Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-21][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-514-219-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-514-219/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB ,,Specagra" 148334968 atsakovas
UAB ,,Agroprekyba" 301806912 atsakovas
AB SEB bankas 112021238 Ieškovas
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2.2.2. Bylos, susijusios su nepagrįstu praturtėjimu ar turto gavimu
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.6.2. Įskaitymas
2.6. Prievolių teisė
2.6.6. Prievolių pabaiga
2.1.19. Bylos dėl faktoringo
2.6.31. Faktoringas

?PASTABA: D

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Civilinė byla Nr. e3K-3-514-219/2018

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01915-2016-0                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.31;

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                2.6.6.2.

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Specagrakasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Agroprekyba“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Specagra“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Specagra“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei AB SEB bankui dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių faktoringo teisinius santykius ir finansuotojo bei skolininko tarpusavio atsiskaitymo klausimus, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė AB SEB bankas kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 399 153,10  Eur skolą, 21 555 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad ji ir UAB „Agroprekyba“ 2014 m. rugsėjo 11 d. sudarė Faktoringo sutartį, pagal kurią ieškovė teikė finansavimą UAB Agroprekyba“ mainais į reikalavimo teises UAB Specagra“ pagal UAB „Agroprekyba“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras UAB Specagra“. 2014 m. rugsėjo 11 d. ieškovė ir atsakovės sudarė susitarimą, kuriuo UAB Specagra“ sutiko dėl reikalavimo teisių pagal UAB „Agroprekyba“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras perleidimo ieškovei.

4.       2015 m. gegužės 18 d. – 2015 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Agroprekyba“ išrašė UAB „Specagra“ 9 PVM sąskaitas faktūras už patiektas prekes. Pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras ieškovė suteikė UAB „Agroprekyba finansavimą faktoringo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, tačiau UAB „Specagra“ minėtų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo. Ieškovei kreipusis į UAB „Specagra“ dėl PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo, atsakovė nurodė, kad ji nėra gavusi iš UAB „Agroprekyba“ prekių pagal 2015 m. sausio 13 d. – 2015 m. kovo 1 d. išrašytas ir jos apmokėtas 11 PVM sąskaitų faktūrų, todėl atlikusi įskaitymą.

5.       Atsakovė UAB „Specagra“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 55 702,46 Eur nepagrįstai gautų lėšų.  

6.       Atsakovė nurodė, kad 2013 m. kovo 1 d. UAB „Specagra“ ir UAB „Agroprekyba“ sudarė Ilgalaikio bendradarbiavimo perkant ir parduodant žemės ūkio techniką sutartį (toliau – ir Prekių tiekimo sutartis), kuria UAB „Agroprekyba“ įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis UAB „Specagra“ pateikti naują ir nenaudotą žemės ūkio techniką pagal iš anksto aptartą asortimentą, kiekį ir kainas, o ši įsipareigojo priimti prekes ir nustatyta tvarka bei terminais sumokėti sutartą kainą. Prekių tiekimo sutartimi šalys susitarė, jog prekių perdavimo metu abi šalys pasirašo perdavimo–priėmimo aktą ir tik nuo jo pasirašymo momento prekių nuosavybės teisė pereina UAB „Specagra“. 

7.       Atsakovė 2015 m. sausio 13 d. – 2015 m. vasario 2 d. iš UAB „Agroprekyba“ užsakė 11 mobiliųjų grūdų džiovyklų, už jas UAB „Agroprekyba“ išrašė PVM sąskaitas faktūras, atsakovė jas apmokėjo pagal susitirimą ieškovei sumokėdama 430 540 Eur, tačiau grūdų džiovyklos jai taip ir nebuvo pristatytos. 2015 m. gegužės 18 d. – 2015 m. birželio 5 d. atsakovė užsakė iš UAB „Agroprekyba“ 8 traktorius už 374 837,54 Eur, šiuos UAB „Agroprekyba“ atsakovei pristatė, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad pagal anksčiau apmokėtas PVM sąskaitas faktūras atsakovė prekių nebuvo gavusi, ji atliko šių lėšų įskaitymą ir po jo susidarė atsakovės 55 702,46 Eur permoka ieškovei.  

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

8.       Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 4 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino  priteisė solidariai iš atsakovių UAB „Agroprekyba“ ir UAB „Specagra“ ieškovės AB SEB banko naudai 399 153,10 Eur skolą, 21 555 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos (420 708,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis iš atsakovių ieškovės naudai priteisė 2011,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 1005,94 Eur, atlyginimo.

9.       Atsakovei UAB „Specagra“ pareiškus prieštaravimus, o vėliau – ir pateikus priešieškinį,        Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 5 d. sprendimu pakeitė minėtą preliminarų sprendimą ir tenkino dalį ieškinio, sumažindamas solidariai iš atsakovių UAB „Agroprekyba“ ir UAB Specagra“ ieškovei AB SEB bankui priteistą skolą iki 374 837,54 Eur ir delspinigių sumą iki 20 241,96 Eur, o priteistas 8 proc. dydžio palūkanas nustatė skaičiuoti nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. nuo priteistos 395 079,50 Eur sumos, sumažino bylinėjimosi išlaidas iš kiekvienos atsakovės priteisdamas po 920 Eur bylinėjimosi išlaidų bei po 2800 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo ieškovės naudai. 

10.       Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Specagra“ ginčija tik vienos iš prekių – prikabinamojo pašarų dalytuvo „Farmer 12 H“, už kurį ieškovė prašo 24 315,56 Eur apmokėjimo, gavimą, motyvuodama tuo, kad pateiktame ieškovės PVM sąskaitos faktūros nuoraše nėra sąskaitą gavusio ir prekes priėmusio asmens parašo. Kadangi susitarimo 2 punkte buvo nustatyta, jog pirkėjas (UAB „Specagra“) apmoka bankui pardavėjo pateiktas PVM sąskaitas faktūras pirkėjui, tai leidžia daryti išvadą, kad bankas, reikalaudamas apmokėjimo pagal sąskaitą faktūrą, kurios pirkėjas tiesiogiai nėra gavęs, turėjo pateikti įrodymus, jog jo klientas – užsakovė UAB „Agroprekyba“ – pateikė šią sąskaitą pirkėjui. Teismas sprendė, kad, atsakovei nepriėmus UAB „Agroprekyba“ pateiktos PVM sąskaitos faktūros apmokėti, nesant įrodymų, kad dėl šios prekės atsakovės buvo sudariusios tiekimo susitarimą, nėra pagrindo tenkinti ieškinio dalį dėl šios prekės – prikabinamojo pašarų dalytuvo apmokėjimo ir ieškovei priteistina suma mažinama 24 315,56 Eur.

11.       Teismas nurodė, kad tai, jog atsakovė UAB „Specagra“ 2015 m. gegužės 13 d. – 2015 m. birželio 2 d. pagal UAB „Agroprekyba“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras sumokėjo ieškovei nurodytas sumas, reiškia, kad mokėjimo pagrindas pagal šalių sudarytą susitarimą buvo būtent šios sąskaitos, o tai, kad mokėjimo metu UAB „Specagra“ galėjo būti negavusi užsakytų mobiliųjų grūdų džiovyklų, nereiškia, kad ieškovė turėjo atsisakyti priimti apmokėjimą ar jį grąžinti atsakovei. Tai, kad UAB „Agroprekyba“ išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras už nepatiektas prekes, negali būti vertinama kaip banko nepagrįstas praturtėjimas, nes bankas pinigus įgyja faktoringo sutarties pagrindu. Atsakovė, apmokėdama bankui PVM sąskaitas faktūras už grūdų džiovyklas, patvirtino, kad prekės yra gautos, nes PVM sąskaita faktūra pagal atsakovių sudarytą prekių tiekimo sutartį yra prekių perdavimą patvirtinantis dokumentas. Be to, atsakovė nepateikė ieškovei informacijos apie UAB „Agroprekyba“ elgesį, vengimą pristatyti prekes, už kurias jau yra sumokėta, dėl to ieškovė prarado galimybę laiko sureaguoti ir imtis priemonių savo interesams apginti pagal faktoringo sutartį.

12.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės AB  SEB banko ir atsakovės UAB „Specagra“ apeliacinius skundus, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą ir ieškinį tenkino visiškai.

13.       Kolegija nurodė, kad iš faktoringo sutarties nuostatų matyti, jog AB SEB bankas ir UAB  „Agroprekyba“ aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl reikalavimo į atsakovę perleidimo, įgyvendinto susitarimu ir su pačia atsakove, kuriuo ji sutiko dėl tokios tiekiamų prekių apmokėjimo tvarkos. Reikalavimo teisės pagal faktoringo sutartį laikomos perleistomis AB SEB bankui nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo momento. Kolegija sprendė, kad tarp AB SEB banko ir atsakovės susiklostė išoriniai faktoringo teisiniai santykiai, kurie savo esme atitinka cesijos teisinių santykių esmę. Tarp ieškovės ir UAB „Agroprekyba“ susiklostė vidiniai faktoringo teisiniai santykiai, o tarp UAB „Agroprekyba“ ir UAB „Specagra“ pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, ieškovė turi tik reikalavimo teisę atsakovei, o atsakovė – tik pareigą ieškovei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą, tokia prievolė pagal savo turinį yra vienašalė – UAB „Agroprekyba“ perleidus reikalavimo teisę ieškovei, ši turėjo tik teisę reikalauti apmokėti PVM sąskaitas faktūras, o atsakovė – tik pareigą jas apmokėti. Šiuo atveju atsakovė, teigdama, kad jai nekilo pareiga apmokėti PVM sąskaitų faktūrų už negautas grūdų džiovyklas ir tokia pareiga jai galėtų kilti tik nuo šių prekių pristatymo, sutapatina skirtingais pagrindais atsiradusias prievoles.

