Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-04][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-454-611-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-454-611/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB ,,Autoris" 301549599 atsakovas
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.8.2. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas
2.1.21.5. kitos bylos dėl atsiskaitymų
2.8.2.5. Vartotojo teisė atsisakyti sutarties
2.6. Prievolių teisė
2.8. Konkurencijos teisė ir vartotojų teisių apsauga bei gynimas
2.6.11. Pirkimas-pardavimas
2.6.11.16. Motorinės transporto priemonės pirkimas-pardavimas
2.1.21. Bylos dėl atsiskaitymų

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-454-611/2018

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01246-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.16; 2.8.2.5 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autoris kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autoris“ dėl netinkamos kokybės daikto pirkėjo teisių gynimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo atsakomybę už parduodamo naudoto daikto kokybę ir pirkėjo teises nusipirkus netinkamos kokybės daiktą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė nutraukti 2016 m. gruodžio 10 d. šalių sudarytą pirkimopardavimo sutartį ir iš atsakovės UAB „Autoris“ ieškovo naudai priteisti 4600 Eur, sumokėtų už automobilį, 648,08 Eur, sumokėtų už gedimo priežasties nustatymą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

3.       2016 m. gruodžio 10 d. ieškovas R. V. su atsakove UAB „Autoris“ pasirašė Nenaujos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 00 1896 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią už 4600 Eur pirko 2008 m. gamybos automobilį Subaru Legacy. 

4.       Praėjus 9 dienoms nuo Sutarties sudarymo, važiuojant Raseinių m., automobilis pradėjo skleisti galimai gedimą žyminčius garsus, šiuos išgirdęs ieškovas automobilį sustabdė, apžiūrėjo, o bandant automobilį užvesti iš naujo, to padaryti nepavyko. Gedimo momentu nuo tada, kai Sutartis buvo sudaryta, automobilis buvo nuvažiavęs 313 km. Ieškovas išsikvietė pagalbą ir automobilis buvo nutemptas į UAB „Autogrista“ priklausantį autoservisą, ten pirminės apžiūros metu automobiliui buvo konstatuotas variklio gedimas.

5.       Ieškovas 2016 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas nutraukti sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus, o 2017 m. vasario 23 d. kreipėsi į Transporto mokslinį tiriamąjį centrą, prašydamas atlikti techninę ekspertizę. Atlikus ekspertizę, buvo konstatuota, kad automobilio variklis sugedo dėl nekokybiškai (netinkamai) neseniai atlikto remonto. 

6.       Ieškovas teigia, kad perkant automobilį nei žodžiu, nei raštu nebuvo atskleisti jokie kiti daikto trūkumai, išskyrus tuos, kurie buvo nurodyti Sutarties priede Nr. 1. Nė vienas iš priede nurodytų trūkumų nėra susijęs su automobilio variklio trūkumais. Nors Sutartimi atsakovė įsipareigojo atskleisti visus prekės defektus, tačiau jokia forma neatskleidė, kad variklis buvo remontuotas, o tuo labiau  nekokybiškai. Dėl to atsakovė pažeidė savo pareigą perduoti tinkamos kokybės daiktus ir atskleisti visą esminę informaciją, turinčią įtakos sutarties sudarymui. Tarp šalių yra susiklostę vartojimo sutartiniai santykiai, atsakovė yra savo srities profesionalė, todėl privalo veikti atsakingai, atskleisti pirkėjui visus prekės trūkumus, kurie turi reikšmės prekių kokybei ir eksploatavimui. Nepašalinus šio trūkumo, automobiliu naudotis neįmanoma, o šalinti šį trūkumą užtruktų labai ilgai ir kainuotų neproporcingą sumą, lyginant su automobilio kaina ir verte. Atsakovės įvykdytas sutarties pažeidimas yra esminis, ieškovas nusipirko automobilį ir, po 9 dienų nuvažiavęs 313 km, negalėjo jo naudoti dėl netinkamai prieš pirkimą atlikto remonto; automobilis yra nenaudojamas iki šios dienos.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

7.       Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8.       Teismas nustatė, kad šalių sudarytos Sutarties 3.1 punkte nurodyta, jog pardavėja pirkėjui rekomendavo, prieš įsigyjant automobilį, kreiptis pagalbos į specializuotą servisą dėl patikrinimo. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog jis atsisakė kreiptis į specializuotą servisą dėl papildomų išlaidų, nematė būtinybės, jam tuo metu automobilio būklė buvo tinkama, nekėlė jokių abejonių. Dėl to, teismo vertinimu, atsakovė suteikė ieškovui galimybę pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau  CK) 6.328 straipsnyje nustatyta teise patikrinti perkamą daiktą net du kartus, bet ieškovas tokia teise nepasinaudojo, prisiimdamas su tuo susijusią riziką.

9.       Byloje nustatyta, kad atsakovė automobilį įsigijo Danijoje, juo buvo parvažiuota į Lietuvą. Šias aplinkybes patvirtina leidimas važinėti su laikinuoju numerio ženklu, iš kurio matyti, kad automobiliui Subaru Legacy Danijoje 2016 m. lapkričio 11 d. vienai parai buvo išduotas laikinasis numerio ženklas. Tai, kad automobilis pirkimopardavimo metu buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas eksploatuoti, patvirtina 2016 m. gruodžio 12 d., t. y. praėjus dviem dienoms nuo automobilio įsigijimo, automobiliui atlikta techninė apžiūra. Dėl to teismas konstatavo, kad įsigijimo metu automobilis tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo.

10.       Kadangi ieškovas neįrodė, jog automobilio variklio defektas atsirado (buvo) iki ginčijamos sutarties sudarymo ir automobilio jam perdavimo, tai ieškovas taip pat neįrodė, kad atsakovė perdavė netinkamos kokybės automobilį, kurio variklio defektas iš esmės buvo paslėptas.

11.       Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo R. V. apeliacinį skundą, 2018 m. kovo 28 d. sprendimu Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino.

12.       Kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovas, nepasinaudojęs teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę), prisiėmė su tuo susijusią riziką, nurodė, jog pirkėjas turi teisę patikrinti perkamus daiktus, bet ne pareigą, o pardavėjas turi pareigą patvirtinti (garantuoti) daikto kokybę, pranešti apie parduodamo daikto trūkumus.

13.       Remiantis byloje pateikta specialisto išvada, spręsta, kad net ir tuo atveju, jeigu ieškovas būtų pasinaudojęs teise patikrinti automobilį, nustatyti variklio defektą įprasto automobilio patikrinimo metu nėra galimybės, nes, norint nustatyti šiuos trūkumus, būtų reikėję ardyti variklį, o tokie darbai, apžiūrint perkamą automobilį, nėra atliekami.

14.       Kolegija pripažino, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.

15.       Įvertinus bylos aplinkybes, spręsta, kad labiau tikėtina, jog specialisto išvadoje nurodytą „palyginti neseniai atliktą variklio remontą“ atliko būtent atsakovė, verslu užsiimanti įmonė, o ne ieškovas. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad automobiliai į Lietuvą pergabenami su defektais, apdaužyti, todėl visiškai tikėtina, kad atsakovė, prieš parduodama transporto priemones, jas suremontuoja, o vėliau parduoda. Byloje nėra nurodyta jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti, kad automobilio variklio remonto darbus būtų atlikęs ieškovas. Dėl to kolegija sprendė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog automobilis buvo parduotas ieškovui su paslėptu defektu – sudilusiais ir dalies supleišėjusiais įdėklais, pastariesiems prasisukus ant alkūninio veleno švaistiklinių kakliukų, o įdėklai supleišėjo ir prasisuko dėl nekokybiškai (netinkamai) atlikto remonto, kai jie buvo keičiami. Taigi atsakovė yra atsakinga už paslėptus automobilio variklio trūkumus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neįrodinėjo, kad netinkamos kokybės variklio remontas buvo atliktas po automobilio perdavimo ieškovui, tik nurodė, kad automobilio variklio gedimas galėjo atsirasti dėl ieškovo sutartyje neįvykdytų įsipareigojimų.

16.       Kolegijos vertinimu, Sutarties pažeidimas yra esminis, nes ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi, griežtas Sutarties sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, atsakovė galimai dėl didelio neatsargumo bei siekdama nepatirti nuostolių neinformavo ieškovo apie paslėptus parduodamo automobilio defektus, ieškovas turi pagrindą tikėtis, jog sutartis nebus įvykdyta tinkamai, nes, atsakovei pardavus automobilį su paslėptais defektais, jis nėra užtikrintas, kad atsakovė nesuremontuos variklio pačiu pigiausiu ir jokių garantijų neteikiančiu būdu, be to, atsakovė nepatirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta, nes šalys būtų grąžintos į padėtį iki sutarties sudarymo. Dėl to spręsta, jog ieškovas dėl netinkamo Sutarties įvykdymo, kuris buvo esminis sutarties pažeidimas, įgijo teisę šią sutartį nutraukti.

17.       Pažymėta, kad pirkėjas gali pagrįstai tikėtis, jog, nusipirkus automobilį iš profesionalaus pardavėjo ir jam nenurodžius jokių variklio trūkumų, tokio automobilio variklis bent 6 mėnesius nesuges dėl priežasčių, nesusijusių su netinkamu eksploatavimu ar netinkamu remontu, kuris ekspertizės išvadoje buvo nurodytas kaip variklio defekto atsiradimo priežastis (CK 6.363 straipsnio 11 dalis).

18.       Ieškovas kaip savo pažeistų teisių gynimo būdą pasirinko pirkimopardavimo sutarties nutraukimą, tai nagrinėjamu atveju iš esmės atitinka CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

19.       Kasaciniu skundu atsakovė UAB Autorisprašo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Byloje nustatyta, kad atsakovė siūlė ieškovui ne vienerius metus naudotą automobilį apžiūrėti specializuotame servise, atkreipė jo dėmesį į tai, jog nėra atlikta automobilio techninė apžiūra, tačiau ieškovas šia įstatyme įtvirtinta teise nepasinaudojo, tokiu būdu prisiimdamas riziką. Teismų yra formuojama praktika, kad naudotą automobilį perkantis asmuo (pirkėjas) kaip bonus pater familias (rūpestingas ir apdairus žmogus) privalo pasinaudoti pirkėjo teise patikrinti perkamą daiktą, nes dėl specifiškumo (nuo naudojimo automobilio mazgai dėvisi ir dėl to praranda savo naudingąsias savybes, gali sulūžti) tokiam daiktui negali būti taikomi tokie patys kokybės reikalavimai kaip naujam. Pirkėjui atsisakius patikrinimo teisės, jo elgesys laikomas neatitinkančiu civilinės teisės principų, todėl pirkėjui tenka iš daikto būklės neįvertinimo kylanti rizika, t. y. pirkėjas netenka teisės reikšti pretenzijų pardavėjui dėl vėliau paaiškėjusių automobilio trūkumų, kurie galėjo būti paste bėti normaliai patikrinant perkamą automobilį (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-25-544/2016; Šiaulių apygardos teismo     2018 m. kovo 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-194-368/2018 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pardavėją laikė absoliučiai atsakingu už daikto kokybę nepriklausomai nuo pirkėjo elgesio.

19.2.                      Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas įgijo automobilį, kuris savo tiesioginę paskirtį atitiko, t. y. juo buvo galima važiuoti, jokių kliūčių jį eksploatuoti nebuvo. Ieškovo įsigytas automobilis, atlikus techninę apžiūrą, buvo pripažintas techniškai tvarkingu. Atsakovė Sutartyje nurodė visas jai žinomas aplinkybes apie tai, ar automobilis buvo patekęs į eismo įvykius, ar buvo atliktas automobilio ir jo dalių remontas. Ieškovui Sutartyje buvo aiškiai nurodyti automobilio trūkumai, todėl kaip protingas ir apdairus žmogus ieškovas turėjo numatyti, jog automobilis (jo mazgai) dėl naudojimo gali būti nusidėvėjęs ir dėl to gali turėti trūkumų. Ieškovo įsigyta prekė atitiko sutarties reikalavimus ir bonus pater familias (rūpestingo ir apdairaus žmogaus) kriterijų atitinkančio pirkėjo lūkesčius, nes automobilis atitiko atsakovės pateiktą aprašymą Sutarties priedu esančiame perdavimopriėmimo akte, automobilis atliko savo tiesioginę paskirtį – užsivedė ir važiavo, taip pat atitiko naudoto automobilio kokybės rodiklius, kurių galima įprastai tikėtis perkant tokio amžiaus automobilį. Dėl to teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas negavo to, ko tikėjosi gauti pagal šalių sudarytą Sutartį.

19.3.                      Teismas nevertino kitų alternatyvių pirkėjo teisių gynimo būdų, inter alia (be kita ko), nesiaiškino, ar automobilio gedimas yra toks, kurio nebūtų galima pašalinti, arba toks, kurį šalinti ekonominiu požiūriu nepriimtina. Dėl to sutarties nutraukimas yra neproporcinga ieškovo teisių gynimo priemonė. CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio (paskutinė priemonė), t. y. išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti. Šiame straipsnyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo patirtiems praradimams dėl daikto kokybės tkumų kompensuoti ir taikoma atsižvelgiant į kokybės tkumų mastą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė ieškovo prašė nurodyti galimą variklio gedimą ir nevengė atsakomybės, tačiau negalėjo imtis jokių veiksmų, nes ieškovas delsė pateikti prašomą informaciją apie galimą gedimą.

19.4.                      Naudotų automobilių pirkimopardavimo teisiniams santykiams neturėtų būti taikoma CK 6.363 straipsnio 11 dalies taisyklė, nes ji nesuderinama su daikto pobūdžiu. Naudoto automobilio pardavėjas objektyviai negali garantuoti, kad automobilis tam tikrą terminą, t. y. 6 mėnesius, išsaugos savo naudingąsias savybes.

19.5.                      Teismas rėmėsi nepagrįsta prielaida, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog automobiliai į Lietuvą pergabenami su defektais, apdaužyti, todėl visiškai tikėtina, kad atsakovė, prieš parduodama transporto priemones, jas suremontuoja, o vėliau parduoda. Vadovaudamasis tuo teismas nusprendė, kad labiau tikėtina, jog specialisto išvadoje nurodytą palyginti neseniai atliktą variklio remontą atliko būtent atsakovė, o ne ieškovas. Nebuvo vadovautasi byloje nustatytomis svarbiomis aplinkybėmis, kad jei netinkamos kokybės variklio remontas ir būtų buvęs atliktas iki Sutarties sudarymo, tai būtų buvę galima matyti pirkimopardavimo metu detaliau patikrinus įsigyjamą automobilį. Ekspertizės metu gedimas, atsiradęs dėl nusidėvėjimo, nustatytas vizualiai apžiūrėjus varžtų galvutes, kurios yra matomos pakėlus automobilį ant keltuvo arba apžiūrėjus jį iš apačios. Byloje pateikti duomenys, kad, ieškovui sustabdžius automobilį ir bandant jį užvesti iš naujo, to padaryti nepavyko, todėl, padedant UAB Autogrista“, automobilis buvo nuvežtas į servisą, čia vėliau ir nustatytas variklio gedimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes galima situacija, kad būtent šiame servise buvo bandoma taisyti automobilį (atsukti, prisukti varžtai, apie tai ir kalbama ekspertizės akte). Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nėra jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti, jog automobilio variklio remonto darbai galėjo būti atliekami ieškovo. Teismas nurodė, kad elektros generatoriaus diržo informaciniai užrašai nenusitrynę, todėl diržas buvo neseniai keistas. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, jog Sutartyje ieškovui buvo rekomenduota atlikti automobilio privalomų dalių pakeitimus ir (ar) remonto darbus, įskaitant tepalų, diržo ir t. t. pakeitimą, tačiau tuo neapsiribojant. Dėl to galima daryti išvadą, kad būtent ieškovo užsakymu buvo daromi atitinkami automobilio remonto darbai po to, kai jis nusipirko automobilį.

20.       Ieškovas R. V. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1.                      Ginčo daikto trūkumas buvo nustatytas per ypač trumpą laiko tarpą nuo Sutarties sudarymo, o tai kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis pagrindžia jų egzistavimą iki ginčo automobilio perdavimo. Pardavėjo atsakomybė už paslėptus ir iki Sutarties egzistavusius trūkumus negali būti apribota vien dėl to, kad pirkėjas atsisakė patikrinti automobilį pagal pardavėjo siūlomą modelį. CK 6.2284 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta taisyklė nustato, kad vartotojo atžvilgiu nesąžiningomis turėtų būti pripažintos ir Sutarties sąlygos, kurios įtvirtina „privalomą rekomendaciją pasitikrinti automobilį, o šia rekomendacija nepasinaudojęs pirkėjas netenka galimybės reikšti reikalavimų pardavėjui dėl automobilio kokybės (kaip yra šalių Sutarties 2.3 ir 4.2 punktuose nustatytos sąlygos). Sutarties 2.3 ir 4.2 punktų nuostatos turėtų negalioti ne tik remiantis CK 6.2284 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisykle, bet ir CK 6.334 straipsnio 4 dalies pagrindu. Pažymėtina, kad nors Sutarties 2.3 ir 4.2 punktuose pirkėjo „pareiga“ pasitikrinti automobilį yra įvardijama kaip rekomendacija, tačiau tuose pat punktuose yra įtvirtinta, kad šia „rekomendacija“ nepasinaudojęs pirkėjas praranda teisę reikšti pardavėjui reikalavimus dėl nepastebėtų defektų.

20.2.                      Defekto pobūdis, atlikta ekspertizė ir faktinės aplinkybės pagrindžia, kad defektas buvo iki automobilio perdavimo ieškovui ir Sutarties sudarymo. Tačiau taip pat pažymėtina, kad pardavėja nepateikė jokių įrodymų ar pagrįstų paaiškinimų, kurie paneigtų CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatytą prezumpciją. Automobilio kokybės reikalavimai apima ne tik jo gebėjimą važiuoti, tačiau, sprendžiant dėl automobilio atitikties jo paskirčiai, taip pat yra svarbu, ar automobilis atitinka jam keliamus techninius reikalavimus. Šiuo atveju teigti, kad automobilis, kuriam buvo netinkamai atliktas variklio remontas, lėmęs jo variklio sugedimą, buvo techniškai tvarkingas, negalima. Ginčo automobilis sugedo nepraėjus net Sutarties 3.5 punkte nustatytam 14 dienų terminui, per kurį pirkėjas galėjo grąžinti automobilį ir atgauti visus sumokėtus pinigus. Nei Sutartyje, nei įstatymuose nėra nustatyta galimybė riboti pardavėjo atsakomybę dėl variklio kokybės. Kadangi Sutarties 3.2 punkte yra įtvirtinta, kad prekės perdavimo akte nurodomi prekės defektai, todėl pardavėjo atsakomybė už automobilio kokybę gali būti apribota tik dėl perdavimo akte nurodytų trūkumų, tarp kurių variklio trūkumas nenurodytas. Netinkamai atlikto automobilio variklio remonto faktas šioje situacijoje turi būti laikomas paslėptu automobilio trūkumu. 

20.3.                      Įprasto pobūdžio kokybės reikalavimai naudotiems automobiliams negali būti tokio pat patikimumo kaip naujiems automobiliams, tačiau tie reikalavimai negali būti tokie, kad pateisintų bet kokį automobilio kokybės trūkumą, kurio apžiūrint daiktą negalima pastebėti ir apie kurį pardavėjas, nesilaikydamas įstatymo jam nustatytų pareigų, pirkėjo neinformavo. Naudoto 8 metų senumo automobilio variklis gali veikti puikiai, jeigu jis yra tinkamai prižiūrimas ir remontuojamas.

20.4.                      Vartojimo sutarties atveju sutarties nutraukimo galimybės pirkėjui yra platesnės nei sutarties tarp komercinių subjektų atveju, nes bendra taisyklė trukdo nutraukti sutarties, kai prievolės pažeidimas nėra esminis, tačiau vartojimo sutarties atveju sutarties nutraukimas nėra siejamas su esminiu sutarties pažeidimu. Sutarties nutraukimas, kaip teisių gynimo būdas, nėra besąlygiškai siejamas su nepavykusiu trūkumų šalinimu arba galimybės pašalinti trūkumus nebuvimu. Tačiau net nepaisant tokios pirkėjo, kaip vartotojo, teisės automobilio su paslėptu defektu, atsiradusio dėl netinkamai atlikto variklio remonto, pardavimas akivaizdžiai buvo esminis sutarties pažeidimas, tą ir konstatavo apeliacinės instancijos teismas.

20.5.                      Sutiktina, kad CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatyta taisyklė negali būti besąlygiškai taikoma visoms naudoto automobilio dalims, tačiau šioje byloje ši taisyklė pritaikyta atsižvelgiant į ekspertize nustatytą gedimo pobūdį, t. y. automobilio dalis (variklis) buvo ne natūraliai susidėvėjusi, bet buvo netinkamai atliktas jos remontas. Šioje normoje nurodomas 6 mėn. terminas nėra nesuderinamas su variklio, kaip esminės automobilio dalies, kuri yra ilgalaikė ir kuri gali sugesti tik netinkamai ją eksploatuojant arba jai esant labai nusidėvėjusiai, kokybės užtikrinimu.

20.6.                      Atsakovė remiasi apygardos teismų ir kasacinio teismo nutartimis, kurių faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo jose pateiktais išaiškinimais remtis šioje byloje. Be to, daugelyje šių nutarčių pateikti išaiškinimai net nesukeltų pagrindo keisti šioje byloje priimtą apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

20.7.                      Atsakovė, argumentuodama netinkamą įrodymų vertinimą, nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodomus ieškovo atliktus automobilio remonto darbus. Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad automobilis buvo parduotas mažesne nei rinkos kaina.

20.8.                      Apeliacinės instancijos teismo sprendimas jau yra įvykdytas, t. y. pirkėjas atgavo pinigus, o automobilis buvo perduotas pardavėjai. Atsižvelgiant į tai, nusprendus, kad ieškovas neturi teisės nutraukti sutartį, alternatyvaus pažeistų teisių gynybos būdo pakeitimas nebūtų proporcinga priemonė. Atsakovė galės suremontuoti variklį ir automobilį parduoti, taip išvengdama visų nuostolių.

 

 

 Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę

 

21.       Kasacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto – automobilio – kokybei ir kokie yra galimi pirkėjo pažeistų teisių, nupirkus netinkamos kokybės daiktą, gynimo būdai.

22.       Kaip kasacinis teismas yra konstatavęs, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

23.       CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

24.       CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

25.       Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

26.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

27.       Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.

28.       Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

29.       Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimopardavimo sutartį (CK 6.363 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka pirkimopardavimo sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių (CK 6.363 straipsnio 3 dalis).

30.       Be to, priešingai nei nurodo atsakovė savo kasaciniame skunde, nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas).

31.       Vartojimo prekės kokybės trūkumams paaiškėjus per CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu. Atsižvelgiant į šios nutarties 22 punkte pateiktą kasacinio teismo išaiškinimą, CK 6.363 straipsnio 11 dalis, kaip sudedamoji CK XXIII skyriaus norma, taikytina ir vartojimo prekės – naudoto automobilio – pirkimo–pardavimo sandoriui. Anksčiau aptarta kasacinio teismo praktika ir nurodytos teisės normos nesudaro pagrindo netaikyti CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nurodytos prezumpcijos vien dėl to, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalykas yra naudotas automobilis.

32.       Atkreiptinas dėmesys, kad, nepaisant pirmiau aptartų parduodamo daikto kokybės garantijų, pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

33.       Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 21 punktas).

34.       Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas automobilį iš atsakovės įsigijo 2016 m. gruodžio 10 d., o 2016 m. gruodžio 19 d., automobiliui nuvažiavus 313 km, sugedo jo variklis. Taip pat nustatė, kad automobilis ieškovui parduotas su paslėptu trūkumu – sudilusiais ir iš dalies supleišėjusiais variklio alkūninio veleno švaistiklių įdėklais, pastariesiems prasisukus ant alkūninio veleno švaistiklinių kakliukų, o tai įvyko dėl netinkamai atlikto variklio remonto. Teismas pripažino, kad šių trūkumų įprastai, apžiūrint automobilį, nebuvo galimybės pastebėti, o atsakovė šių trūkumų ieškovui neatskleidė. Be to, teismas nustatė, kad šalių sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, o ieškovas yra vartotojas.

35.       Ieškovas pirko naudotą automobilį, turėdamas tikslą jį naudoti asmeniniams poreikiams, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Automobilio trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų galėjęs juos pastebėti be specialaus tyrimo. Kadangi atsakovė turėjo garantuoti parduoto naudoto automobilio kokybę, tai ji atsakinga už paslėptus šio automobilio trūkumus. O kadangi ieškovas yra vartotojas, taikytina CK 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Automobilis sugedo po labai trumpo laiko nuo jo pardavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad automobilio trūkumai, nors ir paaiškėjo vėliau, tačiau buvo jo perdavimo ieškovui momentu.

36.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartus motyvus ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas ir teisingai nustatė, jog atsakovė yra atsakinga dėl ieškovui parduoto automobilio trūkumų.

 

Dėl netinkamos kokybės naudotą daiktą įsigijusio vartotojo teisių gynimo būdų

 

37.       Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties taikoma tik tuo atveju, jei netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31 punktas).

38.       Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016 27 punktą, kt.). Taigi CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio, t. y. išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti.

39.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendime iš esmės rėmėsi CK 6.334 straipsniu, reglamentuojančiu pirkėjo teises, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nustatytas variklio defektas yra esminis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiu apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamos bylos faktinės situacijos įvertinimu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vartojimo sutarčių atveju kaip specialioji norma yra aktualus CK 6.363 straipsnis, konkrečiai šio straipsnio 7–8 dalys.

40.       CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo (vartotojo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas. Ši vartotojo teisė yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis, nei įprasta, sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis. CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta teise vartotojas negali pasinaudoti, arba, kitaip sakant, neturi teisės reikalauti grąžinti pinigus ir vienašališkai nutraukti sutartį tik tokiu atveju, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis (CK 6.363 straipsnio 8 dalis). Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas yra vartotojas, todėl, sprendžiant dėl ieškovo teisės vienašališkai nutraukti su atsakove sudarytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą, nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikoma CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkto norma, kuri draudžia nutraukti vartojimo sutartį tik dėl mažareikšmio daikto trūkumo buvimo. Pagal šią normą toks variklio defektas, koks buvo nustatytas nagrinėjamoje byloje, negali būti vertinamas kaip mažareikšmis. Todėl nors apeliacinės instancijos teismas ir taikė ginčui netinkamą sutarties nutraukimo teisinį pagrindą, tačiau tai neturi įtakos bylos teisiniam rezultatui, kadangi byloje nustatytas variklio defektas pagrįstai vertintas kaip pakankamas pagrindas nutraukti šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį tiek remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, tiek tuo labiau CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktu.

 

Dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo

 

41.       Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių pažeidimo klausimas keliamas kasaciniame skunde, suformuluotos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–185 straipsniuose ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).

42.       Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, kurie aktualūs nagrinėjamoje byloje, kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).

43.       Atsakovė, nesutikdama su bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindė, kaip teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė proceso teisės normas, bet pateikė tik savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, kitokio jų vertinimo. Taigi atsakovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos jai palankios aplinkybės. Atsakovei išsamiais teisiniais argumentais nepagrindus pirmiau nurodytų proceso teisės normų pažeidimų ar netinkamo proceso teisės normų aiškinimo bei taikymo, šie argumentai vertintini kaip nesudarantys kasacijos dalyko.

44.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad atsakovės kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

45.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

46.       Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą ieškovas turėjo 968 Eur atstovavimo išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės. Atmetus atsakovės kasacinį skundą, ieškovui iš atsakovės priteistinas 968 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti R. V. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Autoris“ (j. a. k. 301549599) 968 (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis) Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Egidijus Laužikas

 

Andžej Maciejevski

 

      Donatas Šernas


Paminėta tekste:
  • CK
  • 2A-194-368/2018
  • CK6 6.363 str. Daikto kokybė ir pirkėjo teisės, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas
  • CK6 6.317 str. Pardavėjo pareiga perduoti daiktus
  • CK6 6.327 str. Reikalavimai daiktui
  • CK6 6.333 str. Daiktų kokybė
  • 3K-7-581/2008
  • 3K-3-345-248/2017
  • e3K-3-307-1075/2018
  • CK6 6.338 str. Terminai reikalavimams dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti
  • CK6 6.337 str. Daiktų kokybės patikrinimas
  • CK6 6.328 str. Daiktų patikrinimo teisė
  • CK6 6.334 str. Netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės
  • e3K-3-505-686/2016
  • e3K-3-379-686/2016
  • CK6 6.344 str. Pirkėjo pareiga sumokėti kainą ir kitas išlaidas
  • CPK
  • CPK 347 str. Kasacinio skundo turinys
  • 3K-3-373/2013
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai