Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-756-2051-11].doc
Bylos nr.: A-756-2051-11
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A756-2051/2011

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00518-2009-8

                                                        Procesinio sprendimo kategorija 16.4.; 16.6.

(S)

 

 

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė)

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui V. Š.,

pareiškėjo atstovui advokatui K. V.,

atsakovo atstovei I. Š.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Ž. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos darbo biržai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

Pareiškėjas V. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. P1-14 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. Š.; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. P1-15 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. Š.“; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. P1-16 „Dėl V. Š. atleidimo iš pareigų“; 4) priteisti iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) grąžinti pareiškėją į Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Lietuvos darbo birža) direktoriaus pareigas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. P1-14 jam už Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 14 punkto ir Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A1-260, 7 punkto pažeidimą skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėjo nuomone, tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Lietuvos darbo birža 2007 m. birželio 29 d. pradėjo vykdyti teritorinių darbo biržų (Telšių, Mažeikių, Palangos, Kelmės, Varėnos, Plungės, Kaišiadorių, Vilniaus, Zarasų, Šalčininkų, Joniškio ir biržų) infrastruktūros modernizavimo projektą (toliau ir Projektas) ir 2007 m. liepos 3 d. pasirašė su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija susitarimą Nr. D4-2631/US07-324 „Dėl Lietuvos darbo biržos projekto, kuriuo išlaidos gali būti bendrai finansuojamos iš Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinės paramos lėšų, vykdymo“ (toliau ir Susitarimas). Vadovaujantis šiuo Susitarimu, 2007 m. rugsėjo 7 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 70 buvo paskelbtas atviras konkursas dėl Kaišiadorių, Kelmės, Plungės teritorinių darbo biržų administracinių pastatų su informaciniais profesinio konsultavimo centrais statybos darbų pirkimo ir Mažeikių bei Telšių teritorinių darbo biržų administracinių pastatų su informaciniais profesinio konsultavimo centrais rekonstrukcijos darbų pirkimo. Pirkimas vykdytas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir Lietuvos darbo biržos viešųjų pirkimų komisijos (toliau ir Komisija) 2007 m. rugpjūčio 28 d. patvirtintomis Atviro konkurso sąlygomis. Komisija, išnagrinėjusi ir įvertinusi konkurso metu gautus pasiūlymus, 2007 m. lapkričio 26 d. parengė ir pateikė pareiškėjui su konkurso laimėtoju UAB „Vėtrūna“, pasiūliusia mažiausią darbų atlikimo kainą, pasirašyti vykdomo PHARE programos projekto Nr. 2003/004.341.08.01.04.02 „Darbo biržos paslaugų darbdaviams ir ieškantiems darbo bei siekiantiems karjeros gerinimas“ rangos sutartį (toliau ir Rangos sutartis), vizuotą teisės aktų nustatyta tvarka visų Komisijos narių ir kitų atsakingų asmenų be papildomų pastabų ar atskirųjų nuomonių. Todėl pareiškėjas, 2007 m. lapkričio 28 d. pasirašydamas minėtą sutartį, neturėjo pagrindo abejoti, kad sutartis yra tinkamai parengta ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Pasirašydamas minėtą sutartį pareiškėjas nesiūlė įtraukti 14.2 punkto dėl išankstinio apmokėjimo į Rangos sutarties Konkrečias sąlygas, kaip teigiama 2009 m. kovo 6 d. pranešime Nr. D5-37 apie tarnybini nusižengimą, ir apie jo įtraukimą nebuvo informuotas. Įgyvendinant Projektą, iki 2008 m. spalio 14 d. finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo, buvo vadovaujamasi 2007 m. liepos 3 d. Susitarimu. Vykdydama savo pareigą, nustatytą šio Susitarimo 2.2.6 punkte, Lietuvos darbo birža ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos po kalendorinio ketvirčio pabaigos teikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai laisvos formos ataskaitas, kuriose nurodė projekte per ataskaitinį kalendorinį etapą įvykdytas veiklas, kiekvienai veiklai vykdyti patirtas išlaidas, pateikdama išlaidas įrodančių dokumentų sąrašą. Pastabų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl netinkamo lėšų naudojimo ar dėl kitų duomenų, pateiktų šiose ataskaitose, nebuvo gauta. Nuo Projekto veiklų įgyvendinimo pradžios, t. y. nuo 2007 m. birželio 29 d., iki 2008 m. spalio 1 d. iš viso patirta 23 133 903 Lt išlaidų. Siekiant užtikrinti sklandų Projekto veiklų įgyvendinimą ir laiku atsiskaityti su rangovais, Lietuvos darbo birža už atliktus darbus ir paslaugas apmokėjo savo lėšomis, neviršydama Projekto tinkamų finansuoti jos išlaidų dalies. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A1-361 patvirtino bendrąją Užimtumo fondo 2007 m. lėšų sąmatą, kurios straipsnyje „Bendri Europos Sąjungos Struktūrinių fondų ir kiti tarptautiniai Užimtumo rėmimo projektai“ skyrė 5 052 700 Lt lėšų iki einamųjų metų pabaigos likus 17 kalendorinių dienų. Todėl šios lėšos panaudotos atsiskaitant už atliekamus rangos darbus avansiniu apmokėjimu. Jeigu šios lėšos nebūtų panaudotos iki einamųjų metų pabaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 38 straipsnio 3 dalimi, jos būtų įtrauktos į kitų metų Užimtumo fondo lėšų sąmatą ir 2008 m. Užimtumo fondo lėšos, skirtos Projekto įgyvendinimui, faktiškai būtų sumažėjusios nepanaudotosios sumos dydžiu. Atviro konkurso sąlygų 14.1 ir 14.2 punktai numatė, kad: „Perkančioji organizacija pirkimo sutartį siūlo sudaryti tam rangovui, kurio pasiūlymas Viešųjų pirkimų įstatymo bei šių konkurso sąlygų nustatyta tvarka pripažintas konkrečios pirkimo objekto dalies laimėtoju. Sudaroma sutartis atitinka laimėjusio rangovo pasiūlymą ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytas pirkimo sąlygas. Rangos sutarties projektas pateikiamas 4 priede“. Rangos sutarties projekte nurodyta, kad šią sutartį be kitų dokumentų sudaro FIDIK Bendrosios sąlygos ir FIDIK Konkrečios sąlygos. Atviro konkurso sąlygų 5 priedas nustatė, kad Bendrąsias sąlygas sudaro „Užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų Statybos sutarties sąlygos“, išleistos 1999 metais FIDIC (Federation Internationale des Ingeneurs-Conceils) anglų kalba (pirmasis leidimas lietuvių kalba išleistas 2002 metais, UAB Lietuvos statybų projektavimo instituto). Atviro konkurso sąlygų 6 priedas „Konkrečios sąlygos“ numatė, kad jos yra parengtos naudojimui, kai sutarties Bendrąsias sąlygas sudaro „Užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų Statybos sutarties sąlygos“. Konkrečiose sąlygose yra išvardintos „Užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų Statybos sutarties sąlygų“ išimtys – kurie Bendrųjų sąlygų punktai yra netaikomi, kurie yra taikomi pakeisti, kokiomis nuostatomis Bendrosios sąlygos yra papildytos, t. y. jeigu Konkrečiose sąlygose kuris nors punktas nėra minimas, jis yra taikomas be jokių pakeitimų ir papildymų. Šiuo atveju išankstinis mokėjimas vykdant pirkimą buvo reglamentuotas Bendrųjų sąlygų 14.2 punkte, o Atviro konkurso Konkrečiose sąlygose šio punkto išimčių ar pakeitimų nebuvo numatyta. Todėl 2007 m. lapkričio 28 d. Rangos sutarties Nr. US07-463 Konkrečiose sąlygose buvo nurodoma, jog 14.2 punktas „Išankstinis mokėjimas“ yra taikomas. Šiuo metu Rangos sutartis yra tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę patvirtino Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 4 d. raštu Nr. 4S-357 „Dėl viešojo pirkimo procedūrų įvertinimo“. Lietuvos darbo biržos įsiskolinimas UAB „Vėtrūna“ šiuo metu yra 8 511 384 Lt. Ši aplinkybė patvirtina, kad UAB „Vėtrūna“ už sumokėtą avansą darbus jau yra atlikusi ir avanso grąžinti neprivalo. Be to, skundžiamas įsakymas yra priimtas remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus 2009 m. kovo 4 d. potvarkiu, kuris, savo ruožtu, buvo priimtas vadovaujantis teisės aktais, priimtais jau po Rangos sutarties pasirašymo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. P1-15 jam Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos darbo biržos nuostatų 14.2, 14.9 punktų ir Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A1-260, 7 punkto pažeidimus skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Skundžiamas įsakymas yra priimtas remiantis 2009 m. kovo 23 d. tyrimo išvada Nr. D5-53 (toliau – ir Išvada Nr. D5-53) ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. P1-14 pareiškėjui yra paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Išvadoje Nr. D5-53 nurodyta, kad Lietuvos darbo birža, leisdama Klaipėdos, Alytaus ir Šiaulių teritorinėms darbo biržoms įsigyti automobilius ir nenurodydama jų įsigijimo maksimalios vertės, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“ 1.2. punktą. Išvadoje taip pat nurodyta, kad Lietuvos darbo birža, vadovaudamasi jos nuostatų 10.45. punktu, turėjo išsiaiškinti, kokios vertės lengvuosius automobilius nori įsigyti Klaipėdos, Alytaus ir Šiaulių teritorinės darbo biržos, ir prireikus kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministrą, kad būtų inicijuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas, jeigu buvo norima įsigyti brangesnius kaip 60 000 Lt lengvuosius automobilius. Tačiau Išvadoje nebuvo atsižvelgta į tai, kad kai kurioms teritorinėms darbo biržoms iškilo būtinybė efektyviau organizuoti savo veiklą seniūnijose –  diegti naujas mobilios darbo biržos formas šiam tikslui panaudojant mikroautobusus. Todėl 2008 m. kovo 3 d. į pareiškėją raštu Nr. S-236-(1.6.) kreipėsi Alytaus darbo biržos direktorius, prašydamas leisti įsigyti automobilį - mikroautobusą, skirtą specialios įrangos ir grupės žmonių pervežimui. Su analogiškais prašymais į pareiškėją 2008 m. kovo 4 d. kreipėsi Klaipėdos darbo biržos direktorius ir 2008 m. kovo 5 d. Šiaulių darbo biržos direktorius. Pareiškėjas 2008 m. kovo 17 d. raštais „Dėl materialinių vertybių įsigijimo“ Nr. Sd-1283-(4.4-06), Nr. Sd-1284-(4.4-06), Nr. Sd-1285-(4.4-06) informavo Šiaulių, Klaipėdos ir Alytaus teritorines darbo biržas, kad Lietuvos darbo birža neprieštarauja materialinių vertybių (komercinių automobilių) įsigijimui. Raštuose buvo nurodyta, kad šiuo atveju būtina vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu ir neviršyti šiam tikslui metinėje Užimtumo fondo lėšų ir išlaidų sąmatoje numatytų lėšų. Vėliau minėtos teritorinės darbo biržos vykdė viešųjų pirkimų procedūras ir dėl konkrečių mikroautobusų pirkimo į Lietuvos darbo biržą nesikreipė. Tik susipažinęs su Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vidaus audito skyriaus 2009 m. vasario 24 d. audito ataskaita Nr. A7-3, pareiškėjas sužinojo, jog Šiaulių, Klaipėdos ir Alytaus teritorinės darbo biržos įsigyti mikroautobusai dėl savo techninės kėbulo specifikacijos yra priskirtini lengvųjų automobilių klasei ir kad šiuo atveju buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“ 1.2. punktas. Atsižvelgdamas į audito ataskaitoje nustatytą pažeidimą, pareiškėjas nedelsdamas, 2009 m. kovo 2 d., priėmė įsakymą Nr. V-95 „Dėl komisijos sudarymo“. Šiuo įsakymu sudaryta komisija 2009 m. kovo 17 d. pateikė išvadas, kad Klaipėdos darbo biržos direktorius A. A., Alytaus darbo biržos direktorius R. M. ir Šiaulių darbo biržos direktorė G. K. padarė tarnybinius nusižengimus todėl, kad neįsigilino į poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių klasifikavimą, tačiau nei vieno iš jų veiksmuose nebuvo nustatyta tiesioginės tyčios. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas 2009 m. kovo 23 d. priėmė įsakymus Nr. K-28, Nr. K-29, Nr. K-30, kuriais Klaipėdos darbo biržos direktoriui A. A., Alytaus darbo biržos direktoriui R. M. ir Šiaulių darbo biržos direktorei G. K. skyrė tarnybines nuobaudas pastabas. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju jis negali būti laikomas atsakingu už savarankiškų biudžetinių įstaigų Klaipėdos, Alytaus ir Šiaulių darbo biržų direktorių veiksmus, kadangi negalėjo įtakoti viešųjų pirkimų procedūrų eigos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Išvadoje Nr. D5-53 taip pat buvo nurodyta, kad Lietuvos darbo biržos Centralizuota vidaus audito tarnyba neatliko vidaus audito leidybinėje grupėje „Darbo biržos naujienos“ ir per trejus metus neatliko vidaus auditų Širvintų ir Varėnos teritorinėse darbo biržose, kaip to reikalauja Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punktas, ir kad tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 straipsnį. Pareiškėjo nuomone, šie kaltinimai yra nepagrįsti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymais (2006 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. KK-9, 2006 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. KK-10, 2006 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. KK-332) Širvintų darbo biržos veikla atskirais klausimais 2006 metais buvo tikrinama tris kartus. Širvintų darbo biržos veikla taip pat buvo tikrinta 2007 metais vykdant Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą KK-196. Be to, 2007 metais UAB „Auditas“ atliko nepriklausomą auditą Lietuvos darbo biržoje bei pasirinktose teritorinėse darbo biržose, iš jų – ir Širvintų darbo biržoje. Lietuvos darbo biržos vadovo įsakymais (2008 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. KK-79, 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. KK-230) 2008 metais Širvintų darbo birža buvo tikrinama tris kartus. Lietuvos darbo biržos direktoriaus įsakymais (2006 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. KK-45, 2006 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. KK-61, 2006 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. KK-76, 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. KK-85, 2006 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. KK-220) Varėnos darbo biržos veikla 2006 metais buvo tikrinama net penkis kartus. Lietuvos darbo biržos direktoriaus įsakymais (2007 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. KK-170, 2007 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. KK-166) Varėnos darbo biržos veikla 2007 metais buvo tikrinama du kartus. Lietuvos darbo biržos direktoriaus įsakymais (2008 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. KK-217, 2008 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. KK-242, 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. KK-272) Varėnos darbo biržos veikla 2008 metais buvo tikrinama tris kartus. Pareiškėjo, kaip Lietuvos darbo biržos vadovo, pavedimais 2006-2008 metais teritorinė Širvintų darbo biržos veikla buvo tikrinama ir vertinama septynis kartus, o teritorinė Varėnos darbo birža – dešimt kartų. Leidybinės grupės „Darbo biržos naujienos“ auditas buvo atliekamas kartu su valstybiniu Lietuvos darbo biržos veiklos auditu, nes nuo pat leidybinės grupės veiklos pradžios ji egzistavo kaip Lietuvos darbo biržos struktūrinis padalinys skyrius. Be to, pareiškėjas, būdamas Lietuvos darbo biržos direktorius, visada kontroliavo šios leidybinės grupės, kaip struktūrinio Lietuvos darbo biržos, padalinio, veiklą.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad vadovavo Lietuvos darbo biržai nuo 1992 m. gruodžio 16 d. Iki 2009 m. kovo 3 d. jam nebuvo skirta nei vienos tarnybinės nuobaudos. Pareiškėjas, vadovaudamas Lietuvos darbo biržai ir organizuodamas jos veiklą, vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymų ir kitų teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjas ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad Lietuvos darbo biržos ir jos teritorinių darbo biržų veikloje būtų užtikrintas teisės aktų laikymasis, o paaiškėjus galimiems pažeidimams, vykdydamas savo funkciją, nustatytą Lietuvos darbo biržos nuostatų 14.2 punkte, ėmėsi visų įmanomų veiksmų pažeidimams pašalinti ir teisės aktų nustatyta tvarka atsakingų asmenų veiksmams įvertinti. Pareiškėjo nuomone, skundžiami atsakovo įsakymai yra neteisėti ir nepagrįsti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A1-306 patvirtintų Lietuvos darbo biržos nuostatų 14.1 ir 14.2 punktus, Lietuvos darbo biržos direktorius asmeniškai atsako už biržai pavestų uždavinių ir funkcijų tinkamą įgyvendinimą ir užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų. Todėl ta aplinkybė, kad Rangos sutartį vizavo visi Lietuvos darbo biržos Viešųjų pirkimų komisijos nariai ir kiti atsakingi asmenys be papildomų pastabų ar atskirųjų nuomonių, neatleidžia Lietuvos darbo biržos direktoriaus nuo asmeninės atsakomybės. Tai, kad šiuo atveju buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies reikalavimai, nustatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus 2009 m. kovo 4 d. potvarkyje Nr. A3-55 „Dėl Europos regioninės plėtros fondo finansuojamam projektui „Teritorinių darbo biržų infrastruktūros plėtra 2007-2013 m.“ (projekto kodas: VP-2.3.-SADM-01-V-01-001; 2008 m. spalio 14 d. sutartis Nr. VP-2.3.-SADM-01-V-01-001) skirtos finansavimo lėšų sumos sumažinimo“. Lietuvos darbo biržos skelbto Konkurso pirkimo dokumentų 4 priede buvo pateiktas rangos sutarties projektas, 5 priede sutarties bendrosios sąlygos, 6 priede sutarties konkrečios sąlygos, kurie sudarė visumą ir kurių, sudarant rangos sutartį su konkurso laimėtoju, nebuvo galima keisti. Konkrečiose sąlygose išankstinis mokėjimas nebuvo nurodytas. Sutarties Bendrųjų sąlygų 14.2 punkto 2 dalyje nurodyta, kad jeigu išankstinis mokėjimas nėra nurodytas Pasiūlymo priede, tai šis punktas neturi būti  taikomas. Pasiūlymo priede išankstinis mokėjimas nėra nurodytas, jis nenumatytas ir Rangos sutarties Konkrečiose sąlygose. Tačiau pasirašytoje Rangos sutartyje avansinis mokėjimas yra nurodytas. Todėl galima teigti, kad sudarant pirkimo sutartį buvo pakeistos pirkimo dokumentuose nurodytos Rangos sutarties projekto sąlygos. Atsakovo nuomone, tai laikytina Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies pažeidimu. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus 2009 m. kovo 4 d. potvarkis Nr. A3-55 priimtas vadovaujantis teisės aktais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 bei socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A1-421), kurie Rangos sutarties pasirašymo metu dar negaliojo, atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos darbo birža, pasirašiusi Rangos sutartį, turėjo vadovautis su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sudarytu Susitarimu ir toliau Projektą vykdyti laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių bei 2008 m. spalio 14 d. projekto „Teritorinių darbo biržų infrastruktūros plėtra 2007-2013 m.“ finansavimo ir administravimo sutarties. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovo nuomone, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. P1-14 yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymų Nr. P1-15 ir Nr. P1-16 atsakovas nurodė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vidaus audito skyrius 2008 m. gruodžio 29 d. – 2009 m. vasario 13 d. atliko Lietuvos darbo biržos veiklos ir finansinį auditą, kurio metu buvo nustatyta, jog Klaipėdos, Alytaus ir Šiaulių teritorinės darbo biržos 2008 metų kovo mėnesį kreipėsi į Lietuvos darbo biržą su prašymais leisti įsigyti automobilį – mikroautobusą, skirtą specialios įrangos ir grupės žmonių pervežimui, siekiant išplėsti darbo biržos paslaugas kai kurių rajonų seniūnijose, pagerinant kaimo vietovėse gyvenančių ir ieškančių darbo asmenų aptarnavimą. 2008 metų III ketvirtyje Klaipėdos, Alytaus ir Šiaulių teritorinės darbo biržos pirko 3 lengvuosius automobilius „Opel Vivaro“, kurių kiekvienas kainavo 79,9 tūkst. Lt su PVM (be PVM 67,7 tūkst. Lt). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“ 1.2 punkte numatyta, kad lengvuosius automobilius ne brangesnius kaip 60 tūkst. litų biudžetinės įstaigos (išskyrus ministerijas) gali įsigyti tik steigėjo leidimu, o brangesnius kaip 60 tūkst. litų (be pridėtinės vertės mokesčio) – Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimu. Vyriausybės leidimai biudžetinėms įstaigoms įsigyti brangesnius kaip 60 tūkst. litų (be PVM) automobilius yra įforminami Vyriausybės nutarimais. Todėl Lietuvos darbo biržos, kuri yra teritorinių darbo biržų steigėja, direktorius, vadovaudamasis Lietuvos darbo biržos nuostatų 10.45 punktu ir Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigybės aprašymo 6-7 punktais, turėjo išsiaiškinti, kokios vertės lengvuosius automobilius planuoja įsigyti Klaipėdos, Alytaus ir Šiaulių teritorinės darbo biržos, ir prireikus kreiptis į socialinės apsaugos ir darbo ministrą, kad būtų inicijuojamas Vyriausybės nutarimo projektas. Tačiau pareiškėjas šių veiksmų neatliko. Pagal Lietuvos darbo biržos nuostatų 14.2 ir 14.9 punktus, Lietuvos darbo biržos direktorius užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų, koordinuoja ir kontroliuoja teritorinių darbo biržų veiklą. Todėl pareiškėjo teiginys, kad jis negali būti laikomas atsakingu už Klaipėdos, Alytaus ir Šiaulių darbo biržų, kurios yra savarankiškos biudžetinės įstaigos, direktorių atliktus veiksmus, yra nepagrįstas. Pareiškėjas, kaip vadovas, organizuodamas Lietuvos darbo biržos veiklą, nerūpestingai ir aplaidžiai atliko savo pareigas ir pareigybės aprašyme nustatytąsias funkcijas. Dėl to buvo netikslingai ir kartu neefektyviai panaudotos Užimtumo fondo lėšos. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“ reikalavimus, Lietuvos darbo biržos nuostatų 10.45 punktą ir Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 straipsnio 10 dalies reikalavimus. Atsakovo nuomone, skundžiami Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymai yra teisėti ir pagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos darbo birža prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. P1-14 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. Š.pakeitė ir skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. P1-15 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. Š.“ pakeitė ir skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą griežtą papeikimą; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. P1-16 „Dėl V. Š. atleidimo iš pareigų“ panaikino; grąžino pareiškėją į Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigas; įpareigojo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. P1-14 teismas sprendime nurodė, kad šiuo įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta už Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A1-306 patvirtintų Lietuvos darbo biržos nuostatų 14 punkto pažeidimą. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1673 redakcija) nustatyta, kad sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ar derybų protokole užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Pagal Lietuvos darbo biržos nuostatų 14 punktą, Lietuvos darbo biržos direktorius vadovauja Lietuvos darbo biržai, sprendžia jos kompetencijai priskirtus klausimus, asmeniškai atsako už jai pavestų uždavinių ir funkcijų tinkamą įgyvendinimą (14.1 p.); užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų (14.2 p.); teisės aktų nustatyta tvarka disponuoja Lietuvos darbo biržai skirtomis lėšomis, atsako už šių lėšų tinkamą ir efektyvų panaudojimą ir Lietuvos darbo biržos patikėjimo teise valdomo, naudojamo ir disponuojamo valstybei nuosavybės teise priklausančio turto panaudojimą pagal paskirtį, sudaro finansines ūkines sutartis (14.4 p.). Sudarant Rangos sutartį, kurios šalimi buvo Lietuvos darbo birža, atstovaujama jos vadovo, išties nebuvo laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies reikalavimo nekeisti pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytų pirkimo sąlygų, nes nagrinėjamu atveju pasiūlymo priede ir Rangos sutarties projekto konkrečiose sąlygose išankstinis mokėjimas nebuvo numatytas, tuo tarpu pasirašytoje Rangos sutartyje avansinis mokėjimas buvo nurodytas. Ta aplinkybė, jog sutarties projektą parengė bei vizavo Viešųjų pirkimų komisija, nėra esminė, nes Lietuvos darbo biržos direktorius asmeniškai atsako už biržai pavestų uždavinių ir funkcijų tinkamą įgyvendinimą. Atsakovo 2009 m. kovo 6 d. pranešimu Nr. D5-37 pareiškėjui buvo pranešta apie įtarimą nesilaikius Lietuvos darbo biržos nuostatų 14.2 punkto reikalavimų. Komisijos 2009 m. kovo 17 d. išvadose Nr. D5-44  konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos darbo biržos nuostatų 14.2 bei 14.4 punktų reikalavimus. Tačiau skundžiamu įsakymu pareiškėjas nubaustas už viso Lietuvos darbo biržos nuostatų 14 punkto reikalavimų nesilaikymą. Nors pranešime ir buvo kalbama, kad Užimtumo fondui padaryta 1 608 576,42 Lt žala, tačiau, vertinant formaliai, pareiškėjui kaltinimas nesilaikius Lietuvos darbo biržos nuostatų 14.4 punkto reikalavimų nebuvo pareikštas. Tai neatitinka teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką, reikalavimų ir teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A63-651/2009).  Pareiškėjas savo paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo teigė, kad avansinis mokėjimas 2007 metų pabaigoje buvo atliktas siekiant panaudoti per vėlai 2007 metų gruodžio viduryje gautą finansavimą, nes, lėšų nepanaudojus, jos turėtų būti grąžintos į Užimtumo fondą ir finansavimas atitinkamai sumažėtų. Lietuvos darbo biržos projekto ,,Teritorinių darbo biržų infrastruktūros plėtra 2007-2010 m.“ vadovas V. Š. 2009 m. vasario 11 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IP1-11 patvirtino, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A1-361 patvirtino Bendrąją Užimtumo fondo 2007 m. lėšų sąmatą, kurios straipsnyje ,,Bendri Europos Sąjungos Struktūrinių fondų ir kiti tarptautiniai Užimtumo rėmimo projektai“ buvo numatyta 5 mln. Lt. Į Projekto sąskaitą 2007 m. gruodžio 18 d. buvo pervesta 2,7 ml. Lt, o 2007 m. gruodžio 20 d. 2,3 mln. Lt (t. IV, b. l. 4). Pagal Užimtumo rėmimo įstatymo 38 straipsnio 3 dalį, pasibaigus metams, nepanaudotos Užimtumo fondo lėšos įtraukiamos į kitų metų Užimtumo fondo lėšų sąmatą. Ši aplinkybė vertintina kaip atsakomybę lengvinanti. Tačiau Komisija 2009 m. kovo 17 d. išvadoje Nr. D5-44 minėtą pareiškėjo argumentą įvertino formaliai ir galimų pasekmių Užimtumo fondui, jei šios lėšos nebūtų buvę skubiai panaudotos avansiniams mokėjimams, neanalizavo (t. III, b. l. 90-95). Be to, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. P1-9 pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas buvo panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu (t. I, b. l. 20, 27-32; t. II, b. l. 67-80), t. y. šiuo atveju neliko pakartotinumo požymio. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 18 d.  įsakymu Nr. P1-14 pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas keistina papeikimu.

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. P1-15 teismas sprendime nurodė, kad šiuo įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta už Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos darbo biržos nuostatų 14.2, 14.9 punktų ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A1-260 patvirtinto Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigybės aprašymo 7 punkto pažeidimą. Skundžiamame įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas, organizuodamas Lietuvos darbo biržos veiklą, nerūpestingai ir aplaidžiai atliko savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – neužtikrino, kad būtų laikomasi Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“ ir Lietuvos darbo biržos nuostatų 10.45 punkto reikalavimų. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“ 1.1 punktas nustato, kad ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų ir kitos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos , vadovaudamosi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu ir atsižvelgdamos į Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. 804 „Dėl Nacionalinės žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programos patvirtinimo“ nuostatas, gali naudoti biudžeto ir valstybės pinigų fondų lėšas, jeigu šių lėšų naudojimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato ko kita, tarnybiniams lengviesiems automobiliams pirkti iš šiam tikslui metinėse išlaidų sąmatose numatytų lėšų. Šio nutarimo 1.2 punktas nustato, kad lengvuosius automobilius, ne brangesnius kaip 60 tūkst. litų (be pridėtinės vertės mokesčio), <...> iš šio nutarimo 1.1 punkte nurodytų lėšų biudžetinės įstaigos (išskyrus ministerijas) gali įsigyti tik steigėjo leidžiamos <...>. Brangesnius kaip 60 tūkst. litų (be pridėtinės vertės mokesčio) lengvuosius automobilius iš šio nutarimo 1.1 punkte nurodytų lėšų biudžetinės įstaigos (įskaitant ministerijas, taip pat valstybės mokslo ir studijų institucijas) gali įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidžiamos. Pagal Lietuvos darbo biržos nuostatų 14.2, 14.9 punktus, Lietuvos darbo biržos direktorius užtikrina, jog būtų laikomasi įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų, tvirtina teritorinių darbo biržų nuostatus, koordinuoja ir kontroliuoja teritorinių darbo biržų veiklą. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A1-260 patvirtinto Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigybės aprašymo 7 punkte nustatyta, kad Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcija yra vadovauti Lietuvos darbo biržai ir teritorinėms darbo biržoms, spręsti Lietuvos darbo biržos kompetencijai priskirtus klausimus, asmeniškai atsakyti už tai, kad būtų vykdomi pavesti uždaviniai. Vadovaujantis Lietuvos darbo biržos nuostatų 10.45 punktu, Lietuvos darbo birža, vykdydama jai pavestus uždavinius, suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, steigia, likviduoja ar reorganizuoja teritorines darbo biržas, koordinuoja, kontroliuoja bei metodiškai vadovauja jų veiklai. Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigybės aprašymo 6-7 punktai numato, kad šias pareigas einantis asmuo atlieka tokias funkcijas: vadovauja Lietuvos darbo biržai ir jos teritorinėms darbo biržoms, sprendžia Lietuvos darbo biržos kompetencijai priskirtus klausimus, asmeniškai atsako už tai, kad būtų vykdomi pavesti uždaviniai; užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų (t. I, b. l. 161-162). Todėl pareiškėjas pagrįstai nubaustas už tai, kad teritorinėms darbo biržoms įsigyjant automobilius buvo padaryta pažeidimų. Tačiau skiriant nuobaudą už šį pažeidimą nebuvo laikytasi teisės aktų nustatytų reikalavimų, nes, pareiškėjui įteiktame pranešime nebuvo suformuluoti įtarimai dėl Lietuvos darbo biržos nuostatų 14.9 punkto pažeidimo, o Komisijos išvadose pažeisti Lietuvos darbo biržos nuostatų reikalavimai iš viso nebuvo įvardinti, tuo tarpu skundžiamu įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad jis nesilaikė Lietuvos darbo biržos nuostatų 14.9 punkto reikalavimų.

Teismas sprendime taip pat nurodė, kad Komisijos Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas, nesiimdamas veiksmų, kad būtų atliktas auditas leidybinėje grupėje „Darbo biržos naujienos“ bei Širvintų ir Varėnos teritorinėse darbo biržose, pažeidė Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nustatantį reikalavimą ne rečiau kaip vieną kartą per trejus metus atlikti vidaus auditus. Pagal šio įstatymo 10 straipsnį, viešojo juridinio asmens vadovas yra atsakingas už efektyvios vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sukūrimą, jos veikimą bei tobulinimą, už vidaus audito tarnybos įsteigimą viešajame juridiniame asmenyje ir jos veikimą. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje (2007 m. spalio 11 d. įstatymo Nr. X-1293 redakcija) nustatyta, kad vidaus auditas yra viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės sistemos dalis, kurios dėka, vidaus auditoriams vykdant nepriklausomą, objektyvią tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veiklą, siekiama užtikrinti viešojo juridinio asmens veiklos gerinimą. Nagrinėjamu atveju atlikti Varėnos ir Širvintų teritorinių darbo biržų patikrinimai (t. I, b. l. 105-148) nėra vidaus auditas Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2 straipsnio 4 dalies prasme. Duomenų apie auditą leidybinėje grupėje „Darbo biržos naujienos“ iš viso nėra. Todėl laikytina, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, už kurį buvo nubaustas skundžiamu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. P1-15.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 ir 4 dalimis (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1694 redakcija), už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi (2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcija), valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai paskirta tarnybinė nuobauda atleidimas iš pareigų už šio įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 - 4 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus (15 punktas); kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už tarnybinius nusižengimus, nenurodytus šio straipsnio 1 dalies 15 punkte (18 punktas). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalį šiurkščiu pažeidimu laikoma: 1) valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; 2) valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas; 3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn; 4) piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas. Pareiškėjo padaryti pažeidimai, už kuriuos jam Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. P1-15 skirta tarnybinė nuobauda, nėra šiurkštūs. Todėl, pakeitus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu pareiškėjui skirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – švelnesne tarnybine nuobauda – papeikimu, nėra atleidimo pagrindo ir pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalį bei 44 straipsnio 1 dalies 18 punktą. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamu 2009 m. kovo 23 d. įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – keistina švelnesne tarnybine nuobauda – griežtu papeikimu, o Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų naikintinas ir pareiškėjas grąžintinas į tarnybą. Atsakovas įpareigotinas paskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 31 d. iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos.

 

III.

 

Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. P1-14 pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už tai, kad jis, įgyvendindamas Europos regioninės plėtros fondo finansuojamą projektą „Teritorinių darbo biržų infrastruktūros plėtra 2007-2013 m.“, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, dėl ko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius 2009 m. kovo 4 d. potvarkiu Nr. A3-55 pripažino netinkamomis 1 892 442,85 Lt projekto vykdytojo Lietuvos darbo biržos patirtų statybos - rangos paslaugų įsigijimo išlaidų bei sumažino Lietuvos darbo biržai skirto finansavimo lėšų sumą 1 608 576,42 Lt. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies pažeidimo faktas buvo nustatytas minėtu potvarkiu, kurio pareiškėjas neginčijo. Be to, teismas sprendime taip pat pripažino, kad sudarant rangos sutartį, kurios šalimi buvo Lietuvos darbo birža, atstovaujama jos vadovo V. Š., nebuvo laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies reikalavimų nekeisti pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytų pirkimo sąlygų. Tačiau teismas, vertindamas pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos griežto papeikimo adekvatumą, atsižvelgė į aplinkybes, kurios yra nesusijusios su padarytu pažeidimu. Teismas akcentavo, jog pranešimu pareiškėjui buvo pranešta apie įtarimą nesilaikius Lietuvos darbo biržos nuostatų 14.2 punkto reikalavimų, o ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. P1- tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta už viso Lietuvos darbo biržos nuostatų 14 punkto (kurį sudaro 14 papunkčių) pažeidimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad to paties įsakymo 2 punkte buvo aiškiai nurodyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama už Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A1-260, 7 punkto pažeidimą, kuris yra analogiškas Lietuvos darbo biržos nuostatų 14.2 punktui. Todėl pareiškėjui buvo aiškiai žinoma, už kokio pažeidimo padarymą jam skirta tarnybinė nuobauda. Teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjo kaltę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis avansą pagal sudarytą rangos sutartį pervedė atsižvelgdamas į tai, jog lėšos iš ministerijos buvo gautos per vėlai (gruodžio viduryje), o nepanaudojus šių lėšų avansiniam mokėjimui iki metų pabaigos, jos būtų grąžintos į Užimtumo fondą. Pagal Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. A1-471 patvirtintų Užimtumo fondo lėšų sąmatos sudarymo ir naudojimo taisyklių 29  punktą, pasibaigus metams, nepanaudotos Užimtumo fondo lėšos įtraukiamos į kitų metų Užimtumo fondo lėšų sąmatą. Joks finansavimo sumažinimas šiose taisyklėse nėra numatytas. Analogiška nuostata buvo numatyta ir pažeidimo padarymo metu galiojusių Užimtumo fondo lėšų sąmatos sudarymo taisyklių, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-230, 26 punkte. Be to, tai, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A1-361 patvirtintoje bendrojoje Užimtumo fondo 2007 m. lėšų sąmatoje (straipsnyje „Bendri Europos Sąjungos Struktūrinių fondų ir kiti tarptautiniai Užimtumo rėmimo projektai“) Lietuvos darbo biržai buvo skirta 5 052 700 Lt, nereiškia, kad šios lėšos turėjo būti naudojamos pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus. Skiriant Lietuvos darbo biržai minėtas lėšas, ministerijai nebuvo žinoma, kad Lietuvos darbo birža jas perves pagal rangos sutartį, sudarytą pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą. Atsakovo nuomone, pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas atitinka jo padaryto pažeidimo pobūdį ir pasekmes. Būdamas įstaigos vadovu, pareiškėjas privalėjo užtikrinti, kad joje būtų laikomasi įstatymų, tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija ir ministras pagrįstai įvertino pareiškėjo tarnybinį nusižengimą kaip sunkų, nes dėl pareiškėjo kaltės buvo neįsisavinta beveik 2 mln. Lt ES paramos, o Užimtumo fondui padaryta 952,95 tūkst. Lt faktinė žala.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. P1-15 pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda atleidimas iš pareigų už tarnybinių automobilių įsigijimą teritorinėse darbo biržose pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 nuostatas, taip pat už tai, kad Lietuvos darbo biržos Centralizuota vidaus audito tarnyba neatliko vidaus auditų leidybinėje grupėje „Darbo biržos naujienos“ ir per trejus metus neatliko auditų Širvintų ir Varėnos teritorinėse darbo biržose. Teismas konstatavo, kad tarnybinė nuobauda už tarnybinių automobilių įsigijimą teritorinėse darbo biržose pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 nuostatas pareiškėjui skirta pagrįstai. Tačiau teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjui įteiktame pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą nebuvo suformuluoti įtarimai dėl Lietuvos darbo biržos nuostatų 14.9 punkto pažeidimo ir nebuvo nurodyta kitų pažeistų Lietuvos darbo biržos nuostatų reikalavimų. Pareiškėjui įteiktame 2009 m. kovo 9 d. pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. D-39 yra aiškiai nurodytas įtarimas: netinkamas pareigybės aprašyme bei Lietuvos darbo biržos nuostatų 14.2 punkte numatytos funkcijos užtikrinti, kad Lietuvos darbo biržos veikloje būtų laikomasi įstatymų tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų, vykdymas. Kokių konkrečių teisės aktų nebuvo laikomasi Lietuvos darbo biržos veikloje, buvo nustatyta ir nurodyta Vidaus audito skyriaus 2009 m. vasario 24 d. ataskaitoje Nr. A7-3. Būtent dėl šioje ataskaitoje nurodytų teisės aktų pažeidimų pareiškėjas ir pateikė paaiškinimus. Tarnybinį nusižengimą tyrusi komisija išsamiai ir aiškiai nurodė padarytus pažeidimus ir tinkamai pagrindė pareiškėjo, kaip Lietuvos darbo biržos vadovo, atsakomybę. Išvadose komisija nurodė, kad Lietuvos darbo biržos direktorius pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. netinkamai atliko savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – neužtikrino, kad būtų laikomasi   Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341, Lietuvos darbo biržos nuostatų 10.45 punkto, Vidaus kontrolės audito įstatymo. Komisija aiškiai įvardijo teisės aktus, kurių vykdymo neužtikrino Lietuvos darbo biržos direktorius. Ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. P1-15 tarnybinė nuobauda atleidimas iš pareigų – skirta pareiškėjui atsižvelgiant į tai, kad jam per paskutinius 12 mėnesių, t. y. 2009 m. kovo 17 d., buvo taikyta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas, o ne už šiurkštaus pažeidimo padarymą, kaip nurodyta teismo sprendime. Atsakovo nuomone, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pareiškėjo padaryti tarnybiniai nusižengimai buvo sunkūs ir sukėlė didelio masto padarinius (dėl pareiškėjo kaltės buvo neįsisavinta beveik 2 mln. Lt ES paramos, buvo pažeista daug galiojančių teisės aktų, nustatančių viešųjų pirkimų vykdymo, tarnybinių automobilių įsigijimo, audito atlikimo pavaldžiose įstaigose ir struktūriniuose padaliniuose tvarką), ir nepagrįstai sušvelnino pareiškėjui skirtas tarnybines nuobaudas.

Atsiliepimu į atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą pareiškėjas V. Š. prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas klaidina teismą teigdamas, jog pareiškėjas neginčijo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus 2009 m. kovo 4 d. potvarkio Nr. A3-55. Lietuvos darbo birža, sužinojusi apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus 2009 m. kovo 4 d. potvarkio Nr. A3-55 turinį, 2009 m. kovo 17 d. apskundė šį potvarkį Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tačiau 2009 m. kovo 23 d. socialinės apsaugos ir darbo ministras priėmė įsakymą Nr. P1-16, kuriuo pareiškėjas 2009 m. kovo 30 d. buvo atleistas iš Lietuvos darbo biržos pareigų. Jau kitą dieną, t. y. 2009 m. balandžio 1 d., Lietuvos darbo birža atsisakė savo skundo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi byla buvo nutraukta. Tokiu būdu, pakeitus Lietuvos darbo biržos vadovą, buvo siekiama išvengti galimybės patikrinti minėto potvarkio teisėtumą ir pagrįstumą.

Atsiliepimu į atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos darbo birža prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmeti. Savo prašymą trečiasis suinteresuotas asmuo grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais yra grindžiamas atsakovo apeliacinis skundas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

              Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. P1-14 ir 2009 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. P1-15, kuriais pareiškėjui buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos, bei 2009 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. P1-16, kuriuo pareiškėjas atleistas iš Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

             

              Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. P1-14

              Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. P1-14 V. Š. tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – paskirta už Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos darbo biržos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A1-306, 14 punkto ir Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A1-260, 7 punkto pažeidimus. Įsakymu pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. įgyvendindamas Europos regioninės plėtros fondo finansuojamą projektą ,,Teritorinių darbo biržų infrastruktūros plėtra 2007-2013 m.“ (projekto kodas: VP3-SADM-01-V-01-001; 2008 m. spalio 14 d. sutartis Nr. VP-2.3- SADM-01-V-01-001), pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, dėl ko Užimtumo fondui buvo padaryta 952,95 tūkst. Lt faktinė žala (T. 1, b. l. 26).

              Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas, kaip Lietuvos darbo biržos vadovas, 2007 m. lapkričio 28 d. sudarydamas rangos sutartį Nr. US07-463 dėl Kaišiadorių, Kelmės, Plungės teritorinių darbo biržų administracinių pastatų su informaciniais profesinio konsultavimo centrais statybos darbų bei Telšių ir Mažeikių teritorinių darbo biržų administracinių pastatų su informaciniais profesinio konsultavimo centrais rekonstrukcijos darbų vykdymo su konkursą laimėjusia UAB ,,Vėtrūna, kurios priedo ,,Konkrečios sąlygos“ 14 straipsnio ,,Sutarties kaina ir mokėjimas“ 14.2 punkte nurodytas išankstinis mokėjimas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies reikalavimą nekeisti pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytų pirkimo sąlygų, kadangi nei rangovo prašyme, nei Konkurso sąlygose išankstinis mokėjimas nebuvo numatytas. Tačiau, įvertinęs bylos aplinkybes: Nuostatų 14.4 punkto pažeidimo pašalinimą iš kaltinimo pareiškėjui, jo kaltę lengvinančią aplinkybę (nepanaudotos Užimtumo fondo lėšos pagal 2006 m. birželio 15 d. Užimtumo rėmimo įstatymo 38 straipsnio 3 dalį pasibaigus metams įtraukiamos į kitų metų šio fondo lėšų sąmatą), pakartotinumo požymio nebuvimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu panaikinus Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. P1-9 pareiškėjui skirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ginčijamu atsakovo įsakymu skirtą V. Š. nuobaudą – griežtą papeikimą – pakeitė papeikimu.

              Atsakovas su ginčijamu teismo sprendimu šioje dalyje nesutinka, motyvuodamas tuo, kad teismas atsižvelgė į aplinkybes, kurios nesusijusios su padarytu pažeidimu, neatsižvelgė, kad atsakovo įsakymo 2 punkte aiškiai nurodyta, jog nuobauda skiriama už Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigybės aprašymo 7 punkto pažeidimą, kuris yra analogiškas Nuostatų 14.2 punktui. Be to, Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies pažeidimo faktas nustatytas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus 2009 m. kovo 4 d. potvarkiu Nr. A3-55, kurio pareiškėjas neginčijo. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija ir ministras pagrįstai įvertino pareiškėjo tarnybinį nusižengimą kaip sunkų, nes dėl jo kaltės nebuvo įsisavinta beveik 2 mln. Lt ES paramos, o Užimtumo fondui padaryta 952,95 tūkst. Lt faktinė žala. Teismas visiškai nepagrįstai pripažino pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

              Kaip jau buvo minėta, rangos sutartį Nr. US07-463 su konkursą laimėjusia UAB „Vėtrūna“ Lietuvos darbo birža sudarė 2007 m. lapkričio 28 d. (T. III, b. l. 37-47). Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija, galiojusi skundžiamo įsakymo priėmimo metu) nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, kaip institucija, kuriai pavesta atlikti projektų, finansuojamų iš Europos Sąjungos, tarptautinių institucijų, valstybės ir kitų lėšų, vertinimą, atranką, priežiūrą ir kitas, su projektų administravimu susijusias, funkcijas pagal teisės aktuose nustatytas procedūras (Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 406 (2008 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 1K-434 redakcija) 11.2 p.), atlikusi patikrinimą ir nustačiusi pažeidimą projekte Nr. VP3-2.3-SADM-01-V-01-001 ,,Teritorinių darbo biržų infrastruktūros plėtra 2007-2013 m., apie tai atsakovą informavo 2009 m. vasario 19 d. raštu Nr. 2009/2-811. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad šiuo atveju pažeidimas paaiškėjo atliekant kompetentingos institucijos patikrinimą, ir Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas nuobaudai skirti trejų metų terminas iš esmės nebuvo pažeistas.

              Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Lietuvos darbo biržos nuostatų 14 punktas, reglamentuojantis Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigas, funkcijas ir kompetenciją, susideda iš 14 papunkčių, tačiau kurio konkrečiai papunkčio nuostatas pažeidė pareiškėjas, ginčijamame įsakyme nenurodyta. Tuo tarpu tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2009 m. kovo 17 d. išvadoje Nr. D5-44 (T.    III, b. l. 11-16) rašoma ir apie Nuostatų 14.4 punkto pažeidimą, kuris pareiškėjui 2009 m. kovo 6 d. įteiktame pranešime Nr. D5-37 apie tarnybinį nusižengimą nurodytas nebuvo.

              Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigybės aprašymo 7 punkte nustatyta šio valstybės tarnautojo funkcija užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų (T. I, b. l. 161-162). Ginčo, kad Nuostatų 14.2 punkte yra įtvirtinta pareigybės aprašymo 7 punktui analogiška nuostata, byloje ir nėra. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu taip pat nepasisakė. Teismas teisingai pažymėjo, jog pareiškėjui nebuvo pranešta apie įtarimą nesilaikius Nuostatų 14.4 punkto (kuriame įtvirtinta Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareiga teisės aktų nustatyta tvarka disponuoti Lietuvos darbo biržai skirtomis lėšomis, atsakyti už šių lėšų tinkamą ir efektyvų panaudojimą ir Lietuvos darbo biržos patikėjimo teise valdomo, naudojamo ir disponuojamo valstybei nuosavybės teise priklausančio turto panaudojimą pagal paskirtį, sudaryti finansines ūkines sutartis) nuostatų, ir pagrįstai šio punkto pažeidimą iš kaltinimo pareiškėjui pašalino, konstatavęs Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977) 7 punkto reikalavimų pažeidimą.

              Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus 2009 m. kovo 4 d. potvarkiu Nr. A3-55 „Dėl Europos regioninės plėtros fondo finansuojamam projektui „Teritorinių darbo biržų infrastruktūros plėtra 2007-2013 m.“ (projekto kodas: VP3-2.3-SADM-01-V-01-001; 2008 m. spalio 14 d. sutartis Nr. VP3-2.3-SADM-01-V-01-001) skirtos finansavimo lėšų sumos sumažinimo“, dėl padaryto Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies pažeidimo buvo pripažintos netinkamomis 1 892 442,85 Lt Lietuvos darbo biržos patirtų statybos-rangos paslaugų įsigijimo išlaidų ir 1 608 576,42 Lt sumažinta Lietuvos darbo biržai skirtų finansavimo lėšų suma (T. III, b. l. 98-99, 138). Lietuvos darbo birža, kuriai vadovavo pareiškėjas, ginčijo šį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus 2009 m. kovo 4 d. potvarkį, 2009 m. kovo 18 d. paduodama skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau pareiškėją atleidus iš pareigų, Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas, laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas, A. Š. 2009 m. balandžio 1 d. paduoto skundo atsisakė (T. II, b. l. 49). Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjas neginčijo anksčiau minėto potvarkio teisėtumo ir pagrįstumo, visiškai nepagrįstas. Nežiūrint į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasirašydamas rangos sutartį Nr. US07-463 su konkursą laimėjusia UAB „Vėtrūna“, kurios priedo 14.2 punkte nurodytas išankstinis mokėjimas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies reikalavimą nekeisti pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytų pirkimo sąlygų, pagrįsta. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2007 m. pabaigoje Lietuvos darbo biržos atliktą UAB ,,Vėtrūna” avansinio mokėjimo pervedimą pripažino veikimą būtinojo reikalingumo sąlygomis. Lietuvos darbo biržai atsakovo 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A1-361 skirtos 5 052 700 Lt bet kokiu atveju turėjo būti panaudojamos laikantis teisės aktų reikalavimų. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) ir Lietuvos darbo birža 2007 m. liepos 3 d. buvo pasirašiusi Susitarimą dėl Lietuvos darbo biržos projekto, kurio išlaidos gali būti bendrai finansuojamos iš Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinės paramos lėšų, vykdymo Nr. D4-263/US07-324 (T. III, b. l. 20-22). Šio Susitarimo objektas ir buvo Telšių, Mažeikių, Palangos, Kelmės, Varėnos, Plungės, Kaišiadorių <...> teritorinių darbo biržų infrastruktūros modernizavimo projektas. Šiuo susitarimu, be kita ko, Lietuvos darbo birža įsipareigojo ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos po kalendorinio ketvirčio pabaigos (t. y. periodiškai, kas ketvirtį) pateikti Ministerijai laisvos formos ataskaitą, kurioje nurodomos Projekte per atsiskaitymo kalendorinį etapą įvykdytos veiklos, kiekvienai veiklai vykdyti patirtos tinkamos išlaidos, pateikiamas išlaidas įrodančių dokumentų sąrašas (2.2.6 p.); ministerijai paprašius, teikti informaciją apie sutarties vykdymo eigą (2.2.7 p.).  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (2005 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. 860 redakcija) 6 punkte nustatyta, kad ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius rengia valstybės strategijas, planus, ilgalaikes bei tikslines valstybės programas socialinės apsaugos ir darbo srityje arba dalyvauja juos rengiant, organizuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą <...> (6.3 p.); administruoja Užimtumo fondo lėšas ir viešai skelbia, kaip jos naudojamos (6.6 p.). Panašiai ministerijos uždaviniai darbo rinkos ir užimtumo srityje nustatyti ir vėlesnės (t. y. Vyriausybės 2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 334) redakcijos nuostatuose: organizuoti ir finansuoti užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimą (6.3.3 p.); administruoti Užimtumo fondo lėšas ir viešai skelbti, kaip jos naudojamos (6.3.4 p.). Nuostatų 6.1.2 punkte nurodyta, kad ministerija užtikrina jai priskirtų priemonių, finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų, planavimą, įgyvendinimą ir priežiūrą, atlieka Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo tarpinės institucijos funkcijas. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas turėjo pakankamai daug įgalinimų patikrinti ir kontroliuoti Lietuvos darbo biržos veiklą tiek įgyvendinant anksčiau minėtą 2007 m. liepos 3 d. Susitarimą ,,dėl Lietuvos darbo biržos projekto, kurio išlaidos gali būti bendrai finansuojamos iš Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinės paramos lėšų, tiek ir apskritai projektą Nr. VP3-2-SADM-01-V-01-001,,Teritorinių darbo biržų infrastruktūros plėtra 2007-2013 m.“, tačiau tinkamai savo funkcijų nevykdė. Priešingu atveju faktinė aplinkybė, kad Lietuvos darbo biržos su UAB „Vėtrūna“ pasirašytos rangos sutarties Nr. US07-463 priede buvo pakeistos pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos, galėjo būti nustatyta kur kas anksčiau, nei VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūros 2009 m. vasario 19 d. raštu Nr. 2009/2-811. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pažeidimo padarymo pasekmėms atsirasti įtakos turėjo ne tik pareiškėjo veiksmai, bet ir nepakankamas atsakovo atidumas vykdant finansinių išteklių administravimą.

              Atsakovo argumentai dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo vertinimo sunkiu atmestini, kadangi Valstybės tarnybos įstatyme nėra pateikta sunkaus pažeidimo sąvoka, įstatymų leidėjas pažeidimų neskirsto pagal jų sunkumo laipsnį, o pateikia tik šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad anksčiau, t. y. 2009 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. P1-9, pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu buvo panaikinta, todėl neliko pakartotinumo požymio.

              Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, taip pat ir tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių konkrečios žalos (pranešime apie tarnybinį nusižengimą, kilusios būtent dėl nustatyto pažeidimo – įtraukimo į rangos sutarties priedą išankstinio apmokėjimo sąlygą, dydį, teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovo skirta pareiškėjui tarnybinė nuobauda yra per griežta. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeisti V. Š. skirtą griežtą papeikimą papeikimu, teisėjų kolegijos nuomone, visiškai pagrįstas ir teisėtas. 

              Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. P1-15 ir 2009 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. P1-16

              Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. P1-15 V. Š. tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – paskirta už Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos darbo biržos nuostatų 14.2 ir 14.9 punktų ir Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A1-260, 7 punkto pažeidimus. Ginčijamu įsakymu pripažinta, kad V. Š. padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. organizuodamas Lietuvos darbo biržos veiklą, nerūpestingai ir aplaidžiai atliko savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas: neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 ,,Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“, Lietuvos darbo biržos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A1-306, 10.45 punkto, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (T. I, b. l. 159).

              Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio valstybės tarnautojo pareiga tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Lietuvos darbo biržos nuostatų 14.2 punkte bei Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigybės aprašymo 7 punkte nustatyta, jog darbo biržos direktorius užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų. Nuostatų 14.9 punkte nurodyta jo teisė ir pareiga tvirtinti teritorinių darbo biržų nuostatus, koordinuoti ir kontroliuoti teritorinių darbo biržų veiklą, o 10.45 punkte nustatyta, kad Lietuvos darbo birža, vykdydama jai pavestus uždavinius: suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, steigia, likviduoja ar reorganizuoja teritorines darbo biržas, koordinuoja, kontroliuoja bei metodiškai vadovauja jų veiklai.

              Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. A1-89 sudarytos komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti 2009 m. kovo 23 d. išvadoje ,,Apie tyrimo dėl Lietuvos darbo biržos direktoriaus V. Š. tarnybinio nusižengimo rezultatus“ konstatuota, jog Lietuvos darbo birža, leisdama Klaipėdos, Alytaus ir Šiaulių teritorinėms darbo biržoms įsigyti automobilius ir nenurodydama jų įsigijimo maksimalios vertės, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 ,,Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“ 1.2 punktą. Be to, pareiškėjas, nesiimdamas veiksmų, kad būtų atliktas auditas leidybinėje grupėje ,,Darbo biržos naujienos“, Širvintų ir Varėnos teritorinėse darbo biržose, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimų.

              Pagal Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 1.2 punktą lengvuosius automobilius, ne brangesnius kaip 60 tūkst. litų (be pridėtinės vertės mokesčio) iš nutarimo 1.1 punkte numatytų lėšų biudžetinės įstaigos gali įsigyti tik steigėjo leidžiamos. Brangesnius kaip 60 tūkst. litų (be pridėtinės vertės mokesčio) lengvuosius automobilius iš šio nutarimo 1.1 punkte nurodytų lėšų biudžetinės įstaigos gali įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidžiamos.  Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos, Alytaus ir Šiaulių teritorinėms darbo biržoms 2008 m. kovo mėnesio raštais leisdamas įsigyti automobilius pareiškėjas neišsiaiškino ketinamų įsigyti automobilių vertės ir, duodamas leidimą šioms teritorinėms darbo biržoms pirkti automobilius nenurodė maksimalios jų vertės. Klaipėdos, Alytaus ir Šiaulių teritorinės darbo biržos 2008 m. III ketvirtį įsigijo 3 lengvuosius automobilius, kurių kiekvienas kainavo 67,7 tūkst. litų (be pridėtinės vertės mokesčio).

              Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, jog V. Š. pagrįstai nubaustas už tai, kad teritorinėms darbo biržoms įsigyjant automobilius, jis asmeniškai pagal minėtus teisės aktus būdamas atsakingas už Lietuvos darbo biržos bei teritorinių darbo biržų veiklos teisėtumą ir įstatymų jose laikymąsi, šios pareigos neatliko. Teismas taip pat konstatavo, kad įteikiant pareiškėjui pranešimą apie nusižengimą nebuvo suformuluoti įtarimai nesilaikius Nuostatų 14.9 punkto reikalavimų, o Išvadoje kaltinimas teritorinių darbo biržų veiklos nekontroliavimu nenurodytas, tačiau tokio pažeidimo pasekmės teismas nenurodė. Kita vertus, kaip teisingai teigiama apeliaciniame skunde, tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusi komisija išvadoje aiškiai nurodė, jog pareiškėjas pagal Lietuvos darbo biržos nuostatų 10.45 punktą (kurio turinys iš esmės yra analogiškas Nuostatų 14.9 punktui), pagal kurį Lietuvos darbo birža koordinuoja, kontroliuoja bei metodiškai vadovauja teritorinių darbo biržų veiklai, turėjo išsiaiškinti kokios vertės lengvuosius automobilius nori įsigyti Klaipėdos, Alytaus ir Šiaulių teritorinės darbo biržos, ir prireikus kreiptis į socialinės apsaugos ir darbo ministrą, kad būtų inicijuojamas Vyriausybės nutarimo projektas. Be to, pareiškėjas buvo susipažinęs su Vidaus audito skyriaus 2009 m. vasario 24 d. ataskaita Nr. A7-3 (T. I, b. l. 174-201), kurioje nurodyti tiek teisės normų, susijusių su leidimais įsigyti lengvuosius automobilius teritorinėms darbo biržoms, pažeidimai, tiek ir teisės aktų pažeidimai, susiję su pareiškėjui pateiktais kaltinimais per 3 metus neatlikus vidaus auditų Širvintų ir Varėnos teritorinėse darbo biržose bei leidybinėje grupėje ,,Darbo biržos naujienos“.   

Reikalavimas ne rečiau kaip vieną kartą per trejus metus įvertinti, kaip vidaus kontrolė veikia viešajame juridiniame asmenyje nustatytas Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito 2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1253 5 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Gi už efektyvios vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sukūrimą, jos veikimą bei tobulinimą atsakingas yra viešojo juridinio asmens vadovas (Įstatymo 10 str. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas  nesiimdamas veiksmų, kad per trejus metus būtų atliktas vidaus auditas Širvintų ir Varėnos teritorinėse darbo biržose bei leidybinėje grupėje ,,Darbo biržos naujienos“, pažeidė anksčiau minėtas Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatas.

Pirmosios instancijos teismui pagrįstai sušvelninus atsakovo 2009 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. P1-9 skirtą tarnybinę nuobaudą (t. y. griežtą papeikimą pakeitus papeikimu), ir pagal bylos aplinkybes nenustačius šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymių, neliko teisinio pagrindo pareiškėjui taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatas. Todėl teismas visiškai pagrįstai socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. P1-15 skirtą nuobaudą – atleidimą iš pareigų pakeitė švelnesne nuobauda - griežtu papeikimu, panaikino tos pačios dienos įsakymą Nr. P1-16 ,,Dėl V. Š. atleidimo iš pareigų“ ir grąžino pareiškėją į Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigas.

  Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkindamas pareiškėjo prašymą ir pakeisdamas jam paskirtas tarnybines nuobaudas švelnesnėmis ginčą iš esmės išsprendė teisingai, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, atitinkamai pakoreguojant jo motyvus. Dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl jis atmestinas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje netinkamai nurodė, jog pareiškėjui V. Š. atsakovo paskirtas tarnybines nuobaudas ne tik pakeičia, bet ir paskiria. Teismas neskiria tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams, o tik patikrina jų paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, bei gali pakeisti paskirtą tarnybinę nuobaudą švelnesne. Todėl teisėjų kolegija teismo sprendimo rezoliucinę dalį pakeičia.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Tenkindamas šį pareiškėjo reikalavimą pirmosios instancijos teismas rezoliucine sprendimo dalimi ne priteisė, o įpareigojo atsakovą apskaičiuoti ir išmokėti V. Š. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Siekiant išvengti galimų ginčų ateityje, kurie gali kilti tokiu būdu išsprendus reikalavimą, sprendimo rezoliucinė dalis keistina, iš atsakovo priteisiant pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį (2009 m. gegužės 8 d. Lietuvos darbo biržos pateiktoje pažymoje apie V. Š. vidutinį darbo užmokestį nurodyta, kad jo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis 428,26 Lt (T. II, b. l. 64)) už visą priverstinės pravaikštos laiką (Darbo kodekso 297 str. 3 d.). 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

              Atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti. 

              Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

                Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. P1-14 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. Š.“ paskirtą pareiškėjui V. Š. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą pakeisti papeikimu.

                Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. P1-15 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. Š.“ paskirtą pareiškėjui V. Š. tarnybinę nuobaudą atleidimą iš pareigų pakeisti griežtu papeikimu.

                Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. P1-16 ,,Dėl V. Š. atleidimo iš pareigų“ panaikinti.

                Grąžinti V. Š. į Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pareigas.

                Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjui V. Š. vidutinį darbo užmokestį (vidutinis vienos dienos darbo užmokestis 428,26 Lt) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2009 m. kovo 31 d., iki sprendimo įvykdymo dienos.

  Nutartis neskundžiama.

 

 

  Teisėjai                                                                                    Artūras Drigotas

 

                                                                                                                Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

 

                                                                                                                Virginija Volskienė