14.       Kolegija sprendė, kad atsakovė, būdama verslo subjektas, turėjo pareigą aktyviai veikti ir pranešti ieškovei apie UAB „Agroprekyba“ netinkamai vykdomus įsipareigojimus, nes ieškovė, gaudama iš atsakovės apmokėjimą už 11 mobiliųjų grūdų džiovyklų, nežinojo ir neturėjo žinoti, kad šios prekės yra atsakovei nepristatytos ir kad ieškovė neturi teisės gauti šių pinigų, ir taip nepagrįstai praturtėjo. Kolegija nurodė, kad ieškovė apmokėjimus pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras gavo faktoringo sutarties bei reikalavimo teisių perleidimą įgyvendinančio susitarimo pagrindu. Kadangi atsakovė jokių pretenzijų UAB „Agroprekyba“ dėl sutarties vykdymo nereiškė, ieškovė, gavusi PVM sąskaitas faktūras, pagal faktoringo sutartį turėjo UAB „Agroprekyba“ išmokėti faktoringo avansą. Jei atsakovė yra patyrusi nuostolių dėl to, kad UAB „Agroprekyba“ netinkamai vykdė prekių tiekimo sutartį, ji galėtų pareikšti ieškinį UAB „Agroprekyba“ dėl konkrečių nuostolių atlyginimo.

15.       Spręsdama dėl atsakovės pareigos sumokėti už prikabinamąjį pašarų dalytuvą, kolegija nurodė, kad tokia pareiga atsakovei kyla gavus PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė nėra pateikusi jos teiginius, kad ji šio dalytuvo neužsakė, kad jis buvo atvežtas visai kitu tikslu, pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė, gavusi sąskaitą už prekę, kuri nebuvo užsakyta, privalėjo nedelsdama informuoti ieškovę apie galimus nesąžiningus UAB „Agroprekyba“ veiksmus, taip pat pastarajai reikšti pretenzijas. Kadangi tokių duomenų byloje nėra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo už prikabinamąjį pašarų dalytuvą.        

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                               

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

16.       Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Specagra prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužė 2 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo dalis, kuriomis tenkinti ieškovės AB SEB banko reikalavimai UAB „Specagra, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės AB SEB banko ieškinio reikalavimus UAB „Specagra“ atmesti, taip pat panaikinti šių procesinių sprendimų dalis, kuriomis atmestas UAB „Specarga“ priešieškinis, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                       Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė pirkėjo permokos finansuotojui pagal faktoringo sutartį įskaitymo taisykles. Perleidžiant būsimą piniginį reikalavimą pripažįstama, kad jis perėjo finansuotojui po to, kai atsirado teisė reikalauti sutartyje nustatytų pinigų sumų iš skolininko. Todėl, UAB „Agroprekyba“ atsakovei neperdavus užsakytų mobiliųjų grūdų džiovyklų, atsakovei negalėjo atsirasti pareiga už jas sumokėti, o UAB „Agroprekyba“ negalėjo įgyti reikalavimo teisės į atsakovę dėl nurodytų prekių kainos sumokėjimo ir atitinamai ši neegzistuojanti UAB „Agroprekyba“ reikalavimo teisė negalėjo pereiti banko faktoringo sutarties pagrindu. Šiuo atveju faktoringo teisės normos apskritai neturėtų būti taikomos. Tačiau, net pastarąsias ir taikant, teismai nepagrįstai susiaurino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.911 straipsnio 1 dalies, pagal kurią pirkėjas gali padengti finansuotojo jam pareikštą reikalavimą, įskaitydamas jį su savo turimais reikalavimais pardavėjui, taikymą. Kadangi atsakovė reikalavimo teisę dėl nepagrįstai už negautas mobiliąsias grūdų džiovyklas sumokėtų lėšų grąžinimo turėjo anksčiau, nei bankas pateikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras už UAB „Agroprekyba“ pristatytus traktorius, remiantis CK 6.911 straipsniu, atsakovė turėjo teisę įskaityti anksčiau atsiradusius savo reikalavimus. Skolininkas gali įskaityti naujojo kreditoriaus atžvilgiu tuos savo priešpriešinius reikalavimus pardavėjui, kuriuos jis turėjo ne tik pranešimo apie būsimų reikalavimų perleidimą finansuotojui momentu, bet ir tuo momentu, kai šie būsimi reikalavimai pirkėjui realiai atsirado ir perėjo finansuotojui.

16.2.                       Atsakovės ir UAB „Agroprekyba“ prekių tiekimo sutartis yra tik organizacinio pobūdžio, todėl tam, kad teismas konstatuotų šalių susitarimą dėl prikabinamojo pašarų dalytuvo pirkimo ir pardavimo, turėjo būti nustatyta šalių valia parduoti ir pirkti šią prekę, tačiau toks susitarimas sudarytas nebuvo. Vien tik įvykęs atsiųsto krovinio perdavimas gavėjui savaime negali patvirtinti susitarimo turinio, kuris atitiktų pirkimopardavimo sutarties turinį. Daikto siuntimas (vežimas) numatytam gavėjui savaime nėra jo pirkimas ir pardavimas. Šiuo atveju atsakovė ir nebuvo prikabinamojo pašarų dalytuvo vežimo teisinių santykių dalyvė, ji nei užsakė šią prekę, nei ją siuntė. Tik kaip krovinio iškrovimo adresas buvo nurodytas priklausantis UAB „Specagra adresas, tačiau pačiame važtaraštyje buvo nurodyta, kad krovinys skirtas UAB „Agroprekyba“, todėl toks važtaraštis teismo negalėjo būti teisiškai kvalifikuojamas kaip siunčiamo krovinio nuosavybės perėjimo atsakovei pagrindas, įforminantis pirkimopardavimo sandorį. Dėl šio pašarų dalytuvo nebuvo pasirašytas joks perdavimo–priėmimo aktas, kaip ir nebuvo atsakovei pateikta UAB „Agroprekyba“ PVM sąskaita faktūra. Vien pats PVM sąskaitos faktūros išrašymo faktas nesukuria pareigos ją apmokėti. PVM sąskaita faktūra yra tik apskaitos dokumentas. Todėl, atsakovei neišreiškus valios pirkti prikabinamąjį pašarų dalytuvą, teismas negalėjo konstatuoti atsakovės pareigos už šią prekę sumokėti remdamasis vien tik UAB Agroprekyba“ išrašyta, bet UAB „Specagra“ nepateikta PVM sąskaita faktūra.

17.       Ieškovė AB SEB bankas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužė 2 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1.                      Atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai bando UAB „Agroprekyba“ ir UAB „Specagra“ sudarytos prekių tiekimo sutarties vykdymo sąlygas perkelti bankui dėl galimai netinkamo prekių pristatymo. Tačiau, atsiradus faktoringui, sukuriami teisiniai santykiai, kurie atskiriami nuo prekybos santykių, o mokėjimas už prekes yra laikomas tinkamai įvykdytu tik sumokėjus bankui ir visi kiti santykiai tarp pardavėjo ir pirkėjo iš esmės įtakos banko teisei gauti apmokėjimą pagal finansuotas sąskaitas neturi. Remiantis teismų praktika ir CK 6.101 straipsnio 1 dalimi, banko ir atsakovių santykiuose įvyko sutartinė cesija, kreditoriaus pasikeitimas esant prievolei. Byloje nustatyta, kad bankas mokėjimus UAB „Agroprekyba“ atliko pagrįstai, nes tokia prievolė jam egzistavo. Tam, kad pirkėjas galėtų atlikti finansuotojo reikalavimo įskaitymą CK 6.911 straipsnio pagrindu, jis pats turi turėti priešpriešinę reikalavimo teisę pačiam finansuotojui, o ne pardavėjui reikalavimo teisės perleidimo metu, t. y. sąskaitų išrašymo metu. Byloje nustatyta, kad tokio reikalavimo atsakovė bankui neturėjo.

17.2.                      Faktoringo sutarties 3.1 punktu sutarties šalys susitarė, kad reikalavimo teisės laikomos perleistomis bankui nuo sąskaitos išrašymo momento. Nei faktoringo sutartis, nei jokie kiti susitarimai nenustatė, kad bankas faktoringo avansą UAB „Agroprekyba“ turėtų mokėti ir atitinkamai reikalavimo teisę į UAB „Specagra“ mokėjimus perimtų tik gavęs informaciją apie prekių UAB „Specagra“ perdavimą. Lygiai taip pat nepagrįsti yra atsakovės argumentai dėl neva buvusio susitarimo, kad tik abiejų šalių pasirašyta sąskaita yra tinkama apmokėti. UAB „Agroprekyba“ ir UAB „Specagra“ sutartos prekių perdavimo įforminimo taisyklės negali lemti faktoringo sutarties sąlygų, pagal kurias bankas vykdo faktoringo avanso mokėjimus. Taigi UAB „Specagra“, apmokėdama bankui PVM sąskaitas faktūras už mobiliąsias grūdų džiovyklas, neatšaukiamai patvirtino bankui, kad prekės yra gautos. Atsakovė niekada neinformavo banko, kad prekės yra nepristatytos. O pati aplinkybė, kad UAB „Agroprekyba“ galimai pažeidė prekių tiekimo sutartį ir nepristatė mobiliųjų grūdų džiovyklų, yra išimtinai šių šalių tarpusavio ginčo reikalas. Taip pat nereikšmingi atsakovės aiškinimai ir dėl važtaraščio reikšmės, nes atsakovės nurodomi argumentai gali būti reiškiami UAB „Agroprekyba“, bet ne bankui, kuris išmoka faktoringo avansinį mokėjimą gavęs PVM sąskaitą faktūrą. Be to, UAB „Specagra“ nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad prikabinamasis pašarų dalytuvas nebuvo jos užsakytas ir jai pristatytas.       

         

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl skolininko teisės įskaityti priešinį reikalavimą faktoringo teisiniuose santykiuose

 

18.       Pagal CK 6.154 straipsnio nuostatas, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties išplaukia, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas, suderinta jų valia, konsensusas. 

19.       Sutartiniuose teisiniuose santykiuose asmenys dalyvauja laisva valia, jie patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir teisės principai.

20.       Ši civilinių teisinių santykių dalyvių galimybė patiems apsispręsti dalyvauti, jei taip, kokiuose, ar ne sutartiniuose teisiniuose santykiuose, nulemia tai, kad priėmusi sprendimą tapti sutartinių teisinių santykiais dalyve, sutarties šalis privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis) ir prisiimtus įsipareigojimus tinkamai vykdyti, tarpusavyje bendradarbiauti ir kooperuotis (CK  6.200 straipsnio 1, 2 dalys), nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

21.       Atsakomybę už sutarties nevykdymą, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis), prisiima sutarties šalys. Sutarties nevykdymas suteikia teisę kitai sutarties šaliai reikalauti tinkamo sutartinės prievolės įvykdymo (CK  6.213 straipsnis).

22.       Faktoringas yra viena iš sutarčių rūšių, kuria viena šalis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai šaliai (klientui) pinigus mainais už kliento (kreditoriaus) piniginį reikalavimą, susijusį su prekių perdavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, trečiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą skolininkui (finansavimas su sąlyga perleisti piniginį reikalavimą) ir mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą (CK 6.903 straipsnio 1 dalis).  

23.       Faktoringo sutartis yra sudėtinio tipo sutartis, turinti reikalavimo perleidimo, pirkimo–pardavimo, paskolos sutarčių požymių, t. y. apimanti skirtingos teisinės prigimties sutarčių elementus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-219/2017, 25 punktas).

24.       Faktoringo atveju reikalavimo perleidimo teisiniai santykiai susiklosto tarp dviejų kreditorių – pradinio – kliento faktoringo teisiniuose santykiuose ir naujojo – finansuotojo tuose pačiuose faktoringo teisiniuose santykiuose. Tai reiškia, kad faktoringo sutarties pagrindu įvyksta cesija – reikalavimo teisę į skolininką įgyja iki tol prievolėje nebuvęs asmuo – finansuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016, 35 punktas).

25.       Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš prievolės asmenų pasikeitimo būdų, kuriuo perleidus reikalavimą pasikeičia prievolės kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad reikalavimo perleidimas nekeičia pradinio sandorio, tačiau yra tiesiogiai su juo susietas, todėl visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

26.       Pradinis sandoris, susietas su reikalavimo perleidimu faktoringo teisiniuose santykiuose, yra prekių perdavimas, darbų atlikimas ar paslaugų teikimas, t. y. prievolė, susiklostanti tarp pradinio kreditoriaus perleidžiant reikalavimą (kliento pagal faktoringo sutartį) ir skolininko dėl tam tikrų pareigų atlikimo. Analizuojant šiuos du – pradinio sandorio ir reikalavimo perleidimo – elementus, darytina išvada, kad pradinis kreditorius turi būti įvykdęs savo įsipareigojimą ir perdavęs prekes, atlikęs darbus ar suteikęs paslaugas skolininkui, į kurį, įvykdytos prievolės pagrindu, jis įgyja reikalavimo teisę, perleidžiamą naujajam kreditoriui. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad naujasis kreditorius pakeičia pradinį kreditorių ir negali keisti skolininko prievolės įvykdymo sąlygų, tačiau jis neperima pradinio kreditoriaus įsipareigojimų pagal pradinį sandorį, pavyzdžiui, suteikti prekes, skolininkui.

27.       Trečiasis faktoringo sutarties elementas yra paskolos teisiniai santykiai, susiklostantys tarp kliento (pradinio kreditoriaus perleidžiant reikalavimą) ir finansuotojo (naujojo kreditoriaus perleidžiant reikalavimą). Bankas ar kitas pelno siekiantis juridinis asmuo (finansuotojas) už atlygį perduoda klientui pinigus už šio turimą galiojantį piniginį reikalavimą. Paskolos sutarties elementai faktoringo sutartyje yra specifiniai, nes, nors ir nėra faktoringo sutarties šalis, įsipareigojimą grąžinti finansuotojo klientui suteiktą paskolą įgyja skolininkas, kuris nėra atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi (klientu faktoringo teisiniuose santykiuose) už prekių perdavimą, darbų atlikimą ar paslaugų teikimą pagal faktoringo sutartimi perleidžiamą pradinio kreditoriaus (kliento faktoringo teisiniuose santykiuose) reikalavimą. Pagal CK 6.906 straipsnio 3 dalį, faktoringo sutartis gali būti: 1) su regreso teise (kai klientas įsipareigoja atpirkti finansuotojui perleistą reikalavimą skolininkui, jeigu šis jo neįvykdys) arba 2) be regreso teisės (kai klientas neatsako finansuotojui, jeigu skolininkas neįvykdo perleisto reikalavimo). Pirmoji faktoringo sutarties rūšis yra rizikingesnė klientui, antroji – finansuotojui. Priklausomai nuo to, kas prisiima didesnę riziką, skiriasi faktoringo sutarties sąlygos, pvz., avanso, palūkanų dydis, kurios lemia, ar faktoringo sutarties kaina yra didesnė ar mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014).    

28.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad faktoringo teisiniai santykiai, atsižvelgiant į jų specifiškumą, susiklosto tarp trijų šalių – pirmiausia klientas turi įvykdyti savo įsipareigojimus skolininkui pagal pradinį sandorį ir perduoti prekes, atlikti darbus ar suteikti jam paslaugas, tokiu būdu jis įgyja reikalavimo teisę skolininkui, kurią perleidžia finansuotojui už jo išmokamą faktoringo avansą. Atitinkamai finansuotojas, perėmęs iš kliento, pradinio kreditoriaus, reikalavimo teisę, tampa skolininko kreditoriumi, kuriam šis privalo įvykdyti tinkamai savo įsipareigojimus ir sumokėti už pradinio kreditoriaus, kliento, perduotas prekes, atliktus darbus ar suteiktas paslaugas.

29.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekonominis faktoringo naudingumas klientui pasireiškia tuo, kad leidžia klientui padidinti lėšų apyvartą, kai dėl ekonominio būtinumo tenka savo kontrahentams nustatyti ilgus mokėjimo terminus už suteiktas paslaugas ar prekes. Pasinaudodamas faktoringo sutartimi verslininkas gali savo klientams nustatyti ilgesnius apmokėjimo terminus, taip suteikdamas klientams geresnes sąlygas ir įgydamas pranašumą savo konkurentų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014). Tarp finansuotojo ir kliento (kreditoriaus) susiklostančio teisinio santykio esmė ir paskirtis – finansuotojui investuoti ir gauti pelną; klientui – operatyviai gauti apyvartinių lėšų, taip pat kontroliuoti riziką, kad jo paties klientas neatsiskaitys ar atsiskaitys pavėluotai, ir kt. Santykiai, susiklostantys tarp finansuotojo ir kliento, yra vidinis faktoringo elementas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016, 32 punktas).

30.       Tuo tarpu finansuotoją ir skolininką faktoringo teisiniuose santykiuose sieja kliento, pradinio skolininko kreditoriaus, reikalavimas skolininkui sumokėti už kliento skolininkui įvykdytas prievoles. Santykiai tarp finansuotojo ir skolininko yra išorinis faktoringo elementas ir yra tiesioginė vidinio faktoringo elemento sukeliama teisinė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016, 33 punktas).

31.       Tam tikrais atvejais skolininkas faktoringo teisiniuose santykiuose gali turėti priešinius reikalavimus. Tačiau šiuo atveju yra itin svarbu nustatyti, kam ir kokius reikalavimus pagal galiojantį teisinį reguliavimą gali turėti skolininkas. CK 6.911 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas gali turėti priešinius reikalavimus klientui, t. y. pradiniam kreditoriui pagal reikalavimo perleidimą, kylančius iš skolininko ir kliento sutarties, t. y. pradinio sandorio. Skolininkas įgyja teisę įskaityti šį turimą priešinį reikalavimą tik tuo atveju, jei jis jį jau turėjo tuo momentu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą finansuotojui. Tokia skolininko teisių apsauga faktoringo teisiniuose santykiuose atitinka bendrąsias skolininko teisių apsaugos nuostatas reikalavimo perleidimo teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą, kurį įgijo iki reikalavimo perleidimo, pradiniam kreditoriui gali įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.108, 6.136 straipsniai).

32.       Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010 ir kt.)

33.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skolininkės teisės įskaityti priešinius reikalavimus faktoringo teisiniuose santykiuose, visų pirma keliant klausimą, ar skolininkė, atsakovė UAB  „Specagra“, išvis turėjo įskaitytiną priešinį reikalavimą klientei pradinei kreditorei atsakovei UAB  „Agroprekyba“.

34.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės 2013 m. kovo 1 d. sudarė prekių tiekimo sutartį, pagal kurią UAB „Agroprekyba“ įsipareigojo tiekti UAB „Specagra“ žemės ūkio techniką, o ši įsipareigojo už ją sumokėti. 2014 m. rugsėjo 11 d. UAB „Agroprekyba“ ir ieškovė AB SEB bankas sudarė faktoringo sutartį, pagal kurią ieškovė teikė finansavimą atsakovei mainais į reikalavimo teises UAB „Specagra“ pagal UAB „Agroprekyba“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Pagal 2014 m. rugsėjo 11 d. ieškovės ir abiejų atsakovių susitarimą, atsakovė UAB „Specagra“ sutiko su reikalavimų pagal sąskaitas perleidimu.

35.       Atitinkamai šiuose faktoringo teisiniuose santykiuose pradinis sandoris yra prekių tiekimo sutartis, skolininkė – UAB „Specagra“, klientė, pradinė kreditorė – UAB „Agroprekyba“ ir finansuotoja, naujoji kreditorė – AB SEB bankas.

36.       2015 m. sausio 13 d. – 2015 m. vasario 2 d. UAB „Specagra“ iš UAB „Agroprekyba“ užsakė 11 mobiliųjų grūdų džiovyklų, už kurias UAB „Agroprekyba“ išrašė 11 PVM sąskaitų faktūrų už 533 544 Eur. Pagal dalį šių sąskaitų UAB „Agroprekyba“ gavo finansavimą iš ieškovės, perduodama jai reikalavimo teisę UAB „Specagra“. Atsakovė UAB „Specagra“ finansuotojai, naujajai kreditorei, pareiškus reikalavimą, sumokėjo 430 540 Eur. Kilus ginčui paaiškėjo, kad UAB „Agroprekyba“ užsakytų mobiliųjų grūdų džiovyklų skolininkei nepristatė. Atsakovė UAB  „Specagra“, teikdama kasacinį skundą, nurodo, kad UAB „Agroprekyba“, pradinė kreditorė (klientė pagal faktoringo sutartį), reikalavimo teisę galėjo įgyti tik įvykdžiusi savo įsipareigojimus, t. y. pristačiusi prekes. Todėl UAB „Agroprekyba“ ieškovei perdavė nesamą reikalavimo teisę, pagal kurią atsakovei UAB „Specagra“ negalėjo kilti ir pareiga sumokėti ieškovei.

37.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta pirmiau, sutinka su atsakovės argumentais, kad sutarties šalims sąžiningai vykdant pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus, vienos iš jų reikalavimo teisė kitai kyla tik pirmajai tinkamai įvykdžius savo prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau šiuo atveju situacija susiklostė kitokia. Visų pirma, atsakovė UAB „Specagra“, gavusi ieškovės, finansuotojos, reikalavimą pagal UAB „Agroprekyba“ išrašytas sąskaitas faktūras už nepristatytas mobiliąsias grūdų džiovyklas, jas apmokėjo, taip patvirtindama, kad reikalavimo teisė buvo perleista pagrįstai. Antra, abi atsakovės yra verslininkės, veikiančios toje pačioje žemės ūkio rinkoje, todėl tikėtina, kad toks bendradarbiavimo modelis šalims galimai buvo įprastas. Tačiau tai nereiškia, kad tokią riziką pagal pradinį sandorį kartu su reikalavimo teise perima ir finansuotoja pagal faktoringo sutartį. Trečia, kaip nurodyta šios nutarties 20 punkte, sutarties šalys, vykdydamos sutartį, turi tarpusavyje bendradarbiauti ir kooperuotis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkė, UAB „Specagra“, nepranešė ieškovei, kad klientės reikalavimas perleistas nepagrįstai, kad klientė nevykdo savo įsipareigojimų pagal pradinę sutartį ir pan. Dėl to ieškovė neturėjo pagrindo abejoti faktoringo teisinių santykių dalyvių įsipareigojimų vykdymu.

38.       Be kita ko, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkė ne tik kad sumokėjo už nepristatytas prekes, bet dar iš atsakovės UAB  Agroprekyba“ užsakė ir kitą žemės ūkio techniką. Byloje nenustatyta, kad skolininkė, toliau teikdama užsakymus, būtų susitarusi su pradine kreditore UAB „Agroprekyba“, kad ši pristato kitą žemės ūkio techniką, pavyzdžiui, traktorius, vietoj nepristatytų mobiliųjų grūdų džiovyklų ar kad mobiliosios grūdų džiovyklos bus pristatytos vėliau, o šių nepristačius skolininkė galės atlikti įskaitymą. Byloje nustatyta, kad pagal UAB  „Specagra“ užsakymą jai buvo pristatyti 8 traktoriai už 374 837,54 Eur. Už šiuos traktorius UAB  „Agroprekyba“ išrašė sąskaitas faktūras, jas pateikė finansuotojai, ši, išmokėjusi klientei faktoringo avansą, pateikė reikalavimą skolininkei. Tačiau skolininkė, UAB  „Specagra“, neįvykdė reikalavimo, teikdama, kad atliko priešinio reikalavimo įskaitymą.

39.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog skolininkė negalėjo atlikti įskaitymo vadovaudamasi CK 6.911 straipsniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Specagra“ turėjo reikalavimą UAB „Agroprekyba“ pagal prekių tiekimo sutartį, kad pastaroji pristatytų užsakytas prekes. Tačiau šio reikalavimo dalykas yra visai kitas nei UAB „Agroprekyba“ turimas reikalavimas skolininkei pagal prekių tiekimo sutartį. Kaip nurodyta šios nutarties 38 punkte, UAB „Agroprekyba“ traktorius pristatė, vadinasi, pagrįstai įgijo reikalavimo teisę, kad skolininkė už šias prekes atsiskaitytų. Tuo tarpu skolininkės reikalavimas kreditorei pagal ankstesnius užsakymus nėra finansinis ir, kaip nurodyta pirmiau, byloje nenustatyta, kad UAB „Specagra“ būtų atsisakiusi savo reikalavimo įvykdyti sutartį natūra ir būtų jį pakeitusi į finansinį reikalavimą UAB „Agroprekyba“. Iš to išplaukia, kad tarp skolininkės ir pradinės kreditorės (klientės pagal faktoringo sutartį) nebuvo vienarūšių priešinių reikalavimų tuo metu, kai skolininkė atsisakė sumokėti ieškovei (finansuotojai pagal faktoringo sutartį) pagal reikalavimo perleidimą. Atitinkamai skolininkė neturėjo teisės atlikti įskaitymo finansuotojai pareiškus reikalavimą.

40.       Taip pat kasaciniame skunde skolininkė, atsakovė UAB „Specagra“, kelia klausimą dėl ieškovės reikalavimo sumokėti už pašarų dalytuvą pagrįstumo, nurodydama, kad ji pašarų dalytuvo nebuvo užsakiusi, prekės perdavimo–priėmimo aktas nebuvo pasirašytas.

41.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nurodyta šios nutarties 23–28 punktuose, faktoringo teisiniuose santykiuose finansuotojas reikalavimo teisę skolininkui įgyja ne pagal pradinį sandorį, bet pagal reikalavimo perleidimą, t. y. finansuotojui svarbiausia yra tik viena – ar reikalavimo teisę klientas įgijo pagrįstai. Kokie dokumentai turi patvirtinti šios reikalavimo teisės pagrįstumą, yra šalių susitarimo reikalas. Finansuotojui nėra aktualūs kiti pradinės sutarties vykdymo niuansai.

42.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal faktoringo sutartį reikalavimo teisės laikomos perleistomis nuo sąskaitos išrašymo momento (faktoringo sutarties 3.1 punktas). Klientas, norėdamas gauti finansavimą, turi pateikti bankui nustatyto turinio sąskaitą, kuri turi sutapti su skolininkui pateikiama sąskaita (faktoringo sutarties 4.3 punktas). Bankas turi teisę kreiptis į skolininką patvirtinimo, kad skolininkas yra iš kliento gavęs prekes, bankui pateiktas sąskaitas (faktoringo sutarties 4.4.2 punktas). Tačiau tai yra banko, finansuotojo, teisė, o ne pareiga. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal ieškovės ir atsakovių sudarytą susitarimą, skolininkė UAB „Specagra“ sutiko, kad bus perleidžiamos reikalavimo teisės pagal pradinės kreditorės UAB „Agroprekyba“ pateikiamas sąskaitas.

43.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Agroprekyba“ perdavė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą už pašarų dalytuvą. Pagal kartu pateiktus dokumentus, tokius kaip prekės važtaraštį, ieškovei nekilo pagrįstų abejonių dėl prekės pateikimo atsakovei, ypač turint omenyje ir iki to laiko buvusią savitą atsakovių bendradarbiavimo tvarką (kai atsiskaitoma iš anksto už dar nepristatytas prekes, apie tai atskirai nepažymint). Byloje nenustatyta, kad skolininkė būtų negavusi pašarų dalytuvo ar būtų jį grąžinusi UAB „Agroprekyba“, ar būtų nedelsdama ginčijusi gautą PVM sąskaitą faktūrą ar kitaip informavusi ieškovę apie reikalavimo perleidimo nepagrįstumą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovei buvo perleistas reikalavimas pagal faktoringo sutartį ir atsakovės privalo atsiskaityti su ieškove tinkamai.

44.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias faktoringo teisinius santykius, o kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą procesinį sprendimą.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

45.       Kasacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

46.       Ieškovė nepateikė dokumentų, įrodančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

47.       Kasacinis teismas patyrė 3,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1  dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB ‚Specagra (j. a. k. 148334968) valstybės naudai 3,49 Eur (tris  Eur 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai        Virgilijus Grabinskas

        Janina Januškienė

                Vincas Verseckas        


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.911 str. Skolininko priešiniai reikalavimai
  • CK6 6.101 str. Kreditoriaus teisė perleisti reikalavimą
  • CK6 6.154 str. Sutarties samprata
  • CK6 6.156 str. Sutarties laisvės principas
  • CK6 6.158 str. Sąžiningumas ir sąžininga dalykinė praktika
  • CK6 6.189 str. Sutarties galia
  • CK6 6.205 str. Sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas
  • CK6 6.903 str. Faktoringo sutarties samprata
  • 3K-3-551-915/2016
  • 3K-3-199/2008
  • 3K-3-394/2009
  • 3K-7-168/2010
  • 3K-3-483/2014
  • 3K-3-18/2010
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos