Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-19][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-506-969-2018].docx
Bylos nr.: 3K-3-506-969/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Swedbank 112029651 trečiasis asmuo
Kategorijos:
3.1. Bylos, susijusios su santuoka
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.3.2. Santuoka
2.4.2. Nuosavybės teisė
2.4.2.9.2. Bendroji jungtinė nuosavybės teisė
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3. BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.3. Šeimos teisė
3. CIVILINIS PROCESAS
2.4. Daiktinė teisė
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas
3.1.6. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
3.2.4.6. Teismo atsisakymas priimti įrodymą
2.3.2.7. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
2.3.2.8. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
2.4.2.9. Bendrosios nuosavybės teisė

?

Civilinė byla Nr. 3K-3-506-969/2018

Teisminio proceso Nr.  2-48-3-02370-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.4.2.9.2.; 3.2.4.6

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

 

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui A. J., dalyvaujant trečiajam asmeniui AB „Swedbank, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo A. J. priešieškinį ieškovei E. J., dalyvaujant trečiajam asmeniui AB „Swedbank, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, taip pat dėl sutuoktinio santuokos metu įgyto asmeninės nuosavybės teise turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir šio turto padalijimo nutraukiant santuoką.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančios bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas, naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimą, turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tokio turto vertės nustatymą ir padalijimą, sutuoktinio, davusio sutikimą sudaryti kredito sutartį, atsakomybę, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė teismo nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 2003 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei K. pavardę; nustatyti nepilnamečių vaikų R. J., gim. 2002 m. vasario 11 d., ir A. J., gim. 2005 m. sausio 10 d., gyvenamąją vietą su ja, nustatant, kad atsakovas su vaikais bendraus pagal bendrą šalių susitarimą; nustatyti, kad, pasikeitus ieškovės gyvenamajai vietai, atitinkamai pasikeis ir vaikų gyvenamoji vieta; priteisti iš atsakovo po 175 Eur išlaikymą kas mėnesį vaikams iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalų mėnesinį darbo užmokestį, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; padalyti santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise palikti transporto priemonę Hyundai i30 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. laidos (vidutinė rinkos vertė 9000 Eur), 83,95 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 62 300 Eur); atsakovui asmeninės nuosavybės teise palikti transporto priemonę BMW 530 XD (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. laidos (vidutinė rinkos vertė 9000 Eur), reikalavimo teisę į D. V. 28 962 Eur skolą; priteisti atsakovui iš ieškovės 8926,66 Eur kompensaciją už santuokos metu išmokėtą kredito dalį kreditorei AB „Swedbank“. 

3.       Ieškovė nurodė, kad su atsakovu kaip šeima gyveno iki santuokos sudarymo ir jiems 2003 m. vasario 11 d. gimė duktė R., o santuokos metu – 2005 m. sausio 10 d. – gimė sūnus A. Pradžioje jų santykiai klostėsi gerai, bet per paskutinius 56 metus jų santykiai yra įtemti. Kadangi santykiai su atsakovu buvo pašliję, tai ji 2010 m. ar 2011 m. susipažino su kitu vyru. Tai buvo klaida, šią ji bandė ištaisyti gyvendama su atsakovu iki visiško santykių nutrūkimo. Galutinai santykiai su atsakovu nutrūko 2015 m. gegužės 7 d. Ieškovė sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

4.       Nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove, ji jais rūpinasi, vaikais taip pat rūpinasi ir atsakovas ir sutinka, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ja.

5.       Gyvenant santuokoje įgyti du automobiliai, dėl jų padalijimo ginčo nėra.

6.       Santuokos metu ieškovei tėvai padovanojo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) baigtumas – 67 proc. Gyvenamasis namas pastatytas už jos tėvų lėšas, atsakovas prisidėjo statant namą tuo, kad prižiūrėjo ir koregavo statybininkų darbą. Gavus dovanų namą, jam užbaigti ieškovės vardu buvo paimtas kreditas ir namas buvo užbaigtas statyti. Paimtą kreditą grąžina ieškovė, o atsakovas yra tik laiduotojas. Kadangi ieškovė planavo (duomenys neskelbtini) užsiimti notaro praktika, tai santuokos metu buvo įgytas butas (duomenys neskelbtini) šis butas šiuo metu išnuomotas. Skolą bankui moka ieškovė, atsakovas yra tik laiduotojas, bankas nesutinka modifikuoti kredito sutarčių, todėl ieškovė prašė teismo, kad nekilnojamasis turtas būtų priteistas jai. Apie tai, kad atsakovas buvo paskolinęs pinigų D. V., ieškovei nieko nėra žinoma. Pinigai iš šio asmens atsakovui yra priteisti, todėl ši reikalavimo teisė negali būti dalijama.

7.       Atsakovas priešieškiniu prašė teismo nutraukti ieškovės ir jo santuoką dėl ieškovės kaltės; vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą spręsti išklausius vaikų nuomonę ir pageidavimus; išlaikymo vaikams priteisimo klausimą spręsti kartu su jų gyvenamosios vietos nustatymo klausimu; bendravimo tvarką su vaikais nustatyti abiem tėvams ar vienam iš jų tik tuo atveju, jeigu išklausius vaikų nuomonę tam bus faktinis pagrindas; nekilnojamąjį turtą – 83,95 kv. m patalpą – butą (duomenys neskelbtini) padalyti lygiomis dalimis, priteisti ieškovei ir atsakovui po 1/2 dalį šios patalpos; reikalavimus pagal 2008 m. sausio 10 d. 130 000 Lt (37 650,60 Eur) sumos paprastąjį neprotestuotiną vekselį padalyti tarp ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis; automobilį Hyundai i30 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. laidos, priteisti ieškovei; automobilį BMW 530 XD (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. laidos, priteisti atsakovui; priteisti atsakovui iš ieškovės kompensaciją už grąžintą kredito dalį ir palūkanas; panaikinti ieškovės asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) šį nekilnojamąjį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; padalyti šį turtą lygiomis dalimis ir priteisti ieškovei ir atsakovui po 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir po 1/2 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

8.       Atsakovas nurodė, kad jis su ieškove iki santuokos sudarymo gyveno kartu 10 metų. Ieškovė jam buvo neištikima, taigi santuoka iširo tik dėl jos kaltės. Atsakovas sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, sutiko mokėti po 175 Eur kas mėnesį vaikams išlaikyti, taip pat sutiko su ieškovės nurodytu automobilių padalijimu.

9.       Atsakovo teigimu, su ieškovės žinia D. V. buvo paskolinta 100 000 Lt (28 962 Eur), surašytas vekselis, ieškovė pati iš savo sąskaitos pervedė pinigus D. V.. Kadangi D. V. pinigų laikų negrąžino, tai skola teismo buvo priteista, bet skolininkas yra nemokus, pinigų išieškoti galimybių nėra, todėl atsakovas prašė reikalavimus pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį padalyti šalims lygiomis dalimis.

10.       Kadangi ieškovė planavo užsiimti notaro praktika (duomenys neskelbtini), tai santuokos metu buvo įgytas butas (duomenys neskelbtini) šis butas vėliau buvo išnuomotas ir iš nuomos gaunamais pinigais grąžinama skola AB „Swedbank“. Kadangi šis turtas įgytas santuokos metu, jis dalytinas lygiomis dalimis.

11.       Gyvenant kartu iki santuokos sudarymo atsakovas su ieškove planavo gyventi nuosavame name, todėl norėjo statyti gyvenamąjį namą. Buvo nupirktas sklypas, parengta namo projektinė dokumentacija, bet užsitęsė sklypo kadastrinių matavimų darbai, todėl tame sklype darbai nebuvo pradėti. Tuo metu jau buvo gimusi duk ir ieškovės tėvai pasiūlė namą statyti jiems priklausančiame sklype šalia jų. Atsakovas sutiko statyti namą. Kadangi sklypas buvo įformintas ieškovės motinos vardu, tai jos vardu buvo gautas leidimas statyti namą bei jos vardu buvo perdaryta namo projektinė dokumentacija. Namas buvo pradėtas statyti 2003 m. Pinigų namui statyti turėjo atsakovas, taip pat pinigų duodavo ieškovės motina. Namo pamatus sudėjo ieškovės motinos pažįstami asmenys, tai vienintelis dalykas, prie kurių statybos prisidėjo ieškovės motina. Nuo pat gyvenamojo namo statybų pradžios atsakovas prižiūrėjo statybų procesą ir jame dalyvavo. Atsakovas pats asmeniškai nedarė namo pamatų, nemūrijo sienų bei nedengė stogo, nes šiuos darbus atliko pasamdyti darbininkai. Visi kiti name padaryti darbai bei aplinkos tvarkymo darbai yra padaryti atsakovo. Nors ieškovė teigia, kad dovanojimo momentu namas buvo beveik užbaigtas statyti, atsakovo teigimu, realiai buvo pastatytos tik namo sienos, stogas, langai, o viduje net nebuvo tinkuotos sienos. Po namo dovanojimo (reikėjo daug lėšų statyboms užbaigti) buvo paimtas kreditas. Kadangi namas pastatytas ir įrengtas atsakovui pačiam atliekant darbus, panaudojus jo asmenines bei bendras santuokines lėšas, pripažintina, kad žemės sklypas bei namas (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė nuosavybė, atsakovui priteistina 1/2 dalis šio turto.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

