Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-08-21][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-253-684-2020].docx
Bylos nr.: 3K-3-253-684/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Neviešas išvadą duodanti institucija
Neviešas pareiškėjas
Neviešas suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
12.1. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
3. CIVILINIS PROCESAS
3.4. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
3.4.5. Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
3.4.5.6. Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimas
12. KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

?

Civilinė byla Nr. 3K-3-253-684-2020

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01891-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.6

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Andžej Maciejevski,

neviešame teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. J. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikrose srityse, suinteresuoti asmenys D. J., J. J., Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, institucija, teikianti išvadą, – viešoji įstaiga Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centras.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 464 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimą šiam asmeniui nedalyvaujant, aiškinimo ir taikymo.

2.       Pareiškėja prašė teismo pripažinti D. J. ribotai veiksniu tam tikrose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje, šeimos santykių (santuokos sudarymo, asmens gebėjimo įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.) srityje; gebėjimo kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas srityje.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

3.       Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. liepos 19 d. sprendimu pareiškimą tenkino visiškai. Pripažino D. J. ribotai veiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse – turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.). Asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje; šeimos santykių (santuokos sudarymo, asmens gebėjimo įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.) srityje; gebėjimo kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas srityje. Teismas nustatė D. J., kuriam yra taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, institucinę rūpybą; turto administratore paskyrė jo sutuoktinę J. J..

4.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. J. yra psichiatrijos klinikos pacientų registre. Jam įvairiais laikotarpiais nuo 2001 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. nustatytos tokios diagnozės: (duomenys neskelbtini). D. J. yra VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pacientų duomenų registre dėl lėtinės ligos (buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini)). Jam diagnozuotas sutrikimas turi progresuojantį pobūdį, jis psichikos sveikatos centre pastaraisiais metais lankėsi ir gydėsi nereguliariai, protinės būklės ir socialinio savarankiškumo vertinimas jam nebuvo atliekamas. D. J. gydosi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pagal Šiaulių apylinkės teismo nutartį nuo (duomenys neskelbtini), jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). D. J. orientuotas, kontaktą palaiko, bendrauja noriai, gyvena dėl pakartotinio priverstinio gydymo, mąstymas kiek nenuoseklus, emocijos labilios, nuotaika permaininga, sveikatos būklė išlieka tokia pati nuo paguldymo datos.

5.       Rokiškio socialinės paramos centro socialinės darbuotojos 2018 m. lapkričio 5 d. išvadoje nurodyta, kad D. J. geba iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių srityse; pokalbio metu ne visada teisingai suvokia informaciją, į jam pateiktus klausimus atsako neišsamiai ir neapgalvotai, negeba įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių; negeba suplanuoti savo išlaidų ir pajamų, kad jų užtektų ilgesniam laikui, patiria baimes dėl netinkamo pinigų panaudojimo būdo, nemokėjimo planuoti išlaidų ir pajamų, todėl jam reikalinga kito asmens pagalba. D. J. geba iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus asmeninių neturtinių santykių srityse. Sveikatos priežiūros srityje D. J. iš dalies pripažįsta savo negalią, priverstinai vartoja jam paskirtus vaistus, jaučia neramumą, nemigą. Šeimos santykių srityje jis palaiko ryšį su buvusia žmona J. J., pasakoja apie savo penkis vaikus, išvardija visų vardus ir amžių, nurodo, kad dalis vaikų gyvena vaikų namuose. Paklaustas, kas turėtų rūpintis vaikais, atsakyti negali. Darbo santykių srityje D. J. teigia galintis dirbti nesunkius fizinius darbus, bet konkretaus darbo nurodyti negali. Jis turi teisę dalyvauti rinkimuose, gali pats pareikšti savo nuomonę. D. J. iš dalies geba savanoriškai ir savarankiškai atlikti nuoseklius namų ruošos, maisto pasigaminimo, savitvarkos veiksmus, bet sveikatos priežiūros srityje, šeimos santykių srityje, asmens gebėjimo įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus – srityje jam reikėtų kito asmens pagalbos.

