Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-535-2009].doc
Bylos nr.: 3K-3-535/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

(S)                                                                                          Civilinė byla Nr. 3K-3-535/2009

                                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                               52.1; 52.2; 114.5

  

                                                                                                                                                                                            

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Autokausta“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Autokausta“ ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :                                          Ginčo esmė

 

            Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos sutarties teisinio kvalifikavimo – ar tai yra statybos rangos sutartis, ar vartojimo rangos sutartis, atitinkamai kokios teisės normos taikytinos sprendžiant šalių ginčą dėl apmokėjimo už atliktus darbus.

Ieškovas (rangovas) ir atsakovas (užsakovas) sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo įrengti vakuumines grindis ir pagrindus. Atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti per 15 kalendorinių dienų nuo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo ir sąskaitų-faktūrų pateikimo dienos (sutarties 9 punktas). Ieškovas, atlikęs darbus, pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą 88 890,86 Lt sumai. Atsakovas sąskaitą-faktūrą pasirašė, jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nepareiškė ir pradėjo mokėti nurodytą sumą dalimis, tačiau vėliau mokėjimą nutraukė ir liko skolingas už atliktus darbus 23 890,86 Lt. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas šalių nebuvo sudarytas, tačiau ieškovas teigia, kad darbai perduoti atsakovui pasirašant sąskaitą-faktūrą. Pretenzijas dėl darbų kokybės atsakovas pareiškė po dvejų metų po jų atlikimo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 23 890,86 Lt skolos už atliktus darbus, 8744,05 Lt delspinigių ir 5 proc. procesin palūkanų.

Šakių rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 16 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. Atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo ir ieškinio. Jis nurodė, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai ir ieškovas šį faktą pripažino. Atsakovas sumokėjo dalį sumos už darbus, tikėdamasis, kad ieškovas ištaisys darbų trūkumus, tačiau jis to nepadarė. Sutarties 5.2, 9 punktuose aiškiai nustatyta, kad perduodant darbus turi būti surašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas. Kadangi tokio akto nėra, tai nėra pagrindo apmokėti nekokybiškai atliktus darbus.

 

                          Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Šakių rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 28 d. sprendimu teismo preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2005 m. birželio 16 d. šalys sudarė statybos rangos sutartis Nr. 05-06/16 M1 dėl vakuuminių grindų ir pagrindų įrengimo. Pagal sutarties 9 punktą už atliktus darbus atsakovas įsipareigojo sumokėti per 15 kalendorinių dienų nuo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo ir sąskaitų-faktūrų pateikimo dienos. Teismas sprendė, kad šalių sudaryta sutartis iš esmės atitinka CK 6.681-6.699 straipsniuose nurodytą statybos rangos sutartį. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl sutarties 9 punkto sąlygos vykdymo. Ieškovas teigia, kad sąskaitos-faktūros pasirašymas ir dalinis apmokėjimas už atliktus darbus įrodo, jog jis įvykdė sutartį. Atsakovas teigia, kad ieškovas neįvykdė sutarties, nes nepasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas. Rangos sutarties tikslas – sukurti ir perduoti darbų rezultatą (CK 6.644 straipsnis). Atliktų darbų perdavimas-priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas yra pagrindinis įrodymas, patvirtinantis, kad rangovas sutarties sąlygas įvykdė. Byloje nenustatyta, kad atsakovas nepagrįstai arba pagrįstai būtų atsisakęs priimti ieškovo perduodamus darbo rezultatus. Priešingai, ieškovas sutinka, kad jis neorganizavo darbų perdavimo- priėmimo, nors pagal įstatymą bei sutarties 5.2 punktą tai padaryti buvo jo pareiga. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kad įvykdė visas prievoles pagal sutartį, tai jo reikalavimas sumokėti sutartyje nustatytą kainą nelaikytinas pagrįstu. Tai nereiškia, kad jis neturi teisės reikalauti sumokėti už atliktus darbus, tačiau darbų atlikimo faktas turi būti patvirtintas darbų priėmimo-perdavimo aktu. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad atsakovas praleido terminą darbų trūkumams nustatyti. Pagal CK 6.666 straipsnio 2 dalį terminas pretenzijoms dėl darbų kokybės pareikšti yra skaičiuojamas nuo darbų rezultatų perdavimo, tuo tarpu ieškovas nepateikė įrodymų apie atliktų darbų perdavimą atsakovui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. gegužės 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad šalių sudaryta sutartis laikytina statybos rangos sutartimi, o ne vartojimo rangos sutartimi, nes pagal atliekamų darbų paskirtį ir apimtį bei tai, kad atsakovas yra ūkininkas, nėra pagrindo spręsti, jog užsakyti darbai buvo skirti buitiniams ar asmeniniams atsakovo ar jo šeimos narių poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad atsakovas privalo sumokėti už faktiškai atliktus darbus ir nesant darbų priėmimo-perdavimo akto, nes jis naudojasi atliktais darbais ir pasirašė PVM sąskaitą-faktūrą. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį, 6.681 straipsnio 1 dalį bei šalių sutarties 5.2 punktą rangovas privalo perduoti darbo rezultatą užsakovui. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kuris yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Tai yra dokumentas, patvirtinantis, kad rangovas įvykdė sutarties sąlygas. Nagrinėjamu atveju ieškovas neorganizavo darbų perdavimo atsakovui, darbų priėmimo-perdavimo aktas nesurašytas, atsakovas teigia, kad darbai atlikti su trūkumais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nesant darbų priėmimo-perdavimo akto, pripažino, jog nėra įvykdytos sutarties sąlygos, dėl to nėra pagrindo tenkinti ieškinio.

        

 

                                          III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

             Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Teismai neteisingai įvertino šalių sudarytos rangos sutarties teisinį statusą. Kasatoriaus nuomone, šalių ginčui taikytinos ne statybos rangą, o vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.672 straipsnis ir kt.), nes sutartį atsakovas sudarė kaip fizinis asmuo; byloje nėra įrodymų, kad jis yra ūkininkas ir kad atlikti darbai nebuvo skirti jo asmeniniams ar jo šeimos buitiniams poreikiams tenkinti, rangos darbai atlikti jo gyvenamosios vietos ūkiniame pastate. CK 6.672 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio kodekso 6.188, 6.350-6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės. CK  6.666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų su sąlyga, jei jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nustatytus terminus. Kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kita (CK 6.666 straipsnio 2 dalis). Šalių sutartyje nenustatytas garantinis terminas, šalys susitarė, kad atsakovas įsipareigoja nedelsiant pranešti ieškovui apie nustatytus trūkumus. Atsakovas nepranešė apie pastebėtus darbų trūkumus, todėl negali šiuo faktu remtis ateityje (sutarties 4.3 punktas). Byloje taip pat nustatyta, kad darbų rezultatais atsakovas pradėjo naudotis iš karto ir per dvejus su puse metų nuo darbų perdavimo  nepranešė ieškovui apie darbų trūkumus.

2. Teismai nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nepraleido CK 6.666 straipsnio 2 dalyje nustatyto  termino pretenzijoms dėl darbų kokybės pareikšti. Nors atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo šalių pasirašytas, tačiau atsakovas po faktinio darbų perdavimo pasirašė PVM sąskaitą-faktūrą ir laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio mėnesio iki 2006 m. gruodžio mėnesio sumokėjo didžiąją dalį darbų kainos. Iš to išplaukia, kad atsakovas konkliudentiniais veiksmais (tęstiniu sutarties kainos mokėjimu) pripažino, jog priėmė atliktus darbus pasirašydamas kasatoriaus pateiktą sąskaitą-faktūrą, ir kad neturi pretenzijų dėl darbų kokybės. Darbų rezultatais jis pradėjo naudotis iš karto po sąskaitos-faktūros pateikimo dienos ir naudojosi visą laiką iki pareiškė ieškinį, t. y. beveik trejus metus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nesiejama vien tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Dėl to terminas atsakovo pretenzijoms dėl atliktų darbų kokybės pareikšti skaičiuotinas nuo atsakovo faktiško naudojimosi tokių darbų rezultatais pradžios, t. y. nuo 2005 m. birželio 23 d. Pretenziją dėl darbų kokybės atsakovas pareiškė tik 2007 m. lapkričio 14 d. Taigi jis pažeidė sutarties 4.3 punkto sąlygą nedelsiant pranešti apie nustatytus darbų trūkumus bei CK 6.666 straipsnio 2 dalyje nustatytą dvejų metų teminą darbų rezultato trūkumams nustatyti bei pretenzijai pareikšti.    

                 Atsakovas atsiliepimo į kasacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.

 

 

 

   Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

                                             IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl rangos sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo

 

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarčių teisinio reglamentavimo bendrosios nuostatos taikomos atskiroms rangos rūšims, jeigu ko kita nenustato atskiras rangos rūšis reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Atliktų darbų priėmimas-perdavimas yra privaloma procedūra, įforminama aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus. Užsakovo pareiga sumokėti sutartyje nustatytą kainą, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, atsiranda po to, kai yra priimtas darbų rezultatas.  

Kvalifikuojant šalių sudarytą sandorį kaip vartojimo sutartį, būtina identifikuoti konkretaus sutartinio teisinio santykio subjektus. Vartojimo sutarties šalys visais atvejais yra vartotojas ir verslininkas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose, kylančiose iš vartojimo teisinių santykių, pripažįstama, kad vartotojas yra fizinis asmuo, kuris įsigyja prekes ar paslaugas savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, o ne verslui ar profesinei veiklai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. P. v. AB „Durpeta“, bylos  Nr. 3K-3-458/2005). Pažymėtina, kad vartojimo sutarties subjektinės sudėties reikšmingumas lemia būtinybę identifikuoti ne tik vartotoją, bet ir kitą vartojimo sutarties šalį – prekių ar paslaugų pardavėją (tiekėją).

Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350–6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės (CK 6.672 straipsnis). Toks vartojimo rangos sutarčių teisinis reglamentavimas leidžia teigti, kad sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo rangos, jei ji atitinka šiuos požymius: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą.

 

Dėl aktualių teisės taikymo aspektų šioje byloje

 

Šioje byloje, kai vertinama, ar ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo visiško atsiskaitymo už atliktus darbus, o vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos nenustato skirtinumų nuo bendrųjų darbų priėmimo ir apmokėjimo už juos taisyklių, taip pat teisinių pasekmių ypatumų nustačius darbų trūkumus, kasacinis teismas skunde nurodytų argumentų kontekste ne tiek reikšmingu laiko pa sutarties kvalifikavimą kaip rangos ar vartojimo rangos, o tai, ar neįvykus darbų priėmimui-perdavimui pagal aktą, tačiau užsakovui pradėjus darbų rezultatu naudotis pagal paskirtį ir gera valia vykdyti mokėjimo prievolę, yra teisinis pagrindas rangovui reikalauti visiško atsiskaitymo už atliktus darbus, ir kaip tokioje situacijoje, nesant sutartyje nustatytų garantinių terminų, skaičiuotinas terminas darbų trūkumams nustatyti (CK 6.666 straipsnis).

Faktai, kad darbų priėmimas-perdavimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką ir gera valia pradėjo vykdyti atsiskaitymus už atliktus darbus, rodo, kad šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina. Tai suponuoja, kad susiklosčiusioje situacijoje šalių teisių apsaugą turi lemti ne tai, įvyko ar ne darbų priėmimas-perdavimas įstatymų nustatyta tvarka, bet vertinimai, ar užsakovas tikrai nustatė darbų rezultato trūkumus, tai padarė per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato faktinio naudojimo pradžios (CK 6.666 straipsnio 2 dalis), ir ar mokėjimų už atliktus darbus sustabdymas pagal prigimtį bei apimtis atitinka kurį nors iš CK 6.665 straipsnyje nustatytų rangovo teisių gynimo būdų. Darbų priėmimo-perdavimo reikšmės mokėjimo prievolei vykdyti suabsoliutinimas prieštarautų šių procedūrų, įgyvendinamų teisių bei pareigų paskirčiai ir sudarytų prielaidas nepagrįstam praturtėjimui.

 

Dėl bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti

 

Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad reikalavimo apmokėti už atliktus darbus teisėtumo pagrindas yra tik ir išimtinai darbų priėmimas-perdavimas, įformintas aktu, tokias išvadas padarė be teisėto pagrindo, taigi neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius, todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tam, kad būtų pagrindas įvertinti šalių prievoles, kylančias nustačius darbų trūkumus, ir rangovo veiksmų teisėtumą atsisakius mokėti, būtina tirti ir vertinti, kada bei kokie darbų trūkumai nustatyti ir kokia dalimi dėl to mažintina darbų kaina, nes atsisakymas mokėti, kaip spręstina iš atsakovo paaiškinimų, yra jo valios išraiška rangovui atitinkamai mažinti darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas taip pat turi įvertinti ir susiklosčiusių sutartinių rangos teisinių santykių pobūdį: ar tai ranga, ar vartojimo ranga, - pagal nutartyje pirmiau išvardytus rangos santykių vertinimo kriterijus.

Dėl nurodytų argumentų kasacinis teismas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį panaikina ir bylą perduoda apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

Už advokato pagalbą kasacinės instancijos teisme ieškovas turėjo 2380 Lt išlaidų; už procesinių dokumentų įteikimą kasacinės instancijos teisme patirta 31,55 Lt išlaidų. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, tai dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo pasisakys apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį  panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.                 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                                 Juozas Šerkšnas

 

 

                                                                                                                                               Gražina Davidonienė

 

 

                                                                                                                            Gintaras Kryževičius