12.       Švenčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą 2003 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 1830), nutraukė dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliko ikisantuokines pavardes, t. y. atsakovui – J., ieškovei – K., nustatė vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove, taip pat nustatė, kad atsakovas su vaikais bendraus pagal bendrą šalių susitarimą, priteisė iš atsakovo nuo 2016 m. birželio 7 d. vaikams išlaikyti po 175 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalų mėnesinį darbo užmokestį, vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise teismas paskyrė ieškovę. Teismas žemės sklypą (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) pripažino bendrąja jungtine šalių nuosavybe, padalijo santuokos metu įgytą turtą ir ieškovei priteisė: automobilį Hyundai i30 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 9000 Eur, 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), kurio dalies rinkos vertė 49 500 Eur, 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kurių dalies rinkos vertė 73 500 Eur, bendrai 132 000 Eur turto; atsakovui priteisė: automobilį „BMW 530 XD (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 9000 Eur, 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), kurio dalies rinkos vertė 49 500 Eur, 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kurių dalies rinkos vertė 73 500 Eur, bendrai 132 000 Eur turto. Teismas nustatė, kad šalys lygiomis dalimis turi reikalavimo teisę į 105 000 Lt (30 410,10 Eur) skolą pagal D. V. išduotą 2008 m. liepos 10 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kad po santuokos nutraukimo prievolė pagal 2004 m. kovo 22 d. su AB banku „Hansabankas“ (AB „Swedbank) sudarytą kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais vykdoma šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, priteisė  atsakovui ieškovės 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį teismas atmetė. 

13.       Teismas nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką. 2003 m. vasario 11 d. šalims gimė duktė R., o 2005 m. sausio 10 d. – sūnus A. Santuokos metu šalys įsigijo automobilį Hyundai i30 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas ieškovės vardu, ir automobilį BMW 530 XD (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šis yra registruotas atsakovo vardu. Taip pat šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Santuokos metu 2004 m. kovo 2 d. J. K. ir S. K. padovanojo savo dukteriai (ieškovei) 0,1179 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir nebaigtą statyti (baigtumas 67 proc.) gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2004 m. kovo 22 d. su AB banku „Hansabankas“ (AB „Swedbank) sudarė kredito sutartį, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 57 900 Eur kreditas šiam namui statyti. 2006 m. kovo 28 d. susitarimu kredito suma buvo padidinta iki 120 147,19 Eur, 2007 m. liepos 10 d. susitarimu  iki 219 811,07 Eur. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas žemės sklypo bei gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įkeitimu bei su atsakovu sudaryta laidavimo sutartimi. Negrąžinto kredito likutis 2016 m. gegužės 6 d. yra 185 363,17 Eur. 2008 m. sausio 10 d. išrašytas neprotestuotinas paprastasis vekselis, pagal kurį D. V. įsipareigojo 2008 m. liepos 10 d. sumokėti atsakovui 130 000 Lt (37 650,60 Eur).

14.       Nors ieškovė ir atsakovas ir gyvena viename name, bet kartu kaip šeima negyvena nuo 2014 m. gruodžio pabaigos, galutinai jų santykiai nutrūko 2015 m. gegužės mėn. Nuo šio laiko jie neveda bendro ūkio. Šalių tarpusavio santykiai yra priešiški, šalys taikytis kategoriškai nesutiko. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, kad šeima iširo, egzistuoja tik formaliai ir jos išsaugoti nebeįmanoma.

15.       Neištikimybė yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus. Nustačius neištikimybės faktus, neteisinga būtų konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vėliau vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai. Tokių faktų ieškovė nenurodė. Taigi šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Dėl to tenkintina dalis atsakovo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą (įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir atsakovo išgyvenimų pobūdį).

16.       Nagrinėjant bylą teisme atsakovas sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove. Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad vaikai pokalbio metu išreiškė norą likti gyventi kartu su mama, todėl ji siūlė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove.

17.       Tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos, todėl teismas nustatė, kad atsakovas  su vaikais bendraus pagal bendrą šalių susitarimą. Atsakovas visiškai sutiko su ieškovės prašomu priteisti vaikams išlaikymo dydžiu.

18.       Savo pozicijai pagrįsti atsakovas pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad jis nuo namo statybų pradžios dalyvavo statybose, matyti, kada ir kokie darbai buvo padaryti. Ieškovė nenuginčijo atsakovo išdėstytų argumentų, tik nurodė, kad dovanojimo momentu namas buvo pastatytas 67 proc., buvo su apdaila; nors iki dovanojimo atsakovas name atliko tam tikrus darbus, namo statybas finansavo jos tėvai; po dovanojimo namo statyba buvo baigta, tam tikslui buvo paimtas kreditas; atsakovo indėlis pagerinant namą yra 16,5 proc. namo vertės, tai negali būti vertinama kaip esminis turto pagerinimas. Teismas nurodė, kad ginčo gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti 2003 m. liepos mėn., kai J. K. ir S. K. 2003 m. liepos 7 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 151. J. K. ir S. K. 2004 m. kovo 2 d. padovanojo ieškovei 0,1179 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir nebaigtą statyti (baigtumas 67 proc.) gyvenamosios paskirties gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dovanojimo momentu namas buvo tokios būklės, kaip nurodyta kadastrinių matavimų byloje. Iš Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimo bylos teismas sprendė, kad 2004 m. vasario 3 d. buvo pastatytos namo sienos, stogas, langai, durys, išorės apdaila (medinės dailylentės), pertvaros iš plytų, grindų nebuvo, kaip ir vidaus apdailos. Žemės sklypo ir gyvenamojo namo rinkos vertė 2004 m. kovo 10 d. buvo 145 000 Lt (41 994,90 Eur). Gyvenamojo namo statybai ieškovei 2004 m. kovo 22 d. buvo suteikta paskola, ji buvo panaudota šiam namui statyti. Atsakovas nurodė, kad jis turėjo asmeninių lėšų. 2004 m. balandžio 17 d. už 43 000 Lt (12 453,66 Eur) pardavęs savo butą (duomenys neskelbtini) pinigus atsakovas panaudojo gyvenamajam namui statyti. Šių aplinkybių ieškovė taip pat nepaneigė. Nors 2004 m. rugpjūčio 10 d. buvo išduotas pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. (100)-11.73-169, realiai gyvenamasis namas visiškai pastatytas nebuvo, nebuvo sutvarkyta aplinka, tai patvirtina Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla ir fotonuotraukos.

19.       Gyvenamasis namas buvo statomas, įrengiamas, atliekami aplinkos tvarkymo darbai šalims gyvenant santuokoje. Esant ginčui dėl vieno iš sutuoktinių asmeninio turto pagerinimo ir reikalavimo tokį turtą pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe, reikia nustatyti turto vertę iki pagerinimų atlikimo ir vertės pokytį po turto pagerinimo. Atsakovas nuo pat pradžios dalyvavo statant ginčo namą. Žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertė jų dovanojimo ieškovei metu buvo 145 000 Lt (41 994,90 Eur). Pagal ieškovės pateiktą ekspertinio tyrimo išvadą žemės sklypo su jame esančiu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) rinkos vertė jo apžiūros dieną, t. y. 2016 m. kovo 29 d., – 147 000 Eur. Taigi žemės sklypo ir namo vertė nuo ieškovės įsigijimo momento padidėjo net 3,5 karto ir toks padidėjimas galėjo įvykti tik dėl atliktų statybos, remonto darbų. Šių aplinkybių ieškovė nepaneigė. Turtas – žemės sklypas bei gyvenamasis namas buvo pagerinti iš esmės, todėl pripažintini bendrąja jungtine šalių nuosavybe.

20.       Tarp šalių ginčo dėl automobilių padalijimo ir jų vertės nėra.

21.       Iš ieškovės pateikto turto įvertinimo teismas nustatė, kad buto – patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) rinkos vertė jo apžiūros dieną, t. y. 2016 m. kovo 29 d., yra 99 000 Eur. Šalys neįrodinėjo, o teismas nenustatė, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.123 straipsnyje nustatytos sąlygos, todėl nekilnojamasis turtas padalytas šalims lygiomis dalimis.