6.       Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 8 d. rašte nurodyta, kad D. J. yra nuolatinis seniūnijos darbuotojų interesantas su nesuvokiamomis ir išgalvotomis problemomis, kurios dažniausiai kyla dėl paties D. J. asmeninių ir charakterio savybių. Seniūnija gauna nusiskundimų iš kaimynų ir kaimo gyventojų dėl jo konfliktiško elgesio. (duomenys neskelbtini) D. J. mažamečiai vaikai apgyvendinti (duomenys neskelbtini). Vaikai paimti dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai jais rūpintis. D. J. nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. vasario 6 d. sprendimu D. J. ir J. J. šeimai skirta socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslauga.

7.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) 2018 m. spalio 11 d. rašte nurodė, kad D. J. turi (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus. Dėl negebėjimo jais rūpintis D. J. savo šeimoje neaugina nė vieno vaiko. Skyrius (duomenys neskelbtini) pateikė teismui ieškinį dėl (duomenys neskelbtini), tačiau galutinis sprendimas nepriimtas. Skyriuje ruošiamas ieškinys dėl (duomenys neskelbtini). D. J. dažnai atvykdavo į Skyrių, skambindavo telefonu. Tiek bendraudamas tiesiogiai, tiek telefonu yra grasinęs susidoroti su Skyriaus specialistais, grasino juos nužudyti, „atleidinėdavo“ iš darbo. Bendraudavo pakeltu tonu, reikalavimų negalėdavo tiksliai suformuluoti, pradėdavo garsiai šaukti. D. J. elgesys nesikeitė ir nagrinėjant civilinę bylą dėl (duomenys neskelbtini)  teisme jis nesilaikydavo nustatytų procedūrų, garsiai replikuodavo, teikdavo reikalavimus, nesusijusius su nagrinėjamos bylos dalyku ir pagrindu.

8.       Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į Rokiškio socialinės paramos centro socialinės darbuotojos 2018 m. lapkričio 5 d. išvadą, sprendė, kad D. J. nustatytas psichikos sutrikimas nėra tokio sunkumo, kad visiškai apribotų galimybę jam orientuotis, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

9.       Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, teismas nustatė, kad D. J. turi (duomenys neskelbtini). Dėl minėto psichikos sutrikimo D. J. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pareiškėjos pareiškime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

10.       Įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą kartu su byloje esančiais įrodymais apie D. J. sveikatos būklę, atsižvelgdamas į pareiškėjos, suinteresuotų asmenų ir atstovų paaiškinimus, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti D. J. ribotai veiksniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.11 straipsnio 1 dalis). Konstatavęs D. J. psichinės sveikatos sutrikimą, teismas padarė išvadą, kad sutrikimas lemia poreikį riboti jo veiksnumą atitinkamose teisinių santykių srityse tam, kad būtų apsaugotos ne tik jo, bet ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

11.       Vadovaudamasis CK 3.241 straipsnio 2 dalimi ir įvertinęs tai, kad D. J. yra taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, paskyrė institucinę rūpybą, o jo turto administratore sutuoktinę J. J..

12.       Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens D. J. apeliacinį skundą, 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. 

13.       Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pareiškėjos atsiliepime nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pripažinti D. J. ribotai veiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, vertino ne tik (duomenys neskelbtini) Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktą, bet ir kitus byloje surinktus įrodymus – duomenis iš medicinos įstaigų apie D. J. psichikos sveikatos būklę, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją apie D. J., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktus duomenis apie D. J. šeimos situaciją, jo elgesį Skyriuje bei teismo procesų metu, posėdyje dalyvavusių suinteresuotų asmenų, atstovo, pareiškėjos paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nei teismui, nei kitiems proceso dalyviams nekilo abejonių, kad D. J. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti kurioje nors turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityje, todėl skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę D. J. nebuvo pagrindo ir toks prašymas buvo atmestas pagrįstai.

14.       Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas nesutiko su D. J. argumentais, kad ekspertizė buvo atlikta netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teismo psichiatrijos išvadas patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, be to, ekspertizė buvo atlikta ekspertinės įstaigos ekspertų, dėl kurių kvalifikacijos abejonių nekyla. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti (duomenys neskelbtini) ekspertizės akto duomenimis, todėl sprendė, kad stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimas D. J. šioje byloje būtų perteklinis.

15.       Pasisakydamas dėl suinteresuoto asmens nedalyvavimo teismo posėdžiuose, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal CPK 464 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, dėl sveikatos būklės, patvirtintos asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvada, negalima iškviesti ir apklausti teisme ar įteikti jam teismo dokumentų, byla gali būti nagrinėjama šiam asmeniui nedalyvaujant. Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte buvo nurodyta, kad dėl sveikatos būklės nerekomenduojama D. J. kviesti ir apklausti teisme, nes tai gali pabloginti jo psichikos būklę, todėl pirmosios instancijos teismas D. J. į teismo posėdį nekvietė ir jo neapklausė. Rokiškio teismo psichiatrijos skyrius 2019 m. spalio 25 d. rašte nurodė, kad nerekomenduojama D. J. kviesti ir apklausti teisme, nes tai gali pabloginti jo psichikos būklę, todėl D. J. nebuvo kviečiamas į teismo posėdį ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos eisme. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstais ir nedarančiais įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui suinteresuoto asmens argumentus dėl jam nesuteiktų teisių dalyvauti teismo posėdyje.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

16.       Suinteresuotas asmuo D. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismai nepagrįstai pripažino  ribotai veiksniu. Jis dalyvavo ne vienoje civilinėje byloje, savarankiškai sau atstovavo, teismui nekilo mintis skirti atstovą ar advokatą. Jis sugeba savarankiškai savimi pasirūpinti, naudojasi elektronine bankininkyste.

16.2.                      Teismai pažeidė CPK 464 straipsnio 2 dalį, nes nekvietė jo į teismo posėdį, nors jis buvo pateikęs tokį prašymą. Jis teismo posėdžiui ruošėsi, tikėjosi klausti ir išgirsti atsakymus į rūpimus klausimus, susijusius su byla ir jo sveikata. Norėjo paneigti, ginčyti byloje pateiktus dokumentus, išvadas. Norėjo, kad jam būtų paskirta stacionarinė ekspertizė, tačiau į teismo posėdį nebuvo kviestas, nebuvo išklausytas nei teismo posėdžiuose, nei neakivaizdžiai ligoninėje. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose išaiškinta, kad galimybė dalyvauti teismo procese, pačiam išdėstyti savo argumentus ir kitos procesinės teisės asmeniui negali būti atimtos tik dėl to, kad asmuo serga psichikos liga ar yra pripažintas neveiksniu. Šių proceso teisių atėmimas galimas tik tais atvejais, kai objektyvūs ir išsamūs bylos duomenys patvirtina, jog asmens psichikos būklė reikšmingu laikotarpiu neleidžia asmeniškai įgyvendinti proceso teisių, asmens dalyvavimas būtų beprasmis. Patvirtinimo, kad jis negali dalyvauti teismo procese, kad jo dalyvavimas gali būti beprasmis, nebuvo. Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte buvo nurodyta tik tai, kad nerekomenduojama D. J. kviesti ir apklausti teisme, tačiau kategoriškos išvados apie jo negalimumą dalyvauti teismo posėdyje nebuvo. Nekviesdamas jo į teismo posėdį teismas rėmėsi prielaida dėl jo sveikatos pablogėjimo, tačiau prielaidomis pagrįstų sprendimų daryti negalima.

16.3.                      Pagal CPK 464 straipsnio 1 dalį byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje dalyvaujantys asmenys yra pareiškėjas, asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, globos (rūpybos) institucija. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei dėl sveikatos būklės, patvirtintos asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvada, asmens negalima iškviesti ir apklausti teisme, byla gali būti nagrinėjama šiam asmeniui nedalyvaujant. Tai reiškia, kad byla dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse, kai dėl jo eksperto išvadoje nepatvirtinta ar eksperto neišaiškinta, kad jis pagal psichikos būklę negali dalyvauti teismo posėdyje, negali būti nagrinėjama. Šiam asmeniui nedalyvaujant, negali vykti teismo posėdis, kuriame iš esmės svarstomas jo neveiksnumo nustatymo klausimas. Šiuo aspektu reikšmingas Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. R(99)4 principas teisė būti asmeniškai išklausytam, pagal šį principą tokia suinteresuoto asmens teisė turėtų būti garantuota kiekviename procese, kuris galėtų turėti įtakos jo teisiniam veiksnumui. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad bylose, kuriose sprendžiamas asmens teisinio veiksnumo klausimas, psichikos sutrikimų turintis asmuo turėtų būti išklausytas asmeniškai ar turėtų būti naudojama kokia nors atstovavimo forma.

16.4.                      Nagrinėdami bylą jam nedalyvaujant, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad, atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam šio asmens savarankiškumui ir laisvei, jo tiesioginis dalyvavimas teismo procese yra būtinas ne tik dėl jo, kaip byloje dalyvaujančio asmens, procesinių teisių (teisės būti asmeniškai išklausytam, teisės pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, teisės duoti paaiškinimus, dėstyti argumentus ir teikti prašymus, teisės išdėstyti savo nuomonę baigiamojoje kalboje) įgyvendinimo užtikrinimo, bet ir dėl galimybės teisėjui susidaryti objektyvią nuomonę apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, psichikos būklę bei gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro išvados, kuri teismui nėra privaloma (CPK 218 straipsnis), tikrumą bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). 

16.5.                      Nustatydamas, kad jis yra ribotai veiksnus gebėjimo kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas srityje, teismas apribojo CPK 469 straipsnyje įtvirtintą teisę jam pasveikus ar pagerėjus jo sveikatos būklei kreiptis į teismą dėl sprendimo, kuriuo jis buvo pripažintas ribotai veiksniu, panaikinimo ar pakeitimo. Veiksnumo apribojimas gebėjimo kreiptis į teismą srityje panaikina jo galimybes gintis ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – ir BPK), kuriame nustatyta, jog teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę apskųsti apeliacine ir kasacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama (BPK 404 straipsnis). Jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, yra gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Ligoninė paskirta jo rūpintoja, vadinasi, tik su jos sutikimu jis galės skųsti teismo nutartį dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo ar pakeitimo, todėl pažeistas CK 2.10 straipsnis ir 2.11 straipsnis.

17.       Pareiškėja Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti suinteresuoto asmens D. J. kasacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1.                      Teismų procesiniai sprendimai yra pagrįsti išsamiais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimti vadovaujantis suinteresuoto asmens D. J. interesų apsaugos tikslais, taikytas jo teisių ir laisvių suvaržymas yra proporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus, o suinteresuoto asmens D. J. kasacinis skundas yra nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teismų procesinius sprendimus.

17.2.                      Nepagrįsti suinteresuoto asmens D. J. kasacinio skundo teiginiai, kad nebuvo pagrindo apriboti jo veiksnumo, nes jis savarankiškai dalyvavo ne vienoje civilinėje byloje ir savarankiškai atstovavo savo interesams, sugeba gyventi savarankiškai. Teismai, spręsdami klausimą dėl D. J. veiksnumo ribojimo, įvertino kasacinio teismo praktikoje suformuluotus tiek medicininį, tiek juridinį neveiksnumo arba riboto veiksnumo nustatymo kriterijus. Teismai vertino ne tik teismo psichiatrinės ekspertizės išvadą, bet ir kitus byloje surinktus įrodymus  duomenis iš medicinos įstaigų apie D. J. psichikos sveikatos būklę, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją apie D. J., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktus duomenis apie D. J. šeimos situaciją, jo elgesį Skyriuje bei teismo procesų metu, posėdyje dalyvavusių suinteresuotų asmenų, atstovo, pareiškėjos paaiškinimus.

17.3.                      Nepagrįsti suinteresuoto asmens teiginiai, kad jo veiksnumo apribojimas gebėjimo kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas srityje yra nepagrįstas ir užkerta kelią jam pasinaudoti CPK 469 straipsnyje įtvirtinta teise pagerėjus jo sveikatos būklei kreiptis su pareiškimu į teismą dėl jo pripažinimo veiksniu bei pasinaudoti Baudžiamojo proceso kodekse nustatytomis teisėmis. Iš ekspertizės akto išvadų ir civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad D. J. reikalinga pagalba kreipiantis į teismą ir viešojo administravimo institucijas. Tai patvirtina jo elgesys nagrinėjant civilinę bylą dėl tėvų valdžios apribojimo, nesugebėjimas laikytis teismo procedūrų, tinkamai suformuluoti reikalavimų, su nagrinėjamos bylos dalyku ir pagrindu nesusijusių reikalavimų teikimas.

17.4.                      Nepagrįsti D. J. teiginiai, kad teismai pažeidė CPK 464 straipsnio 2 dalies nuostatas, neleisdami dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti paaiškinimus. Teismai, vadovaudamiesi ekspertizės akto išvadomis ir papildomai gautais duomenimis apie tai, kad suinteresuoto asmens D. J. nerekomenduojama kviesti į teismo posėdį, nes tai pablogintų jo sveikatos būklę, ne tik nepažeidė jo teisių, priešingai – veikė jo interesais, taip apsaugodami jį nuo sveikatos būklės pablogėjimo.

18.       Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl CPK 464 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, dalyvavimą bylos nagrinėjime

 

19.       Pažeidžiamų asmenų teisių apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, šis principas įtvirtintas tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu, jis ypač aktualus procese dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse. Minėtų asmenų teisių užtikrinimas – teismų pareiga.

20.       Sprendžiant dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse aktualūs Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 ir 8 straipsniai. 

21.       Sprendžiant žmogaus veiksnumo apribojimo klausimą, yra pavojus pažeisti pamatines asmens teises, todėl tokiam procesui inicijuoti turi egzistuoti svarūs argumentai, o jo metu turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys į tinkamą asmens, tariamai stokojančio veiksnumo, teisių apsaugą, privalo būti užtikrinamas teisingas bylos nagrinėjimas (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis).

22.       Konvencijos 8 straipsnio vienas iš objektų – asmens psichinės sveikatos apsauga, be kita ko, apima ir valstybės nustatomas priemones, užtikrinančias psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugą teisminiuose procesuose svarstant jų neveiksnumo nustatymo klausimus. Taigi teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas; 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019, 18 punktas).

23.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad dėl psichikos ligos gali egzistuoti tam tikri teisėti ,,teisės į teismą“ apribojimai, tačiau jie neturi iš esmės atimti asmens teisės į teismą (EŽTT 2006 m. birželio 15 d. sprendimas Lacarcel Menendez prieš Ispanijos Karalystę, peticijos Nr. 41745/02, 8 punktas). Naudojimasis šia teise gali būti kontroliuojamas, kai asmuo elgiasi trikdančiai. Šiais atvejais turi būti garantuojamas tinkamas atstovavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2007).

24.       EŽTT praktikoje nurodoma, kad labai svarbu, jog suinteresuotas asmuo turėtų galimybę kreiptis į teismą, kur jis būtų išklausytas arba asmeniškai, arba, jei reikia, taikant vieną ar kitą atstovavimo formą. Psichikos sutrikimas gali lemti šios teisės įgyvendinimo būdo apribojimus ar pakeitimą, bet negali pateisinti šios teisės suvaržymo iš esmės, išskyrus itin išskirtines aplinkybes (EŽTT 2012 m. vasario 14 d. sprendimas byloje D. D. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 13469/06, 118 punktas). Pažymėtina, kad gynėjo skyrimas savaime nereiškia, kad psichiškai nesveikam asmeniui yra suteikta būtina teisinė pagalba; tokių asmenų teisinio atstovavimo veiksmingumas reikalauja sustiprintos bylą nagrinėjančio teismo kontrolės (pvz., EŽTT 2019 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Čutura prieš Kroatiją, peticijos Nr. 55942/15, 49 punktas).

25.       EŽTT sprendimuose išaiškinta, kad galimybė dalyvauti teismo procese, pačiam išdėstyti savo argumentus ir kitos procesinės teisės asmeniui negali būti atimtos tik dėl to, kad jis serga psichikos liga. Šių proceso teisių atėmimas galimas tik tais atvejais, kai objektyvūs ir išsamūs bylos duomenys patvirtina, jog asmens psichikos būklė reikšmingu laikotarpiu neleidžia asmeniškai įgyvendinti proceso teisių, asmens dalyvavimas būtų beprasmis. EŽTT sprendimuose pagal Konvencijos 6 straipsnį nurodoma, kad ribotas teisės į teisingą bylos nagrinėjimą garantijų aiškinimas yra nepateisinamas (pvz., EŽTT 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Hodžić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28932/14, 57 punktas).

26.       Taigi EŽTT praktika, formuojama Konvencijos 6 ir 8 straipsnių kontekste, pagrįsta idėja, kad teisėjai, priimantys sprendimus, turinčius rimtų pasekmių asmens privačiam gyvenimui, pavyzdžiui, susijusius su asmens teisnumo atėmimu (ribojimu), turėtų su šiais asmenimis turėti asmeninį kontaktą (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimo byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05, 72 punktą, 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09, 84 punktą).

27.       Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2010 m. gegužės 27 d., o jos nuostatos įsigaliojo 2010 m. rugsėjo 17 d.) 13 straipsnyje įtvirtinta valstybės pareiga padėti užtikrinti, kad neįgalieji galėtų veiksmingai pasinaudoti teise į teisingumą.

28.       Pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. R(99)4 dėl Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principų, priimtos 1999 m. vasario 23 d., 13 principą teisė būti išklausytam asmeniškai nustato, kad suinteresuotas asmuo turi teisę būti asmeniškai išklausytas bet kokiame procese, kuris gali turėti poveikį jo teisiniam veiksnumui.

29.       CPK XXVIII skyriuje reglamentuota bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu nagrinėjimo tvarka. CPK 464 straipsnyje nurodyti tokiose bylose dalyvaujantys asmenys. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje dalyvaujantys asmenys, be pareiškėjo, yra asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, taip pat globos (rūpybos) institucija. Teismas kaip dalyvaujančius byloje suinteresuotus asmenis gali įtraukti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, artimuosius giminaičius ar kartu gyvenančius jo šeimos narius. CPK 464 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad tik tais atvejais, kai fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, dėl sveikatos būklės, patvirtintos asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvada, negalima iškviesti ir apklausti teisme ar įteikti jam teismo dokumentų, byla gali būti nagrinėjama šiam asmeniui nedalyvaujant. 

30.       Kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso įstatymo nuostatą, yra išaiškinęs, kad CPK 464 straipsnio 1 dalyje nurodyta proceso dalyvių sudėtis yra būtina, išskyrus atvejį, kai asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, dėl savo sveikatos būklės, patvirtintos eksperto išvada, negali dalyvauti teismo posėdyje. Tai reiškia, kad byla dėl asmens pripažinimo neveiksniu nedalyvaujant šiam asmeniui, kai dėl jo eksperto išvadoje nepatvirtinta ar eksperto neišaiškinta, jog jis pagal psichikos būklę negali dalyvauti teismo posėdyje, negali būti nagrinėjama. Juolab šiam asmeniui nedalyvaujant negali vykti teismo posėdis, kuriame iš esmės svarstomas jo neveiksnumo nustatymo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).

31.       Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad, atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam šio asmens savarankiškumui ir laisvei, jo tiesioginis dalyvavimas teismo procese yra būtinas ne tik dėl jo, kaip byloje dalyvaujančio asmens, procesinių teisių (teisės būti asmeniškai išklausytam, teisės pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, teisės duoti paaiškinimus, dėstyti argumentus ir teikti prašymus, teisės išdėstyti savo nuomonę baigiamojoje kalboje) įgyvendinimo užtikrinimo, bet ir dėl galimybės teisėjui susidaryti objektyvią nuomonę apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, psichikos būklę bei gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto išvados, kuri teismui nėra privaloma (CPK 218 straipsnis), tikrumą bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).

32.       Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta, kad pažeidžiamas asmuo (dėl psichikos sutrikimo) taip pat yra dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 464 straipsnio 1 dalis), todėl jis turi visas suinteresuoto asmens teises, o teismo, nagrinėjančio bylą dėl neveiksnumo nustatymo, pareiga – užtikrinti šių teisių teismo procese gerbimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2012).

33.       Nagrinėjamos civilinės bylos kontekste pažymėtina, kad EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, jog asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija yra nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09, 85 punktą).

34.       Pagal EŽTT praktiką ekspertų rekomendacijos nekviesti asmens į teismo posėdį, nepateikus konkrečių tinkamų motyvų, savaime nepateisina asmens pašalinimo iš proceso (pvz., EŽTT 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje D. R. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 691/15).

35.       Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo D. J. į teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas jo veiksnumo ribojimo klausimas, nebuvo kviečiamas, nors teikė prašymus dėl dalyvavimo tiek pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, tiek apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. ekspertizės aktu Nr. 88TPK-33/2019, kuriame nurodyta, kad suinteresuoto asmens nerekomenduojama kviesti ir apklausti teisme, nes tai gali pabloginti jo psichikos būklę. Suinteresuotam asmeniui pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas. 

36.       Apeliacinės instancijos teismas kreipėsi į Rokiškio teismo psichiatrijos skyrių dėl suinteresuoto asmens galimybės dalyvauti teismo posėdyje. Rokiškio psichiatrijos ligoninės 2019 m. spalio 18 d. rašte nurodyta, kad D. J. psichikos būklė nėra pasikeitusi, ekspertizės akte pateikta išvada lieka galioti: nerekomenduojama D. J. kviesti ir apklausti teisme, nes tai gali pabloginti jo psichikos būklę. Taigi apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, suinteresuotas asmuo į teismo posėdį nebuvo kviečiamas. Teismai į suinteresuoto asmens prašymus dalyvauti teismo posėdyje neatsižvelgė, vadovaudamiesi ekspertizės akte nurodyta rekomendacija nekviesti suinteresuoto asmens į posėdį dėl jo sveikatos būklės, kuri gali pablogėti.

37.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėta Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus rekomendacija, kuria vadovavosi teismai, yra itin abstraktaus pobūdžio, joje nepagrindžiamas asmens procesinių teisų apribojimo poreikis ir pagrindas, iš tokios rekomendacijos taip pat negalima spręsti, kad suinteresuoto asmens dalyvavimas bylos nagrinėjime būtų betikslis ar asmuo negalėtų įgyvendinti savo procesinių teisių.

38.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 2226, 3034 punktuose aptartą tiek EŽTT praktiką, tiek kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl suinteresuotų asmenų dalyvavimo teismo posėdyje, kuriame sprendžiamas jų veiksnumo ribojimo klausimas, daro išvadą, kad teismo sprendimas nekviesti tokio suinteresuoto asmens į posėdį galimas tik išimtiniais atvejais, kai pagal bylos duomenis pagrįstai galima spręsti, kad tokio asmens dalyvavimas procese būtų beprasmis ar žalingas suinteresuotam asmeniui. Neužtenka vien formalaus konstatavimo, kad psichikos liga sergantis asmuo negali dalyvauti bylos nagrinėjime, kuriame sprendžiamas jo veiksnumo ribojimo klausimas. Aplinkybė, kad asmuo serga psichikos liga, savaime neužkerta kelio jam pačiam įgyvendinti procesines teises, iš jų ir teisę būti išklausytam. 

39.       Nagrinėjamoje byloje teismų išvada dėl suinteresuoto asmens nedalyvavimo teismo posėdžiuose padaryta nesant objektyvių įtikinamų duomenų apie suinteresuoto asmens faktinę psichikos sveikatos būklę, kurie leistų pagrįstai spręsti apie asmens negalėjimą ar jo beprasmį dalyvavimą procese. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoto asmens sveikatos būklė buvusi tokia, jog jis negalėjo būti iškviestas į teismo posėdį ar negalėjo būti užtikrintas jo dalyvavimas teismo posėdyje naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.

40.       Įvertinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino CPK 462 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai apribojo suinteresuoto asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu tam tikrose srityse, galimybę būti išklausytam teisme ir pasinaudoti kitomis procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis proceso teisės pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisingo sprendimo dėl ginčo esmės priėmimui ir galėtų būti ištaisytas apeliacinės instancijos teismo, todėl yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti šiam teismui iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nagrinėdamas bylą iš naujo, apeliacinės instancijos teismas turi sudaryti suinteresuotam asmeniui galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime (CPK 153 straipsnio 1 dalis, 1752 straipsnis). 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

41.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. pažymą kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 17,50 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

42.       Teisėjų kolegijai nusprendus bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, ir šalių kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis, 98 straipsniai).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Alė Bukavinienė

Andžej Maciejevski

Virgilijus Grabinskas


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK
  • CK3 3.241 str. Globos ir rūpybos institucijos
  • CPK 464 str. Dalyvaujantys byloje asmenys
  • CPK 218 str. Eksperto išvados įvertinimas
  • BPK
  • BPK 404 str. Asmenys, turintys teisę apskųsti teismo nutartį
  • CK2 2.10 str. Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu
  • 3K-3-370/2008
  • 3K-3-151-403/2018
  • e3K-3-280-684/2019
  • 3K-3-328/2007
  • 3K-3-166/2012
  • CPK 462 str. Teismingumas
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas