Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-12-03][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1260-790-2020].docx
Bylos nr.: e2A-1260-790/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie vidaus reikalų ministerijos 188601311 atsakovas
Viking Life Saving Equipment A/S DK15016213 Ieškovas
"Viešųjų pirkimų tarnyba" 188656261 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
11.1. Bylos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.6. Prievolių teisė
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.11. Pirkimas-pardavimas

?

Civilinė byla Nr. e2A-1260-790/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00297-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S)

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU

 

2020 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Danijos įmonės Viking Life Saving Equipment A/S ieškinį atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras panaikinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė Danijos įmonė Viking Life Saving Equipment A/S ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Perkančioji organizacija, Departamentas) 2020 m. sausio 24 d. sprendimą nutraukti viešojo pirkimo „Apsauginė ugniagesių apranga“, pirkimo Nr. 422127 (toliau – ir Pirkimas), procedūras pirmoje Pirkimo dalyje neteisėtu; įpareigoti atsakovą tęsti Pirkimo procedūras ir iš naujo įvertinti tiekėjo Viking Life Saving Equipment A/S pasiūlymą pirmoje Pirkimo dalyje.

2.       Ieškovė nurodė, kad Pirkimas buvo išskaidytas į dvi dalis. Pasiūlymus Pirkimui pateikė trys tiekėjai (ieškovė, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Milisec“ ir DEVA F-M s. r. o. (toliau – DEVA)). UAB „Milisec“ ir ieškovė pateikė pasiūlymus pirmai ir antrai Pirkimo dalims, o DEVA pateikė pasiūlymą tik pirmai Pirkimo daliai. Perkančioji organizacija sudarė šią pasiūlymų eilę pirmoje Pirkimo dalyje: ieškovė – 100,00 balų, o DEVA pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimų. Ieškovė buvo pripažinta Pirkimo laimėtoja antroje Pirkimo dalyje ir dėl to atsakovas ir ieškovė sudarė antros Pirkimo dalies viešojo pirkimo sutartį. Atsakovas 2020 m. sausio 24 d. sprendimu nutraukė pirmos Pirkimo dalies procedūras.

3.       Ieškovės nuomone, Perkančioji organizacija, priimdama sprendimą nutraukti pirmos Pirkimo dalies procedūras, nesilaikė savo iš anksto paskelbtų Pirkimo sąlygų 85 punkto ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 29 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nukrypo nuo imperatyvių VPĮ nuostatų bei nuosekliai formuojamos teismų praktikos. VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad pirkimo procedūros privalo būti nutrauktos, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Pažymėjo, kad šiuo atveju pirmos Pirkimo dalies procedūrų metu nebuvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Atsakovas sprendime nutraukti Pirkimą nurodė, kad šį pažeidimą nustatė Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) 2019 m. rugsėjo 27 d. vertinimo išvadoje (toliau – Vertinimo išvada). Net jei ir galima būtų teigti, kad šie peidimai konstatuoti pagrįstai, Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Vertinimo išvadoje nurodytais įpareigojimais, turėjo iš naujo vertinti ieškovės pasiūlymą.

4.       Ieškovės teigimu, tik akivaizdus Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 22 punkte įtvirtinto reikalavimo dviprasmiškumas (neaiškumas), kuris galėtų lemti nelygiaverčių ir tarpusavyje nepalyginamų tiekėjų pasiūlymų pateikimą, galėtų būti tinkamu pagrindu konstatuoti, kad Pirkimo sąlygos pažeidžia VPĮ įtvirtintus principus ir dėl to pateisinti sprendimą nutraukti Pirkimą, tačiau nagrinėjamu atveju šios sąlygos nėra. Ugniagesių apsauginių aprangų tiekimo rinkos dalyviai savo gaminamą produkciją testuoja pagal standarto LST EN 469 reikalavimus, todėl Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 22 punkto nuostatų jie negalėjo vertinti kitokiu būdu nei jas suprato ieškovė. Minėtos nuostatos aiškumą patvirtina ir pačios Perkančiosios organizacijos elgesys – antroje Pirkimo dalyje viešojo pirkimo sutartis su ieškove buvo sudaryta jos pasiūlymą įvertinus pagal tuos pačius Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimus.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, panaikino atsakovo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą nutraukti viešojo pirkimo „Apsauginė ugniagesių apranga“ procedūras pirmoje viešojo pirkimo dalyje ir atnaujino viešojo pirkimo „Apsauginė ugniagesių apranga“ (Pirkimo Nr. 422127) procedūras, įpareigojo atsakovą iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymą viešojo pirkimo „Apsauginė ugniagesių apranga“ (Pirkimo Nr. 422127) pirmoje dalyje.

6.       Teismas nustatė, kad Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 22 punkte numatytas reikalavimas iš esmės sutampa su atsakovo kituose viešuosiuose pirkimuose numatytais techninės specifikacijos reikalavimais. Byloje nėra duomenų, kad anksčiau atsakovo paskelbti viešieji pirkimai „Apsauginė ugniagesių apranga“ būtų nutraukti dėl techninės specifikacijos dviprasmiškumo, kad tiekėjai būtų teikę prašymus paaiškinti pirkimo sąlygas ar būtų kilęs ginčas dėl pirkimo sąlygų turinio. Teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės netiesiogiai įrodo, kad tiekėjams nekilo klausimų dėl aptariamos sąlygos dviprasmiškumo, netikslumo.

7.       Teismas pažymėjo, kad VPT Vertinimo išvadoje nustatyti Pirkimo pažeidimai yra susiję su netinkamu tiekėjų pasiūlymų duomenų įvertinimu, o ne Pirkimo sąlygų neteisėtumu, t. y., VPT neįpareigojo nutraukti Pirkimo dėl to, kad Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 22 punkto reikalavimas yra neaiškus, dviprasmiškas, o vertino, ar ieškovės pasiūlymai atitinka Pirkimo sąlygas. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 22 punktas yra dviprasmiškas, buvo nustatyta išimtinai Perkančiosios organizacijos jau po tiekėjų pasiūlymų pateikimo, pasiūlymų eilės pirmoje Pirkimo dalyje sudarymo bei nustačius, jog ieškovės pasiūlymai pirmai ir antrai Pirkimo daliai atitinka techninės specifikacijos reikalavimus, ir pripažinus ieškovę Pirkimo laimėtoja abiejose Pirkimo dalyse bei sudarius antros Pirkimo dalies sutartį. Be to, kitų tiekėjų, dalyvavusių Pirkimo pirmoje dalyje, Pasiūlymai buvo atmesti ne dėl jų neatitikimo Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 22 punktui, bet dėl kitų priežasčių.

8.       Teismas nurodė, kad tiekėjų Pirkime pateiktų pasiūlymų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šiuo atveju spręstinas klausimas, ar buvo pagrindas nutraukti pirkimo procedūras (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, vien aplinkybė, kad vertinant tiekėjų pateiktus pasiūlymus buvo nustatyti skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimai, teismo nuomone, savaime nereiškia, jog Pirkimas privalo būti nutrauktas, t. y., pasiūlymo, neatitinkančio Pirkimo sąlygų, atmetimas ir Pirkimo nutraukimas sudaro skirtingą įrodinėtinų aplinkybių ir sąlygų apimtį. Esant pagrindui atmesti tiekėjo pasiūlymą, tokia aplinkybė savaime nėra pagrindu nutraukti Pirkimą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju VPT neįpareigojo atsakovo nutraukti Pirkimą, priešingai, įpareigojo Perkančiąją organizaciją iš naujo vertinti ieškovės pasiūlymą pirmai Pirkimo daliai. Taigi, VPT Vertinimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kuriomis remiasi atsakovas, savaime neįrodo, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas nutraukti Pirkimą.

9.       Be to, teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad atsakyme į pretenziją nurodytos aplinkybės, susijusios su negautu finansavimu bei išnykusiu poreikiu įsigyti Pirkime nurodytas prekes, kurias Perkančioji organizacija pripažino nenumatytomis ir trukdančiomis tęsti Pirkimo procedūras, lėmė, jog Perkančioji organizacija iš esmės prarado suinteresuotumą Pirkimo objektu, todėl Pirkimas turėjo būti nutrauktas.

 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

10.       Apeliaciniame skunde atsakovas Departamentas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

10.1.                      Skundžiamu teismo sprendimu Perkančioji organizacija yra įpareigota dar kartą vertinti pasiūlymą, kuris, kaip konstatuota VPT Vertinimo išvadoje, neatitinka Pirkimo sąlygų.

10.2.                      Teismas nevertino atsakovo argumentų – Pirkimo sąlygų dviprasmiškumas ir neaiškumas paaiškėjo po VPT Vertinimo išvados bei įvertinus Specialiųjų tyrimų tarnybos poziciją. Jei Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 22 punkto reikalavimus tiek viešųjų pirkimų subjektai (tiekėjas ir perkančioji organizacija), tiek pagal kompetenciją įgaliotos valstybės institucijos (VPT, Specialiųjų tyrimų tarnyba) traktuoja ir vertina skirtingai, tai galima teigti, kad techninės specifikacijos reikalavimai yra neaiškūs ir dviprasmiai. Nagrinėjant šią bylą ir nenustačius, kokie tikslūs standarto EN 469 reikalavimai šilumos srauto tankiui (80 kW / kv. m ar 84 kW / kv. m) turėtų būti taikomi, nėra pagrindo konstatuoti, kad techninės specifikacijos reikalavimai yra aiškūs, nedviprasmiški, taigi, ir teisėti.

10.3.                      Teismas skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimo faktą vertino formaliai, neatsižvelgdamas į atsakovo išdėstytus argumentus ir nepagrįstai konstatuodamas, kad VPT Vertinimo išvadoje nustatytos aplinkybės savaime neįrodo, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas nutraukti Pirkimą. Skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimas siejamas ne tik su VPT Vertinimo išvada, tačiau didžiąja dalimi su nuosekliai suformuota teismų praktika, nuo kurios taikymo priimdamas ginčijamą sprendimą teismas nukrypo, ir kuri besąlygiškai pripažįsta, kad pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų nekonkretumas lemia viešųjų pirkimų skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principų pažeidimą. Šiuo atveju skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą sudaro tai, kad jei pirkimo dokumentuose būtų buvusi nurodyta šilumos srauto tankio vertė 80 kW / kv. m ± 5 proc., o ne 84 kW / kv. m, Pirkime būtų galėję dalyvauti daugiau tiekėjų.

10.4.                      Teismas neišsamiai ir neobjektyviai įvertino šios bylos aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog atsakyme į pretenziją nurodytos aplinkybės, kurias Perkančioji organizacija pripažino nenumatytomis ir trukdančiomis tęsti Pirkimo procedūras, lėmė, jog Perkančioji organizacija iš esmės prarado suinteresuotumą Pirkimo objektu, todėl Pirkimas turėjo būti nutrauktas. Departamentas yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto, ir prekėms įsigyti gali skirti tiek lėšų, kiek gauna jų iš valstybės biudžeto.

11.       Ieškovė Danijos įmonė Viking Life Saving Equipment A/S pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

11.1.                      Teismas pagrįstai bei laikydamasis teismų praktikos vertino Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 22 punkto reikalavimus bei sprendė, kad negalima konstatuoti šio punkto reikalavimo neaiškumo ir dviprasmiškumo remiantis tik atsakovo subjektyviu vertinimu. Be to, VPT Vertinimo išvadoje jokių Pirkimo techninės specifikacijos sąlygų nuostatų prieštaravimo VPĮ reikalavimams nenustatė. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad techninės specifikacijos 22 punkto reikalavimus skirtingi viešųjų pirkimų subjektai vertino skirtingai. Toks vertinimas grindžiamas išimtinai paties atsakovo subjektyviu vertinimu.

11.2.                      Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 22 punkto tikslas – nustatyti atitiktį standartui LST EN 469. Aptariamas punktas yra blanketinė norma, nukreipianti į LST EN 469 C priedą, o E priede nurodomos paklaidos ribos, kurios pagrindžia testavimo, atlikto esant šilumos srauto tankiui 84 kW / kv. m, rekomendacinį pobūdį.

11.3.                      Perkančioji organizacija, gavusi VPT Vertinimo išvadą, turėjo iš naujo vertinti ieškovės pasiūlymą, priimti atitinkamus sprendimus ir tik po to spręsti dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo. Nenustačius objektyvių priežasčių, dėl kurių Pirkimo procedūros galėtų būti nutrauktos, ieškovė įžvelgia Perkančiosios organizacijos piktnaudžiavimą savo diskrecijos teise.

11.4.                      Atsakovo nurodyti argumentai bei byloje nustatytos aplinkybės neįrodo, kad atsakovas sprendimo nutraukti Pirkimą priėmimo metu turėjo pakankamą pagrindą imtis ultima ratio (liet. kraštutinė, paskutinė) priemonės ir nutraukti Pirkimą. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų pagrįsti teiginiams, kad prarado finansavimą ar kad išnyko poreikis įsigyti Pirkime nurodytas prekes, o byloje esantys duomenys leidžia daryti priešingą išvadą. Be to, aplinkybė, kad atsakovas paskelbė naują pirkimą dėl tų pačių prekių įsigijimo, patvirtina jo pozicijos prieštaringumą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

13.       Byloje nustatyta, kad Perkančioji organizacija 2019 m. vasario 22 d. paskelbė apie atviro konkurso būdu vykdomą Pirkimą. Pirkimas buvo išskaidytas į dvi dalis. Pasiūlymus Pirkimui pateikė trys tiekėjai (ieškovė, UAB „Milisec“ ir DEVA). 2019 m. gegužės 20 d. Perkančioji organizacija antroje Pirkimo dalyje atmetė UAB „Milisec“ pasiūlymą dėl nepateiktų Oeko-Tex sertifikatų, o ieškovei skyrė 100 balų. 2019 m. birželio 27 d. tarp ieškovės ir perkančiosios organizacijos buvo sudaryta antros Pirkimo dalies viešojo pirkimo sutartis. 2019 m. gegužės 31 d. perkančioji organizacija priėmė sprendimą dėl pirmos Pirkimo dalies, t. y. atmetė DEVA pasiūlymą, kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimų, o ieškovei skyrė 100 balų.

14.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartimi pirmos Pirkimo dalies procedūros buvo sustabdytos dėl DEVA pateikto ieškinio ir vėliau apeliacinio skundo, kuriais buvo siekiama įrodyti DEVA pasiūlymo atitiktį ir ieškovės pasiūlymo neatitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams. Ginčą sprendžiant Lietuvos apeliaciniame teisme, VPT pateikė Vertinimo išvadą, kurioje nustatė, kad ieškovės Pirkimui pateikti pasiūlymai neatitinka Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 9 ir 9.1 punktų, 12.2 ir 14.2 papunkčių, 22 punkto reikalavimų. Atsižvelgusi į nustatytus neatitikimus techninės specifikacijos reikalavimams, VPT Vertinimo išvadoje nurodė, kad Perkančioji organizacija neteisėtai pripažino ieškovės pasiūlymus pirmai ir antrai Pirkimo daliai atitinkančiais techninės specifikacijos reikalavimus, pripažino ieškovę Pirkimo laimėtoja abiejose Pirkimo dalyse ir sudarė antros Pirkimo dalies sutartį. VPT konstatavo, kad Perkančioji organizacija savo veiksmais pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 59 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl įpareigojo Perkančiąją organizaciją panaikinti sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo pirmoje Pirkimo dalyje, panaikinti sprendimą, kad ieškovės pasiūlymas pirmoje Pirkimo dalyje atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus ir iš naujo vertinti ieškovės pasiūlymą pirmai Pirkimo daliai.

15.       Perkančioji organizacija 2019 m. lapkričio 15 d. ieškovei atsiuntė pranešimą, kuriame nurodė, kad vadovaudamasi VPT Vertinimo išvada ji panaikina 2019 m. gegužės 31 d. priimtą sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo pirmoje Pirkimo dalyje, panaikina 2019 m. gegužės 2 d. priimtą sprendimą, kuriuo pripažinta, kad ieškovės pasiūlymas pirmoje Pirkimo dalyje atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus ir iš naujo vertina ieškovės pasiūlymą. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 2020 m. sausio 24 d. priėmė sprendimą nutraukti pirmos Pirkimo dalies procedūras. Tokį sprendimą Perkančioji organizacija motyvavo VPT Vertinimo išvada, Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019 m. gruodžio 9 d. raštu, kuriame nurodyta, jog tarnyba įžvelgia galimą korupcijos riziką, nes Pirkimu perkamos labai svarbios prekės, taip pat Pirkimo metu visuomenei kilusiomis abejonėmis dėl Pirkimo skaidrumo. Be to, Perkančioji organizacija sprendimą dėl Pirkimo nutraukimo grindė ir tuo, kad, jos nuomone, Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 22 punktas yra suprantamas ir aiškinamas dviprasmiškai. Atsakovas 2020 m. vasario 11 d. atsakyme į ieškovės pretenziją papildomai nurodė ir tai, kad pareigūnai jau yra aprūpinti apsauginiais drabužiais ir, atsižvelgiant į skirtą finansavimą, artimiausiais metais nėra suplanuota šių prekių pirkti.

16.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Perkančiosios organizacijos 2020 m. sausio 24 d. sprendimo nutraukti pirmos Pirkimo dalies procedūras teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino atsakovo sprendimą nutraukti Pirkimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymą pirmoje Pirkimo dalyje, konstatavęs, kad atsakovas neturėjo pakankamo pagrindo imtis išimtinės priemonės ir nutraukti Pirkimą. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigia, kad teismas netinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, o bylos faktines aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.  

17.       VPĮ 29 straipsnyje yra reglamentuota pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga. Pagal VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą pirkimo procedūros baigiasi, kai nutraukiamos pirkimo procedūros. VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

18.       Kasacinio teismo praktikoje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo nurodyta, kad teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį (lot. ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą), bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Kai tiekėjas siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, priimtą dėl to, kad pirkimo sąlygos tiekėjams galėjo būti nepakankamai aiškios ir tikslios, jis turi nuginčyti ir skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jie nėra tokio pobūdžio (nėra esminiai), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017 55 punktas).

19.       Iš atsakovo 2020 m. sausio 24 d. sprendimo turinio matyti, kad viena iš esminių priežasčių, dėl kurių buvo nutrauktos Pirkimo procedūros, buvo ta, jog, atsakovo vertinimu, Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 22 punktas yra suformuluotas dviprasmiškai, todėl tolesnis Pirkimo procedūrų vykdymas suponuotų VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimą.

20.       Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 22 punkte nustatyta, kad perkamai aprangai turi būti atliktas testavimas nudegimų prognozavimui pagal standarto EN 469 6.15 papunktį ir nurodytos tam tikros testavimo sąlygos, tarp jų, kad testavimas būtų atliekamas šilumos srauto tankiu 84 kW / kv. m. Techninės specifikacijos 22 punkte taip pat nurodyta, kad tiekėjai privalo pateikti tyrimo ataskaitą su visais jai priklausančiais priedais, užpildytą pagal standarto EN 469 C priedo reikalavimus. Iš atsakovo pozicijos ginče matyti, kad, jo vertinimu, šios techninės specifikacijos sąlygos dviprasmiškumas pasireiškia tuo, jog standarto EN 469 6.15 papunktis duoda nuorodą į standarto E priedą, kuriame, aprašant bandymo metodą, nurodomas šilumos srauto tankis 80 kW / kv. m lygiu bei nurodoma 5 proc. šio tankio paklaida, kuri gali sudaryti 4 kW / kv. m. Taigi, atsakovo vertinimu, tampa neaiškus techninės specifikacijos reikalavimas – ar ataskaitoje turi būti nurodyta, kad bandymas atliktas veikiant šilumos srauto tankiui 84 kW / kv. m lygiu, ar gali būti vadovaujamasi standarte nurodyta formuluote „80 kW / kv. m ± 5 proc.“. Tuo tarpu, ieškovės manymu, techninės specifikacijos 22 punkto nuostata yra aiški, jos tikslas – nustatyti atitiktį standartui EN 469 ir nustatytas reikalavimas turi būti vertinamas sistemiškai su standarto EN 469 nuostatomis.

21.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo nurodytas Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 22 punkto trūkumas, t. y. jo neaiškumas, dviprasmiškumas, negalėjo būti pakankamu pagrindu nutraukti Pirkimo procedūras. Nagrinėjamu atveju negalima spręsti, kad atsakovo nurodytas techninės specifikacijos 22 punktas yra akivaizdžiai neaiškus ar dviprasmiškas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad minėtas techninės specifikacijos reikalavimas nustatytas siekiant užtikrinti, kad perkamos aprangos testavimas būtų atliktas pagal standarto EN 469 reikalavimus, o šiai aplinkybei pagrįsti tiekėjams nustatyta aiški pareiga pateikti tyrimo ataskaitą su visais jai priklausančiais priedais, užpildytą pagal standarto EN 469 C priedo reikalavimus. Pažymėtina, kad aptariamo reikalavimo akivaizdų neaiškumą, dviprasmiškumą paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog atsakovas identiškus reikalavimus, kokie numatyti Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 22 punkte, yra taikęs ir kituose savo vykdytuose viešuosiuose pirkimuose, t. y. 2017 m. spalio 10 d. paskelbto viešojo pirkimo „Apsauginė ugniagesių apranga“ sąlygų techninės specifikacijos 20 punkte, taip pat 2018 m. gegužės 11 d. paskelbto viešojo pirkimo „Apsauginė ugniagesių apranga“ techninės specifikacijos 21 punkte. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad aiškumo aspektu atsakovo kvestionuojamas techninės specifikacijos 22 punktas iš esmės sutampa su kituose atsakovo vykdytuose pirkimuose keltais reikalavimais. Nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys, kad anksčiau vykę atsakovo vykdyti pirkimai būtų nutraukti dėl techninės specifikacijos reikalavimų neaiškumo ar dviprasmiškumo. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad tiek atsakovui, tiek tiekėjams iki šiol nebuvo kilę abejonių dėl nustatytų reikalavimų aiškumo.

22.       Šiame kontekste svarbu ir tai, kad kitų dviejų tiekėjų, dalyvavusių Pirkime, pasiūlymai buvo atmesti ne dėl jų neatitikimo Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 22 punkto reikalavimams, tačiau dėl kitų priežasčių. Taigi, atsakovės nurodomas tariamas šio reikalavimo dviprasmiškumas neturėjo įtakos kitų tiekėjų pasiūlymų vertinimui. Be to, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 22 punkto reikalavimų aiškumą atsakovas pradėjo kvestionuoti po tiekėjų pasiūlymo pateikimo, pasiūlymų eilės pirmoje Pirkimo dalyje sudarymo, konstatavus, kad ieškovės pasiūlymai atitinka techninės specifikacijos reikalavimus bei pripažinus ieškovę laimėtoja abiejose vykdyto Pirkimo dalyje, o  antroje Pirkimo dalyje su ieškove sudarius viešojo pirkimo sutartį. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad tiek viešųjų pirkimų subjektai, tiek pagal kompetenciją įgaliotos valstybės institucijos vertinamą techninės specifikacijos punktą traktuoja skirtingai, yra neįrodyti byloje esančiais duomenimis, o abejones dėl šio reikalavimo aiškumo pradėjo kelti tik atsakovas. Pažymėtina, kad VPT Vertinimo išvadoje aptariamo techninės specifikacijos reikalavimo neaiškumas ar dviprasmiškumas taip pat nėra konstatuotas. Atitinkamai, kaip nepagrįsti vertintini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas neturi objektyvių galimybių nustatyti ieškovės prekių atitiktį techninės specifikacijos 22 punkto reikalavimams.

23.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog VPT Vertinimo išvada taip pat negalėjo būti teisėtu pagrindu atsakovui nutraukti Pirkimą. Kaip matyti iš VPT Vertinimo išvados turinio (žr. šios teismo nutarties 14 punktą), atsakovas buvo įpareigotas panaikinti priimtą sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo pirmoje Pirkimo dalyje, panaikinti priimtą sprendimą, kad ieškovės pasiūlymas pirmoje Pirkimo dalyje atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus ir iš naujo vertinti ieškovės pasiūlymą pirmai Pirkimo daliai. Taigi, atsakovas VPT Vertinimo išvadoje nebuvo įpareigotas nutraukti Pirkimo, bet priešingai, buvo įpareigotas įvertinti ieškovės pasiūlymą. Iš byloje esančių įrodymų galima spręsti, kad 2020 m. sausio 24 d. atsakovo viešojo pirkimo komisijos posėdžio metu buvo priimtas vienintelis sprendimas – užbaigti Pirkimo procedūras vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 3 punktu, tačiau nebuvo atsižvelgta į VPT išvadoje suformuluotą nurodymą iš naujo vertinti ieškovės pasiūlymą pirmai Pirkimo daliai, nebuvo vertinami duomenys apie ieškovės pasiūlymo (ne)atitikimą Pirkimo sąlygoms. 

24.       Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo Perkančiąją organizaciją dar kartą vertinti ieškovės pasiūlymą, kai šis pasiūlymas, kaip konstatuota VPT Vertinimo išvadoje, neatitinka Pirkimo sąlygų. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovas Pirkime privalo priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus, atitinkančius viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą. Tai reiškia, kad atsakovas, vadovaudamasis VPĮ ir Pirkimo sąlygomis, privalo įvertinti ieškovės pasiūlymą ir tuo atveju, jeigu jis iš tiesų neatitinka Pirkimo sąlygų, priimti sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo (Pirkimo sąlygų 82.2 papunktis), kuris galėtų būti peržiūrėtas VPĮ VII skyriuje nustatyta tvarka, tačiau ne nutraukti Pirkimą. Ta aplinkybė, kad tiekėjo pasiūlymas galbūt neatitinka Pirkimo sąlygų, VPĮ 29 straipsnio 3 dalies taikymo prasme negali būti laikoma tokia, kuri įgalina Perkančiąją organizaciją teisėtai nutraukti viešojo pirkimo procedūras.

25.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir neobjektyviai įvertino bylos aplinkybes dėl negauto finansavimo ir išnykusio poreikio įsigyti perkamas prekes. Atsakovo teigimu, teismas neatsižvelgė į Departamento atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, kad 2019 metais jis įsigijo 1017 apsauginių drabužių komplektų ir apsauginiais drabužiais aprūpino beveik pusę ugniagesių gelbėtojų. Atsakovo teigimu, įvertinus 2016 – 2019 metais įsigytų drabužių kiekį, drabužių poreikis yra patenkintas, o atsižvelgiant į skirtą finansavimą, artimiausiais metais nėra suplanuota šių prekių pirkti. Kaip galima spręsti iš atsakovo pozicijos ginče, minėtas aplinkybes atsakovas vertina kaip nenumatytas, dėl kurių jis galėjo teisėtai nutraukti Pirkimą.

26.       Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nenumatytos aplinkybės sąlyga yra vertinamoji. VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi, nenumatytų aplinkybių vertinimas yra konkrečios bylos ir teismų praktikos reikalas. Neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas ir jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje akcentuojama, kad perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje Fracasso prieš Leitschutz, C-27/98). Taigi, nuostatos, susijusios su pirkimo pasibaigimu, nutraukiant pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, turėtų būti išimtinės ir objektyvios, daugiau priklausyti nuo faktinių aplinkybių, o ne nuo subjektyvaus jų vertinimo. Teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad pirkimo procedūrų nutraukimas dėl nenumatytų aplinkybių pagrįstu pripažįstamas tik tada, kai perkančioji organizacija yra išnaudojusi visas nuo jos priklausančias teisėtas priemones, siekiant pašalinti viešojo pirkimo sutarties sudarymo galimybę paneigiančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-944-553/2018 38 punktą ir kt.).

27.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aptartą teismų praktiką ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus tuo aspektu, ar atsakovas įrodė, jog išnaudojo visas nuo jo priklausančias teisėtas priemones tam, kad būtų pašalintos kliūtys viešojo pirkimo sutarties sudarymui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovo pateiktas raštas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir pateiktas papildomų lėšų poreikio 2020 – 2022 metams apskaičiavimas yra bendro pobūdžio ir neįrodo atsakovo maksimalių pastangų siekiant gauti finansavimą Pirkimu siekiamai įsigyti ugniagesių apsauginei aprangai. Pastebėtina, kad pagrindą abejoti atsakovo nurodytomis aplinkybėmis dėl neskirto finansavimo ir pasikeitusio poreikio ugniagesių apsauginės aprangos įsigijimui sudaro ta aplinkybė, kad atsakovas 2020 m. rugpjūčio 19 d. paskelbė naują viešąjį pirkimą „Apsauginė ugniagesių apranga“, pirkimo Nr. 500441, kuriuo siekia įsigyti 150 komplektų ugniagesių apsauginės aprangos, todėl nenuoseklūs tampa atsakovo argumentai, kad ugniagesių aprangų poreikis buvo patenkintas, todėl objektyviai privalėjo būti priimtas sprendimas nutraukti Pirkimą.

28.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju atsakovo nurodyti argumentai bei civilinėje byloje nustatytos aplinkybės neįrodo, jog atsakovas sprendimo nutraukti Pirkimą priėmimo metu turėjo pakankamą pagrindą imtis kraštutinės priemonės bei nedėti visų pastangų Pirkimo išsaugojimui ir nutraukti pirkimą (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas, pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), patikslinant jame nurodytą neteisingą naikinamo atsakovo sprendimo priėmimo dieną – atsakovo sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras buvo priimtas 2020 m. sausio 24 d., o ne 2020 m. vasario 11 d. (šią dieną atsakovas pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją).

29.       Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktus duomenis, ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 600 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Didžiausia rekomenduojama priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma už ieškovei suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), apskaičiuota remiantis Rekomendacijų 7 punktu ir 8.11 papunkčiu, sudaro 1 818,05 Eur (1 398,50 Eur × 1,3), todėl ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos mažintinos iki šios sumos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinių dokumentų analizė bei strategijos rengimas vertintini kaip kito procesinio dokumento (šiuo atveju atsiliepimo į apeliacinį skundą) rengimo stadijos sudėtiniai elementai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1101-943/2019), todėl ieškovės pateiktame atliktų darbų detalizavime nurodytos paslaugos (apeliacinio skundo analizė, strategijos formavimas, teismo sprendimo vertinimas ir atsiliepimo rengimas) Rekomendacijų taikymo aspektu vertintinos kaip atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo paslaugos sudėtiniai elementai, už kuriuos patirtos išlaidos atskirai nepriteistinos.

  

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. 

Patikslinti, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu naikinamas atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2020 m. sausio 24 d. sprendimas nutraukti viešojo pirkimo „Apsauginė ugniagesių apranga“ procedūras pirmoje viešojo pirkimo dalyje.

Priteisti iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188601311, ieškovės Danijos įmonės Viking Life Saving Equipment A/S, juridinio asmens kodas DK15016213, naudai 1 818,05 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniolika eurų 5 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                         Marius Bajoras

 

 

Danguolė Martinavičienė

 

 

Asta Radzevičienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • e3K-3-437-916/2017
  • 3K-3-433/2011
  • 3K-7-32/2013
  • e2A-944-553/2018
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • e2-1101-943/2019
  • DK