22.       Pagal 2004 m. kovo 22 d. su AB banku „Hansabankas“ (AB „Swedbank) sudarytą kredito sutartį negrąžinto kredito likutis 2016 m. gegužės 6 d. yra 185 363,17 Eur, kredito grąžinimo terminas nepasibaigęs. Nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus tuomet, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Nagrinėjamu atveju kreditorius prieštaravo solidariosios prievolės padalijimui, todėl ieškovė ir atsakovas išliko solidariosios prievolės subjektai. Taigi po santuokos nutraukimo prievolė pagal 2004 m. kovo 22 d. su AB banku „Hansabankas“ (AB Swedbank“) sudarytą kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais vykdoma šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

23.       Ieškovė pati pervedė pinigus D. V., todėl jos teiginiai, jog ji nieko nežinojo apie paskolą, yra paneigti. Kadangi pinigai buvo paskolinti bendru sutuoktinių susitarimu, šeimos poreikiams tenkinti, tai teismas pripažino, jog šalys lygiomis dalimis turi reikalavimo teisę į D. V. 105 000 Lt (30 410,10 Eur) skolą pagal 2008 m. liepos 10 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį.

24.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. birželio 26 d. nutartimi pakeitė Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalijimo ir pripažino ieškovės asmenine nuosavybe žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pripažino bendrąja jungtine šalių nuosavybe, padalijo natūra ir priteisė ieškovei, atsakovui iš ieškovės – 11 996,49 Eur kompensaciją už jam tenkančią gyvenamojo namo dalį. Kolegija patikslino teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kuria nustatyta, „kad po santuokos nutraukimo prievolė pagal 2004-03-22 su AB banku „Hansabankas“ sudarytą kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais vykdoma šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis“ ir pripažino po santuokos nutraukimo sutartinius įsipareigojimus kreditorei AB „Swedbank“ pagal ieškovės 2004 m. kovo 22 d. sudarytą sutartį Nr. 04-006496-FA (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) solidariaisiais abiejų šalių įsipareigojimais iki jų visiško įvykdymo, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal kredito sutartį Nr. 04-006496-FA tenka ieškovei, o pagal kredito sutartį Nr. 07-068698-FA – šalims lygiomis dalimis. Kitas sprendimo dalis kolegija paliko nepakeistas. 

25.       Kolegija nurodė, kad 2004 m. kovo 2 d. dovanojimo sutartimi J. K. ir S. K. padovanojo ieškovei 0,1179 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir nebaigtą statyti namą (baigtumas 67 proc.), turintį 225,39 kv. m. bendro ploto (duomenys neskelbtini). Šiam namui įrengti ieškovei AB bankas „Hansabankas“ suteikė 57 900 Eur kreditą, negrąžintas kredito likutis pagal šią paskolos sutartį 2017 m. rugsėjo 6 d. – 29 237,01 Eur.

26.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo paskirta teismo ekspertizė nekilnojamojo turto vertei nustatyti, pateiktas ekspertizės aktas Nr. 18-NEO2-05, pagal kurį žemės sklypo rinkos vertė 2004 m. kovo 2 d. buvo 5500 Eur, 2004 m. rugpjūčio 10 d. – 7800 Eur, 2018 m. vasario 6 d. – 8600 Eur. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad žemės sklypo vertės pokytį lėmė esminis turto pagerinimas bendromis sutuoktinių lėšomis. Taigi turto kainos pokytį lėmė rinkos veiksniai, todėl atsakovo reikalavimas šį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe atmestinas.

27.       Remiantis ekspertizės akto išvadomis, nebaigto statyti (baigtumas 67 proc.) gyvenamosios paskirties gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2004 m. kovo 2 d. yra 30 600 Eur; 2004 m. rugpjūčio 10 d. (įrengus namą) – 51 700 Eur, 2018 m. vasario 6 d. – 130 400 Eur. Ekspertė teismui nurodė, kad 57 900 Eur kreditas lėmė 225,39 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo turto vertės padidėjimą. Taigi, ieškovei dovanojimo sutartimi įgijus nebaigtą statyti 30 600 Eur vertės namą (67 proc. jo baigtumas (dalinė apdaila), šalys iš bendrų lėšų, ieškovei gavus 57 900 Eur paskolą iš banko, pagerino šį turtą – jį įrengė ir pritaikė šeimos poreikiams. Įrengus namą, turto vertė išaugo iki 51 700 Eur. Taigi lėšos, kurios buvo investuotos į gyvenamojo namo įrengimą, laikytinos šalių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Ginčo turto rinkos vertė 2018 m. vasario 6 d. sudarė 130 400 Eur. Eksperto vertinimu, turto verčių skirtumui nuo 2004 m. kovo 2 d. iki 2004 m. rugpjūčio 10 d. rinkos pokyčiai ir kiti veiksniai neturėjo įtakos turto vertei nustatyti, rinkos pokyčiai nuo 2004 m. iki 2018 m. buvo, t. y. pakilo prieš krizę, nukrito bei nagrinėjimo metu – palaipsniui kyla aukštyn. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – gyvenamasis namas buvo iš esmės pagerintas santuokos metu iš bendrų santuokinių lėšų (turtui pagerinti buvo paimta 57 900 Eur paskola), jo pagerinimas sutuoktinių bendromis lėšomis turėjo esminę reikšmę turto rinkos vertės pokyčiams laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2018 m. Dėl to šis turtas pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodytą turtą dalijo lygiomis dalimis, neatsižvelgdamas į ieškovės asmeninio turto dalį, įeinančią į bendrą turtą, todėl ši teismo sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta. Bylos duomenimis, ieškovės turto dalis, įeinanti į bendrą turtą, sudaro 59,18 proc. (30 600 Eur x 100 proc. / 51 700 Eur), iš bendrų lėšų turtas pagerintas 40,82 proc. Ginčo turto rinkos vertė 2018 m. vasario 6 d. sudarė 130 400 Eur, ieškovės asmeninė šio turto dalis šiame turte  59,18 proc. (77 170 Eur). Viso bendra dalytino turto vertė 53 230 Eur (40,82 proc.). Negrąžintas paskolos likutis 2017 m.  rugsėjo 6 d. pagal kredito sutartį Nr. 04-006496-FA buvo 29 237,01 Eur, todėl dalytino turto suma mažintina negrąžintina prievolių suma (53 230 Eur – 29 237,01 Eur), iš viso dalytino turto vertė 23 992,99 Eur, 1/2 dalis šio turto   11 996, 49 Eur.

28.       Gyvenamojo namo padalijimas natūra tarp sutuoktinių šiuo atveju dėl gyvenamojo namo savybių bei šalių tarpusavio santykių nėra galimas (šalių santykiai labai konfliktiški), todėl ieškovei priteistinas gyvenamasis namas natūra, o atsakovui – 11 996,49 Eur kompensacija.

29.       Tarp AB banko „Hansabankas“ ir kredito gavėjos ieškovės 2004 m. kovo 22 d. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 04-006496-FA, pagal kurią kredito gavėjai buvo suteiktas 57 900 Eur kreditas. Šio kredito paskirtis tikslinė – gyvenamojo namo statybai. 2006 m. kovo 28 d. susitarimu Nr. 04-0066496-FA/06-017435 FA-2 kredito suma padidinta iki 120 147,19 Eur. 2007 m. liepos 10 d. kredito suma padidinta iki 173 772 Eur, kreditas suteiktas tikslinei paskirčiai – patalpoms (duomenys neskelbtini) pirkti. Byloje nustatyta, kad kreditavimo sutartys sudarytos šeimos interesais. Neįvykdytų pagal sutartį įsipareigojimų bankui suma 2017 m. rugsėjo 6 d. – 178 216,08 Eur, iš jų kredito Nr. 04-006496-FA – 29 237,01 Eur, kredito Nr. 07-068698-FA – 148 979,07 Eur. Šalių prievolės pagal kredito sutartį nėra įvykdytos, jų mokėjimo terminai nesuėję. Dėl to, kas nurodyta, bei įvertinus, kad ieškovei priteistas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir tarp ieškovės bei atsakovo lygiomis dalimis po 1/2 dalį padalytas butas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažintini sutartiniai įsipareigojimai AB Swedbank pagal ieškovės su banku 2004 m. kovo 22 d. sudarytą sutartį Nr. 04-006496-FA (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) solidariaisiais abiejų šalių įsipareigojimais iki jų visiško įvykdymo, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal kredito sutartį Nr. 04-006496-FA tenka ieškovei, o pagal kredito sutartį Nr. 07-068698-FA tenka šalims lygiomis dalimis.

30.       Dėl kitų byloje spręstų klausimų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

31.       Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria pakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo ir prievolės pagal 2004 m. kovo 22 d. su AB banku „Hansabankas“ vykdymo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimo dalį, kuria žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe, nustatyta, kad po santuokos nutraukimo prievolė pagal 2004 m. kovo 22 d. su AB banku „Hansabankas“ (AB „Swedbank“) sudarytą kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais vykdoma šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir iš naujo išspręsti šį klausimą, priteisti iš ieškovės visų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

31.1.                       Pripažindamas žemės sklypą asmenine ieškovės nuosavybe ir nuspręsdamas, kad gyvenamajame name bendroji jungtinė nuosavybė yra tik 40,82 proc., apeliacinės instancijos teismas neanalizavo nė vieno atsakovo pateikto įrodymo, pagrindžiančio, kad gyvenamąjį namą žemės sklype, kuris tuo metu priklausė ieškovės tėvams, iš karto po santuokos sudarymo 2003 m. rugpjūčio mėn. pradėjo statyti abu sutuoktiniai. Atsakovas turėjo asmeninių lėšų – 39 098,71 Eur, gautų už parduotus du jam asmenine nuosavybe priklausiusius nekilnojamojo turto objektus, šias lėšas investavo į gyvenamojo namo, pradėto statyti ant ieškovės tėvams tuo metu nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo, statybos pradžią, tai įrodo statybinių medžiagų ir įrankių pirkimo čekiai (mažiausiai 23 885,14 Eur) (iki santuokos su ieškove sudarymo), bei bendrąja jungtine nuosavybe esančių (po santuokos su ieškove sudarymo) lėšų. Atsakovas 2008–2015 m. į ieškovės sąskaitą kreditams AB Swedbank“ (ir kredito gyvenamajam namui įrengti) grąžinti bei palūkanoms mokėti pervedė daugiau nei 70 000 Eur (pervedimai ieškovei vyko kiekvieno kalendorinio mėnesio 15 dieną ar kelios dienos prieš, nes kredito grąžinimo (ir palūkanų mokėjimo) diena buvo mėnesio 15 d.). Gyvenamojo namo įrengimo bei pagerinimo darbai intensyviai vyko ir po 2004 m. rugpjūčio 10 d., tai įrodo statybinių medžiagų ir įrankių pirkimo čekiai bei fotonuotraukos, patvirtinantys, kad intensyvios investicijos į gyvenamojo namo įrengimą bei pagerinimą vyko iki 2006 m., o intensyvūs žemės sklypo aplinkotvarkos darbai apskritai vyko tik 2005–2007 m. bei buvo baigti tik 2014 m. Atsakovo įrodinėtas faktas, kad sutuoktinių 2006 m. gautas 57 924 Eur pelnas iš gyvenamojo namo, pastatyto paties atsakovo ūkio būdu buvusiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavimo buvo investuotas į gyvenamojo namo įrengimo bei pagerinimo ir žemės sklypo aplinkos tvarkymo darbus. Gyvenamojo namo įrengimo bei pagerinimo ir žemės sklypo aplinkos tvarkymo darbus tiek iki dovanojimo sandorių sudarymo, tiek po jų atliko pats atsakovas, nesamdydamas jokių darbininkų (rangovai buvo pasitelkti tik gyvenamojo namo statybos darbams atlikti (pamatams kloti, namui mūryti, tinkuoti, dažyti), o nuo 2003 m. rugpjūčio iki 2004 m. kovo mėn. (t. y. iki dovanojimo sandorių sudarymo) atsakovo gyvenamajame name atliktų darbų vertė pagal to meto statybos įkainius – 22 489,57 Eur (77 652 Lt) (atsakovo darbo užmokestis iš šios vertės sudarytų 5955 Eur (20 554 Lt). Ieškovė neteikė jokių įrodymų, kad gyvenamąjį namą iki dovanojimo sandorių sudarymo ar po jų ji būtų stačiusi, žemės sklypo aplinką tvarkiusi savo asmeninėmis lėšomis ar darbu arba tai būtų darę jos tėvai savo asmeninėmis lėšomis ar darbu.

31.2.                      Iki dovanojimo sandorių sudarymo atsakovas gyvenamojo namo statybai reikalingoms medžiagoms pirkti išleido mažiausiai 23 885,14 Eur. Apeliacinės instancijos teismo paskirta teismo ekspertizė nekilnojamojo turto vertei nustatyti (ekspertizės aktas Nr. 4400-0107-1754) nustatė, kad gyvenamojo namo rinkos vertė 2004 m. kovo 2 d., kai buvo sudaryti dovanojimo sandoriai, buvo 30 600 Eur. Taigi atsakovo į gyvenamojo namo statybą investuotų asmeninės nuosavybės teise priklausiusių lėšų suma beveik siekė jo vertę dovanojimo ieškovei metu (78,05 proc.). Kadangi dar iki dovanojimo sandorių sudarymo (kaip ir po jų) atsakovas pats vykdė gyvenamojo namo statybos bei žemės sklypo aplinkos tvarkymo darbus, jis savo asmeniniu darbu prisidėjo prie gyvenamojo namo sukūrimo bei žemės sklypo būklės pagerinimo iš esmės. Po santuokos sudarymo ir ginčo turto dovanojimo ieškovei atsakovas asmeniškai savo darbu įrenginėjo gyvenamąjį namą ir gerino žemės sklypo vertę.

31.3.                      Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad turtą dalija natūra, bet realiai to nepadarė. Teismas nurodė, kad namo padalijimas natūra negalimas dėl namo savybių ir sutuoktinių santykių, tačiau tai nepagrįsta įrodymais. Atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikta UAB „Jungtinių pajėgų namai“ 2016 m. balandžio 19 d. pažyma dėl gyvenamojo namo padalijimo, kurioje nurodyta, kad gyvenamasis namas yra dalomas – jame galima įrengti du sublokuotus vienbučius gyvenamuosius namus. Nė viena iš šalių byloje neįrodinėjo, kad jų santykiai itin konfliktiški. Atvirkščiai, atsakovas teigė, kad jis gyvena gyvenamajame name kartu su ieškove bei jų vaikais net ir santuokos nutraukimo proceso metu, kad, šalims nusprendus nutraukti santuoką, tarp jų yra nusistovėjusi naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarka. Šalys neprašė nustatyti atsakovo bendravimo su jų nepilnamečiais vaikais tvarkos, nes buvo sutarta, kad, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas bendraus su vaikais pagal bendrą šalių susitarimą.

31.4.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrąją dalinę nuosavybę gali sukurti ketinantys susituokti asmenys, kurie iki santuokos kartu negyvena bei netvarko bendro ūkio, tačiau susitaria įsigyti būsimam bendram gyvenimui reikalingą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009). Toks būsimų sutuoktinių susitarimas ir jo įgyvendinimas kasacinio teismo praktikoje vertinamas kaip jungtinė veikla, kurios tikslas – bendrosios dalinės nuosavybės įgijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2013). Gyvenamojo namo statyba nuo pat pradžių buvo pradėta investuojant atsakovo asmenines lėšas bei asmeninį darbą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (skyrius) 2004 m. vasario 18 d. pažymoje apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitaliai remontuoti) statinį nurodė, jog J. K. ir S. K. gyvenamąjį namą stato nenukrypdami nuo bendros JAV ir Lietuvos įmonės Jungtinės pajėgos parengto projekto, už kurį, kaip pagrindžia bylos įrodymai, 2002 m. lapkričio 13 d. sumokėjo atsakovas. Taigi apeliacinės instancijos teismas niekaip negalėjo padaryti išvados, kad, ieškovės tėvams padovanojus ieškovei 67 proc. baigtumo gyvenamąjį namą su žemės sklypu, šie daiktai perėjo ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Darytina išvada, kad nuo pat pradžių gyvenamasis namas buvo kuriamas kaip šalių bendroji dalinė nuosavybė ir, ieškovei įgijus gyvenamąjį namą pagal dovanojimo sandorį, jis tapo bendrąja daline šalių nuosavybe po 1/2 dalį (CK 6.969 straipsnio 1 dalis, 6.970 straipsnio 1, 2 dalys, 6.971 straipsnio 1 dalis).

31.5.                      Gyvenamasis namas ir žemės sklypas turėjo būti pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o sutuoktinių dalys, sudarančios šią nuosavybė,  lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2013; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017). Šiems teisiniams santykiams turėjo būti taikoma CK 3.90 straipsnio 1 dalis, pagal kurią iš sutuoktinių bendrų lėšų po santuokos sudarymo bei vieno iš sutuoktinių – atsakovo darbu pagerinus gyvenamąjį namą, visas gyvenamasis namas, kuris po dovanojimo sandorių sudarymo 2004 m. kovo 2 d. priklausė jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise, tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tai patvirtina kasacinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis iš esmės analogiškoje šiai civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012.  Byloje padarius išvadą, kad iki santuokos sudarymo atsakovas panaudojo gyvenamojo namo statybai savo asmenines lėšas ir darbą, o po santuokos sudarymo gyvenamajam namui įrengti ir pritaikyti šeimos poreikiams sutuoktiniai naudojo bendras lėšas bei atsakovo darbą, visas gyvenamasis namas turėjo būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl nebuvo pagrindo spręsti dėl ieškovės asmeninio turto dalies gyvenamajame name.

31.6.                      Išvada, kad gyvenamojo namo pagerinimas sutuoktinių bendromis lėšomis turėjo esminę reikšmę turto rinkos vertės pokyčiams laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2018 m., yra teisinga, nes turto rinkos vertės pokyčius lėmė gyvenamojo namo įrengimas. Tačiau toliau, prieštaraudamas pats sau, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovės asmeninio turto dalis gyvenamajame name skaičiuotina imant gyvenamojo namo rinkos vertę 2004 m. kovo 2 d., kai buvo sudaryti dovanojimo sandoriai (30 600 Eur), ir gyvenamojo namo rinkos vertę 2004 m. rugpjūčio 10 d., kai neva buvo baigti gyvenamojo namo įrengimo darbai (51 700 Eur). Apskaičiavus, kokią procentinę dalį sudaro gyvenamojo namo rinkos vertės padidėjimas nuo 30 600 Eur iki 51 700 Eur, buvo nustatyta, kad ieškovės turto dalis, įeinanti į bendrą turtą, sudaro 59,18 proc., o iš bendrų lėšų turtas pagerintas 40,82 proc. Tačiau, net laikantis tokios logikos (su kuo atsakovas nesutinka), turėjo būti atsižvelgta į nustatytą gyvenamojo namo rinkos vertę 2018 m. vasario 6 d., kuri buvo 130 400 Eur. Taigi ieškovės asmeninio turto dalis gyvenamajame name sudarytų 23,46 proc. (30 600 x 100 proc. / 130 400 Eur) vietoj 59,18 proc.

31.7.                      Santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų pagerinus gyvenamąjį namą (buvusių sutuoktinių iš ieškovės tėvų dovanojimo sandoriu buvo įgytas sutuoktinių bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis), žemės sklypas taip pat pripažintinas bendrąja jungtine šalių nuosavybe, nes neįmanoma atskirai nustatyti žemės sklypo vertės, kai ant jo pastatytas gyvenamasis namas. Žemės sklypo vertė iš esmės pakilo būtent dėl gyvenamojo namo esminio pagerinimo. Be to, santuokos metu buvo iš esmės pagerintas ne tik gyvenamasis namas, bet ir žemės sklypas. Bylos duomenys patvirtina, kad 2004 m. kovo 10 d. (dovanojimo sandoris sudarytas 2004 m. kovo 2 d.) žemės sklypas buvo neaptvertas, aplinka nesutvarkyta. Aplinkos tvarkymo darbai vyko nuo 2006 m. iki 2014 m. Todėl žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas santuokos metu iš sutuoktinių bendrų lėšų bei atsakovo darbu ir turi būti pripažintas bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir dėl šios priežasties.

31.8.                      Apeliacinės instancijos teismas, nedalydamas šalims namo natūra, pažeidė CK 3.127 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015). Gyvenamasis namas yra didelis, atsakovas jame gyvena net ir santuokos nutraukimo proceso metu, kito nekilnojamojo turto, kuris būtų pritaikytas gyvenamajai paskirčiai, jis neturi. 83,95 kv. m ploto patalpos (duomenys neskelbtini), kurios padalytos tarp jo ir ieškovės po 1/2 dalį, yra ne gyvenamosios, o komercinės paskirties patalpos, pirktos planuotai ieškovės kaip notarės veiklai Trakų mieste, o vėliau buvo išnuomotos juridinio asmens biurui. Šiose patalpose nėra įrengta virtuvė, dušo kabina ir be esminės rekonstrukcijos šių patalpų nebūtų įmanoma įrengti. Atsakovui priteistos 11 996,49 Eur kompensacijos nepakaktų gyvenamajam būstui įsigyti. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 83,95 kv. m ploto patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo natūra po 1/2 dalį, prieštarauja to paties teismo išvadai, kad gyvenamasis namas tarp šalių negali būti dalijamas dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių.

31.9.                      Bylos duomenys patvirtina, kad dalis turto, esančio ginčo žemės sklype, sukurto asmeniniu atsakovo darbu bei bendromis buvusių sutuoktinių lėšomis, nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, būtent – tvora, malkinė, lauko terasa, stoginė, lauko židinys, veja, augalai, trinkelės, automatinė vejos laistymo sistema bei gyvenamojo namo rūsys, esantis po puse namo, kuriame yra katilinė, pirtis, priešpirtis, sandėliukas. Apeliacinės instancijos teismas neišsiaiškino, iš kokių lėšų ir kada šie daiktai sukurti. Šis turtas turėjo būti dalijamas kaip kilnojamasis turtas.

31.10.                      Nepripažinus gyvenamojo namo dalies ir žemės sklypo bendrąja jungtine nuosavybe, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos atsakovui priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639-686/2015). Šeimos bylose teismas turi būti aktyvus. Todėl, skirdamas ekspertizę, apeliacinės instancijos teismas turėjo suformuluoti klausimus ekspertui, kurie leistų nustatyti, kokio dydžio investicijas į gyvenamąjį namą bei žemės sklypą iš savo asmeninio turto (įskaitant bendrosios jungtinės nuosavybės dalį) bei savo asmeniniu darbu atliko atsakovas, kad galėtų išspręsti kompensacijos priteisimo klausimą, jei būtų nustatyta, kad santuokos metu atlikti pagerinimai nėra esminiai. Tačiau tokių klausimų apeliacinės instancijos teismas neformulavo. Šiuo aspektu nėra reikšminga aplinkybė, kad atsakovas nereiškė reikalavimo priteisti jam atliktų investicijų vertę, nes jis reiškė reikalavimą pripažinti atliktas investicijas iš esmės pagerinančiomis turto vertę. Nutartis yra neteisėta ir dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl asmeninės ieškovės nuosavybės (59,18 proc.), nesprendė dėl kompensacijos atsakovui priteisimo už jo atliktas investicijas ir asmeninį darbą gerinant gyvenamąjį namą, kaip atitinkamai ir žemės sklypą, iki dovanojimo sandorių sudarymo 2004 m. kovo 2 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012).

31.11.                      Solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Ieškovė 2004 m. kovo 22 d. sudarė su AB „Swedbank sutartį Nr. 04-006496-FA, kuria jai buvo suteiktas kreditas gyvenamojo namo statybai ir statybinėms medžiagoms įsigyti (2.4.1 ir 2.4.2 punktai). Atsakovas tapo laiduotoju pagal šią kredito sutartį (2.5.3 punktas). Teismas ieškovės prievolę pagal kredito sutartį Nr. 04-006496-FA modifikavo taip, kad abu buvę sutuoktiniai tapo solidariaisiais skolininkais. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, tačiau solidariojo skolininko padėtis yra kitokia nei laiduotojo, nes laidavimo prievolė yra akcesorinė, be to, CK 6.88, 6.89 straipsniai nustato specialius terminuoto ir neterminuoto laidavimo pasibaigimo pagrindus, kurie yra palankūs laiduotojui. Atsakovas niekuomet nebuvo davęs sutikimo dėl tokio prievolės modifikavimo, jeigu turtas, kuriam įsigyti (statyti, įrengti) paimtas kreditas, nėra pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe. Be to, toks prievolės modifikavimas yra neteisingas ir dėl to, kad nebuvo spręsta dėl kompensacijos atsakovui priteisimo už grąžintą kredito dalį (su sumokėtomis palūkanomis) pagal kredito sutartį Nr. 04-006496-FA, kuri buvo skirta ieškovės 59,18 proc. gyvenamojo namo daliai įrengti. Kreditas pagal sutartį Nr. 04-006496-FA buvo paimtas visam gyvenamajam namui statyti ir statybinėms medžiagoms įsigyti, o bendrąja jungtine nuosavybe pripažinta tik mažesnioji gyvenamojo namo dalis.

32.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

32.1.                      Esminiai kasacinio skundo argumentai yra susiję su faktiniu bylos pagrindu. Nors kasacinis teismas įrodymų nevertina ir faktinių aplinkybių nenagrinėja, pažymėtina, kad visi atsakovo į bylą pateikti įrodymai, susiję su ieškovo tariamai ginčo namui panaudotų medžiagų įsigijimu, buvo paneigti. Atsakovas nepagrįstai teikia čekius, tariamai patvirtinančius įvairių statybinių medžiagų bei įrankių ginčo gyvenamajam namui statyti (remontuoti) įsigijimą. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikus duomenis apie atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su namo 2004 m. sausio 29 d. įsigytame žemės sklype (duomenys neskelbtini) statyba, paaiškėjo, kad atsakovas tuos pačius dokumentus (čekius ir kt.), kuriais įrodinėjo prisidėjimą prie ginčo namo statybos, dar 2007 m. yra pateikęs Valstybinei mokesčių inspekcijai ir nurodęs, jog šios medžiagos bei įrankiai yra panaudoti namui (duomenys neskelbtini) statyti. Nors atsakovas ne kartą nurodė, kad savo asmenines lėšas yra panaudojęs gyvenamojo namo statybai ar žemės sklypui, jokių realių įrodymų nepateikė. Duomenų, kur atsakovas panaudojo pardavęs jam asmenine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, byloje nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-969/2016).  

32.2.                       Iš ieškovės į bylą pateiktos Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr. 79/72383 matyti, jog nebaigto statyti (67 proc. baigtumo) namo atkuriamoji vertė, nustatyta 2004 m. vasario 13 d., – 77 907,78 Eur, o iš Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr. 79/11770 matyti, kad 100 proc. baigtumo namo atkuriamoji vertė, nustatyta 2004 m. rugpjūčio 2 d., – 127 432,80 Eur. Pažymėtina, jog atkuriamoji vertė – tai suma, kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui sukurti, pagaminti, pastatyti (įrengti) ar įsigyti. Ši vertė realiausiai atspindi atliktų statybos darbų vertę. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad namo statybos vertė įrengiant namą nuo 67 proc. 2004 m. vasario mėnesį iki 100 proc. baigtumo 2014 m. rugpjūčio mėnesį padidėjo 49 525 Eur. Be to, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog būtent namui įrengti ieškovė gavo 57 900 Eur paskolą ir ši pagal kadastrinių matavimų bylas ir naudojamo kredito sąskaitos išrašus buvo panaudota namui įrengti. Likę 8400 Eur paskolos panaudoti aplinkotvarkai iki 2004 m. lapkričio mėn.

32.3.                      Kaip matyti iš kadastrinių matavimų bylos, 67 proc. namo baigtumas yra: namas su visa išorės apdaila, stogu, langais, viduje su visomis pertvaromis, ištinkuotas. Žemės sklype yra visos komunikacijos. Pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nedarė jokios rekonstrukcijos, pertvarkymo, juolab kapitalinio remonto. Tai dar kartą patvirtina, kad atsakovas neįrodė esminio turto pagerinimo. Esminiai namo pagerinimo darbai buvo iš ieškovės paimto kredito, iš kurio grąžintos dalies atsakovui priteista kompensacija, o kita dalis vis dar grąžinama. Plytelių suklijavimas, sienų išdažymas, baldų įsigijimas negali būti prilyginamas esminiam nekilnojamojo turto pagerinimui.

32.4.                       Namo statybas iki 67 proc. baigtumo finansavo ieškovės tėvai. Tai patvirtina ir faktas, kad teismui atsakovas nepateikė jokių asmeninių lėšų panaudojimą pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas teigė, kad jis 2004 m. balandžio 7 d. (po to, kai 67 proc. baigtumo namas 2004 m. kovo 2 d. tėvų padovanotas ieškovei) pardavė savo butą ir gavo 43 000 Lt (12 453,66 Eur) asmeninių lėšų. Atsakovas į bylą nepateikė šių pinigų panaudojimo namui įrengti faktą patvirtinančių dokumentų. Byloje pateikti duomenys pagrindžia, kad namui įrengti užteko ieškovės paimto banko kredito.

32.5.                      Vaiko teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad buvusių sutuoktinių gyvenimas viename būste yra neįmanomas, tarp tėvų kylantys nuolatiniai barniai traumuoja vaikus ir sukelia jiems didelius išgyvenimus. Vaikai ne kartą jau yra sakę ieškovei, kad pavargo nuo tokios situacijos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad turto dalijimas natūra yra nerekomenduotinas esant šalių konfliktiniams santykiams, nes tuomet nekilnojamojo turto objekto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, valdymas ir disponavimas būtų apsunkintas, užprogramuotų naujus teisminius ginčus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012). Realiai nėra gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Triukšmingi konfliktai nekeliami tik dėl to, kad namuose yra nepilnamečiai vaikai, šalys yra išsilavinusios ir sugeba valdyti emocijas, tačiau tai nereiškia, kad yra galimybė šalims gyventi kartu viename name. Šalys gyvena jausdamos nuolatinę įtampą. Net ir nekeliant triukšmingų ginčų, vaikai mato ir jaučia, kad šalių santykiai yra įtempti ir konfliktiški. Tokia aplinka tiek šalims, tiek jų nepilnamečiams vaikams yra nemaloni ir kenksminga, kadangi kelia nuolatinį stresą, daro didelę žalą nepilnamečių vaikų psichinei sveikatai ir jų ateičiai. Be to, aplinkybę, jog šalys yra nelaimingos, patiria didelius išgyvenimus ir stresą dėl konfliktiškų santykių, įrodo ir atsakovo patirta neturtinė žala, kurios atlyginimą teismas jam priteisė iš ieškovės. Būtų nelogiška, jei teismas pripažin, kad atsakovui priklauso 20 proc. gyvenamojo namo, ir jo dalis atsakovui būtų atidalyta natūra, t. y. priteistas vienas ar du kambariai. Toks namo padalijimas šalims ir jų nepilnamečiams vaikams keltų dar didesnį stresą bei nulemtų didelius nesutarimus. Jau dabar šalys pykstasi dėl gyvenamojo namo remonto darbų.

32.6.                      Duomenų, kad atsakovas neturi santaupų kitam būstui įsigyti, byloje nėra. Gavęs kompensaciją, taip pat turėdamas dar ir 1/2 dalį buto, atsakovas gali gauti kreditą naujam būstui įsigyti, taip pat naudotis buto dalimi. Už butą paimtas kreditas apmokamas iš  nuomos mokesčio, ieškovė taip pat grąžina bankui kreditą už gyvenamąjį namą. Taigi realių aplinkybių, pagrindžiančių, jog po turto padalijimo atsakovas patenka į blogesnę padėtį nei ieškovė, byloje nėra.

32.7.                      2018 m. vasario 12 d. Teismo ekspertizės akte Nr. 18-NE02-05 konstatuota, kad kiemo statiniai nėra įregistruoti, todėl jų vertė įeina į nustatytą gyvenamojo namo rinkos vertę. Taigi nesant įregistruotų objektų, nėra galimybės spręsti dėl šio turto, kaip atskiro, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Be to, šie objektai laikomi ir vertinami kaip gyvenamojo namo priklausiniai. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šį turtą vertino bendrai su gyvenamuoju namu ir žemės sklypu.

32.8.                      Kasaciniame skunde nurodyti žemės sklypo darbai – tai aplinkos pagerinimas, tačiau jis ne esminis. Šalys, tvarkydamos namo aplinką, ją pritaikė savo poreikiams, tačiau žemė dėl to netapo brangesnė. Atsakovo reikalavimas priteisti jam kompensaciją už kiekvieną jo įdėtą indėlį nepagrįstas. Dauguma namo pagerinimo darbų, tokie kaip trinkelių klojimas, buvo įskaičiuoti į gyvenamojo namo vertę. Taigi, ieškovė nemato pagrindo mokėti atsakovui kompensaciją už jo paties kartu su ieškove šeimos poreikiams atliktus pastato pritaikymo darbus, nes pats atsakovas naudojosi darbų rezultatu. Atlikus namo patalpų apdailos darbus, dovanojimo sutarties pagrindu įgytas namas nebuvo perstatomas, keičiami jo elementai. Tuo tarpu su atsakovu atlikta namo apdaila jau yra susidėvėjusi ir vėl turi būti atnaujinama. Tai, kad atsakovas, gyvendamas šeimoje, patyrė nemažai išlaidų kasdieninei gerovei palaikyti, yra normalu ir tai buvo jo paties pasirinkimas.

32.9.                      Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ekspertizės aktu Nr. 18-NEO2-05, kuriame nustatyta, jog žemės sklypo rinkos vertė 2004 m. kovo 2 d. buvo 5500 Eur, 2004 m. rugpjūčio 10 d. – 7800 Eur, o 2018 m. vasario 6 d. – 8600 Eur. Byloje nesant įrodymų, kad žemės sklypo vertės pokytį lėmė esminis turto pagerinimas bendromis sutuoktinių lėšomis, teismas teisingai vertino, jog turto kainos pokytį sąlygojo rinkos veiksniai.

32.10.                      Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas solidariąją prievolę, nepakeitė atsakovo statuso iš laiduotojo į pagrindinį skolininką. Prievolė visiškai atsiskaityti ir toliau teko ieškovei. Tuo tarpu pareiga kaip solidariąją prievolę turinčiam skolininkui atsakovui atsirastų tik tuo atveju, jeigu pagrindinė skolininkė (ieškovė) prievolės neįvykdytų laiku. Kai ieškovė tinkamai įvykdys kredito sutartį ir sumokės kreditoriui, t. y. grąžins kreditą, panaudotą namui statyti, ji neįgis regreso teisės į atsakovą ir šios išlaidos jai nebus kompensuojamos.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

        Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų, naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

 

33.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde. Pažymėtina, kad kasacine tvarka nėra nustatomi faktai, faktinės aplinkybės yra analizuojamos tik tiek, kiek reikia išsiaiškinti, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė ir aiškino materialiąją teisę, t. y. ar tinkamai kvalifikavo ginčo materialųjį teisinį santykį.

34.       CPK 177 straipsnio 1 dalis apibrėžia įrodymų sąvoką. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kadangi kasacine tvarka nėra nustatomos faktinės aplinkybės – kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, tai kasaciniame teisme negali būti teikiami, priimami ir vertinami nauji įrodymai, t. y. įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Draudimas remtis naujais įrodymais (vadinasi, ir teikti juos) yra nustatytas ir CPK 347 straipsnio, kuriame įtvirtinti reikalavimai, keliami kasacinio skundo turiniui, 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, 17 punktas).

35.       Pažymėtina, kad kasacinis skundas negali būti papildytas ar pakeistas, išsprendus jo priėmimo klausimą (CPK 350 straipsnio 8 dalis). Be to, proceso įstatymo nuostatos nesuteikia dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės kasaciniame teisme reikšti atsikirtimus į atsiliepimus į kasacinį skundą, papildomus rašytinius paaiškinimus.

36.       2018 m. lapkričio 16 d. atsakovas pateikė prašymą priimti naują įrodymą – mobiliojo telefono ekrano nuotrauką, kartu pateikdamas paaiškinimus dėl šio įrodymo. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, netenkina šio atsakovo prašymo ir atsisako priimti naują įrodymą.

 

Dėl turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tokio turto vertės nustatymo ir padalijimo

 

37.       Vienas iš klausimų, kurį teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų ji nutraukiama, yra bendro sutuoktinių turto padalijimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

38.       Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

39.       Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 ir kt. sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2013).

40.       CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad turtas, kuris buvo sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui (teismui pirmiausia nustačius, kad turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis – santuokos metu šis turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012; kt.).

41.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad turto gerinimas vieno iš sutuoktinių lėšomis, darbu ar bendromis šeimos lėšomis iki turto perleidimo kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise momento yra galimas ir nėra pripažintinas sąlyga, užkertančia kelią taikyti CK 3.90 straipsnio 1 dalį (pripažinti tokį turtą jungtine sutuoktinių nuosavybe). Nustačius CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų visumą, turtas, nors ir pradėtas gerinti bendromis sutuoktinių lėšomis, vieno sutuoktinio lėšomis ar darbu iki perleidimo kitam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise momento, tačiau perleistas su atliktu pagerinimu ir po perleidimo toliau gerinamas sutuoktiniams gyvenant santuokoje (šeimos bendromis lėšomis ar vieno iš sutuoktinių lėšomis, darbu), gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012).

42.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013). Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

43.       Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.).

44.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys sudarė santuoką 2003 m. rugpjūčio 1 d. (šalys kartu gyveno ir iki santuokos sudarymo). 2004 m. kovo 2 d. dovanojimo sutartimi ieškovės tėvai padovanojo ieškovei 0,1179 ha žemės sklypą ir nebaigtą statyti namą (baigtumas 67 proc.) (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad namas buvo pradėtas statyti 2003 m. liepos mėnesį, kai ieškovės tėvams 2003 m. liepos 7 d. buvo išduotas statybos leidimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nuo pat pradžių dalyvavo statant namą, pripažino, kad visas namas kartu su žemės sklypu buvo pagerintas iš esmės, padalijo šalims visą šį turtą po 1/2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, žemės sklypas šalių santuokos metu nebuvo pagerintas iš esmės, todėl pripažino jį asmenine ieškovės nuosavybe. Spręsdamas ginčą dėl namo padalijimo, apeliacinės instancijos teismas, nors ir sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, laikė, kad jo padalijimas po 1/2 dalį yra nepagrįstas, nes neatsižvelgta į ieškovės asmeninio turto dalį, įeinančią į bendrą turtą, – 59,18 proc., apskaičiuotą atsižvelgiant į namo vertės skirtumą jo dovanojimo ieškovei metu 2004 m. kovo 2 d. (30 600 Eur) ir jį visiškai įrengus 2004 m. rugpjūčio 10 d. (51 700 Eur). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas santuokos metu buvo pagerintas 40,82 proc., bendra dalytino turto vertė sudaro 53 230 Eur (40,82 proc. nuo ginčo turto rinkos vertės 2018 m. vasario 6 d. – 130 400 Eur). Šią sumą sumažinęs negrąžinto kredito suma (29 237,01 Eur), apskaičiavo ir priteisė atsakovui iš ieškovės 11 996,49 Eur kompensaciją, o namą natūra – ieškovei. 

45.       Atsakovas nesutinka su tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad: 1) jis asmeninėmis lėšomis ir darbu prisidėjo prie ginčo namo statybos dar iki jo padovanojimo ieškovei; 2) bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu buvo iš esmės pagerintas visas ginčo turtas (ne tik namas, bet ir žemės sklypas). Teisėjų kolegija pripažįsta šiuos kasacinio skundo argumentus iš esmės pagrįstais.

46.       Pirma, minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką turto gerinimas vieno iš sutuoktinių lėšomis, darbu ar bendromis šeimos lėšomis iki turto perleidimo kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise momento yra laikomas teisiškai reikšmingu CK 3.90 straipsnio 1 dalies prasme (žr. nutarties 41 punktą). Teisėjų kolegijos vertinimu, šio klausimo apeliacinės instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo, nors atsakovo priešieškiniu jis buvo keliamas.

47.       Antra, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl namo ir žemės sklypo esminio pagerinimo, nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų: 1) statybinių medžiagų pirkimo čekių, kuriais atsakovas įrodinėjo asmeninių ir bendrų santuokinių lėšų įnašą į namo statybą iki šio turto padovanojimo ieškovei ir po 2004 m. rugpjūčio 10 d.; 2) kadastrinių matavimų bylos nuotraukų, kuriomis atsakovas įrodinėjo, kad ginčo turtas buvo gerinamas ir po 2004 m. rugpjūčio 10 d., kai Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas išdavė gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudotis aktą Nr. (100)-11.73-169), pripažindamas namą 100 proc. baigtu; 3) kitų nuotraukų, kuriomis atsakovas įrodinėjo, kad namas šalių buvo statomas iki dovanojimo sutarties sudarymo ir po 2004 m. rugpjūčio 10 d.; 4) duomenų, patvirtinančių atsakovo asmenines lėšas – 43 000 Lt (12 453,66 Eur) už parduotą butą (duomenys neskelbtini); 5) įrodymo, kuriuo atsakovas įrodinėjo, kad jis užsakė namo projektą; 6) apeliaciniame skunde ieškovės patvirtinimo, kad atsakovas asmeniniu darbu prisidėjo prie namo statybų. Taigi apeliacinės instancijos teismas neįvertino byloje esančių duomenų visumos (CPK 185 straipsnis). Tai neatitinka kasacinio teismo praktikos, suformuotos įrodymų vertinimo klausimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-484-684/2018 26 punktą; kt.). 

48.       Vertinant nurodytus įrodymus kartu su kitais byloje esančiais duomenimis turėtų būti patvirtintos arba paneigtos atsakovo įrodinėjamos aplinkybės, kad: 1) jis asmeninėmis lėšomis ir darbu prisidėjo prie ginčo namo statybos dar iki jo padovanojimo ieškovei; 2) namas buvo įrengiamas ir po 2004 m. kovo 10 d. (dovanojimo sandoris sudarytas 2004 m. kovo 2 d.); 3) žemės sklypas po jo dovanojimo buvo iš esmės pagerintas: dovanojimo metu jis buvo neaptvertas, jo aplinka nesutvarkyta, aplinkos tvarkymo darbai vyko iki pat 2014 m. – sklypas išlygintas, aptvertas, įrengta veja su laistymo sistema, paklotos trinkelės, įveisti želdynai, gėlynai, pastatyta lauko terasa, stoginė, malkinė, lauko židinys; 4) kad visi namo ir žemės sklypo pagerinimai atlikti bendromis sutuoktinių lėšomis bei atsakovo asmeninėmis lėšomis ir darbu. 

49.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti, ar 2004 m. namo kadastrinių matavimų byloje esančios nuotraukos, taip pat kitos nagrinėjamoje byloje esančios žemės sklypo ir namo nuotraukos neparodo, kad žemės sklypas ir namas buvo gerinami iki šios turto dovanojimo sutarties ir po 2004 m. rugpjūčio 10 d., kad 2004 m. namas (nors ir buvo pripažintas 100 proc. baigtu ir tinkamu naudoti) ir žemės sklypas nebuvo tokios būklės, kokios jie buvo santuokos pabaigos metu ar turto vertės nustatymo dieną (2018 m. vasario 6 d. – atitinkamai 130 400 Eur ir 8600 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl turto gerinimo laikotarpio, neturėtų būti apsiribojama tik duomenimis apie pastato baigtumą (nagrinėjamos bylos atveju – 67 proc. pastato dovanojimo metu ir 100 proc. 2004 m. rugpjūčio 10 d.). Nurodyti duomenys turėtų būti vertinami su kitais byloje esančiais duomenimis apie pastato būklę tiek iki dovanojimo sutarties 2004 m. kovo 2 d., tiek po 2004 m. rugpjūčio 10 d. Taigi šioje byloje yra svarbu nustatyti ginčo turto gerinimo laikotarpį, nes nuo to priklauso pagerinimo apimties nustatymas (pastaroji aplinkybė savo ruožtu yra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl turto padalijimo).

50.       Trečia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vien ta aplinkybė, jog žemės sklypo vertė kito nežymiai, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, nesudaro pagrindo spręsti dėl jo nepripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl žemės sklypo pagerinimo iš esmės, būtina vertinti ne tik žemės vertės padidėjimą, bet ir jo esminį pasikeitimą santuokos metu, t. y. kaip pagerintas žemės sklypas, ar žemės sklypo pagerinimas turėjo esminę reikšmę jo rinkos vertės pokyčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 d. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015). Teismui nenustačius žemės sklypo esminio pagerinimo, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos už atliktus neesminius pagerinimus (jei tokie būtų nustatyti) priteisimo atsakovui (nutarties 43 punktas).

51.       CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

52.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus šios nutarties 47 punkte nurodytus įrodymus kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, bus galima nustatyti atsakovo asmeninių lėšų ir (ar) bendrųjų šalių lėšų indėlį, atsakovo darbo indėlį į namo ir žemės sklypo pagerinimą, ir pagal tai spręsti dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, dalijant tarp šalių bendrąją jungtinę nuosavybę, taikymo. Ieškovės gauta dovana – ginčo 67 proc. baigtumo gyvenamasis namas (ir žemės sklypas, jei būtų nustatytas jo esminis pagerinimas) galėtų būti pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant šalims ginčo turtą kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, taip pat svarbus kriterijus sprendžiant, ar ginčo turtas dalytinas natūra (CK 3.127 straipsnis).  

53.       Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, konstatuoja, kad, apeliacinės instancijos teismui neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos, nenustačius nutartyje nurodytų bylai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, nėra pagrindo spręsti, jog buvo priimta teisėta ir pagrįsta teismo nutartis. Minėta, kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl bylos dalis dėl ginčo gyvenamojo namo padalijimo, taip pat žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir padalijimo perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).

 

        Dėl sutuoktinio, davusio sutikimą sudaryti kredito sutartį, atsakomybės

 

54.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

55.       Bendroms sutuoktinių prievolėms pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą priskiriamos dvi prievolių grupės: 1) tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; 2) prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Šios rūšies sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

56.       Bendrosios sutuoktinių prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Prievolės kvalifikavimas kaip bendrosios pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, kad prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

57.       Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

58.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (pirmiau nurodytas 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

59.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Tai reiškia, kad sudarant turto balansą (CK 3.118 straipsnis) bendro turto vertė sumažinama esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma, o šalims dalijant turtą turi būti perduodamas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas). Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012).

60.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad:

60.1.                      2004 m. kovo 22 d. tarp AB banko „Hansabankas“ (dabar – AB „Swedbank“) ir ieškovės buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 04-006496-FA, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 57 900 Eur kreditas namo (duomenys neskelbtini) statybai. Negrąžintas kredito likutis 2017 m. rugsėjo 6 d. sudarė 29 237,01 Eur; 

60.2.                      2007 m. liepos 10 d. tarp AB banko „Hansabankas“ (dabar – AB „Swedbank“) ir ieškovės buvo sudarytas susitarimas Nr. 04-006496-FA/06-017435-FA/07-068698-FA-3 „Dėl 2004 03 22 kredito sutarties Nr. 04-006496-FA sąlygų pakeitimo ir papildymo“, kuriuo ieškovei buvo suteiktas papildomas 173 772 Eur kreditas Nr. 07-068698-FA patalpoms (duomenys neskelbtini) pirkti. Negrąžintas šio kredito likutis 2017 m. rugsėjo 6 d. sudarė 148 979,07 Eur.

61.       Byloje nustatyta, kad atsakovas laidavo už paimtų paskolų grąžinimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad kreditavimo sutartys sudarytos šeimos interesais. Tokiu atveju, minėta, abu sutuoktiniai atsako kreditoriui solidariai ir tokia jų prievolė nemodifikuojama (nutarties 55, 57, 58 punktai). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija laiko pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad po santuokos nutraukimo sutartiniai įsipareigojimai kreditorei AB Swedbank“ pagal ieškovės E. J. su kreditore AB „Swedbank“ 2004 m. kovo 22 d. sudarytą sutartį Nr. 04-006496-FA (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) pripažintini solidariaisiais abiejų šalių E. J. ir A. J. įsipareigojimais iki jų visiško įvykdymo.

62.       Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad, pagal kasacinio teismo išaiškinimus (nutarties 59 punktas), apeliacinės instancijos teismas, nepaneigdamas prievolės kreditorei AB Swedbank solidarumo, pagrįstai sprendė, kokią skolos dalį mokės kiekviena iš ginčo šalių. Patalpos (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu pripažintos bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir padalytos šalims po 1/2 dalį (dėl šio turto padalijimo ginčo kasaciniame teisme nėra). Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šalių solidarioji prievolė po santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti  kreditą Nr. 07-068698-FA su kreditore tenka joms lygiomis dalimis, yra pagrįsta (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

63.       Nagrinėjamoje byloje kasacinio teismo teisėjų kolegijai nusprendus bylos dalį dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir jo su gyvenamuoju namu padalijimo perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, naikintina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria prievolė grąžinti kreditą Nr. 04-006496-FA priskirta ieškovei, paliekant nepakeistą nutarties dalį, kuria ši prievolė pripažinta solidariąja šalių prievole. Teismui padalijus šalims ginčo namą kaip bendrąją jungtinę nuosavybę tam tikromis dalimis, spręstinas klausimas ir dėl atitinkamų solidariosios prievolės grąžinti 29 237,01 Eur kreditą namui statyti dalių tarp šalių nustatymo. 

64.       Kasacinis teismas nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes šie neturi teisinės reikšmės bylai išspręsti.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

65.       Nagrinėjamoje byloje nusprendus, kad dalis bylos grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, naikintina taip pat ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų šiame teisme, paskirstymo. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. pažyma apie 11,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu). 

 

        Dėl areštuoto turto

 

66.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant ieškovei šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti (išnuomoti, sutikti panaudai ar pan.).

67.       Kadangi bylos dalis dėl nurodyto turto padalijimo grąžinama apeliacinės instancijos teismui iš naujo, tai teisėjų kolegija nenaikina šio turto arešto. Laikinoji apsaugos priemonė dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu galės būti panaikinta apeliacinės instancijos teismo, nagrinėsiančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutarties dalis, kuriomis

 pakeista Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimo dalis dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalijimo, šį gyvenamąjį namą padalijant natūra ir priteisiant ieškovei E. J., o atsakovui A. J. iš ieškovės E. J. priteisiant 11 996,49 Eur kompensaciją už jam tenkančią gyvenamojo namo dalį,

 pakeista Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimo dalis dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimo, pripažįstant šį žemės sklypą ieškovės E. J. asmenine nuosavybe,

 patikslinta Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimo rezoliucinė dalis, kuria nustatyta, „kad po santuokos nutraukimo prievolė pagal 2004-03-22 su AB banku „Hansabankas“ sudarytą kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais vykdoma šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis“ (tik ta apimtimi, kuria apeliacinės instancijos teismas santykiuose tarp šalių nustatė, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal kredito sutartį Nr. 04-006496-FA tenka ieškovei E. J.),

 paskirstytos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme,

panaikinti ir perduoti nurodytas bylos dalis nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Kitas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutarties dalis palikti nepakeistas. 

Netenkinti atsakovo A. J. 2018 m. lapkričio 16 d. prašymo dėl įrodymo pridėjimo prie civilinės bylos ir pateiktą įrodymą grąžinti atsakovui.

Nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                        Alė Bukavinienė

 

 

                                        Janina Januškienė

 

 

                                        Gediminas Sagatys


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK3 3.88 str. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
  • 3K-3-424/2009
  • 3K-3-331/2012
  • 3K-3-140/2013
  • CK6 6.969 str. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties samprata
  • 3K-3-441/2013
  • 3K-3-243-969/2017
  • CK3 3.90 str. Turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe
  • 3K-3-225-686/2015
  • 3K-3-639-686/2015
  • 3K-3-625/2012
  • 3K-P-186/2010
  • CK6 6.81 str. Laiduotojo atsakomybė
  • 3K-3-115/2012
  • CPK
  • CPK 177 str. Įrodymai
  • 3K-3-456-378/2018
  • CPK 350 str. Kasacinio skundo priėmimo tvarka
  • CK3 3.49 str. Santuokos pabaigos atvejai
  • CK3 3.53 str. Santuokos nutraukimo tvarka
  • CK3 3.118 str. Turto balanso sudarymas
  • CK3 3.89 str. Asmeninė sutuoktinių nuosavybė
  • 3K-3-49/2008
  • 3K-3-173/2012
  • 3K-3-259-378/2015
  • 3K-3-254/2010
  • 3K-3-495-916/2015
  • e3K-3-420-969/2015
  • e3K-3-484-684/2018
  • CK3 3.123 str. Nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo
  • CK3 3.127 str. Dalijamas turtas
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • 3K-P-537/2011
  • CK3 3.109 str. Prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto
  • CK6 6.6 str. Solidarioji skolininkų pareiga
  • 3K-3-30/2011
  • 3K-3-264/2012
  • CPK 149 str. Atsakomybė dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo