Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-858-2241-12].doc
Bylos nr.: A-858-2241-12
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-2241/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02300-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 20. (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Seiba“ atstovams advokatui A. N. ir M. D.,

atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei J. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Seiba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Seiba“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Seiba“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Seiba“) skundu (t. I, b. l. 3-5), patikslintu skundu (t. I, b. l. 42-47) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. ATK2-38/11 taikyti pareiškėjui ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) pažeidimą (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjas paaiškino, jog skundžiamu Nutarimu atsakovas pareiškėjui nutarė skirti 3 000 litų baudą ir konfiskuoti alkoholinius gėrimus, nurodytus 2011 m. rugsėjo 1 d. daiktų paėmimo protokole prie 2011 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo protokolo Nr. ATK2-049.

Pareiškėjas vertino, jog atsakovas netinkamai išaiškino faktines administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, o protokolo forma ir turinys neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų. Nurodė, jog 2011 m. rugpjūčio 31 d. į UAB „Seiba“ priklausančią kavinę „Gramutė“, esančią Rinktinės g, 24-2, Vilniuje, apie 18.00 val. atėjo lankytojai, kurie atsinešė alkoholinio gėrimo „Canadian Mist“ (40 proc. alk. tūrio, 1,75 l talpos). Lankytojai paprašė barmenės leidimo vartoti šį alkoholį kavinėje, tačiau ji neleido to daryti. Išeidami iš kavinės lankytojai turėtą alkoholinio gėrimo „Canadian Mist“ plastikinį butelį, kuris buvo atidarytas, tačiau nepaženklintas banderole, padovanojo barmenei, kuri šį butelį laikė tarp savo asmeninių daiktų spintelėje, virtuvėje. Pabrėžė, jog tai, kad nuo 22.30 val. ir iki kavinės darbo laiko pabaigos alkoholiu „Canadian Mist“ nebuvo prekiaujama, yra matyti iš kasos aparato duomenų. Visos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui priklausančioje kavinėje minėtu alkoholiu prekiaujama nebuvo. Skundžiamas Nutarimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų reikalavimų, t. y. protokolas neparemtas objektyviais faktais. Liudytojų parodymai patvirtina, kad pareiškėjui priklausančioje kavinės „Gramutė“ virtuvėje rastu alkoholiniu gėrimu prekiaujama nebuvo. Šis alkoholinis gėrimas priklausė ne UAB „Seiba“, bet barmenei ir buvo laikomas tarp jos asmeninių daiktų ir nenaudojamas UAB „Seiba“ patalpose. Nurodė, jog pagrindas, pagal kurį konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė įstatymų reikalavimus, nurodytas netinkamai. Pareiškėjas neturėjo nei siekio, nei galimybių prekiauti alkoholiu, nepaženklintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiaisiais ženklais – banderolėmis.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 136-140) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjo kavinėje „Gramutė“ rastas laikomas ir parduodamas alkoholinis gėrimas, nurodytas 2011 m. rugsėjo 1 d. daiktų paėmimo protokole prie 2011 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo protokolo Nr. ATK2-049 („Canadian Mist“, 40 proc. alk. tūrio, 1,75 l talpos plastikinis butelis, kuris pradėtas pilstyti, alkoholinio gėrimo likę 0,8 l, nepaženklintas banderole), o minėto alkoholinio gėrimo ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų (be lietuviško prekių aprašymo). Pažymėjo, jog pareiškėjas rastam alkoholiniam gėrimui juridinę galią turinčių įsigijimo dokumentų nepateikė. AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 17 straipsnio 2 dalies 5 punktas draudžia Lietuvos Respublikoje parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“) 9 punktas nustato, kad ženklinimo informacija, nurodyta šios higienos normos 13, 14, 29 ir 31 punktuose, turi būti pateikta valstybine kalba. Tokios informacijos ant pareiškėjo laikomo ir parduodamo alkoholinio gėrimo, nurodyto 2011 m. rugsėjo 1 d. daiktų paėmimo protokole prie 2011 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo protokolo Nr. ATK2-049, nebuvo.

Pabrėžė, jog AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 17 straipsnio 2 dalies 3 punktas draudžia Lietuvos Respublikoje parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiaisiais ženklais – banderolėmis. Pareiškėjo kavinėje laikomas ir parduodamas alkoholinis gėrimas, nurodytas 2011 m. rugsėjo 1 d. daiktų paėmimo protokole prie 2011 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo protokolo Nr. ATK2-049, buvo nepaženklintas lietuviška banderole.

Nurodė, jog pareiškėjo argumentai, kad skundžiamas Nutarimas yra naikintinas, nes netinkamai išaiškintos faktinės pažeidimo aplinkybės ir buvo pažeisti VAĮ 8 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimai, yra nepagrįsti ir neatitinka byloje esančių aplinkybių. Priimant skundžiamą Nutarimą nei materialinės, nei procesinės teisės normos nebuvo pažeistos. Nutarimas atitinka AKĮ reikalavimus, yra motyvuotas ir pagrįstas. Pabrėžė, jog pareiškėjo argumentai, kad ginčijami alkoholiniai gėrimai yra įmonės darbuotojos, nepanaikina bendrovės atsakomybės už AKĮ pažeidimus, nes pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, yra atsakingasteisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje vykdo ekonominę veiklą. Licencijos turėtojas yra pareiškėjas, todėl jis turėjo užtikrinti, kad nebūtų pažeistas draudimas prekybos salėse, administracinėse ir pagalbinėse patalpose, sandėliuose laikyti alkoholinius gėrimus be alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentų.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 15 d. sprendimu (t. I, b. l. 197-200) atmetė pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Seiba“ skundą kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, nurodė, jog AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 17 straipsnio 2 dalies 5 punktas Lietuvos Respublikoje draudžia parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų. Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 9 punktas nustato, kad ženklinimo informacija, nurodyta šios higienos normos 13, 14, 29 ir 31 punktuose, turi būti pateikta valstybine kalba. AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 17 straipsnio 2 dalies 3 punktas draudžia Lietuvos Respublikoje parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis.

Teismas pažymėjo, jog 2011 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo metu pareiškėjui priklausančioje kavinėje „Gramutė“, Rinktinės g. 24-2, Vilnius, virtuvėje, spintoje, buvo rastas laikomas ir parduodamas alkoholinis gėrimas, nurodytas 2011 m. rugsėjo 1 d. daiktų paėmimo protokole prie 2011 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo protokolo Nr. ATK2-049 („Canadian Mist“, 40 % alk. tūrio, 1,75 l talpos plastikinis butelis pradėtas pilstyti, alkoholinio gėrimo likę ~ 0,8 l, nepaženklintas banderole), neturint juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Be to, pareiškėjo kavinėje „Gramutė“ rasto minėto alkoholinio gėrimo ženklinimas neatitiko Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų (be lietuviško prekių aprašymo). Departamentas 2011 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo protokole Nr. ATK2-049 nurodė pareiškėjui alkoholinio gėrimo juridinę galią turinčius įsigijimo dokumentus pateikti iki 2011 m. rugsėjo 6 d. Pareiškėjas alkoholiniam gėrimui, nurodytam 2011 m. rugsėjo 1 d. daiktų paėmimo protokole prie 2011 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo protokolo Nr. ATK2-049, juridinę galią turinčių įsigijimo dokumentų nepateikė, todėl teismas vertino, jog Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą, draudžiančius įmonėms parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, neturint juridinę galią turinčių privalomų gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog, vertinant pareiškėjo argumentus, kad ginčijami alkoholiniai gėrimai yra pareiškėjo darbuotojos, svarbu atkreipti dėmesį ir vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A20-159/2008), kad net ir įrodžius, kad toks faktas iš tikrųjų buvo, jis nepašalina bendrovės atsakomybės už AKĮ pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Nurodė, jog pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, yra atsakingas už nurodytų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą. Jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami bendrovės, kaip atitinkamo ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tokie pareiškėjo darbuotojų veiksmai laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais.

Teismo vertinimu, priimant Departamento skundžiamą Nutarimą nei materialinės, nei procesinės teisės normos nebuvo pažeistos, Nutarimas atitinka AKĮ ir VAĮ reikalavimus, yra motyvuotas ir pagrįstas. Pareiškėjui ekonominė sankcija buvo paskirta vadovaujantis AKĮ 34, 35, 38, 39 straipsniais. Ginčijamas Nutarimas buvo priimtas remiantis 2011 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo protokolu Nr. ATK2-049. Be to, teismas nurodė, jog pareiškėjo padaryti AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktų, 17 straipsnio 2 dalies 2, 3, 5 punktų pažeidimai buvo įrodyti remiantis byloje surinkta medžiaga.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių reikalavimų. Prekybą vykdantys pareiškėjo darbuotojai veikia pareiškėjo vardu, todėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojo atsakomybei už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2, 3 6 punktų, 2 dalies 2, 3, 5 punktų reikalavimų pažeidimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, nustatyto šių įstatymo normų dispozicijoje, faktą. Į šio įstatymo pažeidimo priežastis, esant pagrindui, gali būti atsižvelgiama skiriant ekonominę sankciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A20-159/2008). Remdamasis tuo, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas pažeidė AKĮ nustatytą draudimą, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas alkoholiniams gėrimams, nurodytiems 2011 m. rugsėjo 1 d. daiktų paėmimo protokole prie 2011 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo protokolo Nr. ATK2-049, įsigijimą patvirtinančių dokumentų nepateikė, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas pažeidė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą, draudžiančius įmonėms parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, neturint juridinę galią turinčių privalomų tų gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Nurodė, jog aptariamas alkoholinis gėrimas taip pat buvo rastas laikomas nepaženklintas banderole ir minėto alkoholinio gėrimo ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų (be lietuviško prekių aprašymo), todėl pareiškėjas pažeidė ir AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies 3 punkto ir 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 2 dalies 5 punkto reikalavimus. Teismas pabrėžė, jog yra įrodyta, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ nustatytą draudimą, todėl jam buvo pagrindas taikyti ekonominę sankciją.

Teismas pabrėžė, jog pareiškėjui paskirta nuobauda už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktų ir 17 straipsnio 2 dalies 2, 3, 5 punktų pažeidimą. Už šių nuostatų pažeidimą atsakomybė nustatyta AKĮ 34 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta ekonominė sankcija – bauda nuo 1 000 iki 50 000 litų. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Nurodė, jog pareiškėjas pažeidimams nustatyti ir tyrimui nekliudė ir tai yra pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nurodė, jog atsakovas pagrįstai pareiškėjui skirtinos baudos dydį sumažino nuo vidurkio link minimumo.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad skundžiamas Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

 

III.

 

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Seiba“ apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 1-10) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2011 m. rugsėjo 8 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento protokolu Nr. ATK2-38/11 priimtą nutarimą taikyti ekonomines sankcijas UAB „Seiba“. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimo išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, jog apie gautą dovanų alkoholio „Canadian Mist“ plastikinį butelį, kad alkoholiu „Canadian Mist“ nebuvo prekiaujama patvirtino M. G., J. S., taip pat tai yra nustatoma pagal kasos aparato duomenis.

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neišanalizavo ir nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, teismas nemotyvavo priimto sprendimo ir taip pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos įstatymus, įpareigojančius teismą motyvuoti priimamus sprendimus, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) (Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1591/2008). Pabrėžia, jog pareigą motyvuoti priimtą teismo sprendimą akcentuoja ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Ruiz Torija v. Spain No. 18390/91, 1994 m. gruodžio 9 d., Hiro Balani v. Spain No. 18064/91, 1994 m., gruodžio 9 d., Georgiadis v. Greece No. 21522/93, 1997 m. gegužės 29 d., Higgins and others v. France, 1998 m vasario 19 d., Karakasis v. Greece, No. 38194/97, 2001 m. sausio 17 d., Hirvisaari v. Finland Nr. 49684/99, 2001 m. gruodžio 25 d., Suominen v. Finland No. 37801/97, 2003 m. liepos 24 d., Pronina v. Ukraine No. 63566/00, 2006 m. birželio 18 d. sprendimai). Pareiškėjo vertinimu, priėmus nemotyvuotą teismo sprendimą buvo pažeista jo teisė į sąžiningą teismo procesą, teisė į teisminę gynybą.

Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie tai, kad UAB „Seiba” priklausančios kavinės „Gramutė” darbuotoja jai priklausančiame krepšyje, asmeniniams daiktams laikyti skirtoje uždaroje spintelėje, laikė nepaženklintą banderole alkoholio „Canadian Mist” plastikinį butelį. Pareiškėjo nuomone, faktas, jog pareiškėjo patalpose yra nepaženklintas banderole akcizinis gaminys, pats savaime neužtraukia pareiškėjui administracinės atsakomybės, nes priešingu atveju toks įstatymo taikymas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Nurodo, jog dalis UAB „Seiba” priklausančios kavinės „Gramutė” lankytojų savo asmeniniuose daiktuose galimai nuolat turi nepaženklintų banderole akcizinių gaminių (pavyzdžiui, cigarečių) ir už tai pareiškėjui negali kilti atsakomybė. Pabrėžia, jog pareiškėjas neturi teisės tikrinti savo darbuotojų asmeninių daiktų, todėl atsakomybė pareiškėjui už darbuotojų asmeninių daiktų turinį negali būti taikoma. Pareiškėjo nuomone, jam administracinė atsakomybė atsirastų tik tuo atveju, jei būtų pagrindo teigti, jog akciziniais gaminiais be įsigijimo dokumentų jis realiai galėtų prekiauti.

Pareiškėjo nuomone, nebuvo įvertinta tai, jog 2011 m. rugsėjo 1 d. Departamento atlikto UAB „Seiba” priklausančios kavinės „Gramutė” patikrinimo metu, nesant barmenės R. P. ir be jos sutikimo, buvo tikrinti jos asmeniniai daiktai, esantys asmeniniams daiktams laikyti skirtoje uždaroje spintelėje. Pareiškėjas abejoja, ar tikrinimo metu tikrintojai turėjo teisę tikrinti darbuotojų asmeninius daiktus, esančius asmeniniams daiktams laikyti skirtoje uždaroje spintelėje ir uždarame krepšyje.

Pareiškėjas nurodo, jog 2011 m. rugsėjo 8 d. Departamento protokolas Nr. ATK2-38/11, kuriuo remiantis buvo priimtas Nutarimas, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų reikalavimų: 1) protokolas nesiremia objektyviais duomenimis (faktais), nes liudytojų parodymais patvirtinta, jog UAB „Seiba” priklausančioje kavinėje „Gramutė”, virtuvėje, rastu alkoholiniu gėrimu, nurodytu 2011 m. rugsėjo 1 d. daiktų paėmimo protokole prie 2011 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo protokolo Nr. ATK2-049, nebuvo prekiaujama. Liudytojų parodymais patvirtinta, kad UAB „Seiba” priklausančioje kavinėje „Gramutė” virtuvėje rastas alkoholinis gėrimas, nurodytas 2011 m. rugsėjo 1 d. daiktų paėmimo protokole prie 2011 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo protokolo Nr. ATK2-049 priklausė ne UAB „Seiba”, bet barmenei R. P., buvo laikomas tarp jos asmeninių daiktų ir nenaudojamas UAB „Seiba” patalpose. Pareiškėjo vertinimu, protokole nepagrįstai nurodoma, jog UAB „Seiba” barmenės R. P. parodymai yra prieštaringi. Pažymi, jog parodymai kartu su kitų liudytojų parodymais yra nuoseklūs, neprieštaringi, atskleidžiantys faktines įvykio aplinkybes. Pareiškėjas nurodo, jog protokolas ir skundžiamas Nutarimas nesiremia aiškiomis teisės aktų normomis, protokolu ir juo priimtu Nutarimu taikomos poveikio priemonės nėra aiškiai motyvuotos. Be to, protokolas neatitinka reikalavimo, jog jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjui skirtos sankcijos proporcingumo klausimo. Pažymi, jog skundžiamas Nutarimas neįsiteisėjęs, tačiau juo remiantis 2011 m. lapkričio 28 d. buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas Nr. A30-3209 „Dėl licencijos, išduotos UAB „Seiba” galiojimo panaikinimo”. Pažymi, jog pareiškėjui tiesioginė sankcijos pasekmė yra ir pareiškėjui išduotos licencijos galiojimo panaikinimas. Pareiškėjas pabrėžia, jog jis negalėdamas vykdyti veiklos bus priverstas atleisti devynis darbuotojus, taigi realią žalą patirs ne tik pareiškėjas, bet ir devyni fiziniai asmenys bei valstybė.

Nurodo, jog aplinkybės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A20-l59/2008 buvo skirtingos nei šioje byloje. Šiuo atveju alkoholinis gėrimas buvo rastas ne prekybos vietoje, o tarp darbuotojo asmeninių daiktų.

Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, yra atsakingasteisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, tačiau atkreipia dėmesį, kad asmeniniams daiktams laikyti skirta uždara spintelė ir joje esantis barmenei priklausantis krepšys negali būti vertinami kaip prekybos vieta. Sutinka, kad pareiškėjo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami bendrovės, kaip atitinkamo ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tačiau faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju UAB „Seiba” darbuotoja akciziniu gaminiu be įsigijimo dokumentų neprekiavo, o, kadangi UAB „Seiba” jam priklausančioje kavinėje „Gramutė” „Canadian Mist” viskiu neprekiavo, negalima teigti, jog pareiškėjo darbuotojo, su jo vykdomomis pareigomis nesusiję ir jokios naudos pareiškėjui negalintys duoti, veiksmai laikytini pareiškėjo veiksmais.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 18-24) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog Departamentas 2011 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo protokole Nr. ATK2-049 nurodė pareiškėjui alkoholinių gėrimų juridinę galią turinčius įsigijimo dokumentus pateikti iki 2011 m. rugsėjo 6 d. Pareiškėjas alkoholiniams gėrimams, nurodytiems 2011 m. rugsėjo 1 d. daiktų paėmimo protokole prie 2011 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo protokolo Nr. ATK2-049, įsigijimą patvirtinančių dokumentų nepateikė nei iki nurodytos datos, nei bylos nagrinėjimo metu, jų nepateikė ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl atsakovas mano, jog pareiškėjas pažeidė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą, draudžiančius įmonėms parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, neturint juridinę galią turinčių privalomų tų gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Aptariamas alkoholinis gėrimas taip pat buvo rastas laikomas ir parduodamas nepaženklintas banderole ir minėto alkoholinio gėrimo ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų (be lietuviško prekių aprašymo), todėl pareiškėjas pažeidė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 2 dalies 3 punktą ir 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 2 dalies 5 punktą.

Nurodo, jog Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 9 punktas nustato, kad ženklinimo informacija, nurodyta šios higienos normos 13, 14, 29 ir 31 punktuose, turi būti pateikta valstybine kalba. Tokios informacijos ant pareiškėjo laikomo ir parduodamo alkoholinio gėrimo, nurodyto 2011 m. rugsėjo 1 d. daiktų paėmimo protokole prie 2011 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo protokolo Nr. ATK2-049, nebuvo, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 17 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Pažymi, jog, kadangi pareiškėjo kavinėje laikomas ir parduodamas alkoholinis gėrimas, nurodytas 2011 m. rugsėjo 1 d. daiktų paėmimo protokole prie 2011 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo protokolo Nr. ATK2-049, buvo nepaženklintas lietuviška banderole, pareiškėjas pažeidė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 17 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Atsakovas pažymi, jog pagrįstai teismas priimdamas sprendimą vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A20-159/2008. Be to, atsakovas taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011, 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2004 m. spalio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-830/2004 ir mano, jog pagrįstai pareiškėjui skirta AKĮ numatyta ekonominė sankcija bauda. Šiuo atveju alkoholinis gėrimas buvo rastas pareiškėjo patalpose, virtuvėje, esančioje spintoje, kur taip pat stovi šaldytuvai, sandėliuojami maisto produktai, įskaitant gėrimus, o ne pareiškėjo darbuotojos asmeniniuose daiktuose. Atsakovas pabrėžia, jog jo poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1561/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1860/2010).

Pabrėžia, jog pareiškėjui taikomos ekonominės sankcijos už tai, kad nepakankamai kontroliuoja ir apmoko savo darbuotojus, jeigu jie pažeidžia taisykles, reglamentuojančias prekybą alkoholiniais gėrimais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. kovo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A15-39/2005 pažymėjo, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visada atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Juridinio asmens kaltė nustatoma nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo darbuotojus. Todėl atmestini pareiškėjo teiginiai, kad alkoholinis gėrimas priklauso barmenei, o pareiškėjas už tai nėra atsakingas ir tokiu atveju neteisėtai pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatyti AKĮ pažeidimai. Pareiškėjas neneigė faktinių aplinkybių, kad įmonėje buvo rasti alkoholiniai gėrimai, kuriuos neva laikė įmonės darbuotoja, t. y. pareiškėjas pripažino faktą kad jis neįsigijo šio gėrimo ir neturėjo norminiais aktais nustatytų alkoholinio gėrimo įsigijimą patvirtinančių dokumentų.

Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylos faktines aplinkybes ir dėl jų pasisakė. Atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad minėtu alkoholiniu gėrimu nebuvo prekiauta. Teigia, jog AKĮ vartojama „prekybos” sąvoka apima visus prekiaujančios įmonės veiksmus, kadangi pareiškėjas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais subjektas ir alkoholinių gėrimų laikymas prekybos vietoje neatsiejamai susijęs su tokių alkoholinių gėrimų pardavimo siekiu. Aiškindamas AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą sisteminiu teisės aiškinimo metodu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad alkoholiniai gėrimai prekybos vietoje yra laikomi vienu tikslu juos parduoti, todėl alkoholinių produktų laikymo turint tikslą juos parduoti prasmė sutampa su tokių produktų laikymu 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1186/2007).

Pažymi, jog 2011 m. rugsėjo 8 d. Departamento protokolas Nr. ATK2-38/11 yra Departamente bylos nagrinėjimo metu pildytas posėdžio protokolas ir šiuo posėdžio protokolu pareiškėjui nebuvo nustatytos teisės ir pareigos, formuluojamas kaltinimas ir pan. Akcentuoja, kad Departamento darbuotojai 2011 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo metu įformino patikrinimo protokolą Nr. ATK2-049, kuriame pateikta patikrinimo išvada ir inkriminuojami pažeidimai. Pagal minėtą patikrinimo protokolą su priedais ir kitus surinktus duomenis pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas Nutarimas taikyti ekonomines sankcijas už AKĮ pažeidimus. Departamento skundžiamas Nutarimas atitinka AKĮ reikalavimus (AKĮ 39 str. 2 d), yra motyvuotas ir pagrįstas. Atsakovas Nutarime nuosekliai surašė ginčijamo Nutarimo dalį vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Atsakovas pabrėžia, jog jis skundžiamą Nutarimą priėmė 2011 m. rugsėjo 8 d., pareiškėjui Nutarimas įteiktas 2011 m. rugsėjo 14 d. Paskirtos baudos turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo dienos, kai pažeidėjams įteiktas nutarimas paskirti baudą, taip pat ūkio subjektai, nesutinkantys su priimtu nutarimu, turi teisę jį apskųsti per vieną mėnesį nuo nutarimo įteikimo jiems dienos (AKĮ 40 str. 1 d., 41 str. 1 d.). Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 50 punkte numatyta, kad institucijos, įsigaliojus pagal kompetenciją jų priimtiems nutarimams arba teismo nutarimams, sprendimams dėl baudų už nustatytus AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 7, 8, 9, 10 punktų ir 2 dalies 2, 3, 4, 6, 7, 8, punktų, 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto, šių taisyklių 33, 34, 35, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 46, ir (ar) 48 punktų reikalavimų pažeidimus įmonėms skyrimo, taip pat esant AKĮ 34 straipsnio 18 dalyje nurodytiems atvejams, privalo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų apie tai raštu informuoti licencijas išdavusias institucijas. Pabrėžia, jog Departamentas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu įpareigojimu, neturėdamas informacijos apie Nutarimo apskundimą, 2011 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. S-(4.3-3)-1799 informavo Vilniaus miesto savivaldybę apie licencijuojamos veiklos pažeidimus. Tai, kad Departamentas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagrįstai, įrodo ir tai, kad Departamente gauto pareiškėjo patikslinto skundo surašymo data yra vėlesnė (2011 m. lapkričio 18 d.) nei termino pranešimui apie nustatytus pažeidimus pabaiga (2011 m. lapkričio 14 d.), be to, Departamentas pareiškėjo skundą gavo tik 2011 m. lapkričio 24 d. Atsakovas pabrėžia, jog ginčas yra nagrinėjamas dėl Nutarimo, o ne dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo „Dėl licencijos, išduotos UAB „Seiba” galiojimo panaikinimo” teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjui panašiomis aplinkybėmis jau buvo taikyta ekonominė sankcija už tabako gaminių laikymą ir pardavimą neturint juridinę galią turinčių įsigijimo dokumentų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-972/2010). Pareiškėjas taip pat ginčijo ir teikė argumentus, kad tabako gaminiai buvo įmonės darbuotojos ir atsakovas neišsiaiškino visų bylos aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas mano, jog pareiškėjas socialiai neatsakingai vykdo savo veiklą, pažeisdamas akcizinių prekių realizavimo nustatytą tvarką ir tai yra pareiškėją neigiamai charakterizuojantis požymis.

Nurodo, jog Departamento patikrinimas pareiškėjo kavinėje „Gramutė” buvo atliekamas kartu su policijos pareigūnais, gavus informacijos, kad minėtoje kavinėje galimai yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais be lietuviškų banderolių. Departamento nustatyti pažeidimai patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato turimą informaciją apie alkoholinių gėrimų be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų specialių ženklų banderolių – vykdomą prekybą pareiškėjo kavinėje „Gramutė”. Pabrėžia, kad ūkio subjektas, įsigydamas alkoholinius gėrimus be juridinę galią turinčių įsigijimo ir gabenimo dokumentų, be lietuviškų banderolių ir ženklinimo, sukuria nesąžiningos konkurencijos rinkoje sąlygas ir tokiu būdu, nemokėdamas mokesčių valstybei, yra pranašesnėje padėtyje palyginti su sąžiningai ir teisėtai rinkoje veikiančiais subjektais.

Atsakovas pažymi, jog skundžiamu Nutarimu pareiškėjui skirta didesnė nei minimali ekonominė sankcija nėra subjektyvaus pobūdžio, atitinka objektyvumo, protingumo, sąžiningumo, teisėtumo principus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kyla dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. ATK2-38/11, kuriuo pareiškėjui už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus buvo skirta ekonominė sankcija – bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingas materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, jog 2011 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjui priklausančios kavinės „Gramutė“ (adresu (duomenys neskelbtini)) patalpose virtuvėje stovinčioje spintoje buvo rastas atidarytas (butelyje likę apie 0,8 litro) alkoholinio gėrimo „Canadian mist“ butelis (1,75 litro talpos, 40 % alk. tūrio (t. I, b.l. 42 – 52, 143-147, 151, 153, 193), kuris nebuvo pažymėtas teisės aktų reikalaujama banderole, pareiškėjas neturėjo ir per atsakovo nustatytą terminą nepateikė teisinę galią turinčių šio gėrimo įsigijimo arba gabenimo dokumentų, aptariamas alkoholinio gėrimo butelis nebuvo paženklintas teisės aktų nustatyta tvarka (t. y. be prekės aprašymo lietuvių kalba).

Pareiškėjo teigimu šis gėrimas priklausė kavinėje dirbusiai R. P., t. y. buvo jos nuosavybė, butelis buvo laikomas ir rastas tarp jos asmenini daiktų, aptariamu alkoholiniu gėrimu pareiškėjui priklausiančioje kavinėje „Gramutė“ nebuvo prekiaujama, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo taikyti ekonomines sankcijas būtent pareiškėjui.

Teisėjų kolegija tokiems pareiškėjo argumentams nepritaria.

Alkoholio kontrolės įstatymo (bylai reikšminga 2011 m. gegužės 24 d. redakcija) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus, šio Įstatyme 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, savo praktikoje (žr., 2004 m. sausio 26 d. nutarimą) yra nurodęs, kad valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą.

AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų; AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis; AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų. Tuo tarpu AKĮ 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų (2 punktas); alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis (3 punktas); alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų (5 punktas).

Kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl to, jog 2011 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo metu pareiškėjui priklausančios kavinės „Gramutė“ (adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius) patalpose – virtuvėje stovinčioje spintoje buvo rastas atidarytas (butelyje likę apie 0,8 litro) alkoholinio gėrimo „Canadian mist“ butelis, kuris nebuvo pažymėtas teisės aktų reikalaujama banderole, pareiškėjas neturėjo ir per atsakovo nustatytą terminą nepateikė teisinę galią turinčių šio gėrimo įsigijimo arba gabenimo dokumentų, aptariamas alkoholinio gėrimo butelis nebuvo paženklintas teisės aktų nustatyta tvarka (t. y. be prekės aprašymo lietuvių kalba).

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 6 punktus ir AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktus.

Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad aptariamas alkoholinio gėrimo butelis priklausė ne jam, o pareiškėjo darbuotojai, todėl atsakovas nepagrįstai nubaudė pareiškėją, taip pat nepagrįstai nevertino liudytojų parodymų, jog šiuo gėrimu pareiškėjo kavinės patalpose nebuvo prekiaujama, teisėjų kolegija pažymi, kad šios pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės paties pažeidimo kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi, į tokių faktinių aplinkybių visumą gali būti atsižvelgiama sprendžiant dėl skirtinos sankcijos dydžio.

Kaip matyti iš pirmiau minėtų AKĮ nuostatų, jose ūkio subjektams nustatytas draudimas parduoti ar laikyti atitinankamų reikalavimų neatitinkančius alkoholinius gėrimus, taigi, pati pažeidimo sudėtis yra formali. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Todėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojo atsakomybei už atitinkamus AKĮ nuostatų reikalavimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šių įstatymo normų dispozicijoje, faktą (žr., mutatis mutandis, 2008 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-159/2008; 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–1561/2010). LVAT praktikoje taip pat nurodoma, jog ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr. LVAT 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8222732/2011). Toks AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1038/2009; 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–1561/2010). Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai. Nors pareiškėjas nurodo, kad aptariamas butelis buvo rastas ne prekybai skirtoje kavinės dalyje, o virtuvėje, tarp asmeninių daiktų, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo traktuoti, jog aptariama kavinės dalis nelaikytina prekybos vieta AKĮ prasme.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas nepagrįstai konstatavo AKĮ nuostatų, draudžiančių parduoti AKĮ reikalavimus neatitinkančius alkoholio produktus, pažeidimą, nes nebuvo įrodytas pardavimo faktas. Teisėjų kolegija tokį pareiškėjo argumentą atmeta ir pažymi, kad LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog alkoholinių produktų laikymo turint tikslą juos parduoti prasmė (tuo atveju, kai šie produktai gauti ir laikomi jų prekybos vietos) AKĮ taikymo prasme sutampa su tokių produktų laikymu, todėl konkrečiu atveju nebūtina nustatyti prekių pardavimo faktą (2007 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1186/2007).

Taip pat atmestinas pareiškėjo teiginys, kad patikrinimo metu buvo tikrinti pareiškėjo darbuotojos asmeniniai daiktai be jos sutikimo, nes jo nepatvirtina bylos medžiaga. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. P. paaiškinime (t. I, b.l. 151) nurodyta, jog aptariamas butelis buvo vietoje, skirtoje asmeniniams daiktams <…> tarp mano asmeninių daiktų, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu minėtas asmuo nurodė, kad butelį laikė „celofaniniame maišelyje“ (t. I, b.l. 193). Nei minėtame paaiškinime, nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo darbuotoja nenurodė, kad prieštaravo patalpos apžiūrai, be pastabų pasirašė 2011 m. rugsėjo 1 d. daiktų paėmimo protokolą (t. I, b.l. 146) ir patikrinimo protokolą (t. I, b.l. 143-145), kuriame nurodyta, kad butelis rastas virtuvėje pastatytoje spintoje.

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir pareiškėjo argumentus, jog skundžiamas atsakovo Nutarimas savo forma ir turiniu neatitinka teisės aktų reikalavimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Nutarime (t. I, b.l. 50-52) nurodyta jį priėmusi institucija, išdėstytos pažeidimo konstatavimui reikšmingos faktinės aplinkybės, nurodytos teisės normos, kurių pažeidimas konstatuotas, taip pat aiškiai apibūdintas pats teisės pažeidimas, skirta konkreti sankcija, aiškiai nurodytas teismas, kuriam gali būti skundžiamas Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, taip pat apskundimo teismui terminas. Todėl darytina išvada, kad Nutarimas atitinka ir bendruosius, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus, individualiems teisės aktams skirtus reikalavimus, ir AKĮ 39 straipsnio 2 dalies, kurioje numatyta, kad nutarime turi būti nurodyta nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas; bylos nagrinėjimo data ir vieta; duomenys apie pažeidėją; pažeidimo aplinkybės; pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas; šio Įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą; pažeidėjo paaiškinimai ir jų įvertinimas; priimtas sprendimas; jo apskundimo terminai ir tvarka, reikalavimus.

Atmestini ir pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė pareigos motyvuoti priimtą sprendimą. Iš ginčijamo teismo sprendimo matyti, kad jame išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, nurodytas bylai reikšmingas teisinis reguliavimas, jis tinkamai pritaikytas faktinėms bylos aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė suformuota LVAT praktika. Pirmosios instancijos teismo sprendime pasisakyta ir dėl esminio pareiškėjo argumento, jog byloje aptariamas alkoholinio gėrimo butelis buvo ne pareiškėjo, o jo darbuotojos nuosavybė. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas suprato priimto sprendimo esmę, jo priėmimo motyvus, taigi nėra pagrindo teigti, kad buvo apribota teisė į apeliaciją. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių teismo praktikoje (žr., pvz., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą Ruiz Torija pries Ispaniją (A serija, Nr. 303-A) laikomasi nuostatos, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis neįtvirtina nacionalinių teismų pareigos išsamiai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos motyvuoti priimamą teismo sprendimą apimtis priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Byloje vertinamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime vadovavosi LVAT praktika, suformuota bylose, kurios pagal faktines aplinkybes yra artimos šios bylos aplinkybėms. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą.

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra. Atitinkamai pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Seiba“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                         Laimė Baltrūnaitė

 

 

                                                                      Irmantas Jarukaitis

 

 

                                                                      Virgilijus Valančius