Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-10-22][nuasmenintas sprendimas byloje][eI2-3706-809-2020].docx
Bylos nr.: eI2-3706-809/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 188607912 atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 288739270 pareiškėjas
Kategorijos:
55.1. Teismo sprendimas
55.1.3. Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
23. Asmens duomenų teisinė apsauga
41. Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
55. Teismo procesiniai dokumentai

?

                                                                                     Administracinė byla Nr. eI2-3706-809/2020

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01779-2020-1

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

 (S)

img1 

 

     

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. spalio 22 d.

Vilnius

 

  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiasis suinteresuotasis asmuo R. K. dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teismas

 

       n u s t a t ė :

 

Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) kreipėsi į teismą su skundu (el. b. l. 1-9), prašydama: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 3R-351 (2.13-1.) ,,Dėl R. K. 2020 m. sausio 6 d. skundo dalyje dėl NMA veiksmų“ (toliau – ir Sprendimas) 1 punktą dalyje dėl pareiškėjo skundo pripažinimo pagrįstu dėl 1 pažeidimo; 2) panaikinti Inspekcijos Sprendimo 2 punktą, kuriuo NMA skirtas papeikimas.

Pareiškėja nurodo, jog NMA Inspekcijos Sprendimo 3 punktą - nurodymą įvykdė pilnai. 

Pažymi, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. skirtas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD) registruotas laiškas (kartu su R. K. skirtu administracinio nusižengimo protokolu (toliau – ir Protokolas)) nebuvo įteiktas pastarajam, o nuskenuotas ir įregistruotas NMA dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS), kadangi adresatas ant voko buvo nurodytas NMA darbuotojas, t. y. R. K., ant voko taip pat nebuvo nurodyta, jog AAD laišką su Protokolu įteikti asmeniškai R. K., NMA Bendrųjų reikalų departamento (toliau – BRD) Dokumentų tvarkymo skyriaus (toliau – DTS) vyriausioji specialistė R. K., t. y. NMA darbuotojui, adresuotą AAD laišką su protokolu, vadovaujantis NMA dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių 74 punktu, nuskenavo, įkėlė ir užregistravo DVS.

Nurodo, jog NMA pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendindama Lietuvos žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės politikos priemones, remiantis NMA nuostatais skatina šalies žemės ūkio, kaimo ir žuvininkystės plėtrą administruojant valstybės ir ES paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas ir užtikrinant jų naudojimo kontrolę (NMA nuostatų 8.1 papunktis), atlieka valstybės ir ES paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei fondų lėšų panaudojimo kontrolę ir finansuojamų priemonių įgyvendinimo priežiūrą (NMA nuostatų 9.1 ir 9.4 papunkčiai). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 907 „Dėl institucijų, atsakingų už Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos valdymą ir kontrolę, paskyrimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 907) NMA paskirta atsakinga už Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos valdymą ir kontrolę. AAD Protokole minimas žuvų įveisimas, t. y. Lietuvos Respublikos teritorijoje mailiaus veisimu užsiimantys fiziniai bei juridiniai asmenys, iš kurių R. K. galimai įsigijo mailių įžuvinimui, yra pareiškėjai / paramos gavėjai pagal NMA administruojamas Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones, o R. K. pagal savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas kuravo fizinių bei juridinių asmenų (iš kurių galimai įsigijo mailių įžuvinimui) projektus administruojančius padalinius.

            Akcentuoja, jog pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyvą 95/46/EB (toliau – ir BDAR) ir kitus teisės aktus pareiškėjo asmens duomenys (nesusiję su jo darbine veikla) buvo pradėti tvarkyti NMA.

Vadovaujantis Reglamento Nr. 1306/2013 7 straipsniu ir 1 straipsnio 2 dalimi, NMA turi užtikrinti, jog būtų imamasi tinkamų priemonių siekiant išvengti interesų konflikto.

            Pažymi, jog Inspekcija Sprendime nevertino, kad Protokole, be kita ko, buvo nurodyta informacija apie R. K. mailiumi žuvinamus (mailių galimai gaunant iš NMA pareiškėjų / paramos gavėjų) vandens telkinius, iš kurių naudojimo galimai gali būti gaunamos pajamos, kurių R. K. nėra deklaravęs, o remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įatymas) 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, NMA kontroliuoja, kaip asmenys, kuriems taikomos Įstatymo nuostatos, jį vykdo.

Pareiškėja nurodo, jog asmens duomenys nurodyti Protokole (susiję su Įstatymo nuostatų vykdymu, kurio kontrolę remiantis Įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi NMA privalo vykdyti, bei dėl NMA vykdomos administruojamų fondų lėšų panaudojimo kontrolės pagal NMA nuostatus), NMA teisėtai ir pagrįstai buvo pradėti tvarkyti remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktu, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens duomenis tvarkyti buvo būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.

Kartu NMA, atsakydama į Inspekcijos klausimą, kokiu pagrindu ir kokiu tikslu AAD raštui NMA direktorius sukūrė rezoliuciją, jos vykdytoju nurodydamas NMA Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus (toliau – KOS) darbuotojus, atkreipė dėmesį, jog NMA dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių 75.22.1 papunktyje įtvirtinta, jog DTS pagal paskirtą DVS rezoliuciją įvardytų tipų dokumentus tiesiogiai perduoda administruoti šiems NMA struktūrinių padalinių vadovams ar valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, paskiriamiems atsakingais už dokumentų išnagrinėjimą tinkamai ir laiku – t. y. KOS vedėjui, „kuris rezoliucija paskiria konkrečius vykdytojus pagal kompetenciją nagrinėti „Pasitikėjimo linija“ ir kitais būdais gaunamos informacijos turinį atitinkančius pareiškėjų, kitų asmenų pranešimus, kuriuose pateikiama informacija apie asmenų, gaunančių ar pretenduojančių gauti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei, galimus piktnaudžiavimo atvejus“.

Nurodo, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje mailiaus veisimu užsiimantys fiziniai bei juridiniai asmenys, t. y. iš kurių R. K. galimai įsigijo mailių įžuvinimui, yra NMA pareiškėjai / paramos gavėjai, o R. K. pagal savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas kuravo šių fizinių bei juridinių asmenų (iš kurių galimai ir įsigijo) paraiškas administruojančius padalinius. Pažymi, jog R. K., kuruodamas padalinius, administruojančius priemones, pagal kurias parama galėjo būti skirta ir asmenims, iš kurių įsigijo mailių, galimai galėjo daryti įtaką priimant jiems palankius sprendimus. Be to, R. K., įžuvinęs Protokole nurodytus ežerus, platino ir žvejybos leidimus, t. y. galimai galėjo gauti pajamų iš šios veiklos, kuri nebuvo deklaruota. Mano, jog Protokole esanti informacija buvo susijusi su Įstatymo nuostatų vykdymu (R. K. viešųjų ir privačių interesų derinimu), kurio kontrolę remiantis Įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi NMA privalo vykdyti. Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad NMA darbuotojai privalo siekti, kad jų veikloje nekiltų interesų konfliktų ir laikytis viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje tvarkos, todėl jie vadovaujasi nešališkumo principus reglamentuojančiais dokumentais: NMA darbuotojo etikos taisyklėmis, Įsakymu, NMA darbo reglamentu.

Pažymi, jog rezoliucija DVS KOS buvo paskirta remiantis NMA dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių 75.22.1 papunkčiu bei vadovaujantis KOS nuostatų 3.1 papunkčiu, siekiant nustatyti galimus R. K. ir NMA pareiškėjų / paramos gavėjų ryšius (R. K. naudojantis NMA pareiškėjų / paramos gavėjų paslaugomis ir galimai gaunant pajamas), galimai pažeidžiant teisės aktų, įskaitant Įstatymo, reikalavimus.

Nurodo, jog įstaigoje vidinėmis tvarkomis yra užtikrinta, kad visi darbuotojai pasirašytų konfidencialumo pasižadėjimus, ir informaciją, su kuria susipažįsta, išskirtinai naudotų tik tarnybiniais tikslais, vadovaudamiesi teisės aktais, todėl negali sutikti ir su Inspekcijos Sprendimo dalimi, kurioje nurodoma, kad NMA pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies f punktą.

NMA pažymi, kad R. K. asmens duomenys (nesusiję su jo darbine veikla) buvo atskleisti tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – ir VTEK), kuri pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalį kontroliuoja ir prižiūri kaip deklaruojantys asmenys laikosi Įstatymo t. y. R. K. asmens duomenys buvo atskleisti tik institucijai, turinčiai teisinį pagrindą gauti ir tvarkyti asmens duomenis Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės ir užtikrinimo tikslu. NMA paklausimas VTEK buvo siunčiamas siekiant išsiaiškinti galimą Įstatymo nuostatų pažeidimą, dėl kurio galimai turėtų būti atliekamas R. K. tarnybinės veiklos patikrinimas, nes NMA ir VTEK atlieka Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę, kaip tai numatyta Įstatymo 22 straipsnyje.

Akcentuoja, jog jei duomenų subjektas yra davęs sutikimą arba duomenų tvarkymas yra grindžiamas Sąjungos arba valstybės narės teise, o tai demokratinėje visuomenėje yra būtina ir proporcinga priemonė siekiant apsaugoti visų pirma svarbius bendro viešojo intereso tikslus, asmens duomenų valdytojui turėtų būti leidžiama toliau tvarkyti duomenis neatsižvelgiant į tikslų suderinamumą.

Nurodo, jog NMA ir VTEK atlieka Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę, kaip tai numatyta Įstatymo 22 straipsnyje, t. y. NMA turėjo teisinį pagrindą tvarkyti R. K. asmens duomenis Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės tikslu (BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintas teisėtumo principas; BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyta teisėtumo sąlyga), nors jie NMA buvo gauti ir ne šiuo tikslu (BDAR įžanginės dalies 50 pastraipa).

            Nesutinka su Inspekcijos Sprendimu dalyje dėl veiksmų vertinimo, kad atplėšus R. K. skirtą voką, t. y., jog BRD DTS darbuotoja, o vėliau ir su Protokolu susipažinęs NMA direktorius bei kiti darbuotojai, negalėjo nepastebėti, kad Protokolas (su jį lydinčiu lydraščiu) pateiktas tikslu įteikti R. K., o ne tikslu pradėti tyrimą dėl Protokole pateiktų AAD nustatytų nusižengimų ir šiuo būdu, NMA, savo raštvedybos sistemoje registruodama R. K. skirtą dokumentą ir jame pateiktą su juo susijusią informaciją atskleisdama tretiesiems asmenims (VTEK), pradėdama tvarkyti jame nurodytus R. K. asmens duomenis pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir f punktuose numatytus teisėtumo, tikslo apribojimo ir konfidencialumo principus.

NMA nuomone, Inspekcija Sprendime netinkamai vertino aplinkybę, kurią NMA ne kartą akcentavo savo atsakyme į Inspekcijos paklausimą, kad pagal BDAR 6 straipsnį, kuris apibrėžia duomenų tvarkymo teisėtumą, ir jo 1 dalies e punktą numatoma, kad tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas (Įgyvendinant įstatymo 22 straipsnyje numatytas Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės funkcijas).

Nurodo, jog Inspekcija Sprendime neįvertino to, kad AAD dokumente, nors ir adresuotame R. K. buvo nurodyta informacija apie minimo darbuotojo privačius interesus, kurių jis galimai nebuvo / nėra deklaravęs ir dėl kurių galėjo kilti įtarimų dėl galimo interesų konflikto (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis bei 7 straipsnis).

Pažymi, jog NMA, siekdama užtikrinti pačius aukščiausius skaidrumo standartus, kur netoleruojamas įstaigos darbuotojų neteisėtų veiksmų buvimas, įstatymų nuostatų pažeidimai, ir vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktu, kur numatyta, kad siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas, NMA pateikdama paklausimą VTEK, Įstatyme nustatytais aiškiai apibrėžtais tikslais (privaloma prievolė privačių interesų deklaravimas valstybės tarnautojams), atlikdama priskirtas funkcijas, pagrįstai laikė, kad teisės aktuose numatytais pagrindais atliko šiuos veiksmus. Pavyzdžiui, NMA gavus informacijos apie galimus asmenų įstatymų pažeidimus, ir apribojus NMA teisę tokią informaciją tvarkyti ir/ar ja disponuoti, suponuotų kitus galimus teisės aktų pažeidimus, už kuriuos kiltų atsakomybė pačiai NMA.

Anot pareiškėjos, VTEK savo praktikoje ne kartą yra akcentavę, kad įstaigos vadovai, įgyvendindami Įstatymo nuostatas, gavę informacijos apie galimus Įstatymo ir kitų teisės aktų nesilaikymo atvejus, turi pareigą inicijuoti atitinkamus patikrinimus.

Pastebi, kad Inspekcija plačiau savo Sprendime nepasisakė ir dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto nuostatos, todėl laiko, kad Sprendimas yra ne tik nepagrįstas, bet ir neišsamus bei neargumentuotas, todėl šioje dalyje naikintinas. Atsakovas taip pat mano, jog turėtų būti naikintinas ir skirtas papeikimas, kuris negali būti prilyginamas proporcingai sankcijai, už tokius įstaigos veiksmus, prilygintus pažeidimui, kai aukščiau nurodyti teisės aktai akivaizdžiai pagrindžia NMA suteiktą ne tik teisę, bet ir pareigą atlikti minėtus veiksmus, t. y. ir tvarkyti asmens duomenis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktu apimtyje.

NMA vertinimu Inspekcijos sprendimu skirtas papeikimas yra skirtas Inspekcijos sprendime neįvertinus visų aplinkybių, yra neproporcingas nesant tyčios ir kaltės NMA veiksmuose.

 

             Atsakovė Inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą (el. b. l. 16-19), prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodė, jog nesuprantama, kaip pažeidus tikslo apribojimo principą, t. y. NMA registruotu paštu iš AAD gavus dokumentą (administracinio nusižengimo protokolą), skirtą perduoti administracinį nusižengimą padariusiam darbuotojui, ir pradėjus jį aktyviai tvarkyti neteisėtais tikslais, kartu perduodant jį susipažinti grupei trečiųjų asmenų, gali būti užtikrintas teisėtumo principas.

Pažymi, kad nei vienas iš NMA skunde nurodytų teisės aktų nenustato NMA teisės viešojo intereso gynimo labui skaityti jos darbuotojui asmeniškai skirtų laiškų ir skleisti juose pateiktą informaciją tretiesiems asmenims. Inspekcijos nuomone, NMA turi pakankamai teisės aktuose nustatytų kitų priemonių, kurios suteikia jai teisę ginti viešąjį interesą teisėtais būdais, o ne skaitant per klaidą atplėštą svetimą laišką.

Inspekcijai nebuvo pareigos Inspekcijos sprendime pasisakyti dėl NMA pateiktų argumentų, susijusių su BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga, kadangi pats privačiam asmeniui skirto laiško atplėšimas padarė tolimesnį laiške pateiktų asmens duomenų tvarkymą neteisėtu.

Atsakovė nesupranta, kodėl NMA pilnai įvykdė Inspekcijos sprendimo 3.1 - 3.3 punktuose duotus nurodymus, jei mano, kad visi NMA veiksmai, susiję su trečiojo asmens (savo darbuotojo) duomenų tvarkymu, buvo teisėti.

Pažymi ir tai, kad iš NMA pateiktos informacijos matyti, kad NMA atplėšto trečiajam asmeniui adresuoto laiško turinys nesukėlė NMA abejonių dėl to, kad jis skirtas ne NMA, bet asmeniškai trečiajam asmeniui. NMA netgi teigia, kad tuo atveju, jei šis laiškas turėtų žymą „įteikti asmeniškai“, NMA jo neatplėštų. Todėl atsakovė daro išvadą, jog NMA pasinaudojo AAD padaryta laiško siuntimo klaida ir sąmoningai pradėjo nagrinėti privačiam asmeniui skirtą informaciją.

Inspekcijos manymu, Inspekcijos sprendimas dalyje dėl trečiojo asmens duomenų, gautų iš AAD, tvarkymo teisėtumo yra pagrįstas, išsamus ir argumentuotas, o faktas, kad NMA Inspekcijos sprendimu šioje dalyje duotą nurodymą įvykdė, įrodo, kad NMA savo padarytus pažeidimus pripažino ir siekė juos pašalinti.

Atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamu Inspekcijos sprendimu buvo nustatyti BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir f punktuose nustatytų teisėtumo, tikslo apribojimo ir konfidencialumo principų bei BDAR 12 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimų dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo pažeidimai. Pažymi, kad pagal BDAR 83 straipsnio 5 dalį, šių BDAR nuostatų pažeidimai priskirtini prie pažeidimų, už kuriuos gali būti skiriamos didžiausios baudos, todėl tai negali būti prilyginama nedideliam pažeidimui, o atsižvelgiant į NMA pacituotą BDAR preambulės 147 punktą, pažymi, kad skundo tyrimo metu NMA nesiėmė jokių veiksmų trečiojo asmens patirtai žalai sumažinti, šiuos veiksmus atlikdama tik po to, kai gavo Inspekcijos nurodymą.

Nurodo, jog Inspekcija, išnagrinėjusi trečiojo asmens skundą ir pripažinusį jį pagrįstu, teisėtai, motyvuotai ir laikydamasi proporcingumo principo pritaikė NMA dvi BDAR 58 straipsnio 2 dalyje nustatytas sankcijas ir tai atitiko ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 1 punkte Inspekcijai suteiktas teises.

 

             Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.

 

k o n s t a t u o j a :

 

             Skundas atmestinas.

             Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 3R-351 (2.13-1.) „Dėl R. K. 2020 m. sausio 6 d. skundo dalyje dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų“ 1 punkto, kuriuo trečiojo suinteresuoto asmens R. K. skundas pripažintas pagrįstu dėl nustatyto pirmojo pažeidimo dėl teisinio pagrindo (teisėtumo principo pažeidimo) tvarkyti protokole esančius asmens duomenis ir kreipimosi į VTEK bei 2 punkto, kuriuo NMA pareikštas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

  Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. yra NMA (duomenys neskelbtini).

AAD R. K. 2019 m. lapkričio 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame pateikė administracinį nurodymą sumokėti baudą. Minėtas protokolas kartu su 2019 m. lapkričio 14 d. lydraščiu Nr. (11.6)-ADS-20582 buvo išsiųstas registruotu laišku pareiškėjo darbovietės – NMA adresu (Blindžių g. 17, Vilnius), ant voko kaip duomenų gavėjas buvo nurodytas R. K..

           Inspekcija 2020 m. sausio 13 d. gavo trečiojo suinteresuoto asmens R. K. 2020 m. sausio 6 d. skundą, papildytą 2020 m. sausio 22 d. pateikta informacija, kuriame nurodoma, jog R. K. buvo skirtas AAD registruotas laiškas kartu su jam skirtu administracinio nusižengimo protokolu, tačiau minėtas laiškas ir Protokolas nebuvo jam įteikti, o nuskenuotas ir įregistruotas NMA dokumentų valdymo sistemoje.

             Inspekcija NMA pateikė 2020 m. sausio 24 d. prašymą Nr. 2R-421 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo prašė pateikti informaciją, susijusią su NMA direktoriaus vyriausiojo patarėjo R. K. Inspekcijai pateiktu skundu.

             NMA 2020 m. vasario 7 d. raštu Nr. BR6-911, be kita ko, informavo Inspekciją, jog adresatas ant voko buvo nurodytas NMA darbuotojas R. K., ant voko taip pat nebuvo nurodyta, jog AAD laišką su Protokolu turi įteikti asmeniškai jam, NMA Bendrųjų reikalų departamento (toliau – ir BRD) Dokumentų tvarkymo skyriaus (toliau – ir DTS) vyriausioji specialistė R. K., t. y. NMA darbuotojui, adresuotą AAD laišką su protokolu, vadovaujantis NMA dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių 74 punktu, nuskenavo, įkėlė ir užregistravo DVS. NMA taip pat nurodė, kad Protokole minimas žuvų įveisimas, t. y. Lietuvos Respublikos teritorijoje mailiaus veisimu užsiimantys fiziniai bei juridiniai asmenys, t. y. iš kurių R. K. galimai įsigijo mailių įžuvinimui, yra pareiškėjai / paramos gavėjai pagal NMA administruojamas Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos priemones, o R. K. pagal savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas kuravo fizinių bei juridinių asmenų (iš kurių galimai įsigijo) projektus administruojančius padalinius. NMA direktoriaus rezoliucija DVS KOS buvo paskirta remiantis NMA dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių 75.22.1 papunkčiu bei vadovaujantis Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus nuostatų, patvirtintų NMA direktoriaus 2015 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. BR1-125, 3.1 papunkčiu (kuriame numatyta, jog KOS vykdo NMA Agentūros administruojančių valstybės ir ES paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei padalinių veiklos kokybės kontrolę, atliekant administracinius tikrinimus, patikras vietoje bei vidinę vindikaciją), siekiant nustatyti galimus pareiškėjo ir NMA pareiškėjų / paramos gavėjų ryšius (pareiškėjui naudojantis NMA pareiškėjų / paramos gavėjų paslaugomis ir galimai gaunant pajamas), galimai pažeidžiant teisės aktų, įskaitant Įstatymo, reikalavimus. NMA pažymėjo, jog jokios kitos užduotys susipažinti kitiems NMA darbuotojams be BRD DTS registravimą atliekančių darbuotojų, paties pareiškėjo bei rezoliucijos vykdytojų, t. y. atsakingų KOS darbuotojų, siunčiamos nebuvo. NMA nurodė, kad pareiškėjo asmens duomenys, susiję su galimu Įstatymo nuostatų nesilaikymu, buvo perduoti VTEK (institucijai, kuri įgaliota tikrinti Įstatymo nuostatų laikymąsi), remiantis Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei VTEK įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais (BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktu).

              Inspekcija šioje byloje ginčijamu 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 3R-351 (2.13-1.) „Dėl R. K. 2020 m. sausio 6 d. skundo dalyje dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų“ nusprendė 2020 m. sausio 6 d. R. K. skundą pripažinti pagrįstu (Sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktas); NMA pareikšti papeikimą (Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktas); nurodyti NMA: nedelsiant perduoti pareiškėjui iš AAD gautus jam skirtus dokumentų originalus; nedelsiant iš NMA raštvedybos sistemos ištrinti (arba nesant tam galimybės padaryti juos neprieinamus) pareiškėjui skirtus AAD pateiktus ir su tuo susijusius dokumentus; apie pareiškėjo duomenų ištrynimą (ar kitus veiksmus, apribojančius pareiškėjo asmens duomenų tvarkymą) pranešti VTEK, kaip tai nustato BDAR 19 straipsnis; apie veiksmus, kurių bus imtasi informuoti pareiškėją pagal BDAR 12 straipsnį; apie nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 15 d. raštu informuoti Inspekciją (Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktas).

NMA 2020 m. gegužės 15 d. raštu Nr. BR6-2878 informavo Inspekciją, jog Inspekcijos Sprendimo 3 punkte pateiktus nurodymus visiškai įvykdė.

           

             Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTĮ) 1 straipsnio 1 dalyje (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma – žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Šis įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Inspekcijos teisinį statusą ir įgaliojimus, žurnalistų etikos inspektoriaus įgaliojimus, Inspekcijos ir žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau kartu – priežiūros institucija,  priežiūros institucijos) atliekamo asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo ir administracinių baudų skyrimo tvarką (1 straipsnio 2 dalis). Šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (1 straipsnio 3 dalis).

ADTAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Reglamento (ES) 2016/679 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų duomenis, ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu. Pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis.

Pagal ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalį, kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Inspekcija motyvuotai teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo 33 straipsnyje ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nurodytas priemones. Jei ketinama skirti administracinę baudą, atliekami šio skyriaus ketvirtajame skirsnyje nurodyti veiksmai.

Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimo pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

          BDAR 5 straipsnyje yra įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); to paties straipsnio b punktas numato, jog asmens duomenys renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal BDAR 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas); 5 straipsnio f punkte įtvirtintas vientisumo ir konfidencialumo principas, kuris reiškia, jog asmens duomenys tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo. BDAR 6 straipsniu yra reglamentuotas duomenų tvarkymo teisėtumo klausimas, t.y. duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš 6 straipsnio sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma. Taigi, asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik taikant BDAR 5 straipsnyje nustatytus su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus bei pritaikius bent vieną iš BDAR 6 straipsnyje nustatytų sąlygų.

           AAD surašytą Protokolą pažeidėjui R. K. registruotu laišku išsiuntė į jo darbovietę NMA (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju NMA darbuotoja, gavusi iš AAD voką, adresuotą R. K., tačiau be žymos „įteikti asmeniškai“, visiškai pagrįstai vykdydama savo darbines funkcijas, atplėšė trečiajam asmeniui skirtą voką su jame esančiu R. K. skirtu Protokolu, nes objektyviai negalėjo žinoti, kad AAD siunčiama informacija yra konfidenciali ir skirta tik pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog AAD padarė asmens duomenų tvarkymo pažeidimą, tačiau teismas dėl minėtos aplinkybės nepasisako, kadangi tai nėra šios bylos objektas. Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija visiškai sutinka su Inspekcijos Sprendime padaryta išvada, jog atplėšus R. K. skirtą voką ir susipažinus su jo turiniu (lydraščiu ir Protokolu), NMA BRD DTS darbuotoja, o vėliau ir su Protokolu susipažinęs NMA direktorius bei kiti darbuotojai, negalėjo nesuprasti, kad Protokolas pateiktas tikslu įteikti jį pareiškėjui, o ne tikslu NMA pradėti tyrimą dėl Protokole pateiktų AAD nustatytų nusižengimų pareiškėjo atžvilgiu. Taigi, NMA, Protokolo skirto asmeniškai R. K. jam nepateikė, o pažeisdama BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų tvarkymo teisėtumo sąlygas, toliau tvarkė R. K. asmens duomenis, tokiu būdu plėsdama pareiškėjo asmens duomenų gavėjų, kurie neturėjo teisės susipažinti su R. K. asmens duomenimis, ratą NMA bei papildomai renkant (telefonu) su pareiškėju susijusius duomenis iš AAD bei atskleidžiant Protokolo turinį VTEK. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog NMA direktorius asmeniškai pačio trečiojo suinteresuoto asmens (R. K.) 2019 m. lapkričio 28 d. elektroniniu laišku buvo informuotas apie jam skirtą korespondenciją, tačiau NMA į tokio pobūdžio raštą nesureagavo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Inspekcija, vertindama aukščiau minėtus NMA veiksmus, pagrįstai sprendė, jog NMA, savo raštvedybos sistemoje registruodama R. K. perduoti skirtą dokumentą ir jame pateiktą su juo susijusią informaciją atskleisdama tretiesiems asmenims, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir f punktuose nustatytus teisėtumo, tikslo apribojimo ir konfidencialumo principus.

Pagal BDAR 12 straipsnio 1 dalį, duomenų valdytojas imasi tinkamų priemonių, kad visą BDAR 13 ir 14 straipsniuose nurodytą informaciją ir visus pranešimus pagal BDAR 15-22 ir 34 straipsnius, susijusius su duomenų tvarkymu, duomenų subjektui pateiktų glausta, skaidria, suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba, ypač jei informacija yra konkrečiai skirta vaikui. Informacija pateikiama raštu arba kitomis priemonėmis, įskaitant, prireikus, elektronine forma. Duomenų subjekto prašymu informacija gali būti suteikta žodžiu, jeigu duomenų subjekto tapatybė įrodoma kitomis priemonėmis. BDAR 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad duomenų valdytojas sudaro palankesnes sąlygas naudotis 15-22 straipsniuose nustatytomis duomenų subjekto teisėmis. BDAR 11 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais duomenų valdytojas neatsisako imtis veiksmų pagal duomenų subjekto prašymą pasinaudoti teisėmis pagal BDAR 15-22 straipsnius, nebent duomenų valdytojas įrodo, kad jis negali nustatyti duomenų subjekto tapatybės. Vadovaujantis BDAR 12 straipsnio 3 dalimi, duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, pateikia duomenų subjektui informaciją apie veiksmus, kurių imtasi gavus prašymą pagal BDAR 15-22 straipsnius. Tas laikotarpis prireikus gali būti pratęstas dar dviem mėnesiams, atsižvelgiant į prašymų sudėtingumą ir skaičių. Duomenų valdytojas per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo informuoja duomenų subjektą apie tokį pratęsimą, kartu pateikdamas vėlavimo priežastis. Kai duomenų subjektas prašymą pateikia elektroninės formos priemonėmis, informacija jam taip pat pateikiama, jei įmanoma, elektroninėmis priemonėmis, išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas paprašo ją pateikti kitaip. Pagal BDAR 12 straipsnio 4 ir 6 dalis, jei duomenų valdytojas nesiima veiksmų pagal duomenų subjekto prašymą, duomenų valdytojas nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, informuoja duomenų subjektą apie neveikimo priežastis ir apie galimybę pateikti skundą priežiūros institucijai bei pasinaudoti teisių gynimo priemone; nedarant poveikio 11 straipsniui, kai duomenų valdytojas turi pagrįstų abejonių dėl BDAR 15-21 straipsniuose nurodytą prašymą pateikusio fizinio asmens tapatybės, duomenų valdytojas gali paprašyti pateikti papildomos informacijos, reikalingos norint patvirtinti duomenų subjekto tapatybę.

Kaip minėta, R. K. 2019 m. lapkričio 28 d. elektroniniu laišku, siųstu iš adreso (duomenys neskelbtini) kreipėsi į NMA direktorių su prašymu paaiškinti, kas konkrečiai ir kokiu pagrindu atliekama su jam asmeniškai skirtu laišku, tačiau atsakymo iki skundo pateikimo Inspekcijai dienos negavo. R. K. pateikus skundą Inspekcijai, NMA trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikė atsakymą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog R. K. elektroninio pranešimo neformuluoja kaip prašymo dėl jo kaip duomenų subjekto teisės įgyvendinimo, be to, R. K. elektroninis pranešimas yra pateiktas nesilaikant Duomenų subjekto teisių įgyvendinimo NMA taisyklėse nustatytos tvarkos, t. y. pateiktas nepasirašytas, kreipiamasi ne nurodytais būdais ir kontaktais; taip pat nurodė, jog pareiškėjas su minėta tvarka buvo supažindintas, tačiau ja nesivadovavo ir tai prisidėjo prie jo teisių įgyvendinimo apsunkinimo. NMA taip pat pažymėjo, jog neatsakė į pareiškėjo 2019 m. lapkričio 28 d. elektroninį laišką elektroniniu paštu NMA direktoriui pateiktą nepasirašytą paklausimą, nes neidentifikavo jo kaip prašymo dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo. Tačiau, teismo vertinimu, institucijoje (NMA) darbuotojų tarpusavio susirašinėjimas darbiniu elektroniniu paštu leidžia tinkamai identifikuoti tiek elektroninio laiško siuntėją, tiek gavėją (be to, kilus abejonių dėl siuntėjo tapatybės, faktą apie siuntimą/ nesiuntimą galima buvo išsiaiškinti tarp darbuotojų ir žodžiu). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog NMA turėjo pateikti atsakymą R. K. ir reaguoti į jo elektroninį laišką, kadangi, akivaizdu, jog jo raštas siejamas su asmens duomenų tvarkymu ir BDAR nuostatomis. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju Inspekcija, išanalizavusi R. K. skundą ir NMA pateiktą informaciją, sprendime teisėtai padarė išvadą, jog NMA, neatsakydama į R. K. prašymą ir nesiimdama jokių veiksmų, neįgyvendino duomenų subjekto teisių ir tuo pažeidė BDAR 12 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus.

Pareiškėja skunde nurodo, jog R. K. asmens duomenys, nurodyti Protokole yra susiję su Įstatymo nuostatų vykdymu, kurio kontrolę remiantis Įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi NMA privalo vykdyti, bei dėl NMA vykdomos administruojamų fondų lėšų panaudojimo kontrolės pagal NMA nuostatus, todėl NMA teisėtai ir pagrįstai buvo pradėti tvarkyti remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktu, t. y. R. K. asmens duomenis tvarkyti buvo būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas (įgyvendinant Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą užtikrinti Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę). Lietuvos Respublikos teritorijoje mailiaus veisimu užsiimantys fiziniai bei juridiniai asmenys, t. y. iš kurių Pareiškėjas galimai įsigijo mailių įžuvinimui, yra NMA pareiškėjai / paramos gavėjai, o Pareiškėjas pagal savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas kuravo šių fizinių bei juridinių asmenų (iš kurių galimai ir įsigijo) paraiškas administruojančius padalinius. Pareiškėjo asmens duomenys buvo atskleisti tik institucijai, turinčiai teisinį pagrindą (BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktas) gauti ir tvarkyti asmens duomenis Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės ir užtikrinimo tikslu.

Teismas pažymi, jog nekvestionuoja NMA vykdomos administruojamų fondų lėšų panaudojimo kontrolės reglamentuotos teisės aktais, tame tarpe vykdant kontrolę mailiumi žuvinamų vandens telkinių ir kt. Ginčo nėra, jog NMA atlieka valstybės ir ES paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei fondų lėšų panaudojimo kontrolę ir finansuojamų priemonių įgyvendinimo, be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės NMA yra paskirta atsakinga už Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos valdymą ir kontrolę. Tačiau NMA, jau net ir disponuodama Protokole nurodyta informacija dėl R. K. Protokole nurodytų ežerų įžuvinimo, negalėjo pažeidžiant BDAR aukščiau minėtus principus Protokolo pagrindu, nukreipti (NMA direktoriaus rezoliucija) atlikti tyrimą NMA Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriui ar kreiptis į VTEK. Teisėjų kolegijos vertinimu, NMA siekdama įgyvendinti Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą užtikrinti Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę, turėjo inicijuoti savarankišką tyrimą NMA darbuotojo R. K. atžvilgiu, t.y., pati kreiptis į instituciją priėmusią Protokolą (AAD) dėl aukščiau minėto administracinio nusižengimo subjekto; tiesiogiai  kreiptis į darbuotoją dėl paaiškinimo pateikimo ar pasinaudoti kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis.     

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Inspekcija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, Inspekcijos Sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 56 str.). Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjo NMA netenkina ginčijamo Sprendimo turinys nesudaro pagrindo Sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.

             Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Sprendimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ( EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

          

Teisėjos                                                                                                      Egidija Puzinskaitė

 

 

                                                                                                                 Rasa Ragulskytė-Markovienė

 

 

                                                                                                                        Eglė Žulytė-Janulionienė


Paminėta tekste:
  • A-3061-858/2015