Baudžiamoji byla Nr. 2K-401/2009
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.15.3.1.(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro
Aiduko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje
kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo
J. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažintas
kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 MGL (1300 litų) dydžio
bauda.
Iš J. Š. V. M. priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 600 Lt
advokato teisinės pagalbos paslaugoms apmokėti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 5 d. nutartimi nukentėjusiojo V. M. ir
nuteistojo J. Š. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
nustatė:
J. Š. nuteistas už tai,
kad 2008 m. vasario 23 d., apie 9.50 val., Klaipėdoje, Tilžės g., ties
Kooperacijos gatve, nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį „Honda
Concerto“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nesilaikė
saugaus eismo taisyklių, esant sausai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam
apšvietimui, kai matomumas į priekį 500–700 metrų, pažeidė Kelių eismo
taisyklių 51, 53 ir 196 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo
priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems asmenims, nelygiareikšmių kelių
sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu
dviračiu važiavusiam V. M. ir su juo susidūrė, dėl to V. M. nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Kasaciniu skundu nuteistasis J. Š. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo
nuosprendžio dalį „V. M. iš J. Š. priteisti
2000 Lt neturtinei žalai atlyginti“ ir šią teismo nuosprendžio dalį išdėstyti
taip: V. M. iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“
priteisti 1710 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš J. Š. priteisti
290 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kasatorius nurodo, kad teismai, spręsdami
neturtinės žalos priteisimo klausimą, netinkamai taikė BPK 109, 111 straipsnių
nuostatas, dėl to padarė esminius BPK pažeidimus. J. Š. teigia,
kad teismas neturtinę žalą – 1710 Lt turėjo priteisti iš draudimo bendrovės AB
„ Lietuvos draudimas“, kurioje buvo apdraudęs civilinę atsakomybę transporto
priemonės valdytojų privalomuoju draudimu. Kasatoriaus teigimu, bendroji
taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą
neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Be to, Lietuvos
Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo
draudimo įstatymo 11 straipsnis numato, kad draudimo bendrovė gali kompensuoti
dėl eismo įvykio padarytą turtinę žalą iki 500 000 eurų, o neturtinę žalą iki
1000 eurų.
Atsiliepime į nuteistojo J.
Š. kasacinį skundą Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus
prokuroras siūlo kasacinį skundą tenkinti, pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismų sprendimus pakeisti, nustatant, kad nukentėjusiajam V.
M. iš J. Š. priteistina 260 Lt neturtinei žalai
atlyginti. Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistas. Prokuroras
nurodo, kad teismas nustatė, jog dėl J. Š. sukelto eismo
įvykio metu patirtų sužalojimų ir po to sekusių išgyvenimų nukentėjusiajam V. M. buvo padaryta 2000 Lt neturtinė žala, kurią teismas priteisė
atlyginti nuteistajam J. Š. . Prokuroras teigia, kad
teismas neįvertino, kad dalį priteistos neturtinės žalos – 1740 Lt – V. M. iki nuosprendžio priėmimo savanoriškai atlygino AB
„Lietuvos draudimas“, kur civilinę atsakomybę transporto priemonės valdytojų
privalomuoju draudimu buvo apdraudęs J. Š. . Todėl iš J. Š. , kaip žalą padariusio asmens, turėjo būti priteista
tik likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 260 Lt.
Nuteistojo J. Š. kasacinis
skundas atmestinas.
Dėl BPK 109, 111 straipsnių
reikalavimų
Kasacine tvarka įsiteisėję nuosprendis
ir nutartis gali būti apskundžiami BPK 369 straipsnyje nurodytais pagrindais.
Vienas iš tokių pagrindų, nurodytas BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra
esminis BPK pažeidimas. Kasatorius nurodo šį pagrindą, nes pagal jį pirmosios
ir apeliacinės instancijų teismai pažeidė BPK 109 ir 111 straipsnių
reikalavimus. Kasatoriaus nuoroda į šių straipsnių reikalavimų pažeidimą yra
nepagrįsta.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad
asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi
teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas
materialai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu
su baudžiamąja byla. Nagrinėjamoje byloje kaltinamuoju pripažintas J. Š. , nukentėjusiuoju V. M. .
Nukentėjusysis V. M. pateikė J. Š. civilinį
ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti iš Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, civilinis ieškinys
išnagrinėtas. Tai, kad kasatorius nesutinka su iš jo priteistu civilinio
ieškinio dydžiu, nėra pagrindo pripažinti, jog pažeisti BPK 109 straipsnio
reikalavimai.
Nebuvo pažeisti ir BPK 111 straipsnio
reikalavimai. Pagal šio straipsnio nuostatas už nusikalstama veika padarytą
žalą materialiai atsako pats kaltinamasis. Tam tikrais atvejais materialiai už
kaltinamojo veiksmus atsako kiti asmenys (fiziniai ir juridiniai). Vienas iš
materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 straipsnyje, 111 straipsnio 1
dalyje, gali būti draudimo įmonė.
Pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį asmuo
įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas prokuroro nutarimu, teisėjo ar
teismo nutartimi. AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo V. M. 2539,03
Lt nuostolių, patirtų dėl eismo įvykio, iš jų 1740 Lt neturtinės žalos, ir kaip
atsakovas baudžiamojoje byloje nebuvo įtrauktas. Nagrinėjant bylą pirmosios
instancijos teisme iš bylos medžiagos buvo žinoma, kad AB „Lietuvos draudimas“
išmokėjo V. M. 1740 Lt neturtinės žalos. Tai yra pažymėta
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendyje.
Nukentėjusysis V. M. prašė priteisti iš kaltinamojo 10 000
Lt neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas priteisė 2000 Lt ir
nuosprendyje nurodė, kad įvertino visas aplinkybes ir vadovavosi CK 6.250
straipsnio 2 dalyje išvardytais kriterijais neturtinės žalos dydžiui nustatyti,
tačiau neturtinei žalai įvertinti konkrečių pinigų dydžių įstatymas nenustato.
Tuo tarpu civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui,
pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo
įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų. Jeigu nukentėjusiajam
padarytas žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusį žalos dydį
atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialai atsakingas asmuo (CK
6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2,3 dalys).
Iš V. M. apeliacinio
skundo matyti, kad jo netenkino neturtinės žalos, atlygintos AB ”Lietuvos draudimas“,
taip pat priteistos iš kaltinamojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu,
dydis. Jis prašė iš kaltinamojo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos. Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 5 d.
nutartimi V. M. apeliacinis skundas atmestas ir nutartyje
pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė neturtinės žalos
dydį ir priteisė iš kaltinamojo J. Š. 2000 Lt.
Kasacinio skundo motyvai nepagrįsti
įstatymų nuostatomis, todėl kasatoriaus prašymas mažinti iš jo priteistos
neturtinės žalos dydį netenkintinas.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n
u t a r i a :
Nuteistojo J. Š. kasacinį skundą
atmesti.
Teisėjai
Viktoras Aidukas
Aldona Rakauskienė
Josifas Tomaševičius