Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-06][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-433-687-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-433-687/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB ,,NT Valdos" 300634954 atsakovas
Molėtų rajono savivaldybės administracija 188712799 atsakovas
AB Energijos skirstymo operatorius 304151376 atsakovas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 288600210 atsakovas
Šedbaro advokatų profesinė bendrija 303321402 ieškovo atstovas
VĮ Registrų centras 124110246 trečiasis asmuo
Kategorijos:
4.1. Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
4. BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6. Prievolių teisė
2.6.11.6. Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas
2.6.16.7. Įmonės nuoma
2.6.11. Pirkimas-pardavimas
2.6.16. Nuoma

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-433-687/2018

        Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00684-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.6; 2.6.16.7

(S)

 

img1 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. T. ir V. T. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų B. T., V. T. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, uždarajai akcinei bendrovei „NT Valdos“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Molėtų rajono savivaldybės administracijai dėl pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė Rima Vižinytė, valstybės įmonė Registrų centras.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypo, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, nuomotojo teises ir pareigas, taip pat pastatų pirkimo–pardavimo sutarties dalies dėl inžinerinių tinklų pardavimo teisėtumą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2015 m. gruodžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 8-7995 dalį dėl pastato – poilsio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – poilsio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (tualetas, kiemo danga, rezervuarai r1, r2, r3, r4, r5, takas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų, 1,15 m vandentiekio šulinio, 74 m gylio artezinio gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklų – buitinės nuotakynės linijos atkarpos 18,71 m ilgio, 1,8 m gylio šulinio, 10 kv. m tūrio nuotekų valymo įrenginio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo ir taikyti restituciją  įpareigoti AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „NT Valdos“ savo lėšomis per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai perstatyto (pertvarkyto) pastato pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – pavėsinę, stoginę valtims, krepšinio aikštelę, užkardą, kiemo dangą, pavėsinę prie ežero, dujų balionų saugyklą, vandentiekio tinklų ir nuotekų šalinimo tinklų – buitinės nuotakynės linijų atkarpas, kurios nėra įregistruotos viešame registre, fiksuotus UAB „Geo planum“ Statinių ir inžinerinių tinklų situacijos plane, bei sutvarkyti žemės sklypą; atsakovėms per prašomą terminą neįvykdžius nustatyto reikalavimo, įpareigoti atsakoves UAB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „NT Valdos“ solidariai mokėti 50 Eur (po 25 Eur) baudą į ieškovų sąskaitas už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo; panaikinti statybą leidžiančius dokumentus – AB „Lietuvos dujos“ techninio projekto Lauko vandentiekiui ir techninei nuotakynei 2009 m. rugsėjo 1 d. suderinimą su Molėtų rajono savivaldybės administracija dėl objektų (duomenys neskelbtini), ir 2010 m. vasario 26 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. SP1-165 bei solidariai priteisti iš atsakovių AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „NT Valdos“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Nurodė, kad jų motina Z. T. 2007 m. lapkričio 8 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Žemės sklype stovėjo dalis AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teise priklausančių statinių. 2009–2010 metais be Z. T. sutikimo žemės sklype buvo vykdomi statybos darbai: pastatyti 25,42 m ilgio vandentiekio tinklai, 1,15 m vandentiekio šulinys, 74 m gylio artezinis gręžinys, atlikti nuotekų šalinimo tinklų įrengimo darbai, 2010 m. sausio 11 d. pakeisti kadastro duomenys.

4.       2015 m. gruodžio 10 d. dovanojimo sutartimi Nr. 11049 Z. T. perleido nuosavybės teisę į žemės sklypą ieškovams (sūnums). 0,1604 ha žemės sklypo buvo užstatyta AB „Lietuvos dujos“ priklausančiais statiniais. Ieškovas V. T. iš atsakovės UAB „NT Valdos“ 2016 m. vasario 18 d. gavo elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teisė į statinius buvo perleista 2015 m. gruodžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 8-7995, įregistruota viešame registre 2016 m. sausio 5 d. Apie pasikeitusį savininką nei ieškovams, nei iki tol buvusiai savininkei nebuvo žinoma. Ieškovų teigimu, bendraturčių teisė buvo pažeista.

5.       Nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius 2004 m. gruodžio 20 d.  2007 m. birželio 22 d. laikotarpiu, nei Z. T. nebuvo davę sutikimų dėl statybos žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė savivaldybei 2009 m. techniniame projekte pateikė VĮ Registrų centro 2005 m. birželio 16 d. pažymėjimą, kuriame kaip žemės sklypo savininkė nurodyta Lietuvos valstybė.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6.       Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę UAB „NT Valdos“ savo lėšomis per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti vandentiekio tinklų ir nuotekų šalinimo tinklų – buitinės nuotakynės linijų atkarpas, kurios nėra įregistruotos viešame registre, fiksuotas UAB „Geo planum“ Statinių ir inžinerinių tinklų situacijos plane, bei sutvarkyti žemės sklypą; įpareigojo atsakovę UAB „NT Valdos“ mokėti baudą – po 25 Eur į ieškovų nurodytą sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo; panaikino statybą leidžiančius dokumentus – AB „Lietuvos dujos“ techninį projektą, suderintą 2009 m. rugsėjo 1 d.  Lauko vandentiekiui ir techninei nuotakynei, ir 2010 m. vasario 26 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. SP1-165; priteisė ieškovams V. T. ir B. T. lygiomis dalimis iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir iš atsakovės UAB „NT Valdos“ po 479,08 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

7.       Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, nustatė, kad 2015 m. gruodžio 23 d. atsakovėms sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ieškovai buvo tik žemės sklypo savininkai ir šio daikto valdymas nuosavybės teise nesudarė sąlygų įsigyti pirmumo teise ginčo statinius, į kuriuos nuosavybės teisių ieškovai neturėj.

8.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 3 dalį AB „Lietuvos dujos“, norėdama parduoti statinius ir inžinerinius tinklus, esančius ieškovų žemės sklype, neprivalėjo gauti ieškovų sutikimo bei pasiūlyti jiems pirmenybės teise pirkti nekilnojamąjį turtą ta kaina, kuria jis parduodamas, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, neturėjo pareigos pranešti žemės sklypo savininkams apie ketinimą parduoti statinius, pastatus ir inžinerinius tinklus, nurodant pardavimo kainą bei kitas sąlygas, kuriomis šie parduodami, nes tai neprieštaravo įstatymų bei sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms.

9.       Teismas, pasisakydamas dėl statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodė, kad ieškovų nurodomi statiniai – pavėsinė, stoginė valtims, krepšinio aikštelė, užkardas, kiemo danga, pavėsinė prie ežero, dujų balionų saugykla, vandentiekio tinklų ir nuotekų šalinimo tinklų – buitinės nuotakynės linijų atkarpos, kurios nėra įregistruotos viešame registre, fiksuoti UAB „Geo planum“ Statinių ir inžinerinių tinklų situacijos plane, buvo pastatyti, įrengti dar iki ieškovams įgyjant nuosavybės teises į žemės sklypą. Šias išvadas paneigiančių įrodymų ieškovai nepateikė, o pagal byloje esančius duomenis statiniai ieškovų žemės sklype pradėti statyti dar 1979 metais.

10.       Teismas nurodė, kad pastatų bei statinių statyba, taip pat inžinerinių tinklų bei kitų objektų įrengimas buvo vykdomi vadovaujantis statybos ir įrengimo darbų metu galiojusiais statybos procesą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ (redakcija, galiojusi iki 1999 m. spalio 9 d.) A priedo nuostatomis. Darbai buvo atlikti galiojant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. balandžio 16 d. iki 2008 m. sausio 6 d.) nuostatoms, todėl statybos leidimas buvo nereikalingas.

11.       Atkuriant nuosavybės teises V. M., jos įpėdiniai buvo informuoti ir žinojo, į kokį žemės sklypą ir kokiomis sąlygomis jiems yra atkuriamos nuosavybės teisės, kokie žemės sklype yra pastatai, statiniai ir kiti įrenginiai, kokie apribojimai yra nustatyti žemės sklypo naudojimui, kokia yra galiojanti žemės sklypo nuomos sutartis, ir kt. reikšmingas aplinkybes. V. M. įpėdinė Z. T., remdamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis, galėjo su minėtomis aplinkybėmis nesutikti, reikalauti, kad būtų kompensuojama žemės sklypo vertė arba suteikiamas kitas lygiavertis žemės sklypas, kuriam nebūtų nustatyta minėtų apribojimų, ginčyti apskrities viršininko administracijos sprendimą, kreiptis dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo ar kitokiu būdu ginti savo pažeistas teises, tačiau Z. T. su nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo sąlygomis sutiko, nei apskrities viršininko administracijos sprendimo, nei žemės nuomos sutarties neginčijo, nereikalavo jokių kompensacijų bei nereiškė jokių pretenzijų žemės nuomininkui ir pastatų, statinių bei kitų įrenginių savininkei AB „Lietuvos dujos“. Dėl to teismas padarė išvadą, kad nuosavybės teise įgiję žemės sklypą ieškovai neįgijo daugiau teisių, nei turėjo pradinis savininkas.

12.       Teismas nurodė, kad prašomas panaikinti statybą leidžiantis dokumentas – 2009 m. rugsėjo 1 d. derinimo žyma Nr. P6-215 Vandentiekio ir buitinių nuotekų genplane, AB „Lietuvos dujos“ techniniame projekte lauko vandentiekiui ir buitinei nuotakynei (toliau – inžinerinių tinklų) buvo suderintas su atsakingais pareigūnais, tačiau pažeidžiant Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punkto nuostatas, pagal kurias, statytojui siekiant gauti statybos leidimą, būtina sąlyga buvo turėti asmens, kuriam priklauso žemės sklypas, sutikimą dėl statybų. Toks reikalavimas – gauti sklypo savininko (valdytojo ar naudotojo) sutikimą – yra nustatytas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, kurio 33.3 papunktyje įtvirtinta, kad rašytinis žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas reikalingas, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype.

13.       Nagrinėjamu atveju, išduodant statybą leidžiantį dokumentą, buvo vadovaujamasi AB „Lietuvos dujos“ pateiktu neaktualiu Nekilnojamojo turto registro pažymėjimu, kuriame kaip žemės sklypo savininkė nurodyta valstybė. Teismas darė išvadą, kad, nesant žemės sklypo savininkės Z. T. sutikimo, o statybą leidžiantį dokumentą išdavus pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ieškovų reikalavimas panaikinti statybą leidžiančius dokumentus – AB „Lietuvos dujos“ techninio projekto Lauko vandentiekiui ir techninei nuotakynei 2009 m. rugsėjo 1 d. suderinimą ir 2010 m. vasario 26 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. SP1-165 buvo pagrįstas.

14.       Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų B. T., V. T. ir atsakovių AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „NT Valdos“ apeliacinius skundus, 2018 m. kovo 20 d. sprendimu panaikino Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys ir atsakovė UAB „NT Valdos“ įpareigota savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius bei mokėti 25 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo; panaikinti statybą leidžiantys dokumentai – AB „Lietuvos dujos“ techninio projekto Lauko vandentiekiui ir techninei nuotakynei 2009 m. rugsėjo 1 d. suderinimas su Molėtų rajono savivaldybės administracija dėl objektų (duomenys neskelbtini), ir 2010 m. vasario 26 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. SP1-165 bei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir dėl šių reikalavimų priėmė naują sprendimą – ieškinį atme, o kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo paliko nepakeistą.

15.       Kolegija nustatė, kad AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektus – pastatus ir inžinerinius tinklus, esančius 0,5304 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 62/2004-0027 Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities viršininko administracijos, 2004 m. gruodžio 20 d. 40 metų terminui buvo išnuomotas AB „Lietuvos dujos“. Žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis buvo kitos paskirties žemė, rekreacinės teritorijos, teritorijos moteliams, poilsio namams, kempingams ir kitiems apgyvendinimo objektams, sporto kompleksams statyti, įrengti ir eksploatuoti“ (sutarties 3 punktas), o dėl naujų statinių ir įrenginių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo sąlygų sprendžiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (sutarties 4 punktas). Utenos apskrities viršininko 2007 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 13-21074 V. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,5304 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo sprendimo priėmimo dienos visos teisės ir pareigos pagal 2004 m. gruodžio 20 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį perėjo V. M.. 2007 m. lapkričio 8 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu nuosavybės teisę į 0,5304 ha žemės sklypą įgijo Z. T. ir ji 2015 m. gruodžio 10 d. dovanojimo sutartimi nuosavybės teises į žemės sklypą lygiomis dalimis perleido ieškovams. Nuosavybės teisės į žemės sklypą ieškovų vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2015 m. gruodžio 17 d.

16.       AB „Lietuvos dujos“ 2015 m. gruodžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė, o UAB „NT Valdos“ įsigijo pastatus: poilsio namelius, pirtį, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, vandentiekio tinklus – lauko vandentiekį, nuotekų šalinimo tinklus – buitinę nuotakynę.

17.       Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovų ginčijami statiniai iš esmės buvo pastatyti ar rekonstruoti dar iki nuosavybės teisių V. M. atkūrimo ir jiems pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas nebuvo reikalingi statybos leidimai, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatas ir nepagrįstai pripažino, jog vandentiekio tinklų atkarpos bei buitinių nuotakynių linijų atkarpos yra savavališkos statybos padariniai, todėl jie turi būti pašalinti.

18.       Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomas panaikinti statybą leidžiantis dokumentas buvo gautas pažeidžiant Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punkto bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 punkto nuostatas, nes nebuvo gautas Z. T. sutikimas. Kolegijos teigimu, šio statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu (2009 m. rugsėjo 1 d.) Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punkto nuostatos įsigaliojo tik nuo 2010 m. spalio 1 d., todėl nustatyta pareiga asmeniui gauti statybos leidimą iš žemės sklypo savininko negalėjo būti taikoma. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ įsigaliojo taip pat tik 2010 m. spalio 1 d. Kadangi pateikti žemės sklypo savininko sutikimo vykdyti statybas tuo metu galiojęs įstatymas nereikalavo, o baigus statybas, valstybės institucijoms buvo pateikti reikiami dokumentai – projektavimo sąlygų sąvadas, supaprastintas statinio projektas su rašytiniais pritarimais, todėl statytojui neišduoti Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, kurio pagrindu statiniai buvo įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, nebuvo pagrindo.

19.       Kolegija įvertino ir tą aplinkybę, kad žemės sklypo savininkė Z. T. jokių pretenzijų dėl vykdomų statybų sau nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nereiškė nei statybų metu, nei jas užbaigus. Kadangi Z. T. ir baigus statybas daugiau nei penkerius metus nuo statinio pripažinimo tinkamu (2010 m. vasario 26 d.) nekėlė šių statinių bei statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo klausimo, o ieškovai 2015 m. gruodžio 10 d. įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą su ginčo statiniais, todėl jie neįgijo teisių daugiau, nei jų turėjo pirmesnis savininkas.

20.       Kolegija, nustačiusi, kad ginčo žemės sklypas pastatams įrengti buvo suteiktas dar 1987 m. spalio 6 d., suteiktas konkrečiam tikslui – poilsiavietei prie (duomenys neskelbtini) įrengti, 2004 m. spalio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje buvo nurodyta pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis (kitos paskirties žemė, rekreacinės teritorijos, teritorijos moteliams, poilsio namams, kempingams ir kitiems apgyvendinimo objektams, sporto kompleksams statyti, įrengti ir eksploatuoti), atsižvelgė į tą aplinkybę, kad, atkuriant nuosavybės teises į šį žemės sklypą V. M., sklype jau buvo pastatyti ir įrengti statiniai ir pastatai, dėl to nuosavybė į šį žemės sklypą buvo atkurta būtent tokios būklės, kokios jis buvo nuosavybės teisės atkūrimo metu, įskaitant ir galiojančią 2004 m. gruodžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Byloje nebuvo jokių duomenų, kad V. M. ar jos įgalioti atstovai būtų nesutikę su žemės sklypo atkūrimu natūra, prašę keisti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas, vadinasi, pagal CK 4.48 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškovai, dovanojimo sutarties pagrindu įgiję nuosavybę į žemės sklypą, neįgijo daugiau teisių ir pareigų, nei jų turėjo ankstesnės turto savininkės.

21.       Pagal nuo 1997 m. liepos 9 d. įsigaliojusio Statybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ (redakcija, galiojusi iki 1999 m. spalio 9 d.) A priedą bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. balandžio 16 d. iki 2008 m. sausio 6 d.) nuostatas pastatams – poilsio nameliams naudoti ir eksploatuoti buvo įrengta visa reikalinga infrastruktūra ir tokiems objektams nebuvo reikalingas statybos leidimas bei jų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

22.       Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 20 d. sprendimo ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančia 2015 m. gruodžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 8-7995, panaikinti statybą leidžiantį dokumentą – AB „Lietuvos dujos“ techninio projekto Lauko vandentiekiui ir techninei nuotakynei 2009 m. rugsėjo 1 d. suderinimą su Molėtų rajono savivaldybės administracija; panaikinti 2010 m. vasario 26 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. SP1-165; išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus ir dėl šių reikalavimų priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančia 2015 m. gruodžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 8-7995 dalį dėl vandentiekio tinklų, unikalus Nr. 4400-2013-2665, ir nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. 4400-2013-2676, perleidimo ir dėl šios dalies taikyti restituciją, panaikinti pirmiau nurodytą statybą leidžiantį dokumentą  AB „Lietuvos dujos“ techninio projekto Lauko vandentiekiui ir techninei nuotakynei 2009 m. rugsėjo 1 d. suderinimą su Molėtų rajono savivaldybės administracija, panaikinti 2010 m. vasario 26 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. SP1-165, įpareigoti AB „Energijos skirstymo operatorius“ savo lėšomis per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius: išardyti pagal panaikintą 2009 m. rugsėjo 1 d. statybą leidžiantį dokumentą pastatytus vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus bei sutvarkyti žemės sklypą; atsakovei per prašomą terminą neįvykdžius nustatyto reikalavimo, įpareigoti atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ mokėti 50 Eur (po 25 Eur) baudą į ieškovų sąskaitas už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai, pasibaigimo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Statytojas neįvykdė įstatymo reikalavimo pateikti žemės sklypo savininko sutikimą dėl naujų statinių statybos, o žemės nuomos sutartyje tokia nuomininko teisė taip pat nėra nustatyta. Statytojas neįvykdė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos – žemės sklypą valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, todėl statytojui ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas negalėjo būti išduodami.

22.2.                      Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punkto nuostatos, reikalaujančios sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo sutikimo vykdyti statybas, įsigaliojo tik nuo 2010 m. spalio 1 d., o Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ įsigaliojo tik 2010 m. spalio 1 d., t. y. gerokai vėliau nei AB „Lietuvos dujos“ buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, todėl šiuose teisės aktuose nustatyta pareiga asmeniui gauti statybos leidimą iš žemės sklypo savininko, kai statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti dar iki minėtų teisės aktų įsigaliojimo dienos, negalėjo būti taikoma, neatitinka Statybos įstatymo nuostatų, pažeidžia žemės sklypo savininko nuosavybės teises.

22.3.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atmesdami ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2015 m. gruodžio 23 d. pirkimopardavimo sutartį Nr. 8-7995, pažeidė CK 6.394 straipsnio 3 dalį, nes, sudarant šią sutartį, nebuvo gautas žemės sklypo savininko sutikimas.

22.4.                      Savavališkai pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektas, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektas, ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama, todėl teismai turėjo pripažinti negaliojančia 2015 m. gruodžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų perleidimo ir taikyti restituciją.

23.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Molėtų rajono savivaldybės administracija prašo palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Statybą leidžiantis dokumentas buvo suderintas su Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi jau esant Utenos visuomenės sveikatos centro Molėtų skyriaus statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažymai, kurioje pateikta išvada, jog projekto statiniai atitiko projektavimo sąlygų ir visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Šis projektas, prieš pateikiant suderinti su Molėtų rajono savivaldybės administracija, buvo suderintas ir su tuometiniu Molėtų rajono žemėtvarkos skyriumi (2009 m. birželio 31 d. suderinimo žyma), su kuriuo 2004 m. gruodžio 20 d. AB „Lietuvos dujos“ buvo sudariusi valstybinio žemės sklypo nuomos sutartį, įregistruotą VĮ Registrų centre. Molėtų rajono savivaldybės administracijai pateiktame pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre kaip žemės sklypo ir statinių savininkai buvo nurodyti Lietuvos Respublika ir AB „Lietuvos dujos“. Kadangi plane jau buvo Molėtų rajono žemėtvarkos derinimo žyma, tai Molėtų rajono savivaldybės administracijai nekilo abejonių dėl savininko dalyvavimo gaunant statybą leidžiantį dokumentą.

23.2.                      Statybą leidžiantis dokumentas nepažeidė tuomet galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punkto bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto STR 1.07.01:2010 Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 papunkčio nuostatų. 2009 m. rugsėjo 1 d. Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punktas ir nurodyto teisės akto 33.3 papunktis negaliojo.

23.3.                      Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą, o to paties įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad nesudėtingas statinys – inžinerinis statinys. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 punktą inžineriniai statiniai – inžineriniai tinklai, o pagal 10 punktą inžineriniai tinklai – tai statinio statybos sklype ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Statybos leidimas nebuvo reikalingas.

24.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atmesti kasacinio skundo reikalavimą, kuriuo ieškovai prašo panaikinti 2010 m. vasario 26 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. SP1-165, o kitus kasacinio skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Pripažinimo tinkamu naudoti akto forma yra reglamentuota aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 įsakymu Nr. 242 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ reglamento 6 priede bei VI skyriuje „Vieno – dviejų butų namų, sodo namų, II grupės nesudėtingų statinių, laikinų statinių ir daugiabučių namų pertvarkytų butų (nekeičiant jų paskirties) pripažinimo tinkamais naudoti ypatumai“ (redakcija galiojo nuo 2010 m. vasario 14 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d.). Pagal nurodyto reglamento 24 punktą, pasirašius statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, statytojas (užsakovas) privalo statinį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir jį naudoti teisės aktais nustatyta tvarka. To paties reglamento 34 punkte nustatyta, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre.

24.2.                      2010 m. vasario 26 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. SP1-165 komisija pripažino tinkamais naudoti lauko vandentiekį, buitinę nuotakynę. Kadangi komisijai buvo pateikti reikiami dokumentai: projektavimo sąlygų sąvadas, supaprastintas statinio projektas su rašytiniais pritarimais, tai komisija, patikrinusi statinių atitiktį projektui, neturėjo pagrindo neišduoti akto. Aktą pasirašė visi komisijos nariai. Šio akto pagrindu statiniai buvo įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.).

24.3.                      Nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojus naujoms minėtų Statybos įstatymo straipsnių redakcijoms žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai, kaip statybą leidžiantys dokumentai, neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų.

24.4.                      Z. T. 2007 m. lapkričio 8 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, 2015 m. gruodžio 10 d. dovanojimo sutartimi perleido nuosavybės teises į šį žemės sklypą lygiomis dalimis ieškovams. Ieškovų nuosavybės teisės į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2015 m. gruodžio 17 d. Buvusi žemės sklypo savininkė Z. T. 6 metus (nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. suderinto techninio projekto ir statybų pradžios iki 2015 m. gruodžio 10 d. dovanojimo sutarties sudarymo ir žemės sklypo perleidimo ieškovams) turėjo galimybę statytojui arba statinio savininkui pateikti pretenzijas dėl vykdomų statybų arba ginčyti teisme tiek atliktą naują statybą, tiek statytojui išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tačiau šių savo teisių neįgyvendino. Kadangi naujieji žemės sklypo savininkai dovanojimo sutarties pagrindu perėmė šią žemę, ant kurios jau stovėjo visi ginčo statiniai, tai ieškovai, nuosavybės teise įgiję žemės sklypą, neįgijo daugiau teisių, negu turėjo pradinis savininkas.

25.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Žemės sklypą statytoja AB „Lietuvos dujos“ teisėtai valdė nuo 2004 m. gruodžio 20 d. tarp AB „Lietuvos dujos“ ir Utenos apskrities viršininko administracijos sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu. Šios sutarties 4 punkte nurodyta, kad žemės sklype esantys žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai ir įrenginiai naudojami pagal paskirtį; dėl naujų statinių ir įrenginių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo sąlygų sprendžiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka; pagal sutarties 6 punktą užstatomo sklypo plotas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos statybos ir projektavimo normas. Vadinasi, žemės nuomos sutartyje žemės nuomininkei AB „Lietuvos dujos“ buvo suteikta teisė pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus statyti, įrengti ir eksploatuoti rekreacinės paskirties objektus bei jiems eksploatuoti reikalingus įrenginius. 2007 m. birželio 22 d. apskrities viršininko sprendimu Nr. 13-21074 atkūrus nuosavybes teises į žemės sklypą, vėliau žemės sklypą paveldėjus naujai savininkei, visos žemės nuomotojo teisės ir pareigos pagal minėtą žemės nuomos sutartį perėjo iš valstybės naujai žemės sklypo savininkei. Inžineriniai tinklai buvo įrengti pagal techninį projektą, parengtą pagal 2009 m. kovo 18 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos išduotą projektavimo sąlygų sąvadą ir suderintą su atsakingais Molėtų rajono savivaldybės administracijos, Aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros, Visuomenės sveikatos centro bei žemėtvarkos pareigūnais. 2010 m. vasario 26 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus paskirta komisija pasirašė statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktą, šio pagrindu minėti statiniai buvo įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.

25.2.                      Pagal 2004 m. gruodžio 20 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį žemės nuomininkei AB „Lietuvos dujos“ buvo suteikta teisė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, statyti, įrengti ir eksploatuoti motelius, poilsio namus, kempingus ir kitus apgyvendinimo objektus bei sporto kompleksus, nes būtent tuo tikslu žemės nuomos sutartis ir buvo sudaryta. Vadinasi, žemės nuomos sutartyje buvo nustatyta žemės nuomininkės teisė žemės sklype statyti naujus statinius.

25.3.                      Klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012; 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013). Statinio statybos teisėtumui patikrinti taikytini tie teisės aktų reikalavimai, kurie galiojo statinio statybos metu, bet ne vėliau įsigalioję teisės aktai. Kitokiu atveju dėl pasikeitusių teisės aktų užbaigus statybą baigto statinio savininko teisės į teisėtai pastatytą statinį negalėtų būti apgintos, tai prieštarautų asmens, vykdžiusio statybas, teisėtam lūkesčiui į statinio nuosavybės teisių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-695/2015). Pažymėtina, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusioje Statybos įstatymo redakcijoje buvo nustatyti apribojimai žemės savininkams ar valdytojams pateikti pretenzijas dėl statinių, kurių statybai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau privaloma gauti žemės sklypo savininkų ar valdytojų sutikimus, statybos, t. y. Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje buvo nurodyta, kad šio įstatymo 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų.

25.4.                      Pagal CK 6.394 straipsnio 1 dalį nekilnojamąjį daiktą, esantį kito asmens žemėje, leidžiama parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo. Žemės sklypo savininko sutikimas reikalingas tik tuo atveju, kai nekilnojamojo daikto pardavimas prieštarautų įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Parduodant nekilnojamąjį daiktą, kai sutarties šalys neturi ketinimo keisti žemės sklypo, ant kurio yra šis daiktas, naudojimo sąlygų, teisė naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi pereina pirkėjui įstatymo pagrindu, ir žemės sklypo savininko sutikimo dėl teisių į žemės sklypą perleidimo nereikia. Nei nekilnojamojo turto pardavėja AB „Lietuvos dujos“, nei pirkėja UAB „NT Valdos“ ginčo žemės sklypo ir (ar) pastatų paskirties nekeitė, todėl 2015 m. gruodžio 23 d. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis neprieštaravo nustatytoms žemės sklypo naudojimo sąlygoms, t. y. turto savininkas, parduodamas nekilnojamąjį turtą, neturėjo pareigos gauti žemės sklypo savininko sutikimą.

25.5.                      Žemės sklype esantiems pastatams (poilsio nameliams) eksploatuoti reikalingi inžineriniai įrenginiai (lauko vandentiekis ir buitinė nuotakynė) 2009 m. pabaigoje bei 2010 m. pradžioje buvo įrengti teisėtai, pagal statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir suderinus su statybos valstybinę priežiūrą atliekančiomis institucijomis. Žemės sklypo savininkė Z. T. nei įrenginių įrengimo metu, nei vėliau statytojui ar viešojo administravimo subjektams jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl įrenginių įrengimo ar pažeistų Žemės savininko teisių gynimo nereiškė.

25.6.                      Teisėtai įrengti įrenginiai negali būti laikomi neteisėta statyba. Net ir tuo atveju, jeigu įrenginiai būtų pripažinti įrengtais pažeidžiant teisės aktų nuostatas, ieškovų reikalaujamas neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas yra neadekvatus ieškovų teisių gynimo būdas, prieštaraujantis teisės aktuose įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principams bei sukeliantis neadekvačius suvaržymus bei kitas neigiamas pasekmes atsakovams. Žemės sklype įrengti įrenginiai (lauko vandentiekis ir buitinė nuotakynė) nedaro ieškovams žalos, nepažeidžia jų teisių ir interesų, netrukdo naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį, nemažina žemės sklypo rinkos vertės ar jo pardavimo galimybių. 2004 m. spalio 20 d. sudaryta žemės nuomos sutartis yra galiojanti ir jos galiojimas numatytas iki 2044 metų. 

26.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „NT Valdos“ prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

26.1.                      Pagal 2004 m. gruodžio 20 d. žemės nuomos sutartį žemės nuomininkei AB „Lietuvos dujos“ buvo suteikta teisė, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, statyti, įrengti ir eksploatuoti motelius, poilsio namus, kempingus ir kitus apgyvendinimo objektus bei sporto kompleksus, nes būtent tuo tikslu žemės nuomos sutartis ir buvo sudaryta.

26.2.                      Statytoja AB „Lietuvos dujos“, vykdydama įrenginių įrengimo darbus, atitiko visus Statybos įstatyme statytojui nustatytus reikalavimus.

26.3.                      Statybos įstatymo (įrenginių įrengimo metu galiojusi įstatymo redakcija, galiojusi iki 2010 m. spalio 1 d.) 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad statiniui statyti privalomas statybos leidimas, išskyrus nesudėtingus statinius, kurių sąrašą patvirtina Vyriausybės įgaliota institucija, statybą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintame statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4 punkte buvo nurodyta, kad II grupės nesudėtingų statinių įrengimui rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. II grupės nesudėtingiems statiniams statybos leidimas nereikalingas, o vietoj jo reikalingas raštiškas pirmiau minėto valstybės tarnautojo pritarimas. Nesudėtingų statinių sąrašas buvo patvirtintas minėto STR 1 priede, kuriame nurodyta, kad II grupės nesudėtingais statiniais laikomi inžineriniai tinklai namų valdos ribose bei inžinerinių tinklų įvadai į namų valdos statinius.

26.4.                      Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad statybą leidžiančio dokumento (techninio projekto) išdavimo metu Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punkto nuostatos, reikalaujančios sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo sutikimo vykdyti statybas, įsigaliojo tik nuo 2010 m. spalio 1 d., todėl nustatyta pareiga asmeniui gauti statybos leidimą iš žemės sklypo savininko negalėjo būti taikoma. Be to, tuometinė žemės sklypo savininkė Z. T. per įstatyme nustatytą vienerių metų terminą nuo statybos pradžios (2009 m. rugsėjo mėnesio) jokių pretenzijų nei statytojai AB „Lietuvos dujos“, nei viešojo administravimo subjektams nereiškė, todėl jos sutikimas, vadovaujantis pirmiau minėta Statybos įstatymo nuostata, suėjus vienerių metų pretenzijos pareiškimo terminui, tapo neprivalomas.

26.5.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad 2015 m. gruodžio 23 d. sudarant pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ neturėjo pareigos apie pastatų bei statinių pardavimą pranešti ieškovams, kaip žemės sklypo savininkams. Šios teismo išvados ieškovai neginčijo.

26.6.                      Teisėtai įrengti įrenginiai negali būti laikomi neteisėta statyba. Net ir tuo atveju, jeigu įrenginiai būtų pripažinti įrengtais pažeidžiant teisės aktų nuostatas, ieškovų reikalaujamas neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas yra neadekvatus ieškovų teisių gynimo būdas. Statybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Net ir nustačius neteisėtas statybas, sprendžiama dėl jų pasekmių – neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl žemės sklypo, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, nuomotojo teises ir pareigas reglamentuojančių teisės aktų taikymo 

 

27.       Kasaciniame skunde teigiama, kad statytoja AB „Lietuvos dujos“ neįvykdė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos – nevaldė žemės sklypo nuosavybės teise arba nenaudojo jo kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, ir todėl, ieškovų teigimu, statytojai ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas negalėjo būti išduoti. Šioje byloje kilusiame ginče ieškovai kaip pagrindinį teisės argumentą nurodo tai, kad statytoja neįvykdė įstatymo reikalavimo pateikti žemės sklypo savininko sutikimą dėl naujų statinių statybų jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Ieškovų teigimu, žemės nuomos sutartyje nuomininko teisė statyti naujus statinius taip pat nebuvo nustatyta.

28.       Kasaciniame skunde nurodomų inžinerinių tinklų (lauko vandentiekio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir buitinės nuotakynės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įrengimo metu (20092010 metais) iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę būti statytoju fiziniai ir juridiniai asmenys įgyvendina, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą; statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Nagrinėjamoje byloje teisę būti statytoju AB „Lietuvos dujos“ įgyvendino pagal 2004 m. gruodžio 20 d. AB „Lietuvos dujos“ ir Utenos apskrities viršininko administracijos sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N 62/2004-0027.

29.       Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad leidimui statyti naują statinį gauti kartu su įstatyme išvardytais pateiktinais dokumentais taip pat turėjo būti pateikta sutartis su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju, jeigu inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti kitame žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu. Analogiška nuostata, įpareigojanti statybas pradėti ketinantį asmenį ne jam priklausančiame žemės sklype gauti to sklypo savininko (valdytojo ar naudotojo) sutikimą, nurodyta ir aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, kurio 33.3 papunktyje nustatyta, kad rašytinis žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas reikalingas, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype. 

30.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtomis įstatymo nuostatomis, sprendė, kad dėl ginčo inžinerinių įrenginių statybos buvo būtinas žemės sklypo savininko sutikimas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punkto redakcija leidimo statyti inžinerinius įrenginius išdavimo metu negaliojo. Ginčo inžinerinių tinklų įrengimo metu galiojo Statybos įstatymo redakcijos 3 straipsnio 2 dalis (žr., nutarties 28 punktą).

31.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad statinių statytojas žemės sklypą valdo žemės nuomos teisinių santykių pagrindu, sutartyje nustatyta teisė pastatams eksplotuoti statyti inžinerinius įrenginius, sprendė, kad nagrinėjamu atveju statytojas laikytinas teisėtu žemės sklypo naudotoju.Teisėjų kolegija, remdamasi toliau nurodytais argumentais, laiko šią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrįsta.

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai žemės naudotojas nėra jos savininkas, o ją naudoja pagal nuomos sutartį, tarp jo ir žemės savininko atsiranda prievoliniai žemės nuomos teisiniai santykiai. Žemės naudojimo teisės subjektas gali būti žemės savininkas arba asmuo, naudojantis ją sutarties pagrindu. Žemės naudotojo, kuris nėra jos savininkas, teisės yra ribotos, jis be savininko sutikimo negali disponuoti žemės sklypu, keisti jos paskirties ir kt., turi naudoti žemės sklypą sutartyje nustatytomis sąlygomis.

33.       Teisėjų kolegijos požiūriu, prie minėtos išvados pirmosios instancijos teismas priėjo neanalizuodamas sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje ir sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypą (bei šiuos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose) nustatytų nuomininko ir žemės sklypo savininko teisių ir pareigų bei šių teisių ir pareigų galiojimo, keičiantis žemės sklypo savininkams po nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo; neatsižvelgdamas į žemės nuomos sutartyje nurodytą leidimą statyti pastatams eksplotuoti reikalingus inžinerinius įrenginius, sutartyje nustatytą žemės paskirtį, ginčo statinių paskirtį ir kt.

34.       Byloje teismų nustatyta, jog žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,5304 ha, kuriame vykdė inžinerinių tinklų įrengimo darbus, statytoja AB „Lietuvos dujos“ teisėtai valdė pagal 2004 m. gruodžio 20 d. AB „Lietuvos dujos“ ir Utenos apskrities viršininko administracijos sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N 62/2004-0027, kurioje nustatyta, kad žemės sklypas išnuomojamas bendrovei AB Lietuvos dujos“ 40 metų laikotarpiui sutartyje nustatytomis sąlygomis.

35.       Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad žemės nuomos sutartyje žemės nuomininkei AB „Lietuvos dujos“ buvo suteikta teisė, laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, statyti, be kta ko, rekreacinės paskirties objektams eksploatuoti reikalingus įrenginius (inžinerinius tinklus). Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su šia apeliacinės instancijos teismo išvada, kasacinio skundo argumentais ji nėra paneigiama.

36.       Ginčo inžineriniai tinklai buvo įrengti pagal techninį projektą, parengtą pagal projektavimo sąlygų sąvadą, suderintą su atsakingais pareigūnais; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus paskirta komisija pasirašė statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kurio pagrindu minėti statiniai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovų ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas laikytini teisėtais, atitinkančiais teisės aktų reikalavimus, taip pat ir dėl statytojo teisės žemės nuomos sutarties pagrindu būti teisėtu inžinerinių tinklų statytoju.

37.       Apeliacinės instancijos teismas prie tokios išvados priėjo, remdamasis byloje konstatuotais faktais: kad žemės sklypą, kuriame buvo statomi inžineriniai tinklai, statytoja teisėtai valdė 2004 m. gruodžio 20 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu; žemės nuomos sutarties sąlygos nedraudė, laikantis teisės aktų nuostatų, statyti, įrengti ir eksploatuoti rekreacinės paskirties objektams eksploatuoti reikalingų įrenginių (inžinerinių tinklų) (valstybinės žemės nuomos sutarties 3, 4 punktai); pastatytų statinių – lauko vandentiekio ir techninės nuotakynės (inžinerinių tinklų)  paskirtis žemės sklype esančiam nekilnojamajam turtui (poilsio nameliams) eksploatuoti reikalinga infrastruktūra.

38.       Žemės nuomos sutarties 3 punkte nustatyta, kad „žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis – kitos paskirties žemė, rekreacinės teritorijos, teritorijos moteliams, poilsio namams, kempingams ir kitiems apgyvendinimo objektams, sporto kompleksams statyti, įrengti ir eksploatuoti“. Sutarties 4 punkte nustatyta, kad žemės sklype esantys „žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai ir įrenginiai naudojami pagal paskirtį. Naujų statinių ir įrenginių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo sąlygos apsprendžiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“, o 6 punkte nurodyta, kad „užstatomo sklypo plotas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos statybos ir projektavimo normas“.

39.       Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybinės žemės nuomos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre (įrašas galioja nuo 2004 m. gruodžio 20 d. iki 2044 m. gruodžio 20 d.); leidimai įrengti inžinerinius tinklus išduoti ir aktas pripažinti juos tinkamais naudoti pasirašyti atitinkamai 20092010 metais. Žemės nuomos sutartis su joje nurodyta naudojimo paskirtimi išduodant leidimus statyti ginčo įrenginius galiojo, buvo išviešinta, todėl ja pagrįstai vadovavosi atitinkamos institucijos, išduodamos leidimus įrengti ginčo statinius.

40.       VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas nurodyti kaip rekreacinės teritorijos. Pirmiau minėta, kad žemės nuomos sutarties 3 punktas nustato, jog „žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis  kitos paskirties žemė, rekreacinės teritorijos, teritorijos moteliams, poilsio namams, kempingams ir kitiems apgyvendinimo objektams, sporto kompleksams statyti, įrengti ir eksploatuoti“. Žemės sklype esančio nekilnojamojo turto (poilsio namelių su jiems eksploatuoti reikalinga infrastruktūra) paskirtis ta pati (rekreacinė).

41.       Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.550 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir žemės nuomos sutartyje įtvirtinta nuostata, draudžianti privačios žemės nuomininkui keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, statant nurodytus inžinerinius tinklus, nebuvo pažeista. Byloje nėra konstatuota, kad pastatų savininkas būtų pažeidęs minėto įstatymo nuostatas.

42.       Teismai byloje taip pat nustatė, kad Utenos apskrities viršininko 2007 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 13-21074 atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą V. M., sprendimo 6 punkte nurodyta, kad teisės ir pareigos pagal 2004 m. gruodžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip. Byloje nėra konstatuota ir ieškovai kasaciniame skunde neteigia, kad būtų susitarta kitaip. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį, kai grąžinama natūra kitų fizinių ir juridinių asmenų naudojama ar nuomojama žemė, reikalinga nuosavybės teise jų valdomiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems), taip pat poilsiaviečių pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti, arba kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant kitų asmenų nuomojamą žemę neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. 

43.       Savininkams grąžinus natūra kaimo vietovėje esančią užstatytą žemę, joje esančių pastatų ir statinių savininkams buvo nustatyta teisė toliau naudotis šia žeme žemės nuomos sutarties pagrindu tuo tikslu, kad, atkūrus nuosavybės teises, žemės savininką atitinkamai saisto šioje žemėje esančių pastatų ir statinių savininkų teisės į žemę, teisėtai naudotą jiems nuosavybės teise priklausantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarimas), t. y. nustatytu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje reguliavimu buvo įtvirtintas žemės nuomos teisinių santykių tęstinumas, o užstatytų žemės sklypų nuomos terminas nustatytas atsižvelgiant į statinio naudojimo trukmę, nuomojamų sklypų dydis – atsižvelgiant į statinio naudojimo reikmes.

44.       Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad visos teisės ir pareigos pagal minėtą žemės nuomos sutartį perėjo iš valstybės naujiems žemės sklypo savininkams, šie argumentai atitinka minėtame specialiame įstatyme ir CK 6.559 straipsnyje nustatytą reguliavimą, kad kai teisėtu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.

45.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo statinių statybos teisėtumo, pažymėjo, kad, nesant byloje duomenų, jog būtų susitarta kitaip, visos žemės nuomotojo teisės ir pareigos pagal minėtą žemės nuomos sutartį perėjo iš valstybės naujam žemės sklypo savininkui: 2007 m. lapkričio 8 d. žemės sklypą paveldėjus Z. T., jai liko galioti valstybinės žemės nuomos sutartimi nustatytos sąlygos ir dėl pastatų savininkų galimybės statyti pastatams eksplotuoti būtinus inžinerinius įrenginius. Kai Z. T. 2015 m. gruodžio 10 d. dovanojimo sutartimi Nr. 11049 nuosavybės teises į žemės sklypą perleido lygiomis dalimis ieškovams B. T. ir V. T. (nuosavybės teisės į žemės sklypą ieškovų vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2015 m. gruodžio 17 d.), ieškovai įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą su ginčo statiniais, todėl jie neįgijo teisių daugiau, nei jų turėjo pirmesnis savininkas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais apeliacinės instancijos teismo argumentais.

46.        Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad, Utenos apskrities viršininko 2007 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 13-21074 atkuriant nuosavybės teises į šį žemės sklypą V. M., sklype jau buvo pastatyti ir įrengti statiniai ir pastatai, dėl to nuosavybė į šį žemės sklypą buvo atkurta būtent tokios būklės, kokios jis buvo nuosavybės teisės atkūrimo metu, įskaitant ir galiojančią 2004 m. gruodžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. M. ar jos įgalioti atstovai būtų nesutikę su žemės sklypo atkūrimu natūra, prašę keisti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas (pareiškę reikalavimus dėl kito lygiaverčio žemės sklypo suteikimo ar šio žemės sklypo vertės kompensavimo), ginčiję sudarytos ir galiojusios 2004 m. gruodžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas.

47.       Konstitucinis Teismas 2013 m. spalio 9 d. nutarime konstatavo, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu žemės savininko, kuriam atkurtos nuosavybės teisės į atitinkamą užstatytą žemę grąžinant ją natūra, nuosavybės teisės, sutarties sudarymo laisvė nebuvo apribota neproporcingai. Be to, nurodyto įstatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostata „teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip“ nebuvo nukrypta nuo iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, 46 straipsnio 1 dalies kylančių reikalavimų, taip pat nebuvo pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas, apimantis ir proporcingumo principą.

48.       Kasaciniame skunde teigiama, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu žemės sklypas ginčo pastatų vietoje buvo neužstatytas ir žemės sklypo savininkas atitinkamai turėjo teisėtų lūkesčių, kad be jo sutikimo daugiau statinių jam priklausančiame žemės sklype neatsiras.

49.       Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad valstybine žemės nuomos sutartimi žemės nuomininkei AB „Lietuvos dujos“ buvo suteikta teisė pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus statyti, įrengti ir eksploatuoti rekreacinės paskirties objektams eksploatuoti reikalingus inžinerinius tinklus. Byloje nėra konstatuota, kad atsakovė, statydama ginčo statinius, būtų pažeidusi teisinį reguliavimą dėl užstatymo tankumo, ieškovai šių aplinkybių byloje neįrodinėjo, taip pat byloje nėra duomenų, kad žemės nuomos sutartis būtų keista ar būtų susitarta kitaip. Pažymėtina ir tai, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostatas „jeigu šalys nesusitaria kitaip“, nuomotojo teisėms ir pareigoms pagal valstybinės žemės nuomos sutartį perėjus žemės savininkui, kuriam atitinkama užstatyta žemė grąžinta natūra, pagal CK įtvirtintą teisinį reguliavimą atkurtos žemės savininko ir šios žemės nuomininko, kuriam priklauso minėtoje žemėje esantys pastatai ir statiniai, susitarimu gali būti pakeistas žemės nuomos sutarties turinys, įskaitant ir žemės nuomos mokestį ar nuomojamos žemės dydį. 

50.       Konstitucinis Teismas 2013 m. spalio 9 d. nutarime konstatavo, kad, atsiradus išimtinėms sutartinių įsipareigojimų vykdymą iš esmės pasunkinančioms aplinkybėms, atitinkančioms įstatyme nustatytus kriterijus, ir šalims nesusitarus dėl sutarties pakeitimo, sutartis gali būti nutraukta arba jos sąlygos pakeistos teismo tvarka; sutartis teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu gali būti pakeista ir tuo atveju, kai kita šalis ją iš esmės pažeidė. Tačiau teismas taiap pat pažymėjo, kad tarp žemės savininko ir joje esančių statinių savininko nutrūkus žemės nuomos santykiams, statinių savininko galimybė naudotis žeme, reikalinga šiems statiniams naudoti pagal paskirtį, gali būti užtikrinta servitutu, kuris, statinių ir žemės savininkams nesusitarus, gali būti nustatytas teismo tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, pažymi, kad nagrinėjamu atveju galimybė naudotis žemės sklypu daiktinės teisės – servituto – pagrindu AB „Lietuvos dujos“ buvo nustatyta tiek 2004 m. gruodžio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. 62/2004-0027, tiek Utenos apskrities viršininko 2007 m. birželio 22 d. sprendime Nr. 13-21074 dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

 

Dėl pastatų pirkimo–pardavimo sutarties dalies dėl inžinerinių tinklų pardavimo teisėtumo

 

51.        Kasaciniame skunde teigiama, kad ginčo inžineriniai tinklai (vandentiekio ir nuotekų šalinimo) negali būti nuosavybės teisės objektai, nes statytojas juos pastatė neteisėtai. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatavus, jog ginčo statiniai yra pastatyti teisėtai, pripažintina, jog jie gali būti nuosavybės teisės objektas (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad pirkimopardavimo sutartis dėl inžinerinių tinklų pardavimo negalėjo būti sudaryta neturint žemės sklypų savininkų sutikimo. CK 6.394 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo, jei tai neprieštarauja įstatymo ir (ar) to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Minėta, kad byloje nėra konstatuota, jog sudaryto ginčijamo sandorio dalis dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų perleidimo kartu su kitais pastatais prieštarautų žemės sklypo pirmiau aptartoms naudojimo sąlygoms ar jų statyba neatitiktų Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos  žemės sklypą valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Pažymėtina, kad, bylos duomenimis, žemės savininkams 2015 m. gruodžio 23 d. buvo pranešta apie notarės sudaromą pastatų perleidimo sutartį.

52.       Byloje esant nustatytoms aplinkybėms dėl ginčo žemės sklypo ir jame esančių pastatų pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties (rekreacinės (poilsiavietės)), valstybinės žemės nuomos sutartyje esant įtvirtintai nuostatai dėl išnuomoto ginčo žemės sklypo dydžio ir nuomos termino bei leidimo statyti atitinkamus statinius, darytina išvada, kad reikalingos infrastruktūros buvimas ginčo žemės sklype yra būtinas, kad būtų galima tinkamai naudotis ginčo žemės sklype esančiais pastatais (poilsio nameliais), todėl ieškovų reikalavimas juos išardyti yra neadekvatus ginčo žemės sklypo savininkų teisių gynimo būdas, prieštaraujantis teisės aktuose įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principams dėl nuosaybės teisės neliečiamumo ir apsaugos (CK 1.5 straipsnis ir kt).

53.        Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, kuri suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018. Nurodytoje civilinėje byloje sprendžiant klausimą dėl statytojo teisės į žemės sklypą neturint žemės savininko sutikimo buvo konstatuota, kad ginčo atveju nebuvo pateikta susitarimo, kuriame būtų aptartos valstybinės žemės suteikimo statiniams statyti sąlygos. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje valstybinės žemės nuomos sutartyje buvo nustatyta pastatų savininko teisė, be kita ko, statyti pastatams eksploatuoti reikalingus inžinerinius tinklus, o atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą, naujam žemės savininkui buvo perleistos nuomos sutarties sąlygos. Todėl šie kasacinio skundo argumentai nelaikytini pagrįstais.

54.       Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto teismo procesinio sprendimo teisėtumui patikrinti ir vienodai teismų praktikai formuoti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

55.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytaiss argumentais, konstatuoja, kad ieškovų kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl rašytinių paaiškinimų

 

56.       Ieškovai po kasacinio skundo priėmimo pateikė kasaciniam teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė papildomus (naujus) argumentus, jų manymu, patvirtinančius skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo neteisėtumą.

57.       Teisėjų kolegija nurodo, kad, išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima (CPK 350 straipsnio 8 dalis), todėl rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi nauji, kasaciniame skunde nenurodyti argumentai, kasaciniame teisme nepriimami. Dėl šios priežasties pateikti rašytiniai paaiškinimai nepriimtini.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

 

58.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 13,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinus ieškovų kasacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 6,76 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti ieškovų B. T. ir V. T. pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Priteisti valstybei iš ieškovo B. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,76 Eur (šešis Eur 76 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,76 Eur (šešis Eur 76 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Alė Bukavinienė

 

 

Janina Januškienė

 

 

Dalia Vasarienė


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK4 4.47 str. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai
  • 3K-3-616/2012
  • 3K-3-180/2013
  • CK6 6.394 str. Teisės į žemės sklypą
  • 3K-3-388/2014
  • CK6 6.550 str. Žemės nuomos sutarties turinys
  • e3K-3-26-701/2018
  • CPK
  • CPK 350 str. Kasacinio skundo priėmimo tvarka