Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-06-22][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-279-690-2017].docx
Bylos nr.: e3K-3-150-611/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 240329870 atsakovas
UAB "Borta" 302531903 Ieškovas
Kategorijos:
3.1. Bendrosios nuostatos.
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
3. CIVILINIS PROCESAS
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
11.5. Kitos bylos dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
2.6. Prievolių teisė
3.1.7. Bylinėjimosi išlaidos
3.1.7.11. Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.11. Pirkimas-pardavimas
3.1.7.13. Kiti su bylinėjimosi išlaidomis susiję klausimai
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.35. Viešas konkursas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės:
3.1.18.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.1.18.4. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
3.1.18.6. Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas:
3.2.4.11. Įrodymų vertinimas
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.7. Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
3.2.7.1. Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.14. Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e3K-3-279-690/2017

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00399-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1.

                      (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. birželio 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Borta kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d.  nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Borta“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos jūrų uosto direkcijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų galimybę vykdant viešojo pirkimo sutartį remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, taip pat nustatančių perkančiųjų organizacijų teisę tikslinti pirkimo dokumentuose įtvirtintus reikalavimus, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė UAB „Borta“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – ir atsakovė, Direkcija, perkančioji organizacija) 2014 m. balandžio 2 d. paskelbto atviro konkurso „Objekto „Krantinių Nr. 67 ir Nr. 68 rekonstravimas. I etapas“ Statybos darbai“ konkurso (toliau – Konkursas) sąlygų 4.3 punktą (paskutinę jo redakciją po dviejų pakeitimų) (toliau – ginčo Konkurso sąlyga); panaikinti Direkcijos 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą atmesti ieškovės pretenziją; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Konkurso sąlygų 3.2.1 punkte perkančioji organizacija nustatė, kad tiekėjų vidutinė metinė svarbiausių statybos ir montavimo darbų (jūrų uosto krantinių statybos ar rekonstravimo) apimtis per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) turi būti ne mažesnė kaip 5 000 000 Lt (1 448 100,09 Eur) be PVM
  4. Konkurso sąlygų 4.3 punkto, kuris vėliau tikslintas kelis kartus, originalioje versijoje nustatyta, kad jeigu pasiūlymą teikia tiekėjai pagal jungtinės veiklos sutartį, Konkurso sąlygų 3.2.1 punktą ir 3.2.3 punktą turi tenkinti bent vienas jungtinės veiklos partneris arba visi pagal jungtinės veiklos sutartį veikiantys partneriai kartu sudėjus. <...> Direkcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, nustato, kad pagrindiniai darbai yra darbų kiekių žiniaraščio konstrukcinės dalies 1.2.8. pozicija, todėl šiuos darbus privalo atlikti pats tiekėjas.
  5. Konkurso sąlygų 4.2.3 punkte įtvirtinta, kad turi būti numatyti pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančių partnerių įsipareigojimai vykdant sutartį ir šių įsipareigojimų procentinė dalis ir kad šis paslaugų apimties pasidalijimas taikomas tik partneriams ir niekuo neįpareigoja užsakovo (perkančiosios organizacijos).
  6. Atsakovė 2014 m. balandžio 24 d., vadovaudamasi Konkurso sąlygų 7.2 punktu, savo iniciatyva patikslino Konkurso sąlygų 4.3 punktą dėl 3.2.1 punkte nustatytų specialių kvalifikacijos reikalavimų ūkio subjektų grupės dalyvavimo Konkurse atveju. Pagal naująją šios Konkurso nuostatos redakciją, jeigu pasiūlymą teikia tiekėjai pagal jungtinės veiklos sutartį, tai bet kuris jungtinės veiklos partneris turi tenkinti ne mažiau kaip 50 proc. Konkurso sąlygų 3.2.1 punkto reikalavimo, likusią dalį (50 proc.) turi tenkinti bet kuris jungtinės veiklos partneris arba visi kiti pagal jungtinės veiklos sutartį veikiantys partneriai kartu sudėjus; tas jungtinės veiklos partneris, kuris tenkina ne mažiau kaip 50 proc. 3.2.1 punkto reikalavimo, vykdant rangos sutartį, turi atlikti ne mažiau kaip 50 proc. rangos darbų; <...> Direkcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, nustato, kad pagrindiniai darbai yra darbų kiekių žiniaraščio konstrukcinės dalies 1.2.8. pozicija, todėl šiuos darbus privalo atlikti pats tiekėjas.
  7. Ieškovė su tokiu Konkurso sąlygų 4.3 punkto patikslinimu nesutiko – 2014 m. gegužės 3 d. pateikė pretenziją, ją perkančioji organizacija tenkino iš dalies, šią Konkurso sąlygą antrą kartą patikslino, nurodydama, kad jeigu pasiūlymą teikia tiekėjai pagal jungtinės veiklos sutartį, Konkurso sąlygų 3.2.1 punktą ir 3.2.3 punktą turi tenkinti bent vienas jungtinės veiklos partneris arba visi pagal jungtinės veiklos sutartį veikiantys partneriai kartu sudėjus; partnerio įnašas (atliekamų darbų mastas) pagal jungtinę veiklą turi proporcingai atitikti jo įnašą tenkinant Konkurso sąlygų 3.2.1 punkto reikalavimą ir realiai laimėjus Konkursą (vykdant sutartį) jo atliekamų darbų mastą; <...> Direkcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, nustato, kad pagrindiniai darbai yra darbų kiekių žiniaraščio konstrukcinės dalies 1.2.8. pozicija, todėl šiuos darbus privalo atlikti pats tiekėjas.
  8. Atsakovė taip pat savo iniciatyva patikslino Konkurso sąlygų 4.2.3 punktą, vietoj buvusio reikalavimo turi būti numatyti pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančių partnerių įsipareigojimai vykdant sutartį ir šių įsipareigojimų procentinė dalis ir kad šis paslaugų apimties pasidalijimas taikomas tik partneriams ir niekuo neįpareigoja užsakovo (perkančiosios organizacijos) nustatė turi būti numatyti pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančių partnerių įsipareigojimai vykdant sutartį (nurodant konkrečius darbus ar paslaugas) ir šių įsipareigojimų procentinė dalis.
  9. Ieškovė nesutiko su ginčo Konkurso sąlygos reikalavimais ir pateikė pretenziją, tačiau šią atsakovė atmetė (2014 m. gegužės 27 d. pranešimas Nr. 179325).
  10. Ieškovė nurodė, kad atsakovė negalėjo reguliuoti tiekėjų, veikiančių pagal jungtinės veiklos sutartį ir solidariai atsakančių perkančiajai organizacijai, įnašų pagal turimą patirtį, todėl atsakovė pretenziją atmetė nepagrįstai. Partnerio kvalifikacijos reikalavimas pagal darbų įnašą vykdant sutartį turėjo diskriminacinį ir konkurenciją varžantį pobūdį, sudarė sąlygas lėšas panaudoti neracionaliai bei suvaržė tiekėjų savarankiškumą, pažeidė sutarties laisvės principą bei paneigė solidariosios atsakomybės esmę. Ieškovės vertinimu, ginčo Konkurso sąlyga prieštaravo Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu, 21 punktui, kuriame nustatyta, kad kai kuriuos reikalavimus, tarp jų ir reikalavimus vidutinei metinei svarbiausių statybos darbų apimčiai per pastaruosius penkerius metus arba laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei penkerius metus), turėtų atitikti visi grupėje dalyvaujantys tiekėjai kartu.
  11. Ieškovės vertinimu, ginčo Konkurso sąlyga taip pat prieštaravo šios nuostatos pirmam sakiniui, kuriuo įtvirtinta, kad patirties reikalavimo pakanka vienam iš jungtinės sutarties dalyvių arba visiems partneriams bendrai sudėjus. Reikalavimas, kad partnerio įnašas (darbų mastas) atitiktų jo įnašą tenkinant Konkurso sąlygų reikalavimą pagal patirtį, neteisėtas, nes apribojo tiekėjo teisę dalyvauti jungtinėje veikloje naudingiausioje visiems partneriams dalyje, turint kvalifikaciją, tačiau neturint reikalaujamos patirties. Jungtinės sutarties dalyviai yra solidarieji skolininkai, todėl perkančioji organizacija neturėjo teisės nustatyti, kokiam partneriui kokia procentinė darbų dalis turi atitekti, ir sieti tą darbų dalį su praeityje įgyta kvalifikacija. Atsakovė galėjo tik paaiškinti, patikslinti Konkurso dokumentus, o ne keisti jų turinį, pagrindinių sąlygų esmę. Dėl Konkurso sąlygų 4.3 punkto pakeitimo ieškovei, turinčiai teisę atlikti uosto krantinių statybos darbus, turinčiai atitinkamą įrangą ir patyrusius specialistus, tačiau neturinčiai didelės patirties kaip juridiniam asmeniui, buvo apribota teisė dalyvauti jungtinėje veikloje.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Atsakovė Konkurso procedūras atliko siekdama rekonstruoti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius objektus (krantines Nr. 67, Nr. 68) ir užtikrindama, kad jame dalyvautų tik kvalifikuoti tiekėjai, gebantys fundamentalius darbus atlikti patys. Teismo vertinimu, toks Konkurso sąlygų griežtumas ir ribojimas konkrečiu atveju visiškai pateisinamas ir nelaikytinas tiekėjų konkurencijos ribojimu ar diskriminavimu, nes šiuo atveju pirmenybė buvo teikiama viešajam interesui.
  3. Ieškovė neginčijo Konkurso sąlygų 4.2.3 punkto, todėl teismas atmetė jos argumentus dėl Konkurso sąlygų 4.3 punkto redakcijos papildymo apie partnerio įnašo (atliekamų darbų masto) pagal jungtinę veiklą proporcijos atitiktį jo įnašui tenkinant Konkurso sąlygų 3.2.1 punkto reikalavimą ir realiai laimėjus Konkursą (vykdant sutartį) jo atliekamų darbų mastui prieštaravimo kitoms Konkurso sąlygoms. Teismo vertinimu, atsakovė galėjo savo iniciatyva patikslinti pirkimo dokumentus (Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 27 straipsnio 4 dalis).
  4. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad griežti specialūs kvalifikacijos reikalavimai ūkio subjektų grupės dalyvavimo pirkimo procedūrose mažino suinteresuotų tiekėjų galimybes dalyvauti Konkurse dėl nacionalinio saugumo objekto rekonstrukcijos darbų, jeigu pats tiekėjas nėra pakankamai kvalifikuotas ir kvalifikuotų darbų neatlieka. Tačiau teismas minėtus apribojimus vertino kaip pateisinamus, nes atsakovė buvo atsakinga už krantinių saugos reikalavimų atitiktį Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytiems reikalavimams ir už visas šių reikalavimų įgyvendinimo procedūras. Teismas sprendė, kad minėtas patikslinimas neapribojo ieškovės ir jos partnerių dalyvavimo Konkurse, nes su jungtinės veiklos dalyviais susitarti dėl procentinio dalyvavimo vykdant pirkimo sutartį pagal turimą specialiąją kvalifikaciją skundžiamas sąlygų patikslinimas nesutrukdė.
  5. Teismas konstatavo, kad Konkurso sąlygose nustatyti specialūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ūkio subjektų grupės dalyvavimo Konkurso procedūrose atveju nepažeidė ieškovės teisių ir teisėtų interesų, nes net jei skundžiamų patikslinimų ir nebūtų buvę, ieškovė Konkurso nebūtų laimėjusi – jos pasiūlymas būtų buvęs atmestas dėl per didelės kainos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalis).
  6. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  7. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl ginčo Konkurso sąlygos, pažymėjo, kad ieškovė viso proceso metu neginčijo Konkurso sąlygų 3.2.1 punkto nuostatos, kuri laikytina viena iš pagrindinių Konkurso sąlygų nuostatų, nes įtvirtina tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, t. y.  nustato tiekėjo atitik techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimams. Kolegijos vertinimu, ginčo Konkurso sąlyga nei pakeisti, nei papildomai nustatyti nauji kvalifikacijos reikalavimai.
  8. Priešingai nei teigia ieškovė, šia nuostata tik patikslinta ir išaiškinta, kaip šis kvalifikacijos reikalavimas bus taikomas ūkio subjekto grupei, kuri Konkurse dalyvauja jungtinės veiklos pagrindu ir ja (nuostata) buvo siekiama įtvirtinti ir sukonkretinti principą, kuriuo vadovaujantis perkančioji organizacija vertins Konkurso dalyvių kvalifikaciją, ypač susijusią su patirtimi atliekant analogiškus darbus, atsižvelgiant į įnašą vykdant darbus pagal viešojo pirkimo sutartį.
  9. Kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, sprendė, kad krantinių rekonstravimas yra strateginės reikšmės nacionaliniam saugumui klausimas – tai viešasis interesas. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Konkurso sąlygų griežtumas ir ribojimas šiuo atveju visiškai pateisinamas ir nelaikytinas konkurencijos ribojimu ar diskriminavimu.
  10. Pasisakydama dėl Konkurso sąlygų tikslinimo, kolegija nurodė, kad perkančioji organizacija, jau paskelbusi Konkursą, kelis kartus (savo iniciatyva bei gavusi ieškovės pretenziją) tikslindama Konkurso sąlygų 4.3 punktą, nekeitė Konkurso sąlygų, o jas tik tikslino, nekeisdama Konkurso sąlygų turinio esmės, pasinaudojo VPĮ 27 straipsnio 4 dalyje nustatyta teise. Vien tai, kad atsakovė, siekdama įsigyti paslaugas iš labiau patyrusio, atitinkančio aukščiausio lygio kvalifikacijos reikalavimus tiekėjo, kas buvo nustatyta kitose Konkurso sąlygose, patikslino Konkurso sąlygų 4.3 punktą, nesudaro pagrindo teigti, jog tokiu būdu buvo sugriežtintos sąlygos, reglamentuojančios tiekėjo – ūkio subjektų grupės, veikiančios jungtinės veiklos sutarties pagrindu, galimybes dalyvauti Konkurse. Šis patikslinimas neapribojo ieškovės ir jos partnerių dalyvavimo Konkurse, nes su jungtinės veiklos dalyviais susitarti dėl procentinio dalyvavimo vykdant pirkimo sutartį pagal turimą specialiąją kvalifikaciją skundžiamas sąlygų patikslinimas nesutrukdė.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai netinkamai taikė VPĮ 32 straipsnio 3 dalies nuostatas. Perkančioji organizacija neturi nurodyti, kad visi ūkio subjektų grupės nariai, ketinantys teikti pasiūlymą jungtinės veiklos sutarties pagrindu atlikti statybos darbu, išimtinai tenkintų patirties reikalavimą, o galėtų sutelkti bendras pajėgas ir pateikti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad ieškovė viso proceso metu neginčijo Konkurso sąlygos 3.2.1 punkto nuostatos, kuri laikytina viena iš pagrindinių Konkurso sąlygų, neturi reikšmės ir negali būti vertinamas kaip motyvas netenkinti ieškinio.
    2. Pagal skundžiamų procesinių sprendimų motyvus ginčo Konkurso sąlygos tikslas nebuvo siekis apriboti tiekėjams galimybę dalyvauti Konkurse. Priešingai, būtent Konkurso sąlygų 4.3 punkto pakeitimas, kuriuo sudarytos sąlygos jungtinėje veikloje dalyvauti tiekėjams, tik išimtinai turintiems uosto krantinių statybos ar rekonstravimo darbų patirties, prieštarauja VPĮ 32 straipsnio 3 dalies nuostatoms bei patvirtina, kad atsakovė pakeitė Konkurso sąlygas, keisdama tiekėjų, galinčių pateikti pasiūlymą, ratą, o ne jas patikslino, kaip nurodė bylą nagrinėję teismai.
    3. Pagal Konkurso sąlygų 4.3 ir 4.4 punktus pagrindinius darbus sudaro darbų kiekių žiniaraščio konstrukcinės dalies 1.2.8 pozicija, todėl šių darbų perduoti subrangovui negalima. Tačiau kiekių žiniaraščio pozicija 1.2.8 „Plieninio įlaido iš plieno S355 GP Wx . ž 7745 cm3 sukūlimas nuo plaukiojančių priemonių iki 19,00 m altitudės, įrengiant nukreipiamąsias sijas, polius ir nupjaunant galvas“ apima ir tokius darbus, kuriems atlikti reikalingi montuotojai, suvirintojai, pagalbiniai darbininkai. Kadangi šio žiniaraščio pozicijos darbų perduoti subrangovui negalima, tokius darbuotojus turi turėti ir darbus atlikti pats tiekėjas (kas VPĮ prasme gali būti atskira įmonė arba įmonių grupė, veikianti jungtinės veiklos pagrindu).
    4. Atsakovė pakeitė Konkurso sąlygą taip, kad visi jungtinės veiklos partneriai privalėjo išimtinai turėti uosto krantinių statybos ir rekonstravimo darbų patirties, nes tik atsižvelgiant į patirties kriterijų buvo leidžiama nustatyti įnašus jungtinėje veikloje. Toks Konkurso sąlygų pakeitimas lemia lygiateisiškumo principo pažeidimą, turi esminę reikšmę, nes pasikeitė sąlygos turinys, todėl iš esmės pasikeitė teisinė tiekėjų padėtis ir galimybės dalyvauti konkurse; tokiu būdu atsakovė apribojo konkurenciją.             
    5. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, apsiribojo formaliu bylos aplinkybių vertinimu, vertindami įrodymus nesivadovavo logikos dėsniais. Nurodydami, kad kiti ieškinio ir apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi bylai teisingai išnagriti, neatsižvelgė į tai, jog Konkurso sąlyga realiai neįgyvendinama.
    6. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasacinio teismo pažymėta, kad perkančiosioms organizacijoms draudžiama riboti tiek jungtinę veiklą, tiek subrangą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013); konstatuota, kad perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose negali nustatyti sąlygų, ribojančių subrangą, o gali iš tiekėjų reikalauti tik išviešinti subrangovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2013).
    7. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų neteisėtumo, kai jos tiekėjams, teikdamos pirkimo dokumentų paaiškinimus, de facto (faktiškai) pakeičia sąlygų turinį, taip pažeisdamos skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-323/2009). Patikslinimais nelaikomi tokie perkančiųjų organizacijų paaiškinimai, kuriais iš esmės keičiamas pirkimo sąlygų turinys, dėl ko keičiasi arba prieš paaiškinimą galėjo būti kitokia tiekėjų ir dalyvių padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse. Toks aiškinimas galioja ir tuo atveju, kai besiskundžiančiam tiekėjui perkančiosios organizacijos sąlygų paaiškinimas (patikslinimas) suteikia galimybę konkuruoti su kitais dalyviais, nors prieš tai jis tokios galimybės neturėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).
  2. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti galioti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Ieškovė šioje byloje apskritai neturi reikalavimo teisės. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendime nustatė faktinę aplinkybę, šios ieškovė neginčijo nei apeliaciniame, nei kasaciniame skunde, kad Konkurso sąlygose nustatyti specialūs kvalifikacijos reikalavimai ūkio subjektų grupės dalyvavimo Konkurso procedūrose atveju nepažeidė ieškovės teisių ir teisėtų interesų, nes net jei skundžiamų patikslinimų ir nebūtų buvę, ieškovė Konkurso nebūtų laimėjusi, nes jos pasiūlymas būtų buvęs atmestas dėl per didelės kainos.
    2. Direkcijos Viešojo pirkimo komisijos 2014 m. liepos 10 d. posėdžio protokole Nr. 16 užfiksuota, kad ieškovės kartu su jungtinės veiklos partneriais pateikto Konkurso pasiūlymo kaina yra didžiausia – 16 440 368,14 Lt (4 761 459,72 Eur), o laimėjusiu Konkursą pripažintas AB „Latvijas tilti“ pasiūlymas, kurio kaina 10 939 998,43 Lt (3 168 442,55 Eur). Ši aplinkybė neginčytinai patvirtina, kad ieškovės ginčijamos Konkurso sąlygos nesutrukdė jai dalyvauti Konkurse ir pateikti pasiūlymą – ieškovė kartu su jungtinės veiklos partneriais pasiūlymą pateikė. Kita vertus, ieškovė, net įvertinus jos pasiūlymą, nebuvo ir negalėjo būti pripažinta laimėtoja dėl didesnės nei kitų Konkurso dalyvių pasiūlytos kainos.
    3. Ginčo Konkurso sąlygoje įtvirtinta, kad dalyvaujančio jungtinėje veikloje ūkio subjekto kvalifikaciniai pajėgumai būtų vertinami tik ta apimtimi, kiek toks ūkio subjektas ketina prisidėti prie viešojo pirkimo sutarties vykdymo. Taip buvo reikalaujama, kad ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, ne tik deklaruotų savo pajėgumus (patirtį), bet ir prisidėtų prie Konkurso pagrindu sudarytos sutarties vykdymo – jo įsipareigotų atlikti darbų mastas būtų nurodytas jungtinės veiklos sutartyje ir šie darbai būtų faktiškai įvykdyti sutarties vykdymo metu.
    4. Iš esmės ginčo Konkurso sąlygos tikslas buvo nustatyti, kad tiekėjo rėmimasis kitų ūkio subjektų pajėgumais būtų realus (ūkio subjektas (jungtinės veiklos partneris), kurio kvalifikaciniais pajėgumais remiamasi teikiant pasiūlymą Konkursui, realiai dalyvautų jungtinėje veiklos ir prisidėtų prie viešojo pirkimo sutarties įvykdymo), o ne tik formalus, apsiribojantis kvalifikacinių pajėgumų nurodymu pateikiamame pasiūlyme. Ieškovė, reikšdama reikalavimą, siekia sudaryti sąlygas tiek Konkurso atveju, tiek kitų viešųjų pirkimų metu formaliai remtis pajėgumais tų ūkio subjektų, kurie net neketina vykdyti darbų konkurso laimėjimo atveju. Tokie jos tikslai turi būti pripažinti nesąžiningais, o ūkio subjektų, net neketinančių vykdyti darbų, nurodymas kaip jungtinės veiklos partnerių – apsimestiniu.
    5. Ieškovės argumentai, kad dalį krantinių rekonstravimo (plieninio įlaido sukalimo) darbų gali atlikti ir atitinkamos krantinių statybos ar rekonstravimo darbų patirties neturintys rangovai, yra nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Viena vertus, tokio pobūdžio faktinės aplinkybės nėra ir negali būti kasacijos dalykas. Kita vertus, pati ieškovė pripažįsta, kad šie darbai pagal Konkurso sąlygų reikalavimus negali būti perduoti vykdyti subrangovams, todėl nesuprantama, kodėl tokių darbų atlikimas gali būti pavestas atitinkamos kvalifikacijos (patirties) neturinčiam jungtinės veiklos partneriui. Trečia, nėra jokios objektyvios galimybės viešojo pirkimo dokumentuose tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą (vidutinę metinę svarbiausių statybos ir montavimo darbų apimtį) skaidyti į jūrų uosto krantinių statybos ir rekonstravimo darbus ir kitus darbus, neva nesusijusius su krantinės rekonstravimu ar statyba
    6. Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto 2003 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 289, 9.5 punkte krantinė apibrėžta kaip savarankiška vandens uostų statinių rūšis. Nėra jokio teisinio pagrindo šios statinių rūšies statybos ar rekonstravimo darbus skaidyti į kitas rūšis. Sunku įsivaizduoti ieškovės siūlomą situaciją, kai rekonstruojamos krantinės plieninio įlaido sukalimo darbus (kiekių žiniaraščio 1.2.8 pozicija) vykdys vienas rangovas (atitinkantis Konkurso sąlygų 3.2.1 punkto reikalavimą), o kitus darbus (montavimo, suvirinimo, pagalbinius) toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu vykdys kitas rangovas, jau neturintis atitinkamos kvalifikacijos.
    7. Konkurso sąlygų 4.3 punkto dalimi nebuvo nustatyti nauji ar pakeisti esami Konkurso sąlygų reikalavimai. Reikalavimas pasiūlymą teikiančiai ūkio subjektų grupei atitikti Konkurso sąlygų 3.2.1 punkte nustatytą reikalavimą buvo suformuluotas jau pirminėje Konkurso sąlygų redakcijoje, jis nebuvo nei keičiamas, nei pildomas. Tuo tarpu ginčijama Konkurso sąlygų 4.3 punkto dalis tik patikslino, kaip šis kvalifikacijos reikalavimas bus taikomas ir vertinamas ūkio subjektų grupės, veikiančios jungtinės veiklos pagrindu, atveju. Jei Konkurso sąlygų 4.3 punktas nebūtų patikslintas, pagal viešųjų pirkimų principus pasiūlymą pateikusios ūkio subjektų grupės atitiktis šiam kvalifikacijos reikalavimui vis tiek turėtų būti vertinama taip, kaip šiuo metu nustatyta ginčijamoje nuostatoje, nes pagal šiuos principus Konkurso dalyvio kvalifikacija, ypač susijusi su patirtimi atliekant analogiškus darbus, būtų vertinama atsižvelgiant į jo įnašą vykdant viešojo pirkimo sutartį: negali būti reikalaujama iš projektavimo darbus planuojančio vykdyti architekto turėti konstrukcijų montavimo patirties ir atvirkščiai.
    8. Kartu su ieškovės pasiūlymu pateiktoje jungtinės veiklos sutarties 1.6 punkte nurodytas darbų pasidalijimas tarp partnerių: UAB „Borta“ vykdo projekto valdymo darbus ir kt., tai sudaro 1 proc. bendros sutarties apimties, UAB „Klaipėdos monolitas“ – betono konstrukcijos ir kt., 20 proc. bendros sutarties apimties, Veralux Ehitus – plieno įlaido sukalimas ir kt., 79 proc. bendros sutarties apimties. Reikalavimas Konkurso dalyviui pateikti įrodymus, pagrindžiančius UAB „Borta“ plieninio įlaido sukalimo darbų patirtį (veiklos mastą), būtų akivaizdžiai nepagrįstas. Analogiškai Veralux Ehitus plieninio įlaido sukalimo darbų patirtis negalėtų būti vertinama kaip pagrindžianti betono konstrukcijų darbų atlikimo patir. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad patikslinta Konkurso sąlygų nuostata atitinka viešųjų pirkimų principų reikalavimus bei sąžiningumo ir protingumo kriterijus ir toks patikslinimas iš esmės nepakeitė jų turinio ir prasmės.

 

IV. Kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir šio teismo priimto prejudicinio sprendimo esmė

 

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. birželio 12 d. nutartimi nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – Teisingumo Teismas) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:
    1. Ar 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/17) 37, 38, 53, 54 straipsnių nuostatos kartu ar atskirai (bet jomis neapsiribojant) turi būti suprantamos ir aiškinamos taip, kad:
  1. joms prieštarauja toks nacionalinis reguliavimas, pagal kurį, jeigu darbų pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkiami subrangovai, pagrindinius darbus, kuriuos nustato perkančioji organizacija, privalo atlikti tiekėjas?
  2. su jomis nesuderinama tokia pirkimo dokumentuose nustatyta tiekėjų profesinių pajėgumų sumavimo tvarka, kokią perkančioji organizacija nustatė ginčo konkurso sąlygoje, kai atitinkamo ūkio subjekto (jungtinės veiklos partnerio) profesinio pajėgumo dalis turi proporcingai atitikti jo konkrečiai atliekamų darbų dalį viešojo pirkimo sutartyje?
    1. Ar Direktyvos 2004/17 10, 46, 47 straipsnių nuostatos kartu ar atskirai (bet jomis neapsiribojant) turi būti suprantamos ir aiškinamos taip, kad:
  1. tiekėjų lygiaverčio vertinimo ir skaidrumo principai nepažeidžiami, kai perkančioji organizacija: pirkimo dokumentuose iš anksto nustato bendrąją tiekėjų profesinių pajėgumų sumavimo galimybę, bet ne konkrečią jos įgyvendinimo tvarką; vėliau vykstant viešojo pirkimo procedūrai ji patikslina tiekėjų kvalifikacijos vertinimo reikalavimus, juose įtvirtina tam tikrus tiekėjų profesinių pajėgumų sumavimo ribojimus; dėl tokio kvalifikacijos reikalavimų turinio patikslinimo ji pratęsia galutinį pasiūlymų pateikimo terminą ir apie šį termino pratęsimą paskelbia Oficialiajame leidinyje?
  2. tiekėjų pajėgumų sumavimo ribojimas neprivalo būti iš anksto aiškiai išviešintas, jei dėl perkančiosios organizacijos veiklos specifikos ir viešojo pirkimo sutarties ypatybių jis (pajėgumų sumavimo ribojimas) gali būti numanomas bei pateisinamas?
  1. Teisingumo Teismas 2017 m. balandžio 5 d. sprendime Borta (C-298/15) (toliau – Prejudicinis sprendimas) atsakė į visus kasacinio teismo jam užduotus klausimus:
    1. Kai viešojo pirkimo sutartis nepatenka į Direktyvos 2004/17 taikymo sritį, bet kelia aiškų tarptautinį susidomėjimą, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 49 ir 56 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, kokia yra VPĮ 24 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu darbų pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkiama subrangovų, pagrindinius darbus, kuriuos nustato perkančioji organizacija, privalo atlikti pats tiekėjas.
    2. Kiek tai susiję su tokia viešojo pirkimo sutartimi, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principai, taip pat skaidrumo pareiga, išplaukiantys, be kita ko, iš SESV 49 ir 56 straipsnių, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiama, jog perkantysis subjektas po skelbimo apie pirkimą paskelbimo pakeistų konkurso sąlygų nuostatą, kurioje nustatyti profesinių pajėgumų reikalavimai ir jų sumavimo tvarka, kaip antai pagrindinėje byloje ginčijamą 4.3 punktą, su sąlyga, pirma, kad padaryti pakeitimai nėra tokie esminiai, jog gali pritraukti potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, negalėtų pateikti pasiūlymo, antra, kad apie šiuos pakeitimus tinkamai paskelbta, ir, trečia, kad jie padaromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, šių pasiūlymų pateikimo terminas pratęsiamas, jeigu atitinkami pakeitimai svarbūs, ir pratęsimo trukmė yra pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus, o tai turi patikrinti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
    3. Direktyvos 2004/17 54 straipsnio 6 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama pirkimo sąlygų nuostata, kaip antai šioje byloje ginčijamas 4.3 punktas, kuriame tuo atveju, jeigu keli dalyviai pateikia bendrą pasiūlymą, reikalaujama, kad kiekvieno jų įnašas tenkinant taikytinus profesinio pajėgumo reikalavimus proporcingai atitiktų laimėjus konkursą jo realiai atliekamų darbų dalį.

 

V. Ieškovės ir atsakovės rašytiniai paaiškinimai

 

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 17 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas, pasiūlyta byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti rašytinius teisinius argumentus dėl Prejudicinio sprendimo.
  2. Ieškovė pritaria Prejudicinio sprendimo argumentams ir mano, kad jie patvirtina jos argumentus dėl ginčijamo Konkurso sąlygų 4.3 punkto neteisėtumo ir nepagrįstumo. Šia Konkurso sąlyga nors ir nepaneigta ieškovės teisė dalyvauti Konkurse, bet sumažinta jos dalyvavimo Konkurse dalis iki minimumo (dėl to, kad ieškovė, kaip įmonė, neturi patirties, bet turi didelę patirtį turinčius specialistus), sudarant sąlygas tik tapti kito dalyvio subrangovu ar teikti pasiūlymą, dalyvaujant minimalia dalimi (kaip ir buvo šiuo atveju) ir neleidžiant pateikti kaip vietinei įmonei konkurencingo pasiūlymo. Net ir pripažinus, kad atsakovės atlikti Konkurso sąlygų 4.3 punkto pakeitimai atitiko Teisingumo Teismo nustatytas sąlygas (šios nutarties 25.2 punktas), tai negali paneigti ginčo Konkurso sąlygos teisėtumo, nes tai procedūros neteisėtumas daro šią sąlygą neteisėtą, bet ne priešingai – neteisėta Konkurso sąlyga negali būti laikoma teisėta, jeigu procedūra yra teisėta. Taigi ieškinys turi būti tenkinamas, o skundžiama teismo nutartis panaikinta.
  3. Atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
    1. Direkcija laikosi pozicijos, kad Konkurso sąlygų 4.3 punkte nustatytos ūkio subjektų pajėgumų vertinimo taisyklės yra proporcingos ir pagrįstos. Konkursas buvo paskelbtas ir vykdomas esant galiojančiai ir neginčijamai VPĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatai, įtvirtinančiai, kad jeigu pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkiami subrangovai, pagrindinius darbus, kuriuos nurodo perkančioji organizacija, privalo atlikti pats tiekėjas. Taigi Direkcija, skelbdama ir organizuodama Konkursą, jokių privalomų teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
    2. Šiuo metu jau baigto ir įvykdyto Konkurso sąlygų revizavimas, remiantis Prejudicinio sprendimo išvadomis, neatitiktų viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo bei teisinių santykių stabilumo ir teisinio apibrėžtumo principų. VPĮ 28 straipsnio 9 dalis (redakcija, galiojusi pasiūlymų pateikimo metu) draudžia tiekėjui pateikti daugiau nei vieną pasiūlymą, todėl net teismui panaikinus ginčijamą Konkurso sąlygą ieškovei nebūtų jokios galimybės pateikti kitą pasiūlymą ir tokiu būdu įgyvendinti tariamai pažeistas teises. Taigi ieškovės reikalavimai nėra susiję su jos pažeistų teisių gynimu (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

VI. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl VPĮ 24 straipsnio 5 dalies teisėtumo

 

  1. Atsižvelgiant į Konkurso paskelbimo datą, šalių ginčui spręsti aktuali 2013 m. spalio 22 d. priimta VPĮ redakcija (šios nutarties motyvuose visos įstatymo nuostatos nurodomos pirmiau minėtos redakcijos įstatymo, atskirai nepridedant atitinkamų nuorodų). Kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje pirmiausia pasisako dėl VPĮ 24 straipsnio 5 dalies teisėtumo. Šis klausimas tiesiogiai byloje nekeliamas, teismas dėl to sprendžia ex officio (pagal pareigas), dėl tokios kasacinio teismo iniciatyvos proceso šalys buvo informuotos 2015 m. birželio 12 d. nutartimi, kuria kreiptasi į Teisingumo Teismą.
  2. VPĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, jog kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti, ir gali būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo daliai jis ketina pasitelkti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus; jeigu darbų pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkiami subrangovai, pagrindinius darbus, kuriuos nustato perkančioji organizacija, privalo atlikti tiekėjas; toks nurodymas nekeičia pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo.
  3. VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais; šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami; tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais.
  4. Teisėjų kolegija, vertindama VPĮ 24 straipsnio 5 dalies ir 32 straipsnio 3 dalies santykį, konstatuoja, kad pirmoji nuostata – lex specialis (specialioji norma) antrosios normos atžvilgiu, t. y. nors pagal įstatymo 32 straipsnio 3 dalį tiekėjas (vienas asmuoar grupė) gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, nepriklausomai nuo tarpusavio teisinio pobūdžio ryšių, taigi pirkimuose dalyvauti ir pagal subrangos teisinius santykius, tačiau, vadovaudamosi VPĮ 24 straipsnio 5 dalimi, perkančiosios organizacijos gali (turi teisę) nurodyti, jog subranga yra ribojama dėl dalies darbų, kurie pirkimo dokumentuose įvardijami kaip pagrindiniai.
  5. Teisingumo Teismas Prejudiciniame sprendime tikrindamas, ar VPĮ 24 straipsnio 5 dalis gali būti pripažinta kaip nepagrįsta įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas kliūtis, nurodė, kad SESV 49 ir 56 straipsniai draudžia bet kokią nacionalinę priemonę, kuri, net taikoma nediskriminuojant dėl pilietybės, draudžia, trukdo ar daro mažiau patrauklų naudojimąsi įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas (Teisingumo Teismo 2005 m. spalio 27 d. sprendimo Contse ir kt., C-234/03, 25 punktas; 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo Serrantoni ir Consorzio stabile edili, C-376/08, 41 punktas ir 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Politand, C-225/15, 37 punktas). Europos Sąjunga yra suinteresuota, kad viešieji pirkimai būtų skatintųkuo didesnę konkurenciją.
  6. Teisingumo Teismo vertinimu, VPĮ 24 straipsnio 5 dalis gali kitose valstybėse narėse įsisteigusiems ūkio subjektams užkirsti kelią ar trukdyti dalyvauti viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūroje ar vykdant tokią sutartį dalyvavimą padaryti mažiau patrauklų, nes ji šiems subjektams sudaro kliūčių subrangos pagrindu pasitelkti trečiuosius asmenis visiems arba daliai darbų, perkančiojo subjekto kvalifikuojamų kaip „pagrindiniai“, atlikti, arba siūlyti savo paslaugas kaip subrangovams šiai darbų daliai atlikti (žr. Prejudicinio sprendimo 49 punktą).
  7. Teisingumo Teismas pripažino, kad Lietuvos įstatymo leidėjo tikslas užtikrinti darbų kokybę ir sąžiningą ūkio subjektų tarpusavio varžymąsi iš esmės yra teisėtas, tačiau priemonės jam pasiekti – VPĮ 24 straipsnio 5 dalis – neproporcingai suvaržė įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas. Nors neatmestina galimybė, kad tokie tikslai gali pateisinti tam tikrus teisės pasitelkti subrangovus apribojimus (šiuo klausimu žr. Teisingumo Teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimo Siemens ir ARGE Telekom, C-314/01, 45 punktą ir 2016 m. liepos 14 d. sprendimo Wroclaw- Miasto na prawach powiatu, C-406/14, 34 punktą), tačiau VPĮ 24 straipsnio 5 dalis viršija tai, kas būtina šiems tikslams pasiekti, nes ji apskritai draudžia pasinaudoti tokia teise atlikti darbus, kurie perkančiosios organizacijos kvalifikuoti kaip „pagrindiniai“ (žr. Prejudicinio sprendimo 54 punktą).
  8. Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad aptariamas draudimas taikomas neatsižvelgiant į sutartyje apibrėžtą ekonominės veiklos sektorių, darbų pobūdį ir subrangovų kvalifikaciją, be to jis nesuteikia perkančiajam subjektui galimybės įvertinti kiekvieną atvejį atskirai. Nors perkantysis subjektas išsaugo laisvę nustatyti darbus, kurie turi būti kvalifikuojami kaip „pagrindiniai“, tačiau jis vis dėlto turi, kiek tai susiję su visais viešaisiais pirkimais, numatyti, kad visus šiuos darbus atliks pats dalyvis. Taigi VPĮ 24 straipsnio 5 dalis draudžia pasitelkti subrangovus minėtiems darbams net ir tais atvejais, kai perkantysis subjektas turi galimybę patikrinti atitinkamų subrangovų pajėgumus ir po šio patikrinimo nuspręsti, kad toks draudimas nebūtinas siekiant tinkamai atlikti darbus, atsižvelgiant, be kita ko, į užduotis, kurias dalyvis ketina pavesti tiems subrangovams (žr. Prejudicinio sprendimo 56 punktą).
  9. Kasacinio teismo vertinimu, pirmiau nurodyta Teisingumo Teismo išvada reiškia draudimą riboti subrangą vien tik dėl to, kad kitos teisinės ūkio subjektų bendradarbiavimo formos, a fortiori (ypač) jungtinė veikla (partnerystė), įstatymų leidėjui (ar perkančiosioms organizacijoms) atrodo patikimesnės. Jei perkančiosios organizacijos gali veiksmingai patikrinti subrangovo kvalifikaciją, jos negali apriboti jo teisės atlikti pagrindiniais įvardytų darbų tik dėl šio ir tiekėjo, pateikusio pasiūlymą, teisinių santykių pobūdžio ar subrangovo teisinės atsakomybės tik tiekėjui, o ne patiems užsakovams (dėl galimybės riboti ūkio subjektų pajėgumų pasitelkimą bus pasisakoma vėliau).
  10. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Prejudiciniame sprendime Teisingumo Teismo pateiktus išaiškinimus ir teisinį vertinimą dėl VPĮ 24 straipsnio 5 dalies neatitikties SESV 49 ir 56 straipsnių nuostatoms (taip pat į argumentus, nurodytus kasacinio teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartyje šioje byloje), sprendžia, kad aptariama įstatymo nuostata prieštarauja aukštesnės galios (Europos Sąjungos teisės) normoms, todėl visos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, įskaitant atsakovę, neturi ir neturėjo teisės ja pasinaudoti, t. y. viešojo pirkimo sąlygose aiškiai nurodyti, kad tiekėjas negali pasitelkti subrangovų darbams, kurie pirkėjo sprendimu nustatyti kaip pagrindiniai.
  11. Dėl to kasacinis teismas konstatuoja, kad ginčo Konkurso sąlygoje įtvirtintas subrangos ribojimas „pagrindinių“ darbų atžvilgiu neteisėtas (dėl Konkurso sąlygos neteisėtumo padarinių bus pasisakoma vėliau). Šio vertinimo nekeičia tai, kad atsakovė iš esmės įgyvendino galiojančią nacionalinės teisės nuostatą, dėl kurios teisėtumo prieš skelbiant Konkursą in concreto (konkrečiai) nebuvo pasisakęs Europos Sąjungos teismas ar nacionalinis teismas (nors kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad perkančiosios organizacijos negali riboti subrangos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).
  12. Šiame kontekste pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisės normos išaiškinimas, kurį pateikia Teisingumo Teismas, įgyvendindamas SESV 267 straipsniu jam suteiktą kompetenciją, paaiškina ir patikslina šios normos prasmę ir apimtį, kaip ji turi arba turėjo būti suprantama ir taikoma nuo įsigaliojimo momento, ir Teisingumo Teismas tik išimtiniais atvejais, taikydamas bendrąjį teisinio saugumo principą, kuris yra Europos Sąjungos teisės sistemos dalis, gali apriboti galimybę visiems suinteresuotiesiems asmenims pasiremti jo išaiškinta norma ginčijant sąžiningai nustatytus teisinius santykius (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimo Mednis, C525/11, 41 ir 42 punktus).
  13. Taigi SESV 49 ir 56 straipsnių nuostatos visuomet turėjo būti suprantamos ir taikomos, inter alia (be kita ko), taip, kad pagal šias Europos Sąjungos nuostatas draudžiamas subrangovų pasitelkimo ribojimas, koks nustatytas VPĮ 24 straipsnio 5 dalyje. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo spręsti dėl VPĮ 24 straipsnio 5 dalies priėmimo aplinkybių, a fortiori ar joje perkelta neaiški Europos Sąjungos teisės norma (ar klaidinanti Europos Sąjungos institucijų ar kitų valstybių narių praktika), nes, kaip kasacinis teismas pažymėjo kreipimesi į Teisingumo Teismą, tokia VPĮ norma neišplaukia iš Direktyvos 2004/17 nuostatų. Be to, Lietuvos įstatymų leidėjas negalėjo būti suklaidintas ir Teisingumo Teismo praktikos (šiais klausimais žr. pagal analogiją Teisingumo Teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo Forposta, C-465/11, 45, 46 punktus).

 

Dėl ginčo Konkurso sąlygos teisėtumo

 

  1. Pagrindinis šalių nesutarimo objektas – ginčo Konkurso sąlygos (šios nutarties 7 punktas) teisėtumas. Ieškovė įsitikinusi, kad ši sąlyga neteisėta, nes ja iš esmės nepagrįstai ribojama ūkio subjektų teisė sutelkti bendrai savo pajėgumus viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti;  be to, šia sąlyga neteisėtai apribota ir jungtinė veikla, nes ja nustatytas tiesioginis atitinkamo partnerio dalyvavimas vykdant sutartį, nes vienas tiekėjas ar su partneriais privalėjo pats (patys) turėti visus pajėgumus (pavyzdžiui, montuotojus, suvirintojus) ir patirtį vykdant būtent uosto krantinių statybos ir rekonstrukcijos darbus.
  2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškovės argumentus atmetė kaip nepagrįstus, nurodė, kad pirkimo objektas susijęs su strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiu objektu (uosto krantine); ieškovė neginčijo Konkurso sąlygų 3.2.1 punkto (šios nutarties 3 punktas), kuriame įtvirtintas tiekėjų profesinio pajėgumo reikalavimas; ginčo Konkurso sąlygos tikslas yra užtikrinti, kad Konkurse dalyvautų tik kvalifikuoti tiekėjai, gebantys esminius darbus atlikti patys, o ne apriboti tiekėjų konkurenciją. Kasacinis teismas su tokiais teismų argumentais nesutinka, juos vertina kaip nepagrįstus ir prieštaringus.
  3. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o kaip viena iš galimų perkančiųjų organizacijų teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių, vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis; kasacinis teismas plėtoja praktiką dėl viešojo intereso sudėtinių elementų (pirkimo objekto ir tiekėjų varžymosi) konkurencijos, taip pat nuosekliai laikosi pozicijos, kad socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se (pats savaime) neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  4. Teisiškai nemotyvuota ir nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad tik ginčo Konkurso sąlyga sudaro prielaidas užtikrinti darbų kokybę, Konkurse dalyvauti tik kvalifikuotiems rangovams, nes priešingu atveju (t. y. nustačius kitokias ūkio subjektų pajėgumų sumavimo taisykles) būtų neužtikrintas šio Lietuvai svarbaus objekto saugumas ir funkcionavimas. Pagal ginčo Konkurso sąlygą partnerio įnašas turi proporcingai atitikti jo dalį įrodinėjant bendrą profesinį pajėgumą ir jo atliekamų darbų dalį viešojo pirkimo sutartyje. Tokiu atveju ūkio subjektas, kurio pajėgumas buvo pasitelktas įrodinėjant profesinį pajėgumą, savo atliekamų (vykdomų) darbų dalies negalėtų viršyti net 1 proc. didesne darbų vertės proporcija lyginant su anksčiau įvykdytų darbų verte. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad partnerio įnašas jungtinėje veikloje nebūtinai turi reikštis vien tik aktyviais veiksmais (pavyzdžiui, atitinkamų darbų atlikimu), o gali būti tiesiog įrangos, kompetencijos ar kitokio indėlio išraiška (CK 6.969 straipsnio 1 dalį). 
  5. Apeliacinės instancijos teismo motyvai prieštaringi. Viena vertus, nurodyta, kad ginčo Konkurso sąlyga atsakovė nesiekė apriboti tiekėjų galimybės dalyvauti Konkurse. Kita vertus, pažymėta, kad ginčo Konkurso sąlyga suponuoja perkančiosios organizacijos apsisaugojimą nuo nekvalifikuotų ar iš dalies nekvalifikuotų rangovų. Bet kokiu atveju kasacinis teismas konstatuoja, kad pirmiau nurodyto tikslo ginčo Konkurso sąlyga siekiama neproporcingai ir neobjektyviai (konkrečiau, aiškiau nepaaiškinant) varžant ūkio subjektų galimybę bendradarbiauti teikiant bendrą pasiūlymą ir kartu vykdant sutartį.
  6. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas sprendžia, kad ginčo Konkurso sąlyga prieštarauja VPĮ 32 straipsnio 3 dalies tikslui leisti ūkio subjektams laisvai bendradarbiauti vykdant įsipareigojimus užsakovui, taip pat neatitinka Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintų griežtų ir siaurai taikomų sąlygų tokį bendradarbiavimą riboti dėl svarbių, su atitinkamu viešuoju pirkimu susijusių aplinkybių.
  7. Pagal VPĮ 32 straipsnio 3 dalį  prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais.
  8. Ginčo Konkurso sąlyga susijusi su viešojo pirkimo sutarties sudarymu, būtent su dalyvių teise pateikiant bendrą pasiūlymą sumuoti profesinius pajėgumus, siekiant atitikti šių Konkurso sąlygų reikalavimus. Atsakovė laikosi pozicijos, kad aptariamu reikalavimu siekiama išvengti situacijų, kai dalyvis, norėdamas laimėti Konkursą, remiasi pajėgumais, kuriais neketina naudotis, ir, atvirkščiai, kad tam tikras dalyvis galėtų laimėti Konkursą ir atlikti dalį darbų, nors ir neturi pajėgumų bei išteklių, reikalingų šiems darbams tinkamai įvykdyti.
  9. Teisingumo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad Direktyvos 2004/17 54 straipsnio 6 dalies nuostatoje (kuri perkelta į VPĮ 32 straipsnio 3 dalį) bet kuriam ūkio subjektui pripažįstama teisė, kai perkantysis subjektas nustato kokybinį atrankos kriterijų, apimantį reikalavimus, susijusius su ūkio subjekto techniniais ir (arba) profesiniais gebėjimais, dalyvaujant tam tikrame viešajame pirkime remtis kitų subjektų pajėgumais, nesvarbu, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su tokiais subjektais, jei kandidatas ar dalyvis perkančiajam subjektui įrodo, kad jam tikrai bus prieinami šių ūkio subjektų ištekliai, būtini sutarčiai įvykdyti (žr. pagal analogiją Teisingumo Teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimo Partner Apelski Dariusz, C-324/14, 33 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją). Kaip matyti iš tos pačios nuostatos, ji taikoma ir bendrą pasiūlymą teikiančioms ūkio subjektų grupėms, kurios tokiomis pačiomis sąlygomis gali remtis savo dalyvių ar kitų subjektų pajėgumais.
  10. Kita vertus, Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintos kelios pirmiau nurodytos bendrosios nuostatos išimtys, apimančios ūkio subjektų pajėgumo sumavimo ribojimus ir tiesioginio dalyvavimo vykdant sutartį reikalavimą. Vis dėl to šios išimtys aiškintinos ir taikytinos siaurai, atsižvelgiant į konkrečias jų taikymą pateisinančias aplinkybes.
  11. Teisingumo Teismo konstatuota, kad pagal Direktyvos 2004/17 (taip pat Direktyvos 2004/18) nuostatas nedraudžiama, kad esant išimtinėms aplinkybėms naudojimasis jos 54 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teise būtų ribojamas; negalima atmesti tikimybės, kad ypatingomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į konkretaus pirkimo pobūdį ir tikslus bei atitinkamus darbus, trečiasis subjektas negalės perduoti dalyviui savo pajėgumų, kurie būtini tam tikrai pirkimo sutarčiai įvykdyti, todėl šis galės remtis tokiais pajėgumais tik tuo atveju, jei trečiasis subjektas tiesiogiai ir asmeniškai dalyvaus vykdant atitinkamą pirkimo sutartį; tokiomis aplinkybėmis siekdamas, kad atitinkama sutartis būtų tinkamai įvykdyta, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali nurodyti išsamias taisykles, pagal kurias ūkio subjektui leidžiama remtis kitų subjektų pajėgumais, jeigu šios taisyklės susijusios su tos sutarties objektu ir tikslais ir yra jiems proporcingos (žr. pagal analogiją pirmiau nurodyto Teisingumo Teismo sprendimo Partner Apelski Dariusz 39, 41, 5456 punktus).
  12. Teisingumo Teismas Prejudiciniame sprendime nurodė, kad negalima iš karto atmesti tikimybės, jog ypatingomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į konkretaus pirkimo pobūdį ir tikslus, įvairūs ūkio subjektų grupės dalyvių, teikiančių bendrą pasiūlymą, pajėgumai, būtini tinkamai įvykdyti šiai sutarčiai, negalės būti vieno kitam perduoti; tokiu atveju perkantysis subjektas galėtų pagrįstai reikalauti, kad kiekvienas šių dalyvių atliktų darbus, atitinkančius jų pačių pajėgumus; su ginčo Konkursu susijusios aplinkybės iš principo suponuotų perkančiosios organizacijos galimybę nustatyti ūkio subjektų pajėgumų sumavimo ribojimo taisykles (žr. Prejudicinio sprendimo 89, 91 punktus).
  13. Vis dėlto Teisingumo Teismas nurodė, kad pagal ginčo Konkurso sąlygą reikalaujama, jog kiekvieno suinteresuotojo dalyvio įnašas tenkinant reikalavimus, susijusius su profesiniais pajėgumais, vien aritmetiškai atitiktų darbų, kuriuos šis dalyvis įsipareigoja atlikti ir kuriuos realiai atliktų, jei laimėtų Konkursą, dalį; tačiau šioje Konkurso nuostatoje neatsižvelgiama į kiekvieno dalyvio atliktinų užduočių pobūdį ar į kiekvieno jų techninę kompetenciją; tokiomis sąlygomis šiame punkte nesudaroma kliūčių tam, kad kuris nors vienas iš suinteresuotųjų dalyvių vykdytų specifines užduotis, kurioms atlikti iš esmės neturi reikiamos patirties ar pajėgumų (žr. Prejudicinio sprendimo 92 punktą).
  14. Nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodė, kad visi rangos darbai pasižymi tokiu išskirtinumu, jog dėl to leistinas ūkio subjektų pajėgumų sumavimo ribojimas, įtvirtintas ginčo Konkurso sąlygoje (žr. pagal analogiją Teisingumo Teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo Swm Costruzioni 2 ir Mannocchi Luigino, C-94/12, 33, 35 punktus). Nesutiktina su atsakovės pozicija, kad Prejudiciniame sprendime pateikti išaiškinimai dėl ginčo Konkurso sąlygos nėra aiškūs ir išsamūs. Bet kokiu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo Konkurso sąlygoje nustatytos išsamios ir teisėtos rėmimosi kito subjekto pajėgumais taisyklės. Direkcija iš esmės nepagrįstai preziumuoja, kad visi viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalingi pajėgumai iš esmės neperduotini.
  15. Kita vertus, bylos duomenimis, nustatyta, kad buvo tikrinama pateikusių pasiūlymų tiekėjų (partnerių) atitiktis minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, kitiems pagal Konkurso sąlygas nurodytiems privalomiems bei pasiūlymo rengimo reikalavimams; visi keturi tiekėjų pasiūlymai atitiko Konkurso sąlygų reikalavimus (el. bylos 3 t., b. l. 28), o subrangovų profesiniai pajėgumai nebuvo tikrinami.
  16. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ginčo Konkurso sąlyga, viena vertus, neužtikrina to, jog dalyviai tikrai panaudos pajėgumus, kuriuos nurodė vykstant Konkurso procedūroms ir į kuriuos atsižvelgė Direkcija, vertindama pasiūlymus. Kita vertus, ji nepašalina galimybės, kad „ne pagrindiniais“ laikytinus darbus atliks reikiamų profesinių pajėgumų neturintys subrangovai. Darytina išvada, kad ginčo Konkurso sąlyga nėra tinkama siekiamų tikslų įgyvendinimui užtikrinti ir, atsižvelgiant į pirkimo sutarties objektą bei tikslus, Direktyvos 2004/17 54 straipsnio 6 dalyje nustatytos teisės apribojimas šioje sąlygoje yra nepateisinamas.
  17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus Teisingumo Teismo išaiškinimus, konstatuoja, kad pagal Direktyvos 2004/17 54 straipsnio 6 dalį draudžiama pirkimo sąlygų nuostata, kurioje tuo atveju, jeigu keli dalyviai pateikia bendrą pasiūlymą, reikalaujama, kad kiekvieno jų įnašas tenkinant taikytinus profesinio pajėgumo reikalavimus proporcingai atitiktų laimėjus konkursą jo realiai atliekamų darbų dalį.
  18. Dėl pirmiau nurodytų argumentų visumos kasacinis teismas ginčo Konkurso sąlygą pripažįsta neteisėta, prieštaraujančia VPĮ 32 straipsnio 3 daliai, nepagrįstai suvaržančią tiekėjų konkurenciją.

 

Dėl Konkurso sąlygų 4.3 punkto tikslinimo teisėtumo

 

  1. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčo Konkurso sąlygą kvestionuoja ne tik dėl jos turinio, bet ir dėl aplinkybės, kad atsakovė kvalifikacijos reikalavimo galutinę išraišką (apibrėžtį) įtvirtino ne pradinėje sąlygų 4.3 punkto versijoje, bet trečiojoje jos redakcijoje, t. y. byloje ginčijamas antrasis Konkurso sąlygų patikslinimo (pakeitimo) teisėtumas. Nors šis klausimas, atsižvelgiant į kasacinio teismo sprendimą ginčo Konkurso sąlygą pripažinti neteisėta, nėra esminis sprendžiant šalių ginčą, tačiau siekdama užtikrinti viešosios kasacijos funkcijos įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017 47 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką) teisėjų kolegija dėl to atskirai pasisako.
  2. Pagal VPĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostatą, nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus.
  3. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad atsakovė ginčo Konkurso sąlyga nei pakeitė, nei papildomai nustatė naujus kvalifikacijos reikalavimus, o tik patikslino ir išaiškino, kaip profesinio pajėgumo reikalavimas bus taikomas ūkio subjekto grupei, kuri konkurse dalyvauja jungtinės veiklos pagrindu. Nors ginčo Konkurso sąlygoje iš tiesų nėra įtvirtinto tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo, o nustatyta, kaip partneriai gali kartu sutelkti pajėgumus pasiūlymui pateikti ir viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti, tačiau akivaizdu ir tai, kad Konkurso sąlygų 4.3 punkto turinys po dviejų atsakovės patikslinimų pakito kokybiškai, o ne redakciškai. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje spręstina apie tokio Konkurso sąlygų keitimo teisėtumą.
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai; patikslinimais nelaikomi tokie perkančiųjų organizacijų paaiškinimai, kuriais iš esmės keičiamas pirkimo sąlygų turinys, dėl ko keičiasi arba prieš paaiškinimą galėjo būti kitokia tiekėjų ir dalyvių padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse; tai galioja ir tuo atveju, kai besiskundžiančiam tiekėjui perkančiųjų organizacijų sąlygų paaiškinimas (patikslinimas) suteikia galimybę konkuruoti su kitais dalyviais, nors prieš tai jis tokios galimybės neturėjo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; ir kt.).
  5. Teisingumo Teismo ankstesnėje jurisprudencijoje, kurioje pasisakyta dėl Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 39 straipsnio 2 dalies (VPĮ 27 straipsnio 3 dalis) taikymo, konstatuota, kad pastarojoje nuostatoje nurodyta papildoma informacija apie konkurso specifikacijas ir papildomus dokumentus galima paaiškinti kai kuriuos dalykus ar suteikti tam tikrą informaciją, tačiau ja negalima pakeisti, nors tai ir būtų ištaisymai, pagrindinių (esminių) pirkimo sąlygų, tarp kurių yra techninės specifikacijos ir sutarčių sudarymo kriterijai, apimties; šios sąlygos buvo suformuluotos konkurso specifikacijose, kuriomis suinteresuoti ūkio subjektai pagrįstai rėmėsi priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, priešingai, atsisakyti dalyvauti atitinkamoje pirkimo procedūroje; tai matyti iš žodžių junginio „papildoma informacija“ vartojimo minėto Direktyvos 2004/18 39 straipsnio 2 dalyje ir trumpo termino, galinčio skirti tokios informacijos pateikimą nuo pasiūlymų priėmimo termino pabaigos, kaip įtvirtinta šioje nuostatoje (žr. Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10).
  6. Be to, pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai ir skaidrumo pareiga visų pirma reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus; skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo Cartiera dell‘Adda, C-42/13, 44 punktą ir 2016 m. liepos 14 d. sprendimo TNS Dimarso, C-6/15, 22 punktą).
  7. Šie principai ir pareiga, be kita ko, reiškia, kad atitinkamo pirkimo sutarties objektas ir jos sudarymo kriterijai turi būti aiškiai apibrėžti nuo pat šios sutarties sudarymo procedūros pradžios ir kad visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą ir specifikacijose turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka minėtai pirkimo sutarčiai taikomus kriterijus (žr., pvz., pirmiau nurodytų Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 10, 56, 88 ir 109 punktus; sprendimo Cartiera dell’Adda 44 punktą, sprendimo TNS Dimarso 23 punktą). Skaidrumo pareiga taip pat reiškia, kad perkantysis subjektas turi tinkamai paviešinti pirkimo sutarties objektą ir jos sudarymo kriterijus (žr. Teisingumo Teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimo Lianakis ir kt., C-532/06, 40 punktą).
  8. Teisingumo Teismas Prejudiciniame sprendime, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą jurisprudenciją ir išaiškinimus sprendime Slovensko, kuriame pažymėta, kad tiekėjas išimtiniais atvejais turi galimybę taisyti ar pildyti pirkimo sąlygų duomenis, kuriems tereikia paprasto paaiškinimo arba siekdamas ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei apie šį pakeitimą informuojami visi dalyviai (žr. Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo SAG ELV Slovensko ir kt., C-599/10, 40 punktą), konstatavo, jog perkančiajam subjektui taip pat turi būti leidžiama padaryti tam tikrus pirkimo sąlygų pakeitimus, be kita ko, susijusius su profesinių pajėgumų reikalavimais ir jų sumavimo tvarka, su sąlyga, kad paisoma nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų, taip pat skaidrumo pareigos (žr. Prejudicinio sprendimo 73 punktą).
  9. Prejudiciniame sprendime spręsta, kad šie reikalavimai reiškia, pirma, kad atitinkami pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų buvę padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo; be kita ko, taip galėtų būti, kai dėl pakeitimų pirkimo pobūdis iš esmės pasikeičia, palyginti su tuo, kas buvo nustatyta iš pradžių; antra, apie šiuos pakeitimus turi būti tinkamai paskelbta, kad visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu; trečia, šis reikalavimas taip pat reiškia, viena vertus, kad tie pakeitimai turi būti daromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, ir, kita vertus, šių pasiūlymų pateikimo terminą reikia pratęsti, jeigu jie yra svarbūs, taip pat kad šio pratęsimo trukmė turi atitikti pakeitimų svarbą ir būti pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus (žr. Prejudicinio sprendimo 74–76 punktus) (toliau kartu – Borta kriterijai).
  10. Kaip nurodyta pirmiau, atsakovė, pasinaudodama VPĮ 27 straipsnio 4 dalyje nustatyta teise, kelis kartus (savo iniciatyva bei gavusi ieškovės pretenziją) tikslino Konkurso sąlygų 4.3 punktą (žr. šios nutarties 6–7 punktus). Atsižvelgiant į tokius atsakovės veiksmus vertintina tiekėjų lygiavertiškumo (nediskriminavimo) ir vienodo požiūrio principų apsauga, taip pat skaidrumo pareiga.
  11. Dėl pirmojo Borta kriterijaus vienoje naujausių kasacinio teismo bylų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 37–39 punktus), inter alia, pažymėta, kad:
    1. leistinumas keisti viešojo pirkimo sąlygas, atsižvelgiant į potencialių (naujų) dalyvių pritraukimo ribojimą, turėtų būti vertinamas daugiau de jure (teisiškai), o ne de facto, t. y. turi būti vertinama potenciali galimybė, kad po pakeitimų galėtų atsirasti naujų dalyvių; šiam vertinimui nėra tiek svarbios faktinės aplinkybės, kad, pakeitus dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse nuostatas, naujų dalyvių neatsirado; daug svarbiau nustatyti pakeistos (ar siekiamos pakeisti) viešojo pirkimo sąlygos turinį ir jos taikymo padarinius;
    2. atsižvelgiant į tai, spręstina, ar keičiamoje viešojo pirkimo sąlygoje tiesiogiai įtvirtinti tam tikri ribojimai ar apskritai kokie nors reikalavimai, kurie, kad ir netiesiogiai, bet siaurinamai apibrėžia tiekėjų pajėgumą ar pirkimo objektą (ar kitokio pobūdžio nuostatą), t. y. įtvirtina sąlygą, kurią atitinka (įskaitant ir paprastą prisitaikymą prie iškeltų reikalavimų, pavyzdžiui, nuostatas dėl įpakavimo) ne absoliuti dauguma atitinkamų tiekėjų ar pirkimo objektų; pažymėtina, kad toks vertinimas pirmiausia atliekamas dėl viešojo pirkimo sąlygos keitimo, o ne jos pirminio nustatymo teisėtumo; vienintelė aplinkybė, kad dėl atitinkamos pirkimo sąlygos ne visi pageidaujantys tiekėjai gali pateikti pasiūlymus, savaime nereiškia jos neteisėtumo;
    3. kai viešojo pirkimo nuostatos pakeitimu pirmiau nurodyto pobūdžio reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, de jure laikytina, kad toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių, kurių dalyvavimas dėl pradinės konkurso nuostatos redakcijos buvo apribotas; toks pirkimo sąlygų keitimo teisėtumo vertinimo modelis iš esmės turėtų būti aktualus ir sprendžiant dėl to, kokius padarinius teismui taikyti, kai atitinkama viešojo pirkimo sąlyga pripažįstama neteisėta.
  12. Nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo spręsti, kad dėl Konkurso sąlygų 4.3 punkto pakeitimo į Konkursą būtų pritraukti nauji dalyviai, nes atsakovė aptariamos nuostatos reikalavimus ne švelnino, o griežtino. Vertinant pirmąją šios sąlygos versiją su paskutine (trečia), darytina išvada, kad potencialių dalyvių skaičius arba sumažėjo, arba de minimis (mažų mažiausia) jų dalyvavimo Konkurse galimybės susiaurėjo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Konkurso sąlygų 4.3 punkto pakeitimas atitinka pirmąjį Borta kriterijų ir nepažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.
  13. Dėl ginčo Konkurso sąlygos pakeitimo atitikties kitiems Borta kriterijams atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo šioje civilinėje byloje 2015 m. birželio 12 d. priimtoje nutartyje atskirai pažymėta (taip pat pateiktos elektroninės nuorodos), kad atsakovė apie Konkursą ir jo sąlygų pakeitimus skelbė Oficialiajame leidinyje. Nors Teisingumo Teismas Prejudiciniame sprendime nurodė, kad Konkurso vertė nesiekia tarptautinio darbų pirkimo vertės, tačiau dėl pirmiau nurodytų priežasčių perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas vertintinas atsižvelgiant į visas aplinkybes, ne tik į pirkimo vertę.
  14. Dėl antrojo Borta kriterijaus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimas tinkamai išviešinti viešojo pirkimo sąlygų pakeitimus reiškia perkančiųjų organizacijų pareigą apie tai pranešti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) taip, jog apie šį sprendimą sužinotų ne tik prie atitinkamo pirkimo prisijungę (priėmę kvietimus) dalyviai, bet visi potencialūs tiekėjai – tiek atitinkantys pradinę ir pakeistą viešojo pirkimo sąlygų redakciją ar jų neatitinkantys. Taip visiems ūkio subjektams sudaromos prielaidos dalyvauti pirkime (jei pratęsiamas pasiūlymų pateikimo terminas, o šių subjektų asmeninė padėtis ir siūlomas pirkimo objektas atitiko tiek ankstesnę, tiek pakeistą pirkimo sąlygų redakciją), be to, jiems suteikiamos realios galimybės kvestionuoti viešojo pirkimo sąlygų pakeitimą.
  15. Pirmiau nurodyta perkančiųjų organizacijų pareiga ypač svarbi, keičiant tarptautinės vertės pirkimo sąlygas, nes užsienio tiekėjams susipažinti su kitoje valstybėje narėje paskelbtu viešuoju pirkimu yra sudėtingiau nei nacionaliniams ūkio subjektams. Pažymėtina, kad tarptautinio pirkimo skelbime (Oficialiojo leidinio tekste) nebuvo nuorodos į ginčo Konkurso sąlygą, todėl tiek apie jos pirminę, tiek apie pakeistas versijas užsienio ar Lietuvos tiekėjai galėjo sužinoti Konkurso dokumentuose.
  16. Iš CVP  IS duomenų nustatyta, kad atsakovė, įdėdama skelbimus apie informacijos papildymus (skelbimų forma „ESOL 14 std.“), tinkamai įvykdė pareigas, kad visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi ūkio subjektai galėtų su pakeitimais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu metu, t. y. taip, kad apie šiuos pakeitimus būtų informuoti ne tik tie ūkio subjektai, kurie buvo prisijungę (priėmę kvietimą) prie Konkurso, bet ir tie, kurie tokių veiksmų anksčiau nebuvo atlikę.
  17. Tai, kad Oficialiajame leidinyje ir (ar) CVP IS paskelbta informacija apie Konkurso sąlygų pakeitimus neapėmė in concreto ginčo Konkurso sąlygos, savaime neleidžia daryti išvados apie netinkamą visų potencialių ūkio subjektų informavimą. Teisingumo Teismas Prejudiciniame sprendime nurodė, kad pranešimas apie viešojo pirkimo sąlygų pakeitimus pateikiamas pakankamai informuotiems ir įprastai rūpestingiems tiekėjams. Šiuos kriterijus atitinka ne tik perkančiųjų organizacijų pranešimas apie pakeitimus, bet ir ūkio subjektų, gavusių pirminę informaciją (signalą), domėjimasis, kaip konkrečiai viešojo pirkimo sąlygos pakito.
  18. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Konkurso sąlygų 4.3 punkto pakeitimas atitinka antrąjį Borta kriterijų ir nepažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.
  19. Dėl trečiojo Borta kriterijaus teisėjų kolegija pažymi, kad abiem Konkurso sąlygų 4.3 punkto keitimo atvejais atsakovė pratęsė pasiūlymų pateikimo terminus. Nors ieškovė teigia, kad pratęsti pasiūlymų pateikimo terminai, atsižvelgiant į Konkurso sąlygose nustatytą tiekėjų paklausimų pateikimo ir atsakymų į juos tvarką (terminus), per trumpi, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tiek keičiamų Konkurso sąlygų apimtis, tiek turinys neleidžia spręsti, kad per trumpi terminai galėjo pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, juolab kad ieškovė sugebėjo pasinaudoti peržiūros procedūra. Pažymėtina, kad Teisingumo Teismas pasiūlymo termino pratęsimo nekvalifikavo kaip absoliučios perkančiųjų organizacijų pareigos, o šią susiejo su atitinkamomis aplinkybėmis, a fortiori su pakeitimų svarba. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, ar prieš kiekvieną Konkurso sąlygų pakeitimą buvo tiekėjų, jau pateikusių pasiūlymus atsakovei.
  20. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Konkurso sąlygų 4.3 punkto pakeitimas atitinka trečiąjį Borta kriterijų ir nepažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

  1. Ieškovė procesą inicijavo dėl dviejų pagrindinių reikalavimų: panaikinti ginčo Konkurso sąlygą ir atsakovės sprendimą atmesti jos pretenziją. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė kaip nepagrįstus abu ieškovės reikalavimus. Teisėjų kolegija pagal šioje nutartyje išdėstytus motyvus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus panaikina, priima naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.
  2. Dėl pirmojo ieškovės reikalavimo atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė išrinko Konkurso laimėtoją (AB „Latvijas tilti“), 2014 m. rugsėjo 4 d. sudarė su ja sutartį, š laimėtoja įvykdė. Atsižvelgiant į tai, negali būti tenkinamas visas ieškovės reikalavimas panaikinti ginčo Konkurso sąlygą, kuri, sudarius sutartį, neteko galios ir ginčo šalims nesukuria jokių padarinių.
  3. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai pagal neteisėtas konkurso sąlygas sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis pagal įstatymą dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas); tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, pasibaigusio pirkimo procedūros nenutraukiamos, o sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-415/2016 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  4. Kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas atsakovės ir AB Latvijas tilti“ viešojo pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio (nuo sudarymo momento). Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-415/2016 25 punktą).
  5. Pagal VPĮ 952 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas šio straipsnio 4 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 8192 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  6. Pažymėtina, kad pagal ligšiolinę kasacinio teismo praktiką, siekiant sankcijos veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslų (VPĮ 952 straipsnio 4 dalis), perkančiosioms organizacijoms alternatyvios sankcijos – baudos (akivaizdu, kad kita alternatyvi sankcija – sutarties termino sutrumpinimas – objektyviai negali būti skiriama) skiriamos net ir tais atvejais, kai procesinio sprendimo priėmimo metu neteisėtai sudaryta viešojo pirkimo sutartis jau būna įvykdyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį sujungtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-309-248/2015).
  7. Dėl pirmiau nurodytų argumentų, pagal kuriuos ginčo Konkurso sąlyga kaip ribojanti subrangą ir jungtinę veiklą pripažinta neteisėta, kasacinis teismas sprendžia atsakovei skirti alternatyvią sankciją – 90 000 Eur baudą. Nurodytas baudos dydis skiriamas, atsižvelgiant į pažeidimo rimtumą, tačiau vertinant tik jungtinės veiklos, o ne kartu ir subrangos ribojimą, nes pastarasis pažeidimas tiesiogiai susijęs su Lietuvos įstatymų leidėjo veiksmais ir gan siaura perkančiųjų organizacijų diskrecija – VPĮ 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiga nustatyti „pagrindinius“ darbus, kuriuos turi atlikti pats tiekėjas. Nors galutinį sprendimą priėmė atsakovė, tačiau ji galėjo pasirinkti tik subrangos ribojimo mastą, o ne apskritai, riboti ją ar ne.
  8. Sutarties vertė lygi 10 939 998,43 Lt (3 168 442,55 Eur). Kasacinis teismas konstatuoja, kad pirmiau nurodytas sankcijos dydis, sudarantis apie 2,84 proc., atitinka perkančiosios organizacijos pažeidimo rimtumą, įstatymo leidėjo nustatytus tikslus skiriant alternatyvią sankciją, sankcijos dydis yra proporcingas ir pakankamai atsakovę atgrasantis nuo pakartotinių pažeidimų (žr. pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 89 punktą).
  9. Dėl antrojo ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovės sprendimą atmesti jos pretenziją atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką; viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti; dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją ar jos neišnagrinėti nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017 69 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  10. Taikant pirmiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles, nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės sprendimą atmesti jos pretenziją nenagrinėtinas, o ši bylos dalis nutrauktina.
  11. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinių argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o jei ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kasacinis teismas, pakeitęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ar priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  2. Kasaciniam teismui panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis ir dėl jų priėmus naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies, iš esmės buvo patenkinti visi materialieji ieškovės reikalavimai (žr. šios nutarties 86 punktą). Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdama ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus ieškovė sumokėjo po 750 Lt (217,21 Eur) žyminio mokesčio. Patenkinus kasacinį skundą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas, šios ieškovės išlaidos (iš viso 651,63 Eur) jai priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  3. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 3025 Lt (876,10 Eur) bylinėjimosi išlaidų, jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.2, 8.3 punktuose nurodyto dydžio, todėl ieškovei priteistinas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  4. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašė priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais (iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos) išlaidas advokato pagalbai ir kitas išlaidas bei jų dydį patvirtinantys duomenys nebuvo pateikti, tai šis ieškovės prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
  5. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą kasaciniame teisme ieškovė turėjo 2261,32 Eur atstovavimo išlaidų, jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu 8.13 punkte ir Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.16 punkte nurodytus dydžius, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 1102,51 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginimas.
  6. Ieškovė kasaciniam teismui pateikė prašymą priteisti išlaidų, susijusių su bylos dėl prašymo priimti Prejudicinį sprendimą Teisingumo Teisme nagrinėjimu (3509 Eur advokato pagalbos ir 1411,58 Eur kelionės išlaidų), atlyginimą. Pagal CPK 93 straipsnio 6 dalį bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, taip pat dėl kreipimosi į administracinį teismą dėl norminio teisės akto teisėtumo, proceso dalyviams nepaskirstomos.
  7. Teisėjų kolegija dėl pirmiau nurodytų išlaidų šioje nutartyje nesprendžia, dėl jų bus priimtas papildomas sprendimas, nes kilo klausimas dėl CPK 93 straipsnio 6 dalies normos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Borta“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėta atsakovės valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vykdyto atviro konkurso „Objekto „Krantinių Nr. 67 ir Nr. 68 rekonstravimas. I etapas“ Statybos darbai“ sąlygų 4.3 punktą.

Nutraukti bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą atmesti ieškovės pretenziją.

Skirti atsakovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (j. a. k. 240329870) 90 000 (devyniasdešimt tūkstančių) Eur baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Perskirstyti šalių procese turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti UAB „Borta“ (j. a. k. 302531903) iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (j. a. k. 240329870) 651,63 Eur už ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus sumokėto žyminio mokesčio, 876,10 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme ir 1102,51 Eur tokių išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą, iš viso 2630,24 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt Eur 24 ct).

Atidėti ieškovės prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo procese, nagrinėjimą ir dėl šių išlaidų įstatymo nustatyta tvarka priimti papildomą sprendimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Egidijus Laužikas

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Gediminas Sagatys

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Dalia Vasarienė