Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-11-29][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-431-969-2017].docx
Bylos nr.: e3K-3-431-969/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centras 256739230 atsakovas
AV investicija 300114003 Ieškovas
Viešųjų pirkimų tarnyba 188656261 išvadą duodanti institucija
UAB "Termodinaminiai procesai" 302724877 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2.6.11.4.2. Viešojo pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.6. Prievolių teisė
2.6.11. Pirkimas-pardavimas
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso

Civilinė byla Nr. e3K-3-431-969/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01357-2016-1   

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.2

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centrui, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Termodinaminiai procesai“, dėl sprendimų panaikinimo ir sutarties pripažinimo niekine; institucijos, teikiančios išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnyba ir Aplinkos apsaugos agentūra.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių viešojo pirkimo konkurse dalyvaujančių ūkio subjektų teisę verstis pavojingų atliekų tvarkymu, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė UAB „AV investicija“ (toliau – ir ieškovė) prašė teismo:
    1. panaikinti atsakovėsĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimus, kuriais nuspręsta trečiąjį asmenį UAB „Termodinaminiai procesai“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pripažinti atitinkančiu tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, jo pasiūlymą įtraukti į pasiūlymų eilę, skirti pirmąją vietą, pripažinti pirkimo laimėtoju ir su juo sudaryti pirkimo sutartį;
    2. pripažinti niekine atsakovės ir trečiojo asmens pasirašytą 2016 m. lapkričio 8 d. Medicininių atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį ir taikyti restituciją.
  3. Ieškovė nurodė, kad dalyvavo atsakovės organizuotame supaprastintame mažos vertės pirkime „Medicininių atliekų tvarkymo paslaugų pirkimas“ (toliau – ir Konkursas); Konkurso laimėtoju nepagrįstai buvo pripažintas trečiasis asmuo ir su juo buvo sudaryta sutartis, nes šis tiekėjas neturėjo teisės naudoti ir (ar) šalinti pavojingų atliekų; aplinkybė, kad trečiasis asmuo Konkurse pasitelkė du subtiekėjus (UAB „Ekopartneriai“ ir UAB „Toksika“), teisiškai nereikšminga. UAB „Ekopartneriai“ taip pat neturi teisės užsiimti atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo veikla, o su UAB „Toksika“ trečiasis asmuo neturi galiojančios sutarties. Ieškovė teigia, kad trečiasis asmuo neatitiko Konkurso sąlygų, o atsakovė, priimdama ginčijamus sprendimus, neužtikrino Konkurso skaidrumo.
  4. Ieškovė teigė, kad iš šalių pasirašytos viešojo pirkimo sutarties matyti, jog trečiasis asmuo įsipareigojo šalinti medicinines atliekas ir patvirtino, jog turi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimą, nors realiai jo neturi ir negali šalinti atliekų; sutartyje nėra įrašyta trečiojo asmens subtiekėja UAB „Toksika“, tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms – Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 4 straipsnio 1 daliai ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės), 7 punktui; ūkio subjektui suteikiama teisė užsiimti kiekviena konkrečia pavojingų atliekų tvarkymo veikla atskirai.
  5. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad UAB „Ekopartneriai“ nėra tinkama subtiekėja, nes turi leidimą eksportuoti atliekas tik iki 2017 m. vasario 14 d., todėl jos ištekliai trečiajam asmeniui nebus prieinami visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį; atsakovė netinkamai vykdė pareigą išsiaiškinti dėl trečiojo asmens ir subtiekėjos UAB „Toksika“ sutarties galiojimo; jų tarpusavio sutartis nutraukta, o trečiojo asmens atsakovei pateikti lydraščiai parodo tik buvusius atliekų priėmimo faktus, bet nepatvirtina, kad atliekos bus priimamos ir ateityje.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 11 d. sprendimu tenkino ieškinio dalį – pripažino negaliojančia atsakovės ir trečiojo asmens 2016 m. lapkričio 8 d. sudarytą Medicininių atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį.
  2. Teismas nurodė, kad po Konkurso sąlygų patikslinimų Techninėje specifikacijoje buvo įtvirtinta, jog turės būti teikiamos medicininių atliekų tvarkymo (surinkimo, išvežimo, naudojimo ir (ar) šalinimo) paslaugos; tiekėjas turi teisę tvarkyti (surinkti, vežti, naudoti ir (ar) šalinti) medicinines atliekas; ir šios paslaugos turės būti teikiamos vadovaujantis galiojančia pavojingų atliekų tvarkymo (surinkimo, išvežimo, naudojimo ir (ar) šalinimo) licencija, TIPK ar Taršos leidimu.
  3. Teismas pažymėjo, kad Konkurso sąlygose nebuvo įtvirtinto reikalavimo viešojo pirkimo sutartyje nurodyti laimėtojo subtiekėjus. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 18 straipsnyje yra nustatyti imperatyvūs sutarties reikalavimai, t. y. turi būti subrangovai, subtiekėjai ar subteikėjai, jeigu vykdant sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka. Tačiau atsakovė vykdė mažos vertės pirkimą, o VPĮ 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, atlikdama mažos vertės pirkimus ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytus supaprastintus pirkimus, neprivalo vadovautis šio įstatymo, be kitų, 18 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalių nuostatomis. Taigi atsakovė, sudarydama viešojo pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu ir nenurodydama subtiekėjų, nepažeidė nei Konkurso sąlygų nuostatų, nei imperatyvaus VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 11 punkte įtvirtinto reikalavimo.
  4. Teismas nurodė, kas tiekėjų kvalifikacija (kaip ir teisė verstis tam tikra veikla) perkančiosios organizacijos turi būti tikrinama suėjus pasiūlymų pateikimo terminui, kuris šiuo atveju atsakovės buvo nurodytas 2016 m. spalio 26 d. 9 val. Byloje nekyla ginčo, kad tuo momentu trečiojo asmens pasitelkiamas subtiekėjas turėjo leidimą eksportuoti, kaip nurodo ir pati ieškovė, tas leidimas galiojo iki 2017 m. vasario 14 d. Dėl to trečiasis asmuo įrodė, kad savo pasiūlymo pateikimo momentu jis galėjo remtis jo pasitelkiamo subtiekėjo UAB Ekopartneriai“ pajėgumais. Be to, atliekų vežimui Europos Bendrijoje (tranzitu arba be tranzito per trečiąsias šalis), iš Bendrijos į trečiąsias šalis, į Bendriją iš trečiųjų šalių ir iš vienų trečiųjų šalių į kitas tranzitu per Bendriją taikomas 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo. Šio reglamento 9 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodoma, kad planuotam vežimui raštiškas leidimas galioja vienerius kalendorinius metus nuo jo išdavimo arba iki vėlesnės dienos, kuri nurodyta pranešimo dokumente, tačiau tai netaikoma, jeigu atitinkamos kompetentingos institucijos nustatė trumpesnį laikotarpį. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad trečiasis asmuo net teoriškai negalėjo pasiūlymo pateikimo dieną pateikti pasitelkiamos subtiekėjos UAB „Ekopartneriai“ leidimo eksportuoti visų metų laikotarpiui, nes jo negalėjo išduoti kompetentinga institucija. Jei atsakovė būtų reikalavusi tokio realiai neįmanomo dokumento, ji būtų siekusi apriboti konkurenciją, toks reikalavimas būtų buvęs perteklinis ir nepagrįstas.
  5. Trečiasis asmuo turi išduotus galiojan TIPK leidimą bei Pavojingų atliekų tvarkymo licenciją. Tačiau vien tik šių dokumentų turėjimas automatiškai nesuteikia teisės trečiajam asmeniui užsiimti visomis su atliekų tvarkymu susijusiomis veiklomis, nes atskiros licencijos išduodamos pavojingoms atliekoms surinkti; pavojingoms atliekoms laikyti; pavojingoms atliekoms šalinti; pavojingoms atliekoms naudoti. Trečiasis asmuo turi licenciją, suteikiančią teisę rinkti ir laikyti pavojingas atliekas, nurodoma atliekų, kurias leidžiama laikyti, vieta. Trečiasis asmuo neturi teisės vykdyti atliekų šalinimo veiklos, nurodytos Konkurso sąlygose ir viešojo pirkimo sutartyje.
  6. ATĮ 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad atliekų naudojimas – tai veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje. Nebaigtinį atliekų naudojimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priede yra išvardytos atliekų šalinimo veiklos (II skyrius) bei atliekų naudojimo veiklos (III skyrius). Pagal Atliekų tvarkymo veiklų sąrašą atliekų laikymas, žymimas kodu R13 (kuris iššifruojamas kaip R1–R12 veiklomis naudoti skirtų atliekų laikymas), yra naudojimo veikla, o atliekų laikymas, žymimas kodu D15 (kuris iššifruojamas kaip D1-D14 veiklomis šalinti skirtų atliekų laikymas), yra atliekų šalinimo veikla.
  7. Nors trečiasis asmuo ir neturi licencijos šalinti atliekų, tačiau jis turi licenciją laikyti atliekas, turi teisę vykdyti veiklą, žymimą kodu R13, todėl atsakovė galėtų pasirašyti su juo sutartį dėl atliekų naudojimo, o ieškovės nurodomos ATĮ 4 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto nuostatos nebūtų pažeistos.
  8. Trečiojo asmens ir atsakovės sutarties sudarymas grindžiamas tik tuo, kad atsakovė įvertino galimybę pasitelkti kito subtiekėjo (UAB „Toksika“), kuris turi teisę šalinti atliekas, pajėgumus. Atsakovė pirko ir atliekų šalinimo paslaugas, kurių UAB „Termodinaminiai procesai“ neteikia. Dėl to, nors ir būdama iš esmės tinkamas subjektas sudaryti ir pasirašyti ginčijamą viešojo pirkimo sutartį dėl atliekų naudojimo ir šalinimo (nepažeidžia atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų), tam, kad galėtų būti tinkamu tiekėju VPĮ prasme ir realiai galėtų vykdyti šią sutartį, jis privalėjo perkančiajai organizacijai įrodyti, jog gali pasitelkti subtiekėjų pajėgumus šalinti atliekas.
  9. Nei perkančiajai organizacijai kartu su pasiūlymu, nei teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad trečiojo asmens pasitelkta subtiekėja UAB „Ekopartneriai“ turi teisę šalinti atliekas, nes ji turi licenciją tik rinkti ir eksportuoti atliekas. Perkančiajai organizacijai nebuvo pateikta jokių sutarčių, kokias atliekas jis gali eksportuoti ir ar jam leidžiamų eksportuoti atliekų kodai atitinka tų atliekų kodus, kuriuos atsakovė nurodė Techninėje specifikacijoje. Todėl perkančioji organizacija neįvykdė jai VPĮ nurodomos pareigos įsitikinti, ar trečiojo asmens pasitelkiamos subtiekėjos UAB „Ekopartneriai“ pajėgumai yra pakankami atliekų šalinimui užtikrinti.
  10. Perkančioji organizacija privalėjo įsitikinti, ar trečiasis asmuo turi viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti vienerių metų laikotarpiui galiojančią sutartį su subtiekėja UAB „Toksika“. Atsakovė buvo gavusi konkrečius įrodymus, kad šių subjektų sutartis nutraukta. Jokių įrodymų, kad sudaryta nauja sutartis, jai nebuvo pateikta. Dėl to trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes ATĮ 4 straipsnio 1 dalyje (po 2016 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusiuose pakeitimuose) ir Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkte atliekų turėtojui (šiuo atveju – atsakovei) yra aiškiai įtvirtintas reikalavimas sutartis sudaryti raštu su subjektais, kurie jas naudos ir (ar) šalins. Atsakovė pirko ir atliekų šalinimo paslaugas, kurių trečiasis asmuo teikti neturi teisės, tai reiškia, kad jis tas atliekas perduos kitam subjektui (jo nurodytai subtiekėjai UAB „Toksika“), todėl trečiasis asmuo privalėjo pateikti galiojančią sutartį su tuo, kas šalins atliekas.
  11. Bylos nagrinėjimo metu iš UAB „Toksika buvo gauta informacija, kad jos su trečiuoju asmeniu sudaryta sutartis nutraukta ir kad žinoma, jog UAB „Termodinaminiai procesai“ dažnai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir formaliai remiasi UAB „Toksika“ pajėgumais be jos sutikimo, todėl UAB „Toksika“ negali patvirtinti, kad visą trečiojo asmens su atsakove sudarytos sutarties laikotarpį ji priims medicinines atliekas iš trečiojo asmens.
  12. Atsakovė, vertindama trečiojo asmens pasiūlymą, nepagrįstai pripažino, kad jis atitinka Konkurso sąlygų reikalavimus, nes nebuvo pakankamai įrodymų, jog trečiasis asmuo gali pasitelkti subtiekėją, turintį teisę šalinti atliekas, ir kad jo pajėgumai bus prieinami visą numatomą sutarties galiojimo laikotarpį.
  13. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-833-302/2016 buvo vertintos panašios aplinkybės kaip ir nagrinėjamoje byloje, tačiau po šios nutarties priėmimo (t. y. 2016 m. rugpjūčio 1 d.) įsigaliojo ATĮ 4 straipsnio 1 dalį pakeičiantis įstatymas, kuriame aiškiai nustatytas reikalavimas sudaryti sutartis raštu, o Konkursas vyko jau galiojant naujos redakcijos įstatymui.
  14. Esant tokiai situacijai, kai pirkimas jau pasibaigęs, o viešojo pirkimo sutartis sudaryta, būtų pagrindas pripažinti sudarytą viešojo pirkimo sutartį negaliojančia, tačiau nėra pagrindo taikyti restituciją. Taikant dvišalę restituciją trečiajam asmeniui tektų pareiga grąžinti atsakovei medicinines atliekas, ko neįmanoma padaryti, nes jau yra sunaikintos, o jei dar ir nebūtų sunaikintos, tai neatitiktų nei higienos, nei visuomenės intereso, o atsakovei – grąžinti pinigus. Vienašalė restitucija taip pat neatitiktų protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Byloje nekyla ginčas, kad atsakovės atliekos buvo tvarkomos, dėl to nebuvo pretenzijų, o trečiasis asmuo taip pat patyrė išlaidų, ir šių jis taip pat neatgaus, nes atliekos buvo sutvarkytos (jo ar kito asmens), todėl netaikytina ir vienašalė restitucija.
  15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atme.
  16. Kolegija nurodė, kad, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos atliktą Techninės specifikacijos nuostatų patikslinimą ir į teisinį reglamentavimą, atsakovė siekė įsigyti medicininių atliekų tvarkymo paslaugas, kurias sudaro atliekų surinkimas, vežimas ir apdorojimas, alternatyviai apimantis: arba tik naudojimą, arba tik šalinimą, arba ir naudojimą, ir šalinimą (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 9 dalis, 27 straipsnio 3, 4 dalys, ATĮ 2 straipsnio 7, 11, 16 punktai, Techninės specifikacijos 7, 9 punktai).
  17. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė ginčui reikšmingas aplinkybes, susijusias su Techninės specifikacijos patikslinimo turiniu ir esme. Teismas, nurodydamas, kad po Konkurso sąlygų patikslinimo atsakovė nustatė, jog bus perkamos ir atliekų šalinimo paslaugos, išplėtė pirkimo objektą, o tai lėmė neteisingą išvadą, kad pagal Konkurso sąlygas buvo reikalaujama, jog tiekėjas turėtų teisę šalinti medicinines atliekas arba būtų sudaręs sutartį dėl atliekų šalinimo.
  18. Atliekų tvarkymas yra tiek atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, tiek šių veiklų organizavimas ir stebėsena, tiek šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant tai, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas. Kadangi tiek pavojingų atliekų surinkimas, tiek vežimas, tiek ir jų šalinimas ar naudojimas pagal teisinį reglamentavimą yra laikomi pavojingų atliekų tvarkymu, tai tiekėjas, turėdamas pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, suteikiančią teisę užsiimti viena ir (ar) daugiau atliekų tvarkymo sričių, t. y. rinkti, laikyti, naudoti arba šalinti pavojingas atliekas, galėjo būti vertinamas kaip atitinkantis Konkurso sąlygų reikalavimus. Analogiškos pozicijos laikytasi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-833-302/2016.
  19. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo veiklų sąrašu, atliekų laikymas, žymimas kodu R13, kuris iššifruojamas kaip R1–R12 veiklomis naudoti skirtų atliekų laikymas, yra naudojimo veikla, o atliekų laikymas, žymimas kodu D15, kuris iššifruojamas D1D4 veiklomis šalinti skirtų atliekų laikymas, yra laikomas atliekų šalinimo veikla. Kadangi trečiasis asmuo turi pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. 000181, kuri suteikia teisę laikyti pavojingas atliekas, tai nors ir neturi teisės šalinti medicinines atliekas, tačiau buvo tinkamas subjektas, su kuriuo galėjo būti pasirašyta sutartis dėl medicininių atliekų naudojimo. Šią išvadą papildomai patvirtina ir Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. sausio 5 d. išvada Nr. (16)-A4-163.
  20. Pirmosios instancijos teismas vertino, ar trečiasis asmuo turi teisę naudoti atliekas, ir, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, padarė iš esmės teisingą išvadą, jog pats trečiasis asmuo turi teisę užsiimti atliekų naudojimo veikla. Konstatavus, kad trečiasis asmuo iš esmės atitiko Pirkimo sąlygų reikalavimus, pirmosios instancijos teismo samprotavimai, jog trečiojo asmens ir atsakovės sutarties sudarymas buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė vertino tik trečiojo asmens galimybę pasitelkti UAB „Toksika“, kuri turi teisę šalinti atliekas, pajėgumus, o trečiojo asmens atitiktis Konkurso sąlygoms nebuvo vertinama aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste, negali būti pakankamas pagrindas pripažinti negaliojančia pirkimo sutartį, kuri buvo pasirašyta su Konkurso sąlygų reikalavimus atitinkančiu ūkio subjektu.
  21. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Termodinaminiai procesai“ turi teisę užsiimti atliekų naudojimo veikla, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad trečiasis asmuo neįrodė, jog gali remtis UAB „Toksika“, kuri vienintelė Lietuvoje turi teisę šalinti pavojingas atliekas, pajėgumais, tampa teisiškai nereikšmingi.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai rėmėsi Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedo 2 lentelės nuostatomis, tačiau neatsižvelgė į ATĮ 2 straipsnio 10, 11 dalyse bei 12 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintą reglamentavimą. ATĮ 12 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad įmonės, kurios naudoja pavojingas atliekas, turi pareigą gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją. Taigi atliekų naudojimo veiklos vykdytojui vien leidime suteiktos teisės vykdyti kodu R13 žymimą veiklą nepakanka. ATĮ 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pavojingų atliekų tvarkymo licencijoje turi būti nurodytos ne tik pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys, bet ir šių atliekų tvarkymo būdai, kas reiškia, kad atliekų tvarkytojas gali vykdyti tik tokią pavojingų atliekų tvarkymo veiklos rūšį, kuri yra nurodyta pavojingų atliekų tvarkymo licencijoje.
    2. Pavojingų atliekų naudojimo veiklą vykdančiai įmonei nepakanka tik apskritai turėti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją bet kuriai licencijuojamai veiklos rūšiai, bet privaloma turėti tokią pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, kurioje įtvirtinta teisė šias atliekas tvarkyti būtent konkrečiu būdu – naudoti. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 (toliau – Licencijavimo taisyklės), 8 punkte nustatytos keturios licencijuojamos veiklos rūšys – pavojingų atliekų surinkimas, laikymas, šalinimas, naudojimas, o 9 punkte nurodyta, kad įmonė turi teisę gauti vienos ar kelių veiklos rūšių licenciją. Kadangi licencijuojamų veiklų sąraše tiek pavojingų atliekų laikymas, tiek pavojingų atliekų naudojimas yra nustatyti atskirai (8.2, 8.4 papunkčiai), t. y. šios veiklos rūšys nesutapatinamos, todėl pavojingų atliekų tvarkymo licencija rinkti ir laikyti pavojingas atliekas negali būti laikoma suteikiančia teisę kartu ir naudoti (ar šalinti) pavojingas atliekas.
    3. ATĮ 2 straipsnio 10, 11 dalyse įtvirtintos atliekų laikymo ir atliekų naudojimo veiklų apibrėžtys, t. y. yra atskirai viena nuo kitos apibūdinamos veiklos, tarp kurių nėra subordinacijos, todėl teismų išvada, jog trečiasis asmuo, turėdamas teisę vykdyti R13 kodu žymimą veiklą, yra prilyginamas atliekų naudotojui, pažeidžia įstatymo reikalavimus. Šiuo atveju bylą nagrinėję teismai, užuot taikę ATĮ 12 straipsnio 1 ir 2 dalies bei 2 straipsnio 10, 11 dalių nuostatas, rėmėsi įstatymo įgyvendinamojo teisės akto normomis (Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedo 2 lentele), kurias aiškino pažeisdami įstatymo nuostatas, taigi ir vieną iš esminių teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Taigi nagrinėjamu atveju įstatymo ir įstatymo įgyvendinamojo teisės akto taikymo klausimą teismai neteisėtai sprendė žemesnės juridinės galios teisės akto naudai.
    4. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvacija grindžiama sprendimo priėmimo metu jau nebeaktualiu įstatymo reglamentavimu bei jo pagrindu suformuota teismo praktika, kurie šiuo atveju, pasikeitus įstatymo reikalavimams, nebegali būti taikomi, tą šioje byloje pabrėžė ir pirmosios instancijos teismas. Taigi apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-833-302/2016, nors nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo ATĮ 4 straipsnio 1 dalies pakeitimas, pagal kurį nustatyta atliekų turėtojo pareiga atliekas perduoti tvarkytojui pagal rašytinę sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo. Po pakeitimo ši įstatymo norma įpareigoja atliekų turėtojus (taip pat ir atsakovę) užtikrinti atliekų tvarkymą būtent naudojimo ir (ar) šalinimo būdu, t. y. ne bet kuria iš ATĮ 2 straipsnio 18 punkte nurodytų atliekų veiklų, kaip buvo iki įstatymo pakeitimo; taip pat įpareigoja atliekų turėtoją su atliekų tvarkytoju sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo sudaryti rašytine forma.
    5. Kaip nustatyta byloje, UAB „Termodinaminiai procesai“ neturi pavojingų atliekų tvarkymo licencijos užsiimti naudojimo (taip pat ir šalinimo) veikla, todėl atsakovės sutartis dėl pavojingų atliekų naudojimo su trečiuoju asmeniu negalėjo būti pasirašyta (ATĮ 4 straipsnio 1 dalis).
  2. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti iš ieškovės 825,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinama, kad trečiasis asmuo ATĮ ir Atliekų tvarkymo taisyklių pagrindu pagal turimas licencijas turi teisę verstis pavojingų atliekų naudojimo veikla. Pagal ATĮ 2 straipsnio 11 dalies 11 punktą atliekų naudojimas – tai veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje. Nebaigtinį atliekų naudojimo veiklų sąrašą nustato Aplinkos ministerija. Ši blanketinė norma nukreipia į Atliekų tvarkymo taisykles, kurių 4 priede, be kita ko, yra išvardytos atliekų naudojimo veiklos (III skyrius), tarp kurių nurodyta, kad atliekų laikymas, žymimas kodu R13, yra naudojimo veikla, kurią turi teisę vykdyti tiek pats trečiasis asmuo, tiek jo pasitelkti subtiekėjai. Pagal byloje esančius įrodymus trečiasis asmuo turi licenciją laikyti pavojingas atliekas bei teisę vykdyti veiklą, pažymėtą R13 kodu.
    2. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi aktualia teisės aktų redakcija, tai nurodė ir motyvuose.
    3. Ieškovė nenurodo, nuo kokios kasacinio teismo praktikos teismai nukrypo, nesuformulavo kasacinio nagrinėjimo dalyko.
  3. Trečiasis asmuo atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Vykdant mažos vertės pirkimą, kaip ir nagrinėjamu atveju, perkančiosioms organizacijoms neprivaloma patikrinti VPĮ 33 straipsnio 13 dalyse nustatytų reikalavimų net ir tuo atveju, kai keliamas bent vienas kvalifikacinis reikalavimas. Mažos vertės pirkimuose nėra reikalavimo pateikti galiojančias sutartis su subtiekėjais.
    2. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad trečiasis asmuo (pats ar pasitelkęs subtiekėjus) neturi teisės vykdyti pavojingų atliekų tvarkymo (taip pat pavojingų atliekų šalinimo, laikymo, naudojimo, kas apima tvarkymo sąvoką) veiklos, nors byloje yra pateikti tai patvirtinantys duomenys (licencijos ir sutartys su subtiekėjais, jų licencijos). Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad trečiasis asmuo neturi teisės naudoti pavojingų atliekų, nes byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo turi galiojančią atliekų tvarkymo licenciją Nr. 0008181, kuri suteikia jam teisę rinkti ir laikyti pavojingas atliekas, bet ne jas šalinti.
    3. Pagal ATĮ 2 straipsnio 18 dalį teisė tvarkyti atliekas apima ir jų vežimą bei naudojimą, šalinimą ir tolesnę priežiūrą. Šiuo galiojančiu įstatymu ir buvo vadovautasi priimant sprendimus dėl trečiojo asmens pajėgumų.
    4. Teismai teisingai nustatė, kad pagal ATĮ 2 straipsnio 11 dalį atliekų naudojimas – tai veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje. Nebaigtinį atliekų naudojimo veiklų sąrašą nustato Aplinkos ministerija, kurios ministro patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priede yra išvardytos Atliekų naudojimo veiklos (III skyrius). Vadovaujantis Atliekų tvarkymo veiklų sąrašu, atliekų laikymas, žymimas kodu R13, kuris iššifruojamas kaip R1R12 veiklomis naudoti skirtų atliekų laikymas, yra naudojimo veikla, o atliekų laikymas, žymimas kodu D15, kuris iššifruojamas D1D4 veiklomis šalinti skirtų atliekų laikymas, yra laikomas atliekų šalinimo veikla.
    5. ATĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įmonės, kurios surenka, laiko, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją. Trečiasis asmuo turi tokią licenciją ir yra įtrauktas į Atliekas tvarkančių įmonių registrą. Kadangi trečiasis asmuo turi Pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. 000181, kuri suteikia teisę laikyti ir naudoti pavojingas atliekas, todėl su juo galėjo būti pasirašyta sutartis dėl medicininių atliekų naudojimo. Šią apeliacinio teismo išvadą patvirtino ir Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. sausio 5 d. išvada Nr. (16)-A4-163.
    6. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ATĮ, taip pat Atliekų tvarkymo taisyklėmis, kurios ne prieštarauja įstatymui, o jį praplečia. Byloje teisingai nustatyta, kad šiuo atveju atsakovas siekė įsigyti medicininių atliekų tvarkymo paslaugas, kurias sudaro atliekų surinkimas, vežimas ir apdorojimas, alternatyviai apimantis: arba tik naudojimą, arba tik šalinimą, arba ir naudojimą, ir šalinimą. Trečiojo asmens pateikta licencija suteikia teisę naudoti pavojingas atliekas.
    7. Trečiasis asmuo pasiūlyme nurodė, kad remsis UAB „Ekopartneriai“ ir UAB „Toksika“, kurios turi teisę rinkti ir šalinti pavojingas atliekas, pajėgumais. Byloje pateikti dokumentai, kad trečiasis asmuo nuolat tiekia pavojingas atliekas šalinti UAB „Toksika“, o ji pavojingas atliekas priima ir tinkamai sunaikina. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-833-302/2016 konstatavo, kad UAB „Toksika ir trečiojo asmens sutartis yra galiojanti ir vykdoma; ši nutartis įsiteisėjusi, t. y. nustatytas byloje faktas yra prejudicinis (CPK 182 straipsnis).
    8. Kadangi tiek pavojingų atliekų surinkimas, tiek vežimas, tiek ir jų šalinimas ar naudojimas pagal teisinį reglamentavimą yra laikomi pavojingų atliekų tvarkymu, tai tiekėjas, turėdamas pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, suteikiančią teisę užsiimti viena ir (ar) daugiau atliekų tvarkymo sričių, t. y. rinkti, laikyti, naudoti arba šalinti pavojingas atliekas, galėjo būti vertinamas kaip atitinkantis Konkurso sąlygų reikalavimus (ATĮ 2 straipsnio 18 dalis, 12 straipsnis).
    9. Rašytinės sutarties formos reikalavimas nekeičia fakto, kad ATĮ atliekų tvarkymas apibūdinamas ir kaip atliekų surinkimas ir vežimas, naudojimas bei šalinimas, tiek ir šių veiklų organizavimas bei stebėsena.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant trečiojo asmens kvalifikacijos atitikį Konkurso sąlygoms teisėtumo (dėl pavojingų atliekų tvarkymo teisinio reguliavimo aiškinimo)

 

  1. Pagrindinis šalių nesutarimo objektas – atsakovės sprendimo pripažinti UAB „Termodinaminiai procesai“ kvalifikacijos atitiktį Konkurso sąlygoms teisėtumas. Ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad trečiojo asmens įgyta kvalifikacija nepakankama teisėtam viešojo pirkimo sutarties vykdymui užtikrinti, nes jos turima pavojingų atliekų tvarkymo licencija neapima atliekų naudojimo ar šalinimo veiklų, o pasitelkti subtiekėjai patys negali tinkamai vykdyti atliekų tvarkymo veiklos – vieno kvalifikacija nepakankama, su kitu nutraukta sutartis, todėl jie apskritai negalėjo būti pasitelkiami.
  2. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį, išskyrus reikalavimą dėl restitucijos taikymo, iš esmės tenkino. Teismas sprendė, kad ginčo Konkurse, be kita ko, buvo perkamos tiek medicininių atliekų naudojimo, tiek šalinimo paslaugos. Dėl to nors trečiasis asmuo ir galėtų pasirašyti sutartį dėl atliekų naudojimo, tačiau, jam pačiam neturint teisės vykdyti atliekų šalinimo veiklos ir negalint remtis pasiūlyme nurodytų subtiekėjų pajėgumais (neįrodyta, kad UAB „Ekopartneriai“ turi teisę šalinti atliekas, nepašalintos abejonės dėl trečiojo asmens galėjimo remtis UAB „Toksika“ pajėgumais visą numatomą sutarties galiojimo laikotarpį), atsakovės sprendimą pripažinti, jog trečiasis asmuo atitinka Konkurso sąlygų reikalavimus, teismas laikė neteisėtu. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad atsakovė siekė įsigyti medicininių atliekų tvarkymo paslaugas, kurias sudaro atliekų surinkimas, vežimas ir apdorojimas, alternatyviai apimantis: arba tik naudojimą, arba tik šalinimą, arba ir naudojimą, ir šalinimą. Pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, kad trečiojo asmens turima licencija laikyti pavojingas atliekas įrodo ir jo teisę naudoti atliekas, teismas sprendė, kad paties trečiojo asmens (be subtiekėjų) pajėgumas buvo pakankamas su juo viešojo pirkimo sutarčiai teisėtai sudaryti.
  3. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmiausia spręstina dėl pirkimo objekto apimties, jam taikomo teisinio reguliavimo ir dėl to, ar pagal šį reguliavimą paties trečiojo asmens kvalifikacija laikytina pakankama viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti, jei ne – ar tinkamai buvo pasitelkti išoriniai asmenys (subtiekėjai).
  4. Kaip nurodyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad buvo perkamos medicininių atliekų tvarkymo paslaugos, kurias sudaro atliekų surinkimas, vežimas ir apdorojimas, alternatyviai apimantis: arba tik naudojimą, arba tik šalinimą, arba ir naudojimą, ir šalinimą. Ši apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis kasacine tvarka neskundžiama.
  5. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors teismų vertinimas dėl pirkimo objekto sudėties, t. y. kokios konkrečios atliekų tvarkymo veiklos į jį įeina, išsiskyrė ir dėl to jie iš esmės priėmė skirtingus procesinius sprendimus, tačiau jie kartu priėjo prie išvados, kad UAB „Termodinaminiai procesai“ kvalifikacijos dokumentai ir jų turinio aiškinimas pagal ginčui spręsti aktualų teisinį reguliavimą suponavo trečiojo asmens teisę verstis medicininių atliekų tvarkymo veikla – naudojimu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija šią teismų išvadą pripažįsta teisiškai nepagrįsta.
  6. Iš bylos medžiagos matyti ir ginčo dėl to nėra, kad trečiasis asmuo pagal Pavojingų atliekų tvarkymo licenciją turi teisę pavojingas atliekas tik rinkti ir laikyti. Kasacinio teismo vertinimu,  trečiasis asmuo pats neturi teisės verstis nei pavojingų atliekų naudojimo, nei šalinimo veikla, o priešinga teismų padaryta išvada nulemta neteisingo teisinio reguliavimo aiškinimo.
  7. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pavojingų atliekų tvarkymo veiklos licencijuojamos atskirai, kaip savarankiškos, abu teismai, pirma, neatsižvelgė į specialųjį pavojingų atliekų tvarkymo reguliavimą, antra, bendrąjį atliekų tvarkymo reguliavimą nepagrįstai aiškino taip, kad teisę verstis tam tikros rūšies veikla sutapatino su kitos rūšies veiklos atlikimo teise.
  8. Pagal ginčui spręsti aktualų teisinį reguliavimą įmonės, kurios surenka, laiko, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją (ATĮ 12 straipsnio 1 dalis), o joje turi būti nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys ir tvarkymo būdai (ATĮ 12 straipsnio 2 dalis); neturint galiojančios licencijos surinkti, laikyti, šalinti ar naudoti pavojingas atliekas draudžiama (Licencijavimo taisyklių 5 punktas); licencijos išduodamos šioms pavojingų atliekų tvarkymo veiklos rūšims: surinkimui, laikymui, šalinimui naudojimui (Licencijavimo taisyklių 8 punktas); įmonė turi teisę gauti vienos ar kelių veiklos rūšių licenciją (Licencijavimo taisyklių 9 punktas); įmonė, turinti licenciją tik pavojingų atliekų surinkimo veiklai, privalo surinktas atliekas perduoti įmonėms, turinčioms licencijas pavojingų atliekų laikymo, šalinimo arba naudojimo veiklai.
  9. Iš pristatyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad pavojingų atliekų tvarkymo srityje įmonės, siekiančios teisėtai užsiimti atitinkama pavojingų atliekų tvarkymo veikla, turi būti dėl kiekvienos jų atskirai licencijuotos. Vadinasi, nagrinėjamos bylos kontekste, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad į pirkimo objektą alternatyviai įėjo arba medicininių atliekų naudojimas ir šalinimas, arba tik viena iš šių veiklų, Konkurso laimėtojas privalėtų turėti licenciją užsiimti kuria nors iš jų.
  10. Nepritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad kadangi tiek pavojingų atliekų surinkimas, tiek vežimas, tiek ir jų šalinimas ar naudojimas pagal teisinį reglamentavimą yra laikomi pavojingų atliekų tvarkymu, tai darytina išvada, jog tiekėjas, turėdamas pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, suteikiančią teisę užsiimti viena ir (ar) daugiau atliekų tvarkymo sričių, t. y. rinkti, laikyti, naudoti arba šalinti pavojingas atliekas, galėjo būti vertinamas kaip atitinkantis Konkurso sąlygų reikalavimus. Tokiu teisės aiškinimu iš esmės paneigiamas pavojingų atliekų tvarkymo veiklų atskirumas ir šios srities reguliavimo turinys bei tikslai. Neaišku, dėl ko ūkio subjektui, siekiančiam verstis keturiomis pirmiau išvardytomis atliekų tvarkymo veiklomis, kiltų poreikis turėti licenciją visoms veikloms, jei licencijavimas vienoje srityje prilygtų pajėgumui visose.
  11. Teismai sprendė, kad trečiajam asmeniui suteikta teisė laikyti pavojingas atliekas reiškia, kad jis buvo tinkamas subjektas, su kuriuo galėjo būti pasirašyta sutartis dėl medicininių atliekų naudojimo. Toks dedukcija pagrįstas aiškinimas netinkamas, prieštarauja teisiniam reguliavimui, nes:
    1. pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATĮ 2 straipsnio 18 dalyje apibrėžta atliekų tvarkymo sąvoka, į kurią atliekų laikymas (priešingai nei Licencijavimo taisyklėse) kaip savarankiška tvarkymo veikla apskritai neįeina. Toks atliekų tvarkymo veiklų skirstymas ir apibrėžtis atsispindi ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančioje kai kurias direktyvas (toliau – Direktyva 2008/98);
    2. antra, iš Direktyvos 2008/98, kurioje vartojama analogiška saugojimo sąvoka, nuostatų matyti, kad saugojimas arba laikymas yra sudėtinė atliekų surinkimo veiklos dalis. Šios direktyvos 3 straipsnio 10 punkte įtvirtinta, kad surinkimas – atliekų rinkimas, įskaitant preliminarų atliekų rūšiavimą ir preliminarų saugojimą, tam, jog jos būtų nuvežtos į atliekų apdorojimo įrenginius. Kaip teisingai pažymėta apeliacinės instancijos teismo, atliekų apdorojimas – naudojimo ar šalinimo operacijos, įskaitant parengiamuosius veiksmus prieš naudojimą ar šalinimą (Direktyvos 2008/98 3 straipsnio 14 punktas);
    3. pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedo II ir III skyriuje nurodytos atliekų šalinimo ir tvarkymo veiklų lentelės perkeltos iš Direktyvos 2008/98 I ir II priedų, kuriuose analogiškai pažymėtos veiklos R13 ir D15 duoda nuorodą į Direktyvos 2008/98 3 straipsnio 10 punktą;
    4. trečia, Direktyvos 2008/98 16 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad atliekų saugojimui prieš naudojimą trejus metus ar ilgesnį laikotarpį ir atliekų saugojimui prieš šalinimą vienerius metus ar ilgesnį laikotarpį taikoma 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų. Pažymėtina, kad tokia atliekų saugojimo (laikymo) sąvoka įtvirtinta ir ATĮ 2 straipsnio 10 dalyje.
  12. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad atliekų laikymas (saugojimas) yra dviejų rūšių: a) preliminarus (laikinas) jų susidarymo vietoje iki jų surinkimo ir b) tam tikrais terminais apibrėžtas atliekų laikymas pas atliekų tvarkytoją iki jų apdorojimo (panaudojimo ar šalinimo). Direktyvos 2008/98 16 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad būtina skirti preliminarų atliekų saugojimą iki jų surinkimo, atliekų surinkimą ir atliekų saugojimą iki apdorojimo, o įstaigos ar įmonės, kurios vykdydamos veiklą gamina atliekas, neturėtų būti laikomos tvarkančiomis atliekas, ir neturėtų būti reikalaujama, kad jos turėtų leidimą saugoti savo atliekas iki jų surinkimo.
  13. Atliekų laikymas iki jų surinkimo apskritai nelaikytinas atliekų tvarkymo veikla, o atliekų laikymas pas atliekų tvarkytoją turint tikslą jas ateityje apdoroti (panaudoti ir pašalinti) kvalifikuotinas kaip tarpinė veikla tarp jų surinkimo ir apdorojimo. Kaip nurodyta pirmiau, pagal teisinį reguliavimą, atliekų apdorojimas apima ne tik jų naudojimą ar šalinimą in concreto (konkrečiai), bet ir paruošimą, pasirengimą šioms veikloms vykdyti (Direktyvos 2008/98 3 straipsnio 14 punktas, ATĮ 2 straipsnio 7 dalis).
  14. Atsižvelgiant į tai, atliekų laikymas, kuris ūkio subjektų TIPK leidimuose pažymėtas kodu R13, laikytinas ne savarankiška atliekų tvarkymo veikla, o daugiau tarpine bei laikina veikla tarp atliekų surinkimo ir (ar) atvežimo iki jų panaudojimo pasirinktu ir tinkamu būdu. Net jei bendrąja prasme toks atliekų laikymas (R13) įeina į atliekų tvarkymo procesą kaip tam tikri veiksmai, bet kokiu atveju taip laikinai laikomas atliekas panaudoti galima tik turint teisę užsiimti ir kitais kodais žymimomis naudojimo veiklomis (R1–R11) arba atliekas perduodant tokią teisę turinčiam kitam atliekų tvarkytojui. Analogiška išvada darytina ir dėl atliekų laikymo, žymimo kodu D15, ir susijusio su atliekų šalinimu.
  15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent tokios pozicijos iš tiesų laikomasi ir Aplinkos apsaugos agentūros išvadoje, teiktoje pirmosios instancijos teismui. Ši institucija nurodė, kad Atliekų tvarkymo taisyklių 99 punkte nustatyta, kad atliekų gavėjas, tvarkantis atliekas R13 ir D14–D15 atliekų tvarkymo veiklomis, perdavęs iš siuntėjo gautas ir laikytas atliekas galutiniam atliekų tvarkytojui (gavėjui, tvarkančiam atliekas R1– R11 ir D1–D13 atliekų tvarkymo veiklos rūšimis) ir gavęs galutinio atliekų tvarkytojo užpildytą Lydraščio egzempliorių, jo kopiją privalo nedelsdamas pateikti atliekų siuntėjui, kurio atliekos buvo priimtos tvarkyti R13 ir D14–D15 atliekų tvarkymo veiklomis.
  16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad trečiasis asmuo negali būti laikomas galutiniu atliekų tvarkytoju, todėl pats savarankiškai teisėtai negalėjo naudoti medicininių atliekų. Teismai, spręsdami priešingai, priėjo prie teisiškai nepagrįstų išvadų.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

  1. Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, buvo sprendžiama dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties Konkurso sąlygoms vertinimo, atsižvelgiant į jo pasitelktų trečiųjų asmenų – subtiekėjų pajėgumą. Vis dėlto pažymėtina, kad dėl šio klausimo buvo sprendžiama iš esmės tik pirmosios instancijos teisme, nes apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad trečiasis asmuo UAB „Termodinaminiai procesai“ pats turi teisę užsiimti atliekų naudojimo veikla, apeliacinio skundo argumentų, susijusių su trečiojo asmens galėjimu remtis UAB „Toksika“, kuri turi teisę šalinti pavojingas atliekas, pajėgumais, apskritai nevertino kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjamam ginčui.
  2. Atsižvelgiant į tai, dėl šios bylos dalies šalių ginčas pakartotinai nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas trečiojo asmens ir jo pasitelktų subrangovų teisinių santykių glaudumą ir pakankamumą UAB „Termodinaminiai procesai“, turėtų atskirai spręsti dėl šių svarbių aspektų:
    1. ar trečiojo asmens ir UAB „Toksika“ sutartis galutinę pasiūlymų pateikimo dieną Konkurse galiojo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-883-302/2016, atsižvelgiant į UAB „Toksika“ pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje pateikto rašto datą (2017 m. sausio 4 d.) ir turinį (išreikštas ne ketinimas, o įvykdytas sprendimas nutraukti sutartį), padarytos išvados dėl šios sutarties galiojimo neturi prejudicinės galios šioje byloje;
    2. atsižvelgiant į tai, kad perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens viešojo paslaugų pirkimo sutartis jau turėjo būti įvykdyta, reikėtų išsiaiškinti jos realią vykdymo eigą, t. y. kur medicininės atliekos buvo laikomos iki jų apdorojimo, kaip ir kur panaudotos ar pašalintos, juolab kad UAB „Toksika2017 m. sausio 4 d. rašte pažymėjo UAB Termodinamiai procesai“ praktiką nepristatyti visų ar apskritai nepristatyti atliekų galutinai jas sutvarkyti;
    3. kokią įtaką ginčo sprendimui turi pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad trečiasis asmuo savo pasiūlymo pateikimo metu galėjo remtis savo pasitelktos subtiekėjos UAB Ekopartneriai, pasiūlymų pateikimo dieną turėjusios leidimą eksportuoti atliekas, pajėgumais.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Kasacinis teismas patyrė 7,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. pažyma). Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šių išlaidų, taip pat šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai              Gražina Davidonienė

 

 

              Birutė Janavičiūtė

 

 

              Gediminas Sagatys

 

 


Paminėta tekste:
  • e2A-833-302/2016
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • CPK