kad rangovas nebūtinai turi būti įdarbinęs statybos vadovą, bet gali jį pasamdyti iš kitų įmonių (jei tiekėjas bus pripažintas pirkimo laimėtoju). Dėl to nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad Konkurso sąlygų 3.3 punktas apribojo tiekėjų galimybes pasitelkti tinkamą patirtį turintį statybos darbų vadovą.
  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 18 d. nutartimi buvo nuspręsta informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas ir jiems pasiūlyta pateikti paaiškinimus dėl Konkurso sąlygų, susijusių su reikalavimu darbus atlikti KRK metodu, atitikties VPĮ imperatyviosioms normoms bei įtraukti į bylą Viešųjų pirkimų tarnybą išvadai duoti.
  4. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) pateikė išvadą, kurioje nurodė:
    1. Atsakovės veiksmai, kuriais ji nustatė specifinius pasiūlymo siaurąja prasme reikalavimus (nurodė konkretų metodą, kuriuo turi būti atliekami kelio dangos remonto darbai) ir tokiu būdu pašalino iš Konkurso visus kitais metodais tuos pačius darbus atliekančius tiekėjus, vertintini kaip dirbtinis ir nepagrįstas konkurencijos ribojimas, prieštaraujantis nediskriminavimo bei lygiateisiškumo principams. Šios išvados nepaneigia atsakovės argumentai, kad specifiniai reikalavimai yra keliami siekiant užtikrinti viešąjį interesą. Nepaisant to, kad atsakovė siekė geresnės darbų kokybės, buvo pasirinktas mažiausios kainos pasiūlymo vertinimo kriterijus, nors, taikant ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, perkančioji organizacija galėtų įvertinti skirtingais metodais teikiamų paslaugų kokybę, darbų efektyvumą, kainą ar kitus savo pasirinktus kriterijus.
    2. Atsižvelgdama į tai, kad darbai, atliekami KRK metodu, yra specifiniai, gan nauji, sudėtingi, o sudarytos analogiškų darbų rangos sutartys, kai šis kvalifikacijos reikalavimas keliamas nebuvo, buvo vykdomos su trūkumais, VPT laikėsi pozicijos, kad reikalavimas turėti statybos darbų vadovą, turintį 12 mėn. patirtį vykdant kelių dangos remonto darbus KRK metodu, galėtų būti pakankamai pagrįstas. Tačiau nustačius, kad reikalavimai dėl pirkimo objekto yra pertekliniai ir dirbtinai bei nepagrįstai riboja konkurenciją, įvertinus tai, jog pirkimo objektas ir kvalifikacijos reikalavimai yra glaudžiai susiję tarpusavyje, pripažintina, kad aplinkybė, jog pirkimo objektas yra nesuderinamas su pagrindiniais viešųjų pirkimų principais, reiškia, kad ir tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, kurių paskirtis yra nustatyti tiekėjų patikimumą vykdyti viešojo pirkimo sutartį, yra diskriminaciniai, varžo konkurenciją ir yra nesuderinami su VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principais.
  5. Atsakovė pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė:
    1. Konkurso sąlygose nustatydama, kad darbai turės būti atliekami KRK metodu, atsakovė nepažeidė VPĮ 25 straipsnio 8 dalies nuostatų, nes nenurodė konkretaus prekių ženklo, proceso, patento, tipo ar konkrečios kilmės, o tik pasirinko vieną iš daugelio Lietuvoje jau paplitusių metodų. Tokia perkančiosios organizacijos teisė VPĮ nėra ribojama. Priešingai, konkretaus būdo pasirinkimas būtinas norint pasiekti VPĮ 3 straipsnyje nurodytus viešųjų pirkimų tikslus (kad darbai būtų atliekami greičiau, ekonomiškiau, efektyviau, užtikrinant senų medžiagų pakartotinį panaudojimą), taip pat siekiant įvertinti ir palyginti dalyvių pasiūlymus (nepasirinkus konkretaus darbų atlikimo metodo to padaryti būtų neįmanoma).
    2. Gatvių remonto darbai gali būti atliekami remontuojant gatvių išdaužas (duobes) arba naudojant KRK metodą. Išdaužų remontas yra neefektyvus gatvėse, kuriose tokie darbai jau buvo atlikti, nes dėl jo nelieka gatvės vientisumo, rezultatai išlieka trumpiau, danga nėra tokia atspari klimato reiškiniams. KRK metodu darbai atliekami greičiau, efektyviau ir ekonomiškiau, išvengiant didelio neigiamo poveikio aplinkai. Šis metodas pasirinktas vadovaujantis Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių panaudojimo ir jų sluoksnių įrengimo taisyklėmis IT APM 10, patvirtintomis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-151, ir Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių techninių reikalavimų aprašu TRA APM 10, patvirtintu Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-150. Kadangi KRK metodas yra aiškiai reglamentuotas ir Lietuvoje paplitęs, tai jo pasirinkimas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir neriboja konkurencijos.
    3. Atsakovė neapribojo konkurencijos bei nepažeidė tiekėjų teisių ir interesų. KRK metodas plačiai paplitęs Lietuvoje, tokie pirkimai vykdomi jau keletą metų, juose dalyvauja nemažai patyrusių tiekėjų, turinčių atitinkamą patirtį, mechanizmus ir kvalifikuotus specialistus. Be to, tiekėjai turėjo galimybę pasitelkti partnerius, nuomoti reikalingus mechanizmus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl Konkurso sąlygų reikalavimo atlikti darbus konkrečiu metodu atitikties VPĮ 25 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams

 

  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka nagrinėdamas bylas, paprastai neperžengia kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau, konstatavęs viešojo intereso apsaugos būtinumą, gali išspręsti šalių ginčą aiškindamas ir taikydamas teisę ne tik dėl ginčo šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, bet ir dėl kitų argumentų, t. y. tokiu atveju turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).
  2. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad viešųjų pirkimų bylose teismai turi teisę savo iniciatyva šalių ginčą spręsti kaip aktyvus arbitras (be kita ko, peržengti skundo ribas), kurio nesaisto proceso šalių rungimosi ribos. Toks vaidmuo laikytinas diskrecine teise, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiosios organizacijos galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktą). Kai teismas ex officio (pagal pareigas) peržengia ginčo ribas, savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis turi pagrįsti, motyvuoti, tinkamai ir iš anksto apie tai informuoti proceso šalis, suteikti joms galimybę pateikti savo poziciją tiek dėl poreikio peržengti ginčo ribas, tiek dėl naujų aplinkybių vertinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-916/2017 39 punktą).
  3. Kasaciniame skunde nėra keliamas ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose nebuvo nagrinėtas klausimas dėl Konkurso sąlygų atitikties imperatyvioms normoms, nustatančioms reikalavimus dėl pirkimo objekto techninės specifikacijos, tačiau bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija 2017 m. sausio 18 d. nutartimi konstatavo pagrindą dėl viešojo intereso peržengti kasacinio skundo ribas ir Konkurso sąlygų, susijusių su reikalavimu gatvių asfaltbetonio dangos remonto darbus atlikti karštojo regeneravimo kelyje (KRK) metodu, teisėtumą vertinti VPĮ 25 straipsnio aspektu. Proceso šalys apie tai buvo informuotos, joms suteikta galimybė dėl to pateikti rašytinius paaiškinimus; šiuo klausimu taip pat pasisakė Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri buvo įtraukta į procesą, kad duotų išvadą byloje (CPK 49 straipsnio 3 dalis).
  4. VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintas viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, nėra pasiekiamas, jeigu vykdant viešąjį pirkimą neužtikrinama nesuvaržyta tiekėjų konkurencija ar pažeidžiami to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  5. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas – pagrindas pripažinti pirkimo procedūras neteisėtomis. Nors konkurencijos užtikrinimo imperatyvas VPĮ kaip bendrasis principas neįtvirtintas pažodžiui, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas), tiek nacionalinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tai – vienas pagrindinių viešųjų pirkimų principų (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą byloje CoNISMa, C-305/08 ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  6. Viešojo pirkimo objektas (perkamos prekės, paslaugos, darbai) pirkimo sąlygose turi būti apibrėžiamas pagal VPĮ 25 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus dėl pasiūlymo techninės specifikacijos. Kasacinio teismo pažymėta, kad VPĮ 25 straipsnyje yra sukonkretintas bendrasis nediskriminavimo principas, kiek jis aktualus perkančiosios organizacijos veiksmams, susijusiems su techninėmis specifikacijomis; teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio sprendžia dėl VPĮ 25 straipsnio taikymo; draudimas diskriminuoti tiekėjus – pamatinė viešųjų pirkimų teisės nuostata, todėl jos vertinimas neturi išimtinai priklausyti nuo šalių, nes tokio pobūdžio ginčai peržengia privačių santykių ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).
  7. VPĮ 25 straipsnyje perkančiosioms organizacijoms expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtintas reikalavimas techninių specifikacijų nuostatomis užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis). Šie imperatyvai įgauna konkretų turinį kitose šio straipsnio nuostatose, kuriose įtvirtinamos pareigos perkančiosioms organizacijoms nustatant reikalavimus pirkimo objektui ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015). VPĮ 25 straipsnyje, inter alia (be kita ko), nustatyta:
    1. nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta šiais būdais arba šių būdų deriniu: 1) nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas. <...> Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“; 2) apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus. <...> 3) apibūdinant norimą rezultatą arba pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, minėtus šios dalies 2 punkte, ir kaip šių reikalavimų atitikties priemonę – 1 punkte nurodytas technines specifikacijas; 4) nurodant tam tikrų pirkimo objekto savybių technines specifikacijas pagal 1 punkto reikalavimus, kitų – apibūdinant 2 punkte nurodytą norimą rezultatą ar funkcinius reikalavimus (3 dalis);
    2. kai perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje nurodo objekto norimo rezultato apibūdinimo ar funkcinius reikalavimus, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka Lietuvos standartą, perimantį Europos standartą, Europos techninį liudijimą, bendrą techninę specifikaciją, tarptautinį standartą arba Europos standartizacijos įstaigos nustatytą techninių normatyvų sistemą, jei juose yra nurodyti perkančiosios organizacijos keliami norimo rezultato ir funkciniai reikalavimai ir jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo siūlomos technines specifikacijas atitinkančios prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos keliamus norimo rezultato ir funkcinius reikalavimus (5 dalis);
    3. apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“ (8 dalis).
  8. Kasacinio teismo išaiškinta, kad perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių; pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės gali būti apibūdinamos tiksliais duomenimis, tačiau pagal nediskriminavimo principą draudžiama perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti konkrečius prekių pavadinimus, ženklus ar tipus, technines specifikacijas, jei tai suteiktų galimybę pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui ar keliems tiekėjams, ir apribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą; taip perkančioji organizacija yra įpareigojama rinktis iš visų galimų tam tikrus funkcinius reikalavimus atitinkančių pirkimo objektų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).
  9. Perkančiosios organizacijos pasinaudojimas VPĮ 25 straipsnio 8 dalyje nustatyta išimtimi, leidžiančia pirkimo objektą apibūdinti nurodant konkretų modelį ar šaltinį, konkretų procesą ar prekės ženklą, patentą, tipą, konkrečią kilmę ar gamybą, gali būti pripažintas teisėtu tik tuo atveju, jeigu egzistuoja dviejų sąlygų visetas: 1) pagal konkretaus pirkimo aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad  pirkimo objekto neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal to paties straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus; šias aplinkybes turi įrodyti perkančioji organizacija; 2) perkančioji organizacija šalia konkretaus modelio, prekės ženklo, proceso ir pan. nurodymo prideda prierašą ,,arba lygiavertis“ (žr. Teisingumo Teismo 1995 m. sausio 24 d. sprendimą byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-359/93; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).
  10. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija paskelbė Konkursą, jo dokumentuose nurodoma, kad pirkimo objektas – gatvių dangos darbai, pirkimo apibūdinimas, darbų apimtys – Kauno miesto gatvių asfaltbetonio dangos remonto karštojo regeneravimo kelyje metodu darbai; bendruosiuose reikalavimuose darbų atlikimui išdėstyti reikalavimai dėl karštojo regeneravimo kelyje metodo taikymo.
  11. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad pirkimo tikslo – suremontuoti gatvių asfaltbetonio dangą – negali pasiekti atliekant darbus kitais nei KRK metodais ir kad pirkimo objekto – asfaltbetonio dangos darbų – negalima tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal VPĮ 25 straipsnio 3, 4 dalių reikalavimus. Taip pat Konkurso sąlygose nėra nuorodos, kad gatvių asfaltbetonio dangos remonto darbai gali būti atliekami lygiaverčiu metodu.
  12. Atsakovės paaiškinimuose teikti argumentai, kad kitaip (nenurodant konkretaus KRK metodo) negalima užtikrinti tinkamo darbų atlikimo ar palyginti tiekėjų pasiūlymų, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmetami. Kaip pagrįstai nurodoma Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje, taikydama ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, perkančioji organizacija žymiai geriau galėtų įvertinti skirtingais metodais teikiamų darbų kokybę, darbų efektyvumą, kainą ar kitus jos pasirinktus kriterijus.
  13. Ginčo Konkursas vyko pagal mažiausios kainos kriterijų. Teisiškai nepagrįsta ir prieštaringa atsakovės pozicija, kad KRK metodas sudaro prielaidas gauti mažesnės kainos pasiūlymus ir dėl to racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas. Pirma, siauresnė ūkio subjektų konkurencija tokių prielaidų nesukuria, o kaip tik jas užkardo; antra, jei KRK metodas iš tiesų ekonomiškesnis už kitus metodus, atsižvelgiant į pasiūlymų mažiausios kainos vertinimo kriterijų, pigesnis pasiūlymas bet kokiu atveju turėtų laimėti prieš kitus, kuriais siūlomi brangesni technologiniai sprendimai.
  14. Pažymėtina, kad, priešingai negu teigia perkančioji organizacija, bylos duomenys neteikia pagrindo karštojo regeneravimo kelyje metodą pripažinti plačiai paplitusiu ir taikomu Lietuvoje atliekant kelių asfaltbetonio dangos remonto darbus. Byloje esančiais duomenimis, iki ginčo Konkurso įvyko keli viešieji pirkimai dėl darbų atlikimo KRK metodu (Kauno savivaldybės administracijos 2013 m. liepos 18 d. skelbimas apie atvirą konkursą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 18 d. skelbimas apie supaprastintą atvirą konkursą), juos laimėjo tas pats tiekėjas kaip ir ginčo Konkursą.
  15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Konkurso sąlygos, kuriose nustatyta, jog perkami gatvių asfaltbetonio dangos remonto darbai gali būti atliekami tik konkrečiu karštojo regeneravimo kelyje metodu, prieštarauja imperatyviosioms VPĮ 25 straipsnio 8 dalies nuostatoms, pažeidžia viešųjų pirkimų konkurencijos, tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, skaidrumo principus, todėl šias konkretų metodą nustatančias Konkurso sąlygas pripažįsta neteisėtomis. Ši nutarties dalis įgyja res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galią.
  16. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad pagal neteisėtas pirkimo sąlygas viešasis pirkimas negali būti vykdomas ir turi būti nutrauktas, o jam pasibaigus sutarties sudarymo pagrindu – turi būti sprendžiama dėl viešojo pirkimo sutarties galiojimo (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013).
  17. Konstatavus Konkurso sąlygų dėl pirkimo objekto neteisėtumą, netenka reikšmės procesinei bylos baigčiai kasacinio skundo argumentai dėl perteklinių teikėjų kvalifikacijos reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo šių argumentų nagrinėti ir dėl teisės aiškinimo bei taikymo formuojant teismų praktiką analogiškuose ginčuose. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl perteklinių teikėjų kvalifikacijos reikalavimų nenagrinėjami.

 

Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų padarinių ir procesinės bylos baigties

 

  1. Pirkimo sąlygas pripažinus neteisėtomis, teismo sprendimu viešojo pirkimo procedūros nutraukiamos, jeigu jos nėra pasibaigusios VPĮ nustatytais pagrindais. Jeigu viešasis pirkimas įstatymo pagrindu yra pasibaigęs viešojo pirkimo sutarties sudarymu, teismas, konstatavęs, kad konkurso procedūros vyko neteisėtai, ex officio pripažįsta viešojo pirkimo sutarties sudarymą neteisėtu ir sprendžia dėl VPĮ įtvirtintų padarinių: viešojo pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir jos panaikinimo (VPĮ 951 straipsnio 2 dalis) arba jos išsaugojimo ir alternatyviųjų sankcijų, nustatytų VPĮ 952 straipsnyje, taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).
  2. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenimis, nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta 2016 m. gegužės 31 d. su Konkursą laimėjusia tiekėja – AB ,,Kauno tiltai“, taigi byloje turi būti sprendžiama dėl teisinių padarinių neteisėtai sudarytai viešojo pirkimo sutarčiai: jos panaikinimo arba išsaugojimo ir alternatyviųjų sankcijų perkančiajai organizacijai taikymo.
  3. Teismas negali spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, be atsakovės, į procesą nagrinėjamoje byloje nėra įtraukta kita viešojo pirkimo sutarties šalis – AB ,,Kauno tiltai“, todėl kasacinis teismas negali spręsti dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties teisinių padarinių.
  4. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, naikindama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, perduoda bylos dalį dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų teisinių padarinių nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kuris, į procesą įtraukęs antrą sandorio šalį, turėtų nuspręsti, kokius neteisėtai sudaryto sandorio padarinius joms taikyti – sutarties pripažinimą niekine ir negaliojančia ar jos išsaugojimą bei vienos iš alternatyviųjų sankcijų taikymą. Nurodytas proceso teisės pažeidimas gali būti ištaisytas tik pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 2468,40 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimą. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 3,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
  2. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, ir ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, 360, 362 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti.

Bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai              Sigita Rudėnaitė

 

 

              Gediminas Sagatys

 

 

              Dalia Vasarienė

 

 


Paminėta tekste:
  • 3K-3-62-415/2016
  • 3K-3-222/2008
  • 3K-3-96-916/2015
  • CPK
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • e3K-3-26-916/2017
  • CPK 49 str. Prokuroro, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų teisė pareikšti ieškinį viešajam interesui apginti bei šių subjektų teisė duoti išvadą byloje
  • 3K-3-533/2014
  • 3K-3-84-248/2015
  • 3K-3-507/2011
  • 3K-3-590/2013
  • 3K-3-272/2013
  • 3K-3-94